9a85500a-ad62-4c6e-8ba4-34826eea298b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1593/2014Teismo proceso Nr. 2-57-3-00326-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos:126.2.;(S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius                           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balastas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balastas“ pareiÅ¡kimas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1283-524/2014, pagal pareiÅ¡kėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balastas“ pareiÅ¡kimÄ atsakovui A.

L. individualiai įmonei dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas atsakovui A. L. individualiai įmonei (toliau tekste ir A. L. IÄ®, Ä®monė) iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo valdymo centras“. ReikalavimÄ grindė atsakovo ieÅ¡kovui 56 186,96 Lt skola, kuriuos atsakovas nepadengė ir po raginimo sumokėti skolÄ bei įspėjimo dėl ketinamos kelti bankroto bylos.

             Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du specialiame interneto tinklapyje, tačiau atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo ir finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ , motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas neįrodė Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sÄ lygų egzistavimo.

Teismas konstatavo, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – ½ dalį buto, žemės sklypÄ , taip pat automobilių, ir nors atsakovo turtas yra areÅ¡tuotas, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko turtÄ , ir kad iÅ¡ Å¡io turto negali patenkinti savo reikalavimų.  III. Atskirojo skundo argumentai              Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimÄ dėl atsakovui bankroto bylos iÅ¡kėlimo nagrinėti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas neteisingai įvertino įrodymus, pagrindžiančius turimÄ Ä®monės turtÄ , pradelstus įsipareigojimus, taip pat neįvertino reikÅ¡mingų aplinkybių, jog Ä®monė nevykdo veiklos, negauna pajamų, neturi turto, todėl nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atsakovui kelti bankroto bylos.               2. Sprendžiant klausimÄ dėl individualios įmonės mokumo ir nustatant įmonės turtÄ bei pradelstus įsipareigojimus, įmonės bei jos savininko turtas bei turtinės prievolės turi bÅ«ti atskirtos ir nagrinėjamu atveju vertintina tik pačios įmonės turtas, kaip juridinio asmens turto vertės santykis su pradelstais įsipareigojimais.

Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas taikomas neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims tik po bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nes yra sietinas su įmonės atsakomybe pagal prievoles, o ne su įmonės bÅ«klės vertinimu sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo jai klausimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1072/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1103/2013). Be to, byloje esančiame antstolio A.

S. 2014-01-23 sudarytame A. L. asmeninio turto apraÅ¡e nurodyta, kad įmonės savininkui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas hipoteka AB DNB bankui. BUAB „Balastas“ reikalavimas iÅ¡ bankui įkeisto turto negali bÅ«ti tenkinamas, todėl nėra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti skolos iÅ¡ Å¡io turto.              3. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ nebuvo pakankamai aktyvus ir neiÅ¡naudojo visų procesinių galimybių atsakovo dokumentams iÅ¡sireikalauti.

Vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytÄ terminÄ nepateikia teismui reikalaujamų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tÅ«kstančių litų baudÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovo vadovas nepateikė reikalaujamų dokumentų, o teismas neskyrė atsakovui baudos už teismo įpareigojimų nevykdymÄ , o tik pakartotinio įpareigojimo pateikti duomenis. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis buvo priimta nepilnai pasirengus nagrinėti bylÄ .

             Atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal ieÅ¡kovo atskirajame skunde suformuluotus pagrindus, Å¡ioje apeliacijoje keliamas klausimas, ar sprendžiant individualios įmonės mokumo/nemokumo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama įmonės savininko turimo turto vertė. Å ie klausimai nagrinėjami vadovaujantis apelianto skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste – Ä®BÄ®) bei Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatos. Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įmonei bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Spręsdamas klausimÄ dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismas turi vadovautis tiek prie ieÅ¡kinio pridėtais dokumentais, tiek ir Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka gautais duomenimis, privalo iÅ¡analizuoti įmonės Å«kinės finansinės veiklos rezultatus ir atsižvelgti į įmonės finansinės bÅ«klės pasikeitimÄ per laikotarpį nuo ieÅ¡kinio gavimo iki bylos iÅ¡kėlimo.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo individualiai įmonei.

Ä®monės vadovas ir savininkas nepateikė teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nurodydamas, kad Å¡iuo metu dirba kitoje bendrovėje – UAB „JÅ«rų remonto servisas“, yra komandiruotas į užsienį, o individuali įmonė Å¡iuo metu nevykdo veiklos (1 t., 44 b. l.); prašė teismo pratęsti nustatytÄ terminÄ Ä¯monės finansiniams dokumentams pateikti, o teismui Å¡io termino nepratęsus, jų iÅ¡ viso nepateikė. Rengiantis bylos nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismas iÅ¡sireikalavo iÅ¡ VÄ® Registrų centro, VÄ® Regitros, Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis (toliau – VMI) apie įmonės turtÄ ir prievolių vykdymÄ , taip pat duomenis apie įmonės savininko turtÄ ir prievoles.

Minėtų registrų duomenimis, įmonė neturi jokio turto. Tačiau neturi ir neįvykdytų prievolių VMI, o VSDFV Klaipėdos skyriui skolinga tik 11,51 Lt. Tuo tarpu minėtų registrų duomenimis, įmonės savininkas turi nekilnojamojo turto ir 7 transporto priemones (34, 41-43 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, sprendė, kad ieÅ¡kovas turi galimybę skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ įmonės savininko turto, nors Å¡is turtas ir areÅ¡tuotas, todėl konstatavo, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo įmonei iÅ¡kelti bankroto bylos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kadangi teismas neteisingai aiÅ¡kina Ä®BÄ® ir Individualių įmonių įstatymo nuostatas, sprendžiant klausimÄ dėl individualios įmonės turto ir mokumo/nemokumo. Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnyje yra apibrėžtas įmonės turtas ir naudojimo veikloje (versle) prasmė. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo individualiai įmonei yra nurodomi neįvykdyti įmonės įsipareigojimai, todėl jie turi bÅ«ti lyginami su įmonės, o ne su savininko turtu, nes tik tokiu bÅ«du galima nustatyti individualios įmonės kaip Å«kio subjekto galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklÄ .

Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad individualios įmonės savininkas privalo pateikti bankroto administratoriui viso turimo turto sÄ raÅ¡Ä , įskaitant ir esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, į kurį taip pat gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus. Tačiau Å¡i norma gali bÅ«ti taikoma tik po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes sietina su individualios įmonės atsakomybe pagal prievoles, bet ne su įmonės bÅ«klės vertinimu sprendžiant reikalavimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Individualios įmonės savininko turtas laikomas neatskirtu nuo įmonės turto civilinės atsakomybės prasme. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis atsako už tokio juridinio asmens prievoles tuo atveju, kai nepakanka paties juridinio asmens turto (CK 2.50 str. 4 d.). Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimÄ dėl individualios įmonės mokumo ar nemokumo ir nustatant įmonės turtÄ bei pradelstus įsipareigojimus, įmonės bei jos savininko turtas bei turtinės prievolės turi bÅ«ti atskirtos ir turi bÅ«ti vertintinos tik pačios įmonės, kaip juridinio asmens, turto vertės santykis su pradelstais įsipareigojimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1103/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso neaptarė įmonės turtinės padėties bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais bei atnaujinti veiklÄ , ir ar tokiu atveju bÅ«tų pasiekti reabilitaciniai tikslai. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su įmonės (ne)mokumu, liko neatskleista bylos esmė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ioje proceso stadijoje sutapatino individualios įmonės turtÄ su įmonės savininko turtu, bei vertino ieÅ¡kovo (kreditoriaus) galimybę iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ individualios įmonės savininko turto, sprendžiant klausimÄ dėl individualiai įmonei keltinos bankroto bylos.

Taigi, nustačius tiek materialiosios, tiek proceso teisės normų pažeidimus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., Ä®BÄ® 10 str. 8 d.).             Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo reikalinga pagal CPK taisykles imtis visų priemonių, kad bÅ«tų pateikti ir iÅ¡tirti visi įrodymai ir teisingai nustatytos bylos esminės faktinės aplinkybės, reikÅ¡mingos bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo iÅ¡sprendimui tam, kad bÅ«tų teisingai nustatyti ir įvertinti atsakovo realaus turto ir pradelstų jo įsipareigojimų santykis bei kitos aplinkybės, reikÅ¡mingos Å¡alių pareiÅ¡kimų (dėl įmonės nevykdomos veiklos) iÅ¡nagrinėjimui, nes tik teisingai nustačius faktines aplinkybes, galima padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo (ne)mokumo ir teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 9 str. 1 d., 2 d., 7 d. 1 p.;

CPK 185 str.). Tuo pačiu turėtų bÅ«ti įvertintas ir individualios įmonės savininko neveikimas, nepateikiant teismui atsiliepimo ir reikalaujamų įmonės dokumentų, bei nepriimant įmonei bei įmonės savininkui teiktinų procesinių dokumentų, žinant apie inicijuotÄ bankroto procesÄ ir nustatytÄ pareigÄ pateikti teismui reikalaujamus dokumentus.                Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 302 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

                            Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:              Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė