Legislator Case Law & Legislation
9a83a791-cde9-449d-9761-e3614c5de9dd AI generated

9a83a791-cde9-449d-9761-e3614c5de9dd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9a83a791-cde9-449d-9761-e3614c5de9dd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-6275-815/2015                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00231-2015-7                             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Legislator headnote

AI generated

9a83a791-cde9-449d-9761-e3614c5de9dd · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nepagrįsta praÅ¡oma priteisti žalos atlyginimo suma – 20 000 Eur.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-6275-815/2015                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00231-2015-7                             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas D. U. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su 2015 m. sausio 5 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 20 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).2.

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. jam bÅ«nant LAVL laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nuostatų, palatose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitinka teisinio reglamentavimo (t. y. nesudarė 3,6 m2), pareiÅ¡kėjas laikytas 1–10 asmenimis, palatoje buvo drėgna, Å¡alta, stigo privatumo, kildavo įtampa.2.2. Pasak pareiÅ¡kėjo jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis, žiauriomis, nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis, dėl to patyrė didžiulę turtinę ir neturtinę žalÄ , t. y. dėl neteisėtų LAVL veikų (veikimo / neveikimo) patyrė nepatogumus, didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , depresijÄ , pablogėjo pareiÅ¡kėjo savijauta, stipriai pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiÅ¡kėjas negali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, nerimÄ , sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo bendravimo galimybės. Be to, pareiÅ¡kėjo nuomone, nors gydytojai padarė iÅ¡vadÄ , kad jo bÅ«klė dėl gydymo pagerėjo, tačiau tai nepagrįsta.2.3.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės) 11 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (byla Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civiline byla Nr. 3K-3-371/2003), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009).

II Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 8–11).PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LAVL gydytas nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (palatos plotas – 32,60 m2, joje yra 9 lovos). Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju gydymosi laikotarpiu buvo palatoje, LAVL pateikti negali.2.

HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos, pagal PÄ® taisyklių, 111.4 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2.3. LAVL apgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Ä®statymas), PÄ® taisyklės, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai.

LAVL teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, tai yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ . LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl Å¡ios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir iÅ¡vykstančiųjų asmenų skaičių).

LAVL taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.4. Pažymėtina, kad LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame gydytas pareiškėjas, sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val., laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Taigi, trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas, sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).

Tokios nuostatos laikosi LVAT (žr. administracinę bylÄ Nr. A442-707/2014) ir EŽTT.5. PÄ® taisyklių 35 punkte nurodytas kamerų inventorius ir bÅ«tiniausi baldai. LAVL palatos minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai / normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtÄ , Å¡alinami per minimaliausius terminus.

Kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL visiÅ¡kai panaudojamos ir LAVL gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.6. LAVL patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokie darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus – dažniau, visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nuostatas ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.7. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas pagal teisės aktus, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, LAVL patvirtintas dušų lankymo grafikas, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, Å¡is grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus.Pagal teisės atkus ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę, pagal HN 76:2010 67 punktÄ lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone.LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.LAVL remiasi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKÄ®) 19 straipsnio 1 dalimi, HN 76:2010 6 punktu, nurodo, kad pagal HN 76:2010 14 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Å i informacija iÅ¡kabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir / ar ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti (tai patvirtina su atsiliepimu pateikti įrodymai). Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirÅ«pinti LAVL (LVAT administracinė byla Nr. A756-1160/2012). Ä®vertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas TKÄ® draudimas rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje / įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirÅ«pino Å¡io draudimo įgyvendinimu.Bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose.

Atsižvelgiant į LAVL tikslinę paskirtį bei teisės aktų hierarchijÄ , TKÄ® yra aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktas, todėl privaloma vykdyti TKÄ®, kurį LAVL vykdo imperatyviai. TKÄ® neįtvirtina galimybės skirstyti į rÅ«kančiųjų ir (arba) nerÅ«kančiųjų kameras, kadangi TKÄ® draudimas galioja LAVL teritorijoje ir jos patalpose.10. Remiantis LVAT praktika (žr. administracinę bylÄ Nr. A11-1064/2007), valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Å¡iuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nepagrįsta praÅ¡oma priteisti žalos atlyginimo suma – 20 000 Eur.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:1. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.) gydytas LAVL Chirurgijos skyriaus 1 palatoje dėl Å«maus pÅ«lingo vidurinės ausies uždegimo (Å«maus pÅ«lingo vidurinio otito) (diagnozės kodas – H66.0), iÅ¡raÅ¡ant bÅ«klė pagerėjo, šį faktÄ patvirtina gydymo stacionare istorija Nr. 3146-1544 (b. l. 12).

Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 1 plotas – 32,60 m2, joje yra 9 lovos (atsiliepimas (b. l. 8–11)).2. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. iÅ¡davė licencijÄ Nr. 3360 Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir suteikė teisę verstis asmens sveikatos priežiÅ«ros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 55).3. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL leista vykdyti veiklÄ , kuriai iÅ¡duotas leidimas, t. y. ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklai, nurodytai Å¡iame leidime-higienos pase (b. l. 52).4.

Remiantis LAVL darbų priėmimo aktais (2012 m. birželio 13 d., 2012 m. rugsėjo 17 d., 2013 m. birželio 6 d., 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. sausio 31 d. ir 2014 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 13–18)), LAVL patalpose buvo atlikti statybos remonto darbai, be kita ko, Chirurgijos skyriaus dušo, prausyklos, sanitarinio mazgo (2012 m. birželio 13 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-592 (b. l. 15)); Chirurgijos skyriaus 1 palatos (lubų ir sienų glaistymas, gruntavimas, dažymas, langų, durų, lovų dažymas) (2012 m. rugsėjo 17 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1105 (b. l. 16));

Chirurgijos skyriaus sanitarinio mazgo remontas (plytelių klijavimas, seno klozeto išardymas, klozeto pastatymas ir prijungimas) (2013 m. gruodžio 30 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1436 (b. l. 14)); Chirurgijos skyriaus sanitarinio mazgo, dušo patalpos remontas (2014 m. rugsėjo 17 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1363 (b. l. 17)); Chirurgijos skyriaus dušo patalpose (durų ir staktos )gamyba ir dažymas, nukritusių ir skilusių plytelių keitimas naujomis) (2014 m. sausio 31 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-297 (b. l. 13)).5.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC), atlikęs grįžtamÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę (pagal HN 76:2010 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtintÄ Lietuvos higienos normÄ HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011)), be kita ko, nustatė, kad Chirurgijos skyriaus atvirojo sektoriaus koridoriuje dirbtinė apÅ¡vieta siekė 102 lx ir atitiko HN 47:2011 reikalavimus (b. l. 25–26).6.

LAVL (užsakovė) ir UAB „Švaros etalonas“ (vykdytoja) 2012 m. gegužės 30 d. sudarė skalbimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 57-41 (toliau – ir Sutartis), kurioje vykdytojas, be kita ko, įsipareigojo: savo rizika ir priemonėmis atlikti skalbimo paslaugas pagal Sutartį; savo transportu paimti skalbinius iÅ¡ užsakovės ir pristatyti iÅ¡skalbtus pagal suderintÄ grafikÄ 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standarto 46-90 ir higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; užsakymo (iÅ¡skalbimo) laikas – 24 valandos (Sutartis (b. l. 32–35)).7.

LAVL (užsakovė) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ , atlikti kenkėjų naikinimÄ (1.1 punktas); lankyti objektÄ kartÄ per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, jų lokalizacijos vietas, patekimo kelius, numatyti kenkėjų kontrolės priemones, apsilankymų metu profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ (4.1.1, 4.1.2 punktai);

LAVL pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 19–22).8. Remiantis LAVL kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalu (kopija), UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ reguliariai LAVL patalpose, atlikdama kenkėjų kontrolę, naudoja specialias priemones kenkėjų nesiveisimui (atliktų darbų aktai (b. l. 37–48). Teismui pateikti atliktų darbų aktai nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., juose neužfiksuotas graužikų / vabzdžių buvimo faktas LAVL patalpose (gydymo skyriuose, maisto dalinimo kambaryje).9.

LAVL vieÅ¡ai iÅ¡kabinta informacija, kad LAVL draudžiama rÅ«kyti (b. l. 54, 61).II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo D. U. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, žalos atlyginimÄ â€“ 20 000 Eur. Å ioje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas D. U. LAVL buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktÄ (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. BÅ«tent Å¡is plotas turi bÅ«ti vertinimo kriterijumi Å¡ioje administracinėje byloje, nes D. U. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.3.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjas D. U. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, turtinę ir neturtinę žalÄ â€“ 20 000 Eur. Kartu teismas iÅ¡ karto pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nenurodė sveikatos pakenkimų, kurie leistų teismui priteisti pareiÅ¡kėjui turtinę žalÄ . Be to, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai netinkamai suteiktomis gydymo paslaugomis LAVL nėra teismingi administraciniam teismui – jie teismingi bendrosios jurisdikcijos teismams (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-403-575/2015).

Todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti turtinę žalÄ nėra pagrįstas.3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3.2. Pabrėžtina, kad D.

U. nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. buvo LAVL Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas – 32,60 m2) (žr. LAVL atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 8-11)), t. y. iÅ¡ viso 14 parų. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, Å¡io tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai Å¡ios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad Å¡ioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.3.3.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LAVL palatose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Ä®rodymai, kad dėl LAVL kalinimo sÄ lygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiÅ¡kėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.3.4. PareiÅ¡kėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl nehigieninių kalinimo sÄ lygų LAVL.

Teismas iÅ¡ karto akcentuoja, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei iÅ¡davė įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijÄ Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiÅ«ros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 55). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. liepos 29 d. leidime-higienos pase Nr. (12-16)12.12-690 iÅ¡davė šį leidimÄ vykdyti leidime-higienos pase nurodytÄ Å«kinę komercinę veiklÄ (b. l. 52).

LAVL patalpos remontuotos eilės tvarka, remontas atliktas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Remiantis LAVL darbų priėmimo aktais (2012 m. birželio 13 d., 2012 m. rugsėjo 17 d., 2013 m. birželio 6 d., 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. sausio 31 d. ir 2014 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 13–18)), LAVL patalpose buvo atlikti statybos remonto darbai, be kita ko, Chirurgijos skyriaus dušo, prausyklos, sanitarinio mazgo (2012 m. birželio 13 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-592 (b. l. 15)); Chirurgijos skyriaus 1 palatos (lubų ir sienų glaistymas, gruntavimas, dažymas, langų, durų, lovų dažymas) (2012 m. rugsėjo 17 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1105 (b. l. 16));

Chirurgijos skyriaus sanitarinio mazgo remontas (plytelių klijavimas, seno klozeto išardymas, klozeto pastatymas ir prijungimas) (2013 m. gruodžio 30 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1436 (b. l. 14)); Chirurgijos skyriaus sanitarinio mazgo, dušo patalpos remontas (2014 m. rugsėjo 17 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1363 (b. l. 17)); Chirurgijos skyriaus dušo patalpose (durų ir staktos) gamyba ir dažymas, nukritusių ir skilusių plytelių keitimas naujomis) (2014 m. sausio 31 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-297 (b. l. 13)).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs grįžtamÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę (pagal HN 76:2010 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtintÄ Lietuvos higienos normÄ HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, be kita ko, nustatė, kad Chirurgijos skyriaus atvirojo sektoriaus koridoriuje dirbtinė apÅ¡vieta siekė 102 lx ir atitiko HN 47:2011 reikalavimus (b. l. 25–26).

Be to, LAVL (užsakovė) ir UAB „Švaros etalonas“ (vykdytoja) 2012 m. gegužės 30 d. sudarė skalbimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 57-41 (toliau – ir Sutartis), kurioje vykdytojas, be kita ko, įsipareigojo: savo rizika ir priemonėmis atlikti skalbimo paslaugas pagal Sutartį; savo transportu paimti skalbinius iÅ¡ užsakovės ir pristatyti iÅ¡skalbtus pagal suderintÄ grafikÄ 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standarto 46-90 ir higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; užsakymo (iÅ¡skalbimo) laikas – 24 valandos (Sutartis (b. l. 32–35)).

LAVL (užsakovė) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ , atlikti kenkėjų naikinimÄ (1.1 punktas); lankyti objektÄ kartÄ per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, jų lokalizacijos vietas, patekimo kelius, numatyti kenkėjų kontrolės priemones, apsilankymų metu profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ (4.1.1, 4.1.2 punktai);

LAVL pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 19–22). Remiantis LAVL kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalu (kopija), UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ reguliariai LAVL patalpose, atlikdama kenkėjų kontrolę, naudoja specialias priemones kenkėjų nesiveisimui (atliktų darbų aktai (b. l. 37–48). Teismui pateikti atliktų darbų aktai nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., juose neužfiksuotas graužikų / vabzdžių buvimo faktas LAVL patalpose (gydymo skyriuose, maisto dalinimo kambaryje).

LAVL vieÅ¡ai iÅ¡kabinta informacija, kad LAVL draudžiama rÅ«kyti (b. l. 54, 61). Teismas, įvertinęs LAVL pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nehigieninių kalinimo sÄ lygų visiÅ¡kai niekuo nepagrįsti.3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (pareiÅ¡kėjas D.

U. LAVL 14 paras buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga nuo 2014 m. spalio 1 d. – 1035 Lt, bei nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiÅ¡kėjui tinkamas kalinimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 105 eurais, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės, atstovaujamos LAVL.

Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 105 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo D. U. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 105 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Ernestas Spruogis