9a7d8bb2-d84b-44cf-bb8a-decac67493a1 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                   Civilinė byla Nr. 2S-681-460/2013 Teisėja   Aldona Burbienė                                                          (Proceso Nr. nesuteiktas)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                      (S) 129.1; 122.4 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 18 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens D. P. (apeliantės) atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3-669/2010 pagal antstolio Valdo Čegliko praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti CPK 668 straipsnio 3 dalies normos, kuri yra aktuali vykdant Plungės rajono apylinkės teismo 2010-09-17 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3-669/2010, taikymÄ .

Teismas n u s t a t ė: Plungės rajono apylinkės teisme 2010 m. rugsėjo 17 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3-669/2010 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, kreditinių įsipareigojimų paskirstymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Priimto sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas 2-3-669/2010 dėl teismo sprendime nurodytų sumų išieškojimo iš ieškovo A.

P. atsakovės D. P. naudai. Antstolis Valdas Čeglikas Plungės rajono apylinkės teismui pateikė praÅ¡ymÄ , jame nurodė, jog vykdydamas priteistų sumų iÅ¡ A. P. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0116/11/02000 areÅ¡tavo A. P. turtÄ , tarp kurio yra nekilnojamojo turto, kuris, skolininko A. P. teigimu, yra įgytas panaudojant Europos SÄ jungos finansinę paramÄ . Antstolis prašė iÅ¡aiÅ¡kinti CPK 668 str. 3 d. taikymÄ vykdymo procese, ar Europos SÄ jungos remiamo projekto vykdymo laikotarpiu yra galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ turto, kuris buvo įsigytas panaudojant lėšas, gautas Europos SÄ jungos remiamam projektui vykdyti, bei šį turtÄ realizuoti iÅ¡ varžytynių ar kitu vykdymo proceso teisės normų numatytu bÅ«du.

PareiÅ¡kėjo manymu, iÅ¡ieÅ¡kojimas draudžiamas tik iÅ¡ skolininko gautų ES lėšų projektui įgyvendinti, o ne iÅ¡ turto, įsigyto už Å¡ias lėšas. Suinteresuoti asmenys D. P., A. P. nuomonės dėl praÅ¡ymo nepateikė, Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, jog negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ paramos gavėjo turto, įgyto panaudojant gautÄ Europos SÄ jungos finansinę paramÄ , taip pat yra negalimas tokio turto realizavimas.

Plungės rajono apylinkės teismas 2013-01-10 nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino, jog CPK 668 str. 3 d., numatanti, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos SÄ jungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartyse, negali bÅ«ti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos SÄ jungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, taikoma iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ skolininko A.

P. turto, įsigyto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės “Kaimo turizmo veiklos skatinimas” veiklos srities “Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrÄ kaimo turizmo sodybose” paramos sutartį Nr. 3KT-KV-08-1-000565-PR00, projekto „A. P. autentiÅ¡kos sodybos statyba ir pritaikymas kaimo poilsiui ir pramogų turizmui“ įgyvendinimui skirtų lėšų. Nurodė, jog iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko A. P. turto, įsigyto panaudojus Europos SÄ jungos lėšas, gautas kaip Europos SÄ jungos finansinė parama projektui vykdyti, šį turtÄ realizuoti iÅ¡ varžytynių ar kitu vykdymo proceso teisės normų numatytu bÅ«du, kol nepasibaigė programos projekto kontrolės laikotarpis, negalima (t. 14, b. l. 182–184).

Suinteresuotas asmuo iÅ¡ieÅ¡kotoja D. P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-01-10 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nustatant, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas iÅ¡ ES piniginių lėšų pagrindu pastatyto turto. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (LAT nutartis Nr. 3K-3-32/2011) ir Europos SÄ jungos teisės aktus iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ES lėšomis remiamo turto galimas. Pažymi, kad antstolis vykdė įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , Å¡iuo atveju areÅ¡tuotas konkretus turtas, o ne piniginės lėšos, todėl netaikytinos CPK 668 str. 3 d. nuostatos.

Apeliantės nuomone, skolininkas disponuoja didelėmis piniginėmis lėšomis, tačiau nevykdo teismo sprendimo (t. 14, b. l. 189–190). Antstolis Valdas Čeglikas teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ . Juo praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-01-10 nutartį ir atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Nurodo, jog CPK 668 str. 3 d. yra įtvirtintas draudimas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik į nurodytas lėšas, tačiau iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ turto, įsigyto iÅ¡ Å¡ių lėšų, teisės aktai antstoliui nedraudžia.

Antstolis analizuodamas Europos SÄ jungos teisės aktus – reglamentus bei skolininko vykdomo projekto įgyvendinimo taisykles padarė iÅ¡vadÄ , jog antstoliai projekto vykdymo laikotarpiu gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ turtÄ , kuris yra įsigytas iÅ¡ ES paramos lėšų, šį turtÄ realizuoti vykdymo procese, tačiau gali bÅ«ti numatyta papildoma sÄ lyga, jog turtÄ varžytynėse įsigijęs asmuo turėtu įsipareigoti perimti ir skolininko įsipareigojimÄ vykdyti projekte nurodytÄ veiklÄ likusiÄ remiamos programos laikotarpio dalį.

Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 taip pat konstatavo, jog Europos SÄ jungos teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos finansinės paramos. Mano, jog esant prieÅ¡taravimų tarp skirtingos juridinės galios teisės aktų, reikia vadovautis virÅ¡esnę teisinę galiÄ turinčio Reglamento Nr. 1974/2006 nuostatomis (44 str. 1 d.), o ne LR žemės Å«kio ministro įsakymais, todėl darytina iÅ¡vada, jog Å¡is turtas gali bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims ne tik susiklosčius įprastiems civiliniams teisiniams santykiams, tačiau ir vykdymo procese, t.y. antstoliui parduodant tokį turtÄ per varžytynes (t. 15, 7–11).

Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , Juo praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ paramos gavėjo turto, įsigyto panaudojant gautÄ Europos SÄ jungos finansinę paramÄ , taip pat yra negalimas tokio turto realizavimas. Pažymėjo, kad Å¡io turto realizavimas paramos gavėjui sukeltų neigiamų pasekmių, nes paramos gavėjas nebeturės galimybės tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir įgyvendinti projektÄ (t. 15, b. l. 3–4).

Suinteresuotas asmuo skolininkas A. P. atsiliepimu praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodė, kad turtas, įsigytas už ES lėšas, taps skolininko nuosavybe tik tuomet, kai veikla, kuriai skirta parama, bus vykdyta penkerius metus. Pažymi, kad visos paramos gavimo sÄ lygos nėra įgyvendintos (t. 15, b. l. 13–14). Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria buvo iÅ¡aiÅ¡kintas CPK 668 straipsnio 3 dalies normos taikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos ir A. P. 2010-02-11 pasirašė paramos sutartį Nr. 3KT-KV-08-1-000565-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrÄ kaimo turizmo sodybose“ (t. 14, b. l. 163–177). Pagal minėtÄ sutartį A. P. įsipareigojo įgyvendinti projektÄ â€žA. P. autentiÅ¡kos sodybos statyba ir pritaikymas kaimo poilsiui ir pramogų turizmui“ sutarties 1.1 punktas).

Teismas pažymi, kad Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės Å«kio ministrui pavestose valdymo srityse, administruoja valstybės paramos žemės Å«kiui ir kaimo plėtrai ir Europos SÄ jungos paramos žemės Å«kiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atlieka jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Šioje byloje nagrinėtinas klausimas, susijęs su antstolio praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimo vykdymo tvarkÄ , įvertinant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog, kol nepasibaigė programos projekto kontrolės laikotarpis, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko turto, įsigyto panaudojus Europos SÄ jungos lėšas, gautas kaip Europos SÄ jungos finansinė parama projektui vykdyti, šį turtÄ realizuoti iÅ¡ varžytynių ar kitu vykdymo proceso teisės normų numatytu bÅ«du, negalima.

Aktualu pažymėti, jog CPK 668 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė turto rÅ«Å¡is, iÅ¡ kurio negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma. Å ios teisės normos 3 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto privalomojo tęstinumo laikotarpiu negali bÅ«ti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos SÄ jungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos. Pabrėžtina, kad Europos SÄ jungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – tai struktÅ«rinė parama, skirstoma remiantis 2007–2013 metų veiksmų programomis, ES parama žemės Å«kiui, Vidaus politikai, į kuriÄ Ä¯eina Ignalinos programa, IÅ¡orės sienų fondui, GrÄ Å¾inimo fondui, RAIL Baltica, Europos pabėgėlių fondo lėšos, Europos ekonominės erdvės, Å veicarijos ir Norvegijos paramos lėšos.

Didžiausia ES fondų lėšų dalis skiriama ekonomikai, Å¡ios lėšos investuojamos į projektus, skirtus smulkiojo ir vidutinio verslo bei eksporto skatinimui, transporto infrastruktÅ«ros modernizavimui, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, skatinančiai Å«kio konkurencingumÄ , turizmo ir informacinės visuomenės plėtrai, energetikos efektyvumui didinti, taip pat parama skiriama kaimo plėtrai ir žemdirbiams. Teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog teismai, priimdami sprendimus, turi remtis ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Apeliantė ir antstolis nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, kurioje buvo konstatuota, jog Europos SÄ jungos teisės aktai nenustato draudimo priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Europos SÄ jungos finansinės paramos. Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, jog Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos administruojamų tiesioginių iÅ¡mokų naudojimo paskirtis nėra tikslinė, t. y. tiesioginės iÅ¡mokos nėra investicinė paramos įgyvendinimo priemonė, prieÅ¡ingai nei Å¡iuo atveju aktuali Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonė „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“.

Antra, teismas ypatingai pabrėžia tai, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 buvo konstatuota ir tai, kad „tiesioginių iÅ¡mokų lėšos yra paramos gavėjo turtas Å¡iam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių iÅ¡mokų gavimo sÄ lygas“. TÄ akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011. Tai reiÅ¡kia, jog pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (CPK 4 straipsnis), nors Europos SÄ jungos teisės aktai nenustato draudimo priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Europos SÄ jungos finansinės paramos, tačiau turi bÅ«ti įvykdyta bÅ«tina sÄ lyga – tiesioginių iÅ¡mokų lėšos yra paramos gavėjo turtas ne besÄ lygiÅ¡kai, tačiau tik Å¡iam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių iÅ¡mokų gavimo sÄ lygas.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad skiriamų lėšų paskirtis, kartu ir galimybė jomis disponuoti, perleisti, įgyti nuosavybės teise, priklauso nuo sudarytos sutarties sÄ lygų. Kaip minėta, Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos ir A. P. 2010-02-11 pasirašė paramos sutartį Nr. 3KT-KV-08-1-000565-PR001. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta sutartis yra pripažinta negaliojančia, niekine, prieÅ¡taraujančia Lietuvos ar Europos SÄ jungos teisės aktams (CPK 178 straipsnis).

Taigi teisėtai sudaryta sutartis ir galiojanti 2010-02-11 sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , o sutartį Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Å iai teisinei situacijai svarbu pažymėti ir tai, jog CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos imperatyvios ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kintos nuostatos – draudimo iÅ¡ieÅ¡koti remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu – Å¡alys, jau nekalbant apie trečiuosius asmenis, savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – Å¡ias normas nustato (CK 6.157 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai analizavo        2010-02-11 sutarties sÄ lygas bei nustatė, jog paramos gavėjo A. P. teisė disponuoti už paramos lėšas įgytu turtu yra suvaržyta, kadangi pagal sutarties sÄ lygos 17.17 punktÄ paramos gavėjas 5 (penkerius) metus nuo sutarties pasiraÅ¡ymo datos be Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡ytinio sutikimo negali perleisti turto ar kitokiu bÅ«du suvaržyti daiktinių teisių į turtÄ , jei Å¡iam turtui įsigyti yra suteikta parama; be to, vadovaujantis sutarties 17.19 punktu, paramos gavėjas negali keisti savo veiklos, kuriai yra suteikiama parama, pobÅ«džio, projekto įgyvendinimo vietos ir sÄ lygų mažiausiai 5 (penkerius) metus nuo sutarties pasiraÅ¡ymo datos.

Svarbu ir tai, jog sutarties 17.18 punkte yra nustatyta, jog tik įvykdžius projektÄ , įgyvendintos investicijos tampa paramos gavėjo nuosavybe, o sutartis pasibaigia Å¡alims įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus (sutarties 49 punktas). Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562; 2012, Nr. 18-830) (toliau – Administravimo taisyklės), 187.3 punktu, bendruoju atveju, jeigu programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip, paramos gavėjas Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos po projekto pabaigos, iki sueis 5 arba 7 metai nuo paramos sutarties pasiraÅ¡ymo, per 4 mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, teikia užbaigto projekto metinę ataskaitÄ (tik su investicijomis susijusių programos priemonių atveju, kai paramos gavėjas mažiausiai penkerius arba septynerius metus nuo sprendimo suteikti projektui paramÄ priėmimo įsipareigoja be raÅ¡ytinio Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimo nekeisti remiamos veiklos pobÅ«džio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos).

Sutarties pažeidimas gali bÅ«ti nustatomas konstatavus, kad paramos gavėjas nustojo vykdyti projektÄ , nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti paraiÅ¡koje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (sutarties 26.5 punktas); per 5 (penkerius) metus nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos be raÅ¡ytinio Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimo pakeičia pagal sutartį remiamos veiklos pobÅ«dį ir (arba) perleidžia iÅ¡ paramos lėšų įsigytÄ turtÄ (sutarties 26.7 punktas); pažeidžia kitas sutarties, paramos skyrimo bei naudojimosi sÄ lygas (sutarties 26.20 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3D-13 (Žin., 2008, Nr. 5-182) (toliau – Ä®gyvendinimo taisyklės), 197.3.9 punktu, paramos susigrÄ Å¾inimas taikomas, kai paramos gavėjas per penkerius metus nuo paramos sutarties pasiraÅ¡ymo be raÅ¡ytinio Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimo pardavė ar kitaip perleido paramos lėšomis įgytÄ turtÄ .

Vadovaujantis Administravimo taisyklių 253.2 punktu, Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos gali nustatyti pažeidimÄ , kai pareiÅ¡kėjas arba paramos gavėjas nesilaiko su paskirta parama susijusių įsipareigojimų; vadovaujantis 253.4 punktu, Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos gali nustatyti pažeidimÄ , konstatavusi, kad pareiÅ¡kėjas arba paramos gavėjas nustojo vykdyti projektÄ , pažeisdamas paramos skyrimo ir naudojimo sÄ lygas, nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos.

Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.9 punktu, paramos ar jos dalies susigrÄ Å¾inimas taikomas, kai paramos gavėjas per penkerius metus nuo paramos sutarties pasiraÅ¡ymo ir (arba) paraiÅ¡kos pateikimo be raÅ¡ytinio AgentÅ«ros sutikimo pardavė ar kitaip perleido iÅ¡ paramos lėšų įsigytÄ turtÄ , pažeidė kitas sutarties sÄ lygas ir (arba) paramos paraiÅ¡koje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.11 punktas). Teismas pabrėžia, jog Administravimo taisyklių, Ä®gyvendinimo taisyklių bei sutarties nuostatos nėra atskiros, o sudaro vientisÄ sistemÄ su kitomis Administravimo taisyklių, Ä®gyvendinimo taisyklių ir sutarties nuostatomis.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog „paramos gavėjui A. P. buvo skirtos tikslinės iÅ¡mokos, skirtos Europos SÄ jungos remiamam projektui vykdyti. Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra, jas iÅ¡mokėjusi, kontroliuoja jų panaudojimÄ ir projekto įgyvendinimo eigÄ ir po piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo, lėšų panaudojimas ir jų grÄ Å¾inimas priklauso nuo paramos panaudojimo tikslų, paramos gavėjas negali laisvai disponuoti už ES lėšas įgytu turtu, darytina iÅ¡vada, jog turtui, kuris yra įgytas už tikslines iÅ¡mokas ir skirtas Europos SÄ jungos remiamam projektui vykdyti taip pat taikomos CPK 668 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigtas pats projekto įgyvendinimo tikslas".

Atlikus iÅ¡samiÄ nagrinėjamu klausimu aktualių teisės aktų analizę, galima pagrįstai konstatuoti, jog kol nepasibaigė Programos projekto kontrolės laikotarpis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nagrinėtoje byloje gali bÅ«ti nukreipiamas į areÅ¡tuoto turto teikiamas pajamas ar kitas pajamas, susidariusias iÅ¡ žemės Å«kio veiklos, bet ne į skolininko turtÄ , įgytÄ panaudojus lėšas, gautas kaip Europos SÄ jungos finansinė parama projektui vykdyti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pakenkta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėmis „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ remiamo projekto įgyvendinimui ir nebÅ«tų pasiekti bendri, naudingi tikslai, numatyti atitinkamuose teisės aktuose.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, n u t a r i a: Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                  AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė