9a8bc303-3eeb-435c-ac1d-e0e38cc429d9 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-255-785/2012 Proceso Nr. 1-73-1-00143-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.; 2.3.7.1.; 2.3.7.4. (S)             MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 14 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Antanavičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, nukentėjusiajam E. U., jo atstovei pagal įstatymÄ V.

U., kaltinamojo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , besimokinantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

K. J. nežymiai sutrikdė sveikatÄ mažamečiui, tai yra jis 2012 m. sausio 26 d., apie 15:30 val., Mažeikių rajone, TirkÅ¡liuose, Mokyklos gatvėje, ties namu Nr. 6, tyčia pastÅ«mė mažametį E. U., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko E. U. atsitrenkė į metalinio tinklo tvorÄ , tuo nukentėjusiajam E. U. padarydamas odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame skruoste, poodinę kraujosruvÄ kairėje prie alkÅ«nės sÄ nario, keletÄ poodinių kraujosruvų abiejose kojose, taip nežymiai sutrikdydamas E. U. sveikatÄ .K.

J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ 2012-01-26, jis atsikėlė apie 6 val. turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau tÄ savaitę į mokyklÄ nėjo, nes sirgo, turėjo medicininę pažymÄ , jam buvo pÅ«linė angina, dėl kurios turėjo gulėti lovoje. TÄ dienÄ jautėsi gerai atsikėlęs apsirengė darbiniais murzinais drabužiais: velvetine striuke su užtrauktuku, viduj buvo kailis, džinsines kelnes, kurios buvo įplyÅ¡usios, sportinius batus – juodus kedus, ir užsimovė kepurę.

Nuo 7 val. išėjo į kiemÄ ir tvarkė motorolerį. Nuo motorolerio nuėmė jo kaminÄ . Kieme prie įvažiavimo prinešęs malkų užkÅ«rė bačkÄ , į kuriÄ Ä¯dėjo iÅ¡deginti motorolerio kaminÄ . Žino, kad deginti negalima, tačiau niekas nesiskundė, nors pakankamai juodi dÅ«mai judėjo į kaimynų pusę. Kai įdėjo deginti kaminÄ , nuėjo tvarkyti motorolerio. Kai jis išėjo į laukÄ dar tėvas su mama miegojo. Å eimoje dar yra sesuo, kuri mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir jis bei brolis.

TÄ rytÄ , kai jis buvo lauke prie motorolerio sesuo į mokyklÄ išėjo apie 7.10 val., o brolis, kuriam yra 17 m., išėjo 7.30 val. į darbÄ , nes į mokyklÄ taip pat nėjo. Su savimi telefono ir laikrodžio neturėjo. LaikÄ nurodo pagal nuojautÄ . Mama su tėvu visÄ laikÄ buvo namuose. Apie 10 val. grįžo į namus pavalgyti. Apie 10.20 val. išėjo atgal į laukÄ , apie 2 val. degino motorolerio kaminÄ , išėmęs jį vėsino sniege. Apie 11 val. atvažiavo pas juos dėdė P., mamos brolis.

Jis tvarkė kieme stovėjusio traktoriaus laidynÄ . Nors anksčiau nurodė, kad tėvas buvo namuose, bet patikslino, kad tėvas abu kartu su dėde P. lauke tvarkė traktoriaus laidynÄ ir vienas kitÄ kieme matė, tai yra jie matė, kaip jis tvarkė motorolerį. Dėdė iÅ¡važiavo apie 13-14 val. Po to apie 15 val. jam atvežė kitÄ karbiuratorių motoroleriui ir gal po 15 min. iÅ¡važiavo. Apie 11.30 val. jis parėjo namo nusirengė neÅ¡varius drabužius, persirengė kitais. Kai grįžo namo tėvai jį matė.

Apie 12 val. ėjo pailsėti, atsigulti, užmigo. Kai atsikėlė apie 15 val. abu tėvai buvo namuose, su jais susitiko. Tėvas gulėjo lovoje, mama virtuvėje prie stalo skaitė knygÄ . Mama klausė kur eina, jis atsakė, kad eina į laukÄ prie deginamo motorolerio kamino. Ir vėl apsirengė darbiniais rÅ«bais ir apie 15.10 val. išėjo į laukÄ . Deginamo motorolerio kamino ugnis buvo užgesusi. Išėmė kaminÄ , jį iÅ¡daužė, iÅ¡kratė ir ėjo prisisukti kamino prie motorolerio.

Parėjo į trobÄ apie 15.30 val., nusirengė ir buvo namuose. Kai grįžo namo mama valgyti gamino, tėvas prie stalo sėdėjo. Abu buvo virtuvėje. Parėjęs persirengė, ėjo į savo kambarį klausytis muzikos. Paskui užmigo. Po to atsikėlė, apsirengė išėjo apie 18 val. į lentpjÅ«vę nusimaudyti. Tada buvo apsirengęs plonÄ striukę su užraÅ¡u „Red Bull“. Ji yra Å¡viesiai mėlyna tarpais juoda. UžraÅ¡as priekyje ir gale, yra paveiksliukas su buliais. Ėjo iki lentpjÅ«vės apie 5 min.

Nusimaudė po duÅ¡u. Tada atėjo pabÅ«ti pas lentpjÅ«vėje dirbantį R., pažiÅ«rėjo televizorių. Po to ėjo pas draugÄ M.. Pas M. galbÅ«t išėjo apie 18.30 val. BÅ«nant pas M. apie 19 val. jam paskambino mama, pasakė, kad pareitų namo, nes jį kaltina, kad vaikÄ sumušė. Namie mama klausė, kÄ jis prisidirbo. Kai pirmÄ kartÄ pakvietė policininkė apklausti, po apklausos vakare nuvažiavo su mama pas U., kur norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti. Pas U. jis pakėlė balsÄ , nes nervai neatlaikė.

Ten jie nieko neiÅ¡siaiÅ¡kino, o tik dar labiau susipyko ir iÅ¡važiavo namo. Nukentėjusiojo berniuko nepažįsta, jį pirmÄ kartÄ matė policijoje. Su jo broliu mokėsi vienoj TirkÅ¡lių mokykloj, buvo draugais. Su U. yra tolimi kaimynai, su jais nei jis, nei kas iÅ¡ Å¡eimos nebuvo susipykę, nes net nebuvo su kitais Å¡eimos nariai pažįstami. Nežino, dėl ko jį apkaltino, nes jis to nepadarė. Kad jis buvo namie daugiau negali patvirtinti joks draugas ir kaimynas, tik Å¡eimos nariai. TÄ 2012-01-26 visÄ dienÄ buvo namuose ir iÅ¡ kiemo, kuriame remontavo motorolerį nebuvo išėjęs. TÄ dienÄ degino motorolerio kaminÄ , remontavo jo karbiuratorių, buvo iÅ¡ardęs variklį, remontavo stÅ«moklius, žiedus, buvo nuėmęs plastmases, tačiau kada kÄ tiksliai darė nurodyti negalėjo.

Policijoje jam sakė, kad jis neva vaikÄ sumušė prie pačios mokyklos, kur yra gyvatvorės. Nuo jo namų iki tos vietos yra kažkur kilometras. Per penkias minutes galima iki tos vietos ateiti, tačiau jis išėjęs iÅ¡ kiemo nebuvo. TirkÅ¡liuose yra daug vaikinų panaÅ¡ių į jį, tačiau K. jis yra vienas ir kitų konkrečių panaÅ¡ių į jį asmenų, iÅ¡skyrus savo brolį, įvardinti negalėjo. Po nukentėjusiojo apklausos patvirtino, kad turi juodÄ Å¾ieminę striukę su paveikslėliu nugaroje.Nukentėjusysis E. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-01-26 buvo Å¡eÅ¡ios pamokos, bet jis dar buvo pas auklėtojÄ , nes jam reikėjo sulaukti autobuso.

Iš mokyklos išėjo po 15 val. Nuo mokyklos iki stotelės yra keli šimtai metrų. Už mokyklos sutiko tris vaikinus. Iš kurių vienas jam buvo matytas, žinojo, kad jis anksčiau mokėsi jo mokykloje ir jį vadino „K.“. Jis buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke, su kažkokiais paveikslėliais ir priekio ir galo, jo kelnės buvo džinsinės, šviesiai mėlynos, buvo rudi batai. Kepurės jis neturėjo. Kitas kartu buvęs jaunuolis su juodos spalvos žiemine striukę buvo su kepure.

Trečias vaikinas buvo su pusiau stora striuke, kurios spalvos neatsimena. Konstantinas pasakė, kad reikia jį iÅ¡prausti su sniegu. Ir jis nuo K. pradėjo bėgti, o jis pradėjo vytis. Jis vienas jį vijosi. Vijosi kelis metrus, nes buvo slidu ir nelabai galėjo nuo jo pabėgti. Bėgo link stotelės. Pasivijęs K. jį sučiupo už rankos. SučiuptÄ rankÄ jam skaudėjo. Jo iÅ¡sigando, nes jis yra vyresnis. Nuo jo bėgo, nes pasirodė baisiai. Buvo Å¡alta, nenorėjo, kad bÅ«tų iÅ¡praustas sniegu.

Pagavęs jį K. už rankos pastÅ«mė. Kai krito nusibrūžino į metalinę tvorÄ . Ä® tvorÄ susitrenkė rankÄ , kuriÄ skaudėjo. Striukę suplėšė trijose vietose. Skaudžiai nukrito su keliais ant žemės. Aplinkui daugiau nieko nepastebėjo. Kiti du jaunuoliai stovėjo ir žiÅ«rėjo. Kai jis nukrito ant žemės ir atsitrenkė į tvorÄ jo K. su sniegu nebeprausė. Po to K. nuėjo prie draugų ir jie visi nuėjo link parduotuvės, o jis atsikėlęs nuėjo link stotelės. Dėl Å¡io įvykio jis iÅ¡sigando.

KitÄ savaitę jam buvo baisu eiti į mokyklÄ . Dėl Å¡io įvykio ėjo pas daktarę, mama davė vaistų. Bijojo vėl sutikti K.. Kai atvažiavo autobusas, grįžo su juo namo, kur namuose apie tai kas įvyko papasakojo broliui, mamai. Namie broliui apibÅ«dino jį pastÅ«musio vaikino iÅ¡vaizdÄ , kad jis garbanotais plaukais, jo Å«gį, akis, veidÄ , kaip apsirengęs, kad prieÅ¡ du metus kartu su broliu buvo jį sutikę prie bažnyčios, anksčiau jį irgi matydavo prie autobuso stotelės. Brolis pasakė, kad tai galėjo bÅ«ti K. ir žino kur jis gyvena.

Kai grįžo tėtis su tėvais nuvažiavo į K. namus, tačiau jo namuose nebuvo ir nieko negalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti. Tada jie nuvažiavo į policijÄ , kad tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kintų kas tai padarė. Policijoje sutiko D. Å ., kuriam pasakė, kad jį pastÅ«mė K. Vėliau į namus atvažiavo policininkė ir parodė jam keturias foto nuotraukas, iÅ¡ kurių jis atpažino K., kaip asmenį jį pastÅ«musį į tvorÄ . Kai K. atpažino iÅ¡ nuotraukų, prieÅ¡ tai jo daugiau niekur nebuvo sutikęs ir matęs. Vėliau policijoje akistatoje jis susitiko su K. ir patvirtino, kad bÅ«tent jis pastÅ«mė jį, nors K. neigė tai padaręs. Jis tikrai yra įsitikęs, kad jį pastÅ«mė K., o ne koks nors kitas asmuo.

Jis tikrai neapsiriko ir be pagrindo apkaltinti K. J. jis neturi jokio pagrindo. Teismo posėdyje kreipdamasis į kaltinamÄ jį K. J. pasakė, kad „tai tu mane pastÅ«mei“. Nukentėjusiojo E. U. atstovė pagal įstatymÄ teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-01-26, po 15.30 val. grįžo mano sÅ«nus iÅ¡ mokyklos. Jo akys buvo paraudonavusios, pabrozdintas deÅ¡inys skruostas. SÅ«naus striukė buvo suplėšyta. Jis jai pasakė, kad už mokyklos posÅ«kio sutiko tris jaunuolius ir vienas pasakė, kad reikia jį iÅ¡prausti su sniegu.

Jis bėgo, o jį vijosi, stÅ«mė, jos sÅ«nus pasisuko ir nuvirto. Ji paskambino vyrui, pasakė kas nutiko. Su vyresniu sÅ«num Egidijus pakalbėjo, jam apibÅ«dino tÄ jaunuolį, kuris jį pastÅ«mė, pasakė, kokia nosis, antakiai, kad banguoti plaukai. Vyresnis sÅ«nus pasakė, kad tai galėtų bÅ«ti „K.”. Grįžęs vyras pasakė, kad gal jie nuvažiuos pas jį ir jis atsipraÅ¡ys. Nuvažiavo į J. namus. Tada buvo kažkur 18.30 val. moteris atidarė duris. Jie pasakė kas nutiko, sakė, kad nori surasti kaltininkÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bÅ«tent jis tai padarė.

Ji pasakė, kad sÅ«nų nėra namuose. Tada jie atsiprašė, pasakė, kad kreipsis į policijÄ ir tegul ji aiÅ¡kinasi. Po savaitės atvažiavo policijos pareigÅ«nė, apklausė E. Po to atsivežė 4 nuotraukas, iÅ¡ kurių E. atpažino K., kad bÅ«tent jis jį pastÅ«mė ir sužalojo. Jai paskambino vyresnysis sÅ«nus ir pasakė, kad „K.“ skambino ir perspėjo, kad jis atvažiuos. SÅ«nus jai pasakė, kad „K.“ jam pasakė, kad jis vis tiek „iÅ¡sivartys“. K. ji anksčiau nebuvo mačiusi.

Pas juos atvažiavo moteris su vaikinu, tai buvo K. su mama. Jie prisistatė, pradėjo sakyti, kuo juos kaltina, kad paduos juos į teismÄ . Ji jiems sakė, kad nieko neturi asmeniÅ¡kai prieÅ¡ jos sÅ«nų, tik parašė pareiÅ¡kimÄ , jog sÅ«nus buvo užpultas. Jie pradėjo juos įžeidinėti. Moteris jai pasakė, kad parodytų vaikÄ ir tegul jis atpažįsta jos sÅ«nų. Vaikinas pradėjo grasinti, motina ant jo užšaukė ir jis apsiramino. Jiems sakė, kad jei kitas jaunuolis užpuolė jos sÅ«nų, tai policija nustatys.

Po Å¡io įvykio jos sÅ«nus pradėjo prastai mokintis, jam girdė raminamÄ sias arbatas, davė tabletę. Po to buvo akistata pas tyrėjÄ . K. įžeidinėjo jÄ ir jos sÅ«nų. Jis sakė: „Ko jÅ«s norit? Ko aiÅ¡kinat? Jei aÅ¡ tavo sÅ«nų pakiščiau“? E. susigūžė. Tik tada ji parašė ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, nes jis labai įžūliai elgėsi. K. sakė, kad nori iÅ¡ jo pinigų iÅ¡peÅ¡ti. E. bijojo eiti į mokyklÄ , krito jo mokymosi rezultatai.

Ėjo dėl to pas socialinę darbuotojÄ . Jiems bÅ«tų užtekę atsipraÅ¡ymo ir dalies pinigėlių už sugadintÄ striukę. Todėl teismo praÅ¡o tik priteisti 100 Lt turtinę žalÄ už suplėšytÄ striukę, o nuo dalies ieÅ¡kinio, tai yra nuo 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo, atsisako. SÅ«nus meluoti nemėgsta. Ji sÅ«numi tiki. SÅ«nus daugiau niekada nėra grįžęs su suplėšyta striuke. Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis K. J. yra jo sÅ«nus ir paaiÅ¡kino, kad 2012-01-26 jo sÅ«nus buvo namuose, taisė motorolerį.

K. atsikėlė, jam skaudėjo akis ir sakė, kad neis į mokyklÄ , sakė, kad susitaisys motorolerį. K. išėjo vakare į duÅ¡Ä , o jis tÄ dienÄ buvo namuose, gulėjo, nes buvo po operacijos, iÅ¡ kurios buvo grįžęs prieÅ¡ naujus metus. TÄ dienÄ jis nieko nesidarbavo. Buvo apie 11 val. atvažiavęs P., traktoriui pravesti laidynÄ . P. traktorių tvarkė vienas, o jis tik buvo nuėjęs į laukÄ jam parodyti kas kur ir grįžo namo. Kartu su P. lauke nesidarbavo. Atsakydamas į klausimus patikslino, kad jis ryte atsikėlė apie 8.00 val.

K. buvo kambaryje, po to išėjo į laukÄ . Matė, kaip jis duslintuvÄ degino. Po to K. buvo parėjęs namo, pavalgė ir vėl išėjo. Per virtuvės langÄ matė, kaip jis buvo kieme, nors visÄ laikÄ prie to lango nesėdėjo. Daugiausia gulinėjo, pasivaikščiodavo ir vėl eidavo gulti. Kai gulėjo – miegojo. SÅ«nus buvo apsirengęs darbiniais drabužiais, tik kai jis ėjo nusimaudyti vakare, tada persirengė. Žmona buvo namuose. U. nepažįsta, su jais susipykę nebuvo. Teigia, kad ne jo sÅ«nus jų vaikÄ nuskriaudė, nes jis buvo namuose, todėl ir liudija.

P. iÅ¡važiavo, kai sutvarkė laidynÄ , jis užtruko valandÄ ar pusantros valandos. Vėliau grįžo ir sÅ«nui kažkÄ motoroleriui atvežė. Galutinai P. iÅ¡važiavo po 15.00 val. Žmona tÄ dienÄ iÅ¡ namų nebuvo išėjusi. SÅ«nÅ«s kartais eina į parduotuvę. K. pats nusiperka cigarečių. Jis pasisako, kai iÅ¡eina. Iki parduotuvės nuo namų yra apie kilometras. Einama 5-10 min. Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis K. J. yra jos sÅ«nus ir paaiÅ¡kino, jog sÅ«nus K.tÄ dienÄ buvo namuose.

Jis taisė motorolerį. K. nebuvo mokykloje. Jis buvo apsirengęs darbiniais rÅ«bais. Jei jis kur iÅ¡eina – persirengia, nusiprausia – tik tada eina. SeptintÄ ryto K. atsikėlė, apie puse aÅ¡tuonių išėjo tvarkyti motorolerio. K. skaudėjo akys, todėl ir nėjo į mokyklÄ . Suvirinimo pamokos buvo, todėl ir skaudėjo jam akys. PÅ«lingos anginos nebuvo. Trečiadienį vakarÄ nusprendė neiti į mokyklÄ . Ankstesnėm dienom ėjo į mokyklÄ . Lauke K. statinėj degino motorolerio kaminÄ , lauke remontavo motorolerį.

Buvo parėjęs iÅ¡ lauko namo, atsigėrė vandens. Ji visÄ dienÄ buvo namie, gamino valgyti. Ji buvau iÅ¡ po operacijos, dar serganti. Prigulusi nebuvo. VisÄ dienÄ sėdėjo virtuvėj, matė sÅ«nų pro langÄ . K. buvo apsirengęs darbiniais rÅ«bais, užsimovęs juodÄ kepurę, darbiniais pirÅ¡tines. Buvo parėjęs pavalgyti, kai praalko, pasiÅ¡ildyti. K. persirengęs nebuvo, į savo kambarį nebuvo parėjęs. Buvo atvažiavęs P. K. – jos brolis. Jis atvažiavo apie 11 val. traktoriui elektros dalį sutvarkyti.

P. vienas tvarkė traktorių. Vyras buvo troboje, jis buvo po skrandžio operacijos. Vyras savo kambaryje lovoje gulėjo, virtuvėje sėdėjo. Jis užmigęs nebuvo. P. K. apie 15.00 valandÄ K. atvežė motoroleriui dalį, po to 16 val. kažkur iÅ¡važiavo. Po to K. vienas remontavosi motorolerį. K. į trobÄ parėjo prieÅ¡ 18.00 val. Apie 18.00 val. išėjo nusimaudyti į lentpjÅ«vę. Persirengė Å¡variais drabužiais. Iki to laiko nebuvo persirengęs. SÅ«nus į miestelį nebuvo išėjęs. Jei iÅ¡eina – jis pasisako.

Gal ir buvo K. grįžęs į namus, gal kokį kartÄ . Gal ji tada kitam kambary tada buvo. Po to sÅ«nus nusimaudė ir parėjo namo. Ta moteris su vyru ir vaiku buvo atvažiavę tÄ vakarÄ , sakė, atseit jos sÅ«nus pastÅ«mė jų vaikÄ . Ji jų nepažinojo. Kaip tik tada K. buvo išėjęs maudytis. Kai K. grįžo apie 20 val., jam viskÄ pasakė paklausė kÄ jis padarė, o jis pasakė, kad visÄ dienÄ buvo namie. Telefonu K. neskambino. Po to aiÅ¡kinosi, buvo nuvažiavę į U. namus.

Prašė, kad iÅ¡eitų jų sÅ«nus lauk, kad atpažintų. Norėjo iÅ¡girsti iÅ¡ jo, kad jos sÅ«nus jį pastÅ«mė. JÄ užsipuolė, kad ieÅ¡ko teisybės. Nepavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti. Ji perka maistÄ , K. labai retai eina į parduotuvę. K. pats cigaretes perka. TÄ dienÄ jis nėjo į parduotuvę. Jis tik įbėgdavo į namus ir iÅ¡bėgdavo. Jis tikrai nebuvo persirengęs dienÄ , o persirengė tik vakare eidamas į lentpjÅ«vę. Liudytojas D. Å . parodė, kad gyvena TirkÅ¡liuose.

KaltinamÄ jį pažįsta. Su nukentėjusiuoju E. mokėsi vienoje mokykloje. Paties įvykio nematė. Jis su broliu ir dar vienu asmeniu, kurio vardo nežino, buvo atvažiavę į policijÄ . Jie buvo nuskriaudę vaikÄ , bet ne Å¡ioje byloje. Sutiko policijoje nukentėjusįjį. Jis sakė, kad K. jį užpuolė. Su nukentėjusiuoju jis policijoje bendravo tiesiogiai. Policijoje buvo žiemÄ , tiksliau kada – nežino. Neklausė nukentėjusiojo, kada jį užpuolė. Nepastebėjo, ar matėsi ant jo kokios žymės. Jis sakė, kad į mokyklÄ ar iÅ¡ mokyklos ėjo, ir jį užpuolė K..

TirkÅ¡liuose K. yra vienas, tai kaltinamasis K. J.. Klausė nukentėjusiojo, ar tikrai K. tai padarė, sakė, kad tikrai. Policijoje tada K. sutikęs nebuvo. Neatsimena, ar su K. yra kalbėjęs ta tema. Kai gavo Å¡aukimÄ , kalbėjo su K., jo klausė, kaip viskas buvo, klausė, kodėl jį iÅ¡kvietė. K. jam nesakė, kÄ reikia sakyti teisme. Jis tik pasakė, kad jis yra kaltinamasis. Anksčiau ta tema nėra su K. kalbėję. Nežino, kaip buvo ieÅ¡komas kaltinamasis Å¡ioje byloje. Kaip E. su tėvais ieÅ¡kojo kalto asmens, kaip jį sumušė – nėra tokių dalykų pasakojęs, nei K. nei kitiems asmenims.

TirkÅ¡liuose nėra panaÅ¡ių asmenų į K.Liudytojas M. D. parodė, kad nukentėjusysis E. U. yra jo brolis ir paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju lankė bendrÄ mokyklÄ . K. už M. gal 3 ar 4 klasėmis buvo vyresnis. Kai jis parėjo iÅ¡ mokyklos brolis E. verkdamas priėjo prie jo ir papasakojo, kad ėjo link autobusų stotelės ir sutiko tris vaikinus. Vienas jam sakė, kad reikia brolį iÅ¡maudyti su sniegu. Vienas pradėjo jį vytis. Prie krÅ«mų bandė įsprausti, ir jį pastÅ«mė į krÅ«mus, suplėšė broliui striukę, jis virsdamas parkrito ant kelių ir įsibrėžė veidÄ .

Sakė, kaip tas jaunuolis atrodė. Sakė, kad yra iÅ¡ mokyklos pravarde „Š.“ ar „Š. brolis“. Sakė, kad yra aukÅ¡tas, lieknas, pailgais banguotais plaukais, nurodė kaip buvo apsirengęs. Brolio jis klausė, ar pažino kitus. Jis atsakė, kad neįsiminė. Vakare tėtis parvažiavo, papasakojo viskÄ tėčiui. Vėliau tėtis parvažiavo namo, kuriam E. apibÅ«dino užpuolikÄ taip pat. E. sakė jam, kad kartÄ einant jiems kartu iÅ¡ parduotuvės buvo su užpuoliku prie bažnyčios susitikę akis į akį.

Tėtis nusprendė, kad reikia kreiptis į policijÄ . Jis tėčiui pasakė, kad žino, kur jis daugmaž gyvena. Tėvai su broliu nuvažiavus pas jų, nuėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti. To nepavykus padaryti, po to jie važiavo į policijÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nes tuose namuose sakė, kad ne tas įtariamasis. Sakė, kad jis buvo namuose, kad jis negalėjo daryti. Bet iÅ¡ matymo, iÅ¡ pasakojimo, K. atitiko apibÅ«dinimÄ . „Š.“ – buvo K. pravardė. Taip vadindavo abu brolius iÅ¡ mokyklos, nes ir K. brolis yra su tokia pravarde „Š.“.

E. pasakojimas atitiko K. apibÅ«dinimÄ . Pagalvojo, kad tai gali bÅ«ti K. J.. Jį vadino mokykloj „Š.“, „K.“. Po kurio laiko buvo atvažiavę K. J. su tėvais. Vakare K. jam skambino, tačiau tėvų namie nebuvo. Sakė, kad nori viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad yra nekaltas ir, kad vis tiek „iÅ¡sivartys“. „IÅ¡sivartysiu“ jis suprato, kad iÅ¡sisuksiu. Nekaltumas ir iÅ¡sisukinėjimas nelabai suderinama. Jam sakė, kad tėvų nėra. Dar kelis kartus jam skambino. Po kurio laiko grįžo tėvai ir atvažiavo K. su mama.

Jie pradėjo su tėvais kalbėtis. Jų pokalbį girdėjo. Jie kalbėjo, kad K. yra nekaltas, kad įvyko nesusipratimas. Po to prasidėjo ginčas, pradėjo jie rėkti ant tėvų, vadinti įvairiais žodžiais. Gal sakė, kad brolis psichiÅ¡kai nesveikas, kad iÅ¡sigalvoja tokius dalykus. IÅ¡sirutuliojo didesnis ginčas. Tėvai nuramino juos, pasakė, kad policija viskÄ iÅ¡spręs. Dėl tos bylos į namus buvo atvažiavę pareigÅ«nai, žino, kad E. iÅ¡ nuotraukų atpažino, kad jį sužalojo K.

Nesutarimų su J. neturėjo. Nusistatymo prieÅ¡ jį neturi. Tikslo jį apkalbėti neturi. E. motyvo taip pat jokio nėra apkaltinti ne tÄ Å¾mogų. MÅ«sų Å¡eimos nekonfliktuoja, nebuvo pažįstami su J. Žino, kad K. nepripažįsta. Sakė, kad to nepadarė. Brolis nuo pat pradžių sakė, kad bÅ«tent K. jį užpuolė ir sužalojo. Jis tikrai broliu tiki. Po sužalojimo broliui E. buvo matyti mėlynės, įbrėžtas veidas, jam buvo suplėšyta striukė. Kitų tokių panaÅ¡ių pagal E. apibÅ«dinimÄ jis nepažįsta.

Kitų įtariamųjų iÅ¡ niekur neatsirado ir nebuvo nustatyti. Brolis pasakojo, kad anksčiau jiems su broliu einant pro bažnyčios gatvę kartu jie buvo sutikę K., kuris jo tada kažko paklausė, o jis jam kažkÄ atsakė. Policijos komisariate, kai rašė pareiÅ¡kimÄ , sutiko pažįstamus D. Å . ir D. Å .. Su jais bendravo, jiems papasakojo kas nutiko, kad E. sužalojo K.Kaltinamasis K. J. po liudytojo parodymų nurodė, kad pravardė „Š.“ yra jo brolis ir pagal apibÅ«dinimÄ tai gal jis sužalojo nukentėjusįjį, bet žino, kad jis tÄ dienÄ buvo darbe ir mokyklÄ taip pat nėjo.

Liudytojas P. K. parodė, kad kaltinamojo K. J. mama yra jo sesuo ir paaiÅ¡kino, kad tÄ sausio 26 d. dienÄ jis buvo atvažiavęs pas J. taisyti traktoriaus elektrinės dalies. TÄ dienÄ jis į darbÄ nėjo, prašė, kad mechanikas jį iÅ¡leistų iÅ¡ darbo. Nors sausio 28 d. į darbÄ Ä—jo. PaaiÅ¡kino, kad paprastai jo darbo laikas yra darbo dienos nuo pirmadienio iki penktadienio. Patikslinus nustatyta, kad sausio 28 d. buvo Å¡eÅ¡tadienis. Nurodė, kad pas J. atvažiavo apie 11 val., K. taisė motorolerį daržinėlės viduj.

Buvo prie jo priėjęs, sakė, kad nedirba karbiuratorius. Namuose buvo K. tėvas, jo sesuo. Kambaryje su jais atsigėrė kavos ir išėjo darbuotis. Darbavosi prie traktoriaus dviese jis ir K. tėvas V. Traktorių tvarkė garaže. V. visada buvo kartu ir miegoti nebuvo išėjęs. Apie 14.30 val. darbus baigė. IÅ¡ garažo matė K., kartais jis ateidavo kokį raktÄ pasiimti. Jo visÄ laikÄ nematė, nes užstojo siena. Nuo 11 val. iki 14.30 val. visÄ laikÄ buvo prie traktoriaus kartu su V., K. tėvu, o laikas nuo laiko vis matydavo ateinantį ir K.

Nuo 14.30 val. nuėjo į kambarį, užkando, pasėdėjo. Namie buvo jis, V., sesuo ir K. Kai pavalgė K. išėjo prie motorolerio ir grįžo po 15 val., sakė, kad neis sutaisyti motorolerio. Apie 16 val. iÅ¡važiavo namo ir atvežė K. karbiuratorių. Vėliau vėl grįžo ir iÅ¡važiavo prieÅ¡ 18 val. Jokio laužo K. nebuvo užkÅ«ręs ir jis nieko tÄ dienÄ tikrai nedegino, nes negalima miestelyje kÅ«renti, negalima terÅ¡ti gamtos. Tikrai tÄ dienÄ pas J. niekas lauke nekÅ«reno jokio laužo ir nieko nedegino.

Vėliau sužinojo, kad nuskriaudė vaikÄ . Jam sesuo sakė, kad vaikÄ nuskriaudė tÄ dienÄ , kai jis pas juos remontavo traktorių, o tÄ dienÄ K. buvo namuose ir nieko nuskriausti negalėjo. Jis pats tiksliai neatsimena, kuriÄ bÅ«tent dienÄ jis remontavo traktorių pas J., jam apie tai pasakė sesuo J. J.. Kai jis buvo pas J., K. visÄ laikÄ buvo namie ar kieme, nors ne visada į jį žiÅ«rėjo, bet girdėjo, kaip jis skrabėjo. Puse keturių negalėjo jis suspėti nueiti į miestelį. 15.00 val. išėjo K.

į laukÄ . 15.30 K. buvo kambaryje. Nuo 14.30 val. iki 15.30 val. jie visi buvo namie. Žino, kad vaikÄ nuskriaudė prie mokyklos. Atstumas nuo J. namų iki mokyklos – nuo 500 m iki kilometro. Pėsčiom tokį atstumÄ per 10 minučių galima nueiti neskubant. Kai iÅ¡važinėjo K. ruošėsi eiti maudytis. TÄ dienÄ K. buvo apsirengęs darbiniais rÅ«bais ir kitais rÅ«bais persirengęs nebuvo. Liudytojas M. B. parodė, kad kaltinamasis K. J. yra jo draugas ir kaimynas. Žino, kad K. yra neteisėtai apkaltintas.

Žino, kad jis ėjo į duÅ¡Ä Ä¯ jo darbovietę, nusimaudė ir atėjo pas jį į namus. Kas anksčiau buvo – nežino. VisÄ dienÄ K. buvo namuose, jis pats jam taip sakė. Pats to nematė. Kalba eina apie Å¡ių metų sausio ar vasario mėnesį. Sniego tada nebuvo. Dienos neatsimena. Sausio mėnesį dirbo lentpjÅ«vėje. IÅ¡ darbo grįžo Å¡eÅ¡tÄ valandÄ . Darbo metu su J. nebendravo. Apie 19 val. K. atėjo pas jį į namus. PrieÅ¡ tai nesusisiekė su juo, tai yra jie prieÅ¡ nesiskambino telefonu.

ŽiÅ«rėjo kartu filmÄ . Jis pas jį buvo nuo 19 val. iki kažkur 20.30 val. Pasibaigė filmas, tai jis ir išėjo. K., kai jis buvo pas jį namuos, niekas neskambino. Vėliau K. pasakė, kad yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, sakė, kad nieko jis nėra padaręs. K. jam tÄ vakarÄ nesakė, kad yra kÄ nuskriaudęs. Sakė, kad buvo namuose beveik visÄ dienÄ . Jis jam nesakė, kÄ dirbo tÄ dienÄ namuose. Nuo J. namų iki mokyklos yra apie puse kilometro. Tokį atstumÄ galima nueiti per 10 minučių.

Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamasis K. J. yra jo brolis ir paaiÅ¡kino, kad žino, jog sausio 26 d. jo brolis buvo namuose ir tvarkė motorolerį, po to vakare išėjo pas M. B.. Jis pats buvo darbe, to nematė, bet žino, jam sakė Å¡eimos nariai. Jis dabar mokosi ir laisvalaikiu dirba. Sausio mėnesį taip pat mokėsi ir dirbo. Sausio 26 d. dirbo. Atsikėlė iÅ¡ ryto 7 val. Ä® darbÄ išėjo apie 7.30 val. Namuose tada buvo brolis, sesuo ir tėtis su mama. Kai jis išėjo iÅ¡ namų, dar visi miegojo.

Per pusvalandį jis susitvarkė ir išėjo į laukÄ , laukė virÅ¡ininko. Grįžo iÅ¡ darbo apie 19 val. Namuose rado tėvus, ar sesuo buvo – nežino. Po darbo jam skambino mama, sakė, kad buvo atvažiavę nukentėję, kad jo ieÅ¡kojo, klausė ar kÄ padarė. Darbe buvo visÄ laikÄ . Paskui žino, kad apkaltino brolį, kad jis taip padarė. Su broliu ta tema nieko neÅ¡nekėjo. Brolis sakė, kad ne jis taip padarė. Mama sakė, kad brolis buvo namuose. Jis to taip pat nepadarė. Teisme tÄ vaikÄ mato pirmÄ kartÄ .

Nukentėjusiojo brolį M. pažįsta. Su juo nebendrauja, tik pažįsta vienas kitÄ . Kai 7.30 val. išėjo iÅ¡ namo, savo brolio tada nematė. Išėjo pro vartelius, jie yra Å¡alia vartų. Kieme stovėjo bačka, bet dabar ji sulamdyta. Visas Å¡iukÅ¡les degindavom joje. TÄ rytÄ , kai išėjo, niekas nedegė. Kai grįžo, buvo vėlu, ir net nežiÅ«rėjo į jÄ ar kas degė. Brolis grįžo namo vakare truputį vėliau. Jis buvo degalinėje, kai jam mama paskambino. 20.00 val. jis jau miegojo.

Su broliu apie tai nebendravo, tik su tėvais. Tuo metu, kai brolis grįžo, jis jau miegojo. Su M. mokėsi vienoje mokykloje, bet ne toje pačioje klasėje, skirtumas - 1 metai. Tarp jų jokių konfliktų nebuvo. M. yra vadinęs jį pravarde „Š.“, kuri jam nepatinka. Dviese su K. apie tÄ Ä¯vykį nekalbėjo, apie tai kalbėjo tik su tėvais. TirkÅ¡liuose panaÅ¡ių į K. yra. Jis nemaiÅ¡o, bet kiti gali sumaiÅ¡yti, tačiau iki Å¡iol nėra buvę, kad bÅ«tų kas nors sumaišę jo brolį su kuo kitu.Pakartotinai nukentėjusiojo paklausus jis kategoriÅ¡kai patvirtino, kad nė vieno sėdinčio salėje ten nebuvo iÅ¡skyrus K..

BÅ«tent K. jį pastÅ«mė. Ne A., ne M., ne D. Atpažino K. iÅ¡ karto, jokių abejonių niekada nebuvo ir nėra. Kai po įvykio pamatė K. autobusų stotelėje ir kai jis buvo atvažiavę į jų namus aiÅ¡kintis, jis K. iÅ¡ jam pateiktų nuotraukų jau buvo atpažinęs. 2012-01-26 protokole – pareiÅ¡kime nurodytos E. U. sužalojimo aplinkybės (1 b.l.).2012 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ra (9-10, 11 b.l.).Fotonuotraukose užfiksuota E. U., jo suplėšyta striukė (18-19 b.l).2012 m. vasario 10 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 322/12 (03) nurodyta, kad E. U. padarytas odos nubrozdinimas deÅ¡iniame skruoste, poodinė kraujosruvÄ kairėje rankoje prie alkÅ«nės sÄ nario, keletas poodinių kraujosruvų abiejose kojose, kas sutrikdo sveikatÄ ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl E. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pateiktame med. dokumente nurodytos keturios trauminių kontaktų sritys (deÅ¡inys skruostas, kairė ranka prie alkÅ«nės sÄ nario, abi kojos), kurios tiesiogiai kontaktavo ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ su kietu buku daiktu ar daiktais, neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms ir įvykio laikui (21 b.l.).             2012-02-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad E. U. nurodė asmenį, pažymėtÄ lentelėje Nr. 4, tai yra K.

J., kuris jam griebė už rankos ir pastūmė. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, akių, nosies, lūpų (23-24, 25 b.l.).2012-01-26 liudytoja V. U. apklausos protokole nurodė, kad jos sūnų galėjo sužaloti pilnametis jaunuolis, kuriam 19 m., pavarde J. (26 b.l).2012 m. kovo 16 d. akistatos metu tarp nuketėjusiojo E. U. ir įtariamojo K. J., nukentėjusysis E. U. nurodė, kad 2012-01-26, apie 15 val., pasibaigus pamokoms, jis ėjo link autobuso stotelės važiuoti į namus, kai tolėliau pamatė būrelį vyresnių vaikinų.

Tada vienas iÅ¡ jų, dabar sėdintis prieÅ¡ais (K. J.), garsiai pasakė norintis jį iÅ¡prausti sniegu ir metėsi į jo pusę, o jis nenorėdamas bÅ«ti iÅ¡praustas bandė pabėgti, bet nubėgo netoli, kai vaikinas jį prisivijo ir pastÅ«mė. Po stÅ«mimo jis atsitrenkė į Å¡alia buvusiÄ metalinę tinklinę tvorÄ , kuri buvo apžėlusi gyvatvore, paskui nugriuvo ant žemės. Jam vaikinas jokių smÅ«gių nesudavė ir nuėjo, kiti su juo buvę vaikinai stovėjo kiek toliau ir niekur nesikiÅ¡o.

Atsitrenkdamas į tvorÄ bei nugriÅ«damas ant žemės jis susitrenkė keletoje vietų, jam po to skaudėjo, bei suplyÅ¡o striukės deÅ¡inė rankove trijose vietose. K. J. nurodė, kad jis nukentėjusiojo nepastÅ«mė, nes visÄ dienÄ buvo namuose ir taisė motorolerį (60 b.l.).2012-03-19 nukentėjusiojo E. U. įstatyminė atstovė pareiÅ¡kė civilį ieÅ¡kinį K. J. dėl 2000 Lt neturtinės ir 100 Lt turtinės žalos atlyginimo (30 b.l.), teisiamojo posėdžio metu nuo dalies ieÅ¡kinio, tai yra nuo 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo, atsisakė.Kaltinamojo K.

J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir iÅ¡dėstytais įrodymais, tai yra liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , akistatos protokolais, specialisto iÅ¡vada, paties kaltinamojo parodymais.Nors kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina byloje detaliai iÅ¡analizuoti ir iÅ¡tirti įrodymai.

Kaltinamojo K. J. parodymų ne tik, kad nepatvirtina, tačiau ir paneigia liudytojų jo Å¡eimos narių, giminaičio, draugo, tai yra mamos J. J., tėvo V. J., brolio A. J., dėdės P. K., draugo M. B. duoti parodymai, kurie skirtingi, prieÅ¡taringi ir keliantys teismui pagrįstumų abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo ir nesuinteresuotumo bylos baigtimi. Tiek kaltinamojo tėvas, tiek motina nurodė, kad K. J. į mokyklÄ nėjo todėl, nes jam skaudėjo akys, tačiau jis visÄ dienÄ lauke galėjo remontuoti motorolerį, deginti jo kaminÄ , ir gal bÅ«t dar labiau dirginti tariamai skaudamas akis, o pats K.

J. nurodė, kad jam buvo pÅ«linė angina, nuo kurios paprastai bÅ«na aukÅ¡ta temperatÅ«ra, tačiau jautėsi gerai ir visÄ Å¡altÄ Å¾iemos dienÄ praleido lauke. Tiek V. J., tiek J. J. nurodė, kad sausio 26 d. visÄ dienÄ K. J. matė arba namie ar kieme, tačiau nurodė, kad pastoviai į jį nežiÅ«rėjo, nes V. J. tÄ dienÄ daugiausia miegojo, nes buvo po operacijos, o J. J. taip pat negaluodama, tačiau visÄ dienÄ praleido virtuvėje, nors kartais iÅ¡ jos iÅ¡eidavo į kitÄ kambarį. Kaltinamasis K.

J. nurodė, kad 11.30 val. grįžo iÅ¡ lauko, persirengė Å¡variais rÅ«bais ir iki 15 val. miegojo savo kambaryje, tačiau nei mama, nei tėvas, nei dėdė P. K. to patvirtinti negalėjo ir toliau tvirtindami, kad K. J. visÄ dienÄ ir pastoviai matė arba namuose arba kieme prie motorolerio. Kaltinamojo tėvas tvirtina, kad tÄ dienÄ daugiausia jis gulinėjo, miegojo, o P. K. tik aprodė traktorių, tačiau pastarasis nurodė, kad V. J. kartu su juo nuo 11 val. iki 14.30 val. lauke remontavo traktorių. J.

J. taip pat nurodė, kad tÄ dienÄ jos vyras V. J., nors ir po operacijos, tačiau tÄ dienÄ nemiegojo. Kaltinamasis K. J. nurodė, kad visÄ dienÄ nuo 7 val. ryto kieme statinėje degino motorolerio kaminÄ , tačiau to nepatvirtino 7.30 val. į darbÄ išėjęs jo brolis A. J., kuris nurodė, kad brolio jis nesutiko, visi Å¡eimos nariai dar miegojo, o iÅ¡einant kieme jokia statinė nedegė. Kad tÄ dienÄ , kai buvo atvažiavęs remontuoti traktoriaus elektrinės dalies, nedegė statinė ir joje niekas nebuvo deginama, nurodė ir P. K..

Kaltinamasis K. J. nurodė, kad degino motorolerio kaminÄ ir jį vėsino sniege, o jo draugas M. B. nurodė, kad tÄ dienÄ kai pas jį darbe K. J. maudėsi ir buvo pas jį atėjęs į namus, sniego nebuvo. K. J. nurodė, kad kai buvo pas M. B. jam skambino mama ir klausė kÄ jis prisidirbo, kad sumušė vaikÄ , o M. B. nurodė, kad kai pas jį buvo K. J. jam niekas neskambino ir jis tiesiog išėjo namo kai baigėsi filmas. Nors J. J. kategoriÅ¡kai teigia, kad jos sÅ«nus K. J. buvo tÄ dienÄ namuose, tačiau tiek K.

J., tiek jo brolis A. J. nurodė, kad jiems mama skambino ir nebÅ«dama tikra ir abejodama, kad jie galėjo sužaloti vaikÄ , jų visgi teiravosi, kÄ jie padarė. Vertinant kaltinamojo ir jį ginančių apklaustų jo tėvų liudytojų V. J., J. J., bei teismo iniciatyva apklaustų liudytojų kaltinamojo brolio A. J., dėdės P. K., draugo M. B. parodymus matyti, kad jie tik abstrakčiai tvirtina, kad neva 2012 sausio 26 d. kaltinamasis K. J. buvo namuose, tačiau jie apie tariamai tos pačios dienos įvykius, pasakoja skirtingai, neatmetant galimybę, kad jie kalba apie skirtingas dienas.

Atsižvelgiant į tai, matyti, kad minėtų asmenų parodymai nėra nuoseklūs, yra prieštaringi, paneigiantys kaltinamojo duotus parodymus, ir dėl tol vertintini kritiškai, todėl teismas neturi pagrindo jais remtis, manant, kad jie duoti siekiant, jog kaltinamasis išvengtų įstatymo numatytos baudžiamosios atsakomybės, ar siekiant palengvinti kaltinamojo padėtį.Nukentėjusiojo E. U. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu yra išsamūs, nuoseklūs, juos patvirtina, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, liudytojų D.

Å ., kuriam esant visiÅ¡kai nesuinteresuotam ir nepažįstamam asmeniui, tÄ pačiÄ dienÄ kai policijoje buvo raÅ¡omas pareiÅ¡kimas nukentėjusysis nurodė, kad jį sužalojo Konstantinas, taip pat M. D., V. U. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , akistatos protokolai, dėl to teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti ir netikėti. Nukentėjusysis E. U. nuo pat pirmo pasakojimo savo artimiesiems ir visose apklausose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu, asmenį, jį pastÅ«musį į tvorÄ ir jį sužalojusį, jo iÅ¡vaizdÄ apibÅ«dino vienodai, nors ir vadino jį „K.“, „Š.“, „Š“ broliu, tačiau patvirtino, kad niekada neabejodamas ir nesimėtydamas visada kalbėjo apie tÄ patį žmogų, kaip vėliau buvo nustatyta bÅ«tent apie K.

J.. Taip pat teismas nenustatė nei nukentėjusiojo E. U., nei jo artimųjų jokio siekio ar motyvo apkalbėti, apÅ¡meižti ar kitaip pakenkti kaltinamajam K. J. ar jo Å¡eimai, netgi prieÅ¡ingai tik pirma nuvažiavus pas J. į namus ir nepavykus patiems iÅ¡siaiÅ¡kinti kas nutiko E. U., jie kreipėsi į policijÄ , siekdami nustatyti kaltÄ asmenį, o teisme net atsisakė civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, yra įsitikinęs, kad K.

J. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimÄ arba trumpÄ susargdinimÄ . Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmÄ ar kitokias fizines kančias. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.IÅ¡nagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatÄ mažamečiui, tai yra jis tyčia pastÅ«mė mažametį E. U., dėl to E. U. atsitrenkė į metalinio tinklo tvorÄ , padarydamas jam sužalojimus ir nežymiai sutrikdydamas E. U. sveikatÄ .

Agresyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispozicijoje ir to norėjus. Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir bausmės paskirtį (BK 41 str.), atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kad K.

J. padarė vienÄ baigtÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į K. J. asmenybę, kad jis jauno amžiaus, besimokantis, charakterizuojamas patenkinamai, turintis pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , visÄ laikÄ neigė savo kaltę ir žalos nukentėjusiajam neatlygino, administracine tvarka nebaustas, neteistas. Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina vienintelė straipsnio, kuriuo jis yra kaltinamas, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau artima jos minimumui.

Bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas bei pagrindžiant iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui sprendžiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam įstatymo numatytus tris įpareigojimus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nes teismui nėra pateikta duomenų kad jis po 2012-01-26, kada įvykdė Å¡ioje byloje inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , dar bÅ«tų įtariamas padaręs kitų nusikalstamų veikų, ar administracinių teisės pažeidimų, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidėjus K. J. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to kaltinamajam bus suteikta didesnė galimybė atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę žalÄ , ir tokiu bÅ«du bus užtikrintas teisingumo principo ir nukentėjusiojo teisių įgyvendinimas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. Å is klausimas kasacinės instancijos teisme gali bÅ«ti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimÄ teismai teisingai taikė įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovės pagal įstatymÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ atlyginti dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ , dėl kurios atsiradimo yra atsakingas kaltinamasis K.

J., kada dėl pastÅ«mimo nukentėjusysis E. U. atsitrenkė į tvorÄ ir susiplėšė striukę, iÅ¡ kaltinamojo K. J. priteistina E. U. padaryta 100 Lt turtinė žala, kadangi civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo E. U. atstovei pagal įstatymÄ V. U. atsisakius dalies ieÅ¡kinio dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir teismui atsisakymÄ priėmus, procesas dėl dalies civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307 str., teismas n u s p r e d ž i a:             K.

J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti jam keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 p., 8 p., bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir įpareigojant per vienÄ mėnesį jį atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo asmens, bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti bei neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Priteisti iÅ¡ K. J. 100,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų) E. U. turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo E. U. atstovei pagal įstatymÄ V. U. dalyje ieÅ¡kinio dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsisakius kaltinamajam K. J. ir teismui jos atsisakymÄ priėmus, procesÄ dėl Å¡ios civilinio ieÅ¡kinio dalies baudžiamojoje byloje, nutraukti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                               Ramūnas Antanavičius