2020-07-02 Nr. AB-13154-4-45-3-00132-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4467-756/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00132-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjai A. R.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei S. S.,

(duomenys neskelbtini) piliečiui R. C. (R. C.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio R. C. (R. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. C. (R. C.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre persvarstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, kuriame prašė palikti (duomenys neskelbtini) pilietį R. C. (toliau – ir Užsienietis) sulaikytą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. liepos 10 d.

2. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad Užsienietis 2020 m. balandžio 10 d. paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus atlikęs bausmę. Asmuo neturėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl buvo pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu užsienietis sulaikytas. Būdamas sulaikytas, Užsienietis 2020 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva). Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio prašymą iš esmės bendra tvarka. Užsieniečio teisinė padėtis pasikeitė, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

3. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu išnykę teismo sprendimu nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, tačiau egzistuoja kiti jo sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose, 5 dalies 10 punkte. Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis nepateikė jokių dokumentų, Užsienietis 2020 m. kovo 6 d. vyko iš Lietuvos į Berlyną, turėdamas netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Atvykęs į Lietuvą, Užsienietis ne iš karto pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje – prašymą dėl prieglobsčio pateikė būdamas sulaikytas, tikriausiai dėl to, kad, jam išaiškinus išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą, siekė išvengti išsiuntimo ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis teisėmis. Be to, (duomenys neskelbtini) paskelbusi užsieniečio paiešką dėl padarytos nusikalstamos veikos.

4. Užsienietis R. C. paaiškino, kad su teikimu nesutinka, nes jo tapatybė žinoma – ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) ambasada patvirtino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Sugrįžti į savo šalį negali, nes ten turi problemų, susijusių su policija ir žmonėmis. Gyvendamas Vokietijoje, jis turėjo asmens dokumentus, tačiau, atvykęs į Kauną, juos prarado. Vokietijoje dirbo nelegaliai. Užsienietis nurodė, kad pabėgti iš Lietuvos nesiruošia.

5. Užsieniečio atstovė pažymėjo, kad su teikimu nesutinka, nes pareiškėjas nepagrindė Užsieniečio sulaikymo pagrindų. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, šiuo metu nesprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo, taip pat Migracijos departamentas neprašo sulaikyti užsienietį tam, kad išsiaiškintų jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad nenustatyta užsieniečio tapatybė, nes žinoma, kad užsienietis ieškomas (duomenys neskelbtini) kaip asmuo, padaręs nusikalstamą veiką. Užsieniečio atstovė pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai numatyti tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, todėl kitais pagrindais užsienietis negali būti sulaikytas.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo teikimą patenkino. Paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (duomenys neskelbtini) pilietį R. C.

7. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 10 d. Užsienietis paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus, atlikęs (duomenys neskelbtini), ir pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą. Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Centre 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu užsienietis, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. liepos 10 d. Būdamas sulaikytas, užsienietis 2020 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2020 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą (Nr. 15PR-33) nagrinėti užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, todėl šiuo metu Užsieniečio teisinė padėtis pasikeitė ir yra Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti Užsienietį.

8. Užsieniečiui įgijus prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jo buvimas Lietuvos Respublikoje negali būti laikomas neteisėtu, todėl išnyko teismo sprendimu nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo teisiniai pagrindai nustatyti minėto Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas prašė sulaikyti Užsienietį šio straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose, 5 dalies 10 punkte numatytais pagrindais.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje negauta dokumentų, kuriais būtų patvirtinta užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu R. C., gim. (duomenys neskelbtini), tapatybė, jo prašymas suteikti prieglobstį šiuo metu neišnagrinėtas, t. y. Migracijos departamentas dar nenustatęs Užsieniečio tapatybės, todėl teismas vertino, kad šiuo metu Užsieniečio tapatybė nenustatyta ir yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Užsienietis, teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu būdamas sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo, 2020 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nuo 2019 m. rugsėjo mėn. gyveno Vokietijoje ir prieglobsčio joje neprašė, kaip paaiškino pats Užsienietis, jis Vokietijoje dirbo nelegaliai, 2020 m. kovo 5 d. Užsienietis atvyko į Lietuvą – į Kauną, tačiau prieglobsčio neprašė, 2020 m. kovo 7 d. su netikra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele bandė išvykti į Vokietiją. Taigi Užsienietis, atvykęs į Šengeno erdvę, galėjo prašyti prieglobsčio, tą galėjo padaryti ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, ir būdamas sulaikytas bandydamas išvykti į Vokietiją, tačiau prieglobsčio neprašė, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai jam buvo išaiškinta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, todėl teismas vertino, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas atidėti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę arba sutrukdyti įvykdyti išsiuntimą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte.

10. Šiuo metu užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio neišnagrinėtas ir užsienietis neapklaustas dėl prieglobsčio motyvų, todėl teismas vertino, kad motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, nėra aiškūs. Taip pat nustatyta, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, kadangi, pradėjus jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą, užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kai galimybę pateikti tokį prašymą turėjo nuo 2019 m. rugsėjo mėn., kai atvyko į Šengeno erdvę. Užsienietis, nebūdamas sulaikytas, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tuo trukdydamas priimti ir įvykdyti priimtus sprendimus prieglobsčio procedūroje, todėl teismas sprendė, kad yra sulaikymo pagrindai, numatyti minėto Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą, todėl teismo sprendimas sulaikyti Užsienietį paliktas galioti.

III. 12. Užsienietis (toliau – ir apeliantas) pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės ribojimo.

13. Apeliaciniame skunde Užsienietis pažymi, kad turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl jo laisvė gali būti apribota tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais. Dėl sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu Užsienietis akcentuoja, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo imtis visų būtinų veiksmų apelianto tapatybės nustatymui ar patvirtinimui iš karto po jo sulaikymo 2020 m. balandžio 10 d. Apelianto tapatybė yra nustatyta, nes ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) ambasada patvirtino, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir kad yra ieškomas kaip asmuo, padaręs nusikalstamą veiką. Apeliantas šiuo aspektu vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5451-442/2017.

14. Apeliantas mano, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą pagrindą. Nors prieglobsčio suteikimo motyvai dar nėra išaiškinti, tačiau vien to neužtenka, kad būtų priimtas sprendimas dėl sulaikymo. Byloje nėra jokių duomenų ir / ar įrodymų, kad Migracijos departamentas būtų kreipęsis į Užsieniečių registracijos centrą ir nurodęs, jog yra būtina sulaikyti apeliantą. Aplinkybė, jog Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik sulaikytas, savaime nėra pagrindas konstatuoti esant sulaikymo pagrindą.

15. Apeliantas taip pat mano, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, nes nėra priimta jokio sprendimo ir nėra sprendžiamas apelianto grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos klausimas. Be to, Migracijos departamentas priėmė Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš esmės, o ne skubos tvarka, kaip numatyta Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punkte.

16. Apeliantas pažymi, kad teismo sprendime nurodytos aplinkybės apie tariamą nebendradarbiavimą su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais yra susijusios su veiksmais, buvusiais iki apelianto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas nebendradarbiavo po prašymo pateikimo, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytą sulaikymo pagrindą. Apelianto vertinimu, jo atžvilgiu turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

17. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras pateiktame atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės parodo, jog gyvenimas Lietuvoje nėra Užsieniečio tikslas, o prašymą suteikti prieglobstį jis pateikė siekdamas išvengti išsiuntimo iš Šengeno valstybių teritorijos. Tikėtina, jog Užsienietis prieglobsčio suteikimo procedūros metu gali savavališkai išvykti iš Lietuvos (anksčiau bandė išvykti į Vokietiją pasinaudodamas suklastotu asmens dokumentu) ir nuvykti į kitą valstybę, o Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo paklausos ir tinkamai išnagrinėti jo prašymą bei priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

19. Užsieniečių registracijos centras akcentuoja, kad Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik pradėjus grąžinimo į kilmės šalį procedūrą, siekdamas sutrukdyti / atidėti išsiuntimą, nors galėjo jį pateikti anksčiau. Vien tas faktas, kad Migracijos departamentas priėmė nagrinėti prašymą, nereiškia, jog Užsieniečio tapatybė nustatyta. Šiuo atveju duomenų apie Užsieniečio tapatybės patvirtinimą iš (duomenys neskelbtini) ambasados nėra. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad nustatyta, jog R. C. (duomenys neskelbtini) yra ieškomas nuo 2020 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini), nors pats Užsienietis teigia, kad iš kilmės šalies išvyko 2019 m. rugsėjo mėn. Paprastai paieška skelbiama praėjus pakankamai trumpam laikui po asmens pasislėpimo. Iš to matyti, jog Užsienietis slepia tikrąjį patekimo į Šengeno erdvę laiką ir aplinkybes. Nustatyta, kad užsienietis slėpė savo asmens tapatybę, laikė suklastotą asmens dokumentą ir jį panaudojo, prisistatydamas svetimu vardu, kas parodo jo nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis. Nors viename pareiškime Migracijos departamentui jis sutiko, kad būtų nustatyta jo asmens tapatybė, kitame nurodė, kad prašo, jog Migracijos departamentas nesikreiptų į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl grįžimo pažymėjimo, kas taip pat nerodo Užsieniečio noro bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis.

20. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad byloje yra nuoseklūs Užsieniečio sulaikymo duomenys. Po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo dėl sulaikymo Užsieniečiui buvo išaiškinta grąžinimo procedūra. Tik tada Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nors galėjo prašymą pateikti tiek būdamas atvykęs į Lietuvą, tiek sulaikytas / suimtas, tiek būdamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pareiškėjas mano, jog Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ir jos metu teikiamomis garantijomis, siekdamas įsitvirtinti Europos Sąjungoje ir sutrukdyti grąžinimo procedūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. C. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre persvarstymo.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teikime nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktais, 5 dalies 10 punktu, tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą ir nusprendė palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (duomenys neskelbtini) pilietį R. C.

23. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo nurodytų sulaikymo pagrindų nagrinėjamu atveju nėra, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

24. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko, jų sulaikymo klausimus Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

25. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 punktas); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 punktas). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

27. Pasisakydama dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindo – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę – teisėjų kolegija pažymi, kad minėtu pagrindu remiamasi nepagrįstai. Pagal bylos duomenis matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) ambasada patvirtino, jog apeliantas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta Užsieniečio vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data ir kiti duomenys, pats pareiškėjas teikime teismui taip pat nurodo Užsieniečio pilietybę ir gimimo datą. Atsižvelgiant į tai, pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas pritaikytas nepagrįstai.

28. Dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo pažymėtina, kad jame prieglobsčio prašytojo sulaikymas siejamas su būtinybe išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinimu, ar pagal šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

29. Nagrinėjamu atveju priimant sprendimą buvo vadovautasi to paties straipsnio 5 dalies 10 punktu, kuriame įvirtinta, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

30. Užsienietis apeliaciniame skunde neginčija, jog jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau teigia, kad byloje nėra jokių duomenų ir / ar įrodymų, kad Migracijos departamentas būtų kreipęsis į Užsieniečių registracijos centrą ir nurodęs, jog yra būtina sulaikyti apeliantą. Aplinkybė, jog užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik sulaikytas, savaime nėra pagrindas konstatuoti esant sulaikymo pagrindą.

31. Teisėjų kolegija dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvų išaiškinimo akcentuoja, kad Užsienietis sulaikytas jau Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu, prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pateiktas 2020 m. balandžio 29 d. Taigi kompetentingos institucijos turėjo pakankamai laiko imtis atitinkamų veiksmų, išsiaiškinant pateikto prašymo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, jog Migracijos departamentas atliko Užsieniečio apklausą. Tuo tarpu pareiškėjas aiškiai nenurodė, ką dar reikalinga išsiaiškinti ir kokie veiksmai gali būti atlikti tik Užsieniečiui esant sulaikytam.

32. Įvertinus bylos medžiagą ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta aplinkybė. Užsieniečio nebendradarbiavimą pareiškėjas siejo su tuo, kad jis slėpė savo asmens tapatybę, tačiau, kaip minėta, asmens tapatybė nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Nors Užsienietis pasinaudojo suklastotu asmens dokumentu, siekdamas kirsti valstybės sieną, tačiau už tai jis buvo nubaustas (teismo paskirtą bausmę atliko) ir tai buvo padaryta anksčiau, nei pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo ar sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtent prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja (nebendradarbiavo) su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo vadovautis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu sulaikymo pagrindu.

33. Dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto pagrindo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas teikime nepagrindė, kad prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog prašymas suteikti prieglobstį pateiktas ne iškart sulaikius, savaime nėra pagrindas konstatuoti esant aptartą sulaikymo pagrindą. Atsižvelgtina ir į Užsieniečio apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, jog Migracijos departamentas priėmė nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau ne skubos tvarka. Pagal Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punktą, Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Taigi iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir byloje surinktos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadą dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto sulaikymo pagrindo egzistavimo.

34. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. gegužės 22 d. sprendime netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktus ir 5 dalies 10 punktą, o tai yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo 147 str.).

35. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą, viena iš alternatyvių sulaikymui priemonių yra užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

36. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgusi į Užsieniečio apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą, nusprendžia Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2020 m. liepos 10 d. (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p. ir 4, 5 d.).

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir vertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. gegužės 22 d. sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas dėl sulaikymo netenkinamas, o Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio R. C. (R. C.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti.

Netenkinti pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. C. (R. C.) sulaikymo.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį R. C. (R. C.) Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2020 m. liepos 10 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė