9aa08cd3-c57e-48f8-9bc7-54ffd75eb481 · Klaipėdos apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-410-635/2021 Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00094-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.14; 21.11.10 (S) ROIK 21127534143 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. spalio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. 2021 m. gegužės 21 d. Palangos savivaldybės administracija priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-449-2021, kuriuo N. Z. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji 2020 m. spalio 20 d., 14.00 val., neparodė komisijos nariams, atlikusiems tikrinimÄ , kai kurių patalpų ir kad jai priklausantis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas ir pritaikytas privačiam gyvenimui ar poilsiui, o ne visuomenės poilsiui aptarnauti ar teikti vieÅ¡Ä sias poilsio aptarnavimo paslaugas.

Minėtu nutarimu N. Z. nubausta pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 140,00 Eur bauda.

2. PareiÅ¡kėja N. Z. pateikė teismui skundÄ , juo prašė panaikinti 2021 m. gegužės 21 d. Palangos savivaldybės administracijos priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-449-2021.

3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. nutarimu pareiÅ¡kėjos N. Z. skundÄ tenkino – Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 21 d. nutarimÄ , priimtÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-449-2021, panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukė. Priteisė iÅ¡ valstybės N. Z. 800,00 Eur patirtoms iÅ¡laidoms advokato paslaugoms apmokėti. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantė, Institucija) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. spalio 18 d. nutarimu, praÅ¡o jį panaikinti ir palikti galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 21 d. nutarimÄ , priimtÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-449-2021.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 4.1. Pastatas – poilsio aptarnavimo pastatas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas, ginčo pastatas), pastatytas Å¡iame sklype, yra įvertintas ir užbaigtas 100 procentų, tačiau visuomenei yra neprieinamas, nenaudojamas pagal paskirtį. 4.2. Tikrinimo metu Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojai užfiksavo, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas ir pritaikytas privačiam gyvenimui ar poilsiui, o ne visuomenės poilsiui aptarnauti ar teikti vieÅ¡Ä sias poilsio aptarnavimo paslaugas. 4.3.

Vadovaujantis STR l.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, kontrolę atliekantys pareigÅ«nai privalo iÅ¡ anksto įspėti pastato savininkus apie numatomÄ atlikti patikrinimÄ , o tai sudaro galimybę paruoÅ¡ti pastatÄ patikrai, paÅ¡alinant tuos objektus, kurie kelia įtarimų, todėl tokie patikrinimai neatspindi realios situacijos.

5. PareiÅ¡kėja N. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 5.1. Skundo argumentas, kuriuo akcentuojama, kad Pastatas yra saugomoje teritorijoje (Lietuvos Respublikos pajÅ«rio juostos įstatymo 3 straipsnis), teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingas, kadangi Pastato buvimas vienoje ar kitoje vietoje neturi jokio ryÅ¡io su jo konkrečiu (ne) naudojimu pagal paskirtį. 5.2. Kaip teisingai konstatuojama pirmosios instancijos teismo nutarime, nė viename apeliantės parengtame dokumente nėra užfiksuotas Pastato naudojimas, prieÅ¡ingai, apeliantės dokumentuose nurodoma, kad nėra jokių požymių, kad Pastatas bÅ«tų naudojamas.

BÅ«tinybę pareiÅ¡kėjÄ traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 369 straipsnio 1 dalį apeliantė motyvuoja tik subjektyviu vertinimu, jog Pastatas yra įrengtas ir pritaikytas ne visuomenės poreikiams tenkinti, o privačiam gyvenimui. 5.3. Pažymėtina, kad nei iÅ¡ priimto Institucijos nutarimo, nei iÅ¡ apeliacinio skundo turinio nėra aiÅ¡ku, kokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais remiasi apeliantė, teigdama, esÄ pareiÅ¡kėja neteisėtai naudoja pastatÄ . 5.4. Vienintelis argumentas, kuriuo remdamasi apeliantė nusprendė, kad patalpos yra pritaikytos privačiam gyvenimui, yra tai, kad kai kuriose patalpose yra pastatyta dalis baldų.

Nesutiktina su tokiu vertinimu. Visų pirma, tai yra itin subjektyvu, antra – neaišku, kodėl, teikiant paslaugas visuomenės poilsiui aptarnauti, patalpose visiškai negali būti minkštų baldų ar maisto gaminimo įrangos. Taip pat nesuprantama, kokie požymiai patikimai leistų spręsti, kad patalpos yra skirtos visuomenės poilsio aptarnavimo paslaugoms teikti. Taip pat pastebėtina, kad ANK 359 straipsnis nurodo, kad pastatas turi būti naudojamas ne pagal paskirtį, o ne įrengtas ne pagal paskirtį. 5.5.

Apeliantė negalėjo taikyti atsakomybės pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį pareiÅ¡kėjai už tai, kad ji nerodė patalpų, nes ANK 359 straipsnis apskritai nenumato galimybės bausti asmens už tai, kad nėra parodomos kažkurios tikrinamos patalpos. Taip pat pareiÅ¡kėjos apžiÅ«ros metu patalpose nebuvo, todėl protokole ir nutarime yra akivaizdžiai iÅ¡kraipomos faktinės aplinkybės, nurodant, kad pareiÅ¡kėja neva sÄ moningai ar piktybiÅ¡kai nerodė patalpų. 5.6. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ cituojama teismų praktika patvirtina, kad siekiant įvertinti, ar yra pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn remiantis ANK 369 straipsnio 1 dalimi, bÅ«tina nustatyti Å¡ias sÄ lygas:

1) kokia yra statinio (jo patalpų) paskirtis;

2) kam realiai Å¡is statinys (jo patalpos) buvo naudojamas. Taigi siekiant pripažinti asmenį kaltu pagal ANK 359 straipsnį akcentuojamas ne pastato įrengimas, o jo paskirtis ir realus, faktinis naudojimas. 5.7. KritiÅ¡kai vertintini apeliantės teiginiai, kad pareiÅ¡kėja nedelsiant privalo naudoti PastatÄ ir jis turi bÅ«ti prieinamas visuomenei. PareiÅ¡kėja, bÅ«dama teisėta pastato savininkė, pati savo nuožiÅ«ra, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, gali nuspręsti, kada jai pradėti naudoti pastatÄ pagal jo nurodytÄ paskirtį. 5.8.

Apeliantės nutarimas yra visiškai be motyvų, neaišku, kuo remdamasi apeliantė priėjo prie išvados, kad yra padarytas pažeidimas, numatytas ANK 359 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėja negali įvertinti jo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad proceso dalyvių teisę skųsti procesinius sprendimus galima tinkamai realizuoti tik tada, kai jie žino sprendimų motyvus ir argumentus, o šiuo atveju pareiškėja turi spėlioti, kokiais motyvais remdamasi apeliantė nusprendė dėl pareiškėjos kaltės. 5.9.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja 2021 m. kovo 1 d. aiÅ¡kiai nurodė, kad, kai pastatas bus naudojamas, planuojama jį naudoti poilsio aptarnavimo veiklai: poilsiui paplÅ«dimyje reikalingos įrangos ir priemonių nuomos, poilsio baro ir galerijos, skirtos Lietuvos menininkų kÅ«rinių ir dizaino kÅ«rėjų ekspozicijoms, veiklai. Apeliantė, priimdama nutarimÄ , Å¡iÄ aplinkybę, t. y. kad pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kam bus naudojamas pastatas ir kad toks jo naudojimas atitiks paskirtį, ignoravo. 5.10.

Akivaizdu, kad tokie apeliantės veiksmai pažeidžia ANK 567 straipsnio reguliavimÄ , kuriame nurodoma, kad įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Apeliantė neįgyvendino Å¡ios pareigos, nes visas bylos tyrimas apsiribojo nustatymu, kad buvo suraÅ¡ytas aktas, visiÅ¡kai nevertintas akto turinys ir jame nurodytų aplinkybių pagrįstumas / nepagrįstumas ar galimybės nubausti pareiÅ¡kėjÄ remiantis akte įvardytomis aplinkybėmis.

Taip pat akcentuotina, kad ANK 567 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti, tačiau Å¡ie klausimai apskritai nenagrinėti – tik formaliai konstatuota, kad pareiÅ¡kėja kalta dėl pažeidimo ir nėra jokių atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju nepaisyta ir ANK 567 straipsnio 3 dalyje nustatyto įpareigojimo, tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , įrodinėjimo pareigos neperkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat draudimo iÅ¡gauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus smurtu, grÄ sinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo (ne) pagrįstumo 7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Institucija apeliaciniame skunde nenurodo, kokie konkretÅ«s pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai lėmė, anot apeliantės, nepagrįsto nutarimo priėmimÄ , tačiau iÅ¡ skundo turinio galima manyti, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo neteisėtumÄ Institucija sieja su netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tai yra, apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju buvo neatsižvelgta į tai, jog ginčo pastatas yra įvertintas ir užbaigtas 100 procentų, tačiau visuomenei yra neprieinamas, nenaudojamas pagal paskirtį, ir akcentuoja, jog nustatytas teisinis reguliavimas suteikia asmeniui galimybę pasiruoÅ¡ti Institucijos patikrinimui, todėl tokie patikrinimai neatspindi realios situacijos.

8. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti N. Z. kaltę padarius jai inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 359 straipsnio 1 dalyje. Tokia iÅ¡vada bus motyvuojama toliau nurodytais argumentais.

9. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

10. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015).

Nors šis išaiškinimas pateiktas iki įsigaliojant ANK, tačiau aktualumo jis nėra praradęs, todėl nėra teisinio pagrindo nesiremti minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, susijusiu su įrodymų vertinimu bei in dubio pro reo principo taikymu.

11. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡ta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįsta, – prieÅ¡tarauja bylos medžiagai bei teismo nutarimo turiniui. Vien tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo Institucija, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai) principas.

12. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja N. Z. 2021 m. gegužės 21 d. Institucijos nutarimu buvo nubausta pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 140,00 Eur bauda už tai, kad ji neparodė komisijos nariams, atlikusiems tikrinimÄ , kai kurių patalpų, ir už tai, kad jai priklausantis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas ir pritaikytas privačiam gyvenimui ar poilsiui, o ne visuomenės poilsiui aptarnauti ar teikti vieÅ¡Ä sias poilsio aptarnavimo paslaugas.

13. ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimÄ , pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, ir (ar) naudojimÄ ne pagal paskirtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. ANK 359 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė teisės norma, kadangi nukreipia į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų pažeidimus, todėl, kaltinant asmenį ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, administracinio nusižengimo protokole turi bÅ«ti nurodama, kokiÄ Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų įstatymų normÄ pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo.

14. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad Å¡iuo atveju tiek pareiÅ¡kėja, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į Institucijos suraÅ¡yto protokolo trÅ«kumus, kurie lėmė pareiÅ¡kėjos savo galbÅ«t pažeistų teisių gynimo apsunkinimÄ . Tai yra, nei administracinio nusižengimo protokole, nei vėliau skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokias konkrečias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų įstatymų normas pažeidė atsakomybėn patrauktas asmuo.

Taigi nagrinėjamu atveju įžvelgtinas Institucijai keliamų administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje suraÅ¡ymo reikalavimų, keliamų turiniui, nurodytų ANK 609 ir 618 straipsniuose, pažeidimas. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas šį pareiÅ¡kėjos skundžiamo nutarimo trÅ«kumÄ iÅ¡taisė – nurodė aktualų ginčui teisinį reguliavimÄ ir atsižvelgęs į jį vertino, ar Institucija teisėtai ir pagrįstai nubaudė pareiÅ¡kėjÄ pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį.

15. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Institucija sprendimÄ pripažinti pareiÅ¡kėjÄ kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 359 straipsnio 1 dalyje, argumentavo tuo, kad nutarime nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 20 d., pastatas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, t. y. naudotas privačiam gyvenimui ar poilsiui, o ne visuomenės poilsiui aptarnauti ar teikti vieÅ¡Ä sias poilsio aptarnavimo paslaugas.

16. Nustatyta, kad Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, statinio kategorija – neypatingasis, baigtumas – 100 procentų, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, jis yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje. Be to, šis žemės sklypas yra suformuotas pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba. Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 3 straipsnis įtvirtina pajūrio juostos nustatymo tikslus:

1) racionaliai naudojant iÅ¡saugoti KurÅ¡ių nerijos, įraÅ¡ytos į UNESCO Pasaulio paveldo sÄ raÅ¡Ä , žemyninio pajÅ«rio kraÅ¡tovaizdį, retų bei nykstančių augalų ir gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių buveines ir kitus gamtos iÅ¡teklius;

2) užtikrinti pajÅ«rio juostos subalansuotÄ naudojimÄ valstybės bei visuomenės reikmėms;

3) užtikrinti kraÅ¡tovaizdžio gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugos priemonių įgyvendinimÄ ;

4) sudaryti sÄ lygas visuomenei naudotis pajÅ«rio juostos rekreaciniais iÅ¡tekliais.

17. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miÅ¡kų naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, kurios galiojo iki 2020 m. sausio 1 d., 68.2 papunktyje buvo įtvirtintas draudimas pirmoje (griežto režimo) juostoje, apimančioje teritorijÄ , kurioje yra mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, upės, ežerai, jÅ«ra, paplÅ«dimiai, kopos, nuolatos ir laikinai gyventi žmonėms. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., V skirsnyje „PajÅ«rio juostoje taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos“ imperatyvaus draudimo pajÅ«rio juostoje nuolatos ir laikinai gyventi žmonėms nėra įtvirtinta, tačiau Å¡io įstatymo 97 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai pastatų statybai ir rekonstrukcijai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pajÅ«rio juostoje esantys pastatai ir įrenginiai skirtini visuomenės, o ne privačių asmenų poreikiams tenkinti.

18. Taigi ginčo Å¡ioje byloje, kad Pastatas yra skirtas visuomenės poilsiui aptarnauti ar teikti vieÅ¡Ä sias poilsio aptarnavimo paslaugas, Å¡ioje byloje nėra. Pastebėtina, kad Å¡ios aplinkybės neneigia ir pareiÅ¡kėja, t. y. ji akcentuoja, jog, kai pastatas bus naudojamas, planuojama jį naudoti poilsio aptarnavimo veiklai: poilsiui paplÅ«dimyje reikalingos įrangos ir priemonių nuomos, poilsio baro ir galerijos, skirtos Lietuvos menininkų kÅ«rinių ir dizaino kÅ«rėjų ekspozicijoms, veiklai.

19. Esminis ginčas tarp Institucijos ir pareiÅ¡kėjos kilo ne dėl Pastato paskirties, o dėl naudojimo ir naudojimo ne pagal paskirtį fakto – apeliantė, atlikusi patikrinimÄ , nurodė nustačiusi, kad ginčo pastatas įrengtas ir pritaikytas privačiam gyvenimui, o ne visuomenės poilsiui aptarnauti, todėl nusprendė, kad pareiÅ¡kėja trauktina administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį. PareiÅ¡kėja akcentavo, kad Pastato įrengimas, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, nepatvirtinta, jog jis nėra pritaikytas visuomenės poilsiui aptarnauti, ir kritikavo Institucijos argumentų, jog pagal nurodytÄ straipsnį asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pastato nenaudojimÄ , pagrįstumÄ .

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ydingÄ Institucijos argumentų, kurias grindžiama pareiÅ¡kėjos kaltė, formulavimÄ . Tai yra, apeliaciniame skunde siekiama atkreipti dėmesį (pabraukiant žodžius) į tai, kad ginčo pastatas visuomenei yra neprieinamas, nenaudojamas pagal paskirtį, tačiau ANK 359 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimÄ , pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus. Taigi nagrinėjamu atveju, siekiant pareiÅ¡kėjÄ patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti Å¡ias aplinkybes:

1) kokia yra statinio (jo patalpų) paskirtis;

2) kam statinys (jo patalpos) buvo naudojamas.

21. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtinta, kad ginčo pastato paskirtis – poilsio. Pastatų ir patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 3 ir 4 prieduose, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017).

Pagal Nuostatų 3 priedo 2.13 punktÄ , STR 1.01.03:2017 7.13 punktÄ negyvenamosios paskirties pastatų – poilsio paskirties pastatų paskirtis – pastatai poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, jaunimo nakvynės namai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai), o pagal Nuostatų 4 priedo, reglamentuojančio patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinę naudojimo paskirtį, 2.13 punktÄ â€“ patalpos poilsiui.

22. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Å¡iame teisiniame reglamentavime nėra nuostatų, draudžiančių poilsio paskirties pastatuose įrengti židinį, duÅ¡o patalpas, drabužines, persirengimo, skalbyklos ir laisvalaikio patalpas, sanitarinius mazgus, virtuvės įrangÄ , naudoti bet kokius, netgi ir iÅ¡skirtinio dizaino medinius baldus, miegamojo baldų dalis, spinteles prie lovos, veidrodį, pietų stalÄ , sandėliuoti kitus daiktus. Pastebėtina, kad Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apeliantė skunde neginčija, t. y. apeliaciniame skunde nėra nurodyta nė vieno argumento, kuriuo bÅ«tų kvestionuojama minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

Nesant jokių argumentų, kuriais bÅ«tų siekiama ginčyti ar kritikuoti nurodytÄ pirmosios instancijos teismo vertinimÄ , apeliacinės instancijos teismas pasisakyti plačiau Å¡iuo klausimu neturi galimybės ir pritaria skundžiamame nutarime padarytai iÅ¡vadai, kad ginčo pastate esantys baldai, buitinė technika, židinys, sanitariniai mazgai ir kt. savaime nesuteikia pagrindo teigti, jog ginčo pastatas nėra pritaikytas visuomenės poilsiui aptarnauti. Taigi, Å¡iuo atveju Institucijos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su ginčo pastato įrengimu, nelaikytinos pakankamomis konstatuoti, jog Pastatas įrengtas ne naudojimui pagal jo paskirtį.

Pažymėtina, kad, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina konstatuoti pastato naudojimÄ ne pagal paskirtį.

23. Byloje surinktų duomenų nepakanka susiformuoti įsitikinimui, jog Institucijos atlikto patikrinimo metu ginčo pastatas buvo naudojamas. Visų pirma, patikrinime dalyvavusių Institucijos atstovų užfiksuotos aplinkybės – baldų ir buitinės technikos, židinio, sanitarinių mazgų ir kt. egzistavimas – savaime nepatvirtina pastato naudojimo fakto. Antra, byloje esančioje M. P. 2020 m. birželio 12 d. peticijoje Palangos miesto savivaldybei, kurios pagrindu buvo inicijuoti patikrinimai N. Z. nuosavybės teise priklausančiame pastate, nėra nurodyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas (b. l. 108).

Pastato naudojimo aplinkybė nėra minima ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos tarnybiniame praneÅ¡ime. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta prieÅ¡inga aplinkybė, t. y. 2020 m. liepos 31 d. Palangos savivaldybės darbuotojui atlikus patikrinimÄ (duomenys neskelbtini), neužfiksuota jokių požymių, kad pastatas bÅ«tų naudojamas (b. l. 96). 2021 m. sausio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. VÅ TS5-6 savivaldybės darbuotojų tikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės, jog pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas ir pritaikytas privačiam gyvenimui ar poilsiui, o ne visuomenės poilsiui aptarnauti ar teikti vieÅ¡Ä sias poilsio aptarnavimo paslaugas (b. l. 48–49), taip pat nėra pakankamos konstatuoti ginčo pastato naudojimo faktÄ .

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡ta abejonė dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių neatitikties realiems faktams, kadangi teisinis reguliavimas suteikia galimybę asmeniui, įspėtam apie planuojamÄ tikrinimÄ , paÅ¡alinti įtarimÄ keliančius objektus, laikytina nepagrįsta ir neturinčia didesnės įrodomosios vertės. Viena vertus, kaip jau minėta, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kita, vertus, apeliantė, iÅ¡reikÅ¡dama Å¡iÄ abejonę, apskritai nenurodo, kokie konkretÅ«s įtarimÄ keliantys objektai galbÅ«t buvo paÅ¡alinti. Taigi, Institucijai nepateikus konkrečių įrodymų Å¡iai aplinkybei pagrįsti ir nedetalizavus iÅ¡reikÅ¡tos abejonės, apeliacinės instancijos teismas plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.

25. Taigi nagrinėjamu atveju Institucijos iÅ¡vadai dėl ginčo pastato naudojimo ne pagal paskirtį trÅ«ksta pagrįstumo – Å¡ios aplinkybės ne tik nepatvirtina 2020 m. spalio 20 d. patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kaip minėta, Institucijos darbuotojas, atlikęs patikrinimÄ 2020 m. liepos 31 d., patvirtino, kad Pastato naudojimo požymių neužfiksuota. Netiesiogiai pastato nenaudojimo faktÄ patvirtina ir pati Institucija apeliaciniame skunde nenurodydama nesutikimo su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Pastatas nėra naudojimas, argumentų, tačiau akcentuodama, kad ginčo pastatas neprieinamas visuomenei ir nenaudojamas pagal paskirtį.

26. Taigi nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai laikytini nepakankamais konstatuoti pareiÅ¡kėjos kaltę dėl administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, padarymo – Institucija neįrodė, kad pastatas, esantis Meilės alėjoje 26, Palangoje, yra naudojamas ne pagal paskirtį. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 27. PareiÅ¡kėja N. Z. praÅ¡o priteisti 1936 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu. PareiÅ¡kėja pateikė 2021 m. lapkričio 17 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija KV Nr. 21/11-3, už teisines paslaugas 1936 Eur sumai, bei mokėjimo nurodymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad J. Z. advokatui Kęstučiui Virkečiui pervedė 1936 Eur.

28. Pagal naujai formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021) teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡laidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbÄ pagal ANK 666 straipsnį turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių iÅ¡laidų atlyginimo klausimus.

29. N. Z. praÅ¡oma priteisti suma sudaro 1936 Eur. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ proceso dalyvio nurodomas patirtų iÅ¡laidų, taip pat ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-144-222/2020 ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ apimtį ir turinį, bylos rezultatÄ , į tai, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei įvertinęs tai, kad advokatai K. Virketis kaip pareiÅ¡kėjos atstovas dalyvavo ir bylÄ nagrinėjant žemesnės instancijos teisme, todėl su bylos medžiaga buvo susipažinęs, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 700 Eur.

31. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl taikant įstatymo analogijÄ nurodytos iÅ¡laidos priteistinos ne iÅ¡ Palangos miesto savivaldybės administracijos, o iÅ¡ valstybės. AnalogiÅ¡kos nuostatos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Dėl bylos procesinės baigties 32. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visumÄ suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ valstybės N. Z. 700,00 Eur (septynis Å¡imtus eurų) patirtoms iÅ¡laidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis neskundžiama. Teisėja Daiva Jazbutienė