2019-06-12 Nr. AB-12787-3-61-3-00468-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2114-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00468-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.15.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Euro Asista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Euro Asista“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Euro Asista“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (21.195)RKD-111 (toliau – ir VMI sprendimas), kuriuo VMI atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 6 d. prašymą atleisti nuo priskaičiuotų 2 165,73 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VMI 2017 m. lapkričio 30 d. atliko Bendrovės PVM nepriemokos delspinigių perskaičiavimą už 2014–2016 m. laikotarpį ir pateikė apskaitos skyriui 2 165,73 Eur delspinigių nepriemoką. Bendrovės PVM nepriemokos atsiradimo priežastis – UAB „Euro Asista“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2014–2016 m. laikotarpį. Bendrovei susidarė mokėtinas PVM arba PVM nepriemoka, kadangi 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „Automera“ pateikė pareiškėjui patikslintas kreditines PVM sąskaitas faktūras. Tokiu pagrindu UAB „Automera“ VMI apskaitos kortelėje atsirado PVM permoka už 2014–2016 m. laikotarpį, atitinkamai už 2014 m. – 5 957,11 Eur, už 2015 m. – 12 185,17 Eur ir už 2016 m. – 1 6601,76 Eur. Gavus UAB „Automera“ patikslintas kreditines PVM sąskaitas faktūras, Bendrovėje atsirado PVM nepriemoka už 2014–2016 m. laikotarpį, atitinkamai už 2014 m. – 2 085 Eur, už 2015 m. – 3 777 Eur ir už 2016 m. – 3 486 Eur.

3. Pareiškėjo nuomone, delspinigiai, kurie apskaičiuoti ir nurašyti nuo Bendrovės banko sąskaitos, yra neadekvati priemonė tikslui, kurio yra siekiama, nes valstybės biudžetas nepatyrė žalos. Tai, kad VMI nenagrinėjo Bendrovės prašymo atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių dėl to, jog VMI jau nurašė priskaičiuotus delspinigius, prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ, Mokesčių administravimo įstatymas) įtvirtintam teisingumo principui bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintiems objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams.

4. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad VMI informacinių duomenų bazių duomenimis (MAIS), 2017 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui buvo apskaičiuota 2 097,22 Eur PVM delspinigių ir 8,43 Eur GPM delspinigių (iš viso 2 105,65 Eur). Pareiškėjo 2 105,73 Eur delspinigių nepriemoka, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, 2017 m. gruodžio 5 d. buvo nurašyta iš pareiškėjo sąskaitos pagal VMI 2017 m. gruodžio 4 d. nurodymą Nr. (23.31-08)46-282287.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 6 d. prašymas atleisti jį nuo 2 165,73 PVM delspinigių VMI buvo gautas 2017 m. gruodžio 13 d., pareiškėjo 2 105,73 EUR delspinigių nepriemoka nurašyta iš pareiškėjo sąskaitos 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. pareiškėjo prašymo pateikimo dienai delspinigių nepriemoka jau buvo sumokėta (išieškota), todėl mano, kad VMI teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo prašymą atleisti nuo 2 165,73 PVM delspinigių paliko nenagrinėtu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VMI 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-282287 nurodė nurašyti 2 105,73 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojų sąskaitų ir 2017 m. gruodžio 5 d. iš pareiškėjo sąskaitos nurašė 2 105,73 Eur PVM delspinigių. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. prašymu kreipėsi į VMI, prašydamas atleisti jį nuo priskaičiuotų 2 165,73 Eur PVM delspinigių ir užskaityti sumokėtus delspinigius už 2017 m. lapkričio mėn. PVM įmoką. VMI 2018 m. sausio 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio įstatymo 93 straipsnio nustatytais pagrindais. Rašte pažymėjo, kad prašymo nagrinėjimo metu VMI 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu nurodė nurašyti 2 105,73 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojų sąskaitų, todėl vykdydama šį nurodymą VMI 2017 m. gruodžio 5 d. iš pareiškėjo sąskaitos nurašė 2 105,73 Eur PVM delspinigių. Kadangi prašymo pateikimo dieną ir VMI skundžiamo sprendimo rengimo dieną, t. y. 2018 m. sausio 10 d., PVM delspinigiai pareiškėjui nebuvo apskaičiuoti, prašymas paliktas nenagrinėtu.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pažymėjo, kad PVM delspinigių ginčo suma buvo išieškota VMI 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-282287, t. y. dar iki pareiškėjui kreipiantis į VMI dėl atleidimo nuo delspinigių, o pareiškėjas šio sprendimo neskundė, nors būtent minėtu sprendimui buvo nurašyta pareiškėjo mokestinė nepriemoka ir būtent šis sprendimas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes. Pareiškėjo teiginiai, kad tuo metu, kai vyko mokestinės nepriemokos išieškojimas, sirgo pareiškėjo buhalterė, neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VMI objektyviai ir laiku išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl delspinigių atleidimo, nes ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, ginčijamu sprendimu nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą. Teismas pripažino, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 6 d. prašymas dėl delspinigių atleidimo buvo tinkamai išnagrinėtas, pareiškėjo atstovas teismo posėdyje šį sprendimą vertino kaip sukeliantį jam teisines pasekmes (atsisakyta tenkinti jo prašymą). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo savo teise apskųsti VMI 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą, kuriuo VMI nusprendė nurašyti 2 105,73 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojų sąskaitų. Pareiškėjas šį sprendimą gavo, jo neskundė, nors būtent šis sprendimas sukėlė jam teisines pasekmes, tai teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjo atstovas.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, padarė išvadą, kad atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių VMI neturėjo teisinio pagrindo, nes nei prašymo pateikimo dieną, nei ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2018 m. sausio 11 d., PVM delspinigiai pareiškėjui nebuvo apskaičiuoti, VMI iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, dėl ko VMI 2018 m. sausio 11 d. raštą Nr. (21.195)RKD-111 paliko nepakeistą ir pareiškėjo skundą atmetė. Konstatavęs, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas neturėjo pagrindo atleisti pareiškėją nuo 2 165,73 Eur PVM delspinigių.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Euro Asista“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą; 2) panaikinti VMI 2018 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (21.195)RKD-111; 3) panaikinti VMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)FR0682-514“; 4) įpareigoti VMI priimti ir išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo prašymo pateikimo dieną delspinigiai nebuvo apskaičiuoti. Nurodo, kad VMI informaciją apie PVM delspinigius pateikė 2017 m. lapkričio 30 d. (ketvirtadienį), o jau 2017 m. gruodžio 4 d. (pirmadienį) priėmė sprendimą dėl lėšų išieškojimo iš bankų sąskaitų. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl jo veiksmų valstybės biudžetas nepatyrė žalos, mano, jog tokia VMI skuba nėra pateisinama. Pažymi, kad turėjo tik vieną darbo dieną susipažinti su VMI sprendimu dėl PVM delspinigių priskaičiavimo ir sprendimo priėmimo. Akcentavo, kad jo situaciją apsunkino ir buhalterės, kuri atsakinga už informacijos per VMI sistemą apdorojimą bei vertinimą, liga.

14. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad VMI taiko dvigubus standartus mokesčių mokėtojams, tokiu būdu pažeisdama Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygiateisiškumo principą. Kaip pavyzdį pareiškėjas nurodo aplinkybes, susijusias su mokesčių mokėtojų prašymų atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą delspinigių nagrinėjimu.

15. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Akcentuoja, kad 2 105,73 Eur delspinigiai buvo nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal VMI 2017 m. gruodžio 4 d. nurodymą. Pareiškėjo 2017 m. gruodžio 6 d. prašymas atleisti jį nuo 2 165,73 PVM delspinigių VMI buvo gautas 2017 m. gruodžio 13 d., kai pareiškėjo 2 105,73 EUR delspinigių nepriemoka buvo nurašyta iš jo sąskaitos 2017 m. gruodžio 5 d. Mano, kad teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo 2 165,73 PVM delspinigių paliko nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2018 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (21.195)RKD-111, kuriuo VMI pareiškėjo prašymą atleisti nuo delspinigių mokėjimo paliko nenagrinėtu, teisėtumo bei pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatuodamas, kad atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių nėra teisinio pagrindo, kadangi prašymo pateikimo bei ginčijamo sprendimo priėmimo dieną PVM delspinigiai pareiškėjui nebuvo apskaičiuoti, dėl ko pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo išnagrinėtas tinkamai.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo prašymo pateikimo dieną delspinigiai nebuvo apskaičiuoti ir nurodo, jog VMI skubėjimas nurašyti delspinigius, nėra pateisinamas.

20. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Nesant ABTĮ 140 straipsnyje 2 straipsnyje nustatytų pagrindų ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

22. Byloje nustatyta, kad VMI 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-282287 nurodė nurašyti 2 105,73 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojų sąskaitų (b. 1. 20). VMI, vykdydama šį nurodymą, 2017 m. gruodžio 5 d. iš pareiškėjos sąskaitos nurašė 2 105,73 Eur PVM delspinigių. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. prašymu kreipėsi į VMI, prašydamas atleisti jį nuo priskaičiuotų 2 165,73 Eur PVM delspinigių (b. 1. 17). VMI 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. (21.195)RKD-111 įformintame sprendime nurodė, kad prašymo pateikimo dieną (2017 m. gruodžio 6 d.) PVM delspinigiai pareiškėjui nebuvo skaičiuojami, todėl prašymą paliko nenagrinėtą.

23. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal šią Mokesčių administravimo įstatymo nuostatą mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių sumokėjimo tik tuo atveju, jeigu apskaičiuoti delspinigiai nėra sumokėti ar išieškoti.

24. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad VMI 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-282287, kuriame nurodyta nurašyti 2 105,73 Eur mokestinę nepriemoką (apskaičiuotus delspinigius) iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių pareiškėjo sąskaitų, buvo įvykdytas 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. dar iki pareiškėjo kreipimosi į VMI dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atleisti jį nuo delspinigių, kurie jau yra išieškoti, todėl spręsti ir tenkinti minėtą pareiškėjo prašymą nebuvo jokio teisinio pagrindo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog VMI sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.

26. Taigi mokesčių administratorius, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl jo atleidimo nuo apskaičiuotų ir išieškotų delspinigių mokėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

27. Mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais remiantis buvo išieškoti apskaičiuoti delspinigiai, nėra šio ginčo dalykas, todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su delspinigių išieškojimu, t. y. nevertina, ar VMI, 2017 m. gruodžio 5 d. nurašydama iš pareiškėjo sąskaitos 2 097,22 Eur PVM delspinigių ir 8,43 Eur GPM delspinigių (iš viso 2 105,65 Eur) veikė teisėtai ir pagrįstai.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog VMI taiko dvigubus standartus mokesčių mokėtojams. Pažymėtina, kad kiekvienas mokestinis ginčas yra individualus ir pareiškėjo pateiktas pavyzdys apie kitų mokesčių mokėtojų prašymų atleisti juos nuo mokesčio už aplinkos teršimą delspinigių nagrinėjimą nėra pagrindas pripažinti, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą.

29. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).

31. Pareiškėjas visiškai naują reikalavimą panaikinti VMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)FR0682-514“, kuris nėra neatsiejamai susijęs su jau pareikštais reikalavimais, pareiškė tik apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija minėto pareiškėjo reikalavimo nevertina.

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Euro Asista“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė