2022-02-09 Nr. AB-3186-3-61-3-03157-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-146-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03157-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, uždaroji akcinė bendrovė „TymDrym“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (SK-79, 2020) SPR-184 „Dėl televizijos programoje „Kelionių panorama“ (LNK, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. 2020 m. vasario 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę asmens duomenų inspekciją (toliau – ir Inspekcija) dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (toliau – ir LNK) transliuojamoje televizijos laidoje „Kelionių panorama“ (toliau – ir Programa, ginčo programa) neteisėtai paviešintų asmens duomenų. 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, nes Inspekcija pareiškėjo skundą persiuntė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Tarnyba 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl televizijos programoje „Kelionių panorama“ (LNK, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos pripažino nepagrįstu, ir kuris, pareiškėjo manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba, priimdama Sprendimą, neužtikrino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 dalyje nurodyto išsamumo principo, išsamiai neištyrė pareiškėjo skundų ir nenustatė svarbių teisinių faktų, taip pat netinkamai aiškino ir taikė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau –ir BDAR, Reglamentas).

2.2. Pareiškėjo teigimu, viešosios informacijos rengėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TymDrym“ ir viešosios informacijos skleidėjas LNK pažeidė pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo gerbimą, paskelbdami privataus pobūdžio informaciją. Informacijos skleidėjas, paskelbdamas programą „Kelionių panorama“, pažeidė pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo principus, įtvirtintus BDAR. Taip buvo pažeistos Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 23 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta asmens teisė į privatų gyvenimą, ir 24 punkto nuostatos, kuriose įtvirtintas siekimas suderinti teisę į pagarbą privačiam gyvenimui, numatytą Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje, su raiškos laisve. Nagrinėtoje situacijoje nebuvo teisinio pagrindo tvarkyti, valdyti ir paskleisti pareiškėjo privataus gyvenimo asmens duomenis, todėl informacijos rengėjas ir skleidėjas pažeidė pareiškėjo teises.

2.3. Nėra jokių duomenų, jog informacijos rengėjas ir skleidėjas būtų sudaręs sutartį su pareiškėju dėl pareiškėjo privataus gyvenimo asmens duomenų – skleisti pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą, vardą) ir naudoti pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą, vardą) reklaminiais ar kitokiais, ekonominę naudą teikiančiais tikslais. Tarnyba nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad informacijos rengėjas ir skleidėjas turėjo teisę pasinaudoti nematerialiomis ir materialiomis pareiškėjo vertybėmis, todėl, pareiškėjo manymu, Tarnyba netinkamai ištyrė pareiškėjo skundą.

2.4. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos padaryta išvada, kad pareiškėjas išreiškė tariamai konkliudentinį sutikimą būti filmuojamu. Tokia išvada, pasak pareiškėjo, bylai neturi jokios reikšmės, nes naujai išaiškėjusios bylos aplinkybės atskleidžia nežinomą (Tarnybai) teisinę pareiškėjo padėtį ir teisinius santykius filmavimo metu. Filmavimo metu pareiškėjas manė, kad tarp pareiškėjo ir įmonės „TUI“ yra sudaryta galiojanti darbo sutartis, kuria pareiškėjas įsipareigoja atlikti darbo pareigas ir užduotis (nagrinėjamu atveju – filmavimą). Tarnyba nenustatė ir netyrė, koks teisinis pagrindas siejo ar sieja pareiškėjo, informacijos rengėjo ir skleidėjo teisinius santykius.

2.5. Pareiškėjas 2020 m. spalio 21 d., 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. vasario 9 d. papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė:

2.5.1. Atsakovas neįrodė, jog abipusių teisių ir pareigų pusiausvyra buvo įgyvendinta. Atsakovui nepateikus įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad atsirado teisiniai santykiai. Pareiškėjas manė, kad incidento metu turi galiojančią darbo sutartį, bet, kaip paaiškėjo vėliau, vykdė neteisėtus įmonės „TUI“ nurodymus, o būtent, tarptautiniame Egipto Hurghados oro uoste buvo įpareigotas aptarnauti įmonės „TUI“ klientus. Pasak pareiškėjo, filmavimo metu informacijos rengėjas filmavo V. ir V. T., o filmuodamas pareiškėją veikė neteisėtai.

2.5.2. Pareiškėjo skundo eiga dėl informacijos rengėjo ir skleidėjo veiksmų nagrinėjimo Inspekcijoje yra nežinoma nuo 2020 m. kovo 25 d. Su skundu Tarnybai buvo pateikti įrodymai, kad 2020 m. vasario 21 d. LNK atstovė, generalinės direktorės Z. S. skyriaus referentė A. Č., nepranešus ir neinformavus iš anksto, be pareiškėjo sutikimo neteisėtai atskleidė ir perdavė pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą, vardą) trečiajam asmeniui – duomenų valdymo subjektui. LNK neturi pareiškėjo sutikimo tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis ir perduoti duomenis duomenų valdymo subjektui. Dėl šio epizodo atsakovas persiuntė skundo dalį nagrinėti Inspekcijai, kuri 2020 m. lapkričio 18 d. nutraukė tyrimą pagal pareiškėjo skundą.

2.5.3. Pareiškėjas nesutiko su pozicija, kad, jeigu jis atvyko į filmavimus ir neprieštaravo, kad jam prieš filmavimą būtų prisegtas mikrofonas, tai reiškia, kad pareiškėjas sutiko, jog jo asmens duomenys ir atvaizdas būtų panaudoti skleidžiant pareiškėjo atvaizdą ir duomenis neribotai auditorijai. Pareiškėjas nurodė, kad jis negalėjo atšaukti sutikimo, jeigu tokio sutikimo pareiškėjas informacijos skleidėjui net nedavė. Be to, nei informacijos rengėjas, nei informacijos skleidėjas neinformavo pareiškėjo, kada vyks transliacija.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjo skundo tyrimą savo kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgus į visą skundo tyrimo metu surinktą medžiagą bei imperatyvias teisės aktų nuostatas. Skundo tyrimo metu nustatyti reikšmingi teisiniai faktai, t. y. pareiškėjo ir viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiksmai, kuriais aiškiai išreikšta pareiškėjo valia ir sutikimas, kad jo privataus gyvenimo detalės bei asmens duomenys būtų fiksuojami ir demonstruojami. Šioje situacijoje egzistavo visos prielaidos, apibrėžiančios teisinius santykius – teisinį santykį reguliuoja teisės normos, teisinio santykio dalyviai turi teisinį subjektiškumą, egzistuoja reikšmingi teisiniai faktai (pareiškėjo ir viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiksmai). Pareiškėjas skunde teismui itin siaurai traktuoja teisinių santykių atsiradimo pagrindus ir juos sieja išimtinai tik su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu.

3.2. Ginčijamame Sprendime atsakovas įvertino faktą, kad pareiškėjas pats patvirtino, jog suprato, kad dalyvauja filmavime, pats atvyko į filmavimus, sutiko, kad jam prieš filmavimą būtų prisegtas mikrofonas, filmavimo metu išsakė iš anksto suderintą tekstą, neprieštaravo, kad būtų filmuojamas dviem kameromis. Taigi akivaizdu, kad pats pareiškėjas savo konkliudentiniais veiksmais neabejotinai išreiškė sutikimą būti filmuojamas. Tokioje situacijoje, kai asmuo, dalyvaudamas filmavime, kuris atliekamas su profesionalia technika ir priemonėmis (kameromis, mikrofonais), bei yra iš anksto surežisuotas, suvokia, kad toks reportažas bus skelbiamas viešai. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tokį pareiškėjo elgesį traktavo kaip sutikimą. Taigi, esant aiškiai išreikštam pareiškėjo sutikimui, įstatymų nuostatos pažeistos nebuvo.

3.3. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad Sprendimas neteisėtas, nes nebuvo tirtos naujai paaiškėjusios aplinkybės, atsakovas teigė, jog jis negalėjo tirti aplinkybių, kurios jam buvo nežinomos. Pareiškėjas viso tyrimo metu turėjo teisę atsakovui teikti naujus įrodymus, pateikti naujai paaiškėjusias aplinkybes, tačiau jokių duomenų pateikta nebuvo. Pareiškėjas iki šiol atsakovui nėra nurodęs tariamai naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie jo tariamai neteisėtą įdarbinimą, jis nepateikė ir teismui. Net ir tuo atveju, jei paaiškėtų, kad pareiškėjas neturėjo galiojančios darbo sutarties su kelionių organizatoriumi „TUI“, tai absoliučiai neturėtų jokios teisinės reikšmės vertinant pareiškėjo sutikimą filmuotis ir skelbti privačią informaciją bei asmens duomenis. Atsakovas pareiškėjo išreikšto sutikimo jokiu būdu nesiejo su jo darbinių funkcijų atlikimu.

3.4. Iš ginčo programos turinio matyti, jog pareiškėjas neprieštarauja filmavimui, nes pats atvyksta į filmavimą, jam prisegtas mikrofonas, suderintas sakomas tekstas. Taip pat pareiškėjas dalyvauja kitų epizodų filmavimo užkulisiuose (su viešbučio atstovais ir kūrybine grupe stebi programos herojų pasitikimo viešbutyje filmavimą). Per visą laikotarpį nuo filmavimo iki programos paskelbimo pareiškėjas nesikreipė į viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus), siekdamas atšaukti savo sutikimą, ir reikalauti, kad jo privati informacija ir asmens duomenys nebūtų skelbiami.

3.5. Atsakovo nuomone, skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, tačiau nedetalizavo, kurie Sprendimo motyvai ir kokiems teisės aktams prieštarauja. Atsakovas priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl jis yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateiktą poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Nors pareiškėjas akcentuoja jo atvaizdo panaudojimą televizijos reklamai, tačiau akivaizdu, kad transliuotojas savo veiksmais nepadarė pareiškėjo įmonės „TUI“ reklaminiu veidu ar / ir nepanaudojo pareiškėjo atvaizdo komerciniais tikslais labiau, nei dėl to aiškiai buvo sutikęs pats pareiškėjas. Iš vaizdo įrašų epizodų matoma, kad pareiškėjas savo noru, būdamas geros nuotaikos atvyko į filmavimus. Pareiškėjas savo skunde pats tiesiogiai patvirtino, kad buvo įpareigotas dalyvauti filmavime savo tuometinio darbdavio – kelionių organizatoriaus „TUI“. Sprendime taip pat teisingai konstatuota, kad pareiškėjas atvyko į filmavimus, sutiko, kad jam prieš filmavimą būtų prisegtas mikrofonas, filmavimo metu išsakė iš anksto suderintą tekstą, tokiu būdu neprieštaravo, kad būtų filmuojamas. Tokiu būdu tai yra akivaizdu, kad filmavimo metu pareiškėjas suprato, kieno ir kokiu tikslu yra filmuojamas, tai darė neverčiamas programos gamintojų ir (ar) transliuotojo. Pats pareiškėjas pasirinko atvykti į filmavimą apsirengęs atitinkamais drabužiais, atsinešti atributus su tuometinio darbdavio logotipais, leisti prisegti mikrofoną, pradėjo kalbėti tik tada, kai buvo pasirengusios dvi profesionalios filmavimo kameros.

4.2. Sutikimas televizijai filmuoti bei vėliau transliuoti asmens atvaizdą ne tik gali būti duotas, bet taip pat gali būti atšauktas. Šiuo atveju pareiškėjas to nepadarė iki pat Programos transliacijos. Pareiškėjas pakeitė savo nuomonę tik tuomet, kai pradėjo ginčus su buvusiu darbdaviu.

4.3. Nagrinėjamu atveju ginčo nekyla dėl to, kad pagal teisės aktus, taip pat suformuotą teismų praktiką teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu arba teisės aktuose nustatytais išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutikimas neprivalo būti rašytinės formos, o gali būti identifikuojamas ir iš konkliudentinių asmens veiksmų. Rašytinės sutikimo formos nebuvimas itin būdingas žiniasklaidos praktikoje, kalbant apie laidų filmavimus, asmenų interviu ir kitus ginčo situacijai panašius atvejus. Sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais.

4.4. Šiuo atveju nebuvo skleidžiama jokios kritinės ar neigiamos informacijos apie pareiškėją. Programoje nėra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, pareiškėjas pavaizduotas pagarbiai, su savo darbine apranga vykdantis darbo funkcijas, t. y. pareiškėjas sudaro tik teigiamą įspūdį, kaip gerai savo darbą išmanantis ir besistengiantis jį uoliai atlikti asmuo. Tuo labiau, nebuvo skelbiama jokios perteklinės privataus gyvenimo informacijos apie pareiškėją: tik vardas, kuriuo jis pats prisistatė, ir filmuoti kadrai iš filmavimų, į kuriuos jis pats atvyko su tam tikra apranga ir atsinešė savo pasirinktus atributus ir, kad galima būtų įrašinėti, filmuojamas buvo tik po mikrofono prisegimo ir kamerų parengimo. O epizodai, kuriuose matomas pareiškėjas, sudaro iš viso tik apie 43 sekundes. Visi pareiškėjo argumentai, kodėl jis sutiko filmuotis programoje, kuri bus transliuojama televizijos eteryje, yra teisiškai nereikšmingi.

4.5. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo T. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą, ir priteisė iš pareiškėjo T. G. trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ naudai 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. vasario 28 d. gavo pareikėjo skundą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) LNK televizijos programos metu neribotai auditorijai transliavo programą, reklamuojančią įmonės „TUI“ poilsinių kelionių organizavimą ir kitas paslaugas: turistų pervežimą, apgyvendinimą viešbučiuose, palydą ir ekskursijų organizavimą. Programos metu buvo demonstruojamas pareiškėjo privatus gyvenimas, pareiškėjas tiesiogiai siejamas su kelionių organizatoriumi „TUI“ prekės ženklu; jis yra lengvai identifikuojamas dviejuose programos epizoduose – pasitikimo oro uoste metu ir viešbutyje (duomenys neskelbtini) pokalbio su V. T. metu; programoje atskleistos unikalios pareiškėjo savybės: atvaizduojamas kūnas, plaukai, veido bruožai, balsas, bendravimo manieros, atskleistas jo vardas. Tarpinės paslaugos teikėjas UAB „TymDrym“ parengė (prodiusavo ir režisavo) programą, ji buvo pateikta LNK. Pareiškėjas prašė patraukti atsakomybėn UAB „TymDrym“ Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, bei teigė, kad 2020 m. vasario 21 d. LNK atstovė, nepranešus ir neinformavus iš anksto, be pareiškėjo sutikimo neteisėtai atskleidė pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą, vardą) kitam duomenų valdymo subjektui „WeTransfer B. V.

6.2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 3R-208 (2.13-1.) pareiškėjo skundo dalį dėl LNK veiksmų televizijos laidoje viešinant pareiškėjo duomenis atsisakė nagrinėti ir perdavė Tarnybai. 2020 m. kovo 10 d. Tarnyboje gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją T. G. skundas dalyje dėl televizijos programoje „Kelionių panorama“ (LNK, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos.

6.3. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundą ir atlikusi tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ), Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų laikymosi kontekste bei įvertinusi skundo tyrimo medžiagą, priėmė ginčijamą Sprendimą pareiškėjo T. G. skundą pripažinti nepagrįstu.

6.4. Sprendime, įvertinus visas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjas neabejotinai išreiškė sutikimą būti filmuojamas. Asmuo, dalyvaudamas filmavime, kuris atliekamas su profesionalia technika ir priemonėmis (kameromis, mikrofonais), bei yra iš anksto surežisuotas, nedviprasmiškai suvokia, kad toks reportažas bus skelbiamas viešai. Taigi, sutikdamas dalyvauti surežisuotame filmavime, asmuo tuo pačiu sutinka ir su tokios informacijos paskelbimu. Atsakovė atsižvelgė, kad pareiškėjas nesikreipė į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) iki Programos paskelbimo su reikalavimu aptariamo reportažo neviešinti, ir padarė išvadą, jog nurodytų faktų visuma demonstruoja aiškiai išreikštą pareiškėjo sutikimą atvaizdo fiksavimui ir skelbimui. Šiuo atveju pareiškėjo teisės į privatumą bei asmens duomenų tvarkymo pažeidimas, paskelbiant Programą, Sprendime nekonstatuotas.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 45 dalies, 46 dalies, BDAR 4 straipsnio 1 punkto 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

8. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl pareiškėjo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, t. y. kad jo privačius duomenis viešosios informacijos skleidėjas tvarkė be teisinio pagrindo, o iš Programoje demonstruojamo pareiškėjo atvaizdo, jo vardo galima identifikuoti pareiškėją, įvertinęs paskleistus duomenis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 ir 46 dalių kontekste, padarė išvadą, jog pareiškėjo atvaizdas yra privati informacija, o viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), užfiksuodami ir paskelbdami pareiškėjo atvaizdą ir vardą, atliko asmens duomenų tvarkymą.

9. Teismas pažymėjo, kad asmens privatus gyvenimas visada siejamas su konkretaus asmens asmenine nuožiūra, nes tik pats asmuo turi teisę nuspręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos atskleisti viešai. Viena iš teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų – duomenų subjekto sutikimas, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais. Asmuo savo sutikimą gali išreikšti žodžiu, raštu, toks sutikimas gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų. Sutikimas yra fakto klausimas, ir, duotas jis ar ne, turi būti nustatoma atsižvelgiant į bylos konkrečios bylos aplinkybes.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra ginčo, kad pareiškėjo atvaizdas paskelbtas Programoje, kuri buvo parengta siekiant reklamuoti kelionių organizatorių „TUI“ ir jo teikiamas paslaugas. Teismas, įvertinęs Programos epizodus, kuriuose matomas pareiškėjas, vilkintis „TUI“ marškinėlius, besinešantis bloknotą ir kuprinę su „TUI“ logotipu, su prisegtu mikrofonu, konstatavo, kad pareiškėjas suprato, kad yra filmuojamas, o tam tikros detalės (pavyzdžiui, mikrofono prisegimas, sakomo teksto suderinimas) demonstruoja išankstinį pasiruošimą filmavimui.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde Tarnybai patvirtino, kad buvo įpareigotas dalyvauti filmavime savo darbdavio kelionių organizatoriaus „TUI“, filmavimuose dalyvavo ir daugiau „TUI“ atstovų, viešbučio personalas, restorano šefas, pokalbyje dalyvavo viešbučio vadovas, bei sutiko su Tarnybos išvada, kad viešosios informacijos rengėjas, sudaręs sutartį su kelionių organizatoriumi „TUI“, kuria įsipareigojama parengti programas, reklamuojančias įmonę, kuri įsipareigoja užtikrinti asmenų, dalyvausiančių filmavimuose parinkimą, pagrįstai neabejojo, jog filmavimuose dalyvavę asmenys sutinka, kad jie būtų filmuojami ir jų atvaizdai demonstruojami Programoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atvyko į filmavimus, filmavimų metu vilkėjo marškinėlius, naudojo kitus daiktus su „TUI“ atributika, sutiko, kad jam prieš filmavimą būtų prisegtas mikrofonas. Būtent aptartos aplinkybės rodo pareiškėjo sutikimą.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, jog sutikimas filmuotis nereiškia sutikimo skleisti informaciją apie jį, sutiko su Tarnybos išvada, kad asmuo, dalyvaudamas filmavime, kuris atliekamas su profesionalia technika ir priemonėmis (kameromis, mikrofonais), bei yra iš anksto surežisuotas, nedviprasmiškai suvokia, kad toks reportažas bus skelbiamas viešai, taigi sutikdamas dalyvauti surežisuotame filmavime asmuo sutinka ir su tokios informacijos paskelbimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl nesuprato, kad profesionaliai filmuojamas surežisuotas siužetas nebus transliuojamas viešai. Teismas nurodė, kad asmens sutikimas yra fakto klausimas, ir šiam faktui patvirtinti Sprendime pateiktas įrodymų vertinimas, kurio pareiškėjas nepaneigė.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesinaudojo savo teise atšaukti sutikimą, o jo atvaizdo naudojimo klausimą kėlė jo paties nurodomų ginčų su darbdaviu kontekste, Tarnyba jo skundą gavo 2020 m. kovo 10 d., o programa buvo viešai transliuota (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas su skundu kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo transliacijos), ir iš minėtų aplinkybių sprendė, kad pareiškėjo pozicija dėl sutikimo filmavimo metu ir teikiant skundą buvo pasikeitusi.

14. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo Tarnyboje metu pareiškėjui naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad nėra sudaryta pareiškėjo darbo sutartis su „TUI“, jo nesieja jokie teisiniai santykiai su šia įmone, pažymėjo, kad ši aplinkybė Tarnybai nebuvo žinoma, be to, pareiškėjo teiginiai apie jo darbo santykių su „TUI“ nebuvimą nėra pagrįsti įrodymais. Teismas iš byloje turimos medžiagos nustatė, kad skunde Tarnybai pareiškėjas pats nurodė, kad vykdė „TUI“ nurodymą dalyvauti filmavime, t. y. buvo saistomas įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo santykių su „TUI“, šiuo atveju svarbu tai, kad iš prieš tai aptartų aplinkybių buvo galima daryti išvadą apie pareiškėjo sutikimą naudoti jo duomenis. Teismas sutiko su Tarnybos vertinimu, kad pareiškėjas buvo davę sutikimą.

15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo papildomai nurodytų aplinkybių, kad LNK veiksmai perduodant duomenis „We transfer B. V.“ buvo neteisėti, pažymėjo, kad Tarnyba nagrinėjo tik pirminio pareiškėjo skundo dalį, kurią nagrinėti atsisakė Inspekcija, t. y. dėl LNK veiksmų televizijos laidoje viešinant pareiškėjo duomenis Programoje, o epizodas dėl duomenų perdavimo „We transfer B. V” nebuvo perduotas nagrinėti Tarnybai, todėl teismas vertino, kad šios aplinkybės nesusijusios su skundo dalyku.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, jog Tarnyba išsamiai neištyrė aplinkybių, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, ir siekė nustatyti, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Teismas konstatavo, kad Sprendime buvo nurodytos esminės aplinkybės, kurių pagrindu padaryta išvada, kad pareiškėjas buvo išreiškęs sutikimą naudoti duomenis, šios aplinkybės buvo susietos teisės aktais.

17. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtu tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo.

18. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens LNK prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 9 d. ir vasario 26 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad siekė taikaus sprendimo šioje byloje, niekada nesutiko su tuo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų įtrauktas į procesą, jo įtraukimas nėra susijęs su pareiškėjo elgesiu, todėl negali būti tenkinamas prašymas iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, be to, neaišku, ar už teisines paslaugas buvo atsiskaityta.

19. Teismas įvertino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „LNK“ atstovo pateiktus patirtas 2 305,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, konstatavo, kad LNK teisinis interesas ginče buvo priešingas nei pareiškėjo (jis palaikė atsakovo poziciją ir prašė skundą atmesti), o teismo sprendimas šioje byloje turėtų įtakos ir trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl teismo sprendimu atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, laikytina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos (priimtas jam palankus teismo sprendimas), todėl LNK turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Teismas iš trečiojo asmens atstovo pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nustatė, kad dėl procesinių dokumentų parengimo iš viso LNK patyrė 2 305,66 Eur.

22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2, 9 punkto nuostatomis, atsižvelgęs į tai, kad ši byla nepasižymi ypatingai sudėtingomis faktinėmis aplinkybėmis, joje nėra sprendžiami ypatingai sudėtingi teisės klausimai srityse, kuriose dar nėra susiformavusi teismų praktika, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinęs tai, kad prašoma priteisti suma nėra neprotingai didelė, priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. 23. Pareiškėjas T. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2021 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (SK-79, 2020) SPR-184).

24. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

24.1. Teismas nenustatė televizijos programos „Kelionių panorama“ kūrimo proceso aplinkybių, t. y. nenustatė teisinio pagrindo (sutarties), kuriuo remiantis buvo kuriama programa „Kelionių panorama“; nenustatė, kokie teisiniai santykiai siejo LNK arba UAB „TymDrym“ su apelianto darbdaviu bendrove „TUI“ ir kokiu pagrindu šios bendrovės dirbo kartu siekiant ekonominės ar kitos finansinės naudos. Nebuvo surinkti įrodymai apie apelianto filmavimo Egipto Hurghados oro uosto epizodą, t. y. kokiu teisiniu pagrindu apeliantas buvo filmuojamas ne interviu viešbutyje metu, o Egipto Hurghados oro uoste naktinio darbo metu, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantas sutiko būti filmuojamas. Teismas neištyrė, kokius veiksmus Programos kūrimo proceso metu atliko trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TymDrym“, kokiu būdu apelianto tvarkomi asmens duomenys pateko į LNK, ir ar LNK turėjo teisę ir pareigą tinkamai informuoti apeliantą apie BDAR numatytas teises, įskaitant ir apie teisę nesutikti su apelianto asmens duomenų tvarkymu. Teismas turėjo pareigą surinkti daugiau įrodymų apie apelianto asmens duomenų surinkimą, saugojimą, perdavimą LNK, bei jų tvarkymą, tačiau to nepadarė, taip pat nesurinko įrodymų apie pradinio užsakovo, bendrovės „TUI“, kurioje dirbo apeliantas, teisinius, ekonominius ir komercinius interesus, užsakant Programos kūrimą ir komercinį transliavimą.

24.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Tarnyba pagrįstai nenagrinėjo epizodo dėl jo asmens duomenų perdavimo „We transfer B. V”, nes jis nebuvo perduotas nagrinėti Tarnybai, ir šios aplinkybės nesusijusios su skundo dalyku. Pareiškėjas pažymi, jog Inspekcija 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą dėl apelianto 2020 m. vasario 27 d. skundo dalyje dėl LNK referentės galimai neteisėtų veiksmų atskleidžiant pareiškėjo asmens duomenis WeTrasfer B.V. Nr. 3R-1006 (2.13-1.), kuriuo nusprendė pareiškėjo skundo nagrinėjimą šioje dalyje nutraukti. Apeliantas skundėsi teismui, kad Inspekcija nutraukė tyrimą, ir nurodė, kad LNK darbuotoja A. Č., tvarkė apelianto asmens duomenis, kurie buvo Programos įraše, neturėdama pareiškėjo sutikimo ir jo neinformavusi, tačiau teismas nesurinko tai pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas pažymi, kad epizodas dėl LNK darbuotojos A. Č. veiksmų tvarkant apelianto asmens duomenis yra reikšmingas, kadangi susijęs su pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu Programos kūrimo, perdavimo, transliavimo ir saugojimo atitinkamose duomenų talpyklose (archyvuose) metu. Teismas nevykdė pareigos padėti įgyvendinti proceso šalims jų procesines teises. Pareiškėjas pažymi, kad į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti LNK ir UAB „TymDrym“ turėjo pateikti įrodymus dėl LNK darbuotojos A. Č. veiksmų teisėtumo, bet to nepadarė. Pareiškėjo teigimu, teismas neištyrė bylai svarbių aplinkybių, nepagrįstai netenkino teisėto apelianto reikalavimo išreikalauti iš LNK pagrindą, kuriuo remiantis 2020 m. vasario 21 d. pareiškėjo asmens duomenys (atvaizdas ir vardas) buvo perduoti „WeTransfer B.V.“, bei šio perdavimo aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad LNK, atlikdama minėtus veiksmus, veikė neetiškai ir neteisėtai, tačiau nei atsakovas nei Inspekcija nei teismas netyrė šių LNK veiksmų ir apelianto asmens duomenų perdavimo „WeTransfer B.V.“ teisinių, etinių, faktinių aplinkybių.

24.3. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino apelianto sutikimą būti filmuojamam su sutikimu viešai transliuoti vaizdo įrašą, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesutiko būti filmuojamas. Pareiškėjas pažymi, jog asmens konkliudentiniai veiksmai – neprieštaravimas filmavimui – negali būti savaime vertinami kaip sutikimas ir viešai rodyti filmuotą medžiagą, ypač atsižvelgiant į tai, jog filmuojamas asmuo negali žinoti, kokio turinio, apimties bus ši medžiaga, kaip ji bus sumontuota, kaip pateikta (paminint ar ne filmuoto asmens duomenis, rodant ar ne jo veidą, komentuojant ar ne rodomą filmuotą medžiagą).

24.4. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip pareiškėjo sutikimą naudoti jo asmens duomenis vertino aplinkybę, kad pareiškėjas ir vėliau nereiškė prieštaravimo dėl vaizdo įrašo transliavimo, bei nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie tai, kokiu pagrindu remiantis, kada, kokiomis sąlygomis ir kokia apimtimi tvarkys ir perduos pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą, vardą) LNK, kaip pareiškėjo asmens duomenys bus tvarkomi toliau.

24.5. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo Programos kūrimo proceso, nenustatė, kokius veiksmus jame atliko trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TymDrym“, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pareiškėjo teigimu, šiuo tikslu iš trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „LNK“ ir UAB „TymDrym“ išreikalautinos visos sutartys, sudarytos su UAB „LNK“ ir bendrove „TUI“, o apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo apribota teisė į asmens duomenų apsaugą ir teisė į atvaizdą.

24.6. Pareiškėjas teigia, kad jo teisė į atvaizdą buvo apribota neteisėtai ir nepagrįstai, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nepakankamai išanalizavo ginčo aplinkybes, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę išreikalauti iš trečio suinteresuoto asmens visą su ginču susijusią medžiagą, kuri buvo būtina pagrindiniams apelianto reikalavimams pagrįsti. Pareiškėjas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių teismo, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika, prašo įvertinti apribotą apelianto teisę į atvaizdą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, tarptautinių susitarimų (Konvencijos) ir administracinės doktrinos prasme ir pasisakyti apie apribotos apelianto teisės į atvaizdą klausimą iš esmės.

24.7. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas trečiuosius suinteresuotuosius asmenis į bylą įtraukė nepagrįstai ir neteisėtai, prieš tai neišaiškinę pareiškėjui teisinių pasekmių, kurias gali sukelti trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą, ir šia neskundžiama teismo nutartimi buvo apribota pareiškėjo teisė skųsti teismo procesinį sprendimą, atsiimti skundą ir kt.

24.8. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl LNK patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, neištyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, iš kokios sąskaitos buvo apmokėtos LNK atstovo advokato suteiktos paslaugos, ar buvo sumokėta būtent nurodyta suma, nes byloje pateiktas sąskaitos išrašas nepatvirtintas banko. Pasak pareiškėjo, pateikti duomenys nepatvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė konkrečiai 2 305,66 Eur dydžio išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

24.9. Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba netinkamai aiškino teisę, išsamiai nenustatė ir pakankamai neištyrė pareiškėjo skundų, netinkamai nustatė pareiškėjo, informacijos rengėjo ir informacijos skleidėjo teisinių santykių ribas, išsamiai nenustatė teisinių santykių turinio (dalyko), pakankamai neištyrė svarbių teisinių (juridinių) faktų, tuo pažeidė pareiškėjo teisės gauti pagrįstą, išsamų ir tinkamą sprendimą, todėl skundžiamas atsakovo Sprendimas turi būti panaikintas.

24.10. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo konkliudentiniai veiksmai – neprieštaravimas filmavimui – yra suprantami kaip sutikimas ir viešai rodyti filmuotą medžiagą. Įvykio metu informacijos rengėjas siekė įgyti ir pasinaudoti asmeninėmis nematerialiomis ir materialiomis apelianto vertybėmis (apelianto asmens duomenimis: atvaizdu, vardu) – siekė komercinės – finansinės naudos. Informacijos skleidėjas pasinaudojo vertybėmis (apelianto asmens duomenimis: atvaizdu, vardu) – neribotai auditorijai transliavo ir be apelianto sutikimo paskleidė apelianto asmens duomenis. Teisinio pagrindo, suteikiančio teisę tvarkyti, valdyti, skleisti ar kitaip disponuoti apelianto asmens duomenimis informacijos rengėjas ir skleidėjas neturėjo. Nei teismas nei Tarnyba neištyrė, kokiu pagrindu UAB „TymDrym“ filmavo apeliantą Hurghados tarptautiniame oro uoste, atliko apelianto atvaizdo ir vardo postprodukciją, perdavė apelianto atvaizdą LNK, kokiu pagrindu LNK tvarkė apelianto asmens duomenis, paviešino apelianto atvaizdą, vardą ir apribojo apelianto teisę būti tinkamai ir laiku informuotam apie duomenų subjekto teises nesutikti su asmens duomenų tvarkymu. Pareiškėjo teigimu, teismas nenustatė visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo filmavimu Egipto Hurghados oro uosto teritorijoje, nes pareiškėjas teigia buvęs filmuojamas nedavęs tam sutikimo.

24.11. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje yra pagrindas peržengti skundo ribas, surinkti ir ištirti naujus įrodymus.

24.12. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. spalio 3 d. ir 2022 m. sausio 21 d. pateikė papildomus paaiškinimus nagrinėjamoje byloje, nurodė klausimus, į kuriuos, pareiškėjo nuomone, turėtų būti atsakyta bylos nagrinėjimo metu (2022 m. sausio 21 d. paaiškinimai), bei prašymus įvertinti papildomai teikiamus įrodymus.

25. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

25.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, kurie nebuvo teikti nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui, t. y. apeliaciniame skunde pareiškėjas kelia klausimus dėl trečiojo suinteresuoto asmens atstovės atliktų asmens duomenų tvarkymo veiksmų persiunčiant apeliantui jo prašomą informaciją naudojantis failų keitimosi platforma „WeTransfer“, nors šių argumentų Tarnyba Sprendime nenagrinėjo, jie nebuvo ir pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ši pareiškėjo skundo Tarnybai dalis buvo persiųsta nagrinėti Inspekcijai, atsakovui neturint kompetencijos nagrinėti skundų dėl asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kai asmens duomenys nėra išimtinai tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Pareiškėjas, teikdamas argumentus dėl trečiojo suinteresuoto asmens atstovės atliktų asmens duomenų tvarkymo veiksmų, iš esmės ginčija Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos priimtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo Sprendimą, neturėjo jokios pareigos vertinti pareiškėjo argumentų dėl asmens duomenų tvarkymo veiksmų, dėl kurių sprendimą priėmė kita institucija.

25.2. Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo tariamai neatliktos pareigos visapusiškai išnagrinėti sprendimą ir išreikalauti įrodymus iš trečiųjų suinteresuotų asmenų – jų sutartis su kelionių organizatoriumi „TUI“ dėl ginčo programos kūrimo, kurios įrodytų programos kūrimo procesą. Atsakovo vertinimu, komercinio pobūdžio sutartys neturi jokios įtakos vertinimui, ar apeliantas davė sutikimą skelbti privačią informaciją ir tvarkyti asmens duomenis. Atsakovo teigimu, Apeliantas nepagrįstai suabsoliutina bet kokių teisinių santykių atsiradimą išimtinai tik sutarties pagrindu, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sutikimas atskleisti privačią informaciją ir tvarkyti asmens duomenis gali būti išreikštas ne tik raštu, bet ir žodžiu bei suprantamas iš konkliudentinių veiksmų, o teisės aktai nereikalauja sutikimą išreikšti ir apibrėžti rašytinėje sutartyje. Todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų tarpusavio ir su kelionių organizatoriumi sudarytos sutartys dėl ginčo programos kūrimo, kuriose jokiu būdu neprivalo būti apibrėžti santykiai su apeliantu ar jo sutikimo išreiškimo sąlygos, neturi jokios reikšmės apelianto skundų tyrimui. Minėtos sutartys nebuvo būtinos ir siekiant nustatyti kiekvieno iš trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmus atskleidžiant apelianto privataus gyvenimo detales ir tvarkant asmens duomenis. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje, kurios faktinės aplinkybės nebuvo tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

25.3. Atsakovas pabrėžia, kad jis atsakomybę taiko remdamasis Visuomenės informavimo įstatymu ir kitais visuomenės informavimą reguliuojančiais teisės aktais, ir gali įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti. Šiuo atveju nekyla abejonių dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų buvimo viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, todėl papildomai nustatinėti ir aiškintis kiekvieno iš jų detalius ir atskirus veiksmus fiksuojant ir atskleidžiant apelianto privataus gyvenimo detales nėra jokios prasmės.

25.4. Atsakovas nesutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai įtraukė į bylą trečiuosius suinteresuotus asmenis, bei pažymi, jog asmenų, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos, įtraukimas į bylą yra ABTĮ nustatyta pareiga, todėl nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuotieji asmenys į bylą buvo įtraukti pagrįstai, nustačius, kad bylos išsprendimas neabejotinai turės įtakos jų teisėms ir pareigoms, nes būtent jų atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas atsakovo Sprendime. Atsakovas pažymi, kad gavęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nuspręsta įtraukti į bylą trečiuosius suinteresuotus asmenis, bei LNK atsiliepimą su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, apeliantas iki bylos nagrinėjimo turėjo galimybę pareikšti poziciją dėl skundo atsiėmimo, tačiau to nepadarė, ir dėl to bet kokie apelianto argumentai apie pirmosios instancijos teismo apribotą teisę atsiimti skundą atmestini.

25.5. Atsakovas kategoriškai nesutinka su apelianto naujai keliamomis versijomis apie jo tariamai neišreikštą sutikimą atkleisti jo privačią informaciją ir asmens duomenis ginčo programoje, t. y. kad jis išreiškė sutikimą filmuotis, tačiau neišreiškė sutikimo privačios informacijos demonstravimui. Atsakovas pažymi, kad skunde Tarnybai ir skunde pirmosios instancijos teismui apeliantas kategoriškai neigė, jog davė sutikimą jį filmuoti, tačiau ginčo programoje užfiksuotos aplinkybės vienareikšmiškai rodo aiškų sutikimą tiek filmavimui, tiek programos transliavimui.

25.6. Atsakovas akcentuoja, kad apeliantas, nurodydamas, kad filmavimo metu jis negalėjo numanyti, kokiame kontekste jo atvaizdas bus parodytas, kokios apimties privati informacija bus atskleista, remiasi LAT praktika, kurioje nagrinėtos aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis, kadangi nagrinėjamu atveju filmavimo aplinkybės aiškiai demonstruoja apelianto suvokimą, jog jis dalyvauja televizijos programos filmavime, sutinka būti filmuojamas ir vienareikšmiškai supranta, kad programa bus skelbiama televizijoje ir paneigia bet kokius apelianto argumentus apie tariamą nesutikimą filmuotis ir skelbti užfiksuotą informaciją.

25.7. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginio, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė, kokiu pagrindu tretieji suinteresuoti asmenys apribojo apelianto teisę būti tinkamai ir laiku informuotam apie duomenų subjekto teises ir teisę nesutikti su asmens duomenų tvarkymu, pabrėžia, jog teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti šių apelianto naujai keliamų klausimų, kadangi atsakovas Sprendime tokių aplinkybių nevertino ir negalėjo vertinti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ADTAĮ 4 straipsnyje numatytos Reglamento taikymo išimtys, susijusios su saviraiškos ir informacijos laisve. Šiame straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikomi Reglamento 8, 12-23, 25, 30, 33-39, 41-50, 88-91 straipsniai. Kadangi šiuo atveju apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jo atžvilgiu buvo pažeista teisė nesutikti su asmens duomenų tvarkymu (Reglamento 21 straipsnis) ir pareiga informuoti apie asmens duomenų tvarkymą (Reglamento 14 straipsnis), ir abi Apelianto ginčijamas teises įtvirtinančios nuostatos patenka tarp Reglamento taikymo išimčių, o ginčo programoje informacija rinkta ir skelbiama žurnalistikos tikslu, teisė nesutikti su asmens duomenų tvarkymu ir pareiga informuoti apie asmens duomenų tvarkymą, esančios išimtimis, negali būti įgyvendintos.

26. Atsakovas 2022 m. vasario 1 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjo 2022 m. sausio 21 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose keliami klausimai nėra susiję su nagrinėjama byla, ir atsakovas neturi teisinio pagrindo tirti aplinkybių, susijusių su darbo ginčais ar asmens duomenų tvarkymu, kai duomenys tvarkomi ne žurnalistikos ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su kelionių organizatoriaus TUI veiksmais, neturi įtakos atsakovo atliktam tyrimui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. (SK-79, 2020) SPR-184 „Dėl televizijos programoje „Kelionių panorama“ (LNK, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl netinkamo jo asmens duomenų tvarkymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Be to, tam, kad būtų apibrėžtos ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, primintina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Dėl šios priežasties nėra vertinami pirmosios instancijos teisme nepateikti įrodymai, kuriuos pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui.

30. BDAR 4 straipsnyje, apibrėžiančiame reglamente vartojamas sąvokas, nustatyta, kad:

1) asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

2) duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

31. BDAR 4 straipsnio 11 dalyje sutikimas apibrėžtas kaip „bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais, kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys“

32. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalimi, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais.

33. Pagal BDAR 7 straipsnį, kai duomenys tvarkomi remiantis sutikimu, duomenų valdytojas turi galėti įrodyti, kad duomenų subjektas davė sutikimą, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

34. Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupės, įkurtos 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB, atsižvelgusios į minėtos direktyvos 29 ir 30 straipsnius, atsižvelgusios į savo Darbo tvarkos taisykles, priimtose Gairėse yra pateikiamas nurodytų teisės normų aiškinimas, kuris paminėtinas šios bylos kontekste:

34.1. Jei duomenų valdytojas remiasi 6 straipsnio 1 dalies a punktu, duomenų subjektai visada turi duoti sutikimą dėl konkretaus duomenų tvarkymo tikslo. Pagal tikslo apribojimo sampratą (5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 32 konstatuojamojoje dalyje) sutikimas gali apimti įvairias operacijas, jei tomis operacijomis siekiama to paties tikslo. Savaime suprantama, kad konkretų sutikimą galima gauti tik tada, kai duomenų subjektai yra konkrečiai informuoti apie numatomus jų duomenų naudojimo tikslus.

34.2. BDAR aiškiai nustatyta, kad sutikimas turi būti duodamas duomenų subjekto pareiškimu arba aiškiu patvirtinimo veiksmu, o tai reiškia, kad jis visada turi būti duodamas aktyviu veiksmu (gestu) arba pareiškimu. Turi būti aišku, kad duomenų subjektas sutiko su tuo konkrečiu duomenų tvarkymu.

34.3. Pats duomenų valdytojas turi įrodyti, kad yra gautas galiojantis duomenų subjekto sutikimas. BDAR tiksliai nenustatyta, kaip reikia tai daryti, tačiau duomenų valdytojas turi gebėti įrodyti, kad duomenų subjektas konkrečiu atveju davė sutikimą.

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatatvo, kad pareiškėjo atvaizdas yra privati informacija, o viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), užfiksuodami ir paskelbdami pareiškėjo atvaizdą ir vardą, atliko asmens duomenų tvarkymą.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atvaizdas paskelbtas Programoje, kuri buvo parengta siekiant reklamuoti kelionių organizatorių „TUI“ ir jo teikiamas paslaugas.

37. Analizuojant byloje nustatytas faktines aplinkybes šios Nutarties 34.1 ir 342.2 punktuose pateikiamų teisės aiškinimų kontekste, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pateikiamu įrodymų vertinimu, kad Programos metu profesionaliai filmuotų surežisuotų siužetų (epizodų), kuriuose matomas pareiškėjas, vilkintis „TUI“ marškinėlius, besinešantis bloknotą ir kuprinę su „TUI“ logotipu, su prisegtu mikrofonu, sakantis suderintą (parengtą) tekstą, liudija, kad pareiškėjas aiškiais patvirtinančiais veiksmais sutiko būti filmuojamas ir būtent tam iš anksto ruošėsi. Svarbu ir tai, kad pareiškėjas skunde Tarnybai patvirtino, jog buvo įpareigotas dalyvauti filmavime savo darbdavio kelionių organizatoriaus „TUI“, filmavimuose dalyvavo ir daugiau „TUI“ atstovų, viešbučio personalas, restorano šefas, pokalbyje dalyvavo viešbučio vadovas. Tokiomis aplinkybėmis aiškiai išreikštas sutikimas filmuotis neabejotinai apima ir individualiai apibrėžtą, suprantamą kiekvienam pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) standartą veikiančiam subjektui „TUI“ vykdomos veiklos viešinimo (reklamos) tikslą informacijos sklaidos būdu. Kitaip aiškinant šią teisinę situaciją, t. y. filmavimą ir filmavimo produkto sklaidą (informacijos skleidimą) atskiriant į du vienas nuo kito nepriklausomus (nesusijusius) veiksmus BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo aspektu, būtų sukuriamos absoliutaus alogizmo prielaidos, jokia logika nepaaiškinamas filmavimo veiksmų tikslas konkrečios (šios bylos) faktinių aplinkybių kontekste.

38. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė, kokius veiksmus Programos kūrimo proceso metu atliko trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TymDrym“, kokiu būdu apelianto tvarkomi asmens duomenys pateko į LNK ir ar LNK turėjo teisę ir pareigą tinkamai informuoti apeliantą apie BDAR numatytas teises, įskaitant ir apie teisę nesutikti su apelianto asmens duomenų tvarkymu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ne sutartinių teisinių santykių tarp UAB „TymDrym“ ir LNK pobūdis bei jų vertinimas, o pareiškėjo sutikimas filmuotis su informacijos sklaidos tikslu yra reikšmingas teisinis faktas, kai visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad visomis operacijomis (UAB „TymDrym“ ir LNK), BDAR taikymo prasme, buvo siekiama to paties vieningo tikslo. Todėl nėra teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad LNK privalėjo gauti atskirą pareiškėjo sutikimą dėl jo duomenų tvarkymo.

39. Dėl apelianto filmavimo Egipto Hurghados oro uoste epizodo teisėjų kolegija, vėl gi, pažymi šios Nutarties 34.1 nurodytą teisės aiškinimą, kuriuo remiantis vertinami faktiniai duomenys, ir daro išvadą, jog pagal tikslo apribojimo sampratą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 32 konstatuojamojoje dalyje) sutikimas apėmė įvairias operacijas, kuriomis buvo siekiama to paties tikslo. Šių vertinimų pagrindu konstatuotina, kad kokiam nors specialiam šio epizodo teisiniam vertinimui nėra pagrindo.

40. Dėl šios Nutarties 24.2 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

40.1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 3R-208 (2.13-1.) Tarnybai perdavė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ veiksmų televizijos laidoje viešinant pareiškėjo duomenis.

40.2. Tarnyba turėjo pagrindą nagrinėti ir nagrinėjo skundo dalį, kurią jai nagrinėti perdavė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, t. y. dėl UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ veiksmų televizijos laidoje viešinant pareiškėjo duomenis Programoje.

40.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad epizodas dėl duomenų perdavimo „We transfer B. V” nebuvo perduotas nagrinėti Tarnybai, taigi jo faktiniai ir teisiniai aspektai nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjimo Tarnyboje dalykas.

40.4. Pareiškėjas šioje byloje kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (SK-79, 2020) SPR-184. Jokių reikalavimų Inspekcijai šioje byloje nereikšta.

41. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo.

41.1. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

41.2. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

41.3. Procesinių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių kontekste vertindama pareiškėjo argumentus dėl teismo pareigos padėti įgyvendinti procesines teises rinkti įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl teismo veiksmų įrodymų rinkimo procese negali būti vertinamos, kaip teismo pareiga užtikrinti visų galimų pareiškėjo argumentų patvirtinančių faktinių duomenų surinkimą. Teismo, kaip viešojo administravimo subjektų veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo teisminę kontrolę atliekančios institucijos, vaidmuo įrodinėjimo procese privalo užtikrinti nešališkumo garantijas, o aktyvumas turi būti toks, kad ne tik nepaneigtų šio principo absoliutumo, bet net ir nesudarytų prielaidų pagrįstoms abejonėms dėl nešališkumo kilti.

41.4. Todėl teismo aktyvus dalyvavimas įrodymų rinkime yra pateisinamas tik tais atvejais, kai tam tikri įrodymai, turintys esminę reikšmę bylos baigčiai, žinomai (šalims) yra, tačiau jie nepateikti, nors privalėjo būti pateikti, o be jų priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra teisinių galimybių.

41.5. Šioje byloje teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo sąlygos, nurodytos Nutarties 41.4 punkte, ar egzistavo kitos neįprastos procesinės aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos turėjo būti aktyvus rinkdamas įrodymus.

42. Dėl Nutarties 24.7 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

42.1. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

42.2. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, kad atsakovas gali įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti. Tretieji suinteresuotieji asmenys šioje byloje yra viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai. Jų teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, todėl jie privalėjo būti įtraukti į bylą ir tai padaryta tinkamai pritaikius ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį bei 67 straipsnį.

42.3. Pareiga atlyginti trečiųjų suinteresuotų asmenų turėtas išlaidas, nustatyta ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje. Teismui, nagrinėjančiam bylą, įstatymu nėra nustatyta pareiga a priori (lot. iš anksto) išaiškinti pareiškėjui jo skundo atmetimo teisinius padarinius ABTĮ 40 straipsnio taikymo aspektu.

42.4. Taigi, nagrinėjamo pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

43. Dėl Nutarties 24.8 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

43.1. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

43.2. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad išnagrinėjus bylą ir atmetus pareiškėjo skundą pilna apimtimi, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, kuris byloje turėjo priešingą interesą, nei pareiškėjas, teisės, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ši byla nepasižymi ypatingai sudėtingomis faktinėmis aplinkybėmis, joje nėra sprendžiami ypatingai sudėtingi teisės klausimai srityse, kuriose dar nėra susiformavusi teismų praktika, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinęs tai, kad prašoma priteisti suma nėra neprotingai didelė, priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

43.3. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, iš kokios sąskaitos buvo apmokėtos LNK atstovo advokato suteiktos paslaugos, ar buvo sumokėta būtent nurodyta suma, nes byloje pateiktas sąskaitos išrašas nepatvirtintas banko. Pasak pareiškėjo, pateikti duomenys nepatvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė konkrečiai 2 305,66 Eur dydžio išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

43.4. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas, paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009).

43.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui teiktame 2021 m. vasario 3 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad patyrė 2 305,66 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurios apėmė bylos medžiagos analizę, atsiliepimo į skundą parengimą ir kliento konsultavimą bylos eigos klausimais. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LPB 50321 bei Luminor bando sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog LNK 2020 m. gruodžio 11 d. sumokėjo 4 385,37 Eur pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. LPB 50320 – LPB 50324 (taigi, ir pagal sąskaitą-faktūrą Nr. LPB 50321). Pažymėtina, jog teismų praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų sąskaitos išrašas yra vertinamas kaip tinkamas dokumentas, patvirtinantis lėšų sumokėjimą (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4460-556/2019 ir kt.). Trečiasis suinteresuotasis asmuo 2020 m. kovo 9 d. pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė papildomus paaiškinimus dėl advokatų kontoros teikiamų paslaugų trečiajam suinteresuotajam asmeniui pobūdžio.

43.6. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo dėl procesinių dokumentų parengimo patyrė 2 305,66 Eur išlaidų, kurios buvo detalizuotos prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir kurių realumą patvirtino advokatų kontoros pateikta PVM sąskaita-faktūra bei sąskaitos išrašas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigė šios išvados.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys