Legislator Case Law & Legislation
9a9f106c-edd7-4544-93dc-7dbdca6f9031 AI generated

9a9f106c-edd7-4544-93dc-7dbdca6f9031 · Kauno apygardos teismas

Case Number 9a9f106c-edd7-4544-93dc-7dbdca6f9031
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti jai iÅ¡ atsakovės 8 700 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 703429/00 iÅ¡ SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo nuosavybės teise įsigijo lengvÄ jį automobilį „Opel Insignia Sports Tourer Cosmo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011, tÄ patvirtina 2015 m. spalio 14 d. pabaigos aktas prie finansinio lizingo sutarties Nr. 703429/00. 2015 m. spalio 23 d. ieÅ¡kovė sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove.

Legislator headnote

AI generated

9a9f106c-edd7-4544-93dc-7dbdca6f9031 · Kauno apygardos teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Netinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normos, neatsižvelgta į buhalterinių dokumentų pildymo reikalavimus, netinkamai įvertinti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai (iÅ¡ esmės teismo sprendimas paremtas iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais), neįvertinti atsakovės paaiÅ¡kinimai dėl automobilio pirkimo ir naudojimosi juo faktinių aplinkybių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-527-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01372-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.11.16; 3.2.4.11; 3.3.1.20(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės E. B. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Copoint“ ieÅ¡kinį atsakovei E. B., trečiajam asmeniui V.

B. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti jai iÅ¡ atsakovės 8 700 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 703429/00 iÅ¡ SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo nuosavybės teise įsigijo lengvÄ jį automobilį „Opel Insignia Sports Tourer Cosmo“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011, tÄ patvirtina 2015 m. spalio 14 d. pabaigos aktas prie finansinio lizingo sutarties Nr. 703429/00. 2015 m. spalio 23 d. ieÅ¡kovė sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove.

Pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovė už 8 700 Eur pardavė nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė atsakovei iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ COPTR Nr. 3310/01. Atsakovė iki Å¡iol nesumokėjo sutartyje nurodytos sumos už įsigytÄ lengvÄ jį automobilį. Nors sutartyje ir pagal jÄ iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nėra nurodytas galutinis atsiskaitymo terminas, remiantis gerÄ ja verslo praktika, pirkėjas turėtų sumokėti prekės kainÄ per 30 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir/ar PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo.Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. preliminariu sprendimu patenkino ieÅ¡kinį: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 8 700 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 131 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. preliminaraus sprendimo.

Atsakovė nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis V. B., su kuriuo ji ir toliau gyvena faktinėje Å¡eimoje, UAB „Copoint“ dirbo nuo 2013 metų. Bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, kad jos darbuotojai bendrovės vardu iÅ¡ lizingo įmonių perka automobilius. 2014 metais atsakovė su V. B. nutarė įsigyti naujesnį automobilį. Renkantis automobilį ir derinant pirkimo sÄ lygas, ieÅ¡kovės atstovas nedalyvavo. Visas sutartis UAB „Copoint“ vardu pasirašė V. B. Sudarius lizingo sutartį ir atlikus kitus formalumus, automobilį iÅ¡ UAB „Rasmitas“ pasiėmė atsakovė kartu su V.

B., jie iki dabar automobiliu naudojasi ir jį prižiÅ«ri. Atsakovė ir V. B. yra visiÅ¡kai atsiskaitę už automobilį. IeÅ¡kovės faktiniam savininkui D. V. pasiÅ«lius ir V. B. sutikus, tarp pastarųjų asmenų buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį UAB „Copoint“ vardu D. V. leido V. B. lizingo bÅ«du įsigyti ginčo automobilį. Å is sandoris buvo naudingas abiem Å¡alims – viena susigrÄ Å¾ino PVM ir iÅ¡laidas už automobilį nurašė į bendrovės sÄ naudas, o kita gavo kreditÄ be palÅ«kanų.

Ä®mokas už lizinguojamÄ automobilį kiekvienÄ mėnesį grynaisiais pinigais mokėjo V. B., mokėjimo–gavimo dokumentai nebuvo pildomi. Atsakovės teigimu, pinigų sumokėjimo faktÄ Ä¯rodo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo panaÅ¡ioje situacijoje nebÅ«tų sudaręs pirkimo–pardavimo sutarties, kol nesumokėta daikto kaina, nes po Å¡io dokumento pasiraÅ¡ymo pirkėjas įgyja teisę įregistruoti automobilį savo vardu nuosavybės teise.

Teiginys, kad kartu su pirkimo–pardavimo sutartimi buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra COPTR Nr. 3310/01 yra pramanytas, apie šį dokumentÄ atsakovė nežinojo iki procesinių dokumentų iÅ¡ teismo gavimo momento. Sandorio sudarymo dienÄ (2015 m. spalio 23 d.) ieÅ¡kovė iÅ¡davė atsakovei įgaliojimÄ iÅ¡registruoti perkamÄ automobilį, o tai įrodo, kad daikto kaina sumokėta. Aplinkybė, kad nei sutartyje, nei sÄ skaitoje nenurodytas atsiskaitymo terminas, suponuoja iÅ¡vadÄ apie visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ tarp Å¡alių.Atsiliepime į atsakovės prieÅ¡taravimus ieÅ¡kovė nurodė, kad ji, pasitikėdama įmonės darbuotojo sÄ Å¾iningumu, sutiko pasiraÅ¡yti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, suteikė įgaliojimÄ iÅ¡registruoti automobilį ir įsiregistruoti jį savo vardu, kadangi iki Å¡iol nebuvo susidÅ«rusi su panaÅ¡ia situacija, kai įmonės darbuotojas, susiję tretieji asmenys nesÄ Å¾iningai pasinaudotų ieÅ¡kovės geranoriÅ¡kumu.

IeÅ¡kovė nėra nei raÅ¡tu, nei žodžiu iÅ¡reiÅ¡kusi, kad atsakovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi pagal 2015 m. spalio 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. IÅ¡ atsakovės nėra gauti dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove.Trečiasis asmuo V. B. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė teismo jį atmesti. Atsiliepime nurodė argumentus, tapačius nurodytiems atsakovės prieÅ¡taravimuose dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. preliminaraus sprendimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu paliko nepakeistÄ Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. preliminarų sprendimÄ (kolegija pastebi, kad iÅ¡ tikrųjų preliminarus sprendimas priimtas 2016 m. sausio 6 d.): priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 8 700 Eur skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 723,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

IÅ¡ 2015 m. spalio 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros COPTR Nr. 3310/01 teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė atsakovei pardavė automobilį „Opel Insignia“ už 8 700 Eur. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo ir atsakovė, teigę, jog trečiasis asmuo už automobilį mokėdavo grynaisiais, vėliau nurodė, jog buvo daromi užskaitymai iÅ¡ jo darbo užmokesčio, jokie buhalteriniai dokumentai nebuvo pildomi.

Teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog tokia situacija buvo galima, nes įmonė privalo visus pinigus dokumentuoti, ypač jeigu būtų daromi išskaitymai iš trečiojo asmens darbo užmokesčio. Tokiu atveju turėjo būti trečiojo asmens sutikimas ar prašymas raštu, tačiau tokių dokumentų nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, jog jie turėjo santaupų, kaip tvirtino trečiasis asmuo, ir galėjo atsiskaityti už automobilį per vienerius metus.

Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme yra pateiktas V. B. ieÅ¡kinys dėl nesumokėto darbo užmokesčio, o tai reiÅ¡kia, jog jis siekia prisiteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, o ne įrodyti, jog atlyginimu buvo dengiama atsakovės skola. Teismas pažymėjo, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis Å¡iuo atveju nelaikytina vartojimo sutartimi, kaip nurodo atsakovės atstovas, nes pardavėjas (ieÅ¡kovė) nėra tas asmuo, kuris verčiasi prekyba ir, vykdydamas savo verslÄ , siÅ«lo prekes ar paslaugas vartotojams.

Vertindamas Å¡alių sudarytÄ raÅ¡ytinę pirkimo–pardavimo sutartį ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , teismas nustatė, kad sutartyje vartojamos sÄ vokos yra bÅ«dingos pirkimo–pardavimo sutarčiai, iÅ¡ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad iÅ¡ viso apmokėjimui nurodyta 8 700 Eur suma. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ atsakovės nėra gauti dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove. Atmesdamas atsakovės argumentÄ , kad nei sutartyje, nei sÄ skaitoje nenurodytas atsiskaitymo terminas, o tai leidžia spręsti apie visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ tarp Å¡alių, teismas nurodė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti įstatyme nenustatyta reikalavimų, pvz., kad bÅ«tinai bÅ«tų sumokėta už perkamÄ transporto priemonę iki sutarties pasiraÅ¡ymo, remiantis gerÄ ja verslo praktika, pirkėjas neturėtų delsti atsiskaityti už įsigytÄ prekę ir sumokėti jos kainÄ per 30 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir/ar PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo (jei nesusitariama kitaip).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Netinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normos, neatsižvelgta į buhalterinių dokumentų pildymo reikalavimus, netinkamai įvertinti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai (iÅ¡ esmės teismo sprendimas paremtas iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais), neįvertinti atsakovės paaiÅ¡kinimai dėl automobilio pirkimo ir naudojimosi juo faktinių aplinkybių.

Tokiu būdu nebuvo tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga šioje byloje (CPK 178, 185 straipsniai)Neanalizuotos aplinkybės, kad pas ieškovę tuo metu dar dirbusio asmens buvusiai sutuoktinei ieškovė 2014 m. rugpjūčio 18 d. už beveik 11 700 Eur nupirko ir perdavė naudotis automobilį, kurį 2015 m. spalio 23 d. pardavė už 8 700 Eur, t. y. 3 000 Eur pigiau. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė jokių logiškų paaiškinimų, kodėl darbuotojo buvusiai sutuoktinei perpardavė automobilį 30 procentų mažesne nei jo pirkimo kaina.Neteisingai aiškinta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis kaip atskiras dokumentas, neatskleista tikroji šios sutarties ir anksčiau ieškovės ir UAB „Rasmitas“ sudarytos lizingo sutarties esmė.

Atsakovė nėra verslininkė, tačiau yra pirkusi automobilį. Atliekant šį sandorį, užtekdavo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, kuri yra ir pinigų sumokėjimÄ patvirtinantis dokumentas, ir daikto perdavimÄ patvirtinantis dokumentas, ir pagrindas įregistruoti automobilį vieÅ¡ajame registre. Dėl to ir Å¡iuo atveju atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad 2015 m. spalio 23 d. sudarytas sandoris atitinka jam keliamus reikalavimus, juolab, kad visa automobilio kaina jau buvo iÅ¡skaičiuota iÅ¡ atsakovės buvusio sutuoktinio, trečiojo asmens Å¡ioje byloje darbo užmokesčio.

Atsakovei nebuvo žinoma, kad ieÅ¡kovei reikalingi dokumentai, patvirtinantys pinigų sumokėjimÄ ir daikto perdavimÄ . Nei sandorio sudarymo metu, nei vėliau kiti dokumentai atsakovei nebuvo pateikti ar vėliau įteikti. PrieÅ¡ingai, sandorio dienÄ ieÅ¡kovė atsakovei iÅ¡davė įgaliojimÄ jos vardu VÄ® Registrų centre atlikti automobilio iÅ¡registravimo veiksmus. Toks įgaliojimas, atsakovei nesumokėjus ir ieÅ¡kovei negavus pinigų už parduodamÄ daiktÄ , negalėjo bÅ«ti suteiktas.Neteisingai nurodyta, kad sutartis sudaryta ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra pagal jÄ iÅ¡raÅ¡yta tÄ pačiÄ dienÄ .

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas direktorius R. T. patvirtino, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra COPTR Nr. 3310/01 iÅ¡raÅ¡yta vėliau, nors Å¡iame dokumente ir buvo nurodyta ta pati data, kaip ir transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje. JÄ iÅ¡rašė ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ tvarkanti UAB „Verus auditus“, esanti Vilniaus m., Konstitucijos pr. 15, t. y. už 44 km nuo ieÅ¡kovės buveinės. PVM sÄ skaita faktÅ«ra atsirado tik teisme, ji jokio asmens nėra pasiraÅ¡yta, joje įraÅ¡ytas ne parduodamo, o visai kito automobilio valstybinis numeris.

Å ios aplinkybės rodo, jog minima PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta daug vėliau, jau kilus konfliktui tarp atsakovės buvusio sutuoktinio ir ieÅ¡kovės faktinio vadovo D. V. PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡yta, joje nėra numatyta apmokėjimo terminų, nėra duomenų, kad Å¡is dokumentas atsakovei buvo įteiktas. IeÅ¡kovės pateiktoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nėra nurodytas atsakovės asmens kodas. Tai aptariamÄ dokumentÄ daro teisiÅ¡kai negaliojančiu.

Visos abejonės dėl netinkamo dokumentų įforminimo Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti vertinamos atsakovės naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino prieÅ¡ingai, t. y. ieÅ¡kovės (verslininko) naudai. Teismas nesiaiÅ¡kino PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybių, jos atitikimo teisės aktams, reglamentuojantiems apskaitos dokumentams keliamus reikalavimus, netenkino atsakovės atstovo praÅ¡ymo patikrinti, ar Å¡i PVM sÄ skaita faktÅ«ra apskaityta ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje.

Teismas, ignoruodamas visus neatitikimus, Å¡iam įrodymui skyrė ypatingÄ reikÅ¡mę, nesiejo jo su kitais byloje esančiais įrodymais ir taip pažeidė teisės aktuose nustatytas įrodinėjimo taisykles.Nevertinta, kodėl ieÅ¡kovė nepasinaudojo CK 6.345 straipsnio 1 dalyje numatyta teise iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ pirkėjo, tačiau iÅ¡kart po kilusio konflikto su atsakovės buvusiu sutuoktiniu kreipėsi į teismÄ dėl tariamos skolos priteisimo. Tuo atveju, kai sutartyje nenumatyta, jog pirkėjas kainÄ sumoka tik po daiktų perdavimo, pardavėjui ji sumokama iki daiktų perdavimo (pvz. prekybos vietose).

Visuotinai žinoma praktika, kad automobilio pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose pirmiau sumokama kaina, o po to perduodamas automobilis. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje situacijoje labiau tikėtina, jog, nesumokėjus kainos, transporto paslaugas teikianti ir dažnai su automobilių pirkimu–pardavimu susidurianti ieÅ¡kovė perdavė teises į daiktÄ atsakovei, rizikuodama, kad už transporto priemonę gali bÅ«ti nesumokėta arba ji gali bÅ«ti perleista tretiesiems asmenims.

IeÅ¡kovės atstovas nurodė, jog atsakovė nedirbo, negavo pajamų, todėl neturėjo galimybių vykdyti mokėjimų už automobilį. Tai patvirtina, kad visa kaina už perkamÄ automobilį jau buvo sumokėta, nemokant darbo užmokesčio atsakovės buvusiam sutuoktiniui.Teismo iÅ¡vada, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovei nebuvo sumokėta daikto kaina, padaryta pažeidžiant įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Teismas nesilaikė reikalavimo sutarties sÄ lygas aiÅ¡kinti įvertinant jų tarpusavio ryšį, Å¡alių santykius iki ir po sutarties sudarymo.

Teismas nepagrįstai suabsoliutino tik teisme atsiradusiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , formaliai nusprendė, kad ji yra neapmokėta, visiÅ¡kai neargumentuodamas Å¡ios iÅ¡vados.Neįvertinta aplinkybė, kad automobilis buvo faktiÅ¡kai perduotas ne sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ (2015 m. spalio 23 d.), bet 2014 m. rugpjūčio 18 d., kai buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 703729/00 su SIA „UniCredit Leasing“.Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡sprendė ginÄÄ , įrodo ir faktas, kad buvo atmesti praÅ¡ymai sujungti dvi tarpusavyje susijusias bylas ir skirti byloje raÅ¡ysenos ekspertizę.

Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1165-723/2016 nagrinėjamas V. B. ieÅ¡kinys UAB „Copoint“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų sumokėjimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ sumokėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismui buvo žinoma atsiskaitymo už automobilį tvarka, t. y., kad buvo užskaitoma uždirbta ir neiÅ¡mokėta V. B. suma. IeÅ¡kovei pradėjus teigti, kad V. B. yra iÅ¡mokėti su darbo santykiais susiję pinigai, atsakovė kelis kartus prašė sujungti Å¡iÄ ir paminėtÄ civilines bylas, skirti byloje V.

B. raÅ¡ysenos ekspertizę. Teismas nemotyvuotai netenkino Å¡ių praÅ¡ymų, todėl pažeidė procesinės teisės normas. 2016 m. spalio 7 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1165-723/2016 paskyrė V. B. raÅ¡ysenos ekspertizę. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovės buvęs sutuoktinis negalėjo pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės pateiktų kasos iÅ¡laidų orderių, nes iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matosi, jog tuo metu jis buvo ilgalaikėse komandiruotėse užsienyje, be to, nuo 2015 m. gruodžio 17 d. trečiasis asmuo nėra lankęsis ieÅ¡kovės teritorijoje.IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:9.1.             Atsakovės prievolė sumokėti už įsigytÄ transporto priemonę kyla ne iÅ¡ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, o iÅ¡ transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovė neginčijo fakto, kad sutartyje numatytos sumos už įsigytÄ automobilį ieÅ¡kovei nėra sumokėjusi. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, jog jam dvejus metus bendrovė nemokėjo darbo užmokesčio, viskÄ iÅ¡skaičiavo už automobilį, tačiau Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra pateikta.9.2.             Atsakovės buvęs sutuoktinis V.

B. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1165-723/2016 ieÅ¡kovei yra pareiÅ¡kęs reikalavimus pripažinti jo atleidimÄ neteisėtu, negrÄ Å¾inti jo į darbÄ , bet priteisti vidutinį darbo užmokestį, priteisti nesumokėtas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. V. B. nėra pareiÅ¡kęs reikalavimo pripažinti, kad jis iÅ¡ darbo užmokesčio yra sumokėjęs už sutuoktinės įsigytÄ transporto priemonę. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės paneigia atsakovės pozicijÄ , jog pirkimo–pardavimo sutartis įrodo, kad ieÅ¡kovė yra gavusi lėšas už parduotÄ automobilį.9.3.             Atsakovė nenurodo, kaip netinkamas PVM sÄ skaitos faktÅ«ros COPTR Nr. 3310/01 įvertinimas sÄ lygojo neteisėto pirmosios instancijos sprendimo priėmimÄ .

Be to, atsakovės prievolė atsiskaityti už įgytÄ automobilį kyla ne iÅ¡ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros COPTR Nr. 3310/01, o iÅ¡ tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties.9.4.             Sandorio sudarymo aplinkybes teisme paaiÅ¡kino ieÅ¡kovės vadovas, liudytojas D. V., kurie nurodė, kad transporto priemonė iÅ¡ esmės buvo skirta atsakovės buvusiam sutuoktiniui, kad Å¡is galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, o pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į rinkos kainÄ ir tai, jog transporto priemone buvo naudotasi 14 mėnesių nuo jos įsigijimo.9.5.             IeÅ¡kovė turi dokumentÄ , jog atsakovė jai yra skolinga, todėl Å¡ioje byloje atsakovė, kuri tvirtina esant prieÅ¡ingai, turi įrodyti skolos sumokėjimo faktÄ .

Atsakovė Å¡ios aplinkybės teisme neįrodė.9.6.             PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra bendrovės apskaitos dokumentas. Jos buvimas ar nebuvimas Å¡iame ginče neturi jokios reikÅ¡mės atsakovės prievolėms, nes tarp Å¡alių yra sudaryta raÅ¡ytinė sutartis.9.7.             Finansinio lizingo sutarties Nr. 703729/00 sudarymo aplinkybes teismas aiÅ¡kinosi bylos nagrinėjimo metu, apklausdamas liudytojus ir ieÅ¡kovės vadovÄ . Teismas tyrė, kodėl ieÅ¡kovė įsigijo Å¡iame ginče nurodomÄ transporto priemonę, kaip ji buvo įsigyjama, kas sudarė lizingo sutartį.

RaÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nebuvo lizingo sutarties Å¡alys, jie nepirko automobilio iÅ¡simokėtinai.9.8.             Atsakovė nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymus sujungti Å¡iÄ ir civilinę bylÄ Nr. e2-1165-723/2016, nagrinėjamÄ Vilniaus rajono apylinkės teisme, tačiau sÄ moningai nutyli, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo netenkintas analogiÅ¡kas V. B. praÅ¡ymas, nes Å¡ių dviejų bylų reikalavimai nėra tapatÅ«s.9.9.             Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog kitoje civilinėje byloje buvo priimta nutartis skirti ekspertizę, neturi reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai.

Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje atsakovės buvęs sutuoktinis reikalauja jam neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, nors Å¡ioje civilinėje byloje jis nurodė, kad darbo užmokestis jam buvo iÅ¡mokėtas, tik buvo užskaitytas už sutuoktinės įsigytÄ automobilį.9.10.             Atsakovė nepateikė argumentų, kodėl Å¡i byla turėtų bÅ«ti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnis). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 703429/00 (2015 m. spalio 14 d. pabaigos aktas prie finansinio lizingo sutarties Nr. 703429/00) iÅ¡ SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo nuosavybės teise įsigijo lengvÄ jį automobilį OPEL Insignia Sports Tourer Cosmo, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2011. 2015 m. spalio 23 d. Å¡iÄ transporto priemonę pardavė atsakovei už 8 700 Eur. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti už automobilį nesumokėtÄ pinigų sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovė, motyvuodama tuo, kad netinkamai vertinti įrodymai, neanalizuotos aplinkybės, kad jai, kaip buvusio darbuotojo sutuoktinei, ieÅ¡kovė lizingo sutartimi nupirko automobilį, neteisingai aiÅ¡kinta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, nepagrįstai ypatinga reikÅ¡mė suteikta PVM sÄ skaitai faktÅ«rai, nepagrįstai nuspręsta, kad už automobilį ieÅ¡kovė nesumokėjo, nes visa automobilio kaina buvo iÅ¡skaičiuota iÅ¡ jos sutuoktinio V.

B. darbo užmokesčio, pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė formaliai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neanalizavo, kodėl ieÅ¡kovė 2014 m. rugpjūčio 18 d. buvusio darbuotojo sutuoktinei nupirko automobilį už beveik 11 700 Eur, o 2015 m. spalio 23 d. tÄ patį automobilį pardavė apeliantei už 8 700 Eur, nėra reikÅ¡mingi ir visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjamu ginču.

Pirkimo–pardavimo kainos nustatymas yra sandorio Å¡alių reikalas. Sutiktina ir su ieÅ¡kovės argumentais, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundÄ , dėl kainos nustatymo (automobilis parduotas po 14 mėnesių eksploatacijos bendrovės darbuotojo buvusiai sutuoktinei, bendrovė, neturėdama priekaiÅ¡tų V. B., tikėjosi tolimesnio gero darbo). Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino tarp Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, ypatingÄ reikÅ¡mę suteikdamas PVM sÄ skaitai faktÅ«rai, neįvertindamas jos vėlesnio iÅ¡raÅ¡ymo ir kitų aplinkybių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo datos, klaidų joje, apeliantės prievolės dydžiui neturi jokios reikÅ¡mės ir nepaneigia teismo sprendime iÅ¡dėstytų motyvų. IÅ¡ priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, aiÅ¡kindamas pirkimo–pardavimo sutartį, pagrįstai pripažino, kad atsakovės prievolė sumokėti už įsigytÄ transporto priemonę kyla ne iÅ¡ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, o iÅ¡ transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties.

Pažymėtina, kad prievolės kyla iÅ¡ sandorių (CK 6.2 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ bylos medžiagos neginčytinai nustatyta, kad pati apeliantė už automobilį nemokėjo. Jos teigimu, pati automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra ir pinigų sumokėjimÄ patvirtinantis dokumentas, be to, visi pinigai už automobilį yra iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jos buvusio sutuoktinio darbo užmokesčio.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės prieÅ¡taravimus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose ji nurodžiusi, kad įmokas už lizinguojamÄ automobilį kiekvienÄ mėnesį grynaisiais pinigais mokėjo V. B. (dalį pinigų duodavo ji, dalį mokėdavo V. B. iÅ¡ darbo užmokesčio, dažniausiai jam skirtos iÅ¡mokos buvo užskaitomos kaip įmoka lizingo bendrovei). Tokias aplinkybes atsiliepime buvo nurodęs ir V. B. Teismo posėdžio metu jis aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė dvejus metus jam iÅ¡ viso nemokėjo darbo užmokesčio, viskÄ iÅ¡skaičiavo už automobilį.

Tačiau Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra pateikta.Apeliantė nurodo, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1165-723/2016 V. B. ieÅ¡kovei yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų sumokėjimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ sumokėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ to spręstina, kad V. B. nėra pareiÅ¡kęs reikalavimų pripažinti, kad jis iÅ¡ darbo užmokesčio yra sumokėjęs už sutuoktinės įsigytÄ transporto priemonę.

Negalima sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovei nesumokėjus už transporto priemonę, ieÅ¡kovė, perduodama transporto priemonę naudotis atsakovei, rizikavo jog už jÄ gali bÅ«ti neatsiskaityta arba ji gali bÅ«ti perleista tretiesiems asmenims. Apeliantės teigimu, ji įgijo galimybę valdyti daiktÄ kaip nuosavÄ , pardavimo dienÄ jai buvo duotas įgaliojimas įregistruoti automobilį, kas, pasak apeliantės, patvirtina, jog už automobilį buvo sumokėta.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, sandorio sudarymo aplinkybes teisme paaiÅ¡kino tiek ieÅ¡kovės vadovas, tiek liudytojas D. V. Tuo tarpu apeliantė nepateikė įrodymų, kad už automobilį yra atsiskaityta.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovei nebuvo sumokėta jo kaina, padaryta pažeidžiant įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino, anot apeliantės, tik teisme atsiradusiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , nesiaiÅ¡kino jos atsiradimo laiko, nesiaiÅ¡kino, ar sÄ skaita įtraukta į bendrovės apskaitÄ .

Teisėjų kolegija dėl apeliantės argumentų, susijusių su PVM sÄ skaita faktÅ«ra pasisakiusi nutarties 14 punkte. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog automobilis buvo perduotas nuo finansinio lizingo sutarties Nr. 703729/00 su SIA „UniCredit Leasing“ sudarymo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad lizingo sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes teismas aiÅ¡kinosi bylos nagrinėjimo metu, apklausdamas Å¡alis, liudytojus. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad nei apeliantė, nei trečiasis asmuo V.

B. nebuvo lizingo sutarties Å¡alimi. Pažymėtina, kad teismas iÅ¡vadÄ daro iÅ¡ įrodymų visumos, teismo pareiga pateikti savo sprendimų motyvus negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas formaliai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡sprendė ginÄÄ ir tai įrodo, jog buvo atmestas praÅ¡ymas sujungti dvi bylas ir skirti ekspertizę. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė prašė sujunti Å¡iÄ bylÄ su Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1165-723/2016.

Be to, apeliantė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ . Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad analogiÅ¡kas V. B. praÅ¡ymas buvo reiÅ¡kiamas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1165-723/2016. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. protokoline nutartimi taip pat atmetė praÅ¡ymÄ sujungti Å¡ias.Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad jau minėtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje priimta nutartis skirti ekspertizę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė neturi jokios reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai. Kartu teisėjų kolegija, pasinaudodama teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pažymi, kad Vilniaus rajono teisme 2016 m. spalio 10 d. nutartimi paskyrus raÅ¡ysenos ekspertizę, tačiau V. B. neįvykdžius reikalavimo ir papildomai nepateikus laisvųjų lyginamųjų raÅ¡ysenos pavyzdžių, 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, pripažinus, kad ieÅ¡kovas vilkina procesÄ , bylos nagrinėjamas buvo atnaujintas.Kaip jau minėta nutarties 16 punkte, apeliantės buvęs sutuoktinis V.

B. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje reikalauja jam neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, o nagrinėjamoje byloje nurodo, kad darbo užmokestis jam buvo iÅ¡mokėtas, tik buvo užskaitytas už sutuoktinės įsigytÄ automobilį. Apeliantė praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. galutinį sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-77-547/2016 panaikinti ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes, kaip teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų aplinkybių, neiÅ¡reikalavo bÅ«tinų dokumentų, neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus materialinės teisės normų pažeidimas, netinkamas jų taikymas ar aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti pagrindas perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes tokius pažeidimus gali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas, atitinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad reikia rinkti naujus įrodymus, negali bÅ«ti formalus, padarytas naudojantis vien teismo diskrecijos teise, o turi bÅ«ti argumentuotas dėl tokių įrodymų bÅ«tinumo teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir negalimumo tokių įrodymų priimti apeliaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2001; kt.). Å alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 182 straipsniai).

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių tokių kaip antai, ieÅ¡kinio patenkinimas ar atmetimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimo naikinti ir grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslintina, kad Å¡iuo sprendimu paliekamas galioti 2016 m. sausio 6 d. preliminarus sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 605 Eur iÅ¡laidas, kurios nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ , patikslinant, kad paliekamas nepakeistas 2016 m. sausio 6 d. preliminarus sprendimas.Priteisti iÅ¡ apeliantės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Copoint“, j. a. k. 302312553, 605 Eur iÅ¡laidas, turėtas apeliacinėje instancijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai             Evaldas Burzdikas                           Nijolia Indreikienė                           Virginija Lozoraitytė