2024-07-03 Nr. AB-10262-3-63-3-02016-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1196-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02016-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini)) dėl veiksmų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2022 m. gruodžio 23 d. horizontaliojo kelio ženklinimo Nr. 1.27 „Geltonos spalvos zigzagas“ (toliau – ir kelio ženklinimas) įrengimo schemos suderinimą požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (negyvenamosios patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir stovėjimo aikštelė).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad trečiojo suinteresuoto asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) pirmininkas 2022 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu suderinti stovėjimo aikštelėje įrengtą kelio ženklinimą. Bendrijos primininkas minėtame prašyme nurodė, jog 2022 m. gruodžio 14 d. įvykusio visuotinio butų savininkų susirinkimo metu buvo nutarta, kad stovėjimo aikštelėje būtina įrengti horizontalųjį kelio ženklinimą, kuris draustų statyti automobilius vietose, kuriose jie trukdo privažiuoti prie kitų stovėjimo vietų. Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 5-V-263 „Dėl kelių policijos veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kelių policijos veiklos organizavimo aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, 2022 m. gruodžio 23 d. tenkino Bendrijos prašymą ir suderino jos pateiktą horizontaliojo kelio ženklinimo schemą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 1/52 dalies savininkas. Atsakovo sprendimu suderintas horizontalusis kelio ženklinimas nepagrįstai varžo pareiškėjo teisę naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl privalo būti panaikintas.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Bendrija atsakovui pateikė derinti stovėjimo aikštelės schemą, tačiau minėtos patalpos naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl nėra aišku, kokios stovėjimo aikštelės dalys yra daugiabučio namo savininkų asmeninė nuosavybė, o kurios stovėjimo aikštelės dalys yra skirtos bendrajam naudojimui. Pareiškėjo teigimu, Kelių įstatymas nereglamentuoja negyvenamųjų patalpų priežiūros ir naudojimosi jomis tvarkos.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog remiantis Bendrijos įstatais, jos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Klaipėdos AVPK atsakingi pareigūnai suderino horizontaliojo ženklinimo įrengimo schemą patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad atsakovas suderino kelio ženklinimą neturėdamas patalpos savininkų sutikimo, kadangi Bendrija nėra tinkamas patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų atstovas.

6. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

7.1. 2022 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos AVPK gautas Bendrijos pirmininko prašymas dėl kelio ženklinimo įrengimo stovėjimo aikštelėje. Prašyme Bendrijos pirmininkas nurodė, jog 2022 m. gruodžio 14 d. įvykusio visuotinio susirinkimo metu Bendrijos nariai nusprendė, jog yra poreikis įrengti kelio ženklinimą, kuris draustų statyti automobilius vietose, kuriose jie trukdo privažiuoti prie transporto priemonių statymo vietų. Bendrija taip pat su prašymu pateikė stovėjimo aikštelės viršutinio ir apatinio aukštų schemas, kuriuose pažymėtos kelio ženklinimo įrengimo vietos.

7.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) nuostatomis, Bendrijos pirmininkas atsako už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą, todėl policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl Bendrijos pirmininko įgaliojimų ir pateikto prašymo teisėtumo. Todėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnas, vadovaudamasis tuo metu galiojusios redakcijos Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies bei Aprašo V skyriaus nuostatomis, priėmė sprendimą suderinti kelio ženklinimo schemas.

7.3. Kelio ženklinimas įrengtas daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje sužymėtos automobilių stovėjimo vietos, todėl joje vyksta viešasis eismas, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) nuostatos. Pareiškėjas, vairuodamas automobilį stovėjimo aikštelėje, privalo joje laikytis Kelių teismo taisyklėse (toliau – ir KET) nustatytos tvarkos, kaip ir viešajame eisme.

7.4. Atsakovas, spręsdamas Bendrijos 2022 m. gruodžio 23 d. prašymo pagrįstumą, įvertino, jog stovėjimo aikštelėje vyksta viešasis eismas, t. y. įvykus eismo įvykiui ar jeigu pastatytas automobilis trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo vietos, būtu aiškinamasi, kuris eismo dalyvis pažeidė KET. Todėl siekiant užtikrinti saugų transporto priemonių ir kitų eismo dalyvių eismą, pritarė, jog stovėjimo aikštelėje yra pagrindas įrengti kelio ženklinimą.

8. Bendrija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašydama skundą atmesti.

9. Bendrija laikėsi pozicijos, jog pareiškėjas, teikdamas skundą, praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą individualiam administraciniam aktui ginčyti. Bendrija nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad apie susidariusią situaciją jam tapo žinoma tik 2023 m. rugsėjo 25 d., kai jam buvo įteiktas Klaipėdos AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas. Bendrija atkreipė dėmesį, jog 2022 m. gruodžio 14 d. vykusiame Bendrijos narių susirinkime dalyvavo pareiškėjo sutuoktinė, todėl pareiškėjui apie susirinkimo metu priimtą sprendimą stovėjimo aikštelėje įrengti draudžiamąjį horizontalųjį kelio ženklinimą turėjo būti žinoma gerokai anksčiau, nei jis teigia skunde. Kelio ženklinimas stovėjimo aikštelėje įrengtas 2023 m. sausio 12 d., pareiškėjas ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelio ženklinimo reikalavimų nesilaikymą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui apie kelio ženklinimo įrengimą buvo žinoma dar iki 2023 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio pranešimo įteikimo.

10. Bendrija pažymėjo, kad pareiškėjo skundo suformuluotas reikalavimas yra nekonkretus, juo nėra siekiama konkrečių pareiškėjo teisių ar interesų apgynimo, todėl toks skundas privalo būti atmestas.

11. Bendrija nesutiko su skundo teiginiais, kad ji neturėjo teisės kreiptis į Klaipėdos AVPK su prašymu suderinti kelio ženklinimą stovėjimo aikštelėje. Pagal įstatus Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Stovėjimo aikštelei yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad stovėjimo aikštelė yra bendrojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Bendrija administruoja, sudėtinė dalis.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė; priteisė iš pareiškėjo M. P. trečiajam suinteresuotam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 1573,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

13.1. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas šis turtas: registro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas su statiniais, adresas (duomenys neskelbtini). Registro išrašo 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Registro išrašo 2.2 punkte nurodoma, kad žemės sklype yra priklausinys, t. y. pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas su automobilių saugykla ir sandėliukais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1A10/p. Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1 punkte nurodoma, kad negyvenamoji patalpa – automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), 1A10/9 dalis. Taigi iš registro išrašų duomenų nustatyta, kad negyvenamoji patalpa – automobilių saugykla yra daugiabučio gyvenamojo namo su automobilių saugykla ir sandėliukais priklausinys, taigi ji yra įrengta ir Nekilnojamojo turto registre suformuota kaip daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas.

13.2. Iš 2022 m. gruodžio 19 d. Bendrijos pakartotinio visuotinio butų savininkų ir valdybos narių susirinkimo protokolo Nr. B12B-P3 (toliau – ir Protokolas) turinio teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 14 d. įvykusio Bendrijos pakartotinio visuotinio butų savininkų ir valdybos narių susirinkimo metu 12 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama, ar yra poreikis kreiptis į atsakingą instituciją su prašymu pastatyti kelio ženklą ar įrengti kelio ženklinimą draudžiantį statyti automobilius tam neskirtose vietose. Protokole pabrėžiama, jog stovėjimo aikštelėje yra 107 stovėjimo vietos, tačiau kai kurie gyventojai piktnaudžiauja statydami automobilius tam neskirtose vietose. Protokolas patvirtina, kad pakartotinio susirinkimo metu dalyvavę Bendrijos nariai pritarė siūlymui įrengti garaže automobilių stovėjimą draudžiančius kelio ženklus ir/ar kelio ženklinimą.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, darė išvadą, kad Bendrija, kaip daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdytoja, naudotoja bei prižiūrėtoja, turėdama daugiabučio namo savininkų visuotinio susirinkimo pritarimą, turėjo teisę parengti eismo organizavimo stovėjimo aikštelėje schemą ir kreiptis į Klaipėdos AVPK su prašymą ją suderinti.

15. Atsižvelgdama į tai, kad Protokolo sprendimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir jo teisėtumo vertinimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, teismas plačiau nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Protokolu priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

16. Vadovaudamasis Policijos įstatymo, Kelių įstatymo, SEAKĮ, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-83 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ nuostatomis teismas konstatavo, kad automobilių saugykla, nors ir neturi visų Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų kelio elementų, plačiąją prasmę, tačiau yra laikytina teritorija, kurioje vyksta viešasis eismas, kadangi stovėjimo aikštelėje vyksta transporto priemonių bei pėsčiųjų judėjimas, todėl visi eismo dalyviai privalo laikytis KET, SEAKĮ ir kituose aktualiuose teisės aktuose nustatytos judėjimo automobilių keliais tvarkos. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad KET draudžia statyti transporto priemones ten, kur jos trukdytų kitiems eismo dalyviams įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo vietos, todėl Bendrija, nusprendusi, kad automobilių statymas tam nepritaikytose vietose trukdo eismo dalyviams įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) jiems skirtas stovėjimo vietas, turėjo teisę organizuoti automobilių stovėjimą draudžiančio horizontalaus kelio ženklinimo įrengimą.

17. Vadovaudamasis Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 5-V-263 „Dėl kelių policijos veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kelių policijos veiklos organizavimo aprašo 24 punktu teismas darė išvada, jog atsakovas buvo tinkamas subjektas suderinti Bendrijos parengtą eismo organizavimo schemą. Teismas vertino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl kelio ženklinimo įrengimo stovėjimo aikštelėje pablogėjo eismo sąlygos, iškilo saugiam eismui pavojingų situacijų, todėl Klaipėdos AVPK pagrįstai nusprendė tenkinti Bendrijos 2022 m. gruodžio 23 d. prašymą bei suderino schemą.

III. 18. Pareiškėjas M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Viešojo administravimo subjekto veiksmas buvo atliktas vadovaujantis Kelių įstatymo, o ne SEAKĮ nuostatomis.

19.2. Patalpos, kuriose atliktas neteisėtas ženklinimas nėra daugiabučio gyvenamojo namo automobilių aikštelė, todėl ginčo teisiniams santykiams netaikytinos Kelių įstatymo ir SEAKĮ nuostatos.

19.3. Skundžiamais atsakovo veiksmais nepagrįstai ir neteisėtai ribojamos pareiškėjo nuosavybės teisės. Joks teisės aktas nesuteikia policijos pareigūnams teisės reguliuoti tvarkos privačios nuosavybės teise valdomose patalpose.

19.4. Negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atskiriems asmenims (61 asmeniui) ir turi atskirą unikalų numerį, ji nėra laikoma pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris nuosavybės teise priklauso 135 asmenims, bendrojo naudojimo patalpomis. 74 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų neturi jokių teisių į negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19.5. Teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas, kadangi Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas draudžia Bendrijai Bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose.

20. Atsakovas, palaikydamas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

22. Bendrija laikosi pozicijos, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.

23. Bendrija mano, kad pareiškėjas inicijavo administracinį procesą, siekdamas išvengti baudų, paskirtų už kelio ženklinimo nurodymų nesilaikymą. Bendrija taip pat laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra nekonkretus, juo nesiekiama konkrečių pareiškėjo teisių ir/ar interesų apgynimo. Bendrija taip pat vertina, kad nesant ginčo dėl Bendrijos atliktų veiksmų teisėtumo, pareiškėjui nelieka jokio įstatyminio pagrindo ginčyti Bendrijos tolimesnio įvykusio susirinkimo metu priimto sprendimo rezultato – atlikto schemos derinimo. Bendrija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020 pateiktais išaiškinimais, susijusiais su daugiabučių namų savininkų bendrijos teise priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų ir laikosi pozicijos, kad yra tinkama ir teisėta bendrojo naudojimo patalpų, kuriose yra stovėjimo aikštelė, valdytoja.

24. Bendrijos, vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą ribojimą, kadangi nėra kilęs joks teisminis ginčas tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos, Bendrija šiame procese nėra nei pareiškėja, nei atsakovė, šiame procese nėra sprendžiami ir keliamas ginčas, susijęs su Bendrijos valdymo klausimais ar kt. su Bendrijos teisine veikla nesusijusiais klausimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo suderinta daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pateikta horizontaliojo kelio ženklinimo Nr. 1.27 „Geltonos spalvos zigzagas“ įrengimo schema požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad atsakovo suderintas Bendrijos pateiktas horizontalusis kelio ženklinimas nepagrįstai varžo jo teisę naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu (patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), 1/52 dalimi), todėl privalo būti panaikintas, nes Bendrijos protokolinis sprendimas rengti ženklinimą ir kreiptis į atsakovą dėl ženklinimo suderinimo yra neteisėtas ir negali būti grindžiamas Kelių įstatymu, kuris nereglamentuoja negyvenamųjų patalpų priežiūros ir naudojimosi jomis tvarkos.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pagal atskleistus teisės aktus atitinkamai konstatuodamas, kad automobilių saugykla (stovėjimo aikštelėje) laikytina teritorija, kurioje vyksta viešasis eismas (transporto priemonių bei pėsčiųjų judėjimas), ir darydamas išvadą, kad atsakovas buvo tinkamas subjektas suderinti jam Bendrijos pateiktą eismo organizavimo schemą. Pažymėjo, kad Bendrija, kaip daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdytoja, naudotoja bei prižiūrėtoja, turėdama daugiabučio namo savininkų visuotinio susirinkimo pritarimą, turėjo teisę parengti eismo organizavimo automobilių stovėjimo aikštelėje schemą ir kreiptis į Klaipėdos AVPK dėl jos suderinimo. Pabrėžė, kad Bendrija turėjo teisę organizuoti automobilių stovėjimą draudžiančio horizontalaus kelio ženklinimo įrengimą, nusprendusi, kad automobilių statymas tam nepritaikytose vietose trukdo eismo dalyviams įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) jiems skirtas stovėjimo vietas. Akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl kelio ženklinimo įrengimo stovėjimo aikštelėje pablogėjo eismo sąlygos, iškilo saugiam eismui pavojingų situacijų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes parkavimo patalpos, kuriose įrengtas esą neteisėtas ženklinimas, nėra daugiabučio gyvenamojo namo automobilių aikštelė. Su ja susijusių ginčo teisinių santykių reguliavimui nepriskirtinos Kelių įstatymo nuostatos. Atsakovo atliktas jam pateikto ženklinimo suderinimas nepagrįstai ir neteisėtai riboja pareiškėjo nuosavybės teises. Teisės aktai nesuteikia policijos pareigūnams teisės reguliuoti tvarkos privačios nuosavybės teise valdomose patalpose.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gruodį įvykusiame daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) rengtame visuotiniame butų savininkų ir valdybos narių susirinkime svarstytas, be kita ko, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kaip automobilių saugyklos, kuri atitinkamai nurodoma Nekilnojamojo turto registre kaip negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagal šio registro išrašus laikytina daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektu, vidaus judėjimo kelių atitinkamas paženklinimas. Susirinkimo darbotvarkės 12 punkte buvo atitinkamai numatyta aptarti parkingo (automobilių statymo) tvarką. Visi 37 susirinkimo dalyviai (bendrijos nariai ir butų savininkai) pagal minėtą darbotvarkės 12 punktą balsavo vienbalsiai (niekam nepritariant ir nesusilaikant) „už“ tai, kad parkavimo tvarka būtų tokia: „Viso name yra 107 parkavimo vietos. 52 viršutiniame ir 55 apatiniame garaže. Kiek parkavimo vietų išpirkta butui, tiek ir galima statyti mašinų. Mašinas draudžiama statyti nepažymėtose vietose. Namo pirmininkas, pasikonsultavęs su namo valdyba, turi pateikti prašymą (us) leidimus išduodančioms institucijoms pastatyti draudžiamus ženklus ar žymėjimą bendrijos viršutiniame ir apatiniame garaže. <...> Priemonės privaloma imtis, nes kai kurie gyventojai piktnaudžiauja statydami automobilius ir kitas transporto priemones neleistinose vietose. Šiomis priemonėmis siekiama įgalinti policiją išrašyti baudą už ne vietoje paliktą automobilį“ (susirinkimo protokolas Nr. B12B-P3). Tuo remdamasis Bendrijos pirmininkas 2022 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Kelių policiją su prašymu suderinti eismo organizavimo schemą įrengiant kelio ženklinimą. Kelių policijos skyriaus specialistas 2022 m. gruodžio 23 d. nusprendė suderinti horizontaliojo kelio ženklinimo Nr. 1.27 „Geltonos spalvos zigzagas“ įrengimo schemą. Pagal ją horizontaliojo kelio ženklinimas minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtas 2023 m. sausį. Pareiškėjas, kuris yra patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), 1/52 dalies savininkas, apie ženklinimo įrengimo veiksmingumą ir nesilaikymo negatyvius padarinius galimai sužinojo būdamas policijos patrauktu atitinkamon teisinėn atsakomybėn.

30. Nėra ginčo dėl atsakovui derinti pateiktos ir su juo suderintos eismo organizavimo schemos atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau nesutariama, ar atsakovas buvo tinkamas subjektas suderinti jam Bendrijos pirmininko pateiktą eismo organizavimo schemą, kurios inicijavimą galimai nulėmė automobilių parkavimas (statymas, laikymas) daugiabučio namo garaže ne tam išpirktose stovėjimo vietose, bet privažiavimui prie jų (pravažiavimui šalia jų) skirtose kitose vietose, tokiu būdu blokuojant privažiavimą prie stovėjimo vietų.

31. Pirmiausia pažymėtina, kad Kelių įstatyme nustatyta, kad „Kelias – inžinerinis statinys, skirstas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui <...>“ (2 str. 5 d., 2016 m. gegužės 19 d. redakcija). Šioje nuostatoje tiesiogiai nenurodoma, tačiau logiškai sistemiškai suponuojama, kad kelias – tai, be kita ko, transporto priemonių eismui skirtos automobilių saugyklos, kaip inžinerinio statinio, atitinkama dalis (žr. šios Nutarties 40 punktą). Be to, pažymėtina, kad Kelių įstatyme numatyta, jog „techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, <...> kelių ženklinimas <...>“ (2 str. 21 d., 2019 m. birželio 13 d. redakcija).

32. Akcentuotina, kad Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali 2019 m. birželio 6 d. redakcija; Kelių įstatymo Nr. I-891 2, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2179; TAR, 9959), kuri nurodyta pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendime suderinti horizontaliojo kelio ženklinimo įrengimo schemą, buvo atitinkamai nustatyta, kad technines eismo reguliavimo priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Tokia nuostata galiojo iki 2023 m. sausio 2 d.

33. Paminėtina, kad Seime 2021 m. rugsėjo 6 d. registruoto Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5 9, 10, 13, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-803 aiškinamame rašte pažymėta, kad „įtraukiamas <...> gautas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasiūlymas ir numatoma, kad techninės eismo reguliavimo priemonės derinamos nebe su policija, o valstybinės reikšmės keliuose – su akcine bendrove Lietuvos automobilių kelių direkcija, kituose keliuose – su savivaldybės institucija, jos įgaliota įstaiga ar įmone. <...> policijos veikla eismo priežiūros srityje iš esmės yra nukreipta į eismo dalyvių kontrolę, teisės pažeidimų prevenciją, užkardymą ir tyrimą, taip pat kai kurių kitų su saugiu eismu susijusių funkcijų atlikimą. Spręsti klausimus, susijusius su eismo organizavimu, kelių priežiūra, kelių saugos stebėsena, analize, valdymu, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, kelių saugumo audito organizavimu, poveikio kelio saugumui vertinimu, <...> įstatymas deleguoja savivaldybėms ir Susisiekimo ministerijos įgaliotoms institucijoms <...>“.

34. Pagal tokį projektą ir jo aiškinamąjį raštą Seime svarstytas ir 2021 m. lapkričio 18 d. priimtas Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-661 (TAR, 2021-25026) nustato, kad „<...> Technines eismo reguliavimo valstybinės reikšmės keliuose priemones, suderinusios su akcine bendrove Lietuvos automobilių kelių direkcija, kituose keliuose – su savivaldybės institucija, jos įgaliota įstaiga ar įmone, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės“ (Kelių įstatymo 13 str. 1 d.; 2021 m. lapkričio 18 d. redakcija, įsigaliojusi 2023 m. sausio 2 d.).

35. Taigi nuo 2023 m. sausio 2 d. neliko Kelių įstatyme anksčiau numatyto techninių eismo reguliavimo priemonių derinimo su policija, tačiau tokių priemonių derinimas būtent su policija buvo numatytas 2022 m. gruodį galiojusioje Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, kuria grindžiamas minėtas Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus specialisto 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimas suderinti horizontaliojo kelio ženklinimo Nr. 1.27 „Geltonos spalvos zigzagas“ įrengimo schemą.

36. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai ir teisėtai taikyta šiuo metu negaliojanti, tačiau skundžiamo horizontaliojo kelio ženklinimo įrengimo schemos suderinimo metu galiojusi Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje buvo nurodytas techninių eismo reguliavimo priemonių derinimas su policija.

37. Pažymėtina ir tai, kad Policijos įstatyme atitinkamai nustatyta, kad policijos uždaviniai – tai, be kita ko, eismo automobilių keliais priežiūra (5 str. 1 d. 6 p. ); pagrindinės policijos funkcijos – tai, be kita ko, eismo automobilių keliais priežiūros atlikimas (6 str. 1 d. 15 p., 2022 m. birželio 28 d. 7 d. redakcija).

38. Todėl pagrįsta minėtomis įstatymo nuostatomis grindžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad nagrinėjamu atveju vertintinas automobilių saugyklos vidaus judėjimo kelių ženklinimo suderinimas susijęs su viena iš Klaipėdos AVPK vykdomų funkcijų – eismo automobilių keliais priežiūra.

39. Pažymėtina ir tai, kad Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (2008 m. liepos 16 d. redakcija) nustatyta, kad šios taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (1 p., 2015 m. lapkričio 4 d. redakcija) „kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta <...>“ (3.7 p.); „transporto priemonių stovėjimo aikštelė <...>– teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti“ (3.16 p.); „sustoti ir stovėti draudžiama <...> ten, kur sustojusi transporto priemonė <...> trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o) <...> arba kitaip trukdytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (150.10 p.).

40. Pabrėžtina, kad Aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-83 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ (2012 m. balandžio 23 d. redakcija; Valstybės žinios, 2012, Nr. 24-787), kuriame nustatyti, be kita ko, automobilių saugyklų išdėstymo principai (plg. 1 p.), atitinkamai įtvirtinta, kad „automobilių saugykla – <...> gyvenamajame name <...> specialiai įrengtos erdvės <...> automobiliams <...> laikinai ar nuolat saugoti (laikyti)“ (6.1 p.); automobilių saugyklų vidaus judėjimo keliai turi būti paženklinti judėjimo krypties rodyklėmis (16 p.); automobilių judėjimo keliams pažymėti turi būti naudojami šviečiantys (atspindintys šviesą) dažai (33 p.). Šiame teisės akte pagal jo specifinį reglamentavimo dalyką, kurį didesne dalimi sudaro reikalavimai erdviniams ir konstrukciniams sprendimams, tiesiogiai neįtvirtintos automobilių saugyklų vidaus judėjimo kelių tam tikro ženklinimo nuostatos, t. y. parkavimą tam skirtose vietose leidžiančių ir/ar draudžiančių ženklų konkretus reguliavimas. Tačiau tokį reguliavimą atitinkamai suponuoja minėtas automobilių judėjimo kelių paženklinimo judėjimo krypties rodyklėmis reikalavimas (16 p.) ir minėti kiti susiję teisės aktai.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų teisės aktų nuostatos neabejotinai sudarė pakankamą teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, kad atsakovas buvo tinkamas subjektas suderinti jam Bendrijos pateiktą eismo organizavimo schemą ir kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl kelio ženklinimo įrengimo stovėjimo aikštelėje pablogėjo eismo sąlygos, iškilo saugiam eismui pavojingų situacijų ir t.t. Todėl konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK pagrįstai nusprendė tenkinti Bendrijos 2022 m. gruodžio 23 d. prašymą bei suderino schemą.

42. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiamais atsakovo veiksmais nepagrįstai ir neteisėtai ribojamos pareiškėjo nuosavybės teisės, pažymėtina, kad pareiškėjo nuosavybės teisių galimas ribojimas viešojo eismo reguliavimo srityje kyla ne iš skundžiamų atsakovo veiksmų, bet iš šios bylos dalyku nesančių Bendrijos susirinkimo sprendimų ir juos įgyvendinusių Bendrijos pirmininko veiksmų. Todėl toks nuosavybės teisių ribojimas turėtų būti ginamas ne administracinėmis, bet civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

43. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad joks teisės aktas nesuteikia policijos pareigūnams teisės reguliuoti tvarkos privačios nuosavybės teise valdomose patalpose, pažymėtina, kad atsakovas nesureguliavo parkavimo tvarkos, pasak apelianto, privačios nuosavybės teise valdomose patalpose, bet įvertino ir derino Bendrijos pasiūlytą parkavimo atitinkamą reguliavimą (horizontaliojo kelio ženklinimo įrengimą), kuris gali būti ginčijamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal minėtą Bendrijos susirinkimo sprendimą dvyliktuoju darbotvarkės klausimu buvo abstrakčiai inicijuotas draudžiamų ženklų pastatymas ar draudžiančio žymėjimo įrengimas viršutiniame ir apatiniame garaže. Nebuvo konkrečiai nuspręsta įrengti tam tikrą horizontalų kelio ženklinimą. Buvo konkretus vienbalsis sprendimas dėl to, kad namo Bendrijos pirmininkas kreipsis į atitinkamas leidimus išduodančias institucijas dėl draudžiamų ženklų pastatymo ar žymėjimo įrengimo, kurio nesilaikantys asmenys bus baudžiami policijos skiriamomis baudomis už ne vietoje paliktą automobilį. Atsakovas, į kurį kreipėsi Bendrijos pirmininkas dėl automobilių saugyklos vidaus judėjimo kelių ženklinimo, neabejotinai turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suderinti pateiktą ženklinimą. Todėl pareiškėjas, suinteresuotas jam nepriimtinu automobilių saugyklos vidaus judėjimo kelių paženklinimu ir juo neribojamomis daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininko galimybėmis statyti automobilius ir kitas transporto priemones laisvose viršutinio ar apatinio garažo vietose, savo interesus turėtų pirmiausia ginti ne administracinėmis, bet civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

45. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Bendrijos ir automobilių saugyklos statusu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad Bendrijos susirinkimo protokole nurodytas sprendimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir jo teisėtumo vertinimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl plačiau nepasisakytina dėl šių pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumo.

46. Tikslas, kurio skundu ir apeliaciniu skundu siekė pareiškėjas, turėjo būti pasiektas įrodinėjant ne tai, kad ginčo patalpos, kuriose atliktas esą neteisėtas ženklinimas, nėra daugiabučio gyvenamojo namo automobilių aikštelė ir todėl ginčo teisiniams santykiams esą netaikytinos Kelių įstatymo nuostatos. Pareiškėjas turėjo paneigti, kad ginčo patalpose vyksta tam tikro daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų (Bendrijos narių) ir kitų asmenų automobilių viešasis eismas (gali įvykti viešojo eismo įvykis), kurį atitinkamai reguliuoja Kelių įstatymas ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti įstatymai bei žemesnės galios teisės aktai. Pareiškėjui to nepaneigus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo atmesti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus.

47. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Klaipėdos AVPK 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo suderinta daugiabučių namų savininkų bendrijos pateikta horizontaliojo kelio ženklinimo įrengimo schema, pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis