2016-08-02 Nr. AB-15343-3-63-3-00375-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1738-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00375-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų profesinės sąjungos skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos profesinių sąjungų federacijai „Sandrauga“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2015 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 30-V-347 „Dėl atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisijos sudarymo“.

Pareiškėjas paaiškino, kad yra viena iš penkių profesinių sąjungų, veikiančių Klaipėdos AVPK. Skundžiamu įsakymu sudaryta 2015 m. balandžio 28 d. atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisija (toliau – ir atrankos komisija). 2015 m. balandžio 23 d. pareiškėjas ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ (toliau – ir LPS „Sandrauga“) gavo atsakovo 2015 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 30-S-45904, kuriuo jiems buvo siūloma dalyvauti 2015 m. balandžio 28 d. atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis, o kitoms profesinėms sąjungoms dalyvauti atrankos komisijoje narių teisėmis. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktais nėra reglamentuotas profesinės sąjungos atstovų dalyvavimas stebėtojų teisėmis, o pagal iki 2015 m. kovo 20 d. Klaipėdos AVPK egzistavusią praktiką veikiančios profesinės sąjungos savo bendru susitarimu deleguodavo bendrą atstovą į atrankos komisiją. Pareiškėjas mano, kad ginčijamas įsakymas neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto bei Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo nuostatus, turi diskriminuojančių požymių – juo suteikiamos privilegijos atskiros šakos profesinėms sąjungoms.

Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK ir Klaipėdos AVPK policijos pareigūnų profesinių sąjungų jungtinės atstovybės, kurią sudaro Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, pasirašytos kolektyvinės sutarties 8 punkte nurodyta, kad kai sutartyje nurodytais atvejais profesinės sąjungos turi deleguoti savo atstovą į darbo grupes, komisijas ar kitais atvejais, tarpusavio susitarimu deleguojamas bendras atstovas, o profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl bendro atstovo, minėtos grupės, komisijos gali veikti be profesinės sąjungos atstovo dalyvavimo. Vidaus tarnybos statutas įpareigoja įstaigos vadovą į atrankos komisiją skirti vieną profesinės sąjungos atstovą. Be to, Profesinių sąjungų įstatymas numato, kad darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse. Atsižvelgiant į šias nuostatas, Klaipėdos AVPK viršininkas į atrankos komisiją skyrė vieną profesinės sąjungos atstovą, o kitoms profesinėms sąjungoms pasiūlė dalyvauti minėtos komisijos darbe stebėtojų teisėmis. Dalyvavimas komisijos darbe stebėtojų teisėmis neužkerta kelio įgyvendinti profesinėms sąjungoms skirtos misijos. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti skundžiamo įsakymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“ su skundu sutiko ir atsiliepime prašė jį tenkinti.

Paaiškino, kad atsakovas pareiškėjui ir LPSF „Sandrauga“ pasiūlė dalyvauti atrankos į aukštesnes laisvas pareigūno pareigas komisijose stebėtojais, savavališkai įtraukė nariais kitų profesinių sąjungų atstovus, įsiterpdamas į profesinių sąjungų tarpusavio santykius (nes tik jos bendru sutarimu gali deleguoti bendrą atstovą į komisiją), pažeidė konstitucinį visų asmenų, inter alia profesinių sąjungų, lygiateisiškumo principą. Atranka į aukštesnes laisvas pareigūno pareigas yra administracinė procedūra ir ji yra vykdoma tam tikrais etapais (atrankos paskelbimas, pretendentų dokumentų pateikimas, komisijos sudarymas, atrankos vykdymas ir t.t.), imperatyvių teisės normų nuostatų pažeidimas bet kurioje administracinės procedūros stadijoje reiškia šios procedūros neteisėtumą, todėl tolimesni administracinės procedūros rezultatai negali būti pripažįstami atitinkantys teisės aktų reikalavimus, o šiuos neteisėtus veiksmus įtvirtinantis administracinis teisės aktas turi būti panaikintas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų profesinės sąjungos skundą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 30-V-347 „Dėl atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisijos sudarymo“. Skundžiamu įsakymu, be kita ko, sudaryta atrankų į Klaipėdos AVPK pareigūnų pareigas komisija, į kurią įtrauktas ir policijos profsąjungų deleguotas atstovas, be to, komisijai pavesta organizuoti atrankų į laisvas aukštesnes pareigūnų pareigas 2015 m. balandžio 28 d. posėdžius.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu dėl jungtinės atstovybės sudarymo Nr. NP6-ESP-PD-JA-(7)14 pareiškėjas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjunga, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos policijos profesinė sąjunga ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija įsipareigojo nesteigdamos naujo juridinio asmens sudaryti jungtinę atstovybę (toliau – ir Jungtinė atstovybė), tokiu būdu sujungti savo pastangas ir darbą, rengiant ir pasirašant Klaipėdos apskrities policijos įstaigos kolektyvinę sutartį bei vėliau kontroliuojant jos vykdymą, dalyvaujant bendrų klausimų su socialiniais partneriais sprendime Klaipėdos AVPK kolektyvinės sutarties pagrindu. Jungtinė atstovybė 2015 m. vasario 27 d. protokoline nutartimi nutarė pašalinti pareiškėją Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą iš Jungtinės atstovybės veiklos ir Klaipėdos AVPK kolektyvinę sutartį pasirašyti likusioms Jungtinės atstovybės šalims. Klaipėdos AVPK ir Jungtinė atstovybė 2015 m. vasario 27 d. pasirašė Klaipėdos AVPK kolektyvinę sutartį (toliau – ir Kolektyvinė sutartis).

Klaipėdos AVPK 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 30-S-45904 „Dėl 2015 m. balandžio 28 d. atrankos komisijos posėdžio“ pareiškėją, LPSF „Sandrauga“ ir Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinę sąjungą informavo, kad Klaipėdos AVPK 2015 m. balandžio 28 d. planuojamos atrankos į aukštesnes policijos pareigūno pareigas ir pasiūlė šiuose atrankos komisijos posėdžiuose dalyvauti stebėtojų teisėmis.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2008 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 10, 15, 34, 37, 51, 53, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymas (2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1705), kurio 3 straipsniu Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnis buvo papildytas 7 dalimi, numatančia, kad atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, atrankai vykdyti vidaus reikalų įstaigoje veikia atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija ir kad vienu šios komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos atstovas. Vadovaujantis šia nuostata, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-334 patvirtintas Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Kaip nurodoma Aprašo 2 punkte, atrankos procedūra į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas apima: atrankos paskelbimą; dokumentų, kurie turi būti pateikti norint dalyvauti atrankoje (toliau – dokumentai), priėmimą; atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos (toliau – komisija) sudarymą; atrankos vykdymą; vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimo dėl pareigūno paskyrimo į pareigas priėmimą. Aprašo 19 punktas nustato, jog atrankai vykdyti atranką organizuojančios vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma komisija, komisija sudaroma pasibaigus dokumentų priėmimo laikui ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki atrankos vykdymo pradžios. Aprašo 21 punkte, be kita ko, nustatyta, kad į komisijos sudėtį, be kitų narių, turi būti įtrauktas profesinės sąjungos atstovas.

Teismas nustatė, kad nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Vidaus tarnybos statute, nei Apraše nėra numatyta profesinės sąjungos atstovo skyrimo į atrankos komisiją tvarka esant situacijai, kai įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos bei kai jos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas, o jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius, tačiau jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas reikalavimas komisijos nariu skirti profesinės sąjungos atstovą yra imperatyvus. Todėl Klaipėdos AVPK viršininkas į atrankos komisiją turėjo skirti vieną profesinės sąjungos atstovą.

Teismas pažymėjo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse. Pagal Kolektyvinės sutarties 8 punktą kai sutartyje nurodytais atvejais profesinės sąjungos turi deleguoti savo atstovą į darbo grupes, komisijas ar kitais atvejais, tarpusavio susitarimu deleguojamas bendras atstovas, o profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl bendro atstovo, minėtos grupės, komisijos gali veikti be profesinės sąjungos atstovo dalyvavimo. Šią sutartį pasirašė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos policijos profesinė sąjunga ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija. Nors turėjo tokią galimybę, pareiškėjas šios sutarties nepasirašė, todėl jam 2015 m. balandžio 28 d. atrankos komisijoje buvo pasiūlyta dalyvauti stebėtojų teisėmis. Toks profesinių sąjungų atstovų teisinis statusas atrankos komisijoje nereglamentuotas, tačiau ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005). Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, jog sudarant 2015 m. balandžio 28 d. atrankos komisiją nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, dėl ko galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas. Nenustatęs, kad skundžiamu įsakymu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas viršytų kompetenciją, taip pat kad įsakymas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, teismas sprendė, kad šio įsakymo naikinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas bei netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atrankos komisijos sudarymo procedūros pažeidimo ir profesinių sąjungų lygybės principo įgyvendinimo atstovaujant pareigūnų interesams.

2. Teismas neteisingai traktuoja Jungtinės atstovybės susitarimo bei Klaipėdos AVPK kolektyvinio sutarties nuostatus. Iš tikrųjų 2014 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu dėl jungtinės atstovybės sudarymo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos policijos profesinė sąjunga ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, nesteigdamos naujo juridinio asmens, nutarė sudaryti jungtinę atstovybę ir tokiu būdu sujungti savo pastangas ir darbą, rengiant ir pasirašant Klaipėdos apskrities policijos įstaigos kolektyvinę sutartį bei vėliau kontroliuojant jos vykdymą, dalyvaujant bendrų klausimų su socialiniais partneriais sprendime Klaipėdos AVPK kolektyvinės sutarties pagrindu. Kaip matyti šio susitarimo subjektais nebuvo LPS „Sandrauga“ ir Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinė sąjunga, kurios nedalyvavo Kolektyvinės sutarties rengime ir pasirašyme. Klaipėdos AVPK (darbdavys) ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos policijos profesinė sąjunga ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (darbuotojų atstovai) 2015 m. vasario 27 d. pasirašė Klaipėdos AVPK kolektyvinę sutartį. Kolektyvinė sutartis negali eliminuoti kitų profesinių sąjungų, kurios dėl tam tikrų aplinkybių nedalyvavo kolektyvinės sutarties pasirašyme, iš socialinės partnerystės srities.

3. Apelianto manymu, kolektyvinę sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos susitarė dėl bendro atstovo delegavimo į veikiančias Klaipėdos AVPK komisijas, tačiau jokiu būdu šiomis sutartimis nebuvo sutarta eliminuoti kitų profesinių sąjungų nuo šių procesų.

4. Nors Aprašas nereglamentuoja, kokiu pagrindu ir kokia tvarka profesinės sąjungos atstovas deleguojamas į atrankos komisiją, tačiau šiuo atveju yra reikšmingi Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius“. Iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad diskrecijos teisė susitarti dėl bendro atstovo delegavimo suteikta profesinėms sąjungoms, o ne darbdaviui pačiam nuspręsti, kokia profesinė sąjunga dalyvaus komisijos darbe. Tais atvejais, kai profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, darbdavys gali į atrankos komisiją neskirti profesinės sąjungos atstovo. Tačiau visais atvejais turi būti pasiūlymas profesinėms sąjungoms. Nesant tokių pasiūlymų, pažeidžiama atrankos komisijos sudarymo procedūra, nes prioriteto suteikimas vienai profesinei sąjungai atitinkamai pažeidžia kitų profesinių sąjungų teises. Tarptautinė darbo organizacijos konvencija Nr. 87, garantuojanti teisę laisvai jungtis į profesines sąjungas, taip pat nustato draudimą proteguoti vieną profesinę sąjungą. Veikiant daugiau negu vienai profesinei sąjungai, kurios nors iš jų diskriminavimas reikštų šios konvencijos pažeidimą.

5. Atsakovas įsakyme nurodė, kad į komisijos narius paskyrė profesinių sąjungų deleguotą atstovą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad profesinėms sąjungoms buvo pasiūlyta susitarti dėl atstovo ir toks atstovas buvo išrinktas.

6. Nesutinka su teismo išvada, kad sudarant 2015 m. balandžio 28 d. atrankos komisiją nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros. Ginčijama procedūra, kuomet darbdavys savo nuožiūra skiria profesinės sąjungos atstovą ir užkerta kelią kitoms profesinėms sąjungoms efektyviai atstovauti ir ginti pareigūnų ir kitų asmenų interesus. Pažymi, kad apeliantas yra didžiausia profesinė sąjunga, kuri veikia Klaipėdos AVPK. Toks darbdavio elgesys eliminuoja apeliantą iš visų procesų, kurie vyksta Klaipėdos AVPK. Apelianto pašalinimas iš dalyvavimo atrankos procedūroje pažeidžia apelianto ir jos narių teisėtus interesus, diskriminuoja juos palyginant su profesinėmis sąjungomis, kurioms atsakovas suteikė teisę dalyvauti atrankos komisijoje ir įgyvendinti visas su tuo susijusias teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 30-V-347 „Dėl atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisijos sudarymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų profesinės sąjungos teigimu, ginčijamu įsakymu sudarius atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisiją, į jos sudėtį nepagrįstai ir neteisėtai buvo įtrauktas kitų profesinių sąjungų atstovas, o pareiškėjo atstovui buvo pasiūlyta dalyvauti stebėtojo teisėmis. Pasak pareiškėjo, tokiu būdu ginčijamas įsakymas pažeidžia Vidaus tarnybos statuto bei Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo nuostatus bei nepagrįstai suteikia privilegiją atskiros šakos profesinėms sąjungoms.

Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 7 dalyje (2008 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. X-1705 redakcija) nustatyta, kad atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Atrankai vykdyti vidaus reikalų įstaigoje veikia atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija. Vienu šios komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos atstovas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-334 patvirtinto Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas procedūra į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas apima: atrankos paskelbimą; dokumentų, kurie turi būti pateikti norint dalyvauti atrankoje, priėmimą; atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos sudarymą; atrankos vykdymą; vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimo dėl pareigūno paskyrimo į pareigas priėmimą. Minėto aprašo 19-20 punktai (2013 kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-199 redakcija) nustato, jog atrankai vykdyti atranką organizuojančios vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma komisija. Komisija sudaroma pasibaigus dokumentų priėmimo laikui ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki atrankos vykdymo pradžios. Įsakyme dėl komisijos sudarymo nurodomi komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos nariai ir komisijos sekretorius, kuris nėra komisijos narys. Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo 21 punkte inter alia įtvirtinta, kad į komisijos sudėtį, be kitų narių, turi būti įtrauktas personalo tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybės tarnautojas (darbuotojas) ir profesinės sąjungos atstovas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 7 dalyje ir Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo 21 punkte įtvirtintas reikalavimas komisijos nariu skirti profesinės sąjungos atstovą yra imperatyvus. Todėl, remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, sudarydamas atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisiją, į atrankos komisiją turėjo skirti vieną profesinės sąjungos atstovą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2015 m. balandžio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 30-V-347 „Dėl atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisijos sudarymo“, kuriuo sudarė atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisiją, kuriai pavedė organizuoti atrankų į laisvas aukštesnes pareigūnų pareigas 2015 m. balandžio 28 d. 9 val. 30 min. ir 13 val. 30 min. posėdžius. Į minėtos komisijos sudėtį ginčijamu įsakymu įtraukti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas S. Š. (komisijos pirmininkas), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus vyriausiasis specialistas A. Š. (komisijos pirmininko pavaduotojas), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Mindaugas Petrusevičius, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas A. B., Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos deleguotas atstovas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus vyresnioji specialistė L. Š. ir Policijos profsąjungų deleguotas atstovas.

Taigi ginčijamu įsakymu į komisijos sudėtį įtrauktas profesinės sąjungos atstovas, nenurodant konkretaus kurios nors Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate veikiančios profesinės sąjungos atstovo vardo ir pavardės. Kadangi Vidaus tarnybos statute ar Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos apraše nėra numatyta detali profesinės sąjungos atstovo skyrimo į atrankos komisiją tvarka ir nėra įtvirtintas reikalavimas sudarant atrankos komisiją į ją įtraukti konkretų profesinės sąjungos atstovą (arba kelių profesinių sąjungų atstovus), spręstina, jog ginčijamas įsakymas, kuriame nurodyta į atrankos į laisvas aukštesnes pareigūnų pareigas komisijos sudėtį įtraukti profesinės sąjungos atstovą, iš esmės atitinka Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 7 dalies ir Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimus. Byloje nenustatyta, kad sudarant atrankos komisiją būtų pažeista tokios komisijos sudarymo procedūra, įtvirtinta minėtuose teisės aktuose.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121-2004).

Nors pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. 30-V-347 „Dėl atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisijos sudarymo“ yra neteisėtas, nes į komisijos sudėtį nepagrįstai buvo įtrauktas 2014 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu Nr. NP6-ESP-PD-JA-(7)14 sudarytos profesinių sąjungų jungtinės atstovybės deleguotas asmuo, o pareiškėjo atstovui pasiūlyta komisijoje dalyvauti stebėtojo teisėmis, tačiau, kaip nustatyta, įsakymu konkretus tam tikros profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų sutarimu deleguotas asmuo į sudarytą atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisiją nebuvo įtrauktas. Taigi įsakymas pareiškėjo nurodomų teisinių pasekmių nesukėlė, todėl pareiškėjo teisės ar teisėti interesai nurodytu aspektu negalėjo būti pažeisti. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog, kaip teigia pareiškėjas, 2015 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 30-V-347 į atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisiją buvo įtrauktas tik 2014 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu Nr. NP6-ESP-PD-JA-(7)14 sudarytos profesinių sąjungų jungtinės atstovybės deleguotas asmuo, o ne visų Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate veikiančių profesinių sąjungų, tame tarpe ir pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų profesinės sąjungos bendrai deleguotas atstovas. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimo tenkinimas ir ginčijamo įsakymo panaikinimas savaime nereikštų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apgynimo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, priimdamas ginčijamą įsakymą dėl atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisijos sudarymo, pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 30-V-347 „Dėl atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisijos sudarymo“, nors ir kitais motyvais, atmetė teisėtai ir pagrįstai, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra numatyta (ABTĮ 44 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė