9a939bec-eafc-4bfb-b962-850fb2fdbf40 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-883-866/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20251-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas UAB „Tomadas“ (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė arba apeliantė) 27 653,81 Eur skolos už 170 vienetų konfiskuotų transporto priemonių saugojimÄ už 8 856 paras, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei 622 Eur žyminio mokesčio.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. kovo 25 d. ieškovas su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Šiaulių AVPK) sudarė: 2.1. Viešojo pirkimo sutartį Nr. 40-1 L-1020 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje (toliau – Raseinių sutartis); 2.2. Viešojo pirkimo sutartį Nr. 40-1 L-1021 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje (toliau – Pakruojo sutartis); 2.3.

Viešojo pirkimo sutartį Nr. 40-IL-1022 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje (toliau – Radviliškio sutartis); 2.4. Viešojo pirkimo sutartį Nr. 40-IL-1023 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje (toliau – Joniškio sutartis); 2.5. Viešojo pirkimo sutartį Nr. 40-IL-1024 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijoje (toliau – Šiaulių sutartis; toliau visos aukščiau nurodytos sutartys kartu – sutartys).

3. Pažymėjo, jog 2 punkte nurodytų sutarčių pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyse nustatyta tvarka. Pagal sutarties 4.1.2 punkte nurodytÄ Ä¯kainį (4,56 Eur, arba 15,73 Lt, įskaitant PVM, už vienÄ priverstinio saugojimo parÄ ) už suteiktas paslaugas su ieÅ¡kovu atsiskaito transporto priemonės savininkas.

4. Ieškovas nurodė, jog vadovaudamasis sutarčių nuostatomis pagal Šiaulių AVPK nurodymus sutarčių galiojimo laikotarpiu priverstinai nuvežė ir saugojo transporto priemones, kurios priverstinio saugojimo metu įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konfiskuotos iš šių transporto priemonių savininkų.

5. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, jog nuo teismo nutarimų konfiskuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos nuosavybės teisės į konfiskuotas transporto priemones perėjo atsakovei, kuri yra atsakinga už konfiskuoto turto saugojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

6. Anot ieškovo, jis privestinai saugojo konfiskuotas transporto priemones, perėjusias atsakovės nuosavybėn iki pat šių transporto priemonių atsiėmimo iš ieškovo aikštelių, kurį vykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgalioti asmenys.

7. Ieškovas nurodė, jog atsakovė vengia visiškai atsiskaityti už laikotarpį nuo teismo nutarimo, kuriuo priimtas sprendimas konfiskuoti transporto priemonę iš jo savininko, kurio pagrindu nuosavybės teisė pereina atsakovei, iki faktinio transporto priemonių atsiėmimo iš ieškovo aikštelių.

8. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kovu, tačiau atsakovė vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. ?3K-?-140-219/2016 argumentuoja savo atsisakymÄ sumokėti likusiÄ Ä¯siskolinimo dalį, nes, anot atsakovės, kasacinis teismas Å¡ioje byloje protingu „pripažino“ 1,45 Eur dydžio atlyginimÄ už priverstinį transporto priemonių saugojimÄ už kiekvienÄ dienÄ , skaičiuojant nuo teismo procesinio sprendimo konfiskuoti transporto priemonę dienos iki transporto priemonių perdavimo – priėmimo akto suraÅ¡ymo.

9. Tuo tarpu, ieÅ¡kovas atsakovės įsiskolinimÄ skaičiuoja vadovaudamasis sutarties 4.1.2 punkte nurodytu įkainiu (4,56 Eur, arba 15,73 Lt, įskaitant PVM, už vienÄ priverstinio saugojimo parÄ ), kuomet už suteiktas paslaugas su ieÅ¡kovu atsiskaito transporto priemonės savininkas.

10. IeÅ¡kovas nurodė, jog ieÅ¡kovo teikiamos paslaugos negalima tapatinti su įprastas automobilių saugojimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, nes vieÅ¡uosiuose pirkimuose nedalyvauja įprastas automobilių saugojimo paslaugas laisva asmenų valia ir pasirinkimu teikiantys subjektai, kadangi neatitinka kvalifikacinių bei techninių pirkimo sÄ lygų reikalavimų.

11. IeÅ¡kovo teigimu, sutartys yra kildinamos iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių, tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas dalyvavo vieÅ¡ajame pirkime priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti pagal Å iaulių AVPK paskelbtas vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, kurias ieÅ¡kovas atitiko, o įkainio nustatymÄ lėmė keletas faktorių, nustatytų ir pačiose vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose (pavyzdžiui, kvalifikaciniai ir techniniai reikalavimai tiekėjui – 500 000 Lt sumos veiklos draudimas, automobilių saugojimo aikÅ¡telės bei specialioji technika ir pan.).

12. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu Å iaulių AVPK sudarė 5 vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, byloje yra pateiktos 2012 m. liepos 26 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo JoniÅ¡kio, Pakruojo, RadviliÅ¡kio, Raseinių, Å iaulių rajonuose bei Å iaulių mieste supaprastinto atviro konkurso sÄ lygos Nr. 40-IL-2284 (toliau – konkurso sÄ lygos).

13. Anot atsakovės, yra pagrįstų abejonių, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų atitiko konkurso sÄ lygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Å ias iÅ¡vadas atsakovė padarė vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro informacija, kurios pagrindu nustatyta, kad ieÅ¡kovas niekada nevaldė nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais jokių žemės sklypų, kuriuose bÅ«tų galėjęs saugoti transporto priemones, o vienintelis ne gyvenamosios paskirties statinys, kurį kada nors bÅ«tų valdęs ieÅ¡kovas yra gamybos, pramonės paskirties pastatas – dirbtuvės (unikalus (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalį (366,60 kv.

m) ieškovas nuomojo 2013 m. balandžio 2 d., taigi jau po sutarčių pasirašymo, sudarytos nuomos sutarties pagrindu.

14. Pažymėjo, jog pagal Raseinių sutartį transporto priemonės nebuvo saugomos sutartyje nurodytu adresu, todėl nurodė, jog laikoma, kad sutartyje numatyta paslauga nebuvo suteikta ir už jÄ negali bÅ«ti reikalaujama atlyginti nei iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nei iÅ¡ kito subjekto.

15. Atsakovė nurodė, jog vadovaujantis sutarčių 3.11. papunkčiu, ieškovas įsipareigojo jo patirtas išlaidas išsiieškoti iš asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų buvo būtina sutartyse numatytas paslaugas užsakyti ir atlikti. Pabrėžė, jog akivaizdu, kad Lietuvos Respublika negali būti laikoma subjektu, dėl kurio neteisėtų veiksmų paslauga buvo užsakyta ir atlikta, to neteigia ir ieškovas, taigi, ieškovas teikia ieškinį Lietuvos Respublikai nesilaikydamas sutarčių nuostatų.

16. Atsakovė nurodė, kad sutarčių 4.2. papunktyje nustatyta ieÅ¡kovo teisė reikalauti susimokėti saugojimo iÅ¡laidas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu paimtos transporto priemonės savininko, kai paimta transporto priemonė jam buvo grÄ Å¾inta. Å iame papunktyje taip pat aptartas laikotarpis už kurį paslaugos teikėjas gali reikalauti sumokėti transporto priemonės savininkÄ â€“ nuo vykdytino sprendimo grÄ Å¾inti jam transporto priemonę gavimo dienos iki jos faktiÅ¡ko atsiėmimo, t. y., teisė reikalauti sumokėti už transporto priemonės saugojimÄ pagal sutartį nėra siejama su nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimu, o su vykdytino sprendimo įteikimu transporto priemonės savininkui.

17. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovas pateikė transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų sutartis, sudarytas 2015 – 2019 metais. Atsakovės pastebėjimu, sutartys galiojo ne Å¡ioje civilinėje byloje aktualiu laikotarpiu ir ne Å¡iai bylai aktualioje teritorijoje, todėl jomis negali bÅ«ti remiamasi nustatant saugojimo paslaugų kainÄ .

18. Be to, pabrėžė, jog ieškovas pasirinko didžiausios kainos sutartis, neteikdamas sutarčių, sudarytų ekonominiu išsivystymu Šiaulių regionui artimesnėse teritorijose, kurių kaina yra žemesnė nei ieškovo siekiama įrodyti ir prisiteisti suma.

19. Pažymėjo, jog realiÄ saugojimo paslaugų rinkos kainÄ Å¡iai bylai aktualiu laikotarpiu ir aktualioje teritorijoje galima nustatyti pagal 2012 m. spalio 29 d. sutartį Nr. (1.10-04-2)-22-275, galiojusiÄ 3 metus nuo jos sudarymo, t. y., bylai aktualiu laikotarpiu, pagal kuriÄ Å iaulių apskrityje saugojimo įkainis buvo 0,0521 Eur (0,18 Lt) už 1 kub. m. per parÄ . Vidutinis automobilio tÅ«ris apskaičiuojamas plotį imant maksimumÄ - 2,0 m (didžiausio limuzino plotis siekia 1,95 m.), ilgį imant D klasės vidurkį - 4,5 m. ir aukÅ¡tį imant 1,55 m. (tai taip pat didžioji riba).

Atsakovė nurodė, jog gauna 13,95 kub. m., apvalina iki 14 kub. m. ir šį dydį taiko automobilių vienetui. 14 kub. m. vieno automobilio saugojimo kaina, taikant 0,0521 Eur įkainį, yra 0,73 Eur už parÄ . Nurodė, jog tokios pat kainos sutartis, sudaryta dėl saugojimo paslaugų TelÅ¡ių apskrityje. Atsakovės nuomone, 2013-2015 metais Å iaulių apskrities teritorijoje transporto priemonių saugojimo paslaugų rinkos kaina nevirÅ¡ijo 0,73 Eur už dienÄ .

20. Papildomuose paaiÅ¡kinimuose atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovas neatitinka konkurso sÄ lygų dar ir dėl tos priežasties, jog trečiojo asmens Å iaulių AVPK pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad UAB „Tomadas“ valdė transporto priemones, atitinkančias konkurso sÄ lygose nustatytus reikalavimus. VÄ® „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ieÅ¡kovas konkurso sÄ lygų reikalavimus atitinkančių transporto priemonių valdymo taip pat nebuvo įregistravęs.

21. Nurodė, jog ieÅ¡kovas trečiajam asmeniui Å iaulių AVPK nurodė neteisingÄ informacijÄ apie turimas transporto priemonių saugojimo aikÅ¡teles.

22. Trečiasis asmuo Å iaulių AVPK atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovas prašė bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino.

24. Teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 27 653,81 Eur skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (27 653,81 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 622 Eur žyminio mokesčio.

25. Teismas sprendė, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovas trečiojo asmens Šiaulių AVPK nurodymu sutarčių galiojimo laikotarpiu priverstinai nuvežė ir saugojo 170 vienetų transporto priemonių, kurios priverstinio saugojimo eigoje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konfiskuotos iš šių transporto priemonių savininkų, t. y., nuo teismo nutarimų įsiteisėjimo dienos tapo atsakovės nuosavybe bei perimtos/apskaitytos.

26. Teismas sutiko su VMI argumentu, kad Lietuvos Respublika (atsakovė) negali bÅ«ti laikoma subjektu, dėl kuriuo neteisėtų veiksmų paslauga buvo užsakyta ir atlikta, tačiau pažymėjo, jog ieÅ¡kinys teikiamas kitu pagrindu. Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kinio pagrindas nėra atsakovės neteisėtų veiksmų pagrindu užsakytas ir atliktas transporto priemonių saugojimas, todėl atsakovei kylÄ prievolė už suteiktas ieÅ¡kovo paslaugas atsiskaityti. Taigi teismo vertinimu, ieÅ¡kinys grindžiamas kitu pagrindu, sietinu su nuosavybės priklausomybe valstybei, o atsakovės teiginys, kad konfiskuotų transporto priemonių saugojimas yra neatlygintinas, paneigtinas.

27. Teismo vertinimu, ginčo paslauga nagrinėjamoje byloje saugojant konfiskuotas transporto priemones, taikant sutarčių 4.12.2. p. numatytÄ 4,56 Eur/15,73 Lt įkainį, yra 40 383,36 Eur. Taigi, perkančioji organizacija (trečiasis asmuo, atsakovė), nesutikdama iÅ¡ esmės mokėti už konfiskuotų transporto priemonių saugojimÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų atsiėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovo saugomos transporto priemonių aikÅ¡telės, siekia dalį paslaugų (nagrinėjamu atveju 40 383,36 Eur) įgyti neatlygintinai. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje vieÅ¡ojo pirkimo sutartis yra pripažįstama atlygintinu sandoriu, ir teisinis suinteresuotumas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu reiÅ¡kia suinteresuotumÄ gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus.

28. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nurodė, kad teisė reikalauti sumokėti už transporto priemonės saugojimÄ pagal sutartį nėra siejama su nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimu, o su vykdytino sprendimo įteikimu transporto priemonės savininkui. Teismas su atsakovės argumentais nesutiko, nes tuomet susidarytų tokia situacija, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki Å¡io sprendimo VMI gavimo dienos už transporto priemonių saugojimÄ paslaugų teikėjui nepriklausytų iÅ¡laidų atlyginimas.

29. Teismas pabrėžė, jog atsakovė kvestionavo ir sutartyje numatyto už vienÄ transporto priemonės priverstinio saugojimo parÄ Ä¯kainio pagrįstumÄ , laikydama jį per dideliu. Teisminio nagrinėjimo metu Å¡alių paaiÅ¡kinimais buvo nustatyta, kad 2013 metais nustatytas transporto priemonių saugojimo įkainis atitiko teikiamų paslaugų regiono rinkos kainÄ ir yra taikomas, tuo tarpu VMI nurodyti 2019 metų įkainiai nuo 0,12 iki 0,73 Eur yra neadekvačiai maži ir ekonomiÅ¡kai nepagrįsti, be to, paskaičiuoti už 1 m3 per parÄ .

30. Teismas sprendė, kad VÄ® „Registrų centras“ atlieka tik nekilnojamojo turto/žemės sklypų juridinių faktų iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , byloje nustatė, kad ieÅ¡kovas žemės sklypus iÅ¡ juridinių asmenų nuomojo raÅ¡ytinių sutarčių pagrindu, ieÅ¡kovas pateikė teismui ir tai patvirtinančius įrodymus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė 31. Apeliantė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

32. Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai tapatinami apeliantė Lietuvos Respublika ir trečiasis asmuo Å iaulių AVPK, kartu juos laikant perkančiÄ ja organizacija. VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras vykdė tik Å iaulių AVPK ir tik jis su ieÅ¡kovu sudarė vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. BÅ«tent Å iaulių AVPK nustatė sutarties sÄ lygas, pagal kurias dalis paslaugų turi bÅ«ti teikiamos neatlygintinai, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡siieÅ¡kant iÅ¡ kaltųjų asmenų, dėl kurių paslaugÄ buvo bÅ«tina suteikti, o ieÅ¡kovas su tokiomis sÄ lygomis sutiko sudarydamas sutartį.

Nurodo, jog trečiojo asmens Šiaulių AVPK atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad, vadovaujantis sutarčių 3.11. papunkčiu, konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslauga valstybei turėjo būti teikiama neatlygintinai. Todėl pažymi, jog teismas nepagrįstai šios sutarčių nuostatos netaikė, argumentuodamas tuo, kad viešojo pirkimo sutartys pagal savo esmę yra atlygintinės ir pasiremdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika.

33. Apeliantės vertinimu, teismas pripažindamas, kad Lietuvos Respublika turi sumokėti už konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslaugas, ieÅ¡kovui suteikė daugiau teisių, nei ieÅ¡kovas yra gavęs pagal sutartis, t. y. suteikė teisę reikalauti atlygio už paslaugas iÅ¡ subjekto, kuriam ieÅ¡kovas sutiko paslaugas teikti valstybei neatlygintinai, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡siieÅ¡kant iÅ¡ kaltųjų asmenų. Dar daugiau, apeliantės vertinimu, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovui turi bÅ«ti mokama sutartyse nustatyta kaina, į kuriÄ tikėtina buvo įtrauktos ir neatlygintino dalies paslaugų teikimo ar iÅ¡laidų iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltųjų asmenų sÄ naudos taip sudarant sÄ lygas ieÅ¡kovui pasipelnyti valstybės biudžeto sÄ skaita.

34. Anot apeliantės, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovo nurodytus įkainius kaip taikytus ginčo laikotarpiu, kadangi visos ieÅ¡kovo pateiktos sutartys sudarytos jau po ginčui aktualaus laikotarpio, ieÅ¡kovo pateikti įkainiai buvo taikomi kitoje teritorijoje, ieÅ¡kovo pateiktose sutartyse buvo nustatyti ne tik ieÅ¡kinyje paminėti, bet ir iki deÅ¡imt kartų mažesni įkainiai, taikyti bÅ«tent už saugojimo paslaugas, tačiau teismas žemesniais įkainiais nesirėmė, taigi, pasirinko tik selektyvų, iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui palankių įkainių taikymÄ .

35. Apeliantė nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad VMI pateiktose sutartyse nustatytos kainos nėra ekonomiÅ¡kai pagrįstos. Pažymi, jog VMI nurodyti įkainiai nebuvo skaičiuojami už 1 m3 per parÄ , tik 0,73 Eur dienos įkainis buvo apskaičiuotas iÅ¡ sutarties, kurioje buvo nustatytas turto saugojimo įkainis už 1 m3, tačiau byloje yra pateikti konkretÅ«s pavyzdžiai, kurie rodo, kad pagal tokiÄ sutartį buvo saugotos ir transporto priemonės. Nurodo, jog teismas, nesivadovaudamas VMI pateikta sutartimi ir pasiremdamas ieÅ¡kovo pateiktomis sutartimis, sudarytomis ginčui neaktualiu laikotarpiu ir ginčui neaktualioje teritorijoje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kurioje nurodyta, kad turi bÅ«ti vertinamos paslaugų kainos bÅ«tent sutarčių galiojimo laikotarpiu konkrečioje ginčui aktualioje teritorijoje, Å¡iuo atveju Å iaulių regione.

36. Taip pat apeliantė pažymi, kad ieÅ¡kovas pateikė teismui priverstinai nuvežtų ir saugotų transporto priemonių detalizacijÄ , tačiau nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų detalizacijoje nurodytų duomenų teisingumÄ , nors tokiÄ pareigÄ turi pagal CPK 178 straipsnio nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad VMI yra sumokėjusi už 8779 paras, taikant 1,45 Eur įkainį, o ne už 8856 paras, už kurias mokėjimo reikalavo ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje, taigi Å¡alys niekada nebuvo sutarę dėl saugojimo parų skaičiaus, todėl parų skaičius buvo ginčo objektu byloje ir jų apskaičiavimas privalėjo bÅ«ti įrodytas.

37. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Tomadas“ su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat praÅ¡o prijungti prie bylos medžiagos papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – Å iaulių AVPK 2012 m. rugpjūčio 20 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl praÅ¡ymo pagrįsti neįprastai maÅ¾Ä kainÄ â€œ Nr. 40-S-14106; 2012 m. rugpjūčio 23 d. praneÅ¡imÄ â€žDėl pasiÅ«lymų eilės sudarymo“ Nr. 40-S-14260 bei 2013 m. kovo 18 d. praneÅ¡imÄ â€žDėl kvietimo sudaryti sutartis“ Nr. 40-S-3290.

38. Nurodo, jog apeliantės prievolė sumokėti už suteiktÄ paslaugÄ yra įtvirtinta tiek įstatyminiu reglamentavimu, tiek ir suformuota kasacinio teismo praktika. Pažymi, jog prievolę apeliantė dalinai įvykdė, tačiau ieÅ¡kovo atžvilgiu savo nuožiÅ«ra taikė niekur nenumatytÄ ir mažesnį - 1,45 EUR dydžio atlyginimÄ už priverstinį transporto priemonių saugojimÄ už kiekvienÄ dienÄ , skaičiuojant nuo teismo procesinio sprendimo konfiskuoti transporto priemonę dienos iki transporto priemonių perdavimo – priėmimo akto suraÅ¡ymo. IeÅ¡kovo vertinimu, tai reiÅ¡kia, jog visi apeliantės skundo argumentai apie sutartyse numatytÄ â€žneatlygintinÄ â€œ ir kitÄ sutarčių nuostatų interpretavimÄ pirmiausia yra paneigti pačios apeliantės veiksmų, kuriais apeliantė pripažino savo prievolę atlyginti ieÅ¡kovui iÅ¡laidas, susijusias su konfiskuotų ir valstybės nuosavybėn perėjusių transporto priemonių saugojimÄ .

39. Ieškovas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė visiškai neatsiskaitydama su ieškovu siekia įgyti dalį paslaugų neatlygintinai, o tai prieštarauja viešųjų pirkimų sutarties kaip atlygintinio sandorio esmei.

40. Ieškovas pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinys buvo pareikštas kitu pagrindu, sietinu su nuosavybės teisės priklausymu valstybei, o ne su subjekto neteisėtų veiksmų pagrindu užsakyta ir atlikta paslauga.

41. Atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas prašė priteisti įsiskolinimo dalį iÅ¡ apeliantės bÅ«tent už laikotarpį nuo teismo nutarimų konfiskuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos iki apeliantės faktinio konfiskuotų transporto priemonių atsiėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovo aikÅ¡telių dienos. Todėl argumentas, kad ieÅ¡kovas atlyginimo turi reikalauti iÅ¡ asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų paslaugÄ buvo bÅ«tina suteikti nepagrįstas, nes po teismo nutarimo konfiskuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos nuosavybės teisė į transporto priemones pereina apeliantei.

42. Pažymi, jog ieÅ¡kovo suteiktos paslaugos kaina neabejotinai yra ekonomiÅ¡kai pagrįsta bei atitinkanti analogiÅ¡kos paslaugos rinkos kainÄ , ar netgi žemesnė nei analogiÅ¡kos paslaugos rinkos kainos vidurkis. Nurodo, jog sutartys tarp ieÅ¡kovo ir Å iaulių AVPK buvo sudarytos vadovaujantis vieÅ¡ojo pirkimo rezultatais – mažiausios kainos kriterijumi, todėl ieÅ¡kovo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad sutartyse numatyti priverstinio transporto priemonių saugojimo įkainiai yra ekonomiÅ¡kai nepagrįsti.

43. Teigia, kad Å¡alys dar ikiteisminėje ginčo stadijoje buvo suderinusios ieÅ¡kovo priverstinai saugotų ir apeliantės nuosavybe tapusių konfiskuotų transporto priemonių apimtis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 44. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

45. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų. Dėl naujų įrodymų prijungimo 46. IeÅ¡kovė, kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinė skundÄ , pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos: 2012 m. rugpjūčio 20 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡ymÄ â€žDėl praÅ¡ymo pagrįsti neįprastai maÅ¾Ä kainÄ â€œ Nr. 40-S-14106; 2012 m. rugpjūčio 23 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡imÄ â€žDėl pasiÅ«lymų eilės sudarymo“ Nr. 40-S-14260; 2013 m. kovo 18 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato praneÅ¡imÄ â€žDėl kvietimo sudaryti sutartis“ Nr. 40-S-3290.

47. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalykÄ ar pagrindÄ , įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

48. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė nepagrindė nei vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas priimti ir vertinti naujai pateikiamus raÅ¡ytinius įrodymus, todėl atsisako juos priimti ir jų nevertina. Dėl valstybės pareigos apmokėti už konfiskuotų automobilių saugojimÄ 49. Apeliantė skunde pažymi, kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras vykdė tik Å iaulių AVPK ir tik jis su ieÅ¡kovu sudarė vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. BÅ«tent Å iaulių AVPK nustatė sutarties sÄ lygas, pagal kurias dalis paslaugų turi bÅ«ti teikiamos neatlygintinai, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡siieÅ¡kant iÅ¡ kaltųjų asmenų, dėl kurių paslaugÄ buvo bÅ«tina suteikti, o ieÅ¡kovas su tokiomis sÄ lygomis sutiko sudarydamas sutartį.

Nurodė, kad trečiojo asmens Šiaulių AVPK atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad, vadovaujantis sutarčių 3.11. papunkčiu, konfiskuotų transporto priemonių saugojimo paslauga valstybei turėjo būti teikiama neatlygintinai.

50. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija negali sutikti. Kasacinės instancijos nuosekliai formuojamoje praktikoje ne kartÄ jau yra nurodyta, kad pareiga atlyginti saugojimo iÅ¡laidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios vieÅ¡osios teisės normos – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies – pagrindu; kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidas; konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ Ä¯siteisėjimo momento; valstybei perduoto turto saugojimo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, iÅ¡laidas iÅ¡ jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmoka VMI; valstybė, kaip konfiskuoto turto savininkė, prisiima pareigÄ sumokėti visas iÅ¡laidas, susijusias su jai perduoto konfiskuoto turto saugojimu ir kitais veiksniais tvarkant bei realizuojant konfiskuotÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, 16–18, 21, 24, 26 punktai; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 20 punktas).

51. Dėl konfiskuotos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo kasacinio teismo yra pasisakyta, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu; Å¡ios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne jÄ sudariusiai Å¡aliai (arba ne tik jÄ sudariusiai Å¡aliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).

52. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu patvirtintų BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 punkte pateiktÄ sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , konfiskuotas turtas – tai priverstinai ir neatlygintinai už padarytus teisės pažeidimus valstybės nuosavybėn paimtas daiktas (jo dalis) ar kitas turtas, kuris buvo pažeidimÄ padariusio asmens nuosavybė arba kuris turi bÅ«ti konfiskuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, nors ir nėra pažeidimÄ padariusio asmens nuosavybė.

Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai valstybei perduotinÄ turtÄ bÅ«tina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, bÅ«tų sudaromos ekonomiÅ¡kai pagrįstos saugojimo sutartys. Pagrindinė Taisyklių nuostata yra ta, kad valstybei perduoto turto saugojimo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, o Taisyklių 5 punktas detalizuoja, kad jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas iÅ¡laidas iÅ¡ jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmoka Mokesčių inspekcija.

Valstybė, kaip konfiskuoto savininkė, prisiima pareigÄ sumokėti visas iÅ¡laidas, susijusias su jai perduoto konfiskuoto turto saugojimu ir kitais veiksniais tvarkant bei realizuojant konfiskuotÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016).

53. Taigi, valstybės, atstovaujamos VMI pareigos, atlyginti konfiskuotų transporto priemonių pasaugos iÅ¡laidas, nuo turto perėjimo valstybei momento, negali paneigti aplinkybė, kad tam tikru laikotarpiu su trečiuoju asmeniu sudarytoje sutartyje numatyta saugojimo paslaugas, transporto priemonių konfiskavimo atveju, teikti neatlygintinai, nes Å¡i pareiga kyla aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu. Dėl įkainio, taikytino už valstybės naudai konfiskuotų transportų priemonių saugojimÄ , dydžio nustatymo, kai valstybė (jai atstovaujanti institucija) su transporto priemonių saugojimo paslaugas teikiančia įmone nėra sudariusi sutarties 54.

Byloje nustatyta, kad pagal penkias 2013 m. kovo 25 d. sutartis (galiojusias iki 2016 m. balandžio 1 d.) dėl automobilių saugojimo RadviliÅ¡kio miesto, JoniÅ¡kio miesto, Raseinių miesto, Å iaulių miesto ir rajono, bei Pakruojo rajono savivaldybėse už saugojimo parÄ nustatytas įkainis 4, 55 Eur/15,73 Lt (saugojimo iÅ¡laidas iÅ¡siieÅ¡kant iÅ¡ asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų Å¡iÄ paslaugÄ bÅ«tina buvo Paslaugos gavėjui užsakyti, o Paslaugos teikėjui atlikti).

55. Ginčo atveju, atsakovė 2019 m. balandžio 24 d. praneÅ¡imu nurodė sutinkanti sumokėti 1,45 Eur ir sumokėjo, pagal visas sutartis bendrÄ 12 729, 55 Eur sumÄ . Apeliaciniame skunde, atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktomis sutartimis, kurios nesusijusios su ginčo laikotarpiu atitinkamoje teritorijoje teiktomis paslaugomis.

56. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, 30 p.).

57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, kasacinis teismas sprendė dėl subjekto, atsakingo už saugojimo paslaugas, tuo tarpu šių paslaugų kainos dydžio pagrįstumo klausimas nebuvo iškeltas, todėl kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, nevertino ir nepasisakė dėl atsakingo subjekto mokėtino saugojimo išlaidų atlyginimo dydžio, jo pagrįstumo, nepateikė jokių teisės aiškinimo ar taikymo taisyklių. Vien kasacinio teismo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame saugotojo naudai buvo priteista atitinkama suma, nereiškia, kad jame teismo taikytas įkainis laikytinas pavyzdiniu ir visais atvejais teismų turėtų būti priteisiamas nurodyto dydžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

58. Å alių pateiktos sutartys, kuriomis lyginamuoju aspektu grindžiama saugojimo paslaugų kaina visų pirma vertintinos atsižvelgiant į pateikiamų sutarčių sudarymo datÄ ir laikotarpį, bei paslaugų teikimo teritorijÄ .

59. Pagal 2015 m. lapkričio 4 d. Vilniaus VPK sudarytÄ sutartį su UAB „Sauda“ dėl automobilių saugojimo Ukmergės, Å venčionių, Trakų rajonų teritorijoje nustatyti įkainiai: kai moka administracine tvarka nubaustas asmuo - 18,15 Eur, 9,68 Eur, 15 Eur; kai moka policijos įstaiga - 0,48 Eur, 1,21 Eur ir 1,75 Eur (t. I, b. l. 47-53).

60. Pagal 2015 m. liepos 29 d. Kauno apskrities VPK sudarytÄ sutartį su UAB „Šančių autoservisas“ dėl automobilių saugojimo Kauno mieste, nustatyti įkainiai: kai moka administracine tvarka nubaustas asmuo - 8,70 Eur, kai moka policijos įstaiga - 1,10 Eur (t. I, 75-81).

61. Pagal 2015 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apskrities VPK sudarytÄ sutartį su UAB „Arro“, dėl automobilių saugojimo Å alčininkų, Å irvintų, Elektrėnų savivaldybėse, nustatyti įkainiai: kai moka administracine tvarka nubaustas asmuo – 13,31 Eur, kai moka policijos įstaiga - 0,97 Eur. (t. I, 83-89).

62. Pagal atsakovės pateiktas 2012 m. spalio 29 d. sutartis (36 mėnesių laikotarpiui), už valstybei perduoto kilnojamojo turto saugojimÄ Å iaulių ir TelÅ¡ių apskrityse, nustatyta kaina – 0,18 Lt (su PVM) už vienÄ kubinį metrÄ (t. I, 157-170). Atsakovės skaičiavimu vienos paros automobilio saugojimo kaina, pagal Å¡ias sutartis, vidutiniÅ¡kai sudaro 0,73 Eur.

63. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu byloje pateiktos sutartys: 2017 m. birželio 28 d. sudaryta tarp Klaipėdos VPK ir UAB „Tomadas“ (t. I, 91-97), 2019 m. sausio 8 d. sudaryta tarp Klaipėdos apskrities VPK ir UAB Tomadas” (t. I, b. l. 98-102), 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. sutartus sudarytos tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „Sauda“ (t. I, b. l. 107-113, 121-127), 2019 m. gegužės 9 d. sutartis sudaryta tarp Panevėžio apskrities VPK ir UAB „Iroalanas“ (t. I, b. l. 147-151), 2019 m. gegužės 9 d. sutartis sudaryta tarp Panevėžio apskrities VPK ir UAB „Autoexpert“ (t. I, b. l. 152-156), pernelyg nutolusios laiko ir/ar teritorijos aspektu, kad jomis būtų galima remtis sprendžiant dėl paslaugų rinkos kainos, ginčo atveju.

64. Kaip matyti, pateiktų sutarčių atveju gana esmingai skiriasi nustatyti tarifai, tiek tais atvejais kai moka pažeidėjas (nuo 4, 55 Eur iki 18,15 Eur), tiek tais atvejais, kai moka policijos įstaiga ir/ar mokama pagal VMI sudarytas sutartis (nuo 0,73 Eur iki 1,75 Eur). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių argumentų (skirtingų kaštų, teikiamų paslaugų apimties skirtumo ir kt.), dėl kurių iš esmės skiriasi nustatomas paslaugų tarifas priklausomai nuo to koks subjektas turi mokėti už teikiamas paslaugas.

65. Ginčo sutarčių atveju, minėta, nustatytas vienas tarifas, kai už paslaugas moka pažeidėjas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tiek trečiojo asmens tiek atsakovo pareiga apmokėti konfiskuojamų/konfiskuotų transporto priemonių saugojimo iÅ¡laidas yra susijusi su atitinkamų viešųjų funkcijų įgyvendimu, darytina iÅ¡vada, kad vertinant sutartyse nustatytus tarifus, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, atsakovei apskaičiuotina paslaugų kaina turėtų bÅ«ti labiau sietina su trečiajam asmeniui taikomu tarifu, juolab, kad didesnio tarifo taikymas (kaip pažeidėjui), kaip minėta, patiriamų kaÅ¡tų prasme nėra pagrįstas, be to, nėra ir pateikta jokių duomenų, kad lyginimui pateiktų sutarčių atveju, nustatant gerokai mažesnį tarifÄ policijos įstaigoms, pastarasis yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir/ar yra nustatomas esminiai mažesnis dėl kokių nors objektyvių kriterijų.

66. Ä®vertinusi byloje esančius duomenis apie analogiÅ¡kų (panaÅ¡ių) paslaugų ginčui aktualiu laikotarpiu kainÄ , be kita ko, vadovaudamasi teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju teisingu ir protingu ginčo automobilių saugojimo ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu įkainiu laikytinas 3 Eur (su PVM ) už vienÄ saugojimo parÄ . Dėl paslaugų teikimo laikotarpio ir priteistinos sumos dydžio 67. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl saugotų parų skaičiaus. Nurodė, kad VMI prie FM yra sumokėjusi už 8779 paras, taikant 1,45 Eur įkainį, o ne už 8856 paras, už kurias mokėjimo reikalavo ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje, taigi šalys niekada nebuvo sutarę dėl saugojimo parų skaičiaus, todėl parų skaičius buvo ginčo objektu byloje ir jų apskaičiavimas privalėjo bÅ«ti įrodytas.

68. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė 2018 m. lapkričio 15 d. pretenzija pareikalavo sumokėti 41 062, 32 Eur, už suteiktas paslaugas 2013-2015 metais, kartu pateikdamas ir detalizacijÄ pagal kiekvienÄ iÅ¡ sutarčių (t. I, b. l. 36-37). IÅ¡ viso buvo reikalaujama už 9 005 paras. 2019 m. vasario 18 d. praneÅ¡imu, VMI pareikalavo papildomų duomenų dėl praÅ¡yme nurodytų transporto priemonių (t. I, b. l. 118), o 2019 m. balandžio 4 d. praneÅ¡ime (t. I, b. l. 114-115), nurodė, kad nesutinka sumokėti visos reikalaujamos sumos, tačiau sutinka sumokėti taikant 1,45 Eur įkainį, bendrÄ 12 729, 55 Eur sumÄ , kas kaip teisingai nurodo apeliantė sudaro 8779 paras.

69. Tačiau, aptariamame 2019 m. balandžio 4 d. pranešime nurodyta, kad VMI nesutinka sumokėti už šias transporto priemones: BMW 320, v/n (duomenys neskelbtini) (už 76 paras), SKY JET SJ 125-23 (už 58 paras), Opel Vectra v/n (duomenys neskelbtini) (už 4 paras), Honda Accord v/n (duomenys neskelbtini) (už 5 paras), Audi 80 v/n (duomenys neskelbtini) (už 6 paras), viso 149 paras. Kitų ieškovo, pateiktų duomenų, atsakovė neginčijo. Taigi bendra neapmokėtų parų suma sudarė 8 856 paras (9 005 – 149), o atsakovė net ir jos nurodomu 1,45 Eur tarifu nėra sumokėjusi už 77 paras.

70. IeÅ¡kovė 2019 m. balandžio 11 d. praneÅ¡ime nurodė, sutinkanti su VMI nurodytais argumentais, dėl suteiktų paslaugų apimties ir pareikalavo sumokėti likusiÄ paslaugų kainÄ taikant 4,56 Eur tarifÄ už 8856 paras, t. y. 27 653, 81 Eur (t. I, b. l. 117). Atsakovė 2019 m. balandžio 24 d. praneÅ¡imu nurodė, kad yra priimtas sprendimas apmokėti už paslaugas taikant 1,45 Eur (t. I, b. l. 45).

71. Pažymėtina, kad nei 2019 m. balandžio 24 d. praneÅ¡ime, nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei apeliaciniame skunde, atsakovė nenurodė konkrečių transporto priemonių už kurių saugojimÄ ji nesutinka/nesutiko apmokėti. Todėl, vien apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ji sumokėjo ne už 8 856 paras, o už 8 779 paras, nelemia iÅ¡vados, kad atsakovė ginčijo saugojimo parų skaičių ir dėl to pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Byloje nėra jokių duomenų ir/ar nepateikta argumentų, kad bendras parų skaičius yra mažesnis nei 8 856 paros.

72. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju taikytinas 3 Eur tarifas, bendra paslaugų kaina sudaro 26 568 Eur (8 856x3). Atsakovė yra sumokėjusi 12 729, 55 Eur sumÄ , todėl priteistina suma sudaro 13 838, 45 Eur. Nurodytų argumentų pagrindu, teismo sprendimas keistinas sumažinant priteistÄ sumÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 73. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 622 Eur žyminis mokestis, sumokėtas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie patirtas iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme.

74. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus pirmosios instancijos teismo priteistÄ sumÄ , laikytina, kad patenkinta 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 311 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

75. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, n u t a r i a : pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ ir Å¡io sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, 13 838, 45 Eur (trylika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur 45 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (13 838, 45 Eur) nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 311 Eur (Å¡imtÄ dvylika Eur) žyminio mokesčio UAB „TOMADAS“, į. k. 302308932, naudai“. Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė