9a9deb62-bfb1-4c16-82e4-6310d4e41fdf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-660-611/2014Teisminio proceso Nr.2-48-3-02953-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.3; 121.14; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. balandžio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. P. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

R. ieÅ¡kinį atsakovui P. P. dėl teisės atlikti savavaliÅ¡ko statinio griovimo darbus be atsakovo sutikimo pripažinimo, įpareigojimo netrukdyti vykdyti teismo sprendimÄ ir atsakovo P. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. R. dėl nuosavybės teisės į statybines medžiagas, iÅ¡ kurių pastatytas savavaliÅ¡kas statinys, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos misterijos, antstolė M. L..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovo teisę nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, esantį atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę be atsakovo sutikimo, siekiant įvykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-05-18 sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-51-764/2007 bei įpareigoti atsakovÄ netrukdyti ieÅ¡kovui nugriauti savavaliÅ¡kÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę, vykdant minėtÄ Ä¯siteisėjusį Trakų rajono apylinkės teismo sprendimÄ .

Nurodė, kad jam ir V. R. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto 2005 m. savavaliÅ¡kai 5 metrų atstumu nuo Ilgio ežero, pastatė 24 kv. m. ploto pastatÄ su terasa (toliau – pirtis). IeÅ¡kovas ir V. R. 2006-10-27 pirkimo-pardavimo sutartimi minėtÄ Å¾emės sklypÄ pardavė atsakovui. Pažymėjo, kad atsakovui pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kad Trakų rajono apylinkės teisme vyksta bylos nagrinėjimas dėl savavaliÅ¡kai pastatyto statinio.

Trakų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-51-764/2007, kurios nagrinėjamo metu atsakovas buvo trečiuoju asmeniu, įpareigojo ieÅ¡kovÄ nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ pirtį ir sutvarkyti statybvietę. IeÅ¡kovas negali įvykdyti nurodyto teismo sprendimo, kadangi atsakovas nesudarė sÄ lygų ieÅ¡kovui nugriauti pirtį bei pats atsakovas Å¡io statinio nenugriovė. IeÅ¡kovas negali patekti į minėtÄ Å¾emės sklypÄ ir įvykdyti teismo sprendimo, todėl jis turėjo bendradarbiauti su atsakovu.

IeÅ¡kovas norėjo vykdyti teismo sprendimÄ , tačiau atsakovas vilkino šį procesÄ . Pažymi, kad atsakovas teigė, kad jis pats įvykdys teismo sprendimÄ arba įteisins tÄ savavaliÅ¡ka pastatÄ . IeÅ¡kovas taip pat prašė pripažinti statybines medžiagas jo nuosavybe, nes tuo metu galiojusios teisės aktų redakcijos numatė, kad negalima disponuoti savavaliÅ¡kai sukurtu daiktu, o nugriovus statinį statybinės medžiagos yra statytojo nuosavybė. Pažymėjo, kad nuosavybės teisė į savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį neatsiranda.

Atsakovo prieÅ¡ieiÅ¡kinį dėl nurodytų argumentų prašė atmesti. Pažymėjo, kad preliminari sutartis nustojo galioti 2007-10-27, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui nebebuvo įmanoma įteisinti statinio, todėl preliminarioji sutartis nesukurė jokių teisių ir pareigų. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jam nuosavybės teises į statybines medžiagas, iÅ¡ kurių pastatytas savavaliÅ¡kas statinys aukščiau minėtame atsakovui priklausančiame žemės sklype, ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ , demontavus šį statinį, statybines medžiagas perduoti atsakovui.

Nurodė, kad 2006-09-25 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo aukščiau aptartÄ Å¾emės sklypÄ . Å ios sutarties sudarymo metu minėtame žemės sklype be statybÄ leidžiančių dokumentų 5 metrų atstumu nuo Ilgio ežero buvo pastatyta 24 kv. m. pirtis. Nurodė, kad sudarant žemės pirkimo-pardavimo sandorį, statinys į sutartį negalėjo bÅ«ti įtrauktas, kadangi daiktinės teisės į pirtį nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos. Å alys susitarė, kad baigus statinio įteisinimo procedÅ«rÄ , statinys bus perleistas atsakovui už 1000 Lt, Å¡is susitarimas patvirtintas 2006-12-19 preliminariÄ ja sutartimi.

Pažymi, kad jis su ieÅ¡kovu tarėsi dėl žemės sklypo ir jame esančio statinio, medinio tako, laiptų ir liepto pardavimo kainos ir susitarė, kad už žemės sklypÄ ir jame esančius statinius sumokės 58000 EUR, kas sudaro 200 000 Lt. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl savavaliÅ¡kai pastatyto statinio, buvo praneÅ¡ta po minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, nesutiko dalyje dėl statybinių medžiagų nuosavybės klausimo.

Pažymėjo, kad ginčo dėl nugriovimo nėra, tačiau ginčas kyla dėl statybinių medžiagų nuosavybės. Nurodo, kad už statybines medžiagas buvo sumokėta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Žemės sklype yra lieptas, laiptai, takas ir tai sujungta su pirtimi ir tai yra daiktai, kurie gerina sklypo vertę. Å ie daiktai buvo įskaičiuoti į sklypo kainÄ . Tie daiktai nereikalauja atskiros registracijos. CK 4.40 str. nurodyta, kad viskas, kas yra žemės sklype, yra parduodama.

Tie daiktai buvo perduoti atsakovui pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ir statybinės medžiagos perduotos pirkimo-pardavimo sutartimi.              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, o atsakovo prieÅ¡ieiÅ¡kinį atmetė. Teismas pripažino ieÅ¡kovo A. R. teisę nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, esantį atsakovui P. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ir sutvarkyti statybvietę be atsakovo sutikimo, siekiant įvykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-51-764/2007, bei įpareigojo atsakovÄ netrukdyti ieÅ¡kovui nugriauti savavaliÅ¡kÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo 4724 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui ir 43,14 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Teismas nustatė, kad 2006-09-25 ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas ir V.

R. pardavė atsakovui aukščiau nurodytÄ Å¾emės sklypÄ už 58 000 eurų sumÄ . 2006-12-19 ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė preliminariÄ jÄ sutartį dėl pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria sutarė ateityje sudaryti perleistame žemės sklype esančio pastato pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariojoje sutartyje numatyta, kad sutartis pasibaigia, jeigu neskundžiamu teismo sprendimu ieÅ¡kovas įpareigojamas nugriauti statinį. Ä®siteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2007-05-18 sprendimu ieÅ¡kovas įpareigotas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį (pirtį), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Atsižvelgdamas į2006-12-19 preliminarios sutarties nuostatÄ dėl sutarties pasibaigimo, kai neskundžiamu teismo sprendimu ieÅ¡kovas įpareigojamas nugriauti pastatÄ , teismas pripažino, kad teismui priėmus įsiteisėjusį sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo įpareigojimo nugriauti pirtį, tarp Å¡alių sudaryta preliminarioji sutartis pasibaigė ir Å¡alims nebeliko pareigos sudaryti pagrindinę pastato pirkimo-pardavimo sutartį. Trakų rajono apylinkės teismo 2007-05-18 sprendimo dėl ieÅ¡kovo įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir 2007-10-25 Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo metu galiojusi CK 4.103 str. nuostata numatė, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.).

Kadangi statinys atsakovo sklype pastatytas savavaliÅ¡kai, todėl ieÅ¡kovas negalėjo perduoti nuosavybės teisės į preliminariojoje sutartyje nurodytÄ pastatÄ atsakovui. Teismas pripažino, kad 2006-09-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Å¡alys aptarė tik žemės sklypo pirkimo-pardavimo klausimÄ . Teismas CK 4.103 str. nuostatÄ dėl savavaliÅ¡kos ststaybos pasekmių vertino kaip specialiÄ normÄ CK 6.395 str. 1 d. nuostatos dėl nuosavybės teisės į statinius parduodamame žemės sklype perėjimo atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į CK 1.2 str. bei 6.156 str. numatytÄ sutarties laisvės principÄ , teismas pripažino, kad 2006-09-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas su atsakovu sulygo, kad už 58000 eurų kainÄ bus perkamas žemės sklypas, nes jame esančia pirtimi negalėjo bÅ«ti disponuojama, sutartimi nurodyta kaina neapėmė savavaliÅ¡kai pastatytos pirties kainos. Taip pat įvertinęs bylos medžiagÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog pirko statybines medžiagas pirties statybai ar kitaip prisidėjo prie minėto pastato statybos.

Vadovaudamasis statybos įstatymo 28 str. 11 d. konstatavo, kad atsakovas neatitinka įstatyme numatytų kriterijų dėl statybinių medžiagų pripažinimo jo nuosavybe, nes bÅ«tent ieÅ¡kovui buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, jis yra pirties statytoju. Atsakovui neįrodžius aplinkybės, kad jis sumokėjo už statinį ar statinio statybai pirko medžiagas iÅ¡ savo lėšų, prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetė. Kadangi pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ieÅ¡kovas Trakų rajono apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimo neįvykdė, įvertinęs ieÅ¡kovo 2012-07-10 praneÅ¡imÄ bei ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovų paaiÅ¡kinimus, teismas pripažino, kad Å¡alys gera valia nesutaria dėl pastato nugriovimo, o savavaliÅ¡kai pastatytas statinys yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl ieÅ¡kinį tenkino visa apimti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovas tiek sklypÄ , tiek jame esančius statinius pardavinėjo ne atskirai, o kartu. Šį faktÄ patvirtina ir Å¡alių ikisutartinių santykių aplinkybės – ieÅ¡kovo atsakovui suteikta informacija apie tai, kad statiniai kol kas nėra teisiÅ¡kai įregistruoti, bei prisiimtas įsipareigojimas statinius tinkamai įregistruoti.

Akivaizdu, kad atsakovui siekiant įsigyti tik žemę, ieÅ¡kovas tokios informacijos nebÅ«tų suteikęs ir nebÅ«tų prisiėmęs įsipareigojimo atsakovui įteisinti statinius. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ statiniai sklype buvo pastatyti ir tik ta aplinkybė, kad jie nebuvo teisiÅ¡kai įregistruoti, neleido jų įtraukti į sutarties tekstÄ . Atsakovui tiek iki sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo dienÄ nebuvo žinoma apie tai, kad parduodame sklype esantys statiniai yra pastatyti savavaliÅ¡kai.Apie tikruosius Å¡alių ketinimus perleisti žemės sklypÄ su statiniais byloja ir sutarties kaina – 58 000 EUR, kuri yra aiÅ¡kiai per didelė, jei buvo mokama vien tik už žemę be pastatų.

Statinių vertės įtraukimÄ Ä¯ 2006-09-25 sutartyje nurodytÄ kainÄ Ä¯rodo ir preliminarioje pastato pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta simbolinė, neatitinkanti rinkos vertes, statinių kaina – 1000 Lt. Be to, įsiteisėjus 2007 m. gegužės 18 d. teismo sprendimui civilinėje byloje Nr.2-51-764/2007 ir vėliau pasikeitus LR Statybos įstatymui, įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ buvo mėginta rengiant pastatų projektÄ . IeÅ¡kovas tam ne tik neprieÅ¡taravo, tačiau ir aktyviai padėjo atsakovui, pasiÅ«lydamas architekto paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nepagrįstai nevertino ir neteisingai ėmėsi tik pažodinio sutarties aiÅ¡kinimo.Pirkimo-pardavimo sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta 2006-09-25, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas negalėjo perduoti nuosavybės teisės į preliminarioje sutartyje nurodytÄ pastatÄ , nes statinys buvo pripažintas kaip pastatytas savavaliÅ¡kai tik Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimu. Teismas, vertindamas statinio teisinį režimÄ sutarties sudarymo dienÄ , be pagrindo taikė CK 4.103 str. ir statinį laikė savavaliÅ¡ku.

Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir nenurodė, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė atsakovo trukdymas ieÅ¡kovui vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimÄ , kuo Å¡is trukdymas pasireiÅ¡kė. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad teismo sprendimas neįvykdytas dėl paties ieÅ¡kovo kaltės: teismo nutartimis jam kelis kartus paskirta bauda, konstatuojant, kad ieÅ¡kovas pats nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įvykdytų Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimÄ .

Be to, atsakovas pats yra suinteresuotas kuo greitesniu savavaliÅ¡ko statinio nugriovimu, nes statinys trukdo atsakovui planuoti savo veiklÄ Å¾emės sklype. Atskiras atsakovo sutikimas atlikti jo sklype statinio griovimo darbus ir sutvarkyti statybvietę nėra bÅ«tinas.              IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:2006-12-19 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas patvirtina, kad jau po žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimo Å¡alys tarėsi dėl jame esančio savavaliÅ¡kai pastatyto statinio perleidimo naujajam žemės sklypu savininkui sÄ lygų, ir paneigia apelianto teiginį, kad minėtas statinys buvo parduotas kartu su žemės sklypo 2006-09-25 pirkimo-pardavimo sutartimi.

Å alys tarėsi, kad statinys bus perleistas atsakovui tik tuo atveju, jei jis bus įteisintas, ir atitinkamai ieÅ¡kovas neperleis jo atsakovui, jeigu bus priimtas teismo sprendimas dėl statinio nugriovimo. Žemės sklypo nuosavybės teisių, jos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų (įskaitant kainÄ ) Å¡alys niekada nesiejo su savavaliÅ¡kai pastatyto statinio perleidimo atsakovui ar jo nugriovimu. Preliminariosios sutarties sÄ lygos taip pat patvirtino, kad buvo tartasi dėl pagrindinės sutarties sudarymo, jeigu statinys bus įteisintas ir nurodoma, kad sutartis nebegalioja, jeigu teismas priima sprendimÄ nugriauti statinį.

Taigi ikisutartinių santykių turinys ir Å¡alių valia buvo aiÅ¡ki, pirmosios instancijos teismo nustatyta teisingai.Statinys į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo įtrauktas todėl, kad remiantis imperatyvia CK 4.103 str. 1 d. nuostata, jis negalėjo bÅ«ti nuosavybės teisės objektu, todėl pardavėjas jo negalėjo parduoti, o pirkėjas – pirkti. Faktas, kad žemės sklype buvo savavaliÅ¡kai pastatytas statinys, atsakovui buvo žinomas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu: jam buvo pateikta informacija apie statybų valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos suraÅ¡ytÄ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir administracinį reikalavimÄ , kurio įvykdymo terminas buvo pasibaigęs. SavavaliÅ¡ko statinio nugriovimas yra susijęs su didelėmis iÅ¡laidomis, be to, statinys pastatytas sunkiai privažiuojame žemės sklypo vietoje, todėl transportuoti jį neiÅ¡ardžius nėra galimybės. Atsižvelgdamas į paminėtas priežastis ieÅ¡kovas sutiko, kad atsakovas įsiteisintų statinį ar persikeltų savavaliÅ¡kÄ statinį į kitÄ Å¾emės sklypo vietÄ , atsakovo praÅ¡ymu nurodė jam statinio perkėlimo darbus galinčiÄ atlikti įmonę.

Kadangi atsakovas delsė atlikti minėtus darbus, ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl teismo sprendimo nevykdymo. Atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui grėsusiÄ baudÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ , kuri ieÅ¡kovui buvo skirta, tačiau kitas ieÅ¡kovui skirtas baudas atsakovas atsisakė apmokėti, ir toliau nesudarė ieÅ¡kovui galimybių įvykdyti teismo sprendimÄ dėl statinio nugriovimo. Atsakovas nuolat nurodydavo vis kitÄ statinio nugriovimo datÄ , tačiau realiai jokių darbų neatliko ir neleido jų atlikti ieÅ¡kovui.

Žemės sklypo sandoris buvo sudarytas nekilnojamojo turto rinkos pakilimo laikotarpiu, žemės sklypas yra netoli Vilniaus, prie ežero, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirkimo-pardavimo kaina yra Å¡alių susitarimo reikalas.Tai, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta 2006-09-25, o Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovas įpareigotas nugriauti savavaliÅ¡kÄ statinį, esantį paminėtame žemės sklype, įsiteisėjo 2007-10-27, nekeičia fakto, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės perleisti atsakovui nuosavybės teisių į ginčo objektÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ginčo objektas buvo savavaliÅ¡kas statinys ir jo valdymui, naudojimui ir disponavimui atitinkamai taikyta CK 4.103 str. 1 d. norma, nuo pat statinio pastatymo momento, o ne teismo sprendimo įsiteisėjimo.IÅ¡ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio akivaizdu, kad atsakovas siekė, jog ieÅ¡kovas savo lėšomis nugriautų savavaliÅ¡kÄ statinį, o po nugriovimo likusias statybines medžiagas perduotų atsakovui. Tačiau tik po keleto parengiamųjų teismo posėdžių atsakovas pareiÅ¡kė atitinkamÄ reikalavimÄ teismui, tuo tarpu iki tol ne kartÄ pareiÅ¡kė, kad jis neleis ieÅ¡kovui iÅ¡sivežti iÅ¡ jo žemės sklypo esančio statinio.

Atsakovo pozicija ir nesutikimas su ieÅ¡kovo reikalavimu buvo pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡sakyti civilinės bylos nagrinėjimo metu. Faktas, kad Å¡alys nesudarė taikos sutarties ir atsakovas nesutiko su pareikÅ¡tu reikalavimu yra pakankamas pagrindas konstatuoti ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ .              Tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2006-09-25 sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas ir V.

R. pardavė atsakovui 0,6643 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 58 000 eurų sumÄ (I t., b.l. 12-14). Minėtame žemės sklype iki jo perleidimo atsakovui 2005 metais ieÅ¡kovas, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto, savavaliÅ¡kai pastatė statinį – pirtį. 2006-12-19 ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė preliminariÄ sutartį dėl pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria Å¡alys sutarė, kad ketina sudaryti pastato, esančio minėtame žemės sklype, pirkimo-pardavimo sutartį, be to, joje nurodyta, kad abiems Å¡alims žinoma apie Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl minėto neteisėtai pastatyto pastato nugriovimo;

Å¡i sutartis pasibaigia, jeigu neskundžiamu teismo sprendimu ieÅ¡kovas įpareigojamas nugriauti statinį (I t., b.l. 94). Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimu ieÅ¡kovas buvo įpareigotas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį (pirtį) aukščiau minėtame žemės sklype, Å¡is teismo sprendimas įsiteisėjo (I t., b.l. 8-11, 15-20).Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į minėtÄ statinį – pirtį ir statinio statybines medžiagas bei dėl ieÅ¡kovo teisės nugriauti minėtÄ statinį atsakovo žemės sklype.Nagrinėjamai bylai yra aktualus CK 6.395 str., reguliuojančio teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ parduodant žemės sklypÄ , ir 4.103 str., reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, aiÅ¡kinimas ir taikymas, taip pat jų tarpusavio santykis.

CK 6.395 str. 1 d. nustato, kad parduodant žemės sklypÄ , kuriame yra statinių, sutartyje turi bÅ«ti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu Å¡is klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius statinius perėjo žemės sklypo pirkėjui. Tuo tarpu CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama.

Minėtos CK 6.395 str. ir 4.103 str. nuostatos turi aiškinimos sistemiškai. Taigi, kadangi ieškovas statinį – pirtį atsakovo žemės sklype pastatė savavališkai, be nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto, todėl ieškovas minėtu statiniu neturėjo teisės disponuoti, atitinkamai šis statinys negalėjo būti civilinės apyvartos objektu, todėl ieškovas neturėjo teisės perleisti nuosavybės teisių į šį statinį atsakovui. Dėl šios preižasties CK 6.395 str. 1 d. nuostata dėl nuosavybės teisės į statinius perėjimo pirkėjui, kai žemės sklypo pardavimo sutartyje šis klausimas nėra aptartas, nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 4.103 str. nuostata laikytina specialia norma CK 6.395 str. 1 d. atžvilgiu, nes CK 6.395 str. 1 d. nuostata dėl nuosavybės teisės į statinius perėjimo žemės sklypo pirkėjui negali paneigti CK 4.103 str. nuostatos dėl draudimo disponuoti savavaliÅ¡kai pastatytu statiniu. Laikytina, kad Å¡i CK 6.395 str. 1 d. įtvirtinta nuostata gali bÅ«ti taikoma tik teisėtai pastatytiems ir galintiems bÅ«ti civilinės apyvartos objektu statiniams. Tarp Å¡alių sudarytoje 2006-09-25 žemės sklypo, kuriame yra ieÅ¡kovo savavaliÅ¡kai pastatyta pirtis, pirkimo-pardavimo sutartyje nėra aptartas nuosavybės teisės į minėtÄ statinį klausimas, taip pat nėra nuorodos, kad nuosavybės teisė į statinį neperleidžiama.

Tačiau kadangi pirtimi ieÅ¡kovas neturėjo teisės disponuoti ir neturėjo teisės perleisti nuosavybės teisės į šį statinį atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į šį statinį. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirtis savavaliÅ¡ku statiniu tapo tik 2007-10-27, kai įsigaliojo Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimas, kuriuo minėtas statinis buvo pripažintas savavaliÅ¡kai pastatytu ir ieÅ¡kovas buvo įpareigotas jį nugriauti, nes minėtu teismo sprendimu tik buvo konstatuotas savavaliÅ¡ko pirties pastatymo faktas ir ieÅ¡kovas buvo įpareigotas jÄ nugriauti, tačiau minėta pirtis savavaliÅ¡ku statiniu buvo nuo pat jos pastatymo momento, nepriklausomai kada teismas šį faktÄ konstatavo.

Aplinkybę, kad ginčo šalys suvokė, jog minėta pirtis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo ir negalėjo būti perleista atsakovui, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina ir šalių 2006-12-19 sudaryta preliminarioji sutartis dėl šio pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (I t., b.l.94), kurioje šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę pirties pirkimo-pardavimo sutartį po to, kai šis statinys bus įregistruotas viešame registre, sutarė, kad sutartis, atitinkamai ir šis įsipareigojimas pasibaigia, jeigu neskundžiamu teismo sprendimu ieškovas su sutuoktine įpareigojamas nugriauti šį statinį, kas ir įvyko nagrinėjamoje byloje.

Å ios sutarties turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad po 2006-09-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo Å¡alys suvokė, kad nuosavybės teisė į pirtį atsakovams neperėjo. Atsakovas, teigdamas, kad sudarant su ieÅ¡kovu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, Å¡alys turėjo omenyje kartu ir Å¡iame žemės sklype esančios pirties nuosavybės teisės perdavimÄ atsakovui, nepateikė tokius Å¡alių ketinimus patvirtinančių įrodymų, o vien sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina – 58 000 EUR – nėra pakankama aplinkybė tokiam Å¡alių ketinimui patvirtinti, kadangi byloje nėra duomenų apie realiÄ minėto žemės sklypo rinkos vertę be savavaliÅ¡ko statinio jos perleidimo atsakovui metu, o pati savaime kaina negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai apimanti ir pirties kainÄ , nes Å¡alys yra laisvos susitarti dėl kainos.

Aplinkybė, kad preliminariojoje sutartyje Å¡alys sutarė pirtį perleisti už 1000 Lt kainÄ , galėtų bÅ«ti netiesioginis įrodymas apie tokį aukščiau atsakovo minėtÄ Å¡alių ketinimÄ , tačiau nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, Å¡ios aplinkybės nepakanka konstatuoti atsakovo nurodomÄ ketinimÄ . Kita vertus, minėtas Å¡alių ketinimas nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad pirtis negalėjo bÅ«ti perleista atsakovui kartu su žemės sklypu ir atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į jÄ , o atitinkamai ir į jai pastatyti panaudotas statybines medžiagas.

Atsakovas, įrodęs Å¡alių ketinimÄ už žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ perleisti žemės sklypÄ kartu su pirtimi, Å¡alims neįgyvendinus Å¡io ketinimo, turi teisę reikalauti sumažinti žemės sklypo kainÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui kitoje byloje, tačiau ne praÅ¡yti pripažinti nuosavybės teisę į tai, į kÄ jos neįgijo. Pagal statybos įstatymo nuostas (2 str. 41 d.) bÅ«tent ieÅ¡kovas laikytinas minėtos pirties statytoju, tai patvirtina ir Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-51-764/2007 nustatytos aplinkybės. Taigi, kadangi ieÅ¡kovas neperleido atsakovui nuosavybėn pirties pastato, o CK 6.395 str. 1 d. kalba apie statinių ant parduodamo žemės sklypo likimÄ , o ne apie kilnojamųjų daiktų likimÄ , kokiomis laikytinos statybinės medžiagos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai statybinių medžiagų, panaudotų Å¡iai pirčiai statyti, savininku pripažino ieÅ¡kovÄ , atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Aplinkybė, kad ginčo statinį atsakovas mėgino įteisinti, savo vardu rengė pastato projektÄ , nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti CK 6.193 str. sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių pažeidimo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.             Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, kieno lėšomis turi bÅ«ti griaunama pirtis – ieÅ¡kovo ar atsakovo, be to, atsakovas teigė, kad neleis ieÅ¡kovui iÅ¡vežti po nugriovimo likusių statybinių medžiagų.

Pirtis, kuriÄ ieÅ¡kovas yra įpareigotas nugriauti, yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra aptvertas tvora ir rakinamais vartais, todėl ieÅ¡kovas, net ir esant teismo įpareigojimui jam nugriauti pirtį, negali be atsakovo pritarimo laisvai patekti į atsakovo žemės sklypÄ ir įvykdyti teismo įpareigojimÄ . Bylos aplinkybės patvirtina, kad Å¡alys gera valia iki Å¡iol nesusitarė dėl pirties nugriovimo tvarkos, bendradarbiavimas tarp jų nesėkmingas. Apelianto nurodomose Trakų rajono apylinkės teismo nutartyse, kuriomis ieÅ¡kovui buvo skirta bauda už įpareigojimo nugriauti pirtį neįvykdymÄ , nors ir buvo pripažinta, kad ieÅ¡kovas yra kaltas dėl teismo įpareigojimo neįvykdymo, tačiau nėra paneigta Å¡iose bylose ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad jis negali patekti į atsakovui priklausantį žemės sklypÄ Å¡iam sudarant kliÅ«tis.

PrieÅ¡ingai, minėtose bylose teismas netiesiogiai nurodė, jog ieÅ¡kovas yra kaltas dėl to, kad nesiėmė veiksmų paÅ¡alinti kliÅ«tis patekti jam į atsakovo žemės sklypÄ ir paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl atsakovo įpareigojimo, iÅ¡ esmės pats pripažįsta, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo yra kilęs ginčas dėl pirties nugriovimo, kurio Å¡alys geruoju neiÅ¡sprendė ir nėra galimybės gražiuoju iÅ¡spręsti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-51-764/2007 dėl ieÅ¡kovo įpareigojimo nugriauti pirtį reiÅ¡kia įpareigojimÄ pačiam ieÅ¡kovui, o ne atsakovui. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka, jog ieÅ¡kovas savarankiÅ¡kai, nedalyvaujant atsakovui, griautų pirtį, o kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, į ieÅ¡kovo kvietimus atvykti ieÅ¡kovo nurodytu laiku į statinio griovimÄ neatsiliepdavo. Atsakovas nepagrįstai siekė, kad ieÅ¡kovas pirtį nugriauti savo lėšomis, bet medžiagas paliktų atsakovui.

Minėtų aplinkybių visuma rodo, kad yra didelė tikimybė, jog be teismo įpareigojimo atsakovas ir toliau sudarys ieÅ¡kovui kliÅ«tis nugriauti pirtį. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl bÅ«tinybės pripažinti ieÅ¡kovo teisę nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ aukščiau minėtÄ pirtį ir sutvarkyti statybvietę be atsakovo sutikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes padarė pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas, todėl minėta teismo iÅ¡vada yra teisėta ir paremta bylos duomenimis (CPK 185 str.).Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.103 str. ir 6.395 str. nuostatas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93str.). Nors ieÅ¡kovas prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo tokį jo praÅ¡ymÄ tenkinti.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                           Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                      Loreta Lipnickienė                                                                                                                      Andžej Maciejevski