9a797801-e92c-4003-9978-7dbf0d79567e · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedKonstitucijoje įtvirtinti nuosavybÄs nelieÄiamumas ir subjektinių nuosavybÄs teisių apsauga negali bÅ«ti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus prieÅ¡prieÅ¡inti vieÅ¡ajam interesui, kitų asmenų teisÄms, laisvÄms ir teisÄtiems interesams;
Legislator headnote
AI generated9a797801-e92c-4003-9978-7dbf0d79567e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: TaÄiau reikÅ¡minga aplinkybÄ, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ sklypÄ K. Z. K. įgijo ne sandorio, o administracinio akto, sukÄlusio civilines teisines pasekmes, pagrindu. TodÄl, vertinant jos nuosavybÄs teisÄs atsiradimo pagrindÄ , pirmiausia turi bÅ«ti vertinama tai, ar nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimas neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas) nuostatoms. Neabejoja, kad nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo aktas atitiko ir įstatymų reikalavimus ir Konstitucinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.
Full text
                           AdministracinÄ byla Nr. I-2972-426/2011              (Proceso Nr. 3-61-3-01181-2011-8)                                          Procesinio sprendimo kategorija 11.6.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsÄjo 12 d. Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų RÅ«tos MiliuvienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), ArÅ«no Dirvono ir Rositos PatackienÄs, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos UAB âGerstaâ atstovams R.
P. ir advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, atsakovÄs atstovams Daivai Brazauskienei ir Leandrui Deltuvai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos UAB âGerstaâ skundÄ atsakovei Valstybinei miÅ¡kų tarnybai dÄl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄja UAB âGerstaâ praÅ¡o panaikinti ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos 2011 m. balandžio 4 d. atsisakymÄ siÅ«lyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai tikslinti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡ko plotų schemÄ (toliau â ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovÄ ValstybinÄ miÅ¡kų tarnybÄ (toliau â ir Tarnyba) patikslinti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡ko plotų schemÄ , panaikinant valstybinį miÅ¡kÄ Å¾emÄs sklype (duomenys neskelbtini).Patikslintame skunde (b. l. 28-35) paaiÅ¡kino, kad subjektinÄ teisÄ kreiptis tiek į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , tiek apskųsti jo veiksmus teismui suponavo KlaipÄdos apygardos prokuroro pradÄta civilinÄ byla, kurioje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys K.
Z. K., KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko administracijai ir UAB âGerstaâ (toliau â ir BendrovÄ) dÄl KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo mÄn. sprendimo atkurti K. Z. K. nuosavybÄs teises į 0,38 ha dalį valstybÄs miÅ¡ko (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ pinigais ir pripažinti negaliojanÄia 0,38 ha žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį UAB âPilnatvÄâ, kurios teisių perÄmÄja yra UAB âGerstaâ nupirko minÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ .NurodÄ, kad KlaipÄdos apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies buvo patenkintas.
IeÅ¡kinio dalis BendrovÄs atžvilgiu buvo atmesta. Šį sprendimÄ prokuroras apskundÄ Lietuvos Apeliaciniam teismui, kuris sustabdÄ bylos nagrinÄjimÄ ir suteikÄ pareiÅ¡kÄjai galimybÄ apskųsti ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos paruoÅ¡tÄ kvartalo schemÄ . 2011 m. kovo 5 d. Valstybinei miÅ¡kų tarnybai pateikÄ praÅ¡ymÄ , kuriame praÅ¡Ä patikslinti UAB âGerstaâ paruoÅ¡tÄ Å¾emÄs sklypo schemÄ , panaikinant valstybinį miÅ¡kÄ Å¾emÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini). kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
ValstybinÄ miÅ¡kų tarnyba 2011 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 517 (skunde nurodomas sprendimo Nr. 317 laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu) atsisakÄ tenkinti UAB âGerstaâ praÅ¡ymÄ . PaaiÅ¡kino, kad UAB âGerstaâ 0,5219 ha žemÄs sklypÄ , esantį Palangos savivaldybÄje, (duomenys neskelbtini), Palangos kadastrinÄje vietovÄje valdo nuosavybÄs teise. Pagal VÄ® Registrų centro duomenis, Å¡io žemÄs sklypo pagrindinÄ tikslinÄ naudojimo paskirtis â kita, naudojimo bÅ«das - rekreacinÄs teritorijos, naudojimo pobÅ«dis - ilgalaikio (stacionaraus ) poilsio pastatų statybos.
Statusas suformuotas padalijus nekilnojamÄ jį daiktÄ . Nekilnojamojo turto registre nei įregistruota nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄ, nei sklypo naudojimo bÅ«das, nei paskirtis nÄra pakeisti ar panaikinti, jie galioja, taip pat galioja paruoÅ¡iamieji dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikta teisinÄ registracija. Mano, kad ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos Sprendimas yra neteisÄtas.PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ skundžiamo Sprendimo matyti, jog Tarnyba pagal Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1396 15 p. turi teisÄ atlikti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro duomenų patikrinimus vietoje ir nustaÄius inventorizacijos klaidas, teikti pasiÅ«lymus Aplinkos ministerijai dÄl schemos tikslinimo.
TodÄl UAB âGerstaâ kreipimasis į atsakovÄ yra teisÄtas. Be to, atsakyme nurodoma, kad atlikus pakartotinį patikrinimÄ vietoje, nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybÄs miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas, į kurį patenka dalis sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini)., atitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau â MiÅ¡kų įstatymas) 2 str. nustatytus miÅ¡kui bei miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus ir todÄl ValstybinÄ miÅ¡kų tarnyba neturi teisinio pagrindo siÅ«lyti šį miÅ¡ko sklypÄ iÅ¡braukti iÅ¡ valstybinio miÅ¡ko plotų.
Suprato, kad kalbama apie taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡braukimÄ , taÄiau mano, kad toks vertinimas neteisingas. Nurodo, kad kreipÄsi ne dÄl (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo įvertinimo, o dÄl Bendrovei nuosavybÄs teise priklausanÄio sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Teiginys, kad Å¡is sklypas yra (duomenys neskelbtini) taksaciniame kvartale neteisingas - sklypas ribojasi su kvartalu, bet nepatenka į jį. IÅ¡ žemÄs sklypo plano, paruoÅ¡to A. P. įmonÄs ir patvirtinto reikiamų institucijų, matyti, kad minÄtas sklypas negali bÅ«ti įvardijamas miÅ¡ku, nes jis neatitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. reikalavimų.
Jame yra pavieniai medžiai ir medžių grupÄs iki 10 metrų ploÄio medžių juostoje. Medžių juostos plotis matosi iÅ¡ pateikiamo plane mastelio.Taip pat paaiÅ¡kino, kad sklypas, dÄl kurio vyksta ginÄas, VÄ® Registrų centre yra įregistruotas ne kaip miÅ¡kas, o kaip žemÄs sklypas. Å ie duomenys nepanaikinti, nepakeisti. Jie laikomi teisingais, kol nenuginÄyti įstatymų nustatyta tvarka. Tvirtina, kad Å¡is įraÅ¡as yra teisingas ir atitinka MiÅ¡kų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. numatytÄ B grupÄ - tai miÅ¡ko parkai, miestų miÅ¡kai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miÅ¡kai.
Toks sklypo teisinÄs registracijos atitikimas MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d. 2 p. neginÄytinai patvirtina teisinÄs registracijos teisÄtumÄ . Be to, MiÅ¡kų įstatymo 4 str. numatyta, kad miÅ¡kas gali priklausyti fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi pareiÅ¡kÄja atitinka įstatymo nustatytÄ nuosavybÄs teisÄs subjektÄ .Nesutinka su atsakovÄs teiginiu, kad nÄra pagrindo iÅ¡braukti sklypÄ iÅ¡ valstybinių miÅ¡kų plotų, dÄl to, kad taksacinis sklypas Nr. 23 įeina į valstybinių miÅ¡kų plotÄ .
Mano, kad atsakovÄ kliÅ«timi tenkinti praÅ¡ymÄ laiko MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., numatantį, kad miesto miÅ¡kai besÄ lygiÅ¡kai yra valstybiniai miÅ¡kai. Analizuodami šį klausimÄ ir MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d., kurioje nustatyta, kas yra valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai, priklausantys Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinÄs nuosavybÄs teise, mato prieÅ¡taravimÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos asmenų lygybÄs prieÅ¡ įstatymÄ principui, nuosavybÄs nelieÄiamumo principui ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams.
AtkreipÄ dÄmesį, kad žemÄs, dÄl kurio kilo ginÄas, privaÄios nuosavybÄs atsiradimo teisinis pagrindas yra KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 877, kuriuo K. Z. K. buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs į savininkÄs M. S. turÄtÄ Å¾emÄs plotÄ - (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. PažymÄjo, kad šį sklypÄ Ä¯gijo 2006 m. sausio 27 d. pirkimo sutarties pagrindu. NeginÄija, kad miestų miÅ¡kai yra valstybei iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklausantis turtas, ir kad teisÄs normos iÅ¡ tikrųjų draudžia atlikti civilinius teisinius sandorius dÄl žemÄs, priklausanÄios iÅ¡imtine nuosavybÄs teise valstybei, perleidimo.
TaÄiau reikÅ¡minga aplinkybÄ, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ sklypÄ K. Z. K. įgijo ne sandorio, o administracinio akto, sukÄlusio civilines teisines pasekmes, pagrindu. TodÄl, vertinant jos nuosavybÄs teisÄs atsiradimo pagrindÄ , pirmiausia turi bÅ«ti vertinama tai, ar nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimas neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas) nuostatoms. Neabejoja, kad nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo aktas atitiko ir įstatymų reikalavimus ir Konstitucinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.
PažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužÄs 27 d. nutarime âDÄl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo âDÄl Lietuvos Respublikos įstatymo âDÄl pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygųâ papildymo ir pakeitimoâ 3 punkto dalių, kuriomis pakeistos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo âDÄl pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygųâ 4 straipsnio penktoji ir Å¡eÅ¡toji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktų, kuriais Å¡io įstatymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ yra konstatavÄs, kad valstybÄ niekada nebuvo nacionalizuotos žemÄs savininkÄ, o tik faktinÄ tos žemÄs valdytoja.
TodÄl, kad ji taptų iÅ¡imtine valstybÄs nuosavybe, valstybÄ jÄ privalÄjo iÅ¡pirkti pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ . Å io įstatymo 5 str. 6 d. nurodyta, kad nuosavybÄs teisÄs į Vilniaus, Kauno, KlaipÄdos, Alytaus, MarijampolÄs, Druskininkų, Palangos ir BirÅ¡tono miestų savivaldybių teritorijose esanÄiÄ Å¾emÄ, Å¡ių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtÄ po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Å¡io įstatymo 4 str. nustatyta tvarka jÄ grÄ Å¾inant  natÅ«ra, t. y. laikantis nuosavybÄs teisių į kaimo vietovÄje esanÄiÄ Å¾emÄ atkÅ«rimo sÄ lygų ir tvarkos.
ŽemÄs sklypas, dÄl kurio kilo ginÄas, yra Palangos miesto seniÅ«nijos teritorijoje, priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d. Vadinasi, nuosavybÄs teisÄs į šį žemÄs sklypÄ buvo atkuriamos AtkÅ«rimo įstatymo 4 str. nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. rugsÄjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 âDÄl Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygųâ, nes pagal AtkÅ«rimo įstatymo, galiojusio administracinio akto priÄmimo dienÄ , 12 str.
Å¡i žemÄ nebuvo priskirta valstybÄs iÅ¡perkamai žemei. Tokiu bÅ«du, nuosavybÄs teisÄ Ä¯ M. S. nuosavybÄs teise valdytÄ sklypÄ K. Z. K. buvo atkurta teisÄtai. Mano, kad panaikinti šį KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko 2005 kovo 15 d. sprendimÄ atkurti K. Z. K. nuosavybÄs teises į 0,38 dalį valstybÄs miÅ¡ko (duomenys neskelbtini), nÄra teisinio pagrindo. Tvirtina, kad žemÄ bÅ«tų priskirta miestų miÅ¡kams, turi bÅ«ti atlikta teisinÄ procedÅ«ra dÄl jų priskyrimo turtui, priklausanÄiam iÅ¡imtine nuosavybÄs teise valstybei.
MiÅ¡kų įstatymo 3 str. 8 d. nurodyta, kad miÅ¡kų priskyrimo grupÄms tvarkÄ ir normatyvus nustato bei miÅ¡kus grupÄms priskiria Lietuvos Respublikos VyriausybÄ Aplinkos ministerijos teikimu. AtkÅ«rimo įstatymo 13 str. taip pat numato, kad valstybÄs iÅ¡ pilieÄių yra iÅ¡perkami miÅ¡kai, kurie yra priskirti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, taip pat priskirti miestų miÅ¡kams, o Å¡ių miÅ¡kų plotus tvirtina VyriausybÄ. Tuo tarpu VÄ® Registrų centro sklypo teisinÄ registracija nepatvirtina, kad ginÄo objektas paminÄtų įstatymų nustatyta tvarka buvo priskirtas miestų miÅ¡kų grupei, dÄl ko darytina iÅ¡vada, kad nesant atitinkamo VyriausybÄs nutarimo dÄl miÅ¡kų, į kuriuos atkurta nuosavybÄs teisÄ K.
Z. K., negalima pripažinti, jog tie miÅ¡kai yra miestų miÅ¡kų žemÄ ir iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai. TodÄl negalima teigti, kad nuosavybÄs teisÄ K. Z. K. buvo atkurta į miestų miÅ¡kų žemÄ, o kartu ir kad skundžiamas ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos atsisakymas patikslinti neteisÄtÄ Å¡ios žemÄs priskyrimÄ miestų miÅ¡ko žemei yra pagrįstas. Tik esant VyriausybÄs nutarimui Å¡iÄ Å¾emÄ buvo galima įregistruoti miÅ¡kų registrÄ tvarkanÄioje įstaigoje kaip miÅ¡kų žemÄ.
Ä®registravimui turi bÅ«ti teisinis pagrindas. ArgumentÄ , kad dalis žemÄs sklypo yra priskirta miestų miÅ¡kų žemei, paneigia ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo (toliau â ŽemÄs įstatymas) redakcijos, galiojusios priimant SprendimÄ , 2 str. 14 d. nurodyta, kad žemÄs sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o 15 d. nurodyta, kad žemÄs sklypo naudojimo bÅ«dÄ apsprendžia teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisÄs aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinÄs tikslinÄs žemÄs naudojimo paskirties žemÄje.
ŽemÄs įstatymo 3 str. 2 d. Lietuvos Respublikos žemÄs fondÄ skirsto į grupes pagal naudojimo paskirtį, kuri nustatyta rekreaciniams pastatams statyti. PažymÄjo, kad pagrindinÄ tikslinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemÄs sklypus, o keiÄiama žemÄs savininkų, valstybinÄs žemÄs patikÄtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
TodÄl nepakeitus tikslinÄs žemÄs naudojimo paskirties, negalima teigti, jog nuosavybÄs teisÄ buvo atkurta į miÅ¡ko Å«kio paskirties žemÄ.AtkreipÄ dÄmesį, kad į tikslinÄs paskirties žemÄ Ä¯siterpianti žemÄs sklypo dalis, apaugusi medžiais, nekeiÄia žemÄs sklypo pagrindinÄs tikslinÄs paskirties, kadangi Å¡i žemÄs dalis nÄra suformuota atskiru sklypu (ŽemÄs įstatymo 25 str. 1 d.). Sprendimas dÄl nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo tik užbaigia nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo į konkreÄiÄ Å¾emÄ procesÄ .NuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo procese buvo priimami ir kiti administraciniai aktai bei atlikti veiksmai (žemÄtvarkos projekto parengimas, tvirtinimas ir pan.), kurie irgi sukÄlÄ teisines pasekmes.
Nei vienas iÅ¡ jų nÄra nuginÄytas, todÄl ir Valstybinei miÅ¡kų tarnybai jie turÄtų bÅ«ti privalomi. PrieÅ¡ priimant ginÄijamÄ sprendimÄ , buvo parengtas ir patvirtintas tos vietovÄs žemÄs reformos žemÄtvarkos projektas, kuris iÅ¡ vienos pusÄs, buvo pagrindu atkurti nuosavybÄs teisÄ, o iÅ¡ kitos pusÄs, yra specialiojo planavimo dokumentas, nustatantis sklypo ribas, tikslinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį, veiklos specifikÄ , apsaugos koncepcijÄ bei konkreÄias tvarkymo priemones (ŽemÄs įstatymo 2 str. 26 p., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau â Teritorijų planavimo įstatymas) 2 str. 52 d.).
ŽemÄs įstatymo 26 str. numatyta, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄ pagal pagrindinÄ tikslinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį miÅ¡kų Å«kio paskirties žemei priskiriama pagal teritorijų planavimo dokumentus. TodÄl parengto ir patvirtinto specialiojo plano (žemÄtvarkos projekto) sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai (Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Tokiu bÅ«du, atkuriant nuosavybÄs teises, buvo pagrįstai laikomasi nuostatos, kad nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo objektas yra ne valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kas, o tokia, kokia jos paskirtis ir naudojimo pobÅ«dis buvo nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose.Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsÄjo 6 d. nutarime, nurodyta, kad nepaisant to , âar VyriausybÄ tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kaiâ.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 2 d. nurodyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonÄms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir pilieÄiams. Mano, kad Å¡i nuostata netaikytina atgaline data, sprendžiant, nuosavybÄs atkÅ«rimo klausimÄ 2005 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavÄs, kad teisÄs teorija ir teisÄs tradicijos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklÄ - įstatymas atgal negalioja.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuomone, tai reiÅ¡kia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinÄms pasekmÄms, kurie atsirado iki Å¡ių norminių aktų įsigaliojimo, teisiniai santykiai atsiranda tik galiojanÄio įstatymo nustatytais pagrindais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas, 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas ir kt.). AnalogiÅ¡kÄ Ä¯statymų taikymo taisyklÄ, kad civiliniai įstatymai atgal negalioja, ir kad teismai negali taikyti civilinių įstatymų santykiams, atsirandantiems iki Å¡ių įstatymų įsigaliojimo, yra suformavÄs ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Senato 1997 m. birželio 13 nutarimas Nr. 9, kuriuo buvo aprobuota Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 1997 m. vasario 26 d. nutartis ir kt.).
Taigi, KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 877 dÄl nuosavybÄs teisÄs į žemÄ atkÅ«rimo K. Z. K., negalima remtis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsÄjo 6 d. nuostatomis, kadangi tai reikÅ¡tų įstatymo taikymÄ atgal.Tvirtina, kad BendrovÄ yra sÄ Å¾iningas įgijÄjas, ji sklypÄ Ä¯gijo ne iÅ¡ valstybÄs sandorio pagrindu, o iÅ¡ teisÄto savininko. Ä®gijÄ minÄtÄ sklypÄ , teisÄtai padarÄ detalųjį planÄ , kuris buvo vieÅ¡ai skelbtas.
Jis neapskųstas ir iki Å¡iol galioja. Detaliuoju planu nupirkta žemÄ buvo padalinta į du sklypus, buvo suprojektuoti pastatai, gavÄ statybos leidimus, pravedÄ inžinerinius tinklus, aptvÄrÄ sklypus tvora, todÄl taisant klaidÄ miÅ¡kų schemoje, į tai turÄjo bÅ«ti atsižvelgta. Nepaneigus parduodanÄių ir perkanÄių asmenų sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, jų turtas laikomas teisÄtai įgytu ir negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 str. 2 d., 1.80 str. 4 d.).
TokiÄ teisÄs taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ yra suformavÄs Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas (civilinÄ byla Nr. 3K- 7-312/2005, civilinÄ byla 3K-3-446/2005, civilinÄ byla Nr. 3K-3-1096/2000, civilinÄ byla Nr.3K-3-l202). AtkreipÄ dÄmesį į MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. 5 p., kuriame numatyta, kad prie valstybinių miÅ¡kų priskiriama âvalstybiniai miÅ¡kai 7 kilometrų ploÄio juostoje nuo Baltijos jÅ«ros ir KurÅ¡ių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybÄs teisÄ pagal PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ â.
Loginis teisÄs normos aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ kad tie miÅ¡kai, į kuriuos atkurtos nuosavybÄs teisÄs, ir kurie patenka į nustatytÄ 7 km. zonÄ , pagal minÄtÄ MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. 5 p. nepatenka į valstybinių miÅ¡kų sudÄtį. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisÄs norma suteikia teisinÄ apsaugÄ savininkams, kurių nuosavybÄs teisių atsiradimo pagrindas yra nuosavybÄs atkÅ«rimas. TaÄiau tokiu paÄiu nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo pagrindu įgyta žemÄ miestų miÅ¡ke, jokios apsaugos neturi, ji Å¡io įstatymo 4 str. 2 p. priskirta valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kui be iÅ¡lygų.
NeteisÄta dvi vienodos asmenų, kuriems atkurtos nuosavybÄs teisÄs, grupÄs yra nelygiavertÄje padÄtyje. Tai neteisinga ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybÄs prieÅ¡ įstatymÄ principÄ . PajÅ«rio ir pajÅ«rio miesto žemÄ yra viena brangiausių Lietuvoje. Konstitucinio Teismo Nutarime pabrÄžiama, kad anksÄiau nagrinÄtose konstitucinÄs justicijos bylose priimtuose aktuose:
1) Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybÄs nelieÄiamumas ir subjektinių nuosavybÄs teisių apsauga negali bÅ«ti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus prieÅ¡prieÅ¡inti vieÅ¡ajam interesui, kitų asmenų teisÄms, laisvÄms ir teisÄtiems interesams;
2) Konstitucijos 23 str. nuostatos aiÅ¡kintinos atsižvelgiant ir į Konstitucijos 47 str.1 d. (2003 m. sausio 23 d. redakcija) nuostatÄ , kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklauso žemÄs gelmÄs, taip pat valstybinÄs reikÅ¡mÄs vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai (ji buvo įtvirtinta ir Å¡io straipsnio 3 d.(1992 m. spalio 25 d. redakcija), 4 d. (1996 m. birželio 20 d. redakcija), kuri reiÅ¡kia, kad Konstitucijos 47 str. 1 d. (2003 m. sausio 23 d. redakcija) nurodyti objektai, inter alia valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai, nuosavybÄs teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ paÄios Konstitucijos kylanÄias iÅ¡imtis; valstybÄ (jos institucijos, pareigÅ«nai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minÄti objektai iÅ¡ valstybÄs nuosavybÄs pereitų kitų subjektų nuosavybÄn, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia; tai, kad valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai Konstitucijoje yra traktuojami kaip iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklausantys Lietuvos Respublikai, anaiptol nereiÅ¡kia, kad jie, priklausÄ nuosavybÄs teise tam tikriems asmenims ir vÄliau pripažinti turinÄiais valstybinÄ reikÅ¡mÄ, bÅ«tinai turi bÅ«ti paimti valstybÄs nuosavybÄn įstatymo nustatyta tvarka visuomenÄs poreikiams ir teisingai atlyginant);
Konstitucija toleruoja ir tokį teisinį reguliavimÄ , kai įstatymu nustaÄius požymius, pagal kuriuos bÅ«tų apibÅ«dinami valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai, tie miÅ¡kai nuosavybÄs teise galÄtų priklausyti tik valstybei: Å¡iuo atveju, jei miÅ¡kai, nuosavybÄs teise priklausantys ne valstybei, bÅ«tų pripažinti turinÄiais valstybinÄ reikÅ¡mÄ, jie galÄtų bÅ«ti paimti valstybÄs nuosavybÄn;
3) miÅ¡kai, parkai, telkiniai yra ypatingi nuosavybÄs teisÄs objektai; pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinÄ aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypaÄ vertingos vietovÄs yra visuotinÄ reikÅ¡mÄ turinÄios nacionalinÄs vertybÄs; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybÄs konstitucinÄ priedermÄ; ypatinga ekologinÄ, socialinÄ ir ekonominÄ miÅ¡ko reikÅ¡mÄ aplinkai, vieÅ¡iesiems interesams lemia miÅ¡ko savininkų nuosavybÄs teisÄs tam tikrus apribojimus ir suvaržymus;
4) pagal KonstitucijÄ miÅ¡kais, parkais, turinÄiais valstybinÄ reikÅ¡mÄ, taigi ir iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklausanÄiais valstybei, galima pripažinti ne bet kokius miÅ¡kus, parkus, o tik tuos, kurių iÅ¡liekamoji vertÄ yra tokia didelÄ, bÅ«tinumas juos iÅ¡saugoti ateities kartoms yra toks primygtinis, kad nepripažinus jų turinÄiais valstybinÄ reikÅ¡mÄ kiltų grÄsmÄ jų iÅ¡saugojimui; atsižvelgiant į valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų parkų ypatingÄ iÅ¡liekamÄ jÄ vertÄ, bÅ«tinybÄ juos iÅ¡saugoti ateities kartoms, valstybÄ yra konstituciÅ¡kai įpareigota rÅ«pintis Å¡iais objektais ir juos saugoti; jiems, palyginus su kitais objektais, įstatymu gali bÅ«ti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas; požymius, pagal kuriuos gali bÅ«ti apibÅ«dinami valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai, remdamasis Konstitucija turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidÄjas; valstybÄ, turÄdama konstitucinÄ priedermÄ veikti taip, kad bÅ«tų garantuota natÅ«ralios gamtinÄs aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos iÅ¡teklių racionalus naudojimas, atkÅ«rimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuriuo bÅ«tų ribojamas atskirų gamtinÄs aplinkos objektų (gamtos iÅ¡teklių) naudojimas.Esant tokiai Konstitucinio teismo pozicijai, MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p. lyginant su to paties straipsnio 5 p. yra įtvirtintas prieÅ¡taravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d.
įtvirtintam asmenų lygybÄs prieÅ¡ įstatymÄ principui ir cituotiems Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams. Taigi bÅ«tinybÄ apsaugoti miÅ¡kus, jų iÅ¡liekamÄ jÄ reikÅ¡mÄ valstybÄ turi ir kitų mechanizmų, ne vien tik juos priskirdama valstybiniams miÅ¡kams, tuo labiau, kai priskyrimo principas nustatytas įstatyme yra prieÅ¡taraujantis Konstitucijai. Mano, kad tokio galiojanÄio įstatymo formuluotÄs taikymas praktikoje suformuoja Konstitucijos pažeidimÄ ir sukuria teisinÄ sumaiÅ¡tį bylose pagal prokuroro ieÅ¡kinius, kuriuose remiamasi Konstitucijai prieÅ¡taraujanÄiomis MiÅ¡kų įstatymo valstybinių miÅ¡kų statuso pripažinimo normomis ir revizuoja ilgÄ keliÄ nuÄjusį nuosavybÄs atkÅ«rimo procesÄ bei Konstitucijos 23 str.
įtvirtintÄ nuosavybÄs nelieÄiamumo principÄ . TodÄl mato bÅ«tinybÄ kreiptis ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dÄl iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.AtsakovÄ ValstybinÄ miÅ¡kų tarnyba praÅ¡o pareiÅ¡kÄjos UAB âGerstaâ patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime (b. l. 44-47) paaiÅ¡kino, kad Palangos miesto savivaldybÄs miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis - 0,37 ha dydžio miÅ¡ko plotas, esantis 0,5219 ha dydžio žemÄs sklype, (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2006 m sausio 27 d. sutartį UAB âPilnatvÄâ (teisių perÄmÄja yra UAB âGerstaâ) įsigijo iÅ¡ K.
Z. K., yra registruotas Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastre, nes atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. nustatytus miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus. Pagal MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas miÅ¡ku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemÄs plotas, apaugÄs medžiais, kurių aukÅ¡tis natÅ«ralioje augavietÄje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miÅ¡ko augalija, taip pat iÅ¡retÄjÄs ar dÄl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekÄs augalijos (kirtavietÄs, degavietÄs, aikÅ¡tÄs).
Miestų miÅ¡kai laikomi valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kais, kurie iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai (MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d.). 2004 m. buvo atlikta Palangos miesto miÅ¡kų inventorizacija, kurios duomenys buvo registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastre. Vadovaujantis 2004 m. valstybinÄs sklypinÄs miÅ¡kų inventorizacijos metu nustatytais duomenimis buvo parengtos ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. lapkriÄio 3 d. nutarimu Nr. 1370 âDÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 âDÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų patvirtinimoâ pakeitimoâ patvirtintos valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemos, pagal kurias Palangos miesto savivaldybÄs miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis - 0,37 ha dydžio miÅ¡ko plotas priskirta valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams.
MiÅ¡ko buvimo faktÄ ginÄo sklype patvirtina 2004-2005 m. ortofotografinÄ medžiaga. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko administracijai pateikÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. lapkriÄio 3 d. nutarimu Nr. 1370 âDÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 K âDÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų patvirtinimoâ pakeitimoâ KlaipÄdos, Kretingos, Skuodo, Å ilutÄs rajonų ir KlaipÄdos, Palangos, Neringos miestų savivaldybių teritorijose patvirtintų valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemas bei Å¡ių miÅ¡kų sÄ raÅ¡us.
KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 877 âDÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei K. Z. K.â buvo atkurtos natÅ«ra nuosavybÄs teisÄs į laisvÄ 0,7575 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Atkuriant natÅ«ra nuosavybÄs teises į šį žemÄs sklypÄ , neatsižvelgta, kad dalis žemÄs sklypo (0,37 ha ploto) (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, patenka į 2004 m. lapkriÄio 3 d. nutarimu Nr. 1370 âDÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 âDÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų patvirtinimoâ pakeitimoâ patvirtintus valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotus, nors KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko administracijai tai turÄjo bÅ«ti žinoma.
Darytina iÅ¡vada, kad K. Z. K. nuosavybÄs teisÄs, grÄ Å¾inant natÅ«ra nuosavybÄn turÄtoje vietoje laisvÄ 0,7575 ha žemÄs sklypÄ (2006 m. sausio 27 d. sutartimi buvo parduotas pareiÅ¡kÄjai), esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, atkurtos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 str.1 d. 1 ir 3 p. (redakcija, galiojusi ginÄijamo sprendimo priÄmimo metu) iÅ¡dÄstytas nuostatas, t. y. miÅ¡kai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 str. nurodytų pilieÄių iÅ¡perkami valstybÄs ir už juos valstybÄ atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, taip pat jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams bei MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. nuostatas.2006 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi K.
Z. K. pardavÄ UAB âPilnatvÄâ nuosavybÄs teise priklausiusį 0,7575 ha dydžio žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, kurio dalis (0,37 ha ploto) patenka į Kretingos miÅ¡kų urÄdijos Palangos miesto savivaldybÄs (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypÄ , ir kuris Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. lapkriÄio 3 d. nutarimu Nr. 1370 âDÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m.spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 âDÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų patvirtinimoâ pakeitimoâ yra priskirtas valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotams.
PažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 âDÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 âDÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų patvirtinimoâ dalinio pakeitimo patikslinus Palangos miesto savivaldybÄs valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemÄ , į žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, patenka Kretingos miÅ¡kų urÄdijos Palangos miesto savivaldybÄs miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo 0,37 ha miÅ¡ko ir miÅ¡ko žemÄs plotas.
KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros 2009 m. kovo 23 d. pavedimu Nr. 3-1796 âDÄl duomenų pateikimoâ atsakovei Valstybinei miÅ¡kų tarnybai atlikus pakartotinį Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro duomenų patikrinimÄ vietoje Kretingos miÅ¡kų urÄdijos Palangos miesto savivaldybÄs miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype, nustatyta kad Kretingos miÅ¡kų urÄdijos Palangos miesto savivaldybÄs miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. nustatytus miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus.
Atsižvelgdamas į iÅ¡dÄstytus motyvus ir vadovaudamasis ValstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemų rengimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 âDÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemų rengimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ 13.2, 14, 15 p. nuostatomis, atsakovÄ, iÅ¡nagrinÄjusi pareiÅ¡kÄjos 2011 m. kovo 5 d. praÅ¡ymÄ , 2011 m. balandžio 4 raÅ¡tu Nr. 517 pagrįstai atsisakÄ siÅ«lyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemÄ , iÅ¡braukiant ginÄo sklypÄ iÅ¡ valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡ko plotų.DÄl pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo stabdyti bylos nagrinÄjimÄ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ paaiÅ¡kino, kad sprendžiant šį klausimÄ , reikÄtų atkreipti dÄmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. nustatyta, kad valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai.
MiÅ¡kų įstatymo 4 str. taip pat nustatyta, kas yra valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai, ir nurodyta, kad valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai yra ir miestų miÅ¡kai. PažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsÄjo 6 d. nutarime konstatavo, jog ânepaisant to, ar VyriausybÄ tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kaiâ. ŽemÄs įstatymo 6 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklausanÄios žemÄs įsigyti privaÄion nuosavybÄn negalima.
Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 str. nustatyta, kad miÅ¡kai yra iÅ¡perkami valstybÄs ir į juos nuosavybÄs teisÄs neatkuriamos, jeigu jie priskirti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, taip pat jeigu jie yra miesto miÅ¡kai. PažymÄjo, kad teisÄ kreiptis į administracinį teismÄ nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 5 str. Pagal ABTÄ® 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas.
Pagal ABTÄ® 22 str. l d., skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dÄl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisÄ paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisÄs ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. IÅ¡vardintos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisÄ kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisÄs ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .
TaÄiau nurodytos nuostatos taip pat reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinÄdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kÄjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkreÄiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipÄsi dÄl pažeistos teisÄs (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisÄs (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu bÅ«du. Tik nustatÄs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiÅ¡kÄjo teises vienu iÅ¡ ABTÄ® 88 str. 2-4 p. numatytų bÅ«dų.
NenustatÄs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) ABTÄ® 88 str. 1 p. pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A143-898/2008; nutartis administracinÄje byloje Nr. 2009-08-06 A502-910/2009). PažymÄjo, kad ginÄo teritorija Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. lapkriÄio 3 d. nutarimu Nr. 1370 âDÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 âDÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų patvirtinimoâ pakeitimoâ priskirta valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotams.
TodÄl pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymas yra atmestinas, nes net ir patenkinus pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kÄjai tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes minÄta teritorija priskirta valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotams, o pagal ABTÄ® 16 str. 1 d. administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str. l d. 3 p. nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinÄja bylas dÄl VyriausybÄs aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.Teisminio nagrinÄjimo metu pareiÅ¡kÄjos atstovai skundÄ palaikÄ remdamasi jame nurodytais motyvais ir praÅ¡Ä jį tenkinti.
AtsakovÄs ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos atstovai teismo posÄdžio metu su pareiÅ¡kÄjos skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. GinÄas Å¡ioje byloje kilo dÄl administravimo subjekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei jų įpareigojimo Å¡iuos veiksmus atlikti. TodÄl turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar veiksmai, kuriuos atlikti reikalauja pareiÅ¡kÄja, priskirtini administravimo subjektų kompetencijai, ar konkreÄiu atveju Å¡is subjektas turi pareigÄ veiksmus atlikti.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 877 (b. l. 15, abi lapo pusÄs) K.
Z. K. buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs į laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,7575 ha žemÄs sklypÄ , esantį KlaipÄdos apskrities Palangos m. (duomenys neskelbtini). 2006 m. sausio 27 d. pirkimo â pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006 m. sausio 27 d. priÄmimo â perdavimo aktu Nr. 525 K. Z. K. pardavÄ minÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ UAB âPilnatvÄâ. UAB âPilnatvÄâ 2008 m. vasario 6 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtu sprendimu pakeitÄ pavadinimÄ Ä¯ âGerstaâ (b. l. 40).KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros 2009 m. kovo 23 d. pavedimu Nr. 3-1796 ValstybinÄ miÅ¡kų tarnyba atliko Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro duomenų patikrinimÄ vietoje Kretingos miÅ¡kų urÄdijos Palangos miesto savivaldybÄs miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype ir nustatÄ, kad Kretingos miÅ¡kų urÄdijos Palangos miesto savivaldybÄs miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. nustatytus miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus 2009 m. kovo 31 d.
Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro duomenų patikrinimo akte Nr. 355 (b. l.
54) nurodyta, kad apraÅ¡omieji bei grafiniai duomenys neatitinka registruotų. Dalyje (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo medžiai yra iÅ¡kirsti (žemÄs naudmena â kirtavietÄ), kelmai iÅ¡rauti, gruntas iÅ¡lygintas ir apsÄtas žole. Kadastro žemÄlapyje nÄra pažymÄta kirtavietÄ. UAB âGerstaâ 2011 m. kovo 5 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ Tarnybai dÄl valstybinio miÅ¡ko panaikinimo žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje. AtsakovÄ, iÅ¡nagrinÄjusi šį praÅ¡ymÄ , 2011 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 317 âDÄl informacijos pateikimoâ (b. l. 9-10) atsisakÄ siÅ«lyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemÄ , iÅ¡braukiant ginÄo sklypÄ iÅ¡ valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų ploto.
UAB âGerstaâ siekia, kad ginÄo žemÄs sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bÅ«tų iÅ¡brauktas iÅ¡ valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų, nes kliudo be apribojimų valdyti žemÄs sklypÄ . PareiÅ¡kÄja mano, kad Tarnybos atsisakymas siÅ«lyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡ko plotų schemÄ yra neteisÄtas. ValstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemų tikslinimo tvarkÄ ir už tai atsakingas institucijas nustato VyriausybÄs 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtintas ValstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemų rengimo tvarkos apraÅ¡as (toliau - ApraÅ¡as).
ApraÅ¡o 2 p. nustatyta, kad ValstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemos (toliau â Schemos) yra skirtos valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinÄs sklypinÄs miÅ¡kų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Pagal schemas VyriausybÄ tvirtina valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotus. ApraÅ¡o 3 p. nustatyta, kad schemų rengimÄ ir tikslinimÄ organizuoja Aplinkos ministerija (rengimo organizatorius), o jų rengimÄ ir derinimÄ atlieka ValstybinÄ miÅ¡kų tarnyba (rengÄjas).
Schemos tikslinamos šiais atvejais:
1) atlikus valstybinÄ sklypinÄ miÅ¡kų inventorizacijÄ ar miÅ¡ko žemÄs sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustaÄius valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų ir jų ribų pokyÄius;
2) iÅ¡taisius valstybinÄs sklypinÄs inventorizacijos klaidas ar nustaÄius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro duomenis;
3) kai teritorijų planavimo dokumentų projektų sprendiniai numato miÅ¡ko žemÄ paversti kitomis naudmenomis;
4) kai NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba kreipiasi dÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemų patikslinimo, pateikdama pagrindžianÄius dokumentus apie valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams priskirtuose plotuose pageidaujamas grÄ Å¾inti natÅ«ra turÄtas nuosavybÄs teise žemÄs ar miÅ¡ko valdas (iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 str. 1 d. 2-6 p. nustatytus atvejus);
5) kai NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba pateikia pasiÅ«lymus dÄl valstybinių miÅ¡kų įtraukimo į valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotus;
6) kai patvirtinti specialieji teritorijų planavimo dokumentai â infrastruktÅ«ros plÄtros schemos ar planai, parengti komunikaciniams koridoriams, inžineriniams tinklams ar susisiekimo komunikacijoms įrengti, kurių buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ros ir kurie numato miÅ¡ko žemÄ paversti kitomis naudmenomis (ApraÅ¡o 13 p.) Vadovaujantis ApraÅ¡o 14.1 p. ValstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiÅ«lymus su dokumentais organizatoriui rengÄjas gali teikti atlikus valstybinÄ sklypinÄ miÅ¡kų inventorizacijÄ ar miÅ¡ko žemÄs sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustaÄius valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų ir jų ribų pokyÄius arba iÅ¡taisius valstybinÄs sklypinÄs inventorizacijos klaidas arba nustaÄius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro duomenis.
PraÅ¡ymai iÅ¡taisyti galiojanÄiuose valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemose pastebÄtas valstybinÄs miÅ¡kų inventorizacijos klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemas teikiami rengÄjui, kuris gavÄs Å¡iuos praÅ¡ymus, parengia valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemų pakeitimo projektus arba raÅ¡tu pateikia motyvuotus sprendimus dÄl atsisakymo Å¡iuos projektus rengti (ApraÅ¡o 15 p.). Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kÄja grindžia visų pirma tuo, kad jai priklausantis žemÄs sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) negali bÅ«ti įvardijamas miÅ¡ku, nes neatitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. reikalavimų â sklype yra pavieniai medžiai ir miÅ¡kų grupÄs iki 10 metrų ploÄio medžių juostoje.
MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad miÅ¡ku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemÄs plotas, apaugÄs medžiais, kurių aukÅ¡tis natÅ«ralioje augavietÄje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miÅ¡ko augalija, taip pat iÅ¡retÄjÄs ar dÄl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekÄs augalijos (kirtavietÄs, degavietÄs, aikÅ¡tÄs). Laukuose, pakelÄse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovÄse bei kapinÄse esanÄios medžių grupÄs, siauros â iki 10 metrų ploÄio â medžių juostos, gyvatvorÄs, pavieniai medžiai bei krÅ«mai ir miestuose bei kaimo vietovÄse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi miÅ¡ku.
Miestų miÅ¡kai laikomi valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kais, kurie iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai (MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d.). 2004 m. buvo atlikta Palangos miesto miÅ¡kų inventorizacija, kurios duomenys buvo registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastre. Vadovaujantis 2004 m. valstybinÄs sklypinÄs miÅ¡kų inventorizacijos metu nustatytais duomenimis buvo parengtos ir Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. lapkriÄio 3 d. nutarimu Nr. 1370 âDÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 âDÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų patvirtinimoâ pakeitimoâ patvirtintos valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemos, pagal kurias Palangos miesto savivaldybÄs miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis - 0,37 ha dydžio miÅ¡ko plotas priskirta valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams.
MiÅ¡ko buvimo faktÄ ginÄo sklype patvirtina 2004-2005 m. ortofotografinÄ medžiaga (b. l. 49-50). IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype, todÄl UAB âGerstaâ argumentas, kad ginÄo sklypas tik ribojasi su minÄtu kvartalu, bet nepatenka į jį, niekuo nepagrįstas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko administracijai pateikÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. lapkriÄio 3 d. nutarimu Nr. 1370 âDÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 K âDÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų patvirtinimoâ pakeitimoâ KlaipÄdos, Kretingos, Skuodo, Å ilutÄs rajonų ir KlaipÄdos, Palangos, Neringos miestų savivaldybių teritorijose patvirtintų valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemas bei Å¡ių miÅ¡kų sÄ raÅ¡us.
NuosavybÄs teisÄs K. Z. K., kaip jau minÄta, buvo atkurtos KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimu. Atkuriant natÅ«ra nuosavybÄs teises į laisvÄ 0,7575 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, nebuvo atsižvelgta į tai, kad dalis žemÄs sklypo (0,37 ha ploto) (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, patenka į 2004 m. lapkriÄio 3 d. nutarimu Nr. 1370 âDÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 âDÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų patvirtinimoâ pakeitimoâ patvirtintus valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotus.
KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko administracijai Å¡i informacija turÄjo bÅ«ti žinoma. TodÄl darytina iÅ¡vada, kad K. Z. K. nuosavybÄs teisÄs, grÄ Å¾inant natÅ«ra nuosavybÄn turÄtoje vietoje laisvÄ 0,7575 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, atkurtos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 str.1 d. 1 ir 3 p. iÅ¡dÄstytas nuostatas, t. y. miÅ¡kai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 str. nurodytų pilieÄių iÅ¡perkami valstybÄs ir už juos valstybÄ atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, taip pat jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams bei MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d. nuostatas.Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 âDÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 âDÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų patvirtinimoâ dalinio pakeitimo patikslinus Palangos miesto savivaldybÄs valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemÄ , į žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, patenka Kretingos miÅ¡kų urÄdijos Palangos miesto savivaldybÄs miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo 0,37 ha miÅ¡ko ir miÅ¡ko žemÄs plotas.
IÅ¡ ValstybinÄs miÅ¡kotvarkos tarnybos 2009 m. balandžio 1 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra sudaryta iÅ¡ miÅ¡kų valstybÄs kadastro duomenų ir yra valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemos fragmentas, matyti, jog ginÄo kvartalas (duomenys neskelbtini) inter alia jo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas yra valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai. Ä®vertinÄs byloje esanÄius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ginÄo teritorija atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 str. numatytÄ miÅ¡ko sÄ vokÄ .
Å iÄ iÅ¡vadÄ paneigianÄių įrodymų byloje nÄra. PareiÅ¡kÄjos argumentas, kad sklypas, dÄl kurio vyksta ginÄas, VÄ® Registrų centre yra įregistruotas ne kaip miÅ¡kas, o kaip žemÄs sklypas (pažymÄtina, kad iÅ¡raÅ¡e nurodoma pagrindinÄ tikslinÄ naudojimo paskirtis â kita), Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas pagrindžianÄiu pareiÅ¡kÄjos pozicijÄ , kad ginÄo objektas įstatymų nustatyta tvarka buvo priskirtas žemÄs Å«kio paskirÄiai. VÄ® Registrų centre registruojamos nuosavybÄs teisÄs pagal registratoriui pateiktus dokumentus; už juose nurodomų faktų teisingumÄ registratorius neatsako.
ValstybinÄ miÅ¡kų tarnyba neturi pareigos savo veiksmus derinti su VÄ® Registrų centru. ValstybinÄ miÅ¡kų tarnyba, įvertinusi pareiÅ¡kÄjos pateiktus dokumentus ir vadovaudamasi MiÅ¡kų įstatymo 4 str. nuostata, kad valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai yra iÅ¡imtinÄ valstybÄs nuosavybÄ, bei ApraÅ¡u, pagrįstai atsisakÄ siÅ«lyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemÄ iÅ¡braukiant šį miÅ¡ko sklypÄ iÅ¡ valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų.
ValstybinÄs miÅ¡kų tarnybos 2011 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 517 iÅ¡ esmÄs yra teisÄtas ir pagrįstas. NÄra juridinio pagrindo jį naikinti pareiÅ¡kÄjos skunde ir teisminio nagrinÄjimo metu iÅ¡dÄstytais argumentais, o taip pat įpareigoti atsakovÄ ValstybinÄ miÅ¡kų tarnybÄ patikslinti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡ko plotų schemÄ , šį žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡braukiant iÅ¡ valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų. UAB âGerstaâ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).UAB âGerstaâ taip pat praÅ¡o sustabdyti Å¡ios bylos nagrinÄjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismui su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 dalies nuostatos, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 23 str.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 str. 1 d. nustatyta, kad teisÄjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Atitinkama nuostata numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucijos 110 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turÄtų bÅ«ti taikomas konkreÄioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisÄjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinÄjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas sprÄsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ .
Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindas nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. Tokiu bÅ«du proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik vada įvertinti ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti taikytino teisÄs akto atitikimÄ Konstitucijai. Pateikto praÅ¡ymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiÅ¡kai vertina praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Klausimas dÄl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinÄjanÄio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinÄjanÄio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonÄs) dÄl taikytino teisÄs akto atitikimo Konstitucijai.
ABTÄ® taikymo požiÅ«riu pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todÄl tokiam praÅ¡ymui iÅ¡sprÄsti netaikytinos ABTÄ® 86 str. 3 d. nuostatos apie bÅ«tinumÄ teismo sprendime atsakyti į visus atsakovo pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsÄjo 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A261-997/2009, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-152/2009). Atsižvelgdama į nurodytas teisÄs normas bei aptartÄ Å¡ioje byloje nagrinÄjamam ginÄui sprÄsti taikytinų teisÄs normų aiÅ¡kinimo ir taikymo analizÄ, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kÄja praÅ¡yme nenurodÄ argumentų, pagrindžianÄių praÅ¡omos iÅ¡tirti teisÄs normos prieÅ¡taravimÄ Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 23 str. str., o teismui pagrįstų abejonių dÄl praÅ¡omos iÅ¡tirti ABTÄ® normos konstitucingumo nekyla, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nÄra, todÄl Å¡is pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisÄjų kolegija n u s p r e n d Ä :                                 pareiÅ¡kÄjos UAB âGerstaâ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjai                                                                                ArÅ«nas Dirvonas                          RÅ«ta MiliuvienÄ                                        Rosita PatackienÄ            Â