2026-01-14 Nr. AB-1233-3-61-3-10072-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-118-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10072-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kilminė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2024 m. sausio 3 d., prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. SDPN-00-231129-00101 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Inspekcija 2023 m. gegužės 8 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230508-00085 (toliau – ir Aktas), kuriame nurodė, kad Bendrovė savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliko gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas) paprastąjį remontą, keičiant pastato išvaizdą. Inspekcija 2023 m. gegužės 10 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-230510-00096 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo Bendrovei nurodė ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 8 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Aktas, padarinius.

3. Pareiškėjas teigė, kad Bendrovė, iki nustatyto termino negalėdama pašalinti savavališkos statybos padarinių, kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas, kuriuo Inspekcija atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, yra nepagrįstas, nes Inspekcija nevertino aplinkybės, jog Bendrovė inicijavo savavališkos statybos įteisinimo procedūrą ir, kad į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą kreipėsi pirmą kartą.

4. Pareiškėjas pripažino, kad prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą Inspekcijai pateikė pasibaigus Privalomajame nurodyme nustatytam terminui, tačiau manė, kad nežymus termino praleidimas negali apriboti Bendrovės teisės pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas) įtvirtinta galimybe kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas nėra naikinamasis, jis gali būti pratęsiamas tiek Inspekcijos, tiek teismo sprendimu. Inspekcija turėjo teisinį pagrindą pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų.

6. Atsakovas Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Inspekcija nurodė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus.

8. Inspekcija, remdamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, atsiliepime teigė, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, į Inspekciją ar teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gali kreiptis tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, o jam pasibaigus, asmuo praranda teisę privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti.

9. Inspekcija pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2023 m. lapkričio 8 d., o į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjas kreipėsi 2023 m. lapkričio 20 d., t. y. jau po nustatyto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Todėl, Inspekcijos teigimu, pareiškėjo prašyme nurodytos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priežastys nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos.

10. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad Privalomajame nurodyme buvo pateikta visa informacija apie Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą – taip pat ir tai, kad kreiptis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galima „iki termino pasibaigimo“. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas apie pratęsimo sąlygas buvo informuotas tinkamai ir jam jos buvo žinomos.

11. Inspekcijos tvirtinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių prašymą dėl termino pratęsimo Inspekcijai pateikti iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, nustačiusi, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi, o pareiškėjo prašymas pateiktas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, remdamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 143 punktu neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendimas nėra motyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų. Atsakovas teigė, kad Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyti tiek objektas, subjektas, teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, apskundimo tvarka ir terminas, be to, jis atitinka jo formai keliamus reikalavimus, ginčijamas administracinis aktas yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo jo panaikinti.

13. Inspekcija įvertino, kad nėra jokių priežasčių, dėl kurių šioje nagrinėjamoje byloje neturėtų būtų vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose atsiliepime nurodytose bylose. Inspekcija teigė, kad pareiškėjo skunde nėra pagrįstų motyvų dėl Sprendimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar neteisėtumo dėl to, kad priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar surašant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą dėl Sprendimo pagrįstumo. Inspekcijos priimtas Sprendimas yra aiškus, teisėtas, neprieštarauja teisės aktams.

II. 14. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Inspekcija atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei iš to sekančio reikalavimo iš naujo išnagrinėti Bendrovės prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

16. Remiantis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad:

16.1. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus vyriausieji specialistai 2023 m. balandžio 18 d., atlikę neplaninį patikrinimą, 2023 m. balandžio 21 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimą vietoje aktą Nr. FAK-869 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame užfiksavo, kad pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų fasado dalis nudažyta juodos spalvos dažais (nudažytos dalies plotas 44,68 kv. m.), langų angos uždengtos juodos spalvos (tos pačios kaip ir fasadas) plokštėmis (langų angos matmenys 2,142 m x 2,951 m) ir ant fasado virš įėjimo durų ir langų pritvirtinta metalinė konstrukcija su parduotuvės pavadinimo tūrinėmis raidėmis (iškaba), kurios ilgis 15 m.

16.2. Inspekcija 2023 m. gegužės 8 d. surašė Aktą, kuriame konstatavo, kad statytojas (pareiškėjas) savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliko gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paprastąjį remontą, keičiant pastato išvaizdą. Akte nurodyta, kad atlikti šie darbai: pastato šiaurės vakarų fasado dalis nudažyta juodos spalvos dažais (nudažytos dalies plotas 44,68 kv. m), langų angos uždengtos juodos spalvos (tos pačios kaip ir fasadas) plokštėmis (langų angos matmenys 2,142 m x 2,951 m) ir ant fasado virš įėjimo durų ir langų pritvirtinta metalinė konstrukcija su parduotuvės pavadinimo tūrinėmis raidėmis (iškaba), kurios ilgis 15 m. Akte pažymėta, kad tuo statytojas (pareiškėjas) pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 3 straipsnio 5 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 27 straipsnio 22 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

16.3. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. gegužės 10 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-230510-00090 nevykdyti jokių statybos darbų, susijusių su gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurės vakarų fasado atliktais dažymo darbais ir ant fasado virš įėjimo durų ir langų pritvirtinta metaline konstrukcija su parduotuvės pavadinimo tūrinėmis raidėmis (iškaba), išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, nurodytus Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-230508-00085.

16.4. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2023 m. gegužės 10 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo Bendrovei nurodė ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 8 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, t. y. demontuoti 2023 m. gegužės 8 d. Akte nurodytą ant gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurės vakarų fasado virš įėjimo durų ir langų pritvirtintą metalinę konstrukciją su parduotuvės pavadinimo tūrinėmis raidėmis (iškaba), kurios ilgis 15 m ir perdažyti šiaurės vakarų fasado dalį į originalią spalvą ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

16.5. Bendrovė 2023 m. lapkričio 20 d. Inspekcijai pateikė prašymą Nr. PRE-359, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 3 mėnesiams, t. y. iki 2024 m. vasario 8 d. Be to, Bendrovė prašyme nurodė, kad kreipėsi į namo administratorių UAB „Mano būstas Vilnius“ su prašymu inicijuoti namo savininkų susirinkimą, siekiant gauti gyventojų sutikimą (pritarimą) fasado keitimui ir įsiteisinti savavališką statybą.

16.6. Inspekcija, išnagrinėjusi Bendrovės prašymą ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 143 punktu, 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą, motyvuodama tuo, jog prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateiktas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog Bendrovei Privalomuoju nurodymu buvo nustatytas 6 mėnesių terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui, t. y. iki 2023 m. lapkričio 8 d. Bendrovė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijai pateikė 2023 m. lapkričio 20 d., t. y. pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, jog, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1962-415/2020 ir kt.).

19. Teismas pažymėjo, kad priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose, kuriomis priimdama skundžiamą Sprendimą vadovavosi ir Inspekcija, nenustatyta. Pareiškėjo skundo argumentai, jog jis siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius, o terminas praleistas nežymiai, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl jau pasibaigusio Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nes, kaip nurodė teismas, teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Pareiškėjas dėl termino pratęsimo galėjo kreiptis dar jam nepasibaigus, tačiau tokio prašymo nepateikė. Privalomasis nurodymas teisės aktuose nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl yra galiojantis ir turi būti vykdomas.

20. Teismas padarė išvadą, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai Sprendimu atsisakė pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstytos faktinės atsisakymo pratęsti terminą aplinkybės (prašymą pareiškėjas pateikė pavėluotai), nurodytas teisinis pagrindas (Priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

22. Pareiškėjas teigia, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių, nurodytų Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Taigi, pareiškėjo teigimu, pagal aptartas Priežiūros įstatymo nuostatas, kai dėl objektyvių nuo pareiškėjo, kuriam surašytas Privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių Privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, pareiškėjas gali raštu kreiptis į atsakovą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sistemiškai aiškinant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas, bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, konstatuota, kad teismo kompetencijai yra priskirta spręsti klausimus dėl privalomųjų nurodymų, surašytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo tik tokiu atveju, jei teisme yra ginčijamas privalomojo nurodymo teisėtumas, arba jei yra ginčijamas atsakovo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo vykdymo termino (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-810-520/2020). Šiuo atveju, byloje ginčijamas būtent atsakovo Sprendimas.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013). Pareiškėjas nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo neginčija, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad siekia įteisinti atliktą paprastąjį remontą, keičiant Pastato išvaizdą, kuris įvardijamas kaip savavališkas ir kurio padarinius reikalaujama pašalinti, todėl atlieka veiksmus, kurių pagrindu Pastate atlikti remonto darbai galėtų būti įteisinti.

25. Pareiškėjo pateikti duomenys bei procesiniuose dokumentuose išreikšti paaiškinimai patvirtina, kad jis siekia įteisinti savavališką remontą ir dėl šios priežasties kreipėsi į Pastato administratorių UAB „Mano Būstas Vilnius“ su prašymu dėl Pastato savininkų susirinkimo inicijavimo.

26. Taigi, pareiškėjo vertinimu, nustatyta, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjo vertinimu, termino pratęsimas ar naujo 6 mėnesių termino Privalomojo nurodymo įvykdymui skyrimas būtų proporcingas, protingas, pernelyg neužvilkintų savavališkos statybos įteisinimo procedūrų. Pareiškėjas akcentuoja, kad Pastato savininkų sutikimo gavimo procedūra užtrunka dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių.

27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Sprendimu atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą, pareiškėjas pasinaudojo savo turima teise kreiptis į teismą. Šiuo atveju pareiškėjas mato pagrindą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nepaisant, kad jis jau buvo pasibaigęs, nes pareiškėjas kreipdamasi į teismą nežymiai praleido nustatytą terminą, taip pat egzistuoja objektyvios priežastys, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos.

28. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad pareiškėjas dėl objektyvių aplinkybių neturėjo ir neturi realios galimybės įteisinti savavališkos statybos, kol nebus gautas Pastato savininkų sutikimas (pritarimas) atliktiems remonto darbams. Sprendimas nėra motyvuotas ir jame nėra išdėstytos faktinės atsisakymo pratęsti terminą aplinkybės (neišaiškinta galimybė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą), nenurodytas teisinis pagrindas, t. y. neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų.

29. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog priimtas Sprendimas prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, o atsakovo Sprendimo motyvai, neanalizuojant prašymo turinio, parodo ir atsakovo neveikimą, kurį įgalino bei įteisino ir skundžiamas teismo sprendimas.

30. Atsakovas, kaip bet kuri kita valdžios institucija, siekdamas įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, privalėjo vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, atsakovo Sprendimo priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusią faktinių aplinkybių visumą. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

31. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovas paaiškina, kad ir kokios svarbios būtų pareiškėjo prašyme ar apeliaciniame skunde nurodytos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priežastys, teisinis reguliavimas, praleidus terminus, Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybės nenumato.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad Privalomojo nurodymo jame nustatytu terminu negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, kurios, jo nuomone, yra pagrindas suteikti papildomą Privalomojo nurodymo vykdymo terminą teismine tvarka, tačiau nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo jokių priežasčių, kurios galėjo sukliudyti laiku kreiptis į Inspekciją su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Privalomajame nurodyme buvo pateikta visa informacija apie Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą – įskaitant ir tai, kad kreiptis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galima „iki termino pasibaigimo“. Taigi, pareiškėjas apie pratęsimo sąlygas buvo informuotas ir apie jas turėjo žinoti, be to, nurodytų aplinkybių pareiškėjas nagrinėjamoje byloje net neginčija.

34. Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, gavusi pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuris pateiktas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, pagrįstai ir teisėtai Sprendimu atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

35. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas bent vienu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nenurodė, kokiems teisės aktams, pareiškėjo nuomone, minėtas administracinis aktas prieštarauja bei juos pažeidžia. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad Inspekcija negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamo Sprendimo, kaip ir neįrodė, jog priimant jį tariamai buvo pažeista jo priėmimo procedūra, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

36. Atsakovas apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, aptartą LVAT praktiką, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų šias pagrįstas teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Inspekcija atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti prašymą dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

38. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju terminas negali būti pratęstas ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad: yra pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nepaisant to, kad terminas jau buvo pasibaigęs; egzistuoja objektyvios priežastys, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad pareiškėjas dėl objektyvių aplinkybių neturėjo ir neturi realios galimybės įteisinti savavališkos statybos tol, kol nebus gautas Pastato savininkų sutikimas (pritarimas) atliktiems remonto darbams; Sprendimas nėra motyvuotas ir jame nėra išdėstytos faktinės atsisakymo pratęsti terminą aplinkybės (neišaiškinta galimybė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą), nenurodytas teisinis pagrindas, t. y. neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

41. Teisėjų kolegija, remiantis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas Privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas iki 2023 lapkričio 8 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijai pateikė el. paštu 2023 m. lapkričio 20 d., t. y. pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

42. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1962-415/2020; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-140-415/2022; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-662/2025 ir kt.). Pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, jį pratęsti nebėra galimybės, o Priežiūros įstatymas nenustato, kad toks terminas galėtų būti atnaujinamas.

44. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

45. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje būtų būtina nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų iš esmės analogiškose bylose.

46. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcija Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nes minėtą prašymą pateikė pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

47. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamas Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, ginčijamas Sprendimas yra aiškiai motyvuotas, t. y. atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) nustatytus reikalavimus, t. y., kad administraciniame sprendime būtų nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas iš esmės priimtas ne pareiškėjo naudai, tai jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė