Legislator Case Law & Legislation
9a797801-e92c-4003-9978-7dbf0d79567e AI generated

9a797801-e92c-4003-9978-7dbf0d79567e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9a797801-e92c-4003-9978-7dbf0d79567e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams;

Legislator headnote

AI generated

9a797801-e92c-4003-9978-7dbf0d79567e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Tačiau reikÅ¡minga aplinkybė, kad nuosavybės teisę į sklypÄ K. Z. K. įgijo ne sandorio, o administracinio akto, sukėlusio civilines teisines pasekmes, pagrindu. Todėl, vertinant jos nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ , pirmiausia turi bÅ«ti vertinama tai, ar nuosavybės teisės atkÅ«rimas neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas) nuostatoms. Neabejoja, kad nuosavybės teisės atkÅ«rimo aktas atitiko ir įstatymų reikalavimus ir Konstitucinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                           Administracinė byla Nr. I-2972-426/2011              (Proceso Nr. 3-61-3-01181-2011-8)                                          Procesinio sprendimo kategorija 11.6.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 12 d. Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Gersta“ atstovams R.

P. ir advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, atsakovės atstovams Daivai Brazauskienei ir Leandrui Deltuvai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Gersta“ skundÄ atsakovei Valstybinei miÅ¡kų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja UAB „Gersta“ praÅ¡o panaikinti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2011 m. balandžio 4 d. atsisakymÄ siÅ«lyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotų schemÄ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ (toliau – ir Tarnyba) patikslinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotų schemÄ , panaikinant valstybinį miÅ¡kÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini).Patikslintame skunde (b. l. 28-35) paaiÅ¡kino, kad subjektinę teisę kreiptis tiek į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , tiek apskųsti jo veiksmus teismui suponavo Klaipėdos apygardos prokuroro pradėta civilinė byla, kurioje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys K.

Z. K., Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai ir UAB „Gersta“ (toliau – ir Bendrovė) dėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo mėn. sprendimo atkurti K. Z. K. nuosavybės teises į 0,38 ha dalį valstybės miÅ¡ko (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ pinigais ir pripažinti negaliojančia 0,38 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį UAB „Pilnatvė“, kurios teisių perėmėja yra UAB „Gersta“ nupirko minėtÄ Å¾emės sklypÄ .Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies buvo patenkintas.

IeÅ¡kinio dalis Bendrovės atžvilgiu buvo atmesta. Šį sprendimÄ prokuroras apskundė Lietuvos Apeliaciniam teismui, kuris sustabdė bylos nagrinėjimÄ ir suteikė pareiÅ¡kėjai galimybę apskųsti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos paruoÅ¡tÄ kvartalo schemÄ . 2011 m. kovo 5 d. Valstybinei miÅ¡kų tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame prašė patikslinti UAB „Gersta“ paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo schemÄ , panaikinant valstybinį miÅ¡kÄ Å¾emės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinė miÅ¡kų tarnyba 2011 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 517 (skunde nurodomas sprendimo Nr. 317 laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu) atsisakė tenkinti UAB „Gersta“ praÅ¡ymÄ . PaaiÅ¡kino, kad UAB „Gersta“ 0,5219 ha žemės sklypÄ , esantį Palangos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), Palangos kadastrinėje vietovėje valdo nuosavybės teise. Pagal VÄ® Registrų centro duomenis, Å¡io žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das - rekreacinės teritorijos, naudojimo pobÅ«dis - ilgalaikio (stacionaraus ) poilsio pastatų statybos.

Statusas suformuotas padalijus nekilnojamÄ jį daiktÄ . Nekilnojamojo turto registre nei įregistruota nuosavybės teisė į žemę, nei sklypo naudojimo bÅ«das, nei paskirtis nėra pakeisti ar panaikinti, jie galioja, taip pat galioja paruoÅ¡iamieji dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikta teisinė registracija. Mano, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos Sprendimas yra neteisėtas.PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ skundžiamo Sprendimo matyti, jog Tarnyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1396 15 p. turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimus vietoje ir nustačius inventorizacijos klaidas, teikti pasiÅ«lymus Aplinkos ministerijai dėl schemos tikslinimo.

Todėl UAB „Gersta“ kreipimasis į atsakovÄ yra teisėtas. Be to, atsakyme nurodoma, kad atlikus pakartotinį patikrinimÄ vietoje, nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas, į kurį patenka dalis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., atitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau – MiÅ¡kų įstatymas) 2 str. nustatytus miÅ¡kui bei miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus ir todėl Valstybinė miÅ¡kų tarnyba neturi teisinio pagrindo siÅ«lyti šį miÅ¡ko sklypÄ iÅ¡braukti iÅ¡ valstybinio miÅ¡ko plotų.

Suprato, kad kalbama apie taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡braukimÄ , tačiau mano, kad toks vertinimas neteisingas. Nurodo, kad kreipėsi ne dėl (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo įvertinimo, o dėl Bendrovei nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Teiginys, kad Å¡is sklypas yra (duomenys neskelbtini) taksaciniame kvartale neteisingas - sklypas ribojasi su kvartalu, bet nepatenka į jį. IÅ¡ žemės sklypo plano, paruoÅ¡to A. P. įmonės ir patvirtinto reikiamų institucijų, matyti, kad minėtas sklypas negali bÅ«ti įvardijamas miÅ¡ku, nes jis neatitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. reikalavimų.

Jame yra pavieniai medžiai ir medžių grupės iki 10 metrų pločio medžių juostoje. Medžių juostos plotis matosi iÅ¡ pateikiamo plane mastelio.Taip pat paaiÅ¡kino, kad sklypas, dėl kurio vyksta ginčas, VÄ® Registrų centre yra įregistruotas ne kaip miÅ¡kas, o kaip žemės sklypas. Å ie duomenys nepanaikinti, nepakeisti. Jie laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tvirtina, kad Å¡is įraÅ¡as yra teisingas ir atitinka MiÅ¡kų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. numatytÄ B grupę - tai miÅ¡ko parkai, miestų miÅ¡kai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miÅ¡kai.

Toks sklypo teisinės registracijos atitikimas MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d. 2 p. neginčytinai patvirtina teisinės registracijos teisėtumÄ . Be to, MiÅ¡kų įstatymo 4 str. numatyta, kad miÅ¡kas gali priklausyti fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi pareiÅ¡kėja atitinka įstatymo nustatytÄ nuosavybės teisės subjektÄ .Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad nėra pagrindo iÅ¡braukti sklypÄ iÅ¡ valstybinių miÅ¡kų plotų, dėl to, kad taksacinis sklypas Nr. 23 įeina į valstybinių miÅ¡kų plotÄ .

Mano, kad atsakovė kliÅ«timi tenkinti praÅ¡ymÄ laiko MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., numatantį, kad miesto miÅ¡kai besÄ lygiÅ¡kai yra valstybiniai miÅ¡kai. Analizuodami šį klausimÄ ir MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d., kurioje nustatyta, kas yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, priklausantys Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinės nuosavybės teise, mato prieÅ¡taravimÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principui, nuosavybės neliečiamumo principui ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams.

Atkreipė dėmesį, kad žemės, dėl kurio kilo ginčas, privačios nuosavybės atsiradimo teisinis pagrindas yra Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 877, kuriuo K. Z. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į savininkės M. S. turėtÄ Å¾emės plotÄ - (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Pažymėjo, kad šį sklypÄ Ä¯gijo 2006 m. sausio 27 d. pirkimo sutarties pagrindu. Neginčija, kad miestų miÅ¡kai yra valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas, ir kad teisės normos iÅ¡ tikrųjų draudžia atlikti civilinius teisinius sandorius dėl žemės, priklausančios iÅ¡imtine nuosavybės teise valstybei, perleidimo.

Tačiau reikÅ¡minga aplinkybė, kad nuosavybės teisę į sklypÄ K. Z. K. įgijo ne sandorio, o administracinio akto, sukėlusio civilines teisines pasekmes, pagrindu. Todėl, vertinant jos nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ , pirmiausia turi bÅ«ti vertinama tai, ar nuosavybės teisės atkÅ«rimas neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas) nuostatoms. Neabejoja, kad nuosavybės teisės atkÅ«rimo aktas atitiko ir įstatymų reikalavimus ir Konstitucinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ papildymo ir pakeitimo“ 3 punkto dalių, kuriomis pakeistos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 4 straipsnio penktoji ir Å¡eÅ¡toji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktų, kuriais Å¡io įstatymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, kad valstybė niekada nebuvo nacionalizuotos žemės savininkė, o tik faktinė tos žemės valdytoja.

Todėl, kad ji taptų iÅ¡imtine valstybės nuosavybe, valstybė jÄ privalėjo iÅ¡pirkti pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ . Å io įstatymo 5 str. 6 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir BirÅ¡tono miestų savivaldybių teritorijose esančiÄ Å¾emę, Å¡ių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtÄ po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Å¡io įstatymo 4 str. nustatyta tvarka jÄ grÄ Å¾inant  natÅ«ra, t. y. laikantis nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę atkÅ«rimo sÄ lygų ir tvarkos.

Žemės sklypas, dėl kurio kilo ginčas, yra Palangos miesto seniÅ«nijos teritorijoje, priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d. Vadinasi, nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ buvo atkuriamos AtkÅ«rimo įstatymo 4 str. nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“, nes pagal AtkÅ«rimo įstatymo, galiojusio administracinio akto priėmimo dienÄ , 12 str.

Å¡i žemė nebuvo priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei. Tokiu bÅ«du, nuosavybės teisė į M. S. nuosavybės teise valdytÄ sklypÄ K. Z. K. buvo atkurta teisėtai. Mano, kad panaikinti šį Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 kovo 15 d. sprendimÄ atkurti K. Z. K. nuosavybės teises į 0,38 dalį valstybės miÅ¡ko (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo. Tvirtina, kad žemė bÅ«tų priskirta miestų miÅ¡kams, turi bÅ«ti atlikta teisinė procedÅ«ra dėl jų priskyrimo turtui, priklausančiam iÅ¡imtine nuosavybės teise valstybei.

MiÅ¡kų įstatymo 3 str. 8 d. nurodyta, kad miÅ¡kų priskyrimo grupėms tvarkÄ ir normatyvus nustato bei miÅ¡kus grupėms priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. AtkÅ«rimo įstatymo 13 str. taip pat numato, kad valstybės iÅ¡ piliečių yra iÅ¡perkami miÅ¡kai, kurie yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat priskirti miestų miÅ¡kams, o Å¡ių miÅ¡kų plotus tvirtina Vyriausybė. Tuo tarpu VÄ® Registrų centro sklypo teisinė registracija nepatvirtina, kad ginčo objektas paminėtų įstatymų nustatyta tvarka buvo priskirtas miestų miÅ¡kų grupei, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad nesant atitinkamo Vyriausybės nutarimo dėl miÅ¡kų, į kuriuos atkurta nuosavybės teisė K.

Z. K., negalima pripažinti, jog tie miÅ¡kai yra miestų miÅ¡kų žemė ir iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Todėl negalima teigti, kad nuosavybės teisė K. Z. K. buvo atkurta į miestų miÅ¡kų žemę, o kartu ir kad skundžiamas Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atsisakymas patikslinti neteisėtÄ Å¡ios žemės priskyrimÄ miestų miÅ¡ko žemei yra pagrįstas. Tik esant Vyriausybės nutarimui Å¡iÄ Å¾emę buvo galima įregistruoti miÅ¡kų registrÄ tvarkančioje įstaigoje kaip miÅ¡kų žemę.

Ä®registravimui turi bÅ«ti teisinis pagrindas. ArgumentÄ , kad dalis žemės sklypo yra priskirta miestų miÅ¡kų žemei, paneigia ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) redakcijos, galiojusios priimant SprendimÄ , 2 str. 14 d. nurodyta, kad žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o 15 d. nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ apsprendžia teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

Žemės įstatymo 3 str. 2 d. Lietuvos Respublikos žemės fondÄ skirsto į grupes pagal naudojimo paskirtį, kuri nustatyta rekreaciniams pastatams statyti. Pažymėjo, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus, o keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

Todėl nepakeitus tikslinės žemės naudojimo paskirties, negalima teigti, jog nuosavybės teisė buvo atkurta į miÅ¡ko Å«kio paskirties žemę.Atkreipė dėmesį, kad į tikslinės paskirties žemę įsiterpianti žemės sklypo dalis, apaugusi medžiais, nekeičia žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties, kadangi Å¡i žemės dalis nėra suformuota atskiru sklypu (Žemės įstatymo 25 str. 1 d.). Sprendimas dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo tik užbaigia nuosavybės teisės atkÅ«rimo į konkrečiÄ Å¾emę procesÄ .Nuosavybės teisės atkÅ«rimo procese buvo priimami ir kiti administraciniai aktai bei atlikti veiksmai (žemėtvarkos projekto parengimas, tvirtinimas ir pan.), kurie irgi sukėlė teisines pasekmes.

Nei vienas iÅ¡ jų nėra nuginčytas, todėl ir Valstybinei miÅ¡kų tarnybai jie turėtų bÅ«ti privalomi. PrieÅ¡ priimant ginčijamÄ sprendimÄ , buvo parengtas ir patvirtintas tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris iÅ¡ vienos pusės, buvo pagrindu atkurti nuosavybės teisę, o iÅ¡ kitos pusės, yra specialiojo planavimo dokumentas, nustatantis sklypo ribas, tikslinę žemės naudojimo paskirtį, veiklos specifikÄ , apsaugos koncepcijÄ bei konkrečias tvarkymo priemones (Žemės įstatymo 2 str. 26 p., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 2 str. 52 d.).

Žemės įstatymo 26 str. numatyta, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį miÅ¡kų Å«kio paskirties žemei priskiriama pagal teritorijų planavimo dokumentus. Todėl parengto ir patvirtinto specialiojo plano (žemėtvarkos projekto) sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai (Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Tokiu bÅ«du, atkuriant nuosavybės teises, buvo pagrįstai laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisės atkÅ«rimo objektas yra ne valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, o tokia, kokia jos paskirtis ir naudojimo pobÅ«dis buvo nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose.Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime, nurodyta, kad nepaisant to , „ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 2 d. nurodyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Mano, kad Å¡i nuostata netaikytina atgaline data, sprendžiant, nuosavybės atkÅ«rimo klausimÄ 2005 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė - įstatymas atgal negalioja.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuomone, tai reiÅ¡kia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki Å¡ių norminių aktų įsigaliojimo, teisiniai santykiai atsiranda tik galiojančio įstatymo nustatytais pagrindais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas, 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas ir kt.). AnalogiÅ¡kÄ Ä¯statymų taikymo taisyklę, kad civiliniai įstatymai atgal negalioja, ir kad teismai negali taikyti civilinių įstatymų santykiams, atsirandantiems iki Å¡ių įstatymų įsigaliojimo, yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 1997 m. birželio 13 nutarimas Nr. 9, kuriuo buvo aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1997 m. vasario 26 d. nutartis ir kt.).

Taigi, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 877 dėl nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo K. Z. K., negalima remtis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuostatomis, kadangi tai reikÅ¡tų įstatymo taikymÄ atgal.Tvirtina, kad Bendrovė yra sÄ Å¾iningas įgijėjas, ji sklypÄ Ä¯gijo ne iÅ¡ valstybės sandorio pagrindu, o iÅ¡ teisėto savininko. Ä®giję minėtÄ sklypÄ , teisėtai padarė detalųjį planÄ , kuris buvo vieÅ¡ai skelbtas.

Jis neapskųstas ir iki Å¡iol galioja. Detaliuoju planu nupirkta žemė buvo padalinta į du sklypus, buvo suprojektuoti pastatai, gavę statybos leidimus, pravedė inžinerinius tinklus, aptvėrė sklypus tvora, todėl taisant klaidÄ miÅ¡kų schemoje, į tai turėjo bÅ«ti atsižvelgta. Nepaneigus parduodančių ir perkančių asmenų sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, jų turtas laikomas teisėtai įgytu ir negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 str. 2 d., 1.80 str. 4 d.).

TokiÄ teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas (civilinė byla Nr. 3K- 7-312/2005, civilinė byla 3K-3-446/2005, civilinė byla Nr. 3K-3-1096/2000, civilinė byla Nr.3K-3-l202). Atkreipė dėmesį į MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. 5 p., kuriame numatyta, kad prie valstybinių miÅ¡kų priskiriama „valstybiniai miÅ¡kai 7 kilometrų pločio juostoje nuo Baltijos jÅ«ros ir KurÅ¡ių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ â€œ.

Loginis teisės normos aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ kad tie miÅ¡kai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, ir kurie patenka į nustatytÄ 7 km. zonÄ , pagal minėtÄ MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. 5 p. nepatenka į valstybinių miÅ¡kų sudėtį. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisės norma suteikia teisinę apsaugÄ savininkams, kurių nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas yra nuosavybės atkÅ«rimas. Tačiau tokiu pačiu nuosavybės teisės atkÅ«rimo pagrindu įgyta žemė miestų miÅ¡ke, jokios apsaugos neturi, ji Å¡io įstatymo 4 str. 2 p. priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui be iÅ¡lygų.

Neteisėta dvi vienodos asmenų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, grupės yra nelygiavertėje padėtyje. Tai neteisinga ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ . PajÅ«rio ir pajÅ«rio miesto žemė yra viena brangiausių Lietuvoje. Konstitucinio Teismo Nutarime pabrėžiama, kad anksčiau nagrinėtose konstitucinės justicijos bylose priimtuose aktuose:

1) Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams;

2) Konstitucijos 23 str. nuostatos aiÅ¡kintinos atsižvelgiant ir į Konstitucijos 47 str.1 d. (2003 m. sausio 23 d. redakcija) nuostatÄ , kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai (ji buvo įtvirtinta ir Å¡io straipsnio 3 d.(1992 m. spalio 25 d. redakcija), 4 d. (1996 m. birželio 20 d. redakcija), kuri reiÅ¡kia, kad Konstitucijos 47 str. 1 d. (2003 m. sausio 23 d. redakcija) nurodyti objektai, inter alia valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ pačios Konstitucijos kylančias iÅ¡imtis; valstybė (jos institucijos, pareigÅ«nai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iÅ¡ valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia; tai, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai Konstitucijoje yra traktuojami kaip iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai, anaiptol nereiÅ¡kia, kad jie, priklausę nuosavybės teise tam tikriems asmenims ir vėliau pripažinti turinčiais valstybinę reikÅ¡mę, bÅ«tinai turi bÅ«ti paimti valstybės nuosavybėn įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant);

Konstitucija toleruoja ir tokį teisinį reguliavimÄ , kai įstatymu nustačius požymius, pagal kuriuos bÅ«tų apibÅ«dinami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, tie miÅ¡kai nuosavybės teise galėtų priklausyti tik valstybei: Å¡iuo atveju, jei miÅ¡kai, nuosavybės teise priklausantys ne valstybei, bÅ«tų pripažinti turinčiais valstybinę reikÅ¡mę, jie galėtų bÅ«ti paimti valstybės nuosavybėn;

3) miÅ¡kai, parkai, telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai; pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė; ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miÅ¡ko reikÅ¡mė aplinkai, vieÅ¡iesiems interesams lemia miÅ¡ko savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus;

4) pagal KonstitucijÄ miÅ¡kais, parkais, turinčiais valstybinę reikÅ¡mę, taigi ir iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančiais valstybei, galima pripažinti ne bet kokius miÅ¡kus, parkus, o tik tuos, kurių iÅ¡liekamoji vertė yra tokia didelė, bÅ«tinumas juos iÅ¡saugoti ateities kartoms yra toks primygtinis, kad nepripažinus jų turinčiais valstybinę reikÅ¡mę kiltų grėsmė jų iÅ¡saugojimui; atsižvelgiant į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų parkų ypatingÄ iÅ¡liekamÄ jÄ vertę, bÅ«tinybę juos iÅ¡saugoti ateities kartoms, valstybė yra konstituciÅ¡kai įpareigota rÅ«pintis Å¡iais objektais ir juos saugoti; jiems, palyginus su kitais objektais, įstatymu gali bÅ«ti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas; požymius, pagal kuriuos gali bÅ«ti apibÅ«dinami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, remdamasis Konstitucija turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas; valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad bÅ«tų garantuota natÅ«ralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos iÅ¡teklių racionalus naudojimas, atkÅ«rimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuriuo bÅ«tų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos iÅ¡teklių) naudojimas.Esant tokiai Konstitucinio teismo pozicijai, MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p. lyginant su to paties straipsnio 5 p. yra įtvirtintas prieÅ¡taravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d.

įtvirtintam asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principui ir cituotiems Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams. Taigi bÅ«tinybė apsaugoti miÅ¡kus, jų iÅ¡liekamÄ jÄ reikÅ¡mę valstybė turi ir kitų mechanizmų, ne vien tik juos priskirdama valstybiniams miÅ¡kams, tuo labiau, kai priskyrimo principas nustatytas įstatyme yra prieÅ¡taraujantis Konstitucijai. Mano, kad tokio galiojančio įstatymo formuluotės taikymas praktikoje suformuoja Konstitucijos pažeidimÄ ir sukuria teisinę sumaiÅ¡tį bylose pagal prokuroro ieÅ¡kinius, kuriuose remiamasi Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis MiÅ¡kų įstatymo valstybinių miÅ¡kų statuso pripažinimo normomis ir revizuoja ilgÄ keliÄ nuėjusį nuosavybės atkÅ«rimo procesÄ bei Konstitucijos 23 str.

įtvirtintÄ nuosavybės neliečiamumo principÄ . Todėl mato bÅ«tinybę kreiptis ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.Atsakovė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba praÅ¡o pareiÅ¡kėjos UAB „Gersta“ patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime (b. l. 44-47) paaiÅ¡kino, kad Palangos miesto savivaldybės miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis - 0,37 ha dydžio miÅ¡ko plotas, esantis 0,5219 ha dydžio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2006 m sausio 27 d. sutartį UAB „Pilnatvė“ (teisių perėmėja yra UAB „Gersta“) įsigijo iÅ¡ K.

Z. K., yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, nes atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pagal Miškų įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).

Miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (Miškų įstatymo 4 str. 4 d.). 2004 m. buvo atlikta Palangos miesto miškų inventorizacija, kurios duomenys buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Vadovaujantis 2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytais duomenimis buvo parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, pagal kurias Palangos miesto savivaldybės miškų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis - 0,37 ha dydžio miško plotas priskirta valstybinės reikšmės miškams.

MiÅ¡ko buvimo faktÄ ginčo sklype patvirtina 2004-2005 m. ortofotografinė medžiaga. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 K „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Å ilutės rajonų ir Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų savivaldybių teritorijose patvirtintų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemas bei Å¡ių miÅ¡kų sÄ raÅ¡us.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 877 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei K. Z. K.“ buvo atkurtos natÅ«ra nuosavybės teisės į laisvÄ 0,7575 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Atkuriant natÅ«ra nuosavybės teises į šį žemės sklypÄ , neatsižvelgta, kad dalis žemės sklypo (0,37 ha ploto) (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, patenka į 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, nors Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai tai turėjo bÅ«ti žinoma.

Darytina iÅ¡vada, kad K. Z. K. nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant natÅ«ra nuosavybėn turėtoje vietoje laisvÄ 0,7575 ha žemės sklypÄ (2006 m. sausio 27 d. sutartimi buvo parduotas pareiÅ¡kėjai), esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, atkurtos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 str.1 d. 1 ir 3 p. (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) iÅ¡dėstytas nuostatas, t. y. miÅ¡kai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 str. nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams bei MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. nuostatas.2006 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi K.

Z. K. pardavė UAB „Pilnatvė“ nuosavybės teise priklausiusį 0,7575 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, kurio dalis (0,37 ha ploto) patenka į Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypÄ , ir kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo patikslinus Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, patenka Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo 0,37 ha miÅ¡ko ir miÅ¡ko žemės plotas.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2009 m. kovo 23 d. pavedimu Nr. 3-1796 „Dėl duomenų pateikimo“ atsakovei Valstybinei miÅ¡kų tarnybai atlikus pakartotinį Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimÄ vietoje Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype, nustatyta kad Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. nustatytus miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus motyvus ir vadovaudamasis Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemų rengimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemų rengimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 13.2, 14, 15 p. nuostatomis, atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2011 m. kovo 5 d. praÅ¡ymÄ , 2011 m. balandžio 4 raÅ¡tu Nr. 517 pagrįstai atsisakė siÅ«lyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , iÅ¡braukiant ginčo sklypÄ iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotų.Dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ paaiÅ¡kino, kad sprendžiant šį klausimÄ , reikėtų atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. nustatyta, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

MiÅ¡kų įstatymo 4 str. taip pat nustatyta, kas yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, ir nurodyta, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai yra ir miestų miÅ¡kai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, jog „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai“. Žemės įstatymo 6 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 str. nustatyta, kad miÅ¡kai yra iÅ¡perkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat jeigu jie yra miesto miÅ¡kai. Pažymėjo, kad teisę kreiptis į administracinį teismÄ nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 str. Pagal ABTÄ® 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pagal ABTÄ® 22 str. l d., skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. IÅ¡vardintos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2-4 p. numatytų būdų.

Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) ABTÄ® 88 str. 1 p. pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-898/2008; nutartis administracinėje byloje Nr. 2009-08-06 A502-910/2009). Pažymėjo, kad ginčo teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams.

Todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra atmestinas, nes net ir patenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjai tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes minėta teritorija priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, o pagal ABTÄ® 16 str. 1 d. administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str. l d. 3 p. nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjos atstovai skundÄ palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovai teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl administravimo subjekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei jų įpareigojimo Å¡iuos veiksmus atlikti. Todėl turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar veiksmai, kuriuos atlikti reikalauja pareiÅ¡kėja, priskirtini administravimo subjektų kompetencijai, ar konkrečiu atveju Å¡is subjektas turi pareigÄ veiksmus atlikti.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 877 (b. l. 15, abi lapo pusės) K.

Z. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,7575 ha žemės sklypÄ , esantį Klaipėdos apskrities Palangos m. (duomenys neskelbtini). 2006 m. sausio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006 m. sausio 27 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. 525 K. Z. K. pardavė minėtÄ Å¾emės sklypÄ UAB „Pilnatvė“. UAB „Pilnatvė“ 2008 m. vasario 6 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtu sprendimu pakeitė pavadinimÄ Ä¯ „Gersta“ (b. l. 40).Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2009 m. kovo 23 d. pavedimu Nr. 3-1796 Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atliko Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimÄ vietoje Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype ir nustatė, kad Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. nustatytus miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus 2009 m. kovo 31 d.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akte Nr. 355 (b. l.

54) nurodyta, kad apraÅ¡omieji bei grafiniai duomenys neatitinka registruotų. Dalyje (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo medžiai yra iÅ¡kirsti (žemės naudmena – kirtavietė), kelmai iÅ¡rauti, gruntas iÅ¡lygintas ir apsėtas žole. Kadastro žemėlapyje nėra pažymėta kirtavietė. UAB „Gersta“ 2011 m. kovo 5 d. pateikė praÅ¡ymÄ Tarnybai dėl valstybinio miÅ¡ko panaikinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje. Atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi šį praÅ¡ymÄ , 2011 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 317 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 9-10) atsisakė siÅ«lyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , iÅ¡braukiant ginčo sklypÄ iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto.

UAB „Gersta“ siekia, kad ginčo žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bÅ«tų iÅ¡brauktas iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų, nes kliudo be apribojimų valdyti žemės sklypÄ . PareiÅ¡kėja mano, kad Tarnybos atsisakymas siÅ«lyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotų schemÄ yra neteisėtas. Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemų tikslinimo tvarkÄ ir už tai atsakingas institucijas nustato Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtintas Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemų rengimo tvarkos apraÅ¡as (toliau - ApraÅ¡as).

ApraÅ¡o 2 p. nustatyta, kad Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos (toliau – Schemos) yra skirtos valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Pagal schemas Vyriausybė tvirtina valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus. ApraÅ¡o 3 p. nustatyta, kad schemų rengimÄ ir tikslinimÄ organizuoja Aplinkos ministerija (rengimo organizatorius), o jų rengimÄ ir derinimÄ atlieka Valstybinė miÅ¡kų tarnyba (rengėjas).

Schemos tikslinamos šiais atvejais:

1) atlikus valstybinę sklypinę miÅ¡kų inventorizacijÄ ar miÅ¡ko žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų ir jų ribų pokyčius;

2) ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis;

3) kai teritorijų planavimo dokumentų projektų sprendiniai numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis;

4) kai Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemų patikslinimo, pateikdama pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtuose plotuose pageidaujamas grÄ Å¾inti natÅ«ra turėtas nuosavybės teise žemės ar miÅ¡ko valdas (iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 str. 1 d. 2-6 p. nustatytus atvejus);

5) kai Nacionalinė žemės tarnyba pateikia pasiūlymus dėl valstybinių miškų įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus;

6) kai patvirtinti specialieji teritorijų planavimo dokumentai – infrastruktÅ«ros plėtros schemos ar planai, parengti komunikaciniams koridoriams, inžineriniams tinklams ar susisiekimo komunikacijoms įrengti, kurių buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ros ir kurie numato miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis (ApraÅ¡o 13 p.) Vadovaujantis ApraÅ¡o 14.1 p. Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiÅ«lymus su dokumentais organizatoriui rengėjas gali teikti atlikus valstybinę sklypinę miÅ¡kų inventorizacijÄ ar miÅ¡ko žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų ir jų ribų pokyčius arba iÅ¡taisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas arba nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis.

PraÅ¡ymai iÅ¡taisyti galiojančiuose valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemose pastebėtas valstybinės miÅ¡kų inventorizacijos klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemas teikiami rengėjui, kuris gavęs Å¡iuos praÅ¡ymus, parengia valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemų pakeitimo projektus arba raÅ¡tu pateikia motyvuotus sprendimus dėl atsisakymo Å¡iuos projektus rengti (ApraÅ¡o 15 p.). Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėja grindžia visų pirma tuo, kad jai priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) negali bÅ«ti įvardijamas miÅ¡ku, nes neatitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. reikalavimų – sklype yra pavieniai medžiai ir miÅ¡kų grupės iki 10 metrų pločio medžių juostoje.

Miškų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku.

Miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (Miškų įstatymo 4 str. 4 d.). 2004 m. buvo atlikta Palangos miesto miškų inventorizacija, kurios duomenys buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Vadovaujantis 2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytais duomenimis buvo parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, pagal kurias Palangos miesto savivaldybės miškų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis - 0,37 ha dydžio miško plotas priskirta valstybinės reikšmės miškams.

MiÅ¡ko buvimo faktÄ ginčo sklype patvirtina 2004-2005 m. ortofotografinė medžiaga (b. l. 49-50). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype, todėl UAB „Gersta“ argumentas, kad ginčo sklypas tik ribojasi su minėtu kvartalu, bet nepatenka į jį, niekuo nepagrįstas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 K „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Å ilutės rajonų ir Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų savivaldybių teritorijose patvirtintų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemas bei Å¡ių miÅ¡kų sÄ raÅ¡us.

Nuosavybės teisės K. Z. K., kaip jau minėta, buvo atkurtos Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimu. Atkuriant natÅ«ra nuosavybės teises į laisvÄ 0,7575 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, nebuvo atsižvelgta į tai, kad dalis žemės sklypo (0,37 ha ploto) (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, patenka į 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai Å¡i informacija turėjo bÅ«ti žinoma. Todėl darytina iÅ¡vada, kad K. Z. K. nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant natÅ«ra nuosavybėn turėtoje vietoje laisvÄ 0,7575 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, atkurtos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 str.1 d. 1 ir 3 p. iÅ¡dėstytas nuostatas, t. y. miÅ¡kai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 str. nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams bei MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. nuostatas.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo patikslinus Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, patenka Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo 0,37 ha miÅ¡ko ir miÅ¡ko žemės plotas.

IÅ¡ Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos 2009 m. balandžio 1 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra sudaryta iÅ¡ miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų ir yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmentas, matyti, jog ginčo kvartalas (duomenys neskelbtini) inter alia jo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ginčo teritorija atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. numatytÄ miÅ¡ko sÄ vokÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ paneigiančių įrodymų byloje nėra. PareiÅ¡kėjos argumentas, kad sklypas, dėl kurio vyksta ginčas, VÄ® Registrų centre yra įregistruotas ne kaip miÅ¡kas, o kaip žemės sklypas (pažymėtina, kad iÅ¡raÅ¡e nurodoma pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita), Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas pagrindžiančiu pareiÅ¡kėjos pozicijÄ , kad ginčo objektas įstatymų nustatyta tvarka buvo priskirtas žemės Å«kio paskirčiai. VÄ® Registrų centre registruojamos nuosavybės teisės pagal registratoriui pateiktus dokumentus; už juose nurodomų faktų teisingumÄ registratorius neatsako.

Valstybinė miÅ¡kų tarnyba neturi pareigos savo veiksmus derinti su VÄ® Registrų centru. Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, įvertinusi pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus ir vadovaudamasi MiÅ¡kų įstatymo 4 str. nuostata, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė, bei ApraÅ¡u, pagrįstai atsisakė siÅ«lyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ iÅ¡braukiant šį miÅ¡ko sklypÄ iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų.

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2011 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 517 iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiÅ¡kėjos skunde ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat įpareigoti atsakovę Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ patikslinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotų schemÄ , šį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡braukiant iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų. UAB „Gersta“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).UAB „Gersta“ taip pat praÅ¡o sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismui su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 dalies nuostatos, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 23 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 str. 1 d. nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Atitinkama nuostata numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucijos 110 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ .

Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindas nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. Tokiu bÅ«du proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik vada įvertinti ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti taikytino teisės akto atitikimÄ Konstitucijai. Pateikto praÅ¡ymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiÅ¡kai vertina praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai.

ABTÄ® taikymo požiÅ«riu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam praÅ¡ymui iÅ¡spręsti netaikytinos ABTÄ® 86 str. 3 d. nuostatos apie bÅ«tinumÄ teismo sprendime atsakyti į visus atsakovo pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009). Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas bei aptartÄ Å¡ioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo analizę, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡yme nenurodė argumentų, pagrindžiančių praÅ¡omos iÅ¡tirti teisės normos prieÅ¡taravimÄ Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 23 str. str., o teismui pagrįstų abejonių dėl praÅ¡omos iÅ¡tirti ABTÄ® normos konstitucingumo nekyla, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nėra, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė :                                 pareiÅ¡kėjos UAB „Gersta“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                ArÅ«nas Dirvonas                          RÅ«ta Miliuvienė                                        Rosita Patackienė            Â