9aa182ec-e2cb-45a3-ab34-5d0dfddbadec · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius                  Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-48-366/2011

Teisėja Daiva Mazur                                      Procesinio

sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1; 2.4.6.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2011  m. sausio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant   Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, Mykolui Vytautui Kazlauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui I. L., nukentėjusiojo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo I. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendžio, kuriuo:

D. Č. pripažintas kaltu pagal BK

180 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 93 str. pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. jam skirtas elgesio apribojimas dviems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslus ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val.;

M. R. pripažintas kaltu pagal BK

180 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 93 str. pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. jam skirtas įspėjimas;

  I. L. priteista solidariai iš M.

R. ir D. Č. (o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio

pakaktų padarytai žalai atlyginti, iki sueis pilnametystė - iš jo motinos Z. Č.) 2000 Lt suma neturtinei ir 1657,17 Lt suma turtinei

žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

D. Č. ir

M. R. nuteisti už tai, kad bÅ«dami nepilnamečiais, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta į atskirÄ tyrimÄ panaudojant fizinį smurtÄ , 2008-08-06 apie 22.00 val. Kaune, KampiÅ¡kių g. prie namo Nr. 5, t.y. asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atkirta į atskirÄ tyrimÄ Ä¯spiriant nukentėjusiajam I. L. 1 kartÄ Ä¯ veidÄ , D. Č. įspiriant 1 kartÄ Ä¯ galvÄ , o M. R. įspiriant ne mažiau kaip 1 kartÄ Ä¯ Å¡launį, visų bendrininkų bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, kairiajame ausies kauÅ¡elyje, nugaroje, kraujosruvÄ apatinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimÄ veide, nugaroje, galvos smegenų sukrėtimÄ , t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, M. R. iÅ¡ jo kelnių

kiÅ¡enės-iÅ¡traukus piniginę 40 Lt vertės ir jÄ pagrobė, kurioje buvo 250 litų. I. L. vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė, SEB banko

kortelė, „Maximos“ nuolaidų kortelė „Ačiū“, kurioje buvo 10 litų, degalinių

tinklo Lietuvoje nuolaidų kortelė, viso pagrobė I. L. turto bendros 300 litų vertės.

I. L. skundžia 2010-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaudamasis LR BPK 312 str., 326 str. prašo nuosprendį

dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir priteisti solidariai iš D. Č. ir M. R. 8000 Lt neturtinės

žalos atlyginimÄ , paskirti jiems bausmes LR BK 180 str. l d sankcijos ribose, taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ D. Č. ir M.

R. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti – 8000 Lt neturtinės žalos dydį, priteista 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža, taip pat nurodo, kad teismas paskyrė nuteistiesiems neadekvačias ir per švelnias padarytam nusikaltimui bausmes.

Apeliantas nurodo, kad BK 180 str. l d. numatyta veika yra apysunkis nusikaltimas. Jis, apeliantas, buvo užpultas, sužalotas ir iš jo atimtas turtas. Teigia, kad nuteistieji, nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 93 str. Nusikaltimo padariniai nukentėjusiajam yra juntami ir pasireiškia iki dabar.

I. L. teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį turėjo vadovautis LR CK 6.263-291 str. nuostatomis, numatančiomis deliktinėje atsakomybėje visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimo principÄ . Teigia, kad teismas nuosprendyje nepagrindė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo, nenurodė teisės normų. Be to, įstatymas įpareigoja teismÄ nustatyti teisingÄ , pilnÄ neturtinės žalos dydį, kuris atlygintų patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nepatogumus. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį sureikÅ¡mindamas kaltinamojo padėtį, tuo pačiu sumenkino jo, nukentėjusiojo, interesus. Civilinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas protingumo ribose, įvertinant, kad žalÄ privalės atlyginti du asmenys, kad veika pagal BK 11 str. 4 d. laikoma apysunkiu nusikaltimu. Nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas turėjo teikti pirmenybę nukentėjusiojo interesams ir tik tada remtis aplinkybėmis, turinčioms įtakos neturtinės žalos sumažinimui, kurių Å¡ioje byloje nenustatyta.

