Legislator Case Law & Legislation
9a9ff5bf-c5e4-48e5-be6f-9f1396a339cd AI generated

9a9ff5bf-c5e4-48e5-be6f-9f1396a339cd · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9a9ff5bf-c5e4-48e5-be6f-9f1396a339cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, 2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai įrodinėja esant faktinį pagrindÄ iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ dėl jo nemokumo (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Atsakovo mokumÄ pirmosios instancijos teismas vertino remdamasis jo 2014 m. gegužės 1 d. balanse įraÅ¡ytais duomenimis bei informacija apie įmonės skolas.

Legislator headnote

AI generated

9a9ff5bf-c5e4-48e5-be6f-9f1396a339cd · Lietuvos apeliacinis teismas: UAB „Trasauta“, bylos Nr. 2-940/2012, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl kreditoriaus reikalavimo, kai jis nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vertinimo. Ä®traukus į atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę skolÄ pagal Laidavimo sutartį, atsakovo pradelstos skolos bÅ«tų 9 403 468,25 Lt, bet ne 5 111 856,10 Lt kaip nurodė teismas.                           2. Teismas netinkamai nustatė atsakovo turimo nekilnojamojo turto rinkos vertę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1852/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00773-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 126.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės DNB banko atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4209-881/2014 pagal pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės DNB banko ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pilotų treniruočių centras“, tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Amikon“ ir „Saugus namas“, R.

V., A. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iÅ¡kėlimu.              PareiÅ¡kėjas AB DNB bankas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atsakovui UAB „Pilotų treniruočių centras“ dėl nemokumo iÅ¡kelti bankroto bylÄ , paskirti bankroto administratorių.              Tapačius savarankiÅ¡kus reikalavimus pareiÅ¡kė ir tretieji asmenys UAB „Amikon“, UAB „Saugus namas“, R.

V. bei VSDFV Vilniaus skyrius.              Atsakovas su pareikÅ¡tais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti tuo pagrindu, kad yra moki įmonė, kurios pradelsti įsipareigojimai (2 954 040,58 Lt) nevirÅ¡ija pusės į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (10 694 582 Lt). Ä®monė vykdo veiklÄ , planuoja atkurti ilgalaikį mokumÄ ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .

Teismas nustatė, kad atsakovo 2014 m. gegužės 1 d. balanse įrašyto turto vertė yra 10 694 582 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikta dviejų metų senumo (2012 m. liepos 2 d.) turto vertės nustatymo ataskaita nepaneigia atsakovo balanse nurodytos materialaus turto vertės (9 844 928 Lt). Taigi nėra pagrindo nesivadovauti balanso duomenimis. Įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus dėl 2007 m. birželio 15 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-383 (toliau – ir Kredito sutartis) vienašališko nutraukimo, teismas pažymėjo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra ne 2 954 040,58 Lt, bet 5 111 856,10 Lt.

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo skola (1 240 040,59 EUR) pagal 2009 m. vasario 12 d. Laidavimo sutartį Nr. 45-09L (toliau – ir Laidavimo sutartis) yra ginčijama teisme (civilinė byla Nr. 2-4027-450/2014), teismas jos neįskaičiavo į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę. Atsakovo skolos trečiajam asmeniui UAB „Amikon“ teismas nelaikė pradelsta dėl jo su ieÅ¡kovu ir atsakovu 2011 m. gruodžio 20 d. sudaryto triÅ¡alio susitarimo, kuriuo trečiasis asmuo įsipareigojo nereikalauti iÅ¡ atsakovo paskolos grÄ Å¾inimo iki pastarasis įvykdys įsipareigojimus ieÅ¡kovui pagal Kredito sutartį.

Remdamasis tuo teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovÄ esant nemokų. Esančio atsakovo darbo užmokesčio įsiskolinimo teismas nevertino kaip pagrindo bankroto bylos iÅ¡kėlimui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai                           Atskirajame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodomi šie argumentai:                          1. Teismas nepagrįstai į atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę neįtraukė skolos pagal Laidavimo sutartį. Civilinėje byloje Nr. 2-4027-450/2014, kurioje apeliantas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo nuginčyti Laidavimo sutartį. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Medžio fabrikas“ v.

UAB „Trasauta“, bylos Nr. 2-940/2012, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl kreditoriaus reikalavimo, kai jis nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vertinimo. Ä®traukus į atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę skolÄ pagal Laidavimo sutartį, atsakovo pradelstos skolos bÅ«tų 9 403 468,25 Lt, bet ne 5 111 856,10 Lt kaip nurodė teismas.                           2. Teismas netinkamai nustatė atsakovo turimo nekilnojamojo turto rinkos vertę.

Pastaroji nurodyta balanse nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Tuo tarpu 2012 m. liepos 2 d. UAB „Inreal“ parengti turto vertinimo dokumentai ir juose nustatyta turto rinkos vertė – 6 460 000 Lt, nėra nuginčyti. Kadangi per dvejus metus turto kainų žymaus pokyčio nebuvo, teismas be pagrindo nesivadovavo duomenimis apie realiÄ atsakovo turto vertę.                                                     Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius praÅ¡o skundÄ tenkinti.

                                       Teisėja k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bankroto byla įmonei iÅ¡keliama, jei yra bent viena iÅ¡ Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, 2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai įrodinėja esant faktinį pagrindÄ iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ dėl jo nemokumo (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Atsakovo mokumÄ pirmosios instancijos teismas vertino remdamasis jo 2014 m. gegužės 1 d. balanse įraÅ¡ytais duomenimis bei informacija apie įmonės skolas.

Balanse įraÅ¡yto atsakovo turto vertė yra 10 694 582 Lt, iÅ¡ jo – 9 844 928 Lt nekilnojamasis turtas; tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 17 002 505 Lt, iÅ¡ kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai lygÅ«s 5 162 098 Lt. Taigi 2014 m. gegužės 1 d. atsakovo balanso duomenys neteikia pagrindo laikyti įmonę nemokia. Dėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡skirtina, kad rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumÄ (nemokumÄ ) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo.

Kilus abejonėms dėl balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumo teismas turi ex proprio motu (liet. savo iniciatyva) iÅ¡ atsakovo iÅ¡sireikalauti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ , t. y. pagrįstų faktinę turto vertę įsipareigojimų realų dydį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Swedbank“ ir kt. v. UAB „Neries panorama“, bylos Nr. 2-1406/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „OMTX group“ ir kt. v.

UAB „Paberžės aerodromas“, bylos Nr. 2-1686/2012; 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VšĮ „Verslo energija“ v. UAB „Nycomedas“, bylos Nr. 2-1187/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionavo atsakovo 2014 m. gegužės 1 d. balanse įraÅ¡ytÄ nekilnojamojo turto vertę bei įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį. Pirmojo dėmens neatitikimÄ faktinei padėčiai apeliantas įrodinėjo UAB „Inreal“ 2012 m. liepos 2 d. parengta atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažyma (t. 2, l. 79-80).

Pastarosios įrodomÄ ja reikÅ¡me pirmosios instancijos teismas suabejojo, kadangi ji parengta prieÅ¡ dvejus metus. Vis dėlto apelianto įtarimai apie mažesnę atsakovo nekilnojamojo turto vertę paremti ne prielaidomis, bet konkrečiais faktiniais duomenimis, gautais atlikus atsakovui priklausančio turto vertinimÄ (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Nors UAB „Inreal“ turto vertinimÄ atliko įkeitimo apeliantui tikslui, tačiau tai nepaneigia apelianto pareikÅ¡tų abejonių dėl atsakovo 2014 m. gegužės 1 d. balanse įraÅ¡yto turto vertės teisingumo, t. y. faktinės jo vertės. Nesant pateiktos nei vienos pilnos finansinės ataskaitos (Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir Ä®FAÄ®) 22 straipsnis) bei atsakovui nepateikus paaiÅ¡kinimų dėl apelianto teiginių apie nekilnojamojo turto vertę, teismas turėjo ne formaliai atmesti apelianto argumentus ir vadovautis balanso duomenis, bet pareikalauti atsakovo pateikti papildomus įrodymus (pvz., atlikti turto vertinimÄ ).

             Nustatydamas atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas klaidingai laiko nesant suėjusio termino vykdyti jo prievoles pagal Kredito sutartį. Dėl Å¡ios priežasties atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra lygÅ«s ne mažesnei nei 5 111 856,10 Lt sumai. Vis dėlto teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartį vykdytinumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, kad įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. L.

įmonė „Brennholz-pellets“ v. UAB „Ostlit“, bylos Nr. 2-502/2013; 2014 m. vasario 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AS Reverta v. J. D. TŪB, bylos Nr. 2-301/2014), tačiau be pagrindo atsakovo skolÄ pagal Laidavimo sutartį laikė ginčijama teismine tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-4027-450/2014 pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas (apeliantas Å¡ioje byloje), be kita ko, praÅ¡o solidariai iÅ¡ atsakovų (V. R., UAB „Sabenavita“, UAB „Amikon“ ir UAB „Pilotų treniruočių centras“) priteisti 1 240 040,59 EUR.

Apelianto reikalavimas atsakovui grindžiamas Laidavimo sutarties pagrindu tarp Å¡alių susiklosčiusiais laidavimo teisiniais santykiais (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto atsakovas nuo apelianto civilinėje byloje Nr. 2-4027-450/2014 pareikÅ¡tų reikalavimų nesigina, t. y. nėra pateikęs nei atsiliepimo, nei pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis). Taigi de jure nėra teisminio ginčo dėl apelianto reikalavimo teisės atsakovui pagal Laidavimo sutartį. Å iame kontekste pažymėtina, kad apelianto minima teismų praktika dėl Ä®BÄ® nuostatų teisės aiÅ¡kinimo yra neaktuali, nes Å¡ioje byloje nėra kvestionuojama jo teisė inicijuoti atsakovui bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Bylos medžiaga tvirtina, kad atsakovas pakankamai ilgÄ laikÄ nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, o jų mažiausia pradelsta dalis faktiÅ¡kai lygi pusei įmonės 2014 m. gegužės 1 d. balanse įraÅ¡yto turto vertės (10 694 582 Lt / 5 111 856,10 Lt). Atsakovo veikla nuo 2010 metų yra nuostolinga. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis pajėgs atsiskaityti su kreditoriais, kad jo pardavimų prognozė (t. 1, l.

53) pagrįsta objektyviais skaičiavimais. Delsimas iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , jei atsakovas iÅ¡ tiesų yra nemokus, gali pažeisti tiek esamų, tiek bÅ«simų kreditorių interesus, kurie nežinodami apie įmonės finansinę situacijÄ teiktų atsakovui prekes ar paslaugas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „OMTX group“ ir kt. v. UAB „Paberžės aerodromas“, bylos Nr. 2-1686/2012; 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v.

UAB „Envirolita“, bylos Nr. 2-2757/2013).             Esant aptartoms abejonėms dėl atsakovo mokumo – nevisapusiÅ¡kam atsakovo finansinės padėties iÅ¡tyrimui ir įvertinimui, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Ä®BÄ® 10 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, teismas turi imtis Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad atsakovas pateiktų iÅ¡samius įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės duomenis, atitinkančius Ä®FAÄ® įtvirtintus reikalavimus, kad bÅ«tų pateikti visi įrodymai, numatyti Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje, o prireikus – kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų įmonės turtÄ (Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:                           panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pilotų treniruočių centras“ (juridinio asmens kodas 300120344) klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                                                                          Rasa Gudžiūnienė