2025-09-24 Nr. AB-15068-3-62-3-03229-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-50-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03229-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. jis buvo laikomas Pravieniškių 1-ajame kalėjime, kurio gyvenamosiose patalpoje nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes sienoje buvo įrengtas stebėjimo langas, pro kurį kiti asmenys galėjo stebėti kaip jis vaikšto pusnuogis ar nuogas, tenkina savo lytinę aistrą. Pareiškėjo teigimu, jam taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis taksofonu, nes jie nėra įrengti kabinoje, todėl visi praeinantys asmenys galėjo girdėti ką pareiškėjas kalba telefonu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad tam tikri teisių suvaržymai yra būdingi laisvės atėmimo bausmei, o langelių įrengimas yra skirtas ne tik kalinių, bet ir pareigūnų saugumui užtikrinti. Tarnyba pažymėjo, kad Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 13.3 papunktis nustato stebėjimo langelio arba akutės ir užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti įrengimą kamerų duryse, todėl tokių langelių įrengimas yra teisėtas. Tarnyba teigė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punkte, reglamentuojančiame lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpų įrengimo reikalavimus, nenumatyta, jog šiose patalpose turi būti įrengti stebėjimo langeliai, tačiau juos įrengti kalėjimams nėra draudžiama, o pareiškėjo argumentai dėl jo privatumo neužtikrinimo patalpoje yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir jo subjektyvia asmenine nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Tarnyba nesutiko, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas kalbant telefonu, nes jis nenurodė jokio konkretaus atvejo, kad jam tai būtų nutikę, o galimybės egzistavimas (kad jo pokalbį kas gali nugirsti) nesukuria tų pasekmių, kurias jis nurodo. Tarnybos teigimu, pagal įstatymą pareigūnai turi užtikrinti skambinančiojo kontrolę ir jokie teisės aktai nenumato, kad skambinimo metu privaloma visiškai užtikrinti pokalbio privatumą ir konfidencialumą, įrengiant visiškai uždaras kabinas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundą atmetė.

6. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), kitų teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką ir pažymėjo, kad priežiūros posto pareigūnas privalo užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą, o iš Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkto matyti, kad tikslu atlikti nuteistųjų kontrolę ir stebėjimą, kameros duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė, todėl langelio, kaip priemonės stebėjimui ir kontrolei vykdyti įrengimas, iš esmės yra galimas ir nepažeidžiantis teisės aktų reikalavimų.

7. Teismas iš byloje pateiktų nuotraukų nustatė, kad nuteistųjų, esančių kameros viduje, stebėjimui ir kontrolei vykdyti kameros duryse yra įmontuota akutė, kameros duryse esančios akutės lygmenyje kameros sienoje yra įmontuotas langelis, langelis įmontuotas ne kameros duryse, o kameros sienoje, be to, šis langelis įmontuotas ne kaip alternatyvi stebėjimo priemonė (arba langelis, arba akutė), o kaip dar viena kontrolės vykdymui skirta priemonė. Teismo vertinimu, vien tik langelio įrengimas ne duryse, o sienoje, negali būti laikomas iš esmės neteisėtu atsakovo veiksmu, savaime darančiu žalą nuteistiesiems, nors šis langelis įrengtas kaip dar viena nuteistųjų stebėjimo ir kontrolės priemonė ir tai nėra aiškiai apibrėžta teisės aktuose, vien tik ši aplinkybė neturi būti vertinama kaip institucijos neteisėtas veiksmas, priešingai, dviejų stebėjimo priemonių įrengimas gali užtikrinti didesnę nuteistųjų kontrolę, taip pat nuteistųjų bei pačių įkalinimo įstaigos darbuotojų saugumą, o pati galimybė stebėti nuteistuosius kameroje nėra neproporcingas jų teisių varžymas, atsižvelgiant į specifinį nuteistųjų statusą ir neišvengiamą jų teisių ribojimą saugumo ir kontrolės tikslais.

8. Teismas pažymėjo, kad analogiškas ginčas dėl to paties Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (buvęs Pravieniškių PN-AK 3 sektorius) kameros sienoje įrengto stebėjimo lango jau buvo nagrinėtas teismų ir pažeidimas bei neteisėti valstybės veiksmai nebuvo konstatuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023).

9. Teismas, vadovaudamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punktu sprendė, kad stebėjimo ir kontrolės langelis gali būti su tam tikromis apsaugomis, t. y. temdytas ir iš išorės turėti uždengimo funkciją, tačiau langeliui tam tikrų savybių užtikrinimas nėra būtinas (o tik galimas), o langelio įrengimas be stiklo tamsinimo ir uždengimo iš išorės iš esmės atitinka minėtų taisyklių 13.3 punkto nuostatas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos ir konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kameros stebėjimo ir kontrolės įrengimą.

10. Teismas aptaręs BVK 43 straipsnio, nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančių Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 80 ir 81 punktų, Instrukcijos 10 ir 11.10 punktų nuostatas, sprendė, kad laisvės atėmimo vietos pareigūnams teisės aktai nustato pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu, o numatyti tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu.

11. Teismas sutiko, kad tokia kontrolė gali apriboti asmenų privatumą, sukelti tam tikrų neigiamų patyrimų, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais, bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika ir pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, o įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu.

12. Teismas pripažino, kad nuteistųjų teisių ribojimas telefoninių pokalbių srityje yra teisėtas: tai įtvirtinta įstatymu; ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimu nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

13. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas patyrė žymiai didesnių ribojimų, nei numatyta teisės aktuose, kad ribojimas buvo tiek intensyvus, jog būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius, o pareiškėjas taip pat nenurodė ir jokių konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie pareiškėjo patirtą neproporcingą jo nurodomos teisės ribojimą, jo nurodomi nusiskundimai yra hipotetiniai, nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo elgesio, siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų.

14. Teismas pripažintino, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, nes jam esant įkalinimo įstaigoje, jo lūkesčiai į privatumą nurodytomis sąlygomis (būnant kameroje ir kalbantis taksofonu) yra nesuderinami su įkalinimo įstaigoje taikomu kalinimo režimu ir naudojamomis kalinių stebėjimo ir priežiūros priemonėmis, o atsakovo atstovo veiksmuose nėra vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl nenustatęs neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas netikslingas.

III. 15. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nenustatė atsakovo deliktinės atsakomybės požymių (veiksmų ar neveikimo), kurie tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas pažymi, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose, esant sienoje nepagrįstai ir neteisėtai įrengtiems papildomiems stebėjimo langeliams, kurių įrengimo ir buvimo nenumato Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punktas, ir dėl to kiti asmenys galėjo pareiškėją stebėti pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis.

17. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad esant BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, be Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkte numatytos viršutinėje išorinių durų dalyje akutės arba įrengto stebėjimo langelio, dar gali egzistuoti, kaip viena kontrolės vykdymui skirta priemonė, langelis, kuris įmontuotas ne kameros duryse, o kameros sienoje, nes dėl to visiškai neįmanoma užtikrinti privatumo patalpose. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tokie langeliai įrengti nevisose patalpose, o teismo išvada nepagrįsta jokiomis teisės aktų nuostatomis, teismų praktika. Pareiškėjo teigimu, nuolatinei elgesio kontrolei pakanka duryse įrengtos akutės, o per neteisėtai kameros sienoje įrengto nepakankamai užtemdyto langelio atvirą vaizdą pareiškėją nuolatos stebi ne tik praeinantys pareigūnai bet ir kiti asmenys. Pareiškėjo vertinimu, tokių dviejų stebėjimo priemonių kamerose įrengimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, iš nuotraukų matyti, kad nuteistieji langelius uždengia įvairiais būdais ir tai įrodo, kad nuteistiesiems patalpose nebūna užtikrinamas jų privatumas, o vėliau nuteistieji dėl to būna drausminami. Pareiškėjas teigia, kad iš teismui pateiktų langelių, kurie įrengti kamerų sienose, nuotraukų nėra detaliai matyti ar šie yra patamsinti, nėra aišku, jų paskirtis, ar praeinantys pareigūnai ir kiti nuteistieji galėjo pareiškėją matyti patalpų viduje. Pareiškėjo teigimu, dėl išdėstytų aplinkybių jis sistemingai patyrė realių dvasinių ir emocinių sukrėtimų, didelių nepatogumų, kurių intensyvumas viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

18. Pareiškėjas nurodo, kas teismo posėdyje prašė teismo išreikalauti iš atsakovo įrodymus dėl telefonų išdėstymo ir kontrolės valdymo vietos nuotraukas, tačiau teismas nepagrįstais atsisakė jas išreikalauti, o atsakovas pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl neužtikrinto privatumo pokalbių telefonu metu nepaneigė faktiniais įrodymais, todėl teismo sprendimas turėjo būti priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Pareiškėjo teigimu, jo teisė į privatumą buvo pažeidžiama nuolat, ko nebūtų buvę, jei telefonai būtų įrengti kabinose kaip Kauno kalėjime ir kitur. Pareiškėjas tvirtina, kad dalis jo privačių pokalbių aplinkybių būna žinomos kitiems asmenims, viešinamos, dėl to jam tenka patirti didelių nepatogumų, t. y. neturtinę žalą.

19. Pareiškėjas pateikė 2024 m. balandžio 10 d. prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus: nuotraukas dėl langelių įrengimo kamerų sienose bei telefonų koridoriuose išdėstymo.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Tarnyba visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris priimtas tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas bei nepažeidus proceso teisės normų, ir pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje kilo ginčas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d.: neužtikrinto privatumo gyvenamosiose patalpose dėl kamerų sienose įrengtų stebėjimo langelių bei neužtikrinto privatumo kalbant telefonu, priteisimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – Tarnybos neteisėtų veiksmų.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad stebėjimo langeliai kamerų sienose įrengti neteisėtai, jam nebuvo užtikrintas privatumas kalbant telefonu, todėl jis patyrė neturtinę žalą ir prašo ją priteisti.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Pareiškėjas pateikė 2024 m. balandžio 10 d. prašymą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teisme buvo nepakankamai objektyviai vertinti įrodymai dėl langelių įrengimo sienose bei telefonų koridoriuose išdėstymo, todėl teikia tokias fotonuotraukas iš kitų pirmosios instancijos teismo bylų ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė kodėl teikiamų įrodymų nepateikė anksčiau, be to teikiami įrodymai yra iš kitų bylų, nėra duomenų, kad teikiamose nuotraukose užfiksuotos gyvenamosios patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, o pirmosios instancijos teismas duomenis ir nuotraukas apie taksofonų įrengimą buvo išreikalavęs iš atsakovo ir šie įrodymai yra byloje. Todėl, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisėjų kolegija nutaria nepridėti prie bylos ir nevertinti pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neteisėto stebėjimo langelių kamerų sienose įrengimo pažymi, kad pagal ginčui aktualios redakcijos Instrukcijos 11 punktą asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama: nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose (11.1 p.); techninėmis ir elektroninio stebėjimo programinėmis priemonėmis, kuriomis kontroliuojamas nuteistojo pareigų bei jam nustatytų draudimų laikymasis (11.5 p.). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punktas, reglamentuojantis kamerų durų įrengimo reikalavimus, nustato, kad viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas stebėjimo langelio uždengimas plieniniu lakštu, kuris uždarytoje ir atidarytoje padėtyse neturi išsikišti iš durų plokštumos. Užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir turi būti rakinamos. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą reglamentavimą, atsakovo paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo gyvenamosios patalpos sienoje įmontuotas langelis vertintinas kaip dar viena kontrolės vykdymui skirta priemonė. Nors Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato alternatyvių stebėjimo priemonių įrengimą (arba langelis, arba akutė), tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad langelis įrengtas ne duryse, o sienoje, ar, jog duryse taip pat yra įrengta stebėjimo akutė, negali būti laikoma iš esmės neteisėtu atsakovo veiksmu, savaime darančiu žalą nuteistiesiems. Teisės aktai nenumato privalomo stebėjimo langelio užtemdymo (langelis gali būti užtemdytas ar uždengiamas plieniniu lakštu), todėl aplinkybė, kad per stebėjimo langelį gali būti matomas gyvenamosios patalpos vidus, negali būti vertinama kaip tiesioginis gyvenamojoje patalpoje esančių asmenų privatumo pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus, be kita ko, į aptartas Instrukcijos nuostatas, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kameros stebėjimo ir kontrolės įrengimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose (žr., pvz., 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-35-442/2025; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-186-556/2025). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl skambinimo telefonu sąlygų, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į pataisos įstaigos pareigūnų pareigą užtikrinti nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, yra nurodęs, kad nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-26-520/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-644-822/2021; kt.).

30. Įvertinus ginčui aktualias nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 43 straipsnio, Vidaus tvarkos taisyklių 81 punkto nuostatas, darytina išvada, kad teisės aktai nustato laisvės atėmimo vietos pareigūnų pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Tokia kontrolė gali sukelti asmeniui tam tikrus neigiamus patyrimus, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-46-789/2024; kt.).

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato papildomų taksofonų įrengimo reikalavimų. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo, esant netinkamam taksofono įrengimui bei neužtikrinant pokalbio konfidencialumo, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, skleidė ją kitiems asmenims. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra stebimas pareigūnų ir taip pažeidžiamas jo privatumas, negali būti vertinama kaip jo teisių ar teisės aktų pažeidimas, kadangi pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarytų prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-934-822/2021; kt.). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamų telefonų (taksofonų) įrengimo ir dėl to patirtos neturtinės žalos atmetami.

32. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis