9a959f9b-e748-40c6-b8fa-3e6bfc7b42d7 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-334/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31497-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 2 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Valdo Ciesiūno, Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui, nuteistajam A.

K. ir jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiÅ«ros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina. Priteista iÅ¡ A. K. valstybės naudai 36,10 Eur proceso iÅ¡laidų už procesinių dokumentų, Å¡aukimų siuntimÄ .

M. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl 180 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl mobiliojo ryÅ¡io telefono „Huawei“ sugadinimo, atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. K. nuteistas už tai, kad jis, 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 19 val. (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyvo teritorijoje, konflikto su M. S. metu tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. S. du smÅ«gius į veidÄ , vienÄ smÅ«gį koja į pilvÄ ties kairiuoju Å¡onu, minėtų smÅ«gių sudavimu sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam bei padarė kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, poodinę kraujosruvÄ pilvo kairiame Å¡one – sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo M.

S. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde teigia, kad teismas vertindamas jo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kinimus, vaizdo medžiagÄ , padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog jis konflikto metu su M. S. tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam du smÅ«gius į veidÄ , vienÄ smÅ«gį koja į pilvÄ ties kairiuoju Å¡onu.

Apeliantas nurodo, kad jis neneigia, jog nukentėjusiajam nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti jo veiksmais, tačiau tvirtina, kad tai jis padarė ne tyčia, o gindamasis nuo M. S. smurto veiksmų jo atžvilgiu. Apelianto teigimu, tokius sužalojimus nukentėjusiajam jis galėjo padaryti, kai blokavo nukentėjusiojo smÅ«gius, mosikavo rankomis, kad nukentėjusysis nesuduotų smÅ«gių jam, o koja galėjo įspirti, kai stengėsi palaikyti atstumÄ tarp jo ir nukentėjusiojo, kad jis neprieitų arčiau ir nesmurtautų jo atžvilgiu.

Pasak apelianto, tokius jo parodymus patvirtina vaizdo įraÅ¡as, liudytojo A. K. parodymai, kad jis matė, jog bÅ«tent M. S. puolė A. K., o pastarasis nuo M. S. tik gynėsi ir traukėsi, tiek ir teismo medicinos ekspertas, nurodęs, kad M. S. nustatyta blyÅ¡ki, neintensyvi 1 cm dydžio lÅ«pos kraujosruva, tačiau ar ji padaryta puolant ar ginantis negali atsakyti, tačiau neatmetama galimybė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis – ginantis ir mosuojant rankomis, siekiant koja iÅ¡laikyti atstumÄ . 2.1.

Apelianto teigimu, teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neatsižvelgė į prieÅ¡taravimus liudytojų G. S., B. L., J. K. ir kitų nukentėjusiosios pusės liudytojų, parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kadangi visi Å¡ie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu tvirtinę, jog tikrai matė, kad jis smogė ir spyrė M. S., teisme jau nebebuvo tokie kategoriÅ¡ki ir nurodė, kad galimai smogė, galimai spyrė; taip pat neįvertino nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, o bÅ«tent, to, kad smÅ«gis kumščiu į veidÄ buvo stiprus, o spyris koja į pilvÄ buvo įsibėgėjus 3 žingsnius, kas visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja medicinos eksperto paaiÅ¡kinimams. 2.2.

Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu taip pat nebuvo tinkamai iÅ¡analizuota ir įvertinta vaizdo medžiaga, todėl apeliacinio skundo nagrinėjimo metu papildomai pateiks iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o padarytas nuotraukas su paaiÅ¡kinimais ir praÅ¡ys atlikti įrodymų tyrimÄ .

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas A. Cemnolonskas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė A. K. apeliacinį skundÄ atmesti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados A. K. apeliacinis skundas atmetamas 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir A. K. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , taip pat įvertinusi apeliacinės instancijos teisme pateiktas nuotraukas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino A.

K. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

5. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kuriÄ , teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įvertinus skundžiamÄ nuosprendį teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, darytina abejonių nekelianti iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje iÅ¡dėstytų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas savaime negali bÅ«ti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

6. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, A. K. Å¡ios nutarties pirmame punkte nurodytoje vietoje ir laiku panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu, o bÅ«tent, konflikto metu tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. S. du smÅ«gius į veidÄ , vienÄ smÅ«gį koja į pilvÄ ties kairiuoju Å¡onu. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. K. nurodė, kad vertinamo įvykio metu jis atvyko pas garažų kooperatyvo pirmininkÄ A.

K. pasiÅ¡nekėti dėl sugedusio elektros skaitliuko. Tiek įeinant, tiek ir iÅ¡einant iÅ¡ pirmininko kontoros, jį filmavo M. S.. IÅ¡ pradžių pagalvojo, kad filmuoja tiesiog garažus, bet kai išėjo iÅ¡ kontoros ir M. S. puolė jį vėl filmuoti, jis suprato, kad filmuoja ne kažkÄ , o bÅ«tent jį. Jis paklausė „ko tu filmuoji“ ir atbula deÅ¡ine ranka norėjo patraukti telefonÄ nuo savęs, bet pats M. S. telefonÄ patraukė. Jokio kontakto tarp jų nebuvo. Tada M. S. vėl keletÄ kartų tiesė telefonÄ norėdamas jį filmuoti, bet jis neleido – vis bandė ranka patraukti jo telefonÄ , bet nepasiekdavo.

Tada M. S. pradėjo eiti į jį sakydamas, kad dabar jis gaus ir pradėjo smÅ«giuoti. IÅ¡ viso buvo trys smÅ«giai, kuriuos jis sėkmingai blokavo rankomis. M. S. sužalojimai atsirado paties jo veiksmų pasėkoje. Tuomet kai M. S. tėtis smÅ«giavo jam iÅ¡ Å¡ono į veidÄ su telefonu, jis spyrė koja ir, pasirodo, pataikė M. S., kuris buvo visiÅ¡kai Å¡alia savo tėvo. Taigi, iÅ¡ aptartų nuteistojo parodymų seka, kad jis neneigė komentuojamo įvykio metu tarp jo ir M. S.įsiplieskusio konflikto, tačiau tvirtina, jog tyčia M.

S.jis nežalojo, o pastarajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo atliktų gynybos veiksmų, kuomet jis gynėsi nuo paties nukentėjusiojo M. S.. Tačiau teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismui, vertina, kad tokia A. K. versija bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, ji buvo pagrįstai paneigta kitų byloje apklaustų asmenų parodymais bei raÅ¡ytiniais nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, todėl pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir A.

K. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nėra.

7. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog komentuojamo įvykio metu A. K. iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ M. S. vykdomu filmavimu. Ir nors A. K. kategoriÅ¡kai neigė vartojęs fizinį smurtÄ M. S. atžvilgiu, tačiau šį faktÄ patvirtina ne tik nukentėjusysis, bet ir įvykį stebėję liudytojai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. S.viso proceso metu nuosekliai ir vienodai nurodė esmines įvykio ir fizinio smurto jo atžvilgiu panaudojimo aplinkybes, t. y. kad jis filmavo vykusio garažų bendrijos narių susirinkimo eigÄ ir iÅ¡ pirmininko kontoros išėjęs jam nepažįstamas vyriÅ¡kis ėjo link jo bei nieko nesakęs staiga sudavė jam į veidÄ bei koja spyrė į kairį Å¡onÄ .

Jis jokio smurto A. K. atžvilgiu nevartojo. Å ias aplinkybes nukentėjusysis nurodė Bendrajam pagalbos centrui, pareiÅ¡kime – protokole, apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, papildomoje apklausoje bei teisme (1 t., b. l. 17-20, 34-37, 38-40, 41-46). Aplinkybes, kad vyriÅ¡kis (A. K.) išėjęs iÅ¡ pirmininko kontoros iÅ¡kart smÅ«giavo nukentėjusiajam M. S. į veidÄ bei spyrė koja į pilvo sritį, patvirtino ir liudytojai G. S., V. M., B. L., J. K., I. K., B. S., kurių parodymų patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.

Priklausomai nuo vietos, kurioje stovėjo liudytojai, jie nurodė tokias aplinkybes – apklausos metu G. S. parodė, kad iÅ¡ kontoros išėjęs vyriÅ¡kis M. paklausė „ko čia filmuoji“ ir eidamas link jo, pradėjo pulti, matė, kaip vyriÅ¡kis sudavė M. kumščiu į veidÄ . Kiek matė, sudavė M. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ bei koja spyrė į pilvo sritį (1 t., b. l. 94-97). Papildomos apklausos metu G. S. parodė, kad matė, kaip vyriÅ¡kis sudavė M. vienÄ smÅ«gį į veidÄ , o po to spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį.

Galėjo būti, kad smūgių buvo ir daugiau, tačiau liudytojas stovėjo toliau ir galėjo nematyti (1 t., b. l. 98-10). Teismo posėdžio metu liudytojas G. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes – agresyviai nusiteikęs vyriškis išbėgęs iš kontoros, pasakė „ko čia filmuoji“ ir tuo pačiu ėjo link filmuotojo (M. S.). Berods dešine ranka smogė į veido sritį ir paskui dar koja spyrė. Liudytojas V. M. apklausos metu parodė, kad M. filmuojant, iš bendrijos pirmininko patalpų išėjo vyriškis, kuris iškart, nieko nesakęs, puolė M..

Matė, kad Å¡is vyriÅ¡kis sudavė kumščiu į veidÄ ir koja spyrė M. į pilvo sritį (1 t., b. l. 104-107). Papildomos apklausos metu liudytojas V. M. parodė, kad pirmas fizinius veiksmus pradėjo vyriÅ¡kis, kuris išėjo iÅ¡ bendrijos pirmininko patalpų. Jis sudavė M. smÅ«gį į veidÄ , tačiau nurodyti kuria ranka sudavė negali, nes tiesiog neįsidėmėjo. Gal smÅ«gių buvo ir du, tiesiog įvykio metu jis buvo susijaudinęs ir smÅ«gių neskaičiavo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V.

M. parodė, kad išėjęs iÅ¡ kontoros žmogus pasuko link M. ir pradėjo smÅ«giuoti M. rankomis. Liudytojas B. L. apklausos metu, tiek papildomos apklausos metu ir teisme parodė, kad matė kaip išėjęs vyriÅ¡kis iÅ¡ kontoros spyrė M. S. į pilvÄ . Jis asmeniÅ¡kai nematė, kad Å¡is vyriÅ¡kis bÅ«tų sudavęs M.. Kitų smÅ«gių galėjo tiesiog nepastebėti, nes prieÅ¡ jį stovėjo kiti bendrijos nariai (1 ., b. l. 114-117,118-120). Liudytojas J. K. apklausos metu, tiek papildomos apklausos metu ir teisme nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes – išėjęs iÅ¡ kontoros vyriÅ¡kis pirmas smogė filmuotojui (M.

S.) į galvos sritį, kur tiksliai sudavė nematė, bet nukentėjusiojo galva linktelėjo po smÅ«gio. Ar smÅ«giai kojomis buvo suduoti, jis tiksliai nepamena, smÅ«gių galėjo bÅ«ti ir daugiau, tačiau jis tiesiog galėjo jų neįsidėmėti (1 t., b. l. 133-136, 137-140). Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad išėjęs iÅ¡ kontoros vyriÅ¡kis sudavė pirmÄ smÅ«gį. Liudytojas B. S. apklausos metu parodė, kad matė kaip A. K. vienÄ kartÄ spyrė M. S. į pilvÄ . Kaip A.

K. sudavė M. S. į veidÄ nematė, tačiau po to matė, kad M. lÅ«pa buvo praskelta (1 t., b. l. 166-169). Teismo posėdžio metu liudytojas B. S. parodė, kad iÅ¡ kontoros išėjo vyriÅ¡kis (A. K.) ir pareinant pro Å¡alį pirmas trenkė sÅ«nui (M. S.) per telefonÄ . Jis tuo metu stovėjo sÅ«nui už nugaros, bet A. K. sudavus pirmus smÅ«gius jo sÅ«nui, pastarasis pasisuko į garažų pusė ir tuomet A. K. pasiÅ¡okėjęs spyrė jo sÅ«nui (M. S.) į pilvÄ , tÄ smÅ«gį ir kur pataikė tiksliai pats matė.

Minėti liudytojai taipogi patvirtino, kad M. S. jokio smurto A. K. atžvilgiu nevartojo. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, jų suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi nenustatytas, be to, ir pats nuteistasis patvirtino, kad tiek nukentėjusįjį, tiek ir tuo metu buvusius liudytojus jis matė pirmÄ kartÄ ir jokių pykčių tarp jų nėra, todėl abejoti liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo.

Čia reikia pažymėti ir tai, kad minėti liudytojai (išskyrus I. K., kurio parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas nepripažino įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, nes liudytojo apklausa buvo atlikta pažeidžiant BPK 8 straipsnio nuostatas) buvo apklausti iškart po įvykio ir natūralu, kad geriau prisiminė įvykio aplinkybes, todėl vien tai, kad teisiamojo posėdžio metu, kuris vyko praėjus metams laiko nuo įvykio, liudytojai vienareikšmiškai negalėjo nurodyti visų įvykio aplinkybių, nesudaro pagrindo liudytojų parodymus laikyti nepatikimais, juo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu visi liudytojai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Maža to, kad A. K. praeidamas pro M. S., staiga sudavė smÅ«gį pastarajam į veidÄ , patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ kurio matyti, kad A. K., greitai eidamas pro filmuotojÄ (M. S.), daro staigų judesį deÅ¡ine ranka link filmuotojo įrenginio, kuriuo filmuojama. Tuo pat metu iÅ¡ Å¡ešėlio ant žemės matyti, kad deÅ¡inė A. K. ranka jau yra filmuotojo veido (galvos) lygyje. Pasigirsta smÅ«gio garsas ir filmavimo įrenginys filmuoja žolę, vieno jauno vyro su Å¡viesiomis džinsinėmis trumpomis kelnėmis ir turinčio priekyje pakabinamÄ rankinę, kÅ«nÄ (be veido) bei kitÄ vyrÄ (be veido), apsivilkusį melsvais marÅ¡kiniais atraitytomis rankovėmis bei kitus asmenis.

Taigi, Å¡is vaizdo įraÅ¡as ne tik patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes, bet ir paneigia paties A. K. nurodomas aplinkybes, kad M. S. net kelis kartus bandė jį (A. K.) filmuoti prikiÅ¡damas telefonÄ jam prie veido ir, kad jis norėjo ranka patraukti telefonÄ nuo savęs, bet pats M. S. telefonÄ patraukė, jokio kontakto tarp jų nebuvo.

8. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai – iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateikto raÅ¡to ir 2020-10-19 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2020-08-07, 19.02 į BendrÄ jį pagalbos centrÄ skambino pranešėjas (M. S.) ir nurodė, kad garažų bendrijoje vyksta nesusipratimai, išėjo vienas čia.. šėrė man į veidÄ , spyrė iÅ¡ kojos, noriu raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ <...> (1 t., b. l. 88, 89-91); iÅ¡ 2020-10-13 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas policijos pareigÅ«nų, 2020-08-07 atlikusių nukentėjusiojo M.

S. apklausÄ , darytas vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, jog atėjęs vyriÅ¡kis (M. S.) paaiÅ¡kina kilusio konflikto eigÄ ir nurodo, jog išėjęs vyriÅ¡kis davė į lÅ«pÄ , spyrė į pilvÄ , kad mėlynė dabar yra (rodo į pilvÄ ) ir, kad bėgo kraujas iÅ¡ burnos (1 t., b. l. 26-29, 82); iÅ¡ 2020-08-11 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo matyti, kad M. S. atpažino A. K., kaip vyriÅ¡kį, kuris 2020-08-07 nurodytoje vietoje ir laiku sudavė jam kumščiu du kartus į veidÄ ir koja spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį Å¡onÄ (1 t., b. l. 61-67, 72-75).

9. Be visų pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių ir duomenų, nukentėjusiajam M. S. padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog M. S. padaryta kraujosruva apatinės lÅ«pos gleivinėje, poodinė kraujosruva pilvo kairiame Å¡one, paveikus kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmÄ . Pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs (1 t., b. l. 60).

Nors nuteistasis skunde ginčija Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ teigdamas, kad ji prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo M. S. parodymams (smÅ«gis kumščiu į veidÄ buvo stiprus, o spyris koja į pilvÄ buvo įsibėgėjus 3 žingsnius), tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau minėta, nukentėjusysis M. S. nuosekliai nurodė, kad A. K. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jam du smÅ«gius į veidÄ , vienÄ smÅ«gį koja į pilvÄ . Tokiais A. K. veiksmais jam buvo praskelta lÅ«pa, pilvo apačioje padaryta kraujosruva, jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Ekspertas R. Ž. praėjus keletui dienų po įvykio – 2020-08-10, tiesiogiai apžiūrėjęs M. S., jam konstatavo sužalojimus - kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva pilvo kairiame šone. Iš eksperto R. Ž. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad nustatyta apatinės lūpos gleivinėje priekinių dantų projekcijoje kraujosruva yra blyški, o tai reiškia neintensyvi, tačiau ar ji padaryta puolant ar ginantis, ekspertas negalėjo pasakyti. Viskas priklauso nuo smūgio stiprumo, kadangi esant nestipriam smūgiui, sužalojimų galėjo ir nebūti.

Pilvo kairiajame Å¡one nustatyta žalsvos spalvos poodinė kraujosruva, o tai reiÅ¡kia, kad iki apžiÅ«ros galėjo bÅ«ti praėję kokios 2-5 paros nuo įvykio. Fizinis skausmas buvo sukeltas, nes buvo audinių pažeidimas. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skunde dėstomais argumentais, kad M. S. parodymai dėl suduotų smÅ«gių prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , bÅ«tina dar kartÄ pažymėti, kad nukentėjusysis M. S. nuosekliai nurodė, kad A.

K. išėjęs iÅ¡ kontoros iÅ¡kart sudavė ranka du smÅ«gius į veidÄ , vienÄ kartÄ spyrė koja į pilvo sritį. Tai, kad A. K. pirmas smogė nukentėjusiajam M. S., kad M. S. jokio smurto A. K. atžvilgiu nenaudojo, kaip minėta, patvirtina ir kiti bylos duomenys (liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai). Be to, liudytojai nurodė, kad po įvykio M. S. parodė sužalotÄ lÅ«pÄ , nubrozdintÄ pilvÄ . Ekspertas patvirtino, kad nukentėjusiajam M. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kontaktiniu bÅ«du, paveikus kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Nors ekspertas vienareikÅ¡miÅ¡kai negalėjo atsakyti ar nustatyti sužalojimai padaryti puolant ar ginantis (tyčiniais ar netyčiniais veiksmais), tačiau įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. neturėjo pagrindo gintis, kadangi jo atžvilgiu joks fizinis smurtas naudotas nebuvo, todėl nėra pagrindo ir tvirtinti, jog nukentėjusiajam M. S. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nuteistojo netyčiniais veiksmais, t. y. siekiant apsiginti nuo nukentėjusiojo M.

S. smÅ«gių. Vien tai, kad nukentėjusysis M. S. pateikė suduoto smÅ«gio subjektyvų vertinimÄ ir nurodė, kad spyris į pilvÄ buvo „kaip karatisto“ nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl nukentėjusiojo M. S. parodymų prieÅ¡taringumo eksperto iÅ¡vadai ir jo duotiems paaiÅ¡kinimams, juo labiau, kad pats ekspertas nurodė, jog smÅ«gio stiprumo jis nenustatinėja.

10. Kaip matyti, nuteistasis A. K. savo kaltę siekia paneigti detaliai analizuodamas vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis ir savaip interpretuodamas bei akcentuodamas iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o padarytas fotonuotraukas, kurios, anot apelianto patvirtina, jog M. S. jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , o jis tik gynėsi. Tačiau Å¡iuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktos pavienės fotonuotraukos neatspindi tikrosios įvykių eigos, jos yra neinformatyvios ir niekaip nepatvirtina M. S. vartoto smurto A. K. atžvilgiu ir tėra tik prielaidomis grįsti teiginiai.

Svarbu ir tai, kad nei vienas iÅ¡ aukščiau minėtų liudytojų nepatvirtino, jog prieÅ¡ A. K. smurtÄ vartojo M. S.. Be kita ko, vertinant susidariusiÄ situacija labai svarbu įvertinti ir paties A. K. parodymus, kurie teisėjų kolegijos vertinimu nebuvo nuoseklÅ«s. Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis iÅ¡ esmės neneigė M. S.padarytų sužalojimų, tvirtindamas, kad juos padarė netyčia, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis apskritai neigė sudavęs smÅ«gius į veidÄ , o spyris koja buvo atliktas po to, kai jam pačiam buvo suduotas smÅ«gis (2 t., b. l. 31-34).

Papildomos apklausos metu, A. K. jau teigė, kad gal gindamasis ir galėjo M. S. suduoti smÅ«gius, tačiau tyčia M. S. nemušė, jeigu jam ir pataikė į veido sritį, tai buvo atsitiktinai, nes norėjo apsiginti nuo M. S. smÅ«gių, kuriuos jis bandė jam suduoti. Tuo tarpu apeliaciniame skunde jau teigiama, kad sužalojimus nukentėjusiajam jis galėjo padaryti, kai blokavo nukentėjusiojo smÅ«gius, mosikavo rankomis, kad nukentėjusysis nesuduotų smÅ«gių jam, o koja galėjo įspirti, kai stengėsi palaikyti atstumÄ tarp jo ir nukentėjusiojo, kad jis neprieitų arčiau ir nesmurtautų jo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tokį A. K. parodymų nenuoseklumÄ , įvertinus aukščiau aptartus duomenis, kurių visumoje nuteistojo keliama versija buvo pagrįstai atmesta kaip nepagrįsta, pasikliauti vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais, prieÅ¡taringais A. K. parodymais ir remiantis jais spręsti jo kaltės klausimÄ , kaip iÅ¡ esmės to praÅ¡oma nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Tai neatitiktų įrodymų vertinimo reikalavimų ir pažeistų BPK 20 straipsnio nuostatas.

11. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad tam tikrose aplinkybėse A. K.parodymus patvirtino liudytojas A. K.. Svarbu tai, kad liudytojai G. S., V. M., B. L., J. K., B. S. patvirtino, kad tuo metu, kai buvo muÅ¡amas M. S., garažų bendrijos pirmininko A. K. kieme nematė. IÅ¡ esmės, tokias aplinkybes patvirtino ne tik liudytoja Z. V., kuri nurodė, jog pirmininkas buvo išėjęs į kiemÄ , po to vėl grįžo, tačiau tiksliai, kuriuo metu pastarasis išėjo, ji neįsidėmėjo, bet ir pats liudytojas A.

K., kuris nurodė, jog iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ lauke, jis nusprendė iÅ¡eiti pasižiÅ«rėti kas ten vyksta. Nors liudytojas A. K. tvirtino matęs, kaip bÅ«tent M. S. puolė A. K., kojomis bandė įspirti, tačiau tai neatitinka nei aukščiau nurodytų liudytojų parodymų, nei paties nuteistojo A. K. parodymų, jog jis blokuodamas rankomis gynėsi nuo M. S. suduodamų smÅ«gių. Visa tai leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojas A. K. iÅ¡ savo kontoros išėjo jau vykstant konfliktui ir pirminių A.

K. suduotų smūgių M. S. jis nematė, todėl ir negalėjo nuosekliai nurodyti įvykio aplinkybių. Visgi, iš minėtų liudytojų parodymų bei vaizdo įrašo (garso) matyti, kad liudytojo A. K. nurodytos įvykio aplinkybes iš esmės atitinka vėlesnę įvykių seka, kuomet po A. K. suduotų smūgių M. S., tarp A. K. ir M. S. įvyko apsistumdymas, tačiau, kaip byloje nustatyta, M. S. jokių smūgių A. K. nesudavė. Tokiu būdu, A. K. parodymai šiuo atveju vertinami tik tiek, kiek juos patvirtina paminėtų liudytojų, nukentėjusiojo parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

BÅ«tent taip vertinant byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vertinamu atveju A. K.padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¡ios nutarties 1 punkte nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas detaliai analizuoja inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus, teigdamas, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ grandinę, kas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ioje byloje ir buvo padaryta. Teismas pažymi, kad apeliantui kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, teismui negali bÅ«ti pagrindu netikėti surinktų ir aukščiau iÅ¡tirtų įrodymų visetu, kurie betarpiÅ¡kai patvirtina A. K.kaltę.

13. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. K. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuteistojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Algirdas Gaputis Danutė Å vitinienė