2023-06-07 Nr. AB-11596-3-65-3-00767-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1077-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00767-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. (S. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius) 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-131 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo S. L.“ (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas), 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, ir Valdyba) 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (18.2) I-9305 (toliau – ir VSDFV sprendimas), 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ugniagesiu-sargybos viršininku Priešgaisrinės tarnybos Nemenčinės punkte pradėjo dirbti nuo 1991 m. balandžio 6 d. 1999 m. liepos 1 d. darbovietės pavadinimas buvo pakeistas į Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandą, tačiau ir toliau dirbo sargybos viršininku. 2000 m. gruodžio 1 d. pareigų pavadinimas buvo pakeistas į pamainos vadą ir šiose pareigose dirbo iki 2007 m. lapkričio 8 d. 2007 m. lapkričio 9 d. po reorganizacijos buvo priimtas į vidaus tarnybą, Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandą ugniagesiu gelbėtoju, suteikiant vidaus tarnybos grandinio laipsnį. 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. TE-7-450 atleistas iš vidaus tarnybos. Nuo 1991 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. nepriklausomai nuo to, kokį pavadinimą turėjo Nemenčinėje veikianti priešgaisrinė tarnyba ir kaip teisiškai buvo įforminami jo ir šią tarnybą siejantys darbo, o vėliau – vidaus tarnybos santykiai, šie santykiai nuo 1991 m. balandžio 6d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. turėjo nepertraukiamą pobūdį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, konstatavo, kad situacija, kai asmens darbas priešgaisriniame padalinyje iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas tarnybos laikui valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti, tačiau po minėtos datos lygiai toks pat darbas tarnybos laikui nėra prilyginamas, prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirties. VSDFV Panevėžio skyrius sprendimu neįskaičiavo į tarnybos laiką stažą nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti. Skundas dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo buvo atmestas. VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas ir VSDFV sprendimas yra nepagristi, todėl naikintini, nes prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

3. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Pareigūnų ir karių valstybines pensijos (toliau – ir pareigūnų pensija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – ir Nuostatai). Pareigūnų tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti įskaitomas vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 straipsniu ir 16 straipsnio 3 ir 13 dalimis.

3.2. Į pareigūno pareigas – Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandos ugniagesio gelbėtojo pareigas, pareiškėjas buvo paskirtas, suteikiant jam vidaus tarnybos grandinio laipsnį tik nuo 2007 m. lapkričio 9 d. VSDFV Panevėžio skyrius, remdamasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis apie pareiškėjo tarnybos laikotarpius, įskaitytinus į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, ir vadovaudamasis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 15 straipsnio 1 dalimi, sprendimu nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. paskyrė pareiškėjui pareigūnų pensiją. Vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 13 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu Nr. 6-7-3469 (toliau – ir Apskaitos lapas), į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaityti visi lape nurodyti laikotarpiai, įskaitant ir tarnybos laiką nuo 2007 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. Apskaitos lape nėra duomenų apie pareiškėjo vidaus tarnybą laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenimis, nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. (tai yra iki paskyrimo į pareigūno pareigas dienos), pareiškėjas į minėtą registrą įrašytas kaip apdraustasis valstybiniu socialiniu draudimu, tai yra dirbo pagal darbo sutartį, todėl nurodytas laikotarpis, vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 straipsniu, nebuvo įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

3.3. Pareiškėjo prašomo laikotarpio įskaitymui į tarnybos laiką Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą į pareigūnų tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaitomas tik darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais buvęs iki 1995 m. sausio 1 d., jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

4. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad į pareigūno pareigas pareiškėjas buvo paskirtas tik 2007 m. lapkričio 9 d., suteikiant vidaus tarnybos grandinio laipsnį. Pareiškėjo darbo Vilniaus rajono priešgaisrinės tarnybos Nemenčinės padalinyje ugniagesiu pagal darbo sutartį laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. nėra įtrauktas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktą apskaitos lapą. Todėl VSDFV sprendimu nusprendė, jog šis laikotarpis neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, nes iki 2007 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas neturėjo pareigūno statuso, į pareigūno pareigas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandos ugniagesiu gelbėtoju, jis paskirtas tik nuo 2007 m. lapkričio 9 d.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Valstybinio VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-131 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo S. L.“ ir VSDFV 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (18.2) I-9305 teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1991 m balandžio 5 d. buvo priimtas į Vilniaus rajono Nemenčinės miesto priešgaisrinę dalį ugniagesiu. Nuo 1999 m. liepos 1 d. Vilniaus rajono Nemenčinės miesto priešgaisrinės dalies pavadinimas buvo pakeistas į Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandą (pareiškėjo pareigos – sargybos viršininkas). Nuo 2000 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandos pamainos vado pareigas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) Vilniaus rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007 m. lapkričio 8 d.

įsakymu Nr. 3.9-43 pareiškėjas (Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandos pamainos vadas) 2007 m. lapkričio 8 d. buvo atleistas iš einamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnį (darbuotojo pareiškimu). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3.9-45TE pareiškėjas buvo priimtas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandą ugniagesiu-gelbėtoju (C lygio 2 kategorijos statutiniu valstybės tarnautoju).

Pareiškėjui buvo suteiktas vidaus tarnybos grandinio laipsnis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3.9-03 pareiškėjas buvo priimtas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandą skyrininku (C lygio 3 kategorijos statutiniu valstybės tarnautoju). Pareiškėjas nuo 2008 m. spalio 1 d. buvo paskirtas į Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7 komandos budinčios pamainos skyrininku (C lygio 4 kategorijos statutiniu valstybės tarnautoju), ir juo dirbo iki atleidimo 2021 m. rugpjūčio 24 d.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas surašė 2021 m. rugsėjo 13 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 6-7-3469, kuriame darbo stažo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. neįtraukė į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. VSDFV Panevėžio skyrius sprendimu paskyrė pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neįskaitydamas į pareiškėjo ištarnautą laiką laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. Nesutikdamas su sprendimu, pareiškėjas jį apskundė VSDFV, kuri 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

9. Teismas pažymėjo, kad 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-693 (2007 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1027 įstatymo pavadinimas pakeistas į Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas). Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių pensiniam aprūpinimui buvo taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytas laikinasis teisinis reguliavimas.

Vyriausybė 1991 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 281 patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo tvarką. Šios tvarkos 1.1 punkte buvo nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, pareigūnams ir kariams pensijos skiriamos už ištarnautus metus.

Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. priimto nutarimo Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ 1.1 ir 1.1.7 punktais buvo nustatyta, kad iki įsigalios Pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomas ir laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais samdos pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 1 straipsnyje, galiojusiame iki 1996 m. sausio 1 d., tai yra ir laikotarpiu nuo 1990 m. birželio 12 d. iki 1995 m. sausio 1 d., buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnyba yra struktūrinių padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje ir vykdančių specifines valstybės vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma ir ją sudaro Tardymo, Pataisos reikalų, Priešgaisrinės apsaugos departamentai, Emigracijos ir imigracijos tarnyba, vidaus daliniai, budėtojų dalis ir vadovybė, taip pat finansų ir kontrolės, materialinio-techninio aprūpinimo, ryšių, medicinos tarnybos, Informacinis statistikos centras bei kiti vidaus reikalų sistemą aptarnaujantys padaliniai.

10. Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 6 straipsniu, 16 straipsnio 3 dalimi, Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017, 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu. Teismas pažymėjo, kad tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., yra reglamentuoti Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, jog asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti, be kita ko, prilyginamas, buvęs iki 1995 m. sausio 1 d., darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais (Įstatymo 16 str. 3 d. 3 p.). Taigi, Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos išimtys iš Įstatyme 6 straipsnyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas pareigūnų ir karių tarnybos laikas. Viena iš tokių išimčių – darbo laiko, išdirbto profesionalios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, prilyginimas tarnybos laikui. Šia išimtimi įgyvendintas valstybės prisiimtas įsipareigojimas įskaityti šį laiką į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už atliktą tarnybą skirti, tačiau šios išimties taikymas siejamas tik su laikotarpiu iki 1995 m. sausio 1 d.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog laikotarpiams pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra prilyginami asmenų priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbti laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.), jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, taip pat į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaitomi visi priešgaisrinės apsaugos įstaigose, priskiriamose vidaus reikalų įstaigoms, asmenų išdirbti laikotarpiai nuo jų paskyrimo į pareigūno pareigas dienos. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta data – 1995 m. sausio 1 d. (įstatymo įsigaliojimo data), nustato tą ribą, iki kurios skaičiuojami tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai. Nagrinėjamu atveju įrašas pareiškėjo darbo knygelėje patvirtina, jog pareiškėjas 1991 m balandžio 5 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas Vilniaus rajono Nemenčinės miesto priešgaisrinę dalį ugniagesio pareigoms. Be to, pareiškėjas po atleidimo (2007 m. lapkričio 8 d.) iš Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandos einamų pareigų nuo 2007 m. lapkričio 9 d. buvo priimtas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandą ugniagesiu-gelbėtoju (C lygio 2 kategorijos statutiniu valstybės tarnautoju), t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį ir nebuvo sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnu.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos kontekste itin aktualus Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. KT1-N1/2017, kuriame pripažinta, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog aptariamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais pagal darbo sutartis išdirbtas po 1995 m. sausio 1 d., nesilaikyta iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 52 straipsnio, kylančių reikalavimų, įstatymu nustatant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos teisinį reguliavimą, paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.

13. Teismas akcentavo, kad būtent Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017 vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021, kuomet byloje, analogiškoje nagrinėjamai, konstatavo, jog yra pagrįstai atsisakoma įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kai pagal darbo sutartį toliau buvo dirbama priešgaisrinės apsaugos padaliniuose. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pripažinus, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo (tai yra po 1995 m. sausio 1 d.) pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, pagal darbo sutartį darbą dirbusiam pareiškėjui negalėjus įgyti teisėtų lūkesčių, kad jo tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas, egzistuojant esminiams priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumams, nesant asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, teismas nusprendė, kad ir VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. neįskaitė į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti.

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas ir VSDFV sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Netenkinęs prašymo panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV sprendimus, teismas netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių atlikti veiksmus.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įskaičiuoti į jo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, nesivadovavo ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

15.2. Pagal Pensijų įstatymo reguliavimą susidarė tokia situacija, kad nėra įskaičiuojamas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. (kai vėliau darbuotojas buvo paskirtas pareigūnu). Ginčo situacija susidarė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pertvarkymas šalyje vyko palaipsniui sukarinant atskirus padalinius. Tai, jog priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu metu, todėl skirtinguose padaliniuose dirbę ir iš esmės tapačias funkcijas atlikę asmenys atsidūrė skirtingoje padėtyje. Profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė dėl lėšų trūkumo ir iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukarinti priešgaisrinės apsaugos padaliniai didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), taip pat Jonavoje, Mažeikiuose, Ignalinoje.

15.3. Nuo įsidarbinimo Vilniaus rajono Nemenčinės priešgaisrinėje dalyje 1991 m balandžio 6 d. iki 2008 m. spalio 1 d., kai pareiškėjas buvo paskirtas į Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-iosios komandos budinčios pamainos skyrininku (C lygio 4 kategorijos statutiniu valstybės tarnautoju), jis nuolat dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, keitėsi tik jo pareigos bei institucijos, kurioje dirbo, pavadinimas. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta data – 1995 m. sausio 1 d., nustatanti ribą, iki kurios skaičiuojami tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, yra įstatymo įsigaliojimo data, tačiau anksčiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo atliktos funkcijos iki 1995 m. sausio 1 d. ir po jos niekuo nesiskyrė (nuo 1991 m. balandžio 6 d. iki 1999 m. liepos 1 d. pareiškėjas dirbo ugniagesiu). Po 1995 m. sausio 1 d. pareiškėjas ėjo lygiai tas pačias pareigas ir jo atliekamos funkcijos niekuo nesikeitė, priešingai, galima teigti, kad pareiškėjas nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2000 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2000 m. gruodžio 1 d. iki jo atleidimo iš Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nemenčinės komandos pamainos vado pareigų ėjo netgi aukštesnes pareigas (nuo 1999 m. liepos 1 d. – sargybos viršininko, ir nuo 2000 m. gruodžio 1 d. – pamainos vado pareigas).

15.4. Situacija, kai pareiškėjo darbas iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas tarnybos laikui valstybinei pensijai skirti, tačiau po minėtos datos lygiai tas pats darbas tarnybos laikui nėra prilyginamas, prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka aptartos Pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017). Taigi esant paminėtam teisiniam reguliavimui ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, atsakovai turi būti įpareigoti įskaityti nurodytą laikotarpį (nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d.) į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 nustatytos faktinės aplinkybės ir šioje nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su abejose byloje pareiškėjais dalyvavusių asmenų darbo santykių pradžia iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo ir tolimesniais jų laikotarpiais, priešgaisrinių tarnybų Šakių rajone ir Šilalės rajone statusu ir jų reformavimo eiga, iš esmės yra tapačios ir niekuo nesiskiria. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, suformuluotos Pensijų įstatymo teisės normų aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir taikomos šioje administracinėje byloje.

16. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

16.1. Nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį ir nebuvo sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnu. Teismas atmesdamas pareiškėjo reikalavimus tinkamai aiškino ir taikė Pensijų įstatymo 6 straipsnio ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas bei nustatė, kad Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos išimtys iš Pensijų įstatyme 6 straipsnyje įtvirtintos bendros taisyklės, jog į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas pareigūnų ir karių tarnybos laikas. Viena iš tokių išimčių – darbo laiko, išdirbto profesionalios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, prilyginimas tarnybos laikui. Šia išimtimi įgyvendintas valstybės prisiimtas įsipareigojimas įskaityti šį laiką į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už atliktą tarnybą skirti, tačiau šios išimties taikymas siejamas tik su laikotarpiu iki 1995 m. sausio 1 d.

16.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde savo teiginius nepagrįstai grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, bei teigia, kad suformuluotos Pensijų įstatymo teisės normų aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir turi būti taikomos nagrinėjamoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021 suteikė naują administracinių teismų praktikos kryptį, vertinant situacijas dėl pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą nustatomo laikotarpio, prilyginamo tarnybos laikui pensijai skirti, įskaitymo į tarnybos laiką pensijai skirti.

16.3. Teismo sprendimas yra priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas, vadovaujantis konstitucinės doktrinos nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

17. Atsakovas VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

17.1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, išnagrinėjus visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika.

17.2. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas apeliacinį skundą nepagrįstai grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, bei teigia, kad suformuluotos Pensijų įstatymo teisės normų aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir turi būti taikomos nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. įskaitymo į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, ginčijant VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-131 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo S. L.“ ir VSDFV 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (18.2) I-9305, kuriais pareiškėjo prašymas buvo atmestas.

19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021 pateiktais teisės taikymo išaiškinimais, jog yra pagrįstai atsisakoma įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kai pagal darbo sutartį toliau buvo dirbama priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiami VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įskaičiuoti į jo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, suformuluotos Pensijų įstatymo teisės normų aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir taikytinos šioje administracinėje byloje.

21. Šioje byloje aktualus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas, pagal kurį pareigūnų tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas darbo laikas, išdirbtas iki 1995 m. sausio 1 d. profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

22. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021 suformavo administracinių teismų praktiką, vertinant situacijas dėl pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą nustatomo laikotarpio, prilyginamo tarnybos laikui pensijai skirti, įskaitymo į tarnybos laiką pensijai skirti. Vadovaudamasi Konstitucinio Teismo doktrina ir Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu, kuriame konstatuotas Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštaravimas Konstitucijai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad neturi pagrindo vertinti, jog institucija, atsisakydama įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas pagal darbo sutartį toliau dirbo priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, netinkamai taikė Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija priėjo išvados, kad byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d. nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Dėl to šiuo aspektu skundžiamų VSDFV skyriaus ir VSDFV sprendimų nėra pagrindo laikyti nepagrįstais, o atsakovas tinkamai taikė ir aiškino Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

23. Šioje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021 suformuotomis taisyklėmis, nes tai yra naujausias teismo precedentas analogiškoje byloje, priimtas išplėstinės teisėjų kolegijos ir skirtas teismų praktikai šioje srityje suvienodinti. Dėl to teisėjų kolegija nesiremia pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis.

24. Vadovaudamasi Konstitucinio Teismo doktrina valstybinių pensijų klausimais ir Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu bei administracinių bylų praktika, teisėjų kolegija pripažįsta, jog VSDFV Panevėžio skyrius, atsisakydamas įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas pagal darbo sutartį toliau dirbo priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, tinkamai taikė Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d. nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Dėl to skundžiamų VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV sprendimų nėra pagrindo laikyti nepagrįstais ar neteisėtais. Kartu konstatuotina, kad nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d.

25. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino byloje taikytinas teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. L. (S. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys