2019-10-16 Nr. AB-19708-3-61-3-01698-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1688-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01698-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. kovo 7 d. raštą Nr. 96-906, 2017 m. kovo 13 d. raštą Nr. 96-977, 2017 m. kovo 14 d. raštą Nr. 96-1034, 2017 m. kovo 21 d. raštą Nr. 96-1132, 2017 m. kovo 24 d. raštą Nr. 96-1206, 2017 m. kovo 28 d. raštą Nr. 96-1250, 2017 m. kovo 28 d. raštą Nr. 96-1243, 2017 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 96-1396, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-3112; iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą; iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžia Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtus veiksmus, iš kurių kildina ir neturtinę žalą. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl maitinimo (pareiškėjo teigimu, vietoje margarino yra išduodami hidrinti riebalai, pieniška daržovių sriuba skiesta su vandeniu ir be daržovių, bulvių košė praskiesta vandeniu, išduodamos mažesnės porcijos (sūrio, košės) nei priklauso, sverti maistą Lukiškių TI-K darbuotojai atsisakydavo, be to, negauna vakarienės metu spirgučių padažo iki dabar, išduotų prarūgusių raugintų agurkų), negaunamų tinkamų medicininių paslaugų nuo 2016 m. lapkričio 29 d., dėl to patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę ir dvasinę depresiją, tapo dirglus, irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės. Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl asmens privatumo pažeidimo, nes 2017 m. vasario 15 d. apie 9.05 val. ryte, jam atliekant gamtinius reikalus, užėjo į kamerą Lukiškių TI-K pareigūnas, prieš tai neatidaręs kameros stebėjimo langelio, todėl tai sukėlė pareiškėjui nepatogumų, emocinę ir dvasinę depresiją, nes tokie pažeidimai pažeidžia jo teisę į privatumą, o tai prilygino kankinimui ir žmogaus orumo žeminimui. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. kovo 3 d. nuo 22 val. iki 22.30 val. pareigūnai pareiškėjui trukdė miegoti, nes buvo keičiama naktinio apšvietimo lemputė, be to, teisės aktai nenumato naktinio apšvietimo įrengimo, naktinis apšvietimas trukdo miegoti ir dirgina akis, tokiu būdu žalojama pareiškėjo sveikata. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nesuteikė pareiškėjui pasimatymo su artimaisiais kas du mėnesius, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalis. Tokie pareigūnų veiksmai pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatas. Dėl to pareiškėjas teigė patyręs nepatogumų, išgyvenimų, emocinę bei dvasinę depresiją, nes dėl draudimo susitikti su šeimos nariais bei savo vaikais labai kankinosi.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjo skunde reiškiamos pretenzijos buvo išsamiai, visapusiškai išnagrinėtos ir pareiškėjui atsakyta skundžiamais raštais, kurie parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Be to, ginčijami Lukiškių TI-K raštai yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes raštuose pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie įtakotų pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nėra nustatyti. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas nekonkretizavo, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikė jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodė skunde nurodytos sumos dydžio. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 2,64 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Kalėjimų departamentas nurodė, kad 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 2S-3112 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Lukiškių TI-K sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjui buvo ne kartą pasiūlyta maitinimo klausimus spręsti maisto dalinimo metu, nes tuo metu kartu su maisto dalintojais, būna prižiūrėtojai, kurie atsakingi už teisingą maisto išdalinimą, jei su jais klausimų pareiškėjas neišsprendžia, tuomet gali išsikviesti budintį direktoriaus padėjėją. Dėl pareiškėjo pretenzijos, kad 2017 m. kovo 3 d. nuo 22 val. iki 22.30 val. pareigūnai pareiškėjui trukdė miegoti, Kalėjimų departamentas nurodė, jog Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. 96-1250 pareiškėjui atsakė, jog jungiant naktinį apšvietimą, perdegė lemputė ir ji buvo keičiama. Dėl pareiškėjo pretenzijos, kad Lukiškių TI-K nesuteikė pareiškėjui pasimatymo su artimaisiais kas du mėnesius, kaip tai numato BVK 85 straipsnio 2 dalis, nurodė, jog pagal pareiškėjo artimųjų pageidavimus pasimatyti kovo 11 d. nebuvo galimybės, nes buvo ne darbo diena, o vėliau, pagal artimųjų pageidavimus, buvo užrašyta balandžio 22 d. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pripažinti pagrįstu turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Lukiškių TI-K sprendimai, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo skundus, parengti nepažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies, t. y., panaikino Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 13 d. raštą Nr. 96-977 ir Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-3112 dalį dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 13 d. rašto Nr. 96-977; priteisė J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamo maitinimo, aptarė BVK 173 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų maitinimą, nurodė, kad šią BVK nustatytą pareigą laisvės atėmimo įstaigos įgyvendina vadovaudamosi Fiziologinėmis mitybos normomis, Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės). Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 (toliau – 2014 m. kovo 28 d. Įsakymas) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-156 (toliau – 2015 m. balandžio 16 d. Įsakymas), keičiančiu 2014 m. kovo 28 d. Įsakymą.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra maitinamas pagal nedirbančiųjų vyrų valgiaraštį. Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl netinkamo maitinimo, 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 96-906 „Dėl maitinimo“, 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. 96-1132, 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. 96- 1206 ir 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. 96-1243 „Dėl laikymo sąlygų“ atsakė, kad pusryčiams duodamas margarinas, hidrinti riebalai nėra išduodami, spirgučių padažas prieš išdavimą yra sumaišomas su bulvių koše, o visi patiekalai yra gaminami pagal technologinius aprašymus, košės nėra skiedžiamos vandeniu, visi reikalingi ingredientai buvo sudėti, maistas laikomas termosuose, kuriuose maistas išlieka šiltas, fermentinio sūrio svorį kontroliuoja virtuvės vedėja, rauginti agurkai yra kokybiški ir tinkami vartojimui.

10. Teismas nustatė, kad aplinkybė, jog maistas buvo tiekiamas kokybiškas yra patvirtinta gydytojo (slaugos specialisto) parašu, taip pat maisto kokybės įvertinimą tikrinusio asmens parašu. Lukiškių TI-K į bylą pateikė valgiaraštį nedirbantiems vyrams, valgiaraščio nedirbantiems vyrams (vegetarams) maisto produktų kiekius (gramais), produkto (raugintų agurkų) specifikaciją, taip pat margarino 2016 m. sausio 12 d. produkto specifikaciją ir 2016 m. spalio 12 d. atitikties sertifikatą Nr. 161012-1, kuriuose nurodyta kilmės šalis, kokybės ir maisto saugos rodikliai, sudedamosios dalys ir kt.

Lukiškių TI-K teigimu, pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas.

Visi patiekalai, kurie gaminami Lukiškių TI-K, ruošiami griežtai laikantis technologinių ir gamybinių gaminimo reikalavimų. Į pagamintą maistą nei vanduo, nei kiti pašaliniai elementai nėra dedami. Jokie maisto produktai, kurių vartojimo terminas yra pasibaigęs, Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems neteikiami. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto ir mažesnių maisto porcijų yra nepagrįsti. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Lukiškių TI-K darbuotojai, pareiškėjo prašymu atsisakydavo sverti maistą, tačiau nepateikė jokių papildomų argumentų, nenurodė jokių faktinių aplinkybių (kada ir koks pareigūnas, konkrečiai atsisakė atlikti prašomus veiksmus), pagrindžiančių šiuos teiginius, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl atsisakymo pasverti jo akivaizdoje maisto porciją kreipėsi raštu į Lukiškių TI-K administraciją, todėl teismas kritiškai vertino šiuos pareiškėjo argumentus.

Be to, teismui nepateikti įrodymai, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į medikus dėl apsinuodijimo maistu. Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, kad buvo keičiami maisto produktai kitais, teismas pažymėjo, kad Taisyklės nedraudžia maisto produktų keisti kitais maisto produktais iš tos pačios maisto produktų grupės, vadovaujantis Taisyklių 1 priedu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu darė išvadą, kad jam su maistu yra išduodami palmių aliejaus hidrinti riebalai. Teismas sprendė, kad šių aplinkybių objektyviais įrodymais nepagrindus, vien tik subjektyvia nuomone pagrįsti argumentai negali būti vertinami kaip teisingi.

Lukiškių TI-K galiojantys teisės aktai nenustato pareigos įrodinėti nuteistiesiems teikiamų produktų cheminės sudėties, todėl pareiškėjas, norėdamas įsitikinti jam išduodamo margarino tikrumu, gali kreiptis į maisto laboratorinius tyrimus atliekančias institucijas su prašymu atlikti jam išduodamo margarino cheminę sudėtį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad visos minėtos aplinkybės buvo pareiškėjui tinkamai išaiškintos, nurodytas teisinis reglamentavimas bei išaiškinta atsakymų apskundimo tvarka, sprendė, jog Lukiškių TI-K atsakymai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra aiškūs ir motyvuoti, priimti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 96-906, 2017 m. kovo 21 d. rašto Nr. 96-1132, 2017 m. kovo 24 d. rašto Nr. 96- 1206 ir 2017 m. kovo 28 d. rašto Nr. 96-1243 naikinti nėra pagrindo ir nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų; atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir atitinkamos Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-3112 dalies.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad nuo 2016 m. jis negauna tinkamų medicininių paslaugų, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreipiasi į Lukiškių TI-K medikus dėl (duomenys neskelbtini) skausmų, jam nesuprantama, kodėl nuo 2016 m. spalio 31 d., kai buvo nustatyta, jog jam reikalingas gydymas, nesiunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), kada jis buvo užregistruotas stacionariam gydymui, todėl jis prašė į tai atsakyti, nustatė, jog Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. kovo 13 d. raštu Nr. 96-977 atsakė pareiškėjui kokia tvarka Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba vidaus ligų gydytojas teikia pirminę pagalbą suimtiesiems ir nuteistiesiems; nurodė, kad 2016 m. spalio 31 d. pas gydytoją vizito metu buvo pažymėta, kad reikalingas ištyrimas LAVL, o ne reikalingas stacionarus gydymas LAVL. Pareiškėjui taip pat buvo atsakyta į jo keliamus klausimus, t. y. kad pagal išsakomus nusiskundimus ir kreipimosi į Sveikatos priežiūros tarnybą dažnį (kartą per mėnesį), jam teikiama tokios pačios kokybės medicininė pagalba, kaip ir asmenims laisvėje, jam nebuvo skirtas ar rekomenduotas stacionarinis gydymas; kad 2016 m. lapkričio 29 d. išsiųstas prašymas LAVL dėl gydytojo gastroenterologo konsultacijos. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodo, kad 2017 m. vasario 2 d. Lukiškių TI-K administracija kreipėsi į LAVL dėl gydytojo neurologo konsultacijų užsakymo pareiškėjui.

12. Teismas aptarė BVK 174 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą BVK 174 straipsnis. Teismas iš asmens sveikatos istorijos nustatė, kad 2016 m. spalio 31 d. pareiškėjas skundėsi nugaros skausmu, lauke, pasivaikščiojimo metu sportuoja, reikalingas ištyrimas LAVL. Iš šio gydytojo įrašo teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tolimesniam ištyrimui turėjo būti siunčiamas į LAVL, tačiau jokių įrodymų, kad po šio pareiškėjo vizito Lukiškių TI-K užregistravo pareiškėją tolimesniems sveikatos tyrimams nepateikė. Nors Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad 2017 m. vasario 2 d. Lukiškių TI-K administracija kreipėsi į LAVL dėl gydytojo neurologo konsultacijų užsakymo pareiškėjui, tačiau jokių įrodymų, kad po 2016 m. spalio 31 d. pareiškėjo vizito pas gydytoją Lukiškių TI-K užregistravo pareiškėją tolimesniems sveikatos tyrimams, nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K neveikė taip kaip turėjo veikti, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjo subjektinę teisę būti ištirtam LAVL, nepateikus prašymo LAVL gydytojo neurologo konsultacijai. Kadangi Lukiškių TI-K netinkamai vertino faktines aplinkybes, nepagrįstai atsakė, kad 2016 m. spalio 31 d. pas gydytoją vizito metu buvo pažymėta, kad reikalingas ištyrimas LAVL, o ne reikalingas stacionarus gydymas LAVL, todėl teismas Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 13 d. raštą Nr. 96-977 panaikino, atitinkamai panaikino ir Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-3112 dalį dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 13 d. rašto Nr. 96-977 pagrįstumo.

13. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo teiginius, kad 2017 m. vasario 15 d. apie 9.05 val. ryte, jam atliekant gamtinius reikalus, užėjo į kamerą Lukiškių TI-K pareigūnas, prieš tai neatidaręs kameros stebėjimo langelio, todėl tai sukėlė pareiškėjui nepatogumų, emocinę ir dvasinę depresiją, nes tokie pažeidimai pažeidžia jo teisę į privatumą, tai prilygintina kankinimui ir žmogaus orumo žeminimui, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatė, jog bylose Nr. A-4636-552/2017 (proceso Nr. 3-61-3-04255-2016-8), Nr. A-4338-520/2017 (proceso Nr. 3-61-3-03562-2016-8), Nr. I-4117-821/2017 (proceso Nr. 3-61-3-02031-2017-9) ši pareiškėjo skundo dalis nėra kartotinė, nes minėtose administracinėse bylose pareiškėjas skundė galimus privatumo pažeidimo atvejus, kurie vyko 2016 metais.

Teismas nustatė, kad sanitariniai mazgai Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengti pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.5 punkto reikalavimus, šios aplinkybės neneigia ir Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą. Lukiškių TI-K vyresnysis prižiūrėtojas 2017 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad prieš atidarydamas duris, per jose esantį stebėjimo langelį įsitikindavo, kad jas atidaryti yra nepavojinga ir nuteistasis J.

S. tuo metu gamtinių reikalų neatlikinėja. Lukiškių TI-K korpuso vyresnysis 2017 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad visi pareigūnai prieš kameros durų atidarymą per stebėjimo akutę įsitikina, kad duris atidaryti saugu. Be to, abu šie pareigūnai minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad jų tarnybos metu pareiškėjas su prašymais, pageidavimais ar skundais į juos nesikreipė nei žodžiu, nei raštu. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai, stebėdami pareiškėją, teisės aktų nepažeidė.

Tačiau teismas vertino, kad toks minėtas sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiškėjas galėjo būti stebimas atliekantis gamtinius reikalus. Nors teismas sutiko su Lukiškių TI-K, kad pareigūnai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, tačiau tokios pareigos vykdymas nepaneigia suimtųjų / nuteistųjų teisės privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais, todėl sprendė, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu nebuvo tinkamai užtikrinta.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas konstatuotas kitu aspektu, nei pareiškėjas buvo nurodęs Lukiškių TI-K pateiktuose skunduose, ir pareiškėjo teisės apgintos kitu būdu, todėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 13 d. raštą Nr. 96-977 naikinti nėra pagrindo, atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-3112 dalies, minėto rašto panaikinimas pareiškėjui iš esmės jokių teisinių pasekmių nesukels, o nustatytas pažeidimas bus vertinamas sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad 2017 m. kovo 3 d. nuo 22 val. iki 22.30 val. pareigūnai pareiškėjui trukdė miegoti, nes buvo keičiama naktinio apšvietimo lemputė, taip pat, jog teisės aktai nenumato naktinio apšvietimo įrengimo, naktinis apšvietimas trukdo miegoti ir dirgina akis, tokiu būdu žalojama pareiškėjo sveikata bei dėl to jis pateikė skundą, nustatė, jog Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. 96-1250 informavo pareiškėją, kad dėl šio įvykio buvo apklausti pareigūnai, kurie minėtą dieną atliko tarnybą pirmo gyvenamojo korpuso antrajame korpusiniame skyriuje, kurie nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. apie 22.00 val., priežiūros poste Nr. 12, kameroje Nr. 204, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, perdegė naktinio apšvietimo lemputė, todėl buvo iškviestas nuteistasis, paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, kuris pašalino šį gedimą. Minėtame rašte atsiprašoma už sukeltus nepatogumus ir atskirai pažymima, kad naktinis apšvietimas yra viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti, o išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis ir prižiūrėtojas tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. apie 22.00 val., priežiūros poste Nr. 12, kameroje Nr. 204, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, perdegė naktinio apšvietimo lemputė, todėl buvo iškviestas nuteistasis, paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, kuris pašalino šį gedimą. Nuteistasis paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus 2017 m. kovo 25 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. apie 22 val. 30 min buvo iškvietimas į kamerą Nr. 204 sutaisyti naktinio apšvietimo, taigi 2017 m. kovo 1 d. po 22 val. kameroje, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, buvo taisomas naktinis apšvietimas, t. y. buvo keičiama perdegusi naktinio apšvietimo lemputė, todėl Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į nepertraukiamą poilsio laiką.

15. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkto reikalavimais kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, todėl pareiškėjo argumentai, kad teisės aktai nenumato naktinio apšvietimo įrengimo, kuris, pareiškėjo teigimu, trukdo miegoti, atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi aplinkybės buvo pareiškėjui tinkamai išaiškintos, nurodytas teisinis reglamentavimas bei išaiškinta atsakymų apskundimo tvarka, teismas darė išvadą, kad atsakymai atitinka VAĮ 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. rašto Nr. 96-1250 bei Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-3112 nėra pagrindo naikinti. Nors nustatytas pažeidimas šiuo aspektu, minėtų raštų panaikinimas pareiškėjui iš esmės jokių teisinių pasekmių nesukels, o nustatytą pažeidimą teismas vertino sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad Lukiškių TI-K nesuteikė jam pasimatymo su artimaisiais kas du mėnesius, kaip nustatyta BVK 85 straipsnio 2 dalyje, nustatė, jog Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 96-1396 „Dėl pasimatymų suteikimo tvarkos“, atsakydamas į pareiškėjo skundą, išaiškino pareiškėjui pasimatymų suteikimo ir išankstinės registracijos į juos tvarką, išsiaiškintas faktines aplinkybes ir nurodė, kad Lukiškių TI-K sudarė galimybę pasimatymui pagal lankančių pareiškėją asmenų išreikštą norą. Trumpalaikiai pasimatymai pareiškėjui buvo suteikti 2016 m. gegužės 14 d., 2016 m. liepos 8 d., 2016 m. rugsėjo 10 d. ir 2017 m. sausio 14 d., todėl kitas pasimatymas galėjo įvykti ne anksčiau kaip 2017 m. kovo 14 d. Be to, Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus Dieninės pamainos apsaugos ir priežiūros pareigūnų grupės prižiūrėtoja 2017 m. kovo 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad dėl išankstinės registracijos į trumpalaikius pasimatymus pas pareiškėją kovo pirmomis dienomis paskambinę piliečiai norėjo užsiregistruoti į trumpalaikį pasimatymą, neatskiriant suimtojo ar nuteistojo nuo asmenų, atvykusių į trumpalaikį pasimatymą, kovo 11 d., kadangi ši diena ne darbo, todėl pasimatymo data nebuvo paskirta. Skambinusiems piliečiams buvo pasiūlytos kitos mėnesio datos, tačiau jie atsisakė. Skambinusieji asmenys pareiškė norą užsiregistruoti balandžio 22 d. 13 val. 20 min. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu darė išvadą, kad Lukiškių TI-K nesuteikė jam pasimatymo su artimaisiais kas du mėnesius. Teismas neabejojo Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija, o nepateikus įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo suteiktas pasimatymas su artimaisiais kas du mėnesius, kaip nustato BVK 85 straipsnio 2 dalis, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 96-1396 naikinti nėra pagrindo ir nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

17. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K neveikė taip kaip turėjo veikti, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjo subjektinę teisę būti ištirtam LAVL, nepateikus prašymo LAVL gydytojo neurologo konsultacijai. Šis pažeidimas pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, todėl pareiškėjo patirtą neturtinę žala įvertino 100 Eur.

18. Teismas nurodė, kad nustačius, jog pareiškėjui kameroje 2017 m. vasario 15 d. tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo kameros ir jam nebuvo sudaryta galimybė tualetu pasinaudoti privačiai. Šis pažeidimas pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, tačiau įvertinęs tai, kad pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką ir pagrindą pažeidimas siejamas tik su dviem konkrečiomis dienomis, teismas pripažino, jog vienos dienos patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokie intensyvūs, kad galėtų būti įvertinti pinigais ir konstatavo, kad teisės į privatumą pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

19. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjui kameroje, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, 2017 m. kovo 3 d. nuo 22 val. iki 22.30 val. buvo taisomas naktinis apšvietimas, t. y. buvo keičiama perdegusi naktinio apšvietimo lemputė, todėl Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į nepertraukiamą poilsio laiką, vertino, jog tokie darbai, kurie yra trumpai trunkantys ir vykdyti tik prasidėjus nepertraukiamo poilsio laikui, pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus, tačiau negalėjo sukelti itin didelių nepatogumų, kurie galėjo įtakoti pareiškėjo miego kokybei ar sukelti nemigą, patirti nepatogumai nebuvo tokie intensyvūs, kad galėtų būti įvertinti pinigais, konstatavo, kad teisės į nepertraukiamą poilsio laiką pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

20. Teismas dėl kitų aplinkybių (maitinimo, pasimatymo suteikimo) Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl, nesant valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo šiomis aplinkybėmis netenkino.

21. Teismas paliko pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtu, nes pareiškėjas nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, o Lukiškių TI-K prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkino, nes atsakovo atstovas medžiagą teikė vykdydamas teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje.

III. 22. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą visiškai.

23. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas jo skundas dėl nesuteiktų medicininių paslaugų, privatumo pažeidimo ir pažeistos teisės į nepertraukiamą poilsį 2017 m. kovo 3 d. nuo 22 iki 22.30 val., bet nesutinka su likusia sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad jam buvo išduodamas tinkamas maistas, nes jis išdėstė visas aplinkybes, susijusias su netinkamu maisto išdavimu, o atsakovas turėjo įrodyti pažeidimų nebuvimą, bet to nepadarė, todėl pareiškėjo skundas turėjo būti tenkinamas, nes akivaizdu, kad dėl netinkamo maitinimo buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

24. Pareiškėjas nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu – 100 Eur dėl pažeidimo neužtikrinus medicininių paslaugų teikimo. Jo manymu, priteistinas didesnis žalos atlyginimas, nes pažeidimas buvo tęstinis ir tęsėsi nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., kuomet jis buvo apžiūrėtas Kauno klinikų neurologo ir paskirtas gydymas, visą šį laiką pareiškėjas turėjo kęsti stuburo skausmus, todėl buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Taip pat neturtinė žala turėjo būti atlyginta dėl privatumo pažeidimo bei poilsio sutrukdymo, nes pareigūnai, jo nuomone, tyčia laukė, kol pareiškėjas nueis miegoti ir tik tada ėmėsi taisyti apšvietimą, nors galėjo tai daryti dieną.

25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jam nesuteiktų pasimatymų, teigia, kad jo šeimos nariai norėjo atvykti ne 2017 m. kovo 11 d., o kovo 18 d. Šeimos nariams buvo pasiūlyta artimiausia laisva diena 2017 m. balandžio 22 d., todėl jie neturėjo kitos išeities, kaip tik sutikti, o kovo 11 d. pasimatymo suteikimo nebuvo galimas, nes nuo 2017 m. sausio 14 d. nebūtų suėję 2 mėnesiai po paskutinio pasimatymo dienos. Taigi, Lukiškių TI-K nesuteikė pasimatymo 2017 m. kovo 18 d., t. y. kas du mėnesius, kaip numato BVK 85 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas tvirtina, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti Konvencijos 1, 3, 8 straipsniai, todėl jo skundas turėjo būti patenkintas visiškai. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės tokio pobūdžio bylose, suformuotos teismų praktikoje, nes pareiškėjas pateikė pakankamai detalius paaiškinimus apie pažeidimus, o atsakovui jų nepaneigus, jie turėjo būti pripažinti nustatytais, be to, konstatavus pažeidimą, turėjo būti pripažįstama, kad pareiškėjas neišvengiamai patyrė neturtinę žalą, o Lukiškių TI-K neįrodė, kad neturtinė žala nebuvo patirta, nesiekė pašalinti pažeidimų, todėl neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui turi būti priteistas.

26. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Lukiškių TI-K nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei jos dydžio, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat Lukiškių TI-K prašo vadovautis jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad palaiko atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

29. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir pareiškėjo J. S. skundą atmesti.

30. Lukiškių TI-K nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo, pareiškėjo skundas atmestinas.

31. Pareiškėjas J. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir patenkinti jo skundus visiškai.

32. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K apeliacinis skundas abstraktus, jame nenurodoma, su kokiais konkrečiai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais nesutinkama, o apeliaciniame skunde nurodomos tik teisės aktų nuostatos bei cituojama teismų praktika.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir palaiko apeliacinio skundo argumentus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, o teisės pažeidimo pripažinimas gali būti pakankamas asmens pažeistų teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų dėl netinkamo maitinimo, laiku negautų tinkamų medicininių paslaugų nuo 2016 m. lapkričio 29 d., privatumo pažeidimo 2017 m. vasario 15 d., teisės į nepertraukiamą poilsį pažeidimo 2017 m. kovo 3 d., pasimatymo su artimaisiais nesuteikimo BVK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (kas 2 mėnesius), priteisimo.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neveikė taip kaip turėjo veikti ir pažeidė J. S. subjektinę teisę būti ištirtam LAVL, dėl ko pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, ir dėl šio pažeidimo pareiškėjui priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 100 Eur neturtinę žalą. Teismas taip pat pripažino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis tualetu dėl jo netinkamo įrengimo, teisę į nepertraukiamą poilsį keičiant naktinio apšvietimo lemputę po 22 val., ir konstatavęs, kad šie pažeidimai buvo trumpalaikiai ir nebuvo tokie intensyvūs, kad sukeltų pareiškėjui itin didelių nepatogumų, konstatavo, kad šių teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma. Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 13 d. raštą Nr. 96-977 ir Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-3112 dalį dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 13 d. rašto Nr. 96-977, o kitą skundo dalį atmetė.

36. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė abi proceso šalys. Pareiškėjas nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo skundas ir mano, kad priteista per maža suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas, atstovaujamas Lukiškių TI-K (Vilniaus pataisos namų) visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K pateiktų apeliacinių skundų ribų.

38. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių tyrimu, įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis sutinka, todėl iš naujo jų nekartoja. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad iš esmės tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas bei atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniuose skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų vertinimu ir surinktų byloje įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis.

40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Pasisakydama dėl apeliantų argumentų, kuriais išreiškiamas jų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

41. Priimdamas ginčijamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Proceso šalių pateiktuose apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, juose nėra naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo ir atsakovo atstovo Lukiškių TI-K pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

42. Atsakydama į pareiškėjo teiginius, kad jam neturtinė žala pinigais turėjo būti priteista ir dėl privatumo pažeidimo bei poilsio sutrukdymo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais, nes neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad šių pažeidimų pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur suma neturtinei žalai dėl byloje nustatytų medicininių paslaugų pareiškėjui tinkamo nesuteikimo – nepateikus prašymo LAVL gydytojo neurologo konsultacijai dėl ištyrimo – yra pakankama ir proporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl teismo priteista neturtinė žala yra per maža ir nepagrindė kodėl turėtų būti priteista jo skunde prašyta 50 000 Eur suma.

43. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. S., atsakovo Lukiškių TI-K ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė