Legislator Case Law & Legislation
2022-05-18 Nr. AB-12823-3-64-3-01429-2020-6 AI generated

2022-05-18 Nr. AB-12823-3-64-3-01429-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-05-18 Nr. AB-12823-3-64-3-01429-2020-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Joniškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Joniškio rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-05-18 Nr. AB-12823-3-64-3-01429-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Joniškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Joniškio rajono savivaldybės administracijos, (toliau – ir atsakovas) 700 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2093-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01429-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Joniškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Joniškio rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Joniškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Joniškio rajono savivaldybės administracijos, (toliau – ir atsakovas) 700 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Šiaulių apygardos skyrius 2019 m. vasario 22 d. nusprendė panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Administracija) Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštą Nr. (30.2)S-16 „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2019 m. sausio 3 d. raštas) ir įpareigojo Administraciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą (toliau – ir 2018 m. gruodžio 19 d. prašymas) ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Joniškio rajono savivaldybės administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo.

3. Pareiškėjas vadovavosi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad Komisijos Šiaulių apygardos skyrius Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme atitinka teisminę instituciją, jos įsiteisėjęs sprendimas Administracijos turėjo būti įvykdytas Joniškio rajono savivaldybės administracijos.

4. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 4 dalimi ir teigė, jog dėl to, kad Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo, pareiškėjas neteko teisės gauti pašalpą, kurios dydis per vieną ketvirtį turėtų būti 700 Eur, todėl reiškia reikalavimą 700 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas rėmėsi CK 6.250 straipsniu ir nurodė, jog dėl to, kad Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo pareiškėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl pareiškėjui buvo padaryta 10 000 Eur neturtinė žala. Administracijos neteisėtus veiksmus įrodo Komisijos sprendimas.

5. Atsakovo atstovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2018 m. gruodžio 19 d. gavo pareiškėjo prašymą skirti socialinę išmoką. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog jo gaunamą pensiją sudaro 158,76 Eur. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo gaunamą pensiją sudaro 158,76 Eur, kitų pajamų negauna. Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą, 2019 m. sausio 3 d. raštu pareiškėją informavo, jog, įvertinus jo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo gaunamos pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį, todėl socialinė pašalpa nebuvo skiriama. Pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. raštu taip pat informuotas, kad jam paskirta šildymo išlaidų kompensacija (kietam kurui) nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio (330,72 Eur). Pareiškėjas kreipėsi į Komisijos Šiaulių apygardos skyrių su skundu dėl Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. rašto panaikinimo, Komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2019 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. 21R3-14(AG3-6/26-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo nusprendė panaikinti 2019 m. sausio 3 d. raštą ir įpareigojo Administraciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

7. Atsakovo atstovas paaiškino, jog Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-54 (2019 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. T-37 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas), nustatyta piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarka. Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad savivaldybės gyventojai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į jų deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo specialistą ir pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d.

įsakymu Nr. A1-183 (2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A1-647 redakcija) patvirtintos formos prašymą-paraišką gauti piniginę socialinę paramą (toliau – prašymas-paraiška), kuriame nurodo piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Siekiant įgyvendinti Komisijos sprendimą ir vadovaujantis nurodyto teisės akto nuostata, Administracija 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. (3.8)S-1110 „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2019 m. kovo 4 d. raštas) kreipėsi į pareiškėją su prašymu užpildyti prašymą-paraišką ir jį pateikti gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo specialistui arba pateikti kitais rašte nurodytais būdais. Pareiškėjas Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui pateikė 2019 m. kovo 7 d. prašymą-paraišką Nr. RP3744 (toliau – ir 2019 m. kovo 7 d. prašymas) piniginei socialinei paramai gauti.

Išnagrinėjęs 2019 m. kovo 7 d. prašymą, Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2019 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. SIS2835 (toliau – ir 2019 m. kovo 21 d. sprendimas), kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, nes, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, apskaičiuotos jo gaunamos pajamos viršijo valstybės remiamų pajamų dydį vienam gyvenančiam asmeniui. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. pranešimu Nr. 2633 „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“ (toliau – ir 2019 m. kovo 22 d. pranešimas).

Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimą pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. apskundė Komisijos Šiaulių apygardos skyriui. Komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 21R3-22(AG3-16/27-2019) (toliau – ir Komisijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog atsakovas teisės aktų reikalavimų laikėsi, gavęs Komisijos sprendimą, nedelsiant kreipėsi į pareiškėją su prašymu užpildyti prašymą-paraišką, bei jį gavęs, tinkamai ir iš esmės išnagrinėjo.

Tai patvirtina Komisijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas.

8. Dėl pareiškėjo prašomo priteisti atlygintinos žalos dydžio, atsakovo atstovas nurodė, kad Komisijos sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti Administracijos 2019 m. sausio 3 d., nekeičia fakto, kad pareiškėjo gaunamos pajamos (tiek 2018 m. gruodžio mėn., tiek 2019 m. kovo mėn.), vadovaujantis tuo metu galiojusio Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, viršijo valstybės remiamų pajamų dydį – 122 Eur, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 (2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1334 redakcija) (toliau – ir Nutarimas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenų bazės 2019 m. kovo 14 d. išrašas patvirtino, kad tiek 2018 m. gruodžio mėnesį, tiek 2019 m. kovo mėnesį, pareiškėjo gaunamos pajamos viršijo valstybės remiamų pajamų dydį vienam gyvenančiam asmeniui, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Dėl pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimo, atsakovo atstovas pažymėjo, kad, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai pagrįsti, ne tik apibrėžti, galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui, tačiau ir neturtinės žalos dydį bei priežastinį ryšį. Vien tik pareiškėjo paaiškinimo apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtini ar grindžiami kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyvaus ar objektyvaus pobūdžio įrodymais. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, tačiau visiškai to nepagrindžia jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyvaus ar objektyvaus pobūdžio įrodymais ir nepagrindžia priežastinio ryšio tarp neturtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra taip pat nepagrįstas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo P. Š. skundą atmetė.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.271 straipsniu ir aptarė viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygas.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui pateikė 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę išmoką, kadangi jo gaunama pensija sudaro 158,76 Eur, kitų pajamų negauna. Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2019 m. sausio 3 d. raštu pareiškėją informavo, kad, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, socialinė pašalpa skiriama asmeniui, kurio pajamos mažesnės už valstybės nustatytą remiamų pajamų dydį (122 Eur); pagal 2018 m. gruodžio 19 d. prašyme pateiktą informaciją pareiškėjo gaunamos pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį, pareiškėjui paskirta 330,72 Eur šildymo išlaidų kompensacija nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. Pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. raštą apskundė Komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris šį raštą panaikino ir įpareigojo Administraciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Vykdydama Komisijos sprendime nurodytą įpareigojimą, Administracija 2019 m. kovo 4 d. raštu paprašė pareiškėją užpildyti prašymą-paraišką gauti piniginę socialinę paramą, kuriame pareiškėjas turi nurodyti piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis, bei šį prašymą-paraišką pateikti gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo specialistui, kuris patikrins nurodytą informaciją, užregistruos ir pateiks skyriui vertinti. Pareiškėjas 2019 m. kovo 7 d. prašyme nurodė, jog prašo skirti socialinę pašalpą kovo, balandžio ir gegužės mėnesiams.

Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojai 2019 m. kovo 15 d. patikrino pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygas bei surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas gyvena vienas nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), žemės ūkio veiklos nevykdo ir papildomų pajamų negauna, jo gaunamas pajamas sudaro senatvės pensija ir kompensuojamoji išmoka, bendra suma 215,24 Eur per mėnesį. Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius priėmė 2019 m. kovo 21 d. sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, kadangi jo vidutinės pajamos viršija valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui dydį.

Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Komisijos Šiaulių apygardos skyriui. Komisijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas.

12. Teismas vadovavosi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5–6 straipsniais, 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 13 straipsnio 2 dalimi, 17, 20 straipsniais ir priėjo prie išvados, kad socialinė pašalpa asmeniui, kuris gyvena vienas ir jo gaunamas pajamas sudaro tik senatvės pensija ir kompensuojamoji išmoka, gali būti skiriama, jeigu jo gaunamos pajamos kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas vienam gyvenančiam asmeniui.

13. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Nutarimu patvirtintas 122 Eur per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 19 d. prašyme nurodė, kad jo gaunamą pensiją sudaro 158,76 Eur, o kitų pajamų negauna. Prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti pareiškėjas užpildė 2019 m. kovo 7 d., nurodė, jog prašo skirti socialinę pašalpą kovo, balandžio ir gegužės mėnesiams. Teismas vertino byloje esantį Sodros duomenų bazės išrašą, kuris patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta 158,76 Eur senatvės pensija, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 170,88 Eur senatvės pensija, nurodė, kad pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 1 d. paskirta 44,36 Eur kompensuojamoji išmoka ir priėjo išvadą, jog pareiškėjo pajamos tiek 2018 m. gruodžio mėnesį, tiek 2019 m. kovo mėnesį buvo didesnės už valstybės remiamas pajamas vienam gyvenančiam asmeniui.

14. Teismas pažymėjo, kad, vykdydama Komisijos sprendime nurodytą įpareigojimą, Administracija 2019 m. kovo 4 d. raštu paprašė pareiškėją užpildyti prašymą-paraišką. Pareiškėjui 2019 m. kovo 7 d. tokį prašymą užpildžius, Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojai 2019 m. kovo 15 d. patikrino pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygas bei surašė patikrinimo aktą ir priėmė 2019 m. kovo 21 d. sprendimą neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, kadangi jo vidutinės pajamos viršija valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui dydį. Teismas nurodė, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnis įsakmiai numato, kad asmuo, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, pateikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką, ir priėjo išvadą, kad atsakovas neturėjo galimybės tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą, pateiktą laisva forma, ir nagrinėjo pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. pateiktą tinkamai užpildytą prašymą-paraišką bei pagal jį priėmė 2019 m. kovo 21 d. sprendimą. Teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai įvykdė Komisijos sprendimą ir iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo prašymą skirti socialinę paramą bei priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Kad 2019 m. kovo 21 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas nustatė ir Komisijos Šiaulių apygardos skyrius, išnagrinėjęs ir atmetęs pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo panaikinimo. Teismas pažymėjo, jog Komisijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas įsiteisėjęs.

15. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 16. Pareiškėjas P. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš Joniškio rajono savivaldybės 700 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atmetus šį reikalavimą, pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus skunde teismui, ir papildomai nurodo, kad Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2019 m. kovo 22 d. pranešimu, be kita ko, pranešė, jog pagal pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. prašymą piniginei socialinei paramai gauti 2019 m. kovo 21 d. sprendimu socialinė pašalpa nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui neskirta, kas įrodo, jog tai buvo naujas pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. prašymas piniginei socialinei pašalpai gauti už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kuris yra niekaip nesusijęs su Komisijos sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti Administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštą ir įpareigoti Administraciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo.

18. Pareiškėjas teigia, jog Administracijos 2019 m. kovo 4 d. rašto, kurį teismas vertino kaip atsakovui Komisijos sprendime nurodyto įpareigojimo vykdymą, jis iš atsakovo nėra gavęs, o tai, kad toks raštas nebuvo surašytas ir neegzistavo patvirtina Komisijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas.

19. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2472-442/2021 pateiktą išaiškinimą ir neįvertino atsakovo veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą bei priimant administracinį sprendimą, kuris buvo įformintas 2019 m. sausio 3 d. raštu, teisėtumo. Pareiškėjas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tuo pažeidė proceso teisės normas.

20. Atsakovo atstovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atstovas atsiliepime iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui. Atsakovo atstovas sutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas neturėjo galimybės tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo, pateikto laisva forma, ir nagrinėjo pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. prašymą bei pagal jį priėmė 2019 m. kovo 21 d. sprendimą, t. y. atsakovas tinkamai įvykdė Komisijos sprendimą ir iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo prašymą skirti socialinę paramą bei priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

22. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog Administracijos 2019 m. kovo 4 d. raštas neegzistavo. Atsakovo atstovas teigia, kad Administracijoje visi siunčiami ir gaunami raštai yra registruojami dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS). Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovo atstovas pridėjo užregistruoto dokumento )2019 m. kovo 4 d. rašto) DVS „Kontora“ kortelę, kurioje aiškiai matyti siunčiamo dokumento registracijos data, numeris ir kiti siunčiamo dokumento duomenys. Atsakovo atstovas nurodo, kad siuntų lakštai ir sąrašai yra saugomi vienerius metus, todėl atsakovas neturi objektyvios galimybės pagrįsti 2019 m. kovo 4 d. rašto įteikimo pareiškėjui fakto. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad po 2019 m. kovo 4 d. rašto išsiuntimo (prie kurio buvo pridėta prašymo-paraiškos gauti piniginę socialinę paramą forma), Administracijoje nedelsiant buvo gautas pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. prašymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų, tinkamai neišnagrinėjus jo prašymo skirti socialinę paramą, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti, pareiškėjui rūpimu klausimu priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas neįvykdė Administracinių ginčų komisijos sprendimo, neišnagrinėjo jo pradinio prašymo skirti socialinę paramą, tuo jam padarė turtinę žalą, be to, jį pažemino, sukėlė kančias ir diskriminavo.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Pareiškėjas savo patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui jam galimai padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildino iš to, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo, net ir Administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui 2019 m. vasario 22 d. sprendimu įpareigojus tai padaryti, nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, tik iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. prašymą ir teisingai nurodė, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 punktą bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ (2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1334 redakcija) nustatytas valstybės remiamų pajamų dydis buvo 122,00 Eur, tokiu būdu 1,1 valstybės remiamų pajamų dydis sudarė 134,20 Eur. Bylos duomenys patvirtina ir pareiškėjas to neginčija, kad pareiškėjo vidutinės pajamos per mėnesį 2019 m. sausio-kovo mėnesiais viršijo Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatytą dydį. Todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2019 m. kovo 21 d. sprendimu neskyrė pareiškėjui socialinės pašalpos minėtu Įstatymo pagrindu, o iš teisėtų veiksmų žalos atlyginimas nekyla.

30. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su Administracijos 2022 m. kovo 4 d. raštu, neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas reikiamo dėmesio neatkreipė į faktą, kad 2019 m. sausio 3 d. atsakovo raštas, kuriuo buvo neigiamai atsakyta į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą, buvo panaikintas ir šie Joniškio rajono savivaldybės administracijos veiksmai pripažinti neteisėtais. Vien tai, kad jog pareiškėjas pateikė laisvos formos prašymą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovo darbuotojai neturėjo nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymo arba tuo metu pasiūlyti pareiškėjui užpildyti nustatytos formos prašymą-paraišką.

31. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui turtinė žala negalėjo atsirasti, nes 2019 m. sausio 3 d. atsakovo raštas panaikintas ne dėl to, kad buvo neteisingai pritaikytos teisės normos ar nepagrįstai neskirta socialinė parama, tačiau dėl to, kad nebuvo laikytasi nustatytų procedūrų tokiam sprendimui priimti. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pareiškėjo materialinė padėtis nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. kovo iš esmės nepasikeitė, todėl jis, net ir atsakovo darbuotojams tuo metu atlikus visus teisės aktuose numatytus veiksmus, prieš priimant sprendimą dėl socialinės paramos skyrimo ( patikrinus duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą, turimą turtą, surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą bei apsvarsčius prašymą seniūnijos socialinės paramos teikimo komisijoje) bei sprendime nurodžius objektyvius duomenis bei teisės aktų normas, vis tiek būtų neturėjęs teisės į socialinę paramą įprasta tvarka. Taigi pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę 700 Eur žalą yra nepagrįstas.

32. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų, t.y. dėl to, kad atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo, pareiškėjui galėjo būti padaryta neturtinė žala. Turint omenyje pareiškėjo materialinę padėtį bei tai, kad jis dėl amžiaus neturi objektyvios galimybės gauti papildomų pajamų, pripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai, jog tokie atsakovo veiksmai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ar emocinę depresiją. Tai paneigiančių argumentų atsakovas byloje nepateikė, dėl to teisėjų kolegija laiko nustatytu, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

33. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Atsakovo veiksmų neatitikimas teisės aktų reikalavimams pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nedidelį dvasinės gyvenimo kokybės pablogėjimą, emocinį sukrėtimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

35. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija pažeidė P. Š. teises į tinkamą jo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo išnagrinėjimą.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d.sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Skirgailė Žalimienė