9a7edead-ccfb-4a55-a16b-3bed11702aaa · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1S-253-290/2017Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19     (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Å iugždinytės, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. P. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 23 d. nutarimÄ Nr. 93-24 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P.“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. P. Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 pirmojo ir trečiojo skirsnio pirmÄ jį punktÄ , 162 pirmÄ jį ir antrÄ jį skirsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 metų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi minėtas Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, į skirtÄ bausmę įskaičiuotos 740 dienos, iÅ¡bÅ«tos kardomajame kalinime ir suėmime.

Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d. Nutarime nurodyta neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 4 metai 10 mėnesių 20 dienų.Komisija 2017 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 93-24 nutarė taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ motyvuodamas tuo, kad nors nuteistojo E. P. elgesys ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis E. P. skundžia Å¡iÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ .Skunde jis nurodo, kad pritaria iÅ¡samioms Komisijos padarytoms iÅ¡vadoms ir mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidžia Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo, kuriose rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimÄ visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sÄ lygas.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmęs nutartį dėl Europos kalėjimų taisyklių ir minėtos rekomendacijos laikymosi privalomumo.  Nuteistasis nurodo, kad atliko reikiamÄ bausmės dalį, todėl likusi neatlikta bausmės dalis neturi bÅ«ti vertinama ir analizuojama. Jam taip pat nesuprantama, kodėl teismas iÅ¡ esmės ėmėsi analizuoti lygtinio paleidimo sÄ lygas, nors turėjo tik patvirtinti Komisijos nutarimÄ , nesuprantama teismo pozicija – abejoti ir nepasitikėti Komisija, kuri betarpiÅ¡kai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotÄ lygtinio paleidimo praktikÄ .

Tuo parodoma, kad Komisijos darbas yra niekinis, o nuteistieji tai matydami, neturi motyvacijos elgtis tinkamai.Skunde nuteistasis tvirtina, kad netaikant lygtinio paleidimo yra baudžiama už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ , kadangi pats teismas nurodė kÄ vertina spręsdamas lygtinio paleidimo klausimÄ , o jis visus kriterijus atitinka. Nurodo, kad jo rizika yra žema, socialinės reabilitacijos programÄ vykdo, galiojančių nuobaudų neturi, atliko reikiamÄ bausmės dalį, egzistuoja pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai.

Atsižvelgiant į tai, nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismo argumentai nelogiÅ¡ki, abstraktÅ«s, neatitinkantys europinių normų, Lietuvos įstatymų. Pažymi teismų praktikÄ , kurioje nurodoma, kad nusikalstamos veikos sunkumas negali bÅ«ti vertinamas taikant lygtinį paleidimÄ .Skunde E. P. taip pat nurodo, kad apylinkės teismo argumentai nėra pagrįsti. Teiginys, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia jo nekaltumo prezumpcijos principÄ . Teismas veikė prieÅ¡ingai minėtoms rekomendacijoms bei pažeidė nuostatÄ , kad atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas.Be visa to, nuteistasis skunde pripažįsta, jog pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau tvirtina, kad jo elgesys pasikeitė ir jau keletÄ metų pažeidimų neturi.

Nurodo, kad negalima remtis argumentu, kad jis buvo baustas, kadangi nuobauda jau nebegalioja ir tuo pagrindu negalima netaikyti lygtinio paleidimo. Pažymi, kad jis perduotas pagal Nuteistųjų perdavimo KonvencijÄ iÅ¡ Norvegijos Karalystės, kurioje atlikus formaliÄ bausmės dalį yra taikomas lygtinis paleidimas nedarant jokių iÅ¡imčių, o atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas, kad perduoto asmens teisinė padėtis negali bÅ«ti bloginama, tas turėtų bÅ«ti taikoma ir jam.  Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.Nuteistojo E. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo iÅ¡eina, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimÄ E. P. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 30 balų.

Tačiau, net ir esant Å¡ioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi bÅ«ti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nuteistojo skundo 2 punkte nurodomas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ naujo ėmėsi nagrinėti lygtinio paleidimo sÄ lygas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja skundo 4 punkte nurodytam motyvui, jog teismas pažeidė nuostatÄ , kad teismo sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas. Pažymėtina, jog nuteistojo argumentas, kad Komisija yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotÄ lygtinio paleidimo praktikÄ yra neteisingas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Komisija ir svarsto lygtinio paleidimo klausimÄ , tačiau jų priimamas nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, kuris privalo bÅ«ti patvirtintas pataisos įstaigos vietos apylinkės teismo. Lygtinio paleidimo praktikÄ formuoja ne Komisijos, o Lietuvos teismai, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas ir nuteistojo argumentas, kad netvirtinant Komisijos nutarimų nuteistieji neturi motyvacijos elgtis tinkamai, kadangi jie privalo elgtis tinkamai ne dėl Komisijos, o visų pirma dėl to, kad tinkamas elgesys yra visos visuomenės pagrindas, antra, tinkamÄ jų elgesį vertina ne tik Komisija, tačiau ir teismai, spręsdami lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų tvirtinimo/netvirtinimo klausimus.

Nuteistojo skundo 7 punkte dėstomas argumentas, kad jam turėtų bÅ«ti taikomas lygtinio paleidimo nuostatos tokios, kaip taikoma ir Norvegijos Karalystėje, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Nuteistojo paminėta Nuteistųjų asmenų perdavimo Konvencija numato, kad perduodant asmenį kitai valstybei, negali bÅ«ti bloginama nuteistojo teisinė padėtis tuo atžvilgiu, kad suderinus baudžiamÄ jį įstatymÄ su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, jam negali bÅ«ti skiriama griežtesnė bausmė nei buvo paskirta perduodančiojoje (nuosprendį priėmusioje) valstybėje.

Nagrinėjamu atveju Norvegijos Karalystės teismas buvo paskyręs E. P. 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tad analogiÅ¡ka bausmė buvo nurodyta ir 2015 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, kurioje bausmė buvo suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ (BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika). Minėtos Konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena Å alis, vadovaudamasi savo Konstitucija ar kitais įstatymais, gali suteikti malonę, suÅ¡velninti bausmę ar paskelbti amnestijÄ .

Todėl pažymėtina, kad lygtinio paleidimo klausimo sprendimui minėta Konvencija įtakos neturi. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo netaikymas nuteistajam nėra laikomas nubaudimu antrÄ kartÄ , kaip E. P. tÄ nurodo skundo 3 punkte. ,,Non bis in idem“ principas įtvirtinęs, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ du kartus, o lygtinio paleidimo klausimo analizavimas yra tik svarstymas dėl teisinės padėties Å¡velninimo, o ne dėl pakartotino teisimo, kas reikÅ¡tų dar vienos bausmės už analogiÅ¡kos veikos padarymÄ , paskyrimÄ .Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ ir tai, kad jo požiÅ«ris yra pasikeitęs, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamÄ elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Pritariant pirmosios instancijos teismui, apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis tęsia mokslus, pateikė praÅ¡ymÄ pataisos įstaigos administracijai dėl įdarbinimo, jo socialiniai ryÅ¡iai yra geri, taip pat įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose.

Tačiau pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nors 2 kartus ir skatintas, tačiau buvo vienÄ kartÄ ir baustas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo E. P. savo apeliacinio skundo 6 punkte, Å¡is motyvas nėra nurodomas kaip esminis dėl ko lygtinis paleidimas netaikomas, tačiau nepaisant to, kad nuobauda jau negalioja, vis tik tai rodo, kad per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, ir tai yra vertinama kaip nuteistÄ jį charakterizuojanti aplinkybė.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta ir pats nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t.y. 30 balai.

Tačiau aplinkybę, kad nuteistojo pažanga nėra akivaizdi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui E. P. atžvilgiu pagrindžia tai, kad ankstesniuose atliktuose nusikalstamo elgesio rizikos vertinimuose, E. P. buvo nustatyti 43 balai, vėliau 35 balai. Bylos duomenys patvirtina, kad jau kurį laikÄ E. P. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau Å¡iuo atveju pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu nustatytų 30 balų tik 2 balai yra statiniai, t.y. nekintami, o likusieji 28 – dinaminiai, kuriuos savo teigiamu elgesiu ir mÄ stymu, nuteistasis gali pakeisti.

Taigi akivaizdu, kad per bausmės atlikimÄ balui sumažėjus tik 13 balų, kai tuo tarpu dar liko 28, neįrodo akivaizdžios nuteistojo pažangos, kuri panaikintų ir jam nustatytÄ visÄ eilę kriminogeninių veiksnių – iÅ¡silavinimas, mokymas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Visa, kas iÅ¡dėstyta, teismui sudaro pagrindÄ manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė jo nurodytų rekomendacijų ir LVAT 2012 m. sausio 21 d nutartyje įtvirtintos taisyklės. Pažymėtina, kad teismų praktikos paieÅ¡koje, nuteistojo skundo 1 punkte nurodytu numeriu ir data (2012 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr.602-126/2012) byla nerasta.

Tikėtina, kad nuteistasis turėjo omenyje 2012 m. sausio 27 d. nutartį byloje Nr. A-602-126-2012, tačiau pažymėtina, jog joje nėra užsiminta apie rekomendacijų laikymosi privalomumÄ . Minėtoje nutartyje analizuojamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, kurios yra privalomos bei Europos kalinimo taisyklių normos, kurios, kaip nurodyta nutartyje, yra reikÅ¡mingos sprendžiant bÅ«tent tÄ konkrečiÄ bylÄ . Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimÄ visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingÄ Ä¯kalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimÄ Ä¯ visuomenę sÄ lygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumÄ .

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos SÄ jungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t.y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Å iuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad E. P. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .

SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r ė: atmesti nuteistojo E. P. skundÄ ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai:             Kęstutis Dargužis              Jurgis KiÅ¡kis              Danguolė Å iugždinytė