9a95fb3b-ab58-4bc5-bc84-e5bcbb1420a6 · Vilniaus apygardos teismas



VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas KazakiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Pilių baldai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui UAB „Pilių baldai“, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. P. ir

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ â€“ 2 275,85 Eur, 6 proc. priteistos sumos dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovas su ieÅ¡kovu 2019-08-02 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-5589747 (toliau – draudimo sutartis), pagal kuriÄ laikotarpiu nuo 2019-08-11 iki 2020-08-10 apdrausta transporto priemonės MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta per du kartus: pirmoji 146,36 Eur įmoka – iki 2019-08-11, antroji 144,77 Eur – iki 2020-02-11. Nurodoma, kad pirmoji 146,36 Eur įmoka sumokėta 2019-09-26, likusios mokėti draudimo įmokos dalies atsakovas nesumokėjo.

3. 2019-09-26 Hamburge, Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rė ir apgadino transporto priemonę MINI ONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykusio eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje transporto priemonės MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas pripažino, kad yra atsakingas už eismo įvykio metu kilusiÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau ir TPVCAPDÄ®) atlygino dėl eismo įvykio žalÄ patyrusiam asmeniui nuostolius, iÅ¡mokėdamas 2 275,85 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas laiku nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos, kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ (TPVCAPDÄ® 11 str. 7 p. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 64 p.). Tačiau atsakovas negrÄ Å¾ino draudimo iÅ¡mokos.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sukelta žala, įvyko 2019-10-08 po pirmos draudimo įmokos sumokėjimo 2019-09-26, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos trečiajam asmeniui susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovo. Tai yra draudimo sutartis buvo sudaryta 2019-08-02, įsigaliojo 2019-08-11, draudimo įmoka sumokėta 2019-09-26, eismo įvykis įvyko 2019-10-08. Taigi, atsakovas tinkamai ir laiku buvo sumokėjęs draudimo įmokÄ , todėl eismo įvykio metu neturėjo vykdytinų ir neįvykdytų įsipareigojimų ieÅ¡kovui.

5. IeÅ¡kovas dublike palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti. Papildomai nurodė, kad aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko 2019-09-26, patvirtina kartu su ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai: žalos vertinimo dokumentai, kuriuose nurodoma, jog eismo įvykis įvyko 2019-09-26, o užsakymas įvertinti žalos dydį padarytas 2019-10-08, taip pat regresinė pretenzija, kuri buvo įteikta atsakovui, joje nurodoma, jog eismo įvykio data yra 2019-09-26. Dėl byloje buvusios skirtingos informacijos apie eismo įvykio datÄ (žalos vertinimo dokumentuose nurodyta, jog žala padaryta 2019-09-26, kai tuo tarpu eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2019-10-08), ieÅ¡kovas papildomai tikslinosi, kokia yra tiksli eismo įvykio data. IeÅ¡kovo partneriai patvirtino, kad eismo įvykio data yra 2019-09-26. Dėl kokių priežasčių pildant eismo įvykio deklaracijÄ buvo nurodyta neteisinga eismo įvykio data, ieÅ¡kovui nėra žinoma.

6. Atsakovas pateikė triplikÄ , kuriame palaikė atsiliepimo argumentus.

7. Trečiasis asmuo A. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime sutiko su atsakovo pateiktais argumentais. Papildomai nurodė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta nukentėjusiojo transporto priemonė, įvyko 2019-10-08. Pažymėjo, kad eismo įvykio deklaracija pasiraÅ¡yta ne tik atsakovo, bet ir nukentėjusio asmens, kurio automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas ir kuris nesuinteresuotas įvykio datos pakeitimu (bylos baigtimi) asmuo. BÅ«tent eismo įvykio deklaracija yra dokumentas, įrodantis tikrÄ jÄ eismo įvykio datÄ . Nėra pagrindo vadovautis ieÅ¡kovo pateiktu 2019-09-26 raÅ¡tu, kad eismo įvykis tariamai įvyko 2019-09-26. Å is raÅ¡tas yra parengtas vokiečių kalba, tuo tarpu trečiasis asmuo neturi net minimalių vokiečių kalbos žinių, pasirašė šį raÅ¡tÄ 2019-10-08 nekreipdamas dėmesio į jame esančias datas, nes to prašė nukentėjusioji. Be to, šį raÅ¡tÄ paneigia įvykio deklaracijoje nurodyta data. Tuo tarpu draudimo įmoka buvo sumokėta 2019-09-26.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-02-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovas draudimo įmokÄ sumokėjo 2019-09-26. Ginčas kilo dėl to, kada įvyko eismo įvykis Hamburge, Vokietijoje. IeÅ¡kovas teigia, kad eismo įvykis įvyko 2019-09-26 (12.32 val.), atsakovas sumokėjo draudimo įmokÄ po įvykusio eismo įvykio. Atsakovo teigimu, eismo įvykis įvyko 2019-10-08 18 val., kÄ pagrindžia objektyvÅ«s dokumentai, kurių turinys nuo atsakovo nepriklauso: eismo įvykio deklaracija, pasiraÅ¡yta nukentėjusiojo, 2020-10-13 praneÅ¡imas apie draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ .

10. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad yra labiau tikėtina, jog eismo įvykis įvyko 2019-09-26 (CPK 185 straipsnis). Draudimo įmoka sumokėta 2019-09-26. Nors nagrinėjama byla priskiriama nedispozityvių bylų kategorijai, teismas negalėjo bÅ«ti tik pasyvus stebėtojas, todėl 2021-12-20 protokoline nutartimi pasiÅ«lė atsakovui pateikti detalesnį draudimo įmokos pagal draudimo sutartį apmokėjimÄ patvirtinantį mokėjimo pavedimo iÅ¡raÅ¡Ä . Atsakovas, vykdydamas teismo nurodymÄ , pateikė 2022-01-03 AB SEB banko raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad atsakovas 2019-09-26 atliko mokėjimÄ ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, suma 146,36 Eur bei pažymėjo, kad pateikti mokėjimo nurodymo kopijos su nurodytu laiku (valandomis ir sekundėmis) neturi galimybės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodinėjo laiko, kada buvo sumokėta draudimo įmoka. Dėl to byla iÅ¡nagrinėta, neperžengiant bylos ir joje suformuluotų reikalavimų bei atsikirtimų į juos ribų.

11. SprendimÄ priėmęs teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir garantavo dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusiojo ir patyrusio žalÄ trečiojo asmens nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma. Nustatė, kad prisiimdamas draudimo sutarties pareigas, ieÅ¡kovas priėmė atsakovo pavėluotai sumokėtÄ draudimo įmokÄ . Atsakovo pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos priėmimas neriboja ieÅ¡kovo teisės reikalauti draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies tvarka ir ieÅ¡kovas nėra saistomas pareigos nepriimti ar grÄ Å¾inti draudėjo pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos dalį, nes iki tol Å¡alių draudimo teisiniai santykiai nebuvo nutrÅ«kę. Draudėjui nemokant draudimo įmokų, draudimo sutartis iÅ¡lieka galiojanti, jai ir toliau yra teikiamos vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugos, tačiau Å¡iuo atveju, vykdant nenutrauktÄ draudimo sutartį, draudikui iÅ¡liko teisė reikalauti iÅ¡ atsakovo draudimo iÅ¡mokos gražinimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo atmesti ieÅ¡kinį vien todėl, kad sumokėta draudimo įmoka buvo priimta.

12. Pirmosios instancijos teismo nuomone, sprendžiant dėl grÄ Å¾intinos sumos dydžio svarbu atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes: draudimo įmokos sumokėjimas vėlavo – atsakovas draudimo įmokÄ sumokėjo praleidęs terminÄ pusantro mėnesio. Draudimo įmokos suma yra 146,36 Eur, kuri nelaikytina didele juridiniam asmeniui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė įrodymų, pagrindžiančių svarbias įmokos sumokėjimo termino praleidimo priežastis (pvz., kad tuo metu jo turtinė bÅ«klė buvo sunki, kad draudimo įmokos suma jam buvo reikÅ¡minga ar pan.). Be to, atsakovas galėjo kreiptis į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas atidėti įmokos mokėjimÄ , tačiau byloje tokių duomenų nėra. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam yra ar turi bÅ«ti suprantamos sutarties sudarymo, vykdymo, netinkamo vykdymo pasekmės. Tuo labiau, kad minėta transporto priemonė dalyvavo eisme užsienio valstybėje, todėl atsakovas, netinkamai vykdydamas sutartinę prievolę nustatytu laiku sumokėti draudimo įmokÄ , prisiėmė ir su tuo susijusiÄ galimÄ rizikÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, kuriam draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai, įstatyme numatyta galimybė draudikui imtis aktyvių veiksmų, draudėjui praleidus prievolę sumokėti draudimo įmokÄ . Tokių ieÅ¡kovo veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Taigi abi Å¡alys, vykdydamos sutartį, nepakankamai bendradarbiavo. Kita vertus, pripažinus, kad draudėjo pareigos nevykdymas sumokėti draudimo įmokÄ nekeičia draudiko pareigos patirti visus draudžiamojo įvykio, įvykusio draudimo įmokos nesumokėjimo laikotarpiu, kaÅ¡tus, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos piktnaudžiauti, tai neskatintų draudėjo laikytis draudimo sutarties ir apskritai mokėti draudimo įmokas.

13. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 25 proc. iÅ¡mokos grÄ Å¾inimas bÅ«tų proporcingas ir adekvatus atsakovo atsakomybės už padarytÄ draudimo sutarties pažeidimÄ rezultatas ir atitiktų Å¡ių draudimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrÄ . Dėl to ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 568,96 Eur (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas.

15. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio tikroji data buvo nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, kuri laikytina pirminiu ir pagrindiniu Å¡altiniu, tiriant eismo įvykio aplinkybes. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykis įvyko 2019-10-08, o ne 2019- 09-26. Todėl, draudimo įmokÄ atsakovui sumokėjus 2019 metų rugsėjo mėnesį (t. y. kur kas anksčiau, nei įvyko eismo įvykis), ieÅ¡kovas neturėjo teisės reikÅ¡ti atsakovui regresinio reikalavimo dėl nukentėjusiajai atlygintos žalos.

16. IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo, kad nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog eismo įvykio data yra tokia, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, o taip pat atsakovas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad 2019-09-26 suraÅ¡ytas raÅ¡tas, pažymintis eismo įvykio datÄ , laikÄ ir aplinkybes, nėra tinkamas įrodymas byloje, kuriuo bÅ«tų patikslinamos tam tikros aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu. Atsakovas net nebandė Å¡io raÅ¡to nuginčyti. Trečiasis asmuo pripažino, kad šį raÅ¡tÄ pasirašė, tačiau nurodė, jog raÅ¡to turinio nesuprato. To paties posėdžio metu trečiasis asmuo aiÅ¡kino, kad kažkiek vokiečių kalbÄ supranta, bei kad užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ jam padėjo liudytojas Yury Geleta. IeÅ¡kovas pritarė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog vidutiniÅ¡kai atidus ir rÅ«pestingas asmuo nesuteiktų asmeninės informacijos, suraÅ¡ant jam nesuprantamÄ dokumentÄ ir nepasiraÅ¡ytų tokio dokumento.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų apeliacinio skundo riboms peržengti.

19. Å alių ginčas kilo dėl to, kada įvyko eismo įvykis Hamburge, Vokietijoje. IeÅ¡kovas teigia, kad eismo įvykis įvyko 2019-06-26 (12.32 val.), tad atsakovas sumokėjo draudimo įmokÄ po įvykusio eismo įvykio. Atsakovas tvirtina, kad, eismo įvykis įvyko 2019-10-08, 18 val.

20. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta įvykio data 2019-10-08 18.00 val., vieta: Hein-Hoyer-Str. 10, 20359 Hamburg, Vokietija, eismo įvykio kaltininkas – vairuotojas A. P., nukentėjusioji Y. N.. Be minėtos eismo įvykio deklaracijos šalys pateikė ir kitus įrodymus, kurie pagrindžia jų pozicijas.

21. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikui sprendžiant klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ir siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ vairuotojÄ (jo, kaip kaltininko, atsakomybę), eismo įvykio deklaracija ar jÄ atitinkantis dokumentas, kai eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas. Kita vertus, toks teisinis reguliavimas neatleidžia draudiko nuo pareigos rÅ«pestingai ir atsakingai iÅ¡tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti. Tuo atveju, kai tarp draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, ir draudimo iÅ¡mokÄ turinčio teisę gauti asmens iÅ¡kyla ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymo, Å¡ios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamos, remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Nei TPVCAPDÄ®, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar jÄ atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginÄÄ , turi vertinti visus Å¡alių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018).

22. Apeliantas daug dėmesio skyrė tam tikrų byloje esančių duomenų Å¡aliÅ¡kumui, dėl kurio, apelianto vertinimu, Å¡iais duomenimis negalima vadovautis. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog eismo įvykis įvyko 2019-09-26. Å iÄ aplinkybę patvirtina Vokietijos institucijų raÅ¡tuose nurodyta eismo įvykio data (ieÅ¡kinio priedai 0_035 ir vertimas, 0_036 ir vertimas). Vokietijos institucijos nėra suinteresuotos ieÅ¡kovo galimybe susigrÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl jų raÅ¡tuose nurodyta eismo įvykio data teisinga. Pažymėtina ir tai, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog eismo įvykio data yra tokia, kokia nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, o taip pat atsakovas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad 2019-09-26 suraÅ¡ytas raÅ¡tas, pažymintis eismo įvykio datÄ , laikÄ ir aplinkybes, nėra tinkamas įrodymas, kuriuo bÅ«tų patikslinamos tam tikros aplinkybės, susijusios su įvykusiu eismo įvykiu. Nors deklaracijoje data yra aiÅ¡kiai įraÅ¡yta, bet nėra žinomos aplinkybės, kuriomis Å¡i data buvo įraÅ¡yta. Eismo įvykis įvyko Vokietijoje, kita eismo įvykio dalyvė galėjo į deklaracijÄ neįraÅ¡yti datos (susijaudinimas, neatidumas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iai aplinkybei patikslinti pasirėmė kitais bylos dokumentais. Prieitina prie iÅ¡vados, kad atsakovas neįrodė savo pozicijos, jog eismo įvykis įvyko 2019-10-08.

23. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

24. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016, 27 punktas).

25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo, tirdamas ir vertindamas visus byloje esančius įrodymus ir eismo įvykio deklaracijoje nurodytas aplinkybes įvertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino eismo įvykio deklaracijos teisinę reikÅ¡mę bei tinkamai taikė ir aiÅ¡kino transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei įrodinėjimÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteisingai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų teiginių ir argumentų nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinį patenkinęs iÅ¡ dalies, ieÅ¡kinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovo patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui nepriteistinos.

28. IeÅ¡kovas turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su Å¡ios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme – 605 Eur. Å ios iÅ¡laidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 605 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE, j. a. k. 10017013, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , j. a. k. 302912288 iÅ¡ atsakovo UAB „Pilių baldai“, j. a. k. 125751657, bylinėjimosi iÅ¡laidas – 605 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas

Visvaldas Kazakiūnas