2020-06-10 Nr. AB-11950-3-63-3-02397-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-1116-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02397-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą atsakovui V. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo V. B. priteisti 249,15 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatus, kuriais nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., nuosavybės teise valdo atsakovas, todėl jam tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos ir ją prašoma priteisti.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą bei pažymėjo, kad savivaldybės, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio vietinės rinkliavos organizavimo modelio. Teismas nurodė, kad Taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą pavedė vykdyti pareiškėjui. Tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatai nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovui apskaičiavo 249,15 Eur vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. 44/651098, duomenimis. Šio išrašo 2.2 ir 4.1 punktuose nurodyta, kad atsakovas yra nekilnojamojo daikto: buto, naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), savininkas. Minėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1 punkte nurodyta, kad buto būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 51 proc., šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, nurodė, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas priėjo išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi prievolę paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir įrodyti, kad atsakovas faktiškai naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., pagal jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kaupia ir per atliekų šalinimo sistemą šalina atliekas, todėl gali būti pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju.

6. Teismas pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje 2018 m. lapkričio 9 d. raštu pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra baigtas statyti ir yra tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų paneigiančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktus duomenis, kad nekilnojamojo daikto baigtumas 51 procentas.

7. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas įrodymų nepateikė, konstatavo, jog bylai aktualiu laikotarpiu butas, už kurį pareiškėjas apskaičiavo vietinę rinkliavą, buvo įrengtas ir galėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip gyvenamoji patalpa (butas). Aptarti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastato baigtumas yra 51 proc., jame nėra įrengtas šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, taigi jis nėra tinkamas gyventi. Teismas nusprendė, kad atsakovas negali būti laikomas atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 8. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo V. B. 249,16 Eur įsiskolinimą už vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

9. Pareiškėjas pažymi, kad Nuostatuose nenumatyta, kad skaičiuojant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą vietinės rinkliavos objektas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip baigtas statinys, teisinė pastato registracija (užregistruotas pastato baigtumas) neturi įtakos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiavimui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, atsakovas nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., todėl remiantis Nekilnojamojo turto objekto sąvokos išaiškinimu, pagal Nuostatų 5.6 ir 13 punktus atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą.

10. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas žinojo, jog pareiškėjo jis yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju už nebaigtą statyti ginčo nekilnojamojo turto objektą ir atitinkamai galėjo kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos. Atsakovas, gaudamas vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, skolos priminimus nuo 2014 m. iki 2017 m. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Klaipėdos m. sav., (duomenys neskelbtini), nereagavo, vietinės rinkliavos nemokėjo ir nepateikė vietinės rinkliavos administratoriui duomenų apie tai, kad jam priklausantis nekilnojamojo turto objektas vietinės rinkliavos skolos laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nenaudojamas arba jame buvo vykdomi statybos / remonto darbai.

11. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos kaip nepagrįstą, rėmėsi tik Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytais duomenimis – pastato baigtumas 51 proc., jame nėra įrengtas šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, todėl nėra tinkamas gyventi. Tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai neįrodo, kad ginčo nekilnojamasis turtas nenaudojamas, nes remiantis Nuostatų 23 ir 24 punktuose nurodytais reikalavimais, tik elektros energijos, vandens paslaugų tiekėjų pateikti duomenys įrodo atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo / nenaudojimo faktą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu, gaudamas iš teismo pareiškėjo procesinius dokumentus, pareiškėjui nepateikė dokumentų dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas daro prielaidą, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovui priklausantis nekilnojamojo turto objektas buvo naudojamas.

12. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ginčo laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas nebuvo naudojamas ir jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė, todėl jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą, susidariusią ginčo laikotarpiu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 249,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo V. B. pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad atsakovas negali būti laikomas atliekų turėtojas ir vietinės rinkliavos mokėtojas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastato baigtumas neturi įtakos vietinės rinkliavos skaičiavimui, o atsakovas nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu jam priklausantis butas nebuvo naudojamas ir komunalinės atliekos nesusidarė.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga aptarti tik aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde ir kelia ginčą, t. y. ar atsakovas gali būti laikomas atliekų turėtojas ir vietinės rinkliavos mokėtojas.

17. Teisėjų kolegija pirmiausia vertina aplinkybę, ar atsakovas laikytinas komunalinių atliekų turėtojas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018).

18. Pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis butas yra nebaigtas statyti. Baigtumo procentas – 51 proc., šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų nėra. Šiuo aspektu akcentuotina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiuo atveju vietinė rinkliava apskaičiuota asmeniui, disponavusiam nekilnojamuoju turtu, kuris buvo nebaigtas statyti, o byloje nėra jokių duomenų apie paslaugų teikimą, reikalingą eksploatuojant tokio pobūdžio turto objektą, siekiant jame gyventi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. kaip gyvenamosios paskirties patalpos, skirtos gyventi, todėl atsakovas negali būti pripažintas „atliekų turėtojas“ ir negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava. Pabrėžtina, kad iš esmės analogiška praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (žr., pvz., 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-224-602/2016, 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1851-629/2020) (ABTĮ 15 str. 1 d.).

19. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra nurodęs, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas. Todėl būtent vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus įtvirtintus nuostatuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr A556-2181/2012). Papildomai pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014). Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos dabar tikrinamos bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš čia kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012). Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti butą, kurio baigtumas 51 proc. Pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovas naudojosi butu, kai jo baigtumas buvo 51 proc., ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ankščiau minėtas išvadas ir sudarančių pagrindą nagrinėjamą situaciją vertinti priešingai.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos tokios kategorijos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytas motyvais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė