9a830754-e675-4246-92fc-951f68a41517 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-5842-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00486-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 30 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir RÅ«tos Miliuvienės dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G., atsakovo atstovėms Giedrai Katilauskienei, Julijai Kovalenko, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. G. skundu (b. l. 16–21) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) 2015-10-27 pažymÄ Nr. KV2-1272 (toliau – Pažyma) dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo;

Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos IÅ¡silavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų Å¡vietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos 2015-12-15 posėdžio protokolo Nr. ULS1-2015-05 iÅ¡raÅ¡Ä ; įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui pažymÄ dėl kvalifikacijos įvertinimo ir jo kvalifikacijÄ vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisÄ sias studijas.

Nurodė, kad 1988 m. baigė TSRS Valstybės saugumo komiteto F. E. Dzeržinskio vardo aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ ir jam buvo suteikta teisininko kvalifikacija. Mokykloje studijavo Tardymo fakultete, kuriame užsienio kalbų ir kitų specialiųjų disciplinų mokymas buvo minimalus, o mokymo pagrindas buvo sutelktas į visas teisės rÅ«Å¡is. Diplomo priede visi kursiniai darbai ir diplominis darbas įvardinti iÅ¡ teisės mokslų. Teisės krypties studijos buvo didesnės už studijų programos dalis, kurias sudaro užsienio kalbos studijos bei karinis ir operatyvinis parengimas.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Centras neteisingai nurodė, kad jo studijų programÄ net trečdaliu sudarė specialiosios disciplinos, nors iÅ¡ 44 pateiktų vertinti tik 10 buvo tokios, iÅ¡vadose rėmėsi spėjimais ir prielaidomis, nes neturėjo jokių duomenų apie dalykines apimtis ir turinį. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000-06-23 įsakymu Nr. 139DP pareiÅ¡kėjo įgytas teisinis iÅ¡silavinimas TSRS Valstybės saugumo komiteto F. E. Dzeržinskio vardo aukÅ¡tojoje mokykloje buvo pripažintas tinkamu eiti teisėjo ar notaro pareigas bei verstis advokato praktika.

Be to, Centras jau vertino jo įgytÄ teisinį iÅ¡simokslinimÄ ir dar 2004-06-07 pažyma Nr. 14-385 apie kvalifikacijos įvertinimÄ jau buvo pripažinęs, kad jo įgyta kvalifikacija prilygsta kvalifikacijai, įgytai baigus vientisÄ sias studijas. Apeliacinė komisija protokole tik pakartojo klaidingas atsakovo vertinimo iÅ¡vadas. Apeliacinės komisijos sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procedÅ«ras, nes Centro atsiliepimas į apeliacijÄ pareiÅ¡kėjui nebuvo pateiktas susipažinimui, Centro atstovai Apeliacinėje komisijoje posėdžiavo lyg lygiateisiai komisijos nariai.

Atsakovas Centras nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 32–37). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Centrui pateikė paraiÅ¡kÄ dėl juristo kvalifikacijos, įgytos aukÅ¡tojoje SSRS KGB F. E. Dzeržinskio mokykloje 1988 m., akademinio pripažinimo. Vertinant kvalifikacijÄ remtasi pareiÅ¡kėjo pateiktais iÅ¡silavinimo dokumentais (diplomu ir diplomo priedu) bei Centro surinkta informacija apie mokyklÄ . Nustatyta, kad kvalifikacijÄ suteikė specializuota aukÅ¡toji mokykla, priklausiusi SSRS Valstybinio saugumo komiteto (KGB) kuruojamoms Å¡vietimo įstaigoms, kurios paskirtis – parengti įvairių profilių darbuotojus specifinės profesinės veiklos (valstybinio saugumo) kryptims.

Kvalifikacija suteikta baigus teisės programos studijas mokyklos Tardomosios veiklos fakultete, kur rengti teisininkai valstybinio saugumo organų tardomosios veiklos padaliniams. BaigtÄ studijų programÄ sudaro keli struktÅ«riniai blokai: teisės pagrindų, teisės specialieji dalykai (kriminologija, kriminalistika, teismo medicina, teismo psichiatrija, prokuroro priežiÅ«ra ir kt.), neįvardytos specialiosios disciplinos (jų pavadinimai užšifruoti; tokių dalykų yra 11 iÅ¡ 43 dalykų, neskaitant su neįvardytomis specialiosiomis disciplinomis susijusio 1 kursinio darbo bei 1 valstybinio egzamino).

Programa taip pat apima įprastinių sovietiniam laikotarpiui bendrųjų dalykų blokÄ (istorija, logika, politinė ekonomija, filosofija), įtrauktas ir karinis parengimas, užsienio kalba, fizinis lavinimas. Mokyklos ir kvalifikacijos paskirtis, programos struktÅ«ra, studijuotų dalykų pobÅ«dis ir numatytos suteikti kompetencijos rodo orientacijÄ Ä¯ pagrindinių žinių ir gebėjimų suteikimÄ specifinei praktinei veiklai, o tai yra bÅ«dinga profesinio bakalauro studijoms Lietuvoje. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad programa 5 metų trukmės ir į jÄ Ä¯trauktas tam tikrÄ tiriamosios veiklos kompetencijų vystymÄ liudijančio baigiamojo darbo parengimas (įprastai Å¡is elementas į panaÅ¡aus pobÅ«džio aukÅ¡tųjų mokyklų programas nebÅ«na įtrauktas), priimtas Centro sprendimas kvalifikacijÄ , remiantis pareiÅ¡kėjo nurodytu pripažinimo tikslu (dirbti), pripažinti lygiaverte bakalauro, o ne profesinio bakalauro kvalifikacijai.

Atlikus kvalifikacijos vertinimÄ , buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kvalifikacija pagal bendruosius aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijoms nustatytus reikalavimus yra panaÅ¡iausia į kvalifikacijÄ , teikiamÄ baigus pirmosios pakopos bakalauro studijas (orientuotas į pagrindinių žinių ir gebėjimų suteikimÄ , sudarančių pagrindÄ imtis tolesnės profesinės veiklos ar siekti tolesnių studijų), bet ne į Lietuvoje baigus vientisÄ sias ar antrosios pakopos studijas teikiamÄ magistro kvalifikacijÄ , orientuotÄ Ä¯ parengimÄ savarankiÅ¡kam mokslo darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų.

PareiÅ¡kėjo minimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 139DP reiÅ¡kia kvalifikacijos pripažinimÄ profesinei veiklai ir negali bÅ«ti tapatinamas su akademiniu pripažinimu.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti, atsakovo atstovės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Byloje kyla ginčas dėl Centro Pažymos (b. l. 44-45), kurioje iÅ¡dėstytas sprendimas pareiÅ¡kėjo įgytÄ kvalifikacijÄ pripažinti lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamam bakalauro laipsniui, pagrįstumo ir teisėtumo.

PareiÅ¡kėjas siekia, kad jo įgyta kvalifikacija bÅ«tų pripažinta lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai baigus universitetines vientisÄ sias studijas.Centrui suteikti įgaliojimai organizuoti ir vykdyti iÅ¡silavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų Å¡vietimo programas, akademinį pripažinimÄ Lietuvoje (Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 51 straipsnio 6 dalis). Å iÄ funkcijÄ Centras privalo atlikti vadovaudamasis Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 patvirtintu IÅ¡silavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų Å¡vietimo programas, pripažinimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – ApraÅ¡as), Centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. V-48 patvirtinta Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodika (toliau – Metodika), kitais teisės aktais. Pagal ginčui spręsti aktualias Aprašo nuostatas užsienio kvalifikacijos akademinis pripažinimas suprantamas kaip patvirtinimas, kuriuo įvardijama užsienio kvalifikacijos vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos vertė kvalifikacijos turėtojui siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje.

Užsienio kvalifikacijos vertinimas – tai užsienio kvalifikacijos vertės nustatymas, atliekamas palyginus užsienio kvalifikacijÄ su teikiama artimiausia aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacija (ApraÅ¡o 3 punktas). Pagal ApraÅ¡o nuostatas, užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte Lietuvos Respublikos teikiamai atitinkamo lygmens aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijai, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos Å¡alies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų (6 punktas), t. y. sÄ lygų, kurias bet kuriuo atveju privalu įvykdyti siekiant įgyti tam tikro lygio aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijÄ (3 punktas).

ApraÅ¡as nustato, kad esminiai skirtumai – kai užsienio kvalifikacija pagal jai keltus kvalifikacijos turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimus iÅ¡ esmės skiriasi nuo atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje teikiamai aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijai (ApraÅ¡o 3 punktas).  Ginčui aktualios Metodikos nuostatos detalizuoja, kad kvalifikacijos vertinimÄ sudaro etapai: kvalifikacijos vertės, lygmens nustatymas kilmės Å¡alyje; jos palyginimas su Lietuvos Respublikoje teikiama panaÅ¡iausia kvalifikacija, t. y. kvalifikacijos turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje; nustatymas, ar rasti skirtumai tarp kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje teikiamos kvalifikacijos yra esminiai, atsižvelgus į vertinimo tikslÄ (Metodikos 29 punktas).

Metodikos 38 punktas reikalauja kvalifikacijos palyginimÄ su Lietuvos Respublikoje teikiama panaÅ¡iausia kvalifikacija atlikti pagal konkrečius kriterijus: turinio, kuris apima reikalavimus baigtos programos struktÅ«rai ir turiniui; paskirties, kuris apima baigtos studijų programos tikslÄ ir tolesnes kvalifikacijos teikiamas profesines ir (ar) akademines teises; apimties (trukmės), kuris apima formaliÄ bei faktinę mokymosi apimtį ir trukmę; mokymosi (studijų) kokybės, kuris apima ir studijų organizavimÄ bei įgyvendinimÄ ; mokymosi (studijų) rezultatų, kuris apima kvalifikacijos turėtojo numatytas įgyti žinias, supratimÄ bei gebėjimus (jei studijų rezultatai buvo apibrėžti).

Metodikos 43-47 punktai numato nebaigtinį sÄ raÅ¡Ä atvejų, kada laikoma, jog yra esminiai skirtumai tarp asmens įgytos kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje teikiamos kvalifikacijos. Esminis skirtumas dėl turinio gali bÅ«ti nustatytas tuomet, kai baigtoje programoje nebuvo vieno ar kelių pagrindinių programos struktÅ«ros elementų (baigiamojo darbo, praktikos, esminių tikslinių turinio dalių ir pan.), kurie yra numatyti atitinkamose Lietuvos Respublikos programose ir kurie yra bÅ«tini tolesnėms studijoms ar profesinei veiklai.

Esminis skirtumas dėl paskirties gali būti nustatytas tais atvejais, kai baigta studijų programa nebuvo skirta parengti asmenį jo siekiamai veiklai. Esminis skirtumas dėl apimties (trukmės) gali būti nustatytas tuomet, kai užsienio kvalifikacijai įgyti skirtos studijų programos trukmė arba jos apimties išraiška mokymosi (studijų) metais daugiau nei vieneriais metais skiriasi nuo apimties (trukmės) reikalavimų Lietuvoje <...>. Esminis skirtumas dėl studijų kokybės gali būti nustatomas tais atvejais, kai baigta mokymosi (studijų) programa buvo vykdoma (įgyvendinama) neteisėtai ir (ar) buvo neakredituota (jei tai buvo nustatyta); nustatytos studijų organizavimo bei vykdymo faktinės aplinkybės skiriasi nuo numatytųjų formaliųjų, kurių pagrindu buvo suteiktas institucijos pripažinimas, ar programos akreditavimas, ar buvo numatyti mokymosi (studijų) rezultatai <...>; studijų organizavimo bei vykdymo aplinkybės negalėjo įgalinti pasiekti numatytų programos tikslų ir (ar) mokymosi (studijų) rezultatų <...>.

Esminis skirtumas dėl mokymosi (studijų) rezultatų gali bÅ«ti nustatytas tuomet, kai numatyti baigtos mokymosi ar studijų programos rezultatai iÅ¡ esmės skiriasi nuo atitinkamoms programoms Lietuvoje numatytų mokymosi (studijų) rezultatų.ApraÅ¡as numato, kad Centrui atlikus bendrųjų reikalavimų vertinimÄ , galimi sprendimai pripažinti užsienio kvalifikacijÄ , pripažinti užsienio kvalifikacijÄ su tam tikromis teisėmis ar kartu su tam tikrais reikalavimais arba nepripažinti užsienio kvalifikacijos (ApraÅ¡o 30 punktas).

ApraÅ¡o 31 punktas reikalauja, kad sprendimai dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo bÅ«tų motyvuoti, aiÅ¡kiai raÅ¡tu iÅ¡dėstytos sprendimų priėmimo priežastys. Metodikos 11 punktas reikalauja pagrįsti sprendimus dėl akademinio pripažinimo. Pažymėtina, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalauja priimamÄ individualų administracinį sprendimÄ pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundžiamas Centro sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo kvalifikacijos akademinio pripažinimo, iÅ¡reikÅ¡tas Pažymoje, neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, ApraÅ¡o 31 punkte ir Metodikos 11 punkte įtvirtinto reikalavimo tinkamai motyvuoti priimamÄ individualų administracinį sprendimÄ .

Pažymoje tik apibendrintai nurodyta, kad vertinama kvalifikacija pagal jos paskirtį, studijų programos struktÅ«rÄ , numatytas suteikti žinias bei gebėjimus panaÅ¡iausia į kvalifikacijÄ , teikiamÄ baigus bakalauro studijas Lietuvoje, tačiau tokia iÅ¡vada nemotyvuota ir neparemta iÅ¡samiu kvalifikacijos vertinimu, kaip tai nustatyta ApraÅ¡e ir Metodikoje. Pažymoje neatsispindi, kad Centras bÅ«tų atlikęs visus kvalifikacijos vertinimo etapus, nustatytus Metodikos 29 punkte. Antai, iÅ¡ Pažymos nėra matyti, kad bÅ«tų iÅ¡samiai įvertinta ir palyginta pareiÅ¡kėjo baigta programa pagal visus ApraÅ¡e ir Metodikoje nustatytus kriterijus, pvz., tolesnės kvalifikacijos teikiamos profesinės ir (ar) akademinės teisės, faktinė mokymosi apimtis ir trukmė, mokymosi (studijų) kokybė, mokymosi (studijų) rezultatai (numatytos įgyti žinios, supratimas bei gebėjimai).

Nors, kaip minėta, Pažymoje padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo kvalifikacija panaÅ¡iausia į Lietuvoje teikiamÄ baigus bakalauro studijas, tačiau Centro pasirinkimas pareiÅ¡kėjo kvalifikacijÄ lyginti tik su bakalauro studijomis nemotyvuotas. Pažymoje iÅ¡samiai nenurodyta, kokie Lietuvoje taikomi reikalavimai bakalauro studijoms, palyginimas esminių skirtumų aspektu pagal visus Metodikoje nurodytus kriterijus neatliktas. Pažymėtina, kad Lietuvoje gali bÅ«ti teikiamos trijų pakopų studijos aukÅ¡tosiose mokyklose (Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnis), kurių kiekvienai keliami skirtingi uždaviniai ir taikomi skirtingi reikalavimai, iÅ¡dėstyti Mokslo ir studijų įstatymo 47-48 straipsniuose bei kituose teisės aktuose.

Pažymoje pareiÅ¡kėjo kvalifikacija su kitomis (ne bakalauro) Lietuvoje esančiomis studijų pakopomis nesugretinta. Taigi, pavyzdžiui, nėra aiÅ¡ku, kokių, Centro nuomone, esminių skirtumų pagal Metodikoje nurodytus kriterijus (Metodikos 43-47 punktai) yra tarp pareiÅ¡kėjo turimos kvalifikacijos ir kvalifikacijos, teikiamos Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisÄ sias studijas (Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalis), t. y. kvalifikacijos, kurios pripažinimo pareiÅ¡kėjas siekia.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjas skunde Apeliacinei komisijai dėstė argumentus, susijusius su tuo, kad Centro vertinimas nekonkretus, kad jo kvalifikacija turėtų bÅ«ti pripažinta prilygstančiai vientisosioms studijoms (b. l. 47-51), tačiau Apeliacinės komisijos posėdžio protokole (b. l. 23-24) padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo kvalifikacija lygmeniu, turiniu, studijų rezultatais, paskirtimi yra panaÅ¡iausia į Lietuvoje teikiamÄ bakalauro kvalifikacijÄ , nepateikiant jokių tokios iÅ¡vados argumentų ir neatsakant į pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl Centro vertinimo nekonkretumo, dėl priežasčių, kodėl jo kvalifikacija neprilyginta vientisosioms studijoms.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje aiÅ¡kindamas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas ne kartÄ yra konstatavęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundžiamų sprendimų turinio nei pareiÅ¡kėjui, nei teismui nėra galimybės spręsti, dėl kokių motyvų Centras neprilygino pareiÅ¡kėjo kvalifikacijos vientisosioms studijoms. Tuo labiau, kad Centras 2004-06-21 jau buvo iÅ¡davęs pareiÅ¡kėjui pažymÄ Nr. 14-385 rekomenduoti pareiÅ¡kėjo kvalifikacijÄ pripažinti prilygstančia kvalifikacijai, įgytai baigus vientisÄ sias studijas (b. l. 60). Tai apsunkina tiek pareiÅ¡kėjo teises skųsti jam nepalankius sprendimus, tiek teismo teisę vykdyti efektyviÄ tokių aktų teisminę kontrolę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kadangi skundžiama Centro Pažyma neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, ApraÅ¡o 31 punkte ir Metodikos 11 punkte įtvirtintų reikalavimų, o Apeliacinė komisija tinkamai neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundo ir nemotyvuotai paliko galioti Centro sprendimÄ , Å¡ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ teismui patenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus ir panaikinti Å¡iuos teisės aktus bei įpareigoti CentrÄ iÅ¡ naujo atlikti pareiÅ¡kėjo kvalifikacijos akademinį pripažinimÄ .

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal ApraÅ¡o 7 punktÄ priimant individualų sprendimÄ dėl kvalifikacijos pripažinimo, Centras privalo vadovautis ir analogiÅ¡kų ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ių užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo tvarka. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas nurodė net kelis tÄ pačiÄ mokyklÄ ir fakultetÄ baigusius asmenis ir teigė, kad jų kvalifikacija buvo prilyginta kvalifikacijai, įgytai baigus vientisÄ sias studijas. Taigi Centras, priimdamas sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo kvalifikacijos akademinio vertinimo, be kita ko, turėtų jį pagrįsti ir informacija apie susiformavusiÄ analogiÅ¡kų ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ių užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo tvarkÄ .

Kadangi Centras įpareigojamas iÅ¡ naujo atlikti pareiÅ¡kėjo kvalifikacijos akademinio pripažinimo procedÅ«rÄ , bÅ«tent jos metu ir turi bÅ«ti įvertintos visos ApraÅ¡e ir Metodikoje nurodytos aplinkybės bei priimamas motyvuotas sprendimas, ar yra pagrindas kvalifikacijÄ vertinti kaip kvalifikacijÄ , teikiamÄ Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisÄ sias studijas. Todėl teismas Å¡ioje byloje neturi pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo ir įpareigoti CentrÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui pažymÄ dėl kvalifikacijos įvertinimo ir jo kvalifikacijÄ vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisÄ sias studijas.

Šis skundo reikalavimas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), n u s p r e n d ž i a : pareiškėjo A.

G. skundÄ iÅ¡ dalies patenkinti.Panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2015 m. spalio 27 d. pažymÄ dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo Nr. KV2-1272 ir Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos IÅ¡silavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų Å¡vietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. posėdžio sprendimÄ , kuriuo buvo paliktas galioti Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas pripažinti A.

G. kvalifikacijÄ lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamam bakalauro laipsniui.Ä®pareigoti Studijų kokybės vertinimo centrÄ iÅ¡ naujo atlikti pareiÅ¡kėjo A. G. kvalifikacijos akademinį pripažinimÄ . KitÄ pareiÅ¡kėjo A. G. skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                    Marius Bajoras Ina Kirkutienė RÅ«ta Miliuvienė