Apeliantas nurodo, kad teismas atsižvelgė tik į kaltinamojo D. Č. turtinę padėtį, nors priteisė žalÄ atlyginti

solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Nurodė, kad jis yra nepilnametis, nedirbantis, neturintis savo turto ir gyvenantis su mama. Šie išdėstyti teismo argumentai nepakankami, nes nepilnametystė, darbo ar turto neturėjimas yra tik laikinas veiksnys, dėl to teismo pervertintas. D. Č. yra darbingas, sveikas, 2010-11-25 taps pilnamečiu. Teismo akcentuojamas kaltinamųjų amžius neturėjo įtakos nusikalstamos veikos darymui, nes nukentėjusysis negalėjo pasipriešinti prieš jį naudojamam fiziniam ir psichiniam smurtui.

Apeliantas savo skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-321/2009, kurioje LAT pripažino, kad priteistos 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti plėšimo byloje, kai nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, yra protinga ir atitinka neturtinės žalos priteisimo kriterijus.

Be to, nurodo, kad teismas nepriteisė nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat Å¡ioje byloje yra gautas ir M. R. atsikirtimas į apeliacinį skundÄ kuriuo jis praÅ¡o I. L. apeliacinį skundÄ atmesti.

M. R. nurodo, kad teismas pagrįstai taikė BK 93 str. ir jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams surasti nukentėjusiojo daiktus, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlyginta žala Valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo, bei buvo imtasi veiksmų iÅ¡ dalies atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , tačiau kaip jis nurodė teismo posėdžio metu, jis sÄ moningai atsisakė priimti paÅ¡to perlaida jam persiųstus pinigus. Siekdami parodyti kad jo ir kito kaltinamojo ketinimai dėl žalos atlyginimo iÅ¡liko, jie lėšas įnešė į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ ir Å¡iuos duomenis pateikė teismui. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. nuo 2008-08-06 jis daugiau nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų, įsidarbino, todėl teismas turėjo pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teigia, paminėtos aplinkybės rodo, kad buvo du teisiniai pagrindai taikyti BK 93 str.

M. R. nurodo, kad nukentėjusysis nepagrįstai remiasi 2009-07-14 LAT nutartimi, kadangi bylos aplinkybės nėra identiÅ¡kos - pagal nurodytÄ LAT nutartį nukentėjusysis iki nusikalstamos veikos padarymo neturėjo kontakto su kaltinamaisiais ir savo veiksmais neįtakojo nusikalstamos veikos padarymo, be to, nukentėjusysis  buvo nepilnametis.

Taip pat nurodo, kad sprendžiant neturtinės žalos klausimÄ , vertinamas ne tik kaltinamųjų elgesys, tačiau ir paties nukentėjusiojo veiksmai, galimai turėję įtakos neturtinės žalos atsiradimui. Teigia, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis pats prisijungė prie grupes jaunuolių, du kartus pirko jiems alkoholio ir pats su jais gėrė. Kaip nurodė I. L. parduotuvėje su juo buvęs jaunuolis galėjo matyti pinigus jo piniginėje, kai jis mokėjo už prekes. BÅ«tent toks nukentėjusiojo elgesys galėjo lemti nusikalstamų veikų prieÅ¡ jį atsiradimÄ .

Antra vertus, M. R. nurodo, kad teismas byloje neturėjo spręsti nei turtinės, nei neturtines žalos atlyginimo klausimo, kadangi dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo I.

L. atžvilgiu buvo kaltinami trys asmenys. Kadangi vienas slapstosi, jo atžvilgiu baudžiamoji byla yra iÅ¡skirta. Priteisiant atlyginti žalÄ nukentėjusiajam solidariai tik iÅ¡ dviejų kaltinamųjų buvo pažeista jo ir kito nuteistojo teisė atlyginus žalÄ nukentėjusiajam po to reikalauti regreso tvarka jos dalies atlyginimo iÅ¡ kito kaltinamojo - T. K., kadangi Å¡iam nepraneÅ¡us apie tokio ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimÄ , ir jį iÅ¡nagrinėjus jam nedalyvaujant, jam, T. K. neatsiranda pareiga regreso tvarka atlyginti kitiems kaltinamiesiems dalį nukentėjusiajam atlygintos žalos.

Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nukentėjusiojo

I. L. apeliacinis skundas dėl tariamai nepagrįstų BK 93 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamÄ jÄ bylÄ ir taikyti jam auklėjamojo pobÅ«džio priemones, esant Å¡iame įstatyme numatytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, t. y. toks asmuo turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ dar nepilnametis (nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus); jis turi bÅ«ti pirmÄ kartÄ padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ . Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vienÄ alternatyviÄ sÄ lygÄ , kad jis: nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ ; pripažintas ribotai pakaltinamu; pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvienÄ kartÄ , kai pirmÄ kartÄ nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, teismas turi svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iÅ¡ nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.

Å ioje byloje abu kaltininkai nusikalto pirmÄ kartÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami nepilnamečiai, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, padarytas apysunkis nusikaltimas, nukentėjusiojo jie atsiprašė, pažadėjo atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ bei dalį turtinės žalos padengė pervesdami į sÄ skaitÄ , kuriÄ perdavė antstoliui. Teismas atsižvelgė ir į jų asmenybes bei gyvenimo bÅ«dÄ prieÅ¡ ir po nusikaltimo padarymo - jie charakterizuojami gerai, D. Č. mokosi, M. R. dirba, po nusikaltimo jokios nusikalstamos veikos nei vienas nepadarė, todėl kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė atleisti D. Č. ir

M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Pagal CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga jÄ atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (LR baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio

10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

           Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti ir turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus.

Byloje nukentėjusysis

I. L. pareiÅ¡kė 8000 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad jam plėšimo metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, užpuolimo metu jis patyrė emocinį sukrėtimÄ , buvo užpultas ir spardomas trijų asmenų, negalėjo apsiginti, jautėsi pažemintas, iki Å¡iol jaučiasi nesaugus, bijantis vėl patirti smurtÄ , nes jį užpuolę asmenys gyvena tame pačiame rajone ( t. 2, b.l. 2-3).

Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo pozicijÄ , taip

pat atsižvelgė į tai, kad neigiamos pasekmės atsirado dėl neteisėtų D. Č. ir M. R. veiksmų, todėl pareiga

atlyginti neturtinę žalÄ atsiranda neturtinę žalÄ padariusiam asmeniui bei, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturinės žalos sumažino ir priteisė 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas sumažindamas civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti atsižvelgė į tai, kad byloje abu nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami nepilnamečiai, D. Č. nedirbantis, neturinti savo turto, gyvena su mama. Ä®vertinus kaltininkų turtinę padėtį, bei atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs iÅ¡ dalies pats sukÅ«rė rizikingÄ situacijÄ , susijusiÄ su jo paties saugumu – prieÅ¡ įvykį pats priėjo prie kaltininkų, bendravo su jais, vaiÅ¡ino alkoholiu ir pats kartu girtavo, todėl apylinkės teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ civilinį ieÅ¡kinį

neturtinei žalai atlyginti sumažino pagrįstai ir priteisė solidariai iš M. R. ir D. Č. (o šiam neturint turto

ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, iki sueis pilnametystė - iš jo motinos Z. Č.) 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Skundo motyvai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, savo nuožiÅ«ra pakvietęs dalyvauti procese gynėjÄ ar atstovÄ turi teisę praÅ¡yti teismo Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo ar nuteistųjų. Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar priteisti mažiau atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį.

Nukentėjusiajam I. L. apylinkės teisme atstovavo advokato padėjėjas A. T., teismui pateikęs atstovavimo sutartį iÅ¡ kurios matyti, kad už teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme nukentėjęs jam turi sumokėti 700 Lt honorarÄ . Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teisme nebuvo pateikta jokių dokumentu, patvirtinančių tokių pinigų sumokėjimÄ . Be to priteisti jo turėtų atstovavimo iÅ¡laidų teismo nei pats nukentėjęs, nei jo atstovas teisiamojo posėdžio metu neprašė, todėl teismas nukentėjusio turėtų atstovavimo iÅ¡laidų nepriteisė pagrįstai. FaktÄ apie tai, kad už atstovavimÄ pirmos instancijos teisme nukentėjęs sumokėjo 700 Lt patvirtina tik apeliacinės instancijos teismui pateikta pinigų priėmimo kvito Nr. 482139 kopija. Tačiau kaip apeliacinės instancijos teisme nurodė nukentėjęs

I. L., jo atstovas A. T. pirmosios instancijos teisme atstovavo netinkamai (į teismo posėdžius vėlavo, priteisti atstovavimo iÅ¡laidų neprašė). Akivaizdu, kad 700 Lt honoraras buvo sutartas ir sumokėtas už tinkamas paslaugas. Kadangi nukentėjusiojo teigimu jis negavo tinkamos paslaugos,  jis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti dalį ar net visÄ jo sumokėtų pinigų sumÄ už netinkamÄ atstovavimÄ . Todėl Å¡iai dienai nėra galutinai aiÅ¡ki atstovavimo iÅ¡laidų suma. Dėl Å¡ių priežasčių apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas priteisti pirmosios instancijos teisme I.

L. turėtas atstovavimo iÅ¡laidas, atmestinas.Â

 Apeliaciniame skunde nukentėjęs praÅ¡o priteisti jo turėtas proceso iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 200 Lt sumokėti advokatei K.Česnauskienei už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , 400 Lt už atstovavimÄ ,

33.80 Lt už maitinimÄ , 192,52 Lt už kurÄ (95,46 Lt +97,06 Lt) atvykimui į Panevėžio apygardos teismÄ , bei 300 Lt sumokėti advokato padėjėjui A.

T. už apeliacinio skundo dėl skundžiamo nuosprendžio paruoÅ¡imÄ . Nukentėjęs paaiÅ¡kino, kad už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ sumokėjo 300 Lt advokato padėjėjui A. T., tačiau skundas buvo suraÅ¡ytas netinkamai ir jo netenkino, skundÄ koregavo advokatė  K.Česnauskienė, kuriai už Å¡ias paslaugas sumokėjo  200 Lt.Â

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniam teismui nukentėjusiojo pateiktas apeliacinis skundas netenkintinas, nėra duomenų, kad nukentėjusiajam buvo suteikta kokia nors kita teisinė pagalba, bei atsižvelgiant į asmenų, dėl kurių

buvo paduoti apeliaciniai skundai teisinę padėtį, kolegijos nuomone nukentėjusiojo turėtos atstovavimo iÅ¡laidos už skundų suraÅ¡ymÄ ,

atstovavimÄ ir advokatės maitinimÄ nepriteistinos. Be to, pažymėtina, kad maitinimo iÅ¡laidos aplamai nėra proceso iÅ¡laidos.

BPK 105 str. 4 d. numatyta, kad išlaidos, atsiradusios dėl tyrimo ar nagrinėjimo atidėjimo, jei kas nors iš proceso dalyvių be svarbios priežasties neatvyko, išieškomos iš neatvykusio proceso dalyvio.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tiek M. R., tiek D. Č. atskirais raÅ¡tais bei Å¡aukimais buvo praneÅ¡ta apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ . M. R. pateikė atsikirtimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , D. Č. Å¡aukimas į 2010-12-30 posėdį neįteiktas ((Å¡aukimÄ atsisakyta paimti) 2 t. b.l. 88,89)). Dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko D. Č. ir jam net nebuvo tinkamai įteiktas Å¡aukimas (nereagavo į paliktus praneÅ¡imus ir pasiimti Å¡aukimo į paÅ¡tÄ nevyko) bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2011-01-07. Dėl tos priežasties nukentėjusiam teko pakartotinai vykti į teismo posėdį.

Iš šių duomenų

darytina iÅ¡vada, kad 2010-12-30  teismo posėdis buvo atidėtas dėl D. Č. kaltės, todėl nukentėjusiojo tÄ dienÄ patirtos proceso

iÅ¡laidos (kelionės iÅ¡laidos į apeliacinės instancijos teismÄ ) priteistinos iÅ¡ D. Č..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 n u t a r i a :

Nukentėjusiojo

I. L. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusiam I. L. priteisti 97,06 Lt (devyniasdešimt septyni litai 6 ct) iš D. Č. turėtų proceso išlaidų atlyginimo.

Kolegijos pirmininkas                                                Sigitas

Bagdonavičius

Teisėjai                                                                      Arnoldas

Å ukaitis

                                                                                   Bronė

Vidzėnienė