9aa76aa8-e7fa-4bf3-8ec8-28ca3a14de92 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, sekretoriaujant Boženai Jakubėnienei, dalyvaujanti ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, atsakovo VÅ¡Ä® „Gimnastika ir aš“ atstovei advokatei Rimantei Tamulytei, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® „Gimnastika ir aš“ dėl sutartinių netesybų priteisimo ir atsakovo VÅ¡Ä® „Gimnastika ir aš“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Berendsen Textile Service“ dėl paslaugų teikimo sutarties nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Berendsen Textile Service“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Gimnastika ir aš“ 764,85 Eurų sutartinių netesybų, 8 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė sutartį su priedu, kurios pagrindu ieÅ¡kovas atsakovui teikė sutartyje numatytų purvÄ sugeriančių kilimėlių nuomos paslaugas. 2018 m. lapkričio 28 d. sutarties priede numatyta jog kilimėlių nuomos terminas yra 24 mėnesiai, todėl pagal Å¡alių raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ sutartis turėjo baigtis 2020 m. lapkričio 28 d.

Å alys Sutarties 4.2. punktu susitarė, jog Å¡alis, nutraukusi sutartį ankščiau laiko, moka netesybas. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė 2019 m. vasario 13 d. praneÅ¡imu, pranešė apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ nuo 2019 m. vasario 28 d., kas reiÅ¡kia, jog atsakovė nesibaigus Å¡alių sutarties terminui, vienaÅ¡aliÅ¡kai ankščiau termino, nesant ieÅ¡kovės kaltės, nutraukė Å¡alis teisiÅ¡kai saistančiÄ sutartį dėl kilimėlių nuomos, dėl ko, remiantis Å¡alių sutarties sÄ lygomis, atsakovei atsirado pareiga sumokėti Å¡alių sutartyse sutartas netesybas.

Ä®vykus Å¡ioms aplinkybėms (nutraukus sutartį), ieÅ¡kovas pateikė atsakovui reikalavimÄ sumokėti netesybas ir sutartinių netesybų apskaičiavimo pažymÄ . Tačiau atsakovas atsisakė geranoriÅ¡kai vykdyti savo sutartines prievoles. Atsakovas VÅ¡Ä® „Gimnastika ir aš“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieÅ¡kinį. Patenkinti atsakovo VÅ¡Ä® „Gimnastika ir aš“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir pripažinti, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2018 m. lapkričio 28 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties 4.2 punktas yra niekinis ir negaliojantis.

Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. tarp Å¡alių sudaryta sutartis yra paslaugų teikimo sutartis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 str. 1 d. nuostatomis, klientas, pasinaudojęs teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti paslaugų sutartį, privalo atlyginti tik protingas iÅ¡laidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ kliento momento. IeÅ¡kovas jokių įrodymų dėl tokių iÅ¡laidų egzistavimo nėra pateikęs. Atsakovas nurodo, kad sutarties 4.2 p. nuostata akivaizdžiai apriboja atsakovo, kaip paslaugų pagal paslaugų teikimo sutartį gavėjo, absoliučiÄ ir besÄ lyginę teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

Atsakovas teigia, kad klientas (atsakovas) turi absoliučiÄ teisę atsisakyti paslaugų, o Å¡ios teisės apribojimas ar panaikinimas yra imperatyviai uždraustas. Teigia, kad ieÅ¡kovas pagal sutarties 4.2 p. iÅ¡ atsakovo reikalauja ne tik kompensuoti ieÅ¡kovo patirtas protingas iÅ¡laidas vykdant sutartį, bet ir sumokėti netesybas, kurių suma yra lygi pusei visos sutarties įvykdymo kainos, t. y. lygi pusei ieÅ¡kovo negautų pajamų, kurias jis bÅ«tų gavęs, jei sutartis bÅ«tų vykdoma iki jos termino pabaigos.

Taigi, susidaro situacija, kuomet atsakovas egzistuojančių negatyvių finansinių pasekmių (netesybų/nepagrįstos kompensacijos reikalavimo) yra verčiamas (net ir nesant poreikio) toliau naudotis jam nereikalingomis paslaugomis ir iÅ¡ esmės yra finansiÅ¡kai baudžiamas už visiÅ¡kai teisėtos teisės nutraukti paslaugų sutartį įgyvendinimÄ . Atsakovas nurodo, kad vienaÅ¡aliÅ¡kas paslaugų sutarties nutraukimas iÅ¡ kliento pusės sukuria CK įtvirtintÄ baigtinį sÄ raÅ¡Ä padarinių, tarp kurių nėra netesybų ar netiesioginių nuostolių atlyginimo.

Nagrinėjamoje situacijoje sutarties 4.2 p. formuluotė akivaizdžiai parodo tai, kad ieÅ¡kovas turi teisę iÅ¡ atsakovo reikalauti atlyginti ir ieÅ¡kovo negautas pajamas dėl iÅ¡ankstinio vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo. Atsakovo teigimu, tokia Å¡ios nuostatos formuluotė prieÅ¡tarauja CK 6.721 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, pagal kurį paslaugų teikėjas gali iÅ¡ paslaugų gavėjo reikalauti atlyginti tik proporcingÄ suteiktoms paslaugoms kainos dalį ir patirtas protingas iÅ¡laidas, o ne negautas pajamas.

IeÅ¡kovas į bylÄ nėra pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog jo praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo priteisti suma susidaro bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai patirtų protingų iÅ¡laidų, susijusių su sutarties vykdymu, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovo negautų pajamų pagal sutartį. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas teismo prašė ieÅ¡kinį patenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teismo prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovas AB VÅ¡Ä® „Gimnastika ir aš“ 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), bei priedÄ prie Å¡ios sutarties, kurios pagrindu ieÅ¡kovas atsakovui teikė kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už Å¡ias paslaugas tinkamai ir laiku atsiskaityti (e. b. l. 7-8). Sutarties 4.1 p. Å¡alys nustatė, kad Sutartis įsigalioja nuo pasiraÅ¡ymo momento ir galioja Sutarties priede aptartÄ laikotarpį (24 mėnesius).

Jei likus 3 mėnesiams iki Sutarties galiojimo pabaigos nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikia raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo sutartį nutraukti, tai sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui, kuris aptartas Sutarties priede. Tokių pratęsimų skaičius yra neribotas. Å alys Sutarties 4.2 p. nustatė, kad jei Klientas (atsakovas) nutraukia Sutartį, raÅ¡tu pranešęs apie tai Tiekėjui (ieÅ¡kovui) prieÅ¡ 3 (tris) mėnesius (arba Sutartis nutraukiama dėl Kliento kaltės), nesibaigus Sutarties galiojimo terminui, jis privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kuriÄ butų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos.

Å is punktas netaikomas, jei Klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai Å¡aliai tokiomis pačiomis sutarties sÄ lygomis. Sutarties 4.3 p. nustatyta, kad bet kuri iÅ¡ Å¡alių turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡iÄ sutartį, jei kita Å¡alis kaltai pažeidžia sutarties normas ir Å¡is pažeidimas daro tolesnį sutarties vykdymÄ negalimu. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas 2019 m. vasario 13 d. praneÅ¡imu pranešė ieÅ¡kovui, jog nuo 2019 m. vasario 28 d. nutraukia sutartį (e. b. l. 11).

IeÅ¡kovas, reaguodamas į nurodytÄ praneÅ¡imÄ , 2019 m. vasario 20 d. kompensacijos paskaičiavimo pažymoje nurodė, kad remiantis Sutarties 4.2 p., atsakovui kilo pareiga sumokėti netesybas, t.y. 764,85 Eur (e. b. l. 10). IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje teigė, jog pagal Sutarties 4.2 p. jis įgijo teisę reikalauti netesybų iÅ¡ atsakovo, kadangi Å¡alis siejo miÅ¡ri sutartis, kuri turėjo paslaugų ir nuomos teisinių santykių požymių. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, todėl pagal CK 6.721 str., atsakovas, bÅ«damas klientu, įgijo teisę nutraukti sutartį bet kuriuo metu; taigi netesybų institutas atsakovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo. IeÅ¡kovas teigė, jog Å¡alys sudarė miÅ¡riÄ sutartį, todėl paslaugų sutarties instituto nuostatos iÅ¡imtinai negali bÅ«ti taikomos nagrinėjamojoje byloje. Pasak ieÅ¡kovo, sutartis turėjo nuomos ir paslaugų sutarčių požymių, todėl atsakovui nutraukus Sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, taikomos Sutarties 4.2 punkto nuostatos, nustatančios pareigÄ atsakovui mokėti netesybas. Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Civilinių teisinių santykių įvairovė lemia ir tai, kad Å¡alys turi teisę sudaryti sutartį, turinčiÄ kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju taikytinos atskirų rÅ«Å¡ių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato Å¡alių susitarimas arba tai neprieÅ¡tarauja pačios sutarties esmei. Taigi, Å¡alys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sÄ lygų, neprieÅ¡taraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi.

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktÄ , kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta.

Å alių sudarytos Sutarties priede nurodoma, jog atsakovei iÅ¡nuomojamas vienas raudonas kilimėlis, kurio matmenys 85 x 150, vieno kilimėlio vertė 140 Eur be PVM, vieno kilimėlio savaitės nuomos kaina be PVM 1,45 Eur, ir 2 raudoni kilimėliai, kurių matmenys 115 x 300, vieno kilimėlio vertė 350 Eur be PVM, vieno kilimėlio savaitės nuomos kaina be PVM 7,68 Eur, kilimėliai bus keičiami 1 kartÄ per savaitę. IÅ¡ sutartų sÄ lygų matyti, jog Å¡alys susitarė dėl konkrečių nuomojamo objektų savybių (kilimėlių dydis, spalva), jas identifikavo.

IeÅ¡kovas atsakovui teikdavo kilimėlius ir kartÄ per savaitę juos keitė. Tarp Å¡alių sudaryta sutartis įvardinta kaip paslaugų sutartis. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡dava, jog Å¡alių sudaryta sutartis turėjo nuomos sutarties ir paslaugų sutarties požymių. MiÅ¡riosios sutarties Å¡alys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu Å¡alys neaptaria Å¡io klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį miÅ¡riajai sutarčiai kompleksiÅ¡kai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rÅ«Å¡ių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje.

Be to, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobÅ«dį, sutarties Å¡alių ketinimus, pasirenkant bÅ«tent tokios sutarties sudarymÄ , kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sudaryta sutartimi Å¡alys nesusitarė, kokios normos turi bÅ«ti taikomos jų sudarytai sutarčiai, todėl turi bÅ«ti taikomos atskirų rÅ«Å¡ių sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar atsakovas iÅ¡ esmės siekė nuomos sutarties pagrindu gauti kilimėlius, ar gauti paslaugÄ . Å alių sudarytos sutarties priede numatyta, kad kilimėliai bus keičiami kartÄ per savaitę, pati sutartis įvardinta kaip paslaugos sutartis, todėl spręstina, jog Å¡iuo atveju svarbiausia buvo paslaugos suteikimas. Atsakovui buvo svarbu gauti paslaugÄ , o ne nuomos pagrindais kilimėlius. Tam, kad atsakovas gautų pageidaujamÄ paslaugÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo purvÄ surenkančius kilimėlius bei įsipareigojo kas savaitę juos keisti.

Jei atsakovui nebÅ«tų reikėję gauti ieÅ¡kovo teikiamos paslaugos, atsakovas nebÅ«tų sutikęs dėl kilimėlių nuomos. Todėl paslaugos sutarties elementas Å¡alių teisiniuose santykiuose buvo vyraujantis. Nustačius, kad paslaugų sutartis Å¡alis siejusiuose teisiniuose santykiuose buvo vyraujanti, spręstina, jog sutarties nutraukimui turi bÅ«ti taikomos įstatymo nuostatos reglamentuojančios paslaugų sutarties nutraukimÄ . Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo jÄ vykdyti.

Klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka lyginant su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje. CK 6.721 str. nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Å¡i paslaugų gavėjo teisė yra besÄ lyginė, ji negali bÅ«ti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-235/2007). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas neginčija atsakovo teisės nutraukti paslaugų teikimo sutartį.

Tačiau tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti sutartyje nustatytas netesybas už sutarties nutraukimÄ . Nors ieÅ¡kovas teigia, kad Sutarties sÄ lygos, Å¡alių sutartos laisva valia ir nieko neverčiant, tačiau pažymėtina, jog CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – Å¡ias normas nustato. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančiÄ besÄ lygiÅ¡kÄ kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali bÅ«ti apribota ar panaikinta Å¡alių susitarimu.

Nagrinėjamu atveju Sutarties 4.2 p. nustatyta, kad jei klientas (atsakovas) nutraukia Sutartį, raÅ¡tu pranešęs apie tai tiekėjui (ieÅ¡kovui) prieÅ¡ 3 (tris) mėnesius (arba sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės), nesibaigus sutarties galiojimo terminui, jis privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kuriÄ butų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos. Netesybos (bauda) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Taigi, netesybos negali bÅ«ti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimÄ , Å¡iuo atveju – absoliučios teisės nutraukti sutartį įgyvendinimÄ . CK 6.721 straipsnis taip pat įtvirtina vienaÅ¡alio paslaugų sutarties nutraukimo padarinius, t.y. nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingÄ suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas iÅ¡laidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ kliento momento.

Jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. klientas praneÅ¡a paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama, paslaugų gavėjo teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį negali bÅ«ti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali bÅ«ti laikoma sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-235/2007). Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius su CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingÄ suteiktoms paslaugoms, paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius.

Galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-257/2007). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas 2019 m. vasario 13 d. praneÅ¡imu pranešė ieÅ¡kovui, jog nuo 2019 m. vasario 28 d. nutraukia sutartį (e. b. l. 11), t.y. laikėsi CK 6.721 str. numatytos tvarkos praneÅ¡ti apie sutarties nutraukimÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog minėto praneÅ¡imo negavo.

Duomenų, jog atsakovas nėra atsiskaitęs ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas byloje nėra. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė įrodymų, jog turėjo kitų iÅ¡laidų, kurias patyrė norėdamas įvykdyti sutartį iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ kliento momento. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių įrodymų ar argumentų apie turėtus tiesioginius nuostolius, kuriuos sukėlė atsakovo pasinaudojimas teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. IeÅ¡kovo reikalavimas grindžiamas sutartyje nustatytomis baudinėmis netesybomis, kurios mokėtinos klientui pasinaudojus įstatyme įtvirtinta teise nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ .

Sutarties 4.2 punktas patvirtina, jog ieškovo reikalaujamos priteisti netesybos iš esmės siejamos su netiesioginiais nuostoliais - negautomis pajamomis, kurias būtų gavęs, jei atsakovas būtų nenutraukęs sutarties. Tačiau netesybų dalies, apimančios paslaugų tiekėjo negautas pajamas, priteisimas paslaugų teikėjui yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti.

Paslaugų sutartyje negali bÅ«ti nustatytos sÄ lygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų – teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį), ar sunkinančios Å¡ių teisių įgyvendinimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas. CK 6.157 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. CK 1.80 str. nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

CK 6.721 str. 1 d. nuostatos laikytinos imperatyviomis. Å alys sudarydamos Sutarties 4.2 p. susitarė bÅ«tent dėl netesybų už anksčiau termino nutrauktÄ Sutartį mokėjimo, kas prieÅ¡tarauja imperatyvioms CK 6.721 str. 1 d. nuostatoms, todėl tenkintinas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, Sutarties 4.2 p. pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas teismo prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis ir 2 758,80 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nors atsakovo praÅ¡omos priteisti 2 758,80 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1r-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumÄ , į sprendžiamų teisinių klausimų pobÅ«dį, teismo posėdžių trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, todėl jos mažintinos iki 1 400 Eur.

Atsakovui iš ieškovo priteistina 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur + 1 400 Eur). Kadangi byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ((keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl teismas jų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 – 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo VÅ¡Ä® „Gimnastika ir aš“ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Pripažinti, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovo VÅ¡Ä® „Gimnastika ir aš“ 2018 m. lapkričio 28 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties 4.2 punktas yra niekinis ir negaliojantis. Priteisti atsakovui VÅ¡Ä® „Gimnastika ir aš“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Berendsen Textile Service“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 550 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Raimonda Vansevičienė