2016-12-19 Nr. AB-24401-3-61-3-00143-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2384-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00143-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija), priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 2 ir 3 straipsniuose įtvirtintos absoliučios teisės, kurioms negali būti taikomi jokie apribojimai, o Konvencijos 3 straipsnis nenustato jokio senaties termino, todėl tokio termino negali nustatyti ir nacionalinė teisė. Pareiškėjas, siekdamas gauti valstybės institucijų (visuomenės sveikatos centrų) pažymas dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų, norėjo įrodyti, jog laisvės atėmimo įstaigose iš tikrųjų jis laikytas nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas, sužinojęs, kad dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų gali kreiptis į teismus, taip ir padarė. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su pasiūlymu: jis atsiims visus skundus mainais į savo laisvę, lygtinį paleidimą be trukdžių, t. y., kad pareiškėjo nuobaudos ir jo praeitis netrukdys lygtinai su intensyvia priežiūra išeiti į laisvę. Atsakymo į šį pasiūlymą pareiškėjas nesulaukė. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė į jo siūlymus nereaguoja, kreipėsi į teismus teisybės. Pasak pareiškėjo, jo kalinimo sąlygos laisvės atėmimo įstaigose buvo nežmoniškos, netinkamos. Dėl nurodytų nežmoniškų kalinimo sąlygų laisvės atėmimo įstaigose pareiškėjas buvo pateikęs skundus teismams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ministerija nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra tiksliai suformuluotos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenurodoma, koks konkretus Ministerijos veiksmas (neveikimas) yra skundžiamas, nepateikiami įrodymai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą dėl nežmoniško kalinimo 1995–2013 metais. Toks pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokie konkretūs teisės aktai buvo pažeisti Ministerijos veiksmais ir kokią žalą jis patyrė. Pareiškėjo skunde nenurodytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t. y. nenurodyti Ministerijos neteisėti veiksmai, nebuvo įvardyta žala, nenurodytas priežastinis ryšys.

Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujančios atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimą, kuriuose pažymėjo, kad su pateiktu atsiliepimu nesutinka.

Pareiškėjas nurodė, kad visuomenės sveikatos centrai nepateikė jam prašytos informacijos apie kalinimo sąlygas, nors teismams pateikia išsamią informaciją apie kalinimo sąlygas, tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises (teisę į įrodymų pateikimą, teisę į gynybą teisme dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų). Visuomenės sveikatos centrai ne visada reaguoja į skundus arba reaguoja pavėluotai, pateikia išvadas apie kalinimo įstaigas, kurios neatitinka realybės. Pareiškėjas skunduose dėl kalinimo sąlygų, kuriuos teikė valstybės institucijoms, visuomet minėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) nėra klozetų. Kamerų sienų, lubų tinkas nutrupėjęs, grindys išdaužytos, kai kuriose kamerose, kuriose teko būti pareiškėjui, sienos buvo nurūkusios, ant jų buvo grybelis. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės sveikatos centrai neteikia tikrovės atitinkančios informacijos apie kalinimo sąlygas, pareiškėjas negali įrodyti, jog buvo kalinimas nežmoniškomis sąlygomis, už patirtą neturtinę žalą ir sužalotą sveikatą negali prisiteisti atlyginimo, taip pat negali įrodyti, kad minėta situacija kamerose yra ir dabar. Pasak pareiškėjo, LAVL sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos netinkamai. Pareiškėjui belieka vienintelė institucija – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kuri kontroliuoja visuomenės sveikatos centrų veiklą ir gydytojus, t. y. Ministerija atsakinga už jų veiklą, todėl teisinga iš Ministerijos priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes Ministerija visgi nekontroliuoja jai pavaldžių institucijų, taip pat gydytojų. Pasak pareiškėjo, jis nesiekia pasipelnyti nei iš valstybės, nei iš Ministerijos, jam tik reikalingos tikrovę atitinkančios pažymos ir reikia sąžiningo gydytojų darbo, tačiau, negalint to suteikti, jam priteistinas skunde nurodytas 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjui būnant proceso dalyviu teisme, jis turi teisę susipažinti su visa teismo gauta medžiaga, gauti jos kopijas. Pareiškėjas yra sėkmingai gynęs savo teises teisme. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų medicininių paslaugų suteikimo negali būti vertinami administraciniame teisme, nes tai yra bendrosios kompetencijos teismų prerogatyva. Pareiškėjo teiginiai apie neteisėtus Ministerijos veiksmus yra visiškai nepagrįsti, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą tenkinti negalima. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą bent tenkinti iš dalies. Taip pat prašo įpareigoti atsakovą pateikti visą informaciją apie jo kalinimo sąlygas.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neišnagrinėjo visų aplinkybių ir nesurinko visų reikiamų duomenų bylos nagrinėjimui. Nurodo, kad visuomenės sveikatos centrai nepateikia visos informacijos pareiškėjui, ją slepia.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Ministerija nurodo, kad pareiškėjas vėl nepagrįstai reiškia reikalavimą išreikalauti duomenis apie kalinimo sąlygas, nors pirmosios instancijos teismas šios skundo dalies dėl šio reikalavimo nepriėmė nagrinėti. Nors pareiškėjas atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, kuriai atstovauja Ministerija, tačiau apeliaciniame skunde kritikuoja visuomenės sveikatos centrus, abstrakčiai nurodo, kad yra pateikiama ne visa informacija, dalis informacijos yra slepiama, konkrečiai nenurodydamas, kokios informacijos jam nepateikia Ministerija ir kokias bylai reikšmingas aplinkybes tokia informacija turėtų patvirtinti. Ministerija neturi ir nėra įgaliota rinkti jokių dokumentų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, patalpų būklę ir kt. Pareiškėjas nepagrindžia, kodėl būtent atsakovu nurodo Ministeriją. Pareiškėjo skunde nėra tiksliai suformuluotos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, nėra nurodoma, koks konkretus Ministerijos veiksmas (neveikimas) yra skundžiamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti 40 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 3-4).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmuo, realizuodamas šią procesinę teisę, privalo laikytis procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Skundas turi atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Skunde turi būti nurodytas skundo pagrindas, t.y. aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas) bei skundo dalykas, t. y. pareiškėjo reikalavimas (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Aiškiai suformuluotas skundo dalykas ir pagrindas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo nuomone pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą.

Administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-17-217/2007).

Kreipimasis į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo, yra vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Taigi skunde, kuriuo prašoma atlyginti žalą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, formuluojant dalyką ir pagrindą turi būti išsamiai nurodyta, dėl kokių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) atsirado žala, kokia žala yra padaryta ir kokio dydžio žalos atlyginimą prašoma priteisti.

Tačiau nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio neaišku, dėl kokių, pareiškėjo nuomone, neteisėtų Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų (neveikimo) ar administracinių aktų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tai reiškia, kad pareiškėjo skunde nėra aiškiai suformuluotas skundo pagrindas, todėl nėra aiškios administracinė bylos nagrinėjimo ribos, t. y. toks skundas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas.

ABTĮ 10 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Kadangi pirmosios instancijos teismas iškėlė administracinę bylą pagal skundą, kuriame nėra nurodytas konkretus skundo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, privalėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą.

ABTĮ 81 straipsnyje teismui nustatyta pareiga nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir jas visapusiškai bei objektyviai ištirti. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir teisingai išspręsti administracinį ginčą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamą administracinę bylą iškeldamas pagal pareiškėjo skundą, turintį esminių trūkumų, ir bylos nagrinėjimo procese nesiimdamas jokių priemonių skundo trūkumams pašalinti, nenustatydamas bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė procesinio įstatymo normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė