2019-04-29 Nr. AB-10311-3-62-3-00238-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-542-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00238-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Nidulus appraisal“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Auditas ir konsultacijos“) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-98 1 punktą dėl naudotų patalpų ploto, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. Valstybės garantijos nuomininkui, gyvenančiam grąžintiname gyvenamajame name, jo dalyje bute, Nr. 2751 1 punktą dėl naudotų patalpų ploto ir 2 punktą dėl naudotų patalpų vertės; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-98 1 punkte nurodytus patalpų plotus, išdėstant taip: „Išduodama E. A., gyvenusios savininkui grąžintino 135,01 kv. m bendrojo ploto buto (duomenys neskelbtini) Kaune, dalyje (faktiškai 81.20 kv. m bendrojo ploto dalyse), įpėdiniui pagal įstatymą V. K. valstybės garantinį dokumentą, kuriuo valstybė įsipareigoja neatlygintinai perduoti nuosavybėn kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas, o valstybės garantiniame dokumente nurodytą nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuoti Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais“; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. Valstybės garantijos nuomininkui, gyvenančiam grąžintiname name, jo dalyje, bute 1 punktą, jį išdėstant taip: „135,01 kv. m bendrojo ploto buto, (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkės E. A. (faktiškai 81.20 kv. m bendrojo ploto patalpomis) įpėdiniui pagal įstatymą V. K. įvykdyti šią pasirinktą valstybės garantiją <...>“; 4) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. Valstybės garantijos nuomininkui, gyvenančiam grąžintiname name, jo dalyje, bute Nr. 2751, 2 punktą, jį išdėstant taip: „nuomojamų patalpų rinkos vertė, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, yra 80 700 Eur“; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Po E. A. mirties jos palikimą priėmė vaikaitis V. K. (pareiškėjas). 2015 m. spalio 19 d. pareiškėjo atstovė kreipėsi į atsakovą, prašydama išduoti valstybės garantinį dokumentą pagal įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1247-146/2015. 2016 m. sausio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-98 „Dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo E. A. įpėdiniui pagal įstatymą V. K.“ buvo išduotas Valstybės garantinis dokumentas Nr. 2751, kuriuo valstybė įsipareigojo neatlygintinai perduoti nuosavybėn mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas, o valstybės garantiniame dokumente nurodytą nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis 2016 m. sausio 29 d. valstybės garantiniu dokumentu Nr. 2751, savininkui grąžinto 72,86 kv. m bendrojo ploto buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalies nuomininkės E. A. faktiškai naudoto 49,42 kv. m bendrojo ploto patalpų rinkos vertė buvo nurodyta 32 300 Eur.

3. Pareiškėjas nesutiko tiek su valstybės garantinio dokumento 1-ame punkte neteisingai nurodytu E. A. faktiškai naudotu patalpų plotu, tiek ir su 2-ame punkte nurodyta per maža patalpų verte. Pareiškėjo teigimu, E. A. gyveno ne 72,86 kv. m, o 81,20 kv. m bendrojo naudingo ploto ir ne 49,42 kv. m, bet 59,49 kv. m gyvenamojo ploto bute. Šią aplinkybę pagrindė Kauno miesto valdybos VĮ „Centro buto ūkis“ pažymėjimas Nr. 1644 bei 1998 m. liepos 2 d. Naujamiesčio butų ūkio tarnybos pranešimas Nr. 218. Be to, garantiniame dokumente turėjo būti vertinamas visas butas, kuris sudarė 81,20 kv. m bendrojo ploto, o ne jo dalis.

4. UAB „Nidulus Appraisal“ atliktoje nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo dalies, sudarančios 81,20 kv. m iš 275,38 kv. m bendrojo ploto, - vertinimo ataskaitoje lyginamuoju metodu buvo nustatyta 80 700 Eur rinkos vertė ir buto vieno kvadratinio metro kaina (993,84 Eur) yra pagrįsta ir teisinga, o atsakovo užsakymu UAB „Auditas ir konsultacijos“ atlikto turto vertinimo galutinėje išvadoje, nepagrįstai vertinant tik 49,42 kv. m bendrojo ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalį, nustatyta 32 300 Eur rinkos vertė ir vieno kvadratinio metro kaina (653,58 Eur) yra per maža.

5. Pareiškėjo vertinimu, ta aplinkybė, kad bendrojo gyvenamojo ploto dalyje buvo įregistruotas ne vienas asmuo, niekaip nepanaikino ir savaime neapribojo pagrindinio nuomininko teisių į visą gyvenamosios patalpos ploto dalį, kurią sudaro 81,20 kv. m. Su D. K., dėl kuriai išduotos valstybės garantijos atsakovas siekė sumažinti pareiškėjui išduodamo Valstybės garantinio dokumento dydį, jokių nuomos sutarčių nebuvo sudaryta.

6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą, 2016 m. sausio 29 d. priėmė įsakymą Nr. A1-98 „Dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo E. A. įstatyminiam įpėdiniui V. K.“ ir jo pagrindu išdavė kitą administracinį aktą – 2016 m. sausio 29 d. Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam grąžintiname name, jo dalyje, bute Nr. 2751, kuria valstybė įsipareigojo savininkui grąžinto 72,86 kv. m bendrojo ploto buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalies nuomininkės E. A. (faktiškai naudojosi 49,42 kv. m bendrojo ploto patalpomis) įpėdiniui pagal įstatymą V. K. įvykdyti pasirinktą valstybės garantiją – neatlygintinai perduoti nuosavybėn kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas, o valstybės garantiniame dokumente nurodytą nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais (1 p.) ir taip pat nustatė, jog nuomojamų patalpų rinkos vertė, kurią nustatė UAB „ Auditas ir konsultacijos“ pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, yra 32 300 Eur (2 p.).

8. Savininkui grąžinto namo ((duomenys neskelbtini), Kaunas) pirmajame mansardoje esančiame bute, kurio gyvenamas plotas 59,49 kv. m, buvo įregistruoti ir gyveno keturi asmenys (dvi šeimos): 1) E. A. su sūnumi V. K. gyveno ir faktiškai naudojosi 49,42 kv. m plotu - dviem gyvenamaisiais kambariais I-7/16,75 kv. m, ir I-9/25,99 kv. m, bei 1/2 dalimi pagalbinių patalpų ploto (1/2 dalis nuo 10,84 kv. m – 5,42 kv. m) ir 1/2 dalimi tambūro ploto (1/2 dalis nuo 2,53 kv. m – 1,26 kv. m); 2) D. K. su sūnumi D. K., kurie gyveno ir faktiškai naudojosi 23,43 kv. m – gyvenamuoju kambariu I-8/16,75 kv. m ir ta pačia 1/2 dalimi pagalbinių patalpų ir tambūrų.

9. Kauno miesto savivaldybė 1998 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 406 nusprendė perkelti šeimą iš savininkams grąžintino buto ir išnuomoti E. A. (su sūnumi V. K.) trijų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas (b. l. 13), o to paties sprendimo 10 punktu – D. K. ir jos sūnui D. K. - dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pastarieji įgyvendino savo teisę įgyti suteiktas gyvenamąsias patalpas nuosavybės teise. Kadangi D. K. ir D. K. įstatymų nustatyta tvarka buvo kompensuota už jų nuomotas ir savininkui grąžintas gyvenamąsias patalpas, tame pačiame bute gyvenusiai E. A. turėjo būti kompensuota pagal valstybės garantiją ne už visą butą, bet tik už kitą gyvenamųjų ir kitų patalpų, t. y. 49,42 kv. m, kuriomis ji naudojosi, dalį.

10. Atsakovo nuomone, pareiškėjo užsakymu atliktas turto vertinimas nelaikytinas tinkamu įrodymu ginčijamo įsakymo neteisėtumui pagrįsti, nes šioje ataskaitoje nepagrįstai vertintas didesnis plotas ir ne buto, bet gyvenamojo namo dalies, o tai lėmė rinkos vertės skirtumus.

II. 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad 1998 m. rugsėjo 1 d. su E. A. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią buvo išnuomotas 3 kambarių butas. Savininkui grąžinto namo ((duomenys neskelbtini), Kaunas) pirmajame 72,86 kv. m bendrojo ploto ir 59,49 kv. m gyvenamojo ploto mansardoje esančiame bute, kuriame buvo trys kambariai, bute įregistruoti ir gyveno keturi asmenys – pagrindinė nuomininkė E. A. ir jos sūnus V. K., kurie naudojosi gyvenamaisiais kambariais I-7/16,75 kv. m ir I-9/25,99 kv. m ir 1/2 pagalbinių patalpų ir tambūrų (viso – 49,42 kv.

m) bei D. K. ir D. K., kurie naudojosi gyvenamuoju kambariu I-8/16,75 kv. m ir 1/2 pagalbinių patalpų ir tambūrų (viso 23,43 kv. m). Visi šie nuomininkai buvo įrašyti į šeimų, kurias reikia iškeldinti iš savininkams grąžintinų namų, sąrašą. 1998 m. gegužės 5 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 406 buvo nuspręsta perkelti šeimą iš savininkams grąžintino buto ir išnuomoti E. A. (su sūnumi V. K.) trijų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas (I t., b. l. 13), o to paties sprendimo 10 punktu – D. K. ir jos sūnui D.

K. - dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. D. K. ir D. K. įgyvendino savo teisę įgyti suteiktas gyvenamąsias patalpas nuosavybės teise. 2004 m. birželio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1327 buvo perduota neatlygintinai D. K. (šeimoje 2 asmenys) 0,45 dalis buto su rūsiu (R-45) (duomenys neskelbtini) Kaune, kurių vertė 2 100 Lt atitinka savininkui grąžinto buto (duomenys neskelbtini) dalies (23,43 kv. m bendrojo ploto), kurią ji nuomojo, vertę (2 p.), taip pat įpareigojant D.

K. už buto su rūsiu (R-45) (duomenys neskelbtini) likusias 0,55 dalis, kurių vertė – 26 000 Lt, sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis atsakovo įsakymas nebuvo nuginčytas, jo pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaunas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre D. K. vardu (I t. b. l. 121, 122). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1247-146/2015 įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti E. A. įstatyminiam įpėdiniui V.

K. valstybės garantinį dokumentą. 2016 m. sausio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-98 buvo išduotas garantinis dokumentas Nr. 2751, pagal kurį valstybė įsipareigojo V. K. įvykdyti pasirinktą Valstybės garantiją – neatlygintinai perduoti nuosavybėn kitos mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas, o valstybės garantijoje nurodytos nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Šios valstybės garantijos 2 punkte buvo nustatyta, kad nuomojamų patalpų rinkos vertė yra 32 300 Eur.

13. Atsakovas, pagrįstai įvertinęs tai, kad D. K. 2004 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. A-1327 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) dalies perdavimo neatlygintinai D. K.“ buvo perduota neatlygintinai 0,45 dalis buto su rūsiu (R-45) (duomenys neskelbtini) Kaune, kurių vertė 21 000 Lt atitiko savininkui grąžinto buto (duomenys neskelbtini) dalies (23,43 kv. m bendrojo ploto), kurią ji nuomojo, vertę (2 p.), tiek 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „Auditas ir konsultacijos“ pateiktoje techninėje užduotyje turto vertinimui atlikti, tiek ir ginčijamuose aktuose, pagrįstai nurodė E. A. naudotos buto dalies plotą – 49,42 kv. m.

14. Pagal atsakovo 2015 m. lapkričio 18 d. techninę užduotį turto vertinimui UAB „Auditas ir konsultacijos“ atliktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 37/2453(Kau):15 buvo vertinama buto (duomenys neskelbtini) Kaune dalis – 49.42 kv. m bendrojo ploto, kurį sudarė du gyvenamieji kambariai I-7/16,75 kv. m ir I-9/25,99 kv. m) ir 1/2 dalis pagalbinių patalpų ploto (1/2 dalis nuo 10,84 kv. m – 5,42 kv. m ir 1/2 dalis tambūro ploto (1/2 dalis nuo 2,53 kv. m – 1,26 kv. m, t. y. ta buto dalis, kurioje E. A. gyveno su sūnumi. Tuo tarpu pareiškėjo užsakymu pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje buvo vertinamas tuo pačiu adresu esantis nekilnojamasis turtas, tačiau skirtingo ploto, t. y. 0,29 dalis gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m, sudaranti 81,20 kv. m iš 275,38 bendro ploto (b. l. 50). Abiem turto vertinimo atvejais buvo taikomas tas pats lyginamasis turto vertinimo metodas, vertinimas atliktas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Tačiau UAB „Naudilus Appraisal“ ataskaitoje buvo vertinama ne buto dalis, bet gyvenamojo namo dalis ir žymiai didesnis tokio nekilnojamojo turto plotas (ne 49,42 kv. m, bet 81.20 kv. m), kuriuo E. A. nesinaudojo. Visų pirma, tai lėmė palyginimui neteisingai pasirinktus atitinkamai didesnio dydžio (tuo pačiu ir vertės) analogiško ar panašaus turto objektus, o po atlikto palyginimo - atitinkamai tiesiogiai įtakojo ir šioje ataskaitoje nurodytą žymiai didesnę vertinamo ginčo turto rinkos vertę, tuo pačiu ir vertinamo gyvenamojo ploto vieno kvadratinio metro kainą. Šiuos pareiškėjo užsakymu atliktos ataskaitos trūkumus, dėl kurių turto vertinimas buvo atliekamas, esant iš esmės kitoms vertinimo sąlygoms bei aplinkybėms, besąlygiškai turėjusioms įtakos vertinamo turto rinkos vertei, teismas pripažino esminiais, tiesiogiai įtakojusiais nustatytą vertinto nekilnojamojo turto objekto dalies vertę (80 700 Eur) ir neleidžiančiais pripažinti šioje ataskaitoje nustatytą buto vertę objektyvia ir teisinga. Nustatęs minėtus trūkumus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „Auditas ir konsultacijos“ atliktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 37/2453(Kau):15 pateikta išvada.

15. Teismas sprendė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai nustatė savininkui grąžintame bute ((duomenys neskelbtini), Kaunas) gyvenusios E. A. bendrąjį ir gyvenamąjį plotą, taip pat, remdamasi nepriklausoma UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertintojo atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, ir šių nuomojamų patalpų rinkos vertę, rinkos verčių skirtumą, todėl ginčijami aktai laikyti pagrįstais ir teisėtais.

III. 16. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Valstybės garantiniame dokumente yra neteisingai įvertintas ir nustatytas buto dalies, kurioje gyveno nuomininkė E. A., plotas. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog nuomininkei E. A. buvo išnuomotas 3 kambarių (gyvenamasis plotas 59,49 kv. m) butas su 72,86 kv. m bendruoju ploto butu, ir teigia, jog E. A. gyveno 81,20 kv. m bendrajame naudingame plote ir 59,49 kv. m gyvenamajame plote. Tai patvirtinta Kauno miesto valdybos VĮ „Centro butų ūkis“ 1992 m. balandžio 17 d. pažymėjimas Nr. 1644 bei 1998 m. liepos 2 d. Naujamiesčio būtų ūkio tarnybos pranešimas Nr. 218, kuriame nurodyta, kad E. A. gyveno buto Nr. 1 mansardoje, kurios bendras plotas – 81,20 kv. m, gyvenamasis plotas – 59,49 kv. m. Atsižvelgiant į tai, išduotame valstybės garantiniame dokumente turėjo būti vertinamas butas, kuris sudarė 81,20 kv. m bendrojo ploto, o ne 72,86 kv. m ar 49,42 kv. m. Be to, turėjo būti vertinamas visas bendras naudingas buto plotas, o ne jo gyvenamoji dalis, nurodant E. A. tik buto dalies nuomininke. Vien tik ta aplinkybė, kad bendrojo gyvenamojo ploto dalyje buvo įregistruotas ne vienas asmuo, niekaip nepanaikina ir savaime neapriboja pagrindinio nuomininko teisių į visą gyvenamosios patalpos ploto dalį, kurią sudaro 81,20 kv. m.

16.2. Valstybės garantiniame dokumente yra neteisingai įvertinta ir nustatyta buto dalies, kurioje gyveno nuomininkė E. A., rinkos vertė. E. A. gyveno 81,20 kv. m bendrojo naudingumo ploto ir 59,49 kv. m gyvenamojo ploto bute. Atsižvelgiant į tai išduotame valstybės garantiniame dokumente turėjo būti vertinamas butas, kuris sudarė 81,20 kv. m bendrojo ploto, o ne 72,86 kv. m ar 49,42 kv. m. Remiantis 2016 m. lapkričio 27 d. vertinimo ataskaita Nr. NT-15-11-27/1 pastato – gyvenamojo namo (buto), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, 81,20 kv. m ploto rinkos vertė yra 80 700 Eur (vieno kvadratinio metro kaina – 993,84 Eur), o valstybės garantiniame dokumente nurodyta, jog buto vertė yra 32 300 Eur (kvadratinio metro kaina – 653,58 Eur). Net ir netenkinus pareiškėjo prašymo pakeisti valstybės garantiniame dokumente nurodyto naudotų patalpų ploto, jo 2 punkte nurodyta vertė (32 300 Eur) yra per maža, nes, vadovaujantis 2016 m. lapkričio 27 d. UAB „Nidulus Appraisal“ nekilnojamojo turto gyvenamojo namo dalies vertinimo ataskaita Nr. NT-15-11-27/11 nustatyta 993,84 Eur vieno kvadratinio metro vertė, todėl 49,42 kv. m ploto patalpos turėtų būti įvertintos 49 115,57 Eur.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-98 1 punkto bei Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. Valstybės garantijos nuomininkui Nr. 2751 1 ir 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime konstatavęs, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai nustatė savininkui grąžintame bute (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenusios E. A. bendrąjį ir gyvenamąjį plotą, taip pat, remdamasi nepriklausoma UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertintojo atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, ir šių nuomojamų patalpų rinkos vertę, Administracija teisingai nustatė rinkos verčių skirtumą.

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Valstybės garantijų nuomininkams ir savininkams įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, valstybės garantijų turėtojų teises ir pareigas bei lengvatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas (toliau – ir Kompensacijų įstatymas), Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 (toliau - ir Tvarkos aprašas).

22. Kompensacijų įstatymo (ginčui aktuali 1998 m. birželio 16 d. įstatymo redakcija) 9 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad nuomininkui neatlygintinai skiriamo žemės sklypo gyvenamajam namui statyti dydis, kitoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti kompensuojamos išlaidos, taip pat neatlygintinai suteikiamų kitų gyvenamųjų patalpų vertė turi atitikti šių nuomininkų nuomojamų patalpų vertę. Nuomojamų gyvenamųjų patalpų vertė nustatoma tokia pat tvarka, kaip ir grąžinamų savininkams gyvenamųjų namų, jų dalių, butų vertė. Šio straipsnio 4 dalyje buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai nuomininkui suteiktų gyvenamųjų patalpų vertė viršija jo nuomotų patalpų vertę, nuosavybėn neatlygintinai nuomininkui perduodama tik tokia naujai suteiktų gyvenamųjų patalpų dalis, kuri atitinka jo nuomotų gyvenamųjų patalpų vertę. Likusią gyvenamųjų patalpų dalį nuomininkas turi išsipirkti rinkos verte išsimokėtinai ne vėliau kaip per 10 metų Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal 9 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai nuomininkui, jam sutikus, neatlygintinai perduodamos nuosavybėn mažesnės vertės gyvenamosios patalpos, negu buvo jo nuomotos, nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumas nuomininkui kompensuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.

23. Pareiškėjas tvirtina, kad savininkui grąžinto namo dalies (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrindinei nuomininkei E. A. (kurios įpėdinis pagal įstatymą jis yra) neatlygintinai nuosavybėn perduotų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune rinkos vertė yra mažesnė, nei nuomotos (duomenys neskelbtini) namo dalies, kurioje gyveno E. A. su šeima. Apeliantas laikosi pozicijos, kad Kauno miesto valdybos VĮ „Centro butų ūkis“ 1992 m. balandžio 17 d. pažymėjimas Nr. 1644 bei 1998 m. liepos 2 d. Naujamiesčio butų ūkio tarnybos pranešimas Nr. 218 patvirtina, jog E. A. gyveno buto Nr. 1 mansardoje, kurios bendras plotas 81,20 kv. m, gyvenamasis plotas 59, 49 kv. m, į tai ir turėjo būti atsižvelgta išduotame Valstybės garantiniame dokumente. Šio ploto patalpų rinkos vertė, anot pareiškėjo, teisingai nustatyta UAB „Nidulus Appraisal“ Nekilnojamojo turto gyvenamojo namo dalies vertinimo ataskaitoje, kuria jis ir prašo vadovautis.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto valdybos Valstybinės įmonės „Centro butų ūkis“ 1992 m. balandžio 17 d. pažymėjime Nr. 1644 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (tokia pavardė įrašyta pažymėjime) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 1924 m. gyvena Kauno m. (duomenys neskelbtini), užima plotą 59,49 m2, gyvenamuoju plotu naudojasi kaip pagrindinė buto nuomininkė, registruota 1965 08 21 ir gyvena sekantys asmenys: K. V., (duomenys neskelbtini) 1956 m., sūnus (registruotas 1965 08 21); K. D., (duomenys neskelbtini) 1956 m., marti (registruota 1978 10 24); K. D., (duomenys neskelbtini) 1979 m., anūkas (registruotas 1980 02 11). Pranešime Kauno m. savivaldybės pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai dėl gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) tarp išvardintų penkių pagrindinių nuomininkų, nurodyta ir E. A., taip pat įrašyta „registruotų žmonių skč. 4“. Tačiau be šių dokumentų, kuriais besąlygiškai remiasi pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje yra ir kiti dokumentai, patvirtinantys, jog savininkui grąžintame name (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 1978 m. spalio 27 d. šeimos nario teisėmis D. K. registruota ir buvusios marčios teisėmis gyvena kartu su pilnamečiu sūnumi D. K.. Kadangi tame pačiame bute gyvena D. K. buvęs vyras V. K. su nauja šeima (žmona N. K. ir sūnumi V. K., (duomenys neskelbtini), kurie bute neregistruoti) susidariusios visiems bute gyvenantiems nepavydėtinos sąlygos ir neišvengiami konfliktai. Nekilnojamojo turto šeimos narių vardu neįregistruota. Siūloma D. K. šeimai, kaip keldinamai iš grąžinto savininkams namo, išnuomoti butą (duomenys neskelbtini) (1998 m. pažyma). Kauno miesto valdyba 1998 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 460 nusprendė išnuomoti gyvenamąsias patalpas šiems asmenims: E. A. (šeimoje 2 asmenys: ji ir sūnus V. K.) – 3 kambarių (5-1/10,98; 5-2/1,13; 5-3/2,94; 5-4/11,76; 5-5/7,92; 5-6/7,45; 5-7/18,23; 5-8/1,66, t. y. sudarantį 62,07 kv. m bendrojo ploto) butą (duomenys neskelbtini), Kaunas; D. K. (šeimoje 2 asmenys: ji ir sūnus D. K.) – 2 kambarių (45-1/9,06; 45-2/1,56; 45-3/17,08; 45-4/11,90; 45-5/7,24; 45-6/2,87; 45-7/1,14, t. y. sudarantį 50,85 kv. m bendrojo ploto) butą (duomenys neskelbtini), Kaunas.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad 1998 m. rugsėjo 1 d. su E. A. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, patvirtinanti, kad nuomininkei E. A. (duomenys neskelbtini), Kaune buvo išnuomotas 3 kambarių, 59,49 kv. m gyvenamojo ploto butas su atskira virtuve ir 1/3 dalimi bendrojo naudojimo (kadangi 1-as butas pagal 1998 m. liepos 2 d. pažymą Nr. 218, kuria remiasi ir pareiškėjas, kaip nuomininkai gyveno dar trys šeimos) (72,86 kv. m bendrojo ploto) butas. Bylos medžiaga (Kauno miesto valdybos 1998 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. 460; Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybos 1998 m. pažyma „Dėl nuomininkų iš grąžintų savininkams namų iškeldinimo į kitas gyvenamąsias patalpas; Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. A-1327 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) perdavimo neatlygintinai D. K.“) taip pat patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrindinės nuomininkės šeimos nariu buvo laikoma ir D. K., kuri su sūnumi Donatu (po santuokos su V. K. nutraukimo) faktiškai naudojosi 16,75 kv. m kambariu, ½ dalimi virtuvės ir ½ dalimi, skaičiuojant nuo 1/3 dalies, šių patalpų: vonios su WC, prieškambario 1-ame aukšte, dviejų tambūrų, laiptinės (iš viso 23,43 kv. m ploto). Gi E. A. su sūnumi V. K. faktiškai naudojosi 16,75 kv.m ir 25,99 kv. m kambariais, ½ virtuvės bei ½ dalimi nuo 1/3 dalies anksčiau paminėtų pagalbinių patalpų (iš viso 49,42 kv. m ploto ), ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Būtent tuo pačiu Kauno miesto valdybos 1998 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 460 E. A. (šeimoje 2 asmenys: ji ir sūnus V. K.) nuspręsta išnuomoti 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), Kaune.

26. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad kai piliečiui grąžinamas natūra gyvenamasis namas, jo dalis, butas, kuriuose gyvena nuomininkai, visas nuomininkų teises ir pareigas pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Vyriausybės nustatyta tvarka perima savivaldybė iki to laiko, kol valstybė nuomininkui suteiks kitą gyvenamąją patalpą arba kitaip su juo atsiskaitys šiame įstatyme nurodytais būdais. Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybė privalo pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir sąlygas išduoti garantinį dokumentą, patvirtinantį, kad nuomininkams, gyvenantiems piliečiui sugrąžintame name, jo dalyje, bute, bus neatlyginamai suteiktos kitos gyvenamosios patalpos.

27. Apeliantas taip pat tvirtina, kad Valstybės garantiniame dokumente neteisingai nustatyta buto dalies, kurioje gyveno nuomininkė E. A., rinkos vertė. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktines bylos aplinkybes, su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka ir ją atmeta kaip nepagrįstą. Bylos duomenys patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies vertinimą atliko dvi įmonės: 1) UAB „Auditas ir konsultacijos“, kuri nustatė, kad 49,42 kv. m bendrojo ploto buto dalies rinkos vertė 2015 m. lapkričio 27 d. datai, nustatyta lyginamuoju metodu, yra 32 300 Eur ; 2) UAB „Nidulus Appraisal“, kuri nustatė, kad minėto nekilnojamojo turto, sudarančio 81,20 kv. m bendrojo ploto rinkos vertė 2015 m. lapkričio 27 d. datai, nustatyta lyginamuoju metodu, yra 80 700 Eur. Butas (duomenys neskelbtini) yra Kauno Naujamiestyje, būtent šioje Kauno teritorijoje esančiose gatvėse sudarytus butų pirkimo pardavimo sandorius, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2453 (Kau):15, lyginamuoju metodu nustatydama buto (duomenys neskelbtini) dalies vertę, ir vertino UAB „Auditas ir konsultacijos“. Tačiau iš pareiškėjo pateiktos UAB „Nidulus Appraisal“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT-15-11-27/1 matyti, kad šis vertintojas, be kita ko, didžiąja dalimi rėmėsi kitų Kauno miesto teritorijų gatvėse sudarytų gyvenamųjų namų pirkimo pardavimo sandoriais. Tad šios aplinkybės, kaip ir pirmosios instancijos teismo sprendime aptartos kitos aplinkybės, susijusios su žymiai didesnio nekilnojamojo turto ploto vertinimu UAB „Nidulus Appraisal“ ataskaitoje, suponuoja išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai nustatė savininkui grąžintame bute (duomenys neskelbtini) gyvenusios E. A. bendrąjį ir gyvenamąjį plotą, ir remdamasi nepriklausoma UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertintojo atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita – vidutinę rinkos vertę.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktu Nr. VP-23(16) buvo padaryta išvada, jog UAB „Auditas ir konsultacijos“ sudaryta nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus ir trūkumų nenustatyta, kas taip pat pagrindžia šios Ataskaitos objektyvumą, nešališkumą, teisėtumą bei pagrįstumą.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

30. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo priimti aktai yra teisėti ir pagrįsti.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė