2025-10-22 Nr. AB-17370-3-62-3-02123-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-63-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02123-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sistem“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Komunalinių paslaugų centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Sistem“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) 10 424,04 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-357, kuriuo UAB Komunalinių paslaugų centras buvo įgaliota vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų surinkimą ir tvarkymą administratoriaus funkcijas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, bei 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Kauno rajono savivaldybėje buvo įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi vietine rinkliava buvo apmokestinti visi nekilnojamojo turto objektai Kauno rajono savivaldybėje, kurioje atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, jam laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. buvo priskaičiuota 10 424,04 Eur vietinės rinkliavos pagal plotą bei mišrių komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimo dažnį.

3. Teigė, kad atsakovui nuo 2021 m. spalio 31 d. kas mėnesį buvo išrašomi ir elektroniniu paštu pateikiami vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas iki šios dienos nėra sumokėjęs priskaičiuotos 10 424,04 Eur vietinės rinkliavos.

4. Atsakovas atsiliepimuose į prašymus nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Sistem“ neginčija vietinės rinkliavos skolos už objektus, kurių paskirtis – sandėliavimo, gamybos ir pramonės bei transporto, t. y. 3 014,11 Eur sumos, tačiau nesutinka su prašymu priteisti vietinės rinkliavos skolą už kuro kolonėlę ir katilinę bei kitos paskirties nekilnojamojo turto objektus, kuriuose nesusidaro mišrių atliekų, t. y. su 7 409,93 Eur suma.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 10 424,04 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus (Rinkliavų įstatymo 12 str. 1 ir 2 p.).

7. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 1 d.).

8. Kauno rajono savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtino Nuostatus bei nustatė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtino naujus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus (toliau – ir Nauji nuostatai; Nuostatai ir Nauji nuostatai kartu – abeji Nuostatai). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) – tai Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka (abiejų Nuostatų 5.4 papunktis). Tiek Nuostatų, tiek Naujų nuostatų 5.5 papunktis numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, naudojantys jį ar juo disponuojantys (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Taigi, Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą.

9. Pagal abiejų Nuostatų 6 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios) nustatoma visiems Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams.

10. Naujų nuostatų 31.1 papunktyje nurodyta, kad vietinė rinkliava neskaičiuojama privačioje individualaus namo valdoje ar sodų paskirties objekto žemės sklype esantiems pagalbinio ūkio paskirties nekilnojamojo turto objektams (sandėliai, garažai, dirbtuvės, pirtys, saunos, malkinės, tvartai, šiltnamiai, pavėsinės ir kt.), kurių bendras plotas neviršija 200 kv. m.

11. Nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nemažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla (abiejų Nuostatų 56 punktas). Asmenys, siekiantys, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, Administratoriui turi pateikti 57.1 ir 57.2 papunkčiuose įvardytus dokumentus (abiejų Nuostatų 57 punktas).

12. Abiejų Nuostatų 58 punktas numato, jog nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto objekto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir už jį nemokama ne tik kintamoji, bet ir pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji. Abiejų Nuostatų 60 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų taip pat nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Tam, kad nekilnojamojo turto objektas būtų įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją, reikia pateikti užpildytą prašymo formą bei pateikti papildomus priedo formoje nurodytus dokumentus (abiejų Nuostatų 3 priedas).

13. Teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise valdo šiuos nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie apmokestinti iki 2021 m. vasario 28 d.: 1) grūdų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) arkinį sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) kiaulides (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) siurblines (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) atliekų perdirbimo punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) skerdyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 8) rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 9) sargybinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 10) kuro kolonėlę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 11) pastatą - svarstykles (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 12) administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 13) dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 14) katilinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 15) sandėlius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 16) koncentruotų pašarų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 17) kalvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 18) gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 19) valymo įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 20) dujų saugyklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 21) generatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. valdė siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini).

14. Teismas sprendė, kad atsakovas pagal abiejų Nuostatų 5.5 papunktį yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtina, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atsakovas nėra sumokėjęs jam apskaičiuotos prašomos priteisti vietinės rinkliavos, todėl susidarė įsiskolinimas.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tiek atsiliepime į patikslintą prašymą, tiek atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog iš dalies sutinka su pareiškėjo prašymu ir neginčija, kad būtų priteista 3 014,11 Eur vietinės rinkliavos skola už objektus, kurių paskirtis – sandėliavimo, gamybos ir pramonės bei transporto. Taigi, ginčas kilęs dėl pareiškėjo prašomos priteisti 7 409,93 Eur vietinės rinkliavos sumos.

16. Teismas nurodė, kad vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota pagal nekilnojamo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), plotą bei mišrių komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimo dažnį.

17. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Naujų nuostatų 31.1 papunkčiu, nekilnojamojo turto objektai – siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sargybinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuro kolonėlė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - svarstyklės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dujų saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), generatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 28 d. neapmokestinti. Atsakovas reiškė pretenzijas dėl to, kad, nors dujų saugykla ir kuro kolonėlė nuo 2021 m. vasario 28 d. neturėtų būti apmokestintos, skola ir toliau skaičiuojama. Teismas nustatė, kad atsakovui nors ir buvo apskaičiuotas mokestis už paminėtus objektus, tačiau vėliau, pareiškėjui atlikus korekcijas, jis išminusuotas.

18. Atsakovas teikė pareiškėjui užpildytą Nuostatų 2 priedą, t. y. prašymą atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos mokėjimo dalies už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., bei akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pažymą, todėl 2022 m. gegužės 11 d. Vietinės rinkliavos mokėtojų registro tikslinimo komisijos protokolu Nr. 77-2 atsakovui 2022 m. gegužės 16 d. kreditine sąskaita Nr. K14602 buvo išminusuota 1 878,57 Eur suma už nekilnojamo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui 2023 m. sausio 25 d. kreditine sąskaita Nr. K16816 išminusuota 2 314,05 Eur už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovas buvo atleistas nuo pastoviosios dedamosios vietinės rinkliavos mokėjimo už 2021 mokestinius metus.

19. Teismas nustatė, kad atsakovas kintamąją vietinę rinkliavos dalį nuo 2022 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto objektų adresu moka pagal mišrių komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimo dažnį ir talpą, kadangi yra užsisakęs 120 l mišrių komunalinių atliekų konteinerį su 26 kartų aptarnavimu per metus.

20. Atsakovas akcentavo, kad jam nepagrįstai priskaičiuota pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji už kiaulių kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jis Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo įpareigotas nutraukti veiklą ginčo objekte, todėl minėtame objekte jokia ūkinė veikla nuo 2016 m. kovo 24 d. nevykdoma ir mišrios komunalinės atliekos ten nesusidaro. Pastebėjo, kad netgi jei ir būtų vykdoma veikla (kiaulių auginimas), kiaulių komplekse negali susidaryti mišrios komunalinės atliekos, kadangi tai prieštarautų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymui Nr. B1-384 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose patvirtinimo“. Atsakovo nuomone, šiam objektui turėtų būti taikomas Nuostatų 31.3 papunktis.

21. Teismas pažymėjo, kad Naujų nuostatų 31.3 papunktis numato, jog vietinė rinkliava neskaičiuojama kitos paskirties nekilnojamojo turto objektams, kuriuose, vykdant ūkinę veiklą, nesusidaro mišrios komunalinės atliekos: elektros pastotėms, transformatorinėms, skydinėms ir kitiems su elektros energijos tiekimu susijusiems objektams; bokštams (vandens, šienainio, grūdų ir kt.); dujų ar kito kuro saugykloms, skirstymo statiniams, reguliavimo punktams; vandens paruošimo ar nuotekų valymo įrenginių statiniams (arteziniai gręžiniai, siurblinės, grotų pastatai ir kt.); telekomunikacijų ir ryšio įrangos statiniams (bokštai, konteinerinio tipo stotys ir kt.); svarstyklėms (gyvulių, automobilių ir kt.). Teismas pritarė pareiškėjo pozicijai, kad atsakovui priklausantys nekilnojamojo turto objektai (grūdų sandėliai (2 vnt.), kiaulidės (14 vnt.), atliekų perdirbimo punktas, skerdykla, garažas, rūsys, administracinis pastatas, dirbtuvės (3 vnt.), katilinė, sandėlis, koncentruotas pašarų sandėlis, kalvė, gamybinis pastatas) yra pastatai, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad įvardytiems nekilnojamojo turto objektams turėtų būti taikomas Naujų nuostatų 31.3 papunktis, kadangi į šį papunktį išvardyti nekilnojamojo turto objektai niekaip nepatenka.

22. Teismas nurodė, kad abiejų Nuostatų 58 punkto pagrindu nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto objekto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir už jį nemokama nei kintamoji, nei pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji. Abiejų Nuostatų 59 punkte nurodyta, kad įtraukti nekilnojamojo turto objektus į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją gali tik Vietinės rinkliavos administratorius, t. y. UAB Komunalinių paslaugų centras, ir tik norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikus 59.1 ir 59.2 papunkčiuose įvardytus dokumentus.

23. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas būtų siekęs nekilnojamojo turto objektą (-us) įtraukti į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ar, kad dalis jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų būtų buvę įtraukti į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Teismas konstatavo, kad atsakovui pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji už kiaulių kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo skaičiuojama pagrįstai. Teismo vertinimu, jei atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas netinkamas naudoti ir (ar) jis nenaudojamas, atsakovas turėjo teisę teikti prašymą, jog nekilnojamojo turto objektas būtų įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir už jį būtų nemokama ne tik kintamoji, bet ir pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog nekilnojamojo turto objektuose nėra vykdoma ūkinė veikla, negali būti pripažinta, kad objektai netinkami naudoti ar visiškai nenaudojami, t. y. tapatinami su Nuostatose vartojamu terminu „įtraukti nekilnojamojo turto objektus į netinkamų naudoti ir (ar) nenaudojamų objektų kategoriją“.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme.

25. Teismas nenustatė, kad atsakovui būtų nepagrįstai apskaičiuota 7 409,93 Eur vietinės rinkliavos suma. Nėra nei teisinių, nei faktinių aplinkybių, kad minėta suma būtų buvusi apskaičiuota neteisingai, todėl atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu, o nuo jos dalies mokėjimo jis yra atleistas Nuostatų nustatyta tvarka. Atsakovui nėra pagrindo nemokėti jam apskaičiuotos 10 424,04 Eur vietinės rinkliavos pagal plotą bei mišrių komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimo dažnį už ginčo laikotarpį.

26. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimo teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, konstatavo, jog yra pagrindas pareiškėjo prašymą patenkinti. Atsakovo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. yra 10 424,04 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisė 10 424,04 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

III. 27. Atsakovas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, priteisiant 3 014,11 Eur vietinės rinkliavos, kitą prašymo dalį atmesti.

28. Atsakovas teigia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteista 3 014,11 Eur vietinės rinkliavos skola už objektus, kurių paskirtis – sandėliavimo, gamybos ir pramonės bei transporto, tačiau nesutinka dėl pareiškėjo prašomos priteisti 7 409,93 Eur vietinės rinkliavos sumos.

29. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjas atliko korekcijas ir vietinės rinkliavos suma už dujų saugyklą ir kuro kolonėlę buvo atimta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas sąskaitose nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. toliau nurodo ir skaičiuoja pastoviąją vietinės rinkliavos dalį po 0,29 Eur už kuro kolonėlę ir 1,14 Eur už katilinę. Iš viso nepagrįstai priskaičiuota kas mėnesį po 1,43 Eur (0,29+1,14).

30. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad 2023 m. lapkričio 30 d. mokėjimo pranešime Nr. RKPCAM-188375 nurodyta priskaičiuota 238,57 Eur suma yra tik iš dalies pagrįsta (kitų mokėjimo pranešimų atžvilgiu argumentai yra analogiški).

31. Teismas neįvertino, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nepagrįstai priskaičiavo ne tik 1,43 Eur (už kuro kolonėlę ir katilinę), tačiau nepagrįstai priskaičiavo 168,18 Eur už kitos paskirties (fermų) objektus - tai yra kitos paskirties nekilnojamojo turto objektai, kuriuose, vykdant ūkinę veiklą, nesusidaro mišrios komunalinės atliekos. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neįvertino, kad netgi tuo atveju, jeigu kitos paskirties (fermų) objektuose ir būtų vykdoma veikla (kiaulių auginimas), jose negali susidaryti mišrios komunalinės atliekos, kadangi tai prieštarautų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymui Nr. B1-384 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose patvirtinimo“.

32. Atsakovas teigia, kad nesutinka su teismo priteista 7 409,93 Eur vietinės rinkliavos suma, kuris susideda iš pastovios dedamosios už kitos paskirties (fermų) objektus (168,18 Eur x 44 mėn. ir 1,43 Eur x 7 mėn.). Pareiškėjo mokėjimo pranešimuose nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. nurodytos sumos išklotinėse, neatitinka bendros 238,57 Eur sumos (sudėjus visas sumas gaunamas kitas skaičius), tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir neįvertino.

33. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nuostatų 31.3 papunktį, kuris numato, kad vietinė rinkliava neskaičiuojama kitos paskirties nekilnojamojo turto objektams, kuriuose, vykdant ūkinę veiklą, nesusidaro mišrios komunalinės atliekos: elektros pastotėms, transformatorinėms, skydinėms ir kitiems su elektros energijos tiekimu susijusiems objektams; bokštams (vandens, šienainio, grūdų ir kt.); dujų ar kito kuro saugykloms, skirstymo statiniams, reguliavimo punktams; vandens paruošimo ar nuotekų valymo įrenginių statiniams (arteziniai gręžiniai, siurblinės, grotų pastatai ir kt.); telekomunikacijų ir ryšio įrangos statiniams (bokštai, konteinerinio tipo stotys ir kt.); svarstyklėms (gyvulių, automobilių ir kt.). Šiame papunktyje nurodytas nebaigtinis objektų sąrašas. Tačiau esminė aplinkybė, kurios neįvertino teismas yra ta, kad tokiuose objektuose veikla turi būti vykdoma. Šiuo atveju, byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad dar 2015 m. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta UAB „Sistem“ veiklą ginčo objekte nutraukti per tris mėnesius, tai ir buvo padaryta. Taigi, objekte esančiame (duomenys neskelbtini) (kiaulių komplekse) veikla pagal tikslinę paskirtį nevykdoma nuo 2016 m. kovo 24 d., todėl šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad turi būti taikomas Nuostatų 31.3 papunktis.

34. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas būtų siekęs nekilnojamojo turo objektą (-us) įtraukti į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ar, kad dalis jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų būtų buvę įtraukti į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją, tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės, nes toks rašytinis įrodymas byloje yra ir jis buvo pateiktas 2024 m. sausio 29 d. pareiškėjo kaip patikslinto prašymo priedas (2021 m. lapkričio 26 d. UAB „Sistem“ prašymas paaiškinimas).

35. Atsakovas taip at nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė ir proceso teisės normų pažeidimą. Byloje atsakovą atstovavo UAB „Sistem“ generalinis direktorius (ne administracijos vadovas), veikiantis pagal įgaliojimą bei byloje buvo pateikta advokato atstovavimo sutartis ir prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato užimtumo kitoje byloje. Teismas nusprendė advokato prašymo netenkinti ir bylą nagrinėjo dalyvaujant tik UAB „Sistem“ atstovui, veikiančiam pagal įgaliojimą (neturinčiam aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo), nors tai draudžia ABTĮ 47 straipsnio 5 dalis (kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali).

36. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas, pakartodamas prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, nurodo objektus ir jų plotus, už kuriuos atitinkamais laikotarpiais atsakovui buvo apskaičiuota pastovioji ir kintama vietinės rinkliavos dalis. Teigia, kad 2022 m. vasario 21 d. kreditine sąskaita Nr. K12828 atsakovui minusuota 239,75 Eur priskaičiuotos vietinės rinkliavos, nes objektai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) apmokestinti iki 2021 m. vasario 28 d. Taip pat 2022 m. balandžio 27 d. kreditine sąskaita Nr. K14306 atsakovui minusuota 32,94 Eur priskaičiuotos vietinės rinkliavos, kadangi anuliuotos dviejų nekilnojamojo turto objektų kintamosios dalys už tris mėnesius (objektų unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini)). 2022 m. gegužės 16 d. kreditine sąskaita Nr. K14602 atsakovui minusuoti 1 878,57 Eur, pritaikius atleidimą nuo kintamos dalies mokėjimo už 2020 m. mokestinius metus pagal 2022 m. gegužės 11 d. Vietinės rinkliavos mokėtojų registro tikslinimo komisijos protokolą Nr. 77-2. Atsakovui 2023 m. sausio 25 d. kreditine sąskaita Nr. K16816 minusuoti 2 314,05 Eur, pritaikius atleidimą nuo kintamos dalies mokėjimo už 2021 m. mokestinius metus pagal Kauno rajono savivaldybės žodinį nurodymą. Atsakovui taip pat 2023 m. gegužės 31 d. kreditine sąskaita Nr. K18001 minusuoti 44,42 Eur, t. y. minusuoti vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektus: pastatą – siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.; pastatą – kuro kolonėlę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.; pastatą – dujų saugyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., nes objektai nuo 2021 m. vasario 28 d. pagal pakeistą Nuostatų 31.1 punktą yra neapmokestinami. 2023 m. rugpjūčio 17 d. kreditine sąskaita Nr. K18110 atsakovui minusuoti 5,82 Eur, t. y. vietinė rinkliava už pastatą siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. (nes šis nekilnojamojo turto objektas nebuvo atsakovo nuosavybė) (minusuota tik pastovioji dalis, nes jau taikyti atleidimai nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios už šį nekilnojamojo turto objektą 2020 m. ir 2021 m.).

37. Pareiškėjas nurodo, jog Nuostatų 8 punktas numato, jog Vietinės rinkliavos administratorius privalo sukurti, administruoti ir, esant reikalui, tobulinti ar atnaujinti Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojų registro (toliau – Registras) duomenų bazę. Pastebėjus, jog nuo vietinės rinkliavos įvedimo pradžios, t. y. nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo pranešimai už nekilnojamojo turto objektus siųsti neteisingam vietinės rinkliavos mokėtojui (ŽŪB „Vyčia“, įmonės kodas 159706373), pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuota, jog jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d., buvo apmokestintas – nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pranešimai buvo suformuoti ir pradėti siųsti atsakovui jo registruotos vietos adresu. Mokėjimo pranešime atsakovui paskaičiuota vietinės rinkliavos suma už 2021 m. rugsėjo mėn. bei priskaičiuota 7 700,79 Eur skola už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

38. Pareiškėjas pažymi, jog vietinės rinkliavos mokėtojui (šio ginčo atveju ir atsakovui) kas mėnesį atliekant bet kokio dydžio įmokas, konkreti to mėnesio įmoka nėra priskaitoma į to mėnesio sąskaitą, tačiau atlikta įmoka yra dengiama anksčiausiai buvusi susidariusi skola (taip veikia vietinės rinkliavos priskaitymus, mokėjimus, kt. funkcijas įgyvendinanti informacinė sistema „Mokesta“, įdiegta pagal UAB Komunalinių paslaugų centro ir UAB Technologinių paslaugų sprendimai 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarytą Komunalinių paslaugų (už atliekas, šilumą, karštą vandenį, namų administravimą) apskaitos informacinės sistemos įdiegimo ir Informacinės atliekų surinkimo monotoringo ir valdymo sistemos sutartį Nr. 2015/09/30, Nr. 2015/09/301 ir Nr. TPS_AAR_169, bei 2022 m. vasario 25 d. sudarytą Rinkliavos sistemos ir komunalinių atliekų vežėjo monotoringo informacinės sistemos palaikymo, priežiūros ir vystymo paslaugų teikimo sutartį Nr. TPS_AAR_169.

39. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovas atleistas nuo kintamos vietinės rinkliavos dalies mokėjimo už 2020 mokestinius metus pagal pateiktą užpildytą Nuostatų 2 priedą (Prašymą atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos mokėjimo už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei pateiktus papildomus dokumentus (AB Energijos skirstymo operatoriaus pažymą ir atsakovo Prašymą – paaiškinimą; sprendimas priimtas 2022 m. gegužės 11 d. UAB Komunalinių paslaugų centro Vietinės rinkliavos mokėtojų registro tikslinimo komisijos protokolu Nr. 772) (2022 m. gegužės 16 d. kreditine sąskaita Nr. K14602 minusuota 1 878,57 Eur); taip pat atsakovas atleistas nuo kintamos vietinės rinkliavos mokėjimo už 2021 mokestinius metus pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos nurodymą (2023 m. sausio 25 d. kreditine sąskaita Nr. K16816 minusuota 2 314,05 Eur. Atleidimai nuo mokėtinos vietinės rinkliavos dalies už 2022 m. ir 2023 m. mokestinius laikotarpius nebuvo ir negali būti taikomi, kadangi atsakovas nėra teikęs prašymų atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo už šiuos mokestinius metus, be to nuo 2022 m. sausio 6 d. yra užsisakęs mišrių komunalinių atliekų konteinerį (120 l su 26 kartų aptarnavimu per metus), pagal kurio talpą ir aptarnavimo dažnį ir yra skaičiuojama vietinės rinkliavos kintamoji dalis nekilnojamojo turto objektų adresu (todėl net ir pateikus prašymus atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, jie negalėtų būti tenkinami, kadangi ginčo atveju atsakovas kintamąją vietinę rinkliavos dalį nuo 2022 m. sausio 1 d. moka pagal mišrių komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimo dažnį ir talpą ir tai sudaro 2,56 Eur (2 kartų aptarnavimai) arba 3,84 Eur (3 kartų aptarnavimai) per mėnesį.

40. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nuo pat vietinės rinkliavos įvedimo pradžios, t. y. nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki šiol nesikreipė į pareiškėją, kaip Vietinės rinkliavos administratorių, dėl prašymo įtraukti nekilnojamojo turto objektus į netinkamų ir/ar nenaudojamų objektų kategoriją.

41. Atsakovo atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, taip pat pakartoti apeliaciniame skunde, paaiškinimai, kad nekilnojamojo turto objektuose nėra vykdoma ūkinė veikla negali būti tapatinami su Nuostatose vartojamu terminu „įtraukti nekilnojamojo turto objektus į netinkamų naudoti ir/ar nenaudojamų objektų kategoriją“, tokiu būdų nėra jokio teisinio pagrindo atsakovui nemokėti pastoviųjų vietinės rinkliavos dedamųjų už nekilnojamojo turto objektus, kadangi ūkinės veiklos nevykdymas nėra tapatus nekilnojamojo turto objektų sunaikinimui, sunykimui ar negalėjimui naudoti dėl prastos jų būklės. Todėl atsakovas, nemokėdamas jam skaičiuojamų pastoviųjų vietinės rinkliavos dedamųjų, elgiasi savavališkai ir pažeidžia galiojančius teisės aktus.

42. Taip pat atsakovas savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde teigia, kad vietinė rinkliava už jam priklausančius nekilnojamojo turto objektus negali būti skaičiuoja remiantis Nuostatų 31.3 papunkčiu, kuris numato, jog vietinė rinkliava neskaičiuojama kitos paskirties nekilnojamojo turto objektams, kuriuose, vykdant ūkinę veiklą, nesusidaro mišrios komunalinės atliekos: elektros pastotėms, transformatorinėms, skydinėms ir kitiems su elektros energijos tiekimu susijusiems objektams; bokštams (vandens, šienainio, grūdų ir kt.); dujų ar kito kuro saugykloms, skirstymo statiniams, reguliavimo punktams; vandens paruošimo ar nuotekų valymo įrenginių statiniams (arteziniai gręžiniai, siurblinės, grotų pastatai ir kt.); telekomunikacijų ir ryšio įrangos statiniams (bokštai, konteinerinio tipo stotys ir kt.); svarstyklėms (gyvulių, automobilių ir kt.). Pareiškėjas pažymi, kad atsakovui priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra pastatai – grūdų sandėliai (2 vnt..), pastatai – kiaulidės (14 vnt.), pastatas – atliekų perdirbimo punktas, pastatas – skerdykla, pastatas – garažas, pastatas – rūsys, pastatas – administracinis, pastatai – dirbtuvės (3 vnt.), pastatas – katilinė, pastatas – sandėlis, pastatas – koncentruotas pašarų sandėlis, pastatas – kalvė, pastatas – gamybinis ir į Nuostatų 31.3 papunktyje išvardintų nekilnojamojo turto objektų kategorijas nepatenka. Atsakovo teiginys, kad „minėtame papunktyje pateikiamas nebaigtinis objektų sąrašas, nes nurodoma kt.“ yra nepagrįstas, kadangi nebaigtiniai sąrašai pateikiami prie konkrečių objektų kategorijų pavyzdžių, įvardijant šių nekilojamojo turto objektų kategorijų porūšius ir nurodant kita, kas gali pateikti į jų porūšius, o atsakovo nuosavybės teise valdomi nekilnojamojo turto objektai (išvardinti ankščiau) į Nuostatuose nurodytą baigtinį nekilnojamojo turto objektų sąrašą (kategoriją) nepatenka, ir jiems vietinė rinkliava privalo būti skaičiuojama tiek remiantis Nuostatais, tiek kitais vietinę rinkliavą reglamentuojančiais teisės aktais.

43. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovo ne kartą paminėtos aplinkybės, jog teismo sprendimu jam uždrausta verstis kiaulių auginimo veikla, nereiškia, kad atsakovas negali vykdyti ir nevykdo kitos veiklos nekilnojamojo turto objektuose.

44. Pareiškėjas teigia, kad jo prašymas priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo yra visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl teismas pagrįstai prašymą tenkino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui UAB „Sistem“ apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

46. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, sprendė, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Kadangi atsakovas vietinės rinkliavos ginčo laikotarpiu nesumokėjo, pareiškėjas pagrįstai prašo priteisti jam iš atsakovo 10 424,04 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., todėl pareiškėjo prašymą tenkino.

47. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 7 409,93 Eur vietinės rinkliavos, kadangi pastate (kiaulių komplekse) veikla nevykdoma, nepagrįstai skaičiavo už kuro kolonėlę po 0,29 Eur ir 1,14 Eur už katilinę (laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.), todėl teismas netinkamai aiškino Nuostatų 31.3 punktą, pažeidė proceso teisės normas, kadangi Bendrovei atstovavo generalinis direktorius, veikiantis pagal įgaliojimą, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl pažeista Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 5 dalis.

48. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015; ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

49. Teisėjų kolegija pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.). Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 d.), atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-72-602/2024).

50. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; ir kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; ir kt.).

51. Pagal Rinkliavų įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

52. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus, kuriuose vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka apibrėžta kaip komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, naudojantys jį ar juo disponuojantys (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 5.5 papunktis).

53. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-634-442/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

54. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, už kuriuos ginčo laikotarpiu apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Ši aplinkybė lemia, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

55. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios), nustatoma visiems Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams (Nuostatų 6 p.). Pagal Nuostatų 24.1 papunktį pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto objektų naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pagal Nuostatų 24.2 papunktį kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto objektų naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

56. Nuostatų 56 punkte nustatyta, kad nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo tuo laikotarpiu atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 57 punktas nustato tvarką asmenims, siekiantiems, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo.

57. Nuostatų 58 punktas numatė, kad nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto objekto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir už jį nemokama ne tik kintamoji, bet ir pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji. Nuo 2023 m. liepos 1 d. galiojusioje Nuostatų 58 punkto redakcijoje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto objekto savininko argumentuotu prašymu, nuo nurodyto prašymo pateikimo Administratoriui dienos, išskyrus atvejus, kai kartu su prašymu Administratoriui pateikiami Nuostatų 59.2 papunktyje nurodyti dokumentai, kuriuose nurodyta data, nuo kada nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti, gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir už jį nemokama ne tik kintamoji, bet ir pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji. Remiantis Nuostatų 59 punktu, asmenys, siekiantys, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nenaudojami nekilnojamojo turto objektai būtų įtraukiami į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją, Administratoriui turi pateikti: prašymą, kurio forma pateikiama šių Nuostatų 3 priede; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymą, jeigu namas yra sudegęs, arba statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, jeigu nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas.

58. Vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų taip pat nemoka negyvenamų statinių, registruotų nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis (Nuostatų 60 p.).

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-72-602/2024). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

60. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020). Tiek teisės aktai (Nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti, kuri tenka vietinės rinkliavos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

61. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas

62. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vietinė rinkliava atsakovui ginčo laikotarpiu apskaičiuota pagal jo nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų plotą (Nuostatų 30 p. redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 31 d.) bei mišrių komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimo dažnį. Pareiškėjas pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose bei procesiniuose dokumentuose, o atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą nepaneigia nei argumentai dėl veiklos nevykdymo kiaulių komplekse, nei teismų sprendimai, kuriuose Bendrovė įpareigota nutraukti kiaulių auginimo ūkinę veiklą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kiek tai susiję su veiklos nevykdymu kiaulių komplekse, apeliacinės instancijos teismas tokiam vertinimui pritaria. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas būtų siekęs nekilnojamojo turo objektą (-us) įtraukti į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ar, kad dalis Bendrovei priklausančių nekilnojamojo turto objektų būtų buvę įtraukti į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Pažymėtina ir tai, kad jeigu atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas netinkamas naudoti ir (ar) jis nenaudojamas, Bendrovė turėjo teisę teikti prašymą dėl nekilnojamojo turto objekto įtraukimo į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Aplinkybė, kad atsakovo nurodytuose nekilnojamojo turto objektuose nėra vykdoma ūkinė veikla (kiaulių auginimas), savaime nereiškia, jog objektai netinkami naudoti ar visiškai nenaudojami.

63. Iš Nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisę atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo turi tik pareiškėjas. Byloje yra atsakovo 2021 m. lapkričio 26 d. prašymas Nr. 21/01, kurį pareiškėjas yra išnagrinėjęs (atsakovas nuo dalies vietinės rinkliavos mokėjimo buvo atleistas). Kitų duomenų, kad atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais būtų pateikęs pareiškėjui prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, byloje nėra.

64. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pranešime nurodytos sumos neatitinka bendros 238,57 Eur sumos (sudėjus visas sumas gaunamas kitas skaičius), visiškai nepagrįsti, kadangi sudėjus visas nurodytas rinkliavos sumas už nurodytus nekilnojamojo turto objektus, bendra suma yra 238,57 Eur, kaip ir nurodyta mokėjimo pranešime.

65. Taigi, įvertinus Nuostatus bei byloje esančius įrodymus, ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos skolą. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

66. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su proceso teisės normų pažeidimu, t. y. ABTĮ 47 straipsnio 5 dalies pažeidimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 47 straipsnio 3 dalį, bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. <...>. Šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kartu su šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Jeigu į teismo posėdį neatvyksta šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodyti asmenys, kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali.

67. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Bendrovei atstovavo generalinis direktorius A. U.. Taip pat byloje buvo pateiktas atsakovui atstovaujančio advokato prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrovei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovavo generalinis direktorius, kuris neturi teisinio išsilavinimo ir dėl to savarankiškai negalėjo atstovauti pagal pavedimą, nepagrįsti, kadangi įstatymas reikalavimą atstovaujančiam asmeniui turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą kelia tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi, šiuo konkrečiu atveju proceso teisės normos nebuvo pažeistos.

68. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą.

69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Beata Martišienė

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė