2025-09-17 Nr. BB-4241-1-01-1-34368-2023-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3265/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34368-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. G. ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis G. G. ir jo gynėjas advokatas G. Danišauskas kasaciniu skundu prašo pripažinti, kad G. G. buvo netinkamai pritaikytos BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatos, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 16 d. nuosprendį ir G. G. baudžiamąją bylą nutraukti, jam nepadarius nusikalstamos veikos; pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 24 straipsnio 6 dalį, panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis solidariai iš G. G. ir nusikaltimo vykdytojų civiliniams ieškovams priteistas turtinės žalos atlyginimas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir G. G. veiką kvalifikuodamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, neatribojo pastarojo, kaip pavežėjo paslaugas suteikusio asmens, prisidėjimo prie bendrininkų nusikalstamos veikos, kuris neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nuo tariamo bendrininkavimo padėjėjo vaidmenyje. Teismas nepasisakė, kokius BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus G. G. atliko ir kodėl nustatyti jo atlikti veiksmai laikytini padėjimu padaryti nusikalstamą veiką. Pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes G. G. neatliko jokių BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytų objektyviuosius veikos požymius sudarančių veiksmų. Nenustatyti ir jo veiksmai, kuriais jis būtų padėjęs nusikaltimo vykdytojams padegti pastatus visuotinai pavojingu būdu. Apeliacinės instancijos teismas G. G. veiksmuose konstatavo tik pavežimo paslaugas, kurias galėjo suteikti bet kuris kitas taksi vairuotojas. G. G. atlygintinai suteiktos pavežimo paslaugos, E. P. bei D. B. prašymu užsukant ir į degalinę, nepatvirtina jo veikimo išvien su paminėtais asmenimis ir esmingo palengvinimo jiems padaryti BK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą. G. G. motyvas užsidirbti pinigų ir tikslas suteikti nusikaltimo vykdytojams pavežimo paslaugas už 100 Eur atlygį paneigia jo kaltę padėti padegti pastatus visuotinai pavojingu būdu. Teismai nenustatė jokio susitarimo tarp G. G. ir E. P., D. B. bendrai įvykdyti nusikalstamą veiką – padegti pastatą visuotinai pavojingu būdu, G. G. suvokimo, kad jis kartu su šiais asmenimis dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme. Tarp G. G. atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio.

Žemesnės instancijos teismų byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pasak nuteistojo ir jo gynėjo, leidžia įžvelgti BK 228 straipsnyje ir BK 238 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų atskirus sudėties požymius, tačiau nesuteikia pagrindo nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad G. G. padėjo E. P. ir D. B. visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas G. G. veiksmus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį ir palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti civiliniams ieškovams turtinės žalos atlyginimą solidariai ne tik iš nusikaltimo vykdytojų, bet ir iš G. G., kaip padėjėjo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio nuostatas, proporcingumo ir teisingumo principus, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Teismas neįvertino G. G. realaus prisidėjimo prie nusikaltimu padarytos turtinės žalos atsiradimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis G. G. ir jo gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas, motyvuojant tuo, jog G. G. veiksmuose nenustatyti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bendrininko – padėjėjo, požymiai. Nurodo, kad nuteistojo G. G. atlikti veiksmai galėtų atitikti tik „prisidėjimo“ prie kitų asmenų įvykdytos nusikalstamos veikos požymius, kurie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, plačiai dėsto savo interpretacijas apie BK 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nusikalstamos veikos bendrininko – padėjėjo, ir asmens „prisidėjusio“ prie nusikalstamos veikos padarymo atribojimą, kartu cituodami kasacinės instancijos teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus. Kita vertus, teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą BK 24 straipsnio 6 dalies taikymą, kasaciniame skunde nepateikia, apsiriboja byloje ištirtų įrodymų savu vertinimu ir samprotavimais apie byloje nustatytų aplinkybių vertinimą baudžiamojo įstatymo taikymo kontekste. O tai nėra teisiniai argumentai, pagrindžiantys pirmiau nurodytų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-47-648/2024).

Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei teigia nuteistasis ir jo gynėjas, perkvalifikuodamas G. G. veiką iš BK 187 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, byloje ištirtų įrodymų pagrindu padarė aiškias ir motyvuotas išvadas dėl jo vaidmens nusikalstamos veikos padaryme. Teismas, remdamasis teismų praktikos išaiškinimais, aiškiai nustatė, kokiais aktyviais veiksmais G. G. padėjo nusikalstamos veikos vykdytojams sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu (nuosprendžio 12, 14-15 punktai). Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes ir jų vertinimą baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu.

Kasaciniame skunde keliamas ir ieškovų civilinių ieškinių netinkamo išsprendimo klausimas, pateikiant savą teismų praktikos išaiškinimų interpretaciją ir nurodant, kad nuteistasis G. G. nėra atsakingas už nusikaltimu padarytos žalos atsiradimą, nes jis neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų padėjęs padegti svetimus pastatus. Tokie argumentai taip pat nepripažintini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais materialiosios ir proceso teisės pažeidimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai pasisakė, kodėl G. G. yra bendrai su kitais bendrininkais atsakingas už nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą (nuosprendžio 22 punktas).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija nusprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. G. ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė