9a7ba6b8-5115-42ea-8eb9-e3ef438c282c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-494-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20260-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.5.1.1.; 2.1.5.2.; 2.1.5.4.; 2.4.2.3; 2.4.2.9.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.1.(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Izoldos Nėnienės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1567-924/2017 pagal ieÅ¡kovės A. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams K. G. Č., G. Č., B. Č., J. P. Č., R. G., V. L., G. L., I. V., tretieji asmenys G. Å ., R. Å ., R. J. S., V. S., L. I., T. D., R. K. R., notarė J. V., notarė A. U., dėl susitarimo, pirkimo – pardavimo sutarčių, dovanojimo sutarties nuginčijimo, restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčijamų sandorių sudarymo metu, ginčo patalpa – negyvenamoji patalpa-neįrengta pastogė (patalpa 9-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise priklausė M.

L., G. G., G. Č., V. L., K. G. Č.. 2003 m. lapkričio 3 d. susitarimu 86,74 kv. m. ploto namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastogė minėtų bendraturčių buvo pasidalinta idealinėmis dalimis, o pagal šį susitarimÄ bendraturčių nuosavybės teisės dalys į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registruotos vieÅ¡ajame registre. 2004 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) M. L. jai nuosavybės teise priklausančiÄ 30/100 dalį neįrengtos pastogės patalpos 9-1 pardavė bendraturčiui G.

Č., 2004 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. ir G. L. 12/100 dalį neįrengtos pastogės patalpos 9-1 pardavė bendraturčiui G. Č., 2004 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. ir V. G. 23/100 dalį neįrengtos pastogės patalpos 9-1 pardavė bendraturčiui G. Č.. Po šių ginčijamų sandorių sudarymo, G. Č. vardu registruota nuosavybės teisė į 88/100, o K. G. Č. vardu registruota nuosavybės teisė į 12/100 neįrengtos pastogės (patalpa 9-1). 2016 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartimi K.

G. Č., J. P. Č. ir G. Č. padovanojo 2/5 dalį (40/100 dalių) neįrengtos pastogės (patalpa 9-1), padovanojo vaikaičiui/sÅ«nėnui B. Č.. IeÅ¡kovė A. R. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančiu 2003 m. lapkričio 3 d. susitarimÄ ; nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 2004 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovės K.

G. Č., J. P. Č., G. Č. ir B. Č.; taikyti restitucijÄ , tai yra įpareigoti atsakovus B. Č., G. Č. ir K. G. Č. gražinti įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ -neįrengtÄ pastogę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), patalpa pažymėta 9-1, gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų nuosavybėn; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad jokių susitarimų dėl palėpių padalijimo ir pardavimo nebuvo.

Dalijant nekilnojamÄ turtÄ -pastogę nebuvo įtraukti bendrasavininkai, tai yra ieÅ¡kovė, jos sutuoktinis bei tretieji asmenys R. J. S., V. S., L. I., T. D., jiems nebuvo priskirta jokios palėpės dalis. Be to, nebuvo nustatytos visų bendrasavininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį palėpės, nebuvo nustatyta konkreti palėpės dalies vieta bendrame palėpės plane, nebuvo gauti ir visų namo bendraturčių sutikimai arba atsisakymai nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendrojoje palėpės patalpoje.

IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovai K. G. Č. ir G. Č. įsigijo negyvenamÄ jÄ patalpÄ -neįrengtÄ palėpę, negavę viso gyvenamojo namo gyventojų sutikimu. Kadangi jie neteisėtai įgiję neįrengtÄ palėpę, jÄ neteisėtai perleido B. Č., todėl neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas-neįrengta pastogė turi bÅ«ti grÄ Å¾inta į bendrÄ dalinę nuosavybę. IeÅ¡kovė taip pat teigė, kad apie ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis sužinojo tik 2012 metais, gavusi duomenis iÅ¡ VÄ® Registrų centras apie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkus, todėl patikslinto ieÅ¡kinio senaties terminas nėra suėjęs.Atsakovai G.

Č., J. P. Č., K. G. Č. ir B. Č. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai įrodinėjo, kad jiems viso gyvenamojo namo bendraturčių sutikimų pasidalijant ginčo patalpas nereikėjo, nes name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo dvi negyvenamos patalpos – pastogės, kurios buvo viena nuo kitos izoliuotos (su atskirais įėjimais). Viena virš esančių butų Nr. 1, 2, 5, kita virš prekybos įmonės patalpų ir butų Nr. 3, 4, 6, 8.

Namo gyventojų sutarimu neįrengtas pastoges dalijosi tie gyventojai, virÅ¡ kurių butų jos buvo. Atsakovai teigė, kad ieÅ¡kovės teisės į neįrengtos pastogės patalpÄ Nr. 9-1, esančiÄ (duomenys neskelbtini), negalėjo bÅ«ti pažeistos, nes jos nėra atsiradę, kadangi ji nuosavybės teisę į gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įgijo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2004 m. kovo 19 d. Kauno miesto 5-jame notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, kai name ginčo negyvenamoji patalpa laiptinės bendraturčių susitarimu jau buvo pasidalinta 2003 m. lapkričio 3 d.

Be to, atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kinį dėl tariamai pažeistų teisių ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė praleidusi deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senatį, t.y. ieÅ¡kovė nuo 2003 metų žino, kad ginčo pastogė priklausė nuosavybės teise kitų butų savininkams. Todėl ieÅ¡kovei praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovai V. L. ir G. L. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad 2004 m. kovo 2 d. jie su G. Č. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė 12/100 dalį neįrengtos pastogės patalpos 9-1, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Šiuo adresu esantis namas turėjo dvi negyvenamas patalpas-pastoges. Viena virš butų Nr. 1, 2, 5, kita virš butų Nr. 3, 4, 6, 8. Gyventojų susitarimu, neįrengta pastoge dalijosi tie gyventojai, virš kurių butų jos buvo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu patikslintas ieškinys atmestas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai susiję su kitų asmenų galimai pažeistomis teisėmis, t. y., kad nebuvo gauti ne tik jos, bet ir kitų bendraturčių sutikimai, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė nėra priskirtina prie asmenų, turinčių teisę reikšti ieškinį, ginant kitus asmenis, todėl šiuo atveju teismas sprendė tik dėl ieškovės galimai pažeistų teisių gynimo.Teismas nustatė, kad iki ieškovei tampant gyvenamojo namo bendraturte, atsakovai su kitais bendraturčiais susitarė dėl namo palėpių pasidalijimo.

Bendraturčių susitarimas dėl palėpių pasidalijimo bei tolimesni jų veiksmai, kuomet daugiau kaip deÅ¡imt metų nebuvo ginčijami tokie susitarimai, atskleidžia buto Nr. 5 savininko R. B. (nuo 2004 m. kovo 19 d. Å¡io buto savininkai yra A. R. ir R. K. R.) bei kitų buvusių palėpės bendraturčių valiÄ atsisakyti bendrosios dalinės nuosavybės teisių į ginčo palėpės patalpas. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad bendraturčių (butų savininkų Nr. 1, 2, 5) atsisakymas į ginčo patalpas buvo atliktas 1994 m. rugsėjo 8 d., tačiau paties sutikimo galiojimas nėra apribotas laiko atžvilgiu, nebent jis bÅ«tų nuginčytas teisme.Teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad ginčo palėpė (neįrengta pastogė (patalpa 9-1)) namo bendraturčiams įsigijus butus buvo viso namo savininkų bendrÄ jÄ nuosavybe, tačiau 2003 m. lapkričio 3 d. susitarime ar kituose susitarimuose (sandoriuose) dėl palėpės pasidalijimo nebuvo reikalinga ieÅ¡kovės valia (sutikimai dėl nuosavybės teisių perėjimo/atsisakymo), nes ji 2004 m. kovo 22 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijusi butÄ Nr. 5, netapo ginčo palėpės bendraturte, nes Å¡ios patalpos namo bendraturčių buvo pasidalintos iki tol (R.

B. nuosavybės teisių į Å¡ias patalpas buvo atsisakęs). Buvusiam buto Nr. 5 savininkui R. B. 2004 m. kovo 22 d. perleidžiant nuosavybės teises į butÄ ir neturint nuosavybės teisių į ginčo patalpas, teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovei perėjo nuosavybės teisės į ginčo patalpas.Dėl ieÅ¡kinio senaties teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovai nepagrįstai nurodė, kad ji apie jos teisių pažeidimÄ sužinojo 2003 metais, nes 2003 metais ji net nebuvo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturte.

Nepaisant 2003 metais įvykusio konflikto su atsakovais, susijusio su naudojimosi ginčo patalpomis, byloje jokių objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai butų informuota apie tai, kad ginčo patalpos nepriklauso buto Nr. 5 savininkui, teismas nenustatė. Tačiau teismas vertino, kad ieÅ¡kovė 2004 m. kovo 22 d. įsigijusi butÄ Nr. 5, kaip namo bendraturtė dar tais pačiais metais (2004 m.), ir nevėliau iki sueinant ieÅ¡kinio senaties terminui, t. y. iki 2006 m. spalio 4 d., turėjo visas galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ dėl nuosavybės teisių į namo bendrojo naudojimo patalpas bei ginčo palėpę, ir laikė, kad Å¡iuo atveju yra praleistas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties terminus ir bendrÄ ja nuosavybe esančių patalpų pardavimo nuostatas, netyrė ir neanalizavo visų įrodymų.

Å iuo atveju, nesant nurodytiems visiems gyvenamojo namo bendrasavininkams atliekant palėpės matavimo darbus (praÅ¡ymÄ matuoti palepę pateikė tik atsakovai), pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ apie palėpės savininkus. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra paremtos ne byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau prielaidomis. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi 1964 metų CK normomis, nors turėjo taikyti dabar galiojančio CK normas, reglamentuojančias negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo, pasidalijimo santykius tarp gyvenamojo namo bendraturčių.

IeÅ¡kovė teigia, kad Å¡iuo atveju, prieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , R. B. atsisakymo nuo ginčo palėpės dalies byloje pateikta nėra, o ieÅ¡kovė įsigijusi ginčo butÄ , perėmė ir visas buvusias savininko teises, tame tarpe ir teisę į viso namo savininkų bendrÄ jÄ nuosavybę. Apie ginčo pirkimo-pardavimo sutartis ji sužinojo tik 2012 m., gavusi duomenis iÅ¡ VÄ® registrų centro apie ginčo gyvenamojo namo savininkus, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas ir neturi bÅ«ti taikomas.

Netaikant ieÅ¡kinio senaties instituto nebÅ«tų pažeistas nei operatyvaus kreipimosi dėl teisminės gynybos principas, nei civilinių santykių stabilumo principas, nebÅ«tų apsunkintas įrodinėjimas. Atsakovas G. Č. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:IeÅ¡kovė neteisingai aiÅ¡kina faktines aplinkybes ir 2003 m. lapkričio 3 d. susitarimo sudarymo metu galiojančius įstatymus, todėl nepagrįstai praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2003 m. lapkričio 3 d. susitarimÄ nuo jo sudarymo momento.

Dalinantis ginčo palepę nereikėjo viso namo bendraturčių sutikimo, kadangi name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo dvi negyvenamos patalpos-pastogės. Namo gyventojų susitarimu neįrengtas pastoges dalinosi tie gyventojai, virš kurių butų jos buvo. Be to, byloje yra kitų name esančių butų – Nr. 5, Nr. 2 ir Nr. 1, 1994 m. rugsėjo 8 d. pasirašyti sutikimai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko pastogės, esančios virš jo buto, įrengimo, kurie vertintini kaip atsisakymai į bendro naudojimo patalpos dalį.

IeÅ¡kovė, butÄ Ä¯sigijo po ginčijamų sandorių sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir iki jos buto Nr. 5 buvusio savininko iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dalinantis namo bendrojo naudojimo patalpas (palėpės). Pagrįstai spręsta, kad 2003 m. lapkričio 3 d. susitarime ar kituose susitarimuose (sandoriuose) dėl palėpės pasidalinimo nebuvo reikalinga ieÅ¡kovės valia (ieÅ¡kovei neperėjo nuosavybės teisės į ginčo patalpas).IeÅ¡kovė neteisingai aiÅ¡kina faktines aplinkybes ir teisines normas dėl ieÅ¡kinio senaties.

Jai įsigyjant butÄ , palėpė jau buvo suformuota kaip atskiras turto objektas, turintis unikalų numerį, Å¡is nekilnojamasis daiktas ir nuosavybės teisės į jį įregistruotos vieÅ¡ame registre, nurodant savininkus ir jiems tenkančias nuosavybės dalis. Ginčo patalpomis ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės niekada neturėjo galimybės naudotis. IeÅ¡kovė turėjo visas galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ dėl nuosavybės teisių į namo bendrojo naudojimo patalpas bei ginčo palėpę, taigi, ir apie tai, kad ginčo palėpė nepriklauso butui Nr. 5, ji žinojo dar prieÅ¡ buto pirkimo-pardavimo sudarymÄ .

Atsakovas B. Č. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovai K. G. Č., J. P. Č. ir G. Č. buvo teisėti ginčo palėpės savininkai, jų nuosavybės teisė į Å¡iÄ patalpÄ nebuvo apribota, jie jÄ valdė iki dovanojimo sutarties daugiau kaip 12 metų, patalpa nebuvo įkeista, nebuvo iÅ¡nuomota, nesudaryta panaudos sutartis, teisme ginčų dėl jos nebuvo, taigi nebuvo jokių teisinių kliūčių Å¡ios patalpos dalį padovanoti jam-atsakovui B.

Č.. Atsakovas nurodo, kad sutinka su priimtu teismo sprendimu, jis priimtas įvertinus visas su byla susijusias aplinkybes, iÅ¡tyrus visus įrodymus, todėl yra iÅ¡samus, pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas J. P. Č. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi argumentai iÅ¡ esmės sutampa su atsakovų G. Č. ir B. Č. atsiliepimuose į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja.

Atsakovė K. G. Č. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi argumentai iÅ¡ esmės sutampa su atsakovų G. Č. ir B. Č. atsiliepimuose į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės IeÅ¡kovė A.

R. (apeliantė) byloje pareiÅ¡kė reikalavimus pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2004 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo perleistos nuosavybės teisės į ginčo patalpÄ , taip pat 2003 m. lapkričio 3 d. susitarimÄ dėl palėpės pasidalijimo idealinėmis dalimis, savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grįsdama tuo, kad atsakovai K.

G. Č. ir G. Č. įsigijo negyvenamÄ jÄ patalpÄ , neįrengtÄ palėpę, negavę viso gyvenamojo namo bendraturčių sutikimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių veiksmai, atsisakant dalies nuosavybės bei nuosavybės teisės į ginčo palėpę įgijimo teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ teismas pripažino savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kiniui atmesti. Nepaisant to, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti patenkintas dėl senaties taikymo, teismas pasisakė ir dėl ginčo esmės. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčo sandoriai, kuriais buvo iÅ¡reikÅ¡ta bendrosios dalinės nuosavybės asmenų valia atsisakyti dalies nuosavybės bei sandoriai, kurių pagrindu buvo įgyta ginčo palėpė yra neteisėti.

Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės nepagrįstas. Dėl ieÅ¡kinio senaties Apeliantė, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis bei procesiniu sprendimu taikyti ieÅ¡kinio senatį, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuostata, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , esanti nepagrįsta. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti, kad apie ginčo sandorius ieÅ¡kovei tapo žinoma tik 2012 m., gavus duomenis iÅ¡ VÄ® registrų centro apie ginčo gyvenamojo namo savininkus, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas ir neturi bÅ«ti taikomas.

Grįsdama Å¡iÄ pozicijÄ apeliantė nurodė, kad ginčo palėpė, kaip atskiras turto objektas, buvo suformuota iki ieÅ¡kovei įsigyjant butÄ , ieÅ¡kovė nebuvo sudarytos galimybės naudotis palėpe, apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2012 metais, gavusi duomenis iÅ¡ VÄ® Registrų centras. Apeliantė akcentavo, jog netaikant ieÅ¡kinio senaties instituto nebÅ«tų pažeistas nei operatyvaus kreipimosi dėl teisminės gynybos principas, nei civilinių santykių stabilumo principas, nebÅ«tų apsunkintas įrodinėjimas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita Å¡alis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, bÅ«tina patikrinti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga.

Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. Atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos duomenys patvirtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės asmenų valia atsisakant dalies nuosavybės, sudarant ginčo susitarimÄ bei sandoriai dėl palėpės perleidimo, kuriuos apeliantė nurodo kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ (kurių neteisėtumÄ ji įrodinėja), sudaryti atitinkamai 2003 ir 2004 metais.

Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu; konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai ir kad jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį.

Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-436/2007, ir kt.).Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad bendrosios dalinės nuosavybės asmenų valia atsisakant dalies nuosavybės, sudarant ginčo susitarimÄ bei sandoriai dėl palėpės perleidimo, kuriais atsakovai įsigijo ginčo palėpėje esančias patalpas, buvo sudaryti iki atsakovei tampant buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke.

Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieÅ¡kovės pozicija, kad 2003 m. susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovė negalėjo žinoti apie bendraturčių susitarimus bei vertindamas ginčo sandorių sudarymo aplinkybes nustatė, kad tarp bendraturčių susitarimo sudarymo ir ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo buvo praėjęs neilgas laiko tarpas. Teismas svarbia aplinkybe, patvirtinantį subjektyvųjį (suvokimo) momentÄ , laikė tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų iÅ¡kilusį konfliktÄ , kurio metu, dar iki ieÅ¡kovei įgyjant nuosavybės teises į butÄ , ieÅ¡kovė atliko veiksmus, siekdama naudotis ginčo palėpe.

Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad konfliktinė situacija dėl palėpės iÅ¡kilo dar 2003 m. akivaizdžiai patvirtina, jog apeliantė apie bendrosios dalinės nuosavybės asmenų veiksmus, kuriuos buvo iÅ¡reikÅ¡ta dėl dalies nuosavybės atsisakymo ir kuriuos ji-apelaintė laiko neteisėtais, turėjo sužinoti ir jų neteisėtumÄ suvokti (kaip šį veiksmų neteisėtumÄ ji argumentuoja ieÅ¡kinyje) tuoj po buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kas Å¡iuo atveju ir laikytina ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia.Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas 2016 m. spalio 15 d., kai ieškinio senaties terminas prasidėjo 2004 metų kovo mėn, neleidžia tokio termino praleidimo pripažinti nežymiu ar nereikšmingu. Dėl pagrindo senaties termino atnaujinimui nustatymo CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius jau bÅ«tų pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti; tokių aplinkybių nustatymas bei įvertinimas priskirtas teismų diskrecijai, atsižvelgiant ir į teismų praktikoje suformuotus jų nustatymo kriterijus. Pripažįstama, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams.

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-449/2009).

Analizuojamu atveju nenustatyta objektyvių aplinkybių, pateisinančių akivaizdžiai nesavalaikį ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . Apeliantė nepraÅ¡o praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti, prieÅ¡ingai, – laikosi nuoseklios pozicijos, kuria grindžiama jo subjektyvi nuomonė dėl ieÅ¡kinio senaties termino eigos. Dėl ieÅ¡kinio senaties, kaip savarankiÅ¡ko pagrindo ieÅ¡kiniui atmesti IeÅ¡kinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikant ieÅ¡kinio senatį turi bÅ«ti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ , per įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali bÅ«ti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiÅ¡kas pasekmes.

Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai reikalavo taikyti ieškinio senatį, tai ieškinio reikalavimai iš esmės nagrinėjami (tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas) tuomet, kai teismas nustato, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas arba buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieÅ¡kinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, bÅ«tų ar nebÅ«tų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebÅ«tų įmanoma apginti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas taikant ieÅ¡kinio senatį, todėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimas, esant savarankiÅ¡kam ieÅ¡kinio atmetimo pagrindui – pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, yra savitikslis ir perteklinis.

Nagrinėjamu atveju toks sandorių sudarymo teisėtumo vertinimas neaktualus, nes, net ir nustačius teisės pažeidimÄ , pažeistos teisės nebÅ«tų įmanoma apginti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl Å¡ios priežasties bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, neturėjo pareigos analizuoti bei pasisakyti dėl ieÅ¡kovės reikalavimo esmės.Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , jo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais.

Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pagrindÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, visgi pasisakė ir dėl ieÅ¡kinio reikalavimų esmės, neturi įtakos Å¡ios bylos procesinei baigčiai, todėl ieÅ¡kovės A. R. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , yra pagrindas atsakovų naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, apie tai, kiek jie apeliacinės instancijos teisme turėjo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimo iÅ¡laidų, t. y. atsakovas G. Č. turėjo 100,00 Eur, B. Č. – 100,00 Eur, J. P. Č. – 100,00 Eur ir K. G. Č. – 100,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. 3, b. l. 79-81, 88-90, 96-98, 105-107). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų naudai yra priteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 46,65 Eur, todėl atmestus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos valstybės naudai turėtų bÅ«ti priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Tačiau įvertinus tai, kad byloje ieÅ¡kovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ko pasėkoje ji nuo susidariusių iÅ¡laidų yra atleista pagal įstatymÄ , todėl valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

IÅ¡ ieÅ¡kovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ ieÅ¡kovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės K. G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ ieÅ¡kovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo B.

Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Izolda Nėnienė Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas