9a6700ea-58e1-4e52-a783-9f5ea137f605 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                Civilinė byla Nr. 2-232/2013                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.11.1;

                                                                                44.2; 44.5.1; 71; 114.11; 121.11; 121.13; 122.3          (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 21 d. Vilnius                         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Å erno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“, atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialÄ , ir trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2539-603/2012 pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ ieÅ¡kinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialÄ , dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, atsakovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl netesybų priteisimo, taip pat trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ (ieÅ¡kinį) atsakovui Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialÄ , dėl netesybų priteisimo.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „HNIT-BALTIC“.        Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atskiruosius skundus,n u s t a t ė: Esminės faktinės aplinkybės dėl byloje dalyvaujančius asmenis siejusių teisinių santykių ir jų ginčo esmė          Perkančioji organizacija SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ organizavo ir vykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ atviro konkurso bÅ«du Automatizuoto Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbams ir sistemos eksploatavimo paslaugoms pirkti (atviro konkurso sÄ lygos - tomas 2, b. l. 15-102, tomas 7, b. l. 93-180).

UAB „Eismas“ (dabar RUAB „Urbico“), UAB „FIMA“, UAB „Siemens“ (dabar Siemens Osakeyhtiö) ir UAB „HNIT-BALTIC GEOINFOSERVISAS“ (dabar UAB „HNIT-BALTIC“) 2006 m. birželio 15 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. JVS-06/02 (t. 1, b. l. 9-13). Jungtinės veiklos partnerių tikslas buvo įsteigti tiekėjų grupę (konsorciumÄ ), kuri dalyvautų Automatizuoto Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų ir eksploatacijos paslaugų pirkimo konkurse, o konkurso laimėjimo atveju – atliktų visÄ vieÅ¡ojo pirkimo darbų ir paslaugų kiekį (sutarties 1.1 p.).

Jungtinės veiklos sutartyje apibrėžtas sutartį sudariusių juridinių asmenų grupės bendros veiklos tikslas laimėjus pirkimo konkursÄ â€“ laiku ir kokybiÅ¡kai atlikti visÄ konkurso darbų kiekį pagal pasiraÅ¡ytÄ ir prie sutarties pridedamÄ Darbų pasiskirstymo priedÄ Nr. 1 (sutarties 1.3, 2.2.1 p.). Atsakinguoju partneriu buvo paskirta UAB „Eismas“, kuriai suteikti įgaliojimai esant konsorciumo Valdymo komiteto pritarimui atlikti visus veiksmus konsorciumo vardu ir pasiraÅ¡yti sutartis, taip pat atsakingajam partneriui pavesta vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus (sutarties 1.2 p., 3.4 p.).

Pagal Å¡iÄ Jungtinės veiklos sutartį susivienijusi Å«kio subjektų grupė laimėjo konkursÄ ir buvo pakviesta pasiraÅ¡yti vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose nurodytas darbų atlikimo ir paslaugų teikimo sutartis.         SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir pagal Jungtinės veiklos sutartį susivienijusių asmenų grupė, atstovaujama atsakingojo partnerio UAB „Eismas“ (Rangovas) 2006 m. spalio 27 d. pasirašė Rangos sutartį dėl Automatizuoto Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų atlikimo, kurios bendra suma sudarė 102 925 891 Lt (su PVM) (tomas 6, b. l. 55-85).

         SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir pagal Jungtinės veiklos sutartį susivienijusių asmenų grupė, atstovaujama atsakingojo partnerio UAB „Eismas“ (Rangovas -Teikėjas), 2006 m. spalio 27 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį dėl įdiegtos Automatizuoto Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste priežiÅ«ros paslaugų teikimo; sutarties kaina apskaičiuota pagal konkursinius įkainius, nurodytus Å¡ios sutarties priede Nr. 1 pateiktoje Eksploatacijos paslaugų kainų iÅ¡skleistinėje (tomas 1, b. l. 31-57).          UAB „Eismas“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris) sudarė 2007 m. gegužės 21 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo susitarė dėl partneriui priskirtų darbų ir įrangos perdavimo atsakingajam partneriui tvarkos, atsakingojo partnerio atsiskaitymo su partneriu tvarkos bei Å¡alių tarpusavio atsakomybės (papildomas susitarimas su priedais – tomas 8, b. l. 1-26).          UAB „Eismas“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris) sudarė 2007 m. gegužės 21 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo susitarė dėl partneriui priskirtų paslaugų perdavimo atsakingajam partneriui tvarkos, atsakingojo partnerio atsiskaitymo su partneriu tvarkos bei Å¡alių tarpusavio atsakomybės (tomas 2, b. l. 112-117). ).         UAB „Eismas“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris) sudarė 2008 m. sausio 21 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo susitarė dėl videodetektorių grÄ Å¾inimo ir jų pakeitimo (tomas 8, b. l. 33).          UAB „Urbico“ (atsakingasis partneris) ir UAB „Siemens“ (partneris) 2008 m. lapkričio 27 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo buvo galutinai apibrėžta partneriui UAB „Siemens“ priskirtų darbų ir įrangos bendra vertė – 23 353 555,90 Lt (be PVM) arba 27 557 195,96 Lt (su PVM) (tomas 9, b. l. 26).          SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir Jungtinės veiklos sutarties dalyvius atstovaujanti UAB „Urbico“ (buvusi UAB „Eismas“) sudarė 2009 m. sausio 5 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie Paslaugų teikimo sutarties, kuriuo suderino, apibrėžė ir paaiÅ¡kino kai kurias Rangos sutarties ir Paslaugų teikimo sutarties sÄ lygas (jų nekeičiant - susitarimo 4 p.) dėl tam tikrų priežiÅ«ros darbų atlikimo tvarkos, procedÅ«rų ir apimčių (tomas 17, b. l. 10-13).

                      SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovas) ir Jungtinės veiklos sutarties dalyvius atstovaujanti UAB „Urbico“ (buvusi UAB „Eismas“) sudarė 2009 m. sausio 5 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie Paslaugų teikimo sutarties, kuriuo Užsakovas nuo 2009 m. sausio 1 d. perdavė UAB „Urbico“ prižiÅ«rėti pagal Paslaugų sutarties sÄ lygas ir kainas dalį Å¡viesoforinių sankryžų, kurios nepabaigtos diegti, kaip tai numatyta Rangos sutartyje, ir kurios turi bÅ«ti prižiÅ«rimos iki jų pridavimo pagal Rangos sutartį (tomas 4, b. l. 6-14).         SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ (užsakovas) ir UAB „Urbico“ atstovaujama susivienijusių tiekėjų grupė (Rangovas) 2009 m. kovo 5 d. sudarė SusitarimÄ dėl tarpinių (dalies) darbų, nurodytų priede Nr. 1 prie Å¡io susitarimo, pagal Rangos sutartį perėmimo (tomas 2, b. l. 175-176 ir b. l. 222-241).

Å iame susitarime nurodyti perimamų dalies atliktų darbų defektai ir aptarta, jog Užsakovo mokėjimai Rangovui už atitinkamÄ Å¡iuo susitarimu priduodamÄ nepilnai atliktÄ darbų etapÄ bus pradėti tik pilnai iÅ¡taisius defektus pagal defektų aktus.         Užsakovui ir UAB „Urbico“ sudarius 2009 m. kovo 5 d. SusitarimÄ dėl tarpinių darbų perėmimo, užsakovas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, atsakingasis partneris UAB „Urbico“ ir bankas Nordea Bank Finland Plc. 2009 m. kovo 27 d. sudarė SusitarimÄ dėl atsiskaitymų pagal Rangos sutartį, įvertinant atitinkamos dalies darbų priėmimo-perdavimo aktus (tomas 11, b. l. 172-173).       UAB „Urbico“ 2009 m. kovo 13 d. raÅ¡tu partneriui UAB „Siemens“ nurodė dėl Automatizuoto Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos eksploatacijos metu patiriamų iÅ¡laidų, atsirandančių dėl UAB „Siemens“ netinkamai vykdomų įsipareigojimų pagal 2007 m. gegužės 21 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties, skaičiavimo ir sÄ skaitų pateikimo joms apmokėti (tomas 1, b. l. 67-68).

       UAB „Siemens“ 2009 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu grÄ Å¾ino UAB „Urbico“ 2009-03-31 sÄ skaitÄ dėl iÅ¡laidų apmokėjimo, paaiÅ¡kindama, kodėl nesutinka su UAB „Urbico“ nurodytais darbų trÅ«kumais, kad jų nepripažįsta ir nėra atsakinga už sistemos gedimus (tomas 1, b. l. 92-93).          Savo pozicijÄ dėl UAB „Siemens“ darbų trÅ«kumų ir prievolės atlyginti jų Å¡alinimo iÅ¡laidas (kaip nuostolius) UAB „Urbico“ iÅ¡dėstė 2009 m. gegužės 15 d. raÅ¡te, pareikalaudama apmokėti pateiktÄ iÅ¡laidų sÄ skaitÄ (tomas 1, b. l. 97-99).         UAB „Siemens“ 2009 m. birželio 2 d. raÅ¡te atsakingajam partneriui UAB „Urbico“ dar kartÄ iÅ¡dėstė nesanti atsakinga už nurodytus gedimus sistemoje ir trÅ«kumus, grÄ Å¾ino UAB „Urbico“ pateiktÄ iÅ¡laidų apmokėjimo sÄ skaitÄ , taip pat nurodė, kad visi Jungtinės veiklos sutarties dalyviai patiria iÅ¡laidas dėl pačios UAB „Urbico“ nesugebėjimo tinkamai valdyti Rangos sutarties vykdymÄ ir bendradarbiauti su partneriais, o Å¡ias iÅ¡laidas UAB „Siemens“ reikalaus atlyginti (tomas 1, b. l. 104-106).          UAB „Urbico“ sudarė iÅ¡laidas, turėtas montuojant ir demontuojant Å¡viesoforinio reguliavimo sistemÄ Antakalnio - Olandų žiedinėje sankryžoje Vilniuje, pagrindžiančias sÄ matas ir žiniaraščius, kuriuos pateikė UAB „Siemens“ ir jų pagrindu reikalavo atlyginti tas iÅ¡laidas, nurodydama, kad už Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimÄ atsakingas Å¡is Jungtinės veiklos sutarties dalyvis (tomas 1, b. l. 130-136).

         UAB „Siemens“ (2009-05-06 raÅ¡tas, 2009-06-03 raÅ¡tas) paaiÅ¡kino ir iÅ¡dėstė motyvus, jog dėl padarytų Å¡viesoforinio valdymo sistemos Antakalnio - Olandų žiede Vilniuje projektavimo klaidų atsakinga pati UAB „Urbico“, todėl UAB „Siemens“ neatsako už UAB „Urbico“ nuostolius, susijusius su tų klaidų iÅ¡taisymu (tomas 1, b. l. 138-139).            UAB „Siemens“ 2009 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Jungtinės veiklos sutarties partneriams praneÅ¡imÄ dėl Jungtinės veiklos sutarties ir papildomų susitarimų prie Å¡ios sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 str. 1 d., jeigu pagrindinis partneris UAB „Urbico“ iki 2009 m. rugsėjo 10 d. nepaÅ¡alins Å¡iame praneÅ¡ime nurodytų Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų (tomas 6, b. l. 86-88).

         UAB „Siemens“ 2009 m. rugsėjo 10 d. praneÅ¡imu informavo Jungtinės veiklos sutarties dalyvius apie tai, kad Jungtinės veiklos sutartis ir papildomi susitarimai prie Å¡ios sutarties laikomi nutrauktais nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. (tomas 6, b. l. 51).          UAB „Urbico“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. pateikė teisme ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Siemens“, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimÄ (tomas 1, b. l. 1-8).

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovas yra atsakingas už ieÅ¡kovo patirtus nuostolius Å¡alinant sisteminius gedimus ir ryÅ¡io sutrikimus diegiamoje Automatizuoto Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemoje, taip pat už nuostolius, kuriuos sudaro ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos įrengiant ir po to demontuojant Å¡viesoforinio reguliavimo sistemÄ Antakalnio - Olandų žiede Vilniaus mieste.          2009 m. lapkričio 6 d. teisme gautas UAB „Urbico“ ieÅ¡kinys atsakovui UAB „Siemens“ dėl 50 000 000 Lt netesybų pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktÄ priteisimo (tomas 6, b. l. 1-20).

Vykdydamas teismo nurodymus dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumų paÅ¡alinimo, UAB „Urbico“ 2009 m. gruodžio 1 d. pateikė pataisytÄ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Siemens“ dėl 50 000 000 Lt netesybų priteisimo (tomas 7, b. l. 11-31). IeÅ¡kinys priimtas teisėjo 2009 m. gruodžio 7 d. rezoliucija.          Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi UAB „Urbico“ iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ . Å i nutartis įsiteisėjo 2010 m. vasario 11 d. (tomas 14, b. l. 1-2 ir 3-10).           2009 m. gruodžio 29 d. atsakovas Siemens Osakeyhtiö pareiÅ¡kė prieÅ¡inį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui RUAB „Urbico“ dėl 50 000 000 Lt netesybų pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktÄ priteisimo (tomas 9, b. l. 2-12).          Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi civilinė bylÄ pagal RUAB „Urbico“ ieÅ¡kinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö ir pagal atsakovo Siemens Osakeyhtiö prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui RUAB „Urbico“ perduoti nagrinėti RUAB „Urbico“ restruktÅ«rizavimo byloje (tomas 10, b. l. 79)          2010 m. vasario 22 d. trečiasis asmuo UAB „FIMA“ pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui Siemens Osakeyhtiö (ieÅ¡kinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2010 m. kovo 8 d.) dėl 50 000 000 Lt netesybų pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktÄ priteisimo (tomas 5, b. l. 1-5).

         Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi civilinė byla pagal RUAB „Urbico“ ieškinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö ir pagal atsakovo Siemens Osakeyhtiö priešieškinį ieškovui RUAB „Urbico“ pridėta prie RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo bylos (tomas 10, b. l. 82).         Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byla pagal UAB „FIMA“ ieškinį sujungta su byla pagal RUAB „Urbico“ ieškinį Siemens Osakeyhtiö dėl netesybų priteisimo ir pagal Siemens Osakeyhtiö priešieškinį RUAB „Urbico“ dėl netesybų priteisimo (tomas 11, b. l. 151).

         Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sujungus bylas, ieÅ¡kovo RUAB „Urbico“ ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, atsakovo Siemens Osakeyhtiö prieÅ¡inis reikalavimas ieÅ¡kovui dėl netesybų priteisimo, trečiojo asmens UAB „FIMA“ savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl netesybų priteisimo toliau buvo nagrinėjami vienoje civilinėje byloje – RUAB „Urbico“ restruktÅ«rizavimo byloje (tomas 13, b. l. 218-219).          IeÅ¡kovas RUAB „Urbico“ (toliau tekste – Urbico) ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Siemens Osakeyhtiö (toliau tekste – Siemens) 50 000 000 Lt netesybų, 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimÄ , 9,68 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2006 m. birželio 15 d. UAB „Eismas“ (dabar Urbico), UAB „FIMA“ (toliau tekste – Fima), Siemens bei UAB „HNIT-BALTIC GEOINFOSERVISAS“ (dabar UAB „HNIT-BALTIC“) sudarė Jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktu partneriai įsipareigojo dalyvauti ir neiÅ¡stoti iÅ¡ sutartimi įsteigto konsorciumo, dalyvauti jo veikloje kol bus atlikti visi darbai pagal laimėto konkurso sÄ lygas bei Darbų pasiskirstymo priedÄ Nr. 1, „back-to-back“ (subrangos) sutartį.

Už Å¡ių nuostatų pažeidimÄ numatytos netesybos – pareiga sumokėti kiekvienam partneriui atskirai po 50 000 000 Lt. 2009 m. rugsėjo 10 d. atsakovas Siemens pranešė, kad Jungtinės veiklos sutartis ir 2007 m. gegužės 21 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 laikomi nutrauktais nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. dėl „Urbico“ kaip atsakingojo partnerio padarytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų. Atsakovas nurodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. taip pat nutraukia SÄ lyginio indėlio sÄ skaitos, sudarytos tarp Nordea Bank Finland Plc. (toliau tekste – Nordea bankas), Urbico ir Siemens.

Pasak ieÅ¡kovo, atsakovas neteisėtai nutraukė Jungtinės veiklos sutartį, pažeidė įstatyminę pareigÄ tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles pagal Å¡iÄ sutartį bei įstatyminę sutarčių nutraukimo tvarkÄ . Nutraukti sutartį atsakovas neturėjo pagrindo, nes ieÅ¡kovas atsakovui teikė visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ Ä¯sipareigojimams įvykdyti, pagrįstai atsisakė priimti ir pasiraÅ¡yti atsakovo pateiktus darbų priėmimo-perdavimo aktus, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiÅ¡kai.

Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimas negalėjo būti pagrindas nutraukti sutartį, kadangi pats atsakovas vengė pateikti ir ieškovui nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo, skirto užsakovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau tekste – Užsakovas). Ieškovas negali būti atsakingas dėl konsorciumo narių Valdymo komiteto sušaukimo, nes Jungtinės veiklos sutarties 3.3 punktas numato, kad Valdymo komiteto posėdžius šaukia ne jo pirmininkas, o bet kuris iš partnerių.

Atsakovas nebuvo ir nėra atlikęs visų darbų pagal Rangos sutartį, neištaisęs atliktų darbų trūkumų, o Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu nebuvo aplinkybių, kurios leistų jam išstoti iš konsorciumo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas teigė patyręs nuostolių, kurie viršija pagal Jungtinės veiklos sutartį nustatytos 50 000 000 Lt baudos dydį.           Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos, Rangos bei Paslaugų teikimo sutartis, ieškovas tvirtino turįs turi teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo.

IeÅ¡kovas patyrė 209 517,97 Lt nuostolių dėl sisteminių gedimų ir ryÅ¡io sutrikimų sistemoje, už kuriuos atsakingas Siemens. Remiantis Rangos bei Jungtinės veiklos sutartimis Urbico atliko projektavimo bei įrangos montavimo darbus Antakalnio - Olandų žiedo sankryžoje, vadovaudamasis atsakovo paruoÅ¡tu prieÅ¡projektiniu pasiÅ«lymu. 2009 m. kovo 27 d. atsakovas pateikė Užsakovui iÅ¡vadÄ , kad eismo valdymas Å¡viesoforais minėtoje sankryžoje tik pablogintų eismo situacijÄ , nors ieÅ¡kovas jau buvo atlikęs Å¡viesoforų įrengimo darbus Å¡ioje sankryžoje.

Urbico dėl Siemens neatsakingai ir netinkamai atliktų priešprojektinių darbų patyrė 627 572,79 Lt nuostolių, kuriuos sudaro žiedinės sankryžos šviesoforinio reguliavimo įrengimo ir demontavimo išlaidos. Atsiliepimu į Urbico ieškinį Siemens prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad Siemens pasitraukė iš konsorciumo dėl aplinkybių, kurios yra numatytos Jungtinės veiklos sutartyje ir už kurias ji neatsako. Sutartis nutraukta remiantis CK 6.217 str. dėl Urbico padaryto esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo.

Esminį sutarties pažeidimÄ sudaro aplinkybės, jog ieÅ¡kovas Urbico atliko veiksmus ir sudarė susitarimus, virÅ¡ydamas suteiktus įgaliojimus. Be to, ieÅ¡kovas nevykdė pareigos keistis reikÅ¡minga informacija, kaip atsakingasis partneris neteikė visiems partneriams reikalingos informacijos, jÄ slėpė. Urbico nevykdė pareigos užtikrinti darbų pagal Rangos sutartį finansavimo, nepateikė Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos. Esminis sutarties pažeidimas yra ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovas Urbico atsisakė vykdyti darbus pagal Rangos sutartį.

Atsakovas Siemens taip pat tvirtino, kad Urbico nepatyrė jokių nuostolių dėl Siemens veiksmų, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Urbico teikė sistemos (jos dalies) eksploatacijos paslaugas Užsakovui savo rizika, kadangi pagal Paslaugų teikimo sutarties 6.1 punktÄ sistemos eksploatacijos paslaugos pradedamos teikti, kai užsakovas pasiraÅ¡o pirmo etapo perdavimo-priėmimo aktÄ , tačiau užsakovas nebuvo priėmęs sistemos ar bet kurios jos dalies. Remiantis tarp Urbico ir Siemens sudarytu Papildomu susitarimu, Urbico atsako už Å¡viesoforų eismo reguliavimo sistemos priežiÅ«rÄ , todėl Urbico privalo pati prisiimti visas iÅ¡laidas, susijusias su sistemos eksploatacine priežiÅ«ra.

Siemens neatsako už ryÅ¡io sutrikimus, kadangi pagal Jungtinės veiklos sutarties 1 priedo 11 dalį už ryÅ¡io sistemos įrengimÄ sankryžose, vaizdo stebėjimo sistemos vietose, dispečerinėje, greičio matuoklių įrengimo sistemos vietose atsako Urbico ir Fima. Siemens neatsako už Urbico patiriamas ryÅ¡io iÅ¡laidas, nes Urbico ir kiti jungtinės veiklos partneriai neturėjo pareigos užtikrinti ryÅ¡io paslaugų teikimo Užsakovui iki sistemos (jos dalies) perdavimo Užsakovui dienos. Siemens neatsako už Urbico nuostolius, patiriamus dėl Antakalnio - Olandų žiedo Å¡viesoforų reguliavimo sistemos įrengimo ir demontavimo.

Už Å¡ios sistemos projektavimÄ ir projektų suderinimÄ buvo atsakinga Urbico. Å viesoforų reguliavimo įrengimo ir demontavimo darbai susiję su paties Urbico projekto klaida. IeÅ¡kovo nurodytos Å¡viesoforų reguliavimo įrengimo iÅ¡laidos yra akivaizdžiai nepagrįstos. Å viesoforų demontavimo iÅ¡laidos taip pat yra nepagrįstos. Atsiliepimu į Urbico ieÅ¡kinį trečiasis asmuo UAB „HNIT – BALTIC“ prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad Siemens neturėjo teisės nutraukti Jungtinės veiklos sutarties.

Atsiliepimu į Urbico ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Fima prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Pažymėjo, kad Siemens neturėjo pagrindo iÅ¡stoti iÅ¡ konsorciumo. Atsakovas Siemens prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ Urbico 50 000 000 Lt netesybas, 12,7 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jis su kitais trimis partneriais 2006 m. birželio 15 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. JVS-06/02, kuria partneriai įsipareigojo dalyvauti Užsakovo vykdytame Automatizuoto Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų ir eksploatacijos paslaugų konkurse, o laimėjus konkursÄ â€“ atlikti visus konkurso darbus.

Atsakinguoju partneriu paskirtas dabartinis ieÅ¡kovas Urbico. Siemens dėl atsakingojo partnerio Urbico įsipareigojimų nevykdymo Jungtinės veiklos sutartį nutraukė nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. Urbico įsipareigojimų nevykdymÄ Siemens grindė tokiais esminiais argumentais:Urbico veikė prieÅ¡ingai Siemens interesams. Urbico vienaÅ¡aliÅ¡kai sudaromi Siemens papildomus įsipareigojimus nustatantys susitarimai arba fiksuojami sprendimai su Užsakovu be Siemens žinios, atsisakant vėliau pateikti jų kopijas, netenkino Siemens interesų.

Urbico nevykdė pareigos dalintis reikÅ¡minga informacija. Urbico be jokių pateisinamų priežasčių nevykdė tokio pobÅ«džio Siemens praÅ¡ymų, nors tÄ privalėjo daryti pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.14, 3.17 punktus. Urbico slėpė nuo Siemens informacijÄ apie savo nemokumÄ . Urbico vengė priimti oficialiÄ Siemens korespondencijÄ . Urbico atsisakė pateikti Užsakovui Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijÄ , kas laikytina esminiu Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkto pažeidimu.

Urbico neįrengė vieÅ¡ojo transporto prioriteto sistemos (toliau tekste – VTPS), nors remiantis Jungtinės veiklos sutarties priede Nr. 1 pateiktu darbų pasiskirstymu ir Papildomo susitarimo Nr. 1 B priedu, Å¡ie darbai buvo priskirti bÅ«tent Urbico ir Fima.           Atsakovo teigimu, visos prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Urbico sÄ moningai nevykdė esminių įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį ir tokiu bÅ«du pati faktiÅ¡kai atsisakė dalyvauti konsorciumo veikloje.

Toks Urbico elgesys prilygintinas iÅ¡stojimui iÅ¡ konsorciumo. Dėl Urbico padaryto Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkto pažeidimo Siemens turi teisę reikalauti iÅ¡ Urbico 50 000 000 Lt dydžio netesybų.          IeÅ¡kovas Urbico atsiliepimu į Siemens prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, skirti atsakovui 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinis pagrindas patvirtina, jog ieÅ¡kovas dalyvavo konsorciumo veikloje ir nebuvo iÅ¡ jo iÅ¡stojęs. RestruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimas netrukdo vykdyti įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį.

Atsakovo nurodytos aplinkybės apie atsisakymÄ priimti korespondencijÄ yra nepagrįstos. Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos nepateikimas nėra pagrindas Jungtinės veiklos sutarčiai nutraukti, be to, pats atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pateikti banko garantijÄ . VTPS negali bÅ«ti įrengiama, nes pats atsakovas nėra baigęs jam priklausančių atlikti darbų ir nepaÅ¡alinęs Užsakovo nurodytų darbų trÅ«kumų. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje neįrodė ieÅ¡kovo valios nutraukti Jungtinės veiklos sutartį.

         Trečiasis asmuo Fima atsiliepimu į Siemens prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Savo pozicijÄ grindė iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kurie iÅ¡dėstyti atsiliepime į Urbico ieÅ¡kinį ir jo paties ieÅ¡kinyje atsakovui Siemens.         Trečiasis asmuo Fima ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Siemens 50 000 000 Lt netesybas, bylinėjimosi iÅ¡laidas, 7,9 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas neteisėtai nutraukė Jungtinės veiklos sutartį, kadangi praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ nenurodė, jog egzistuotų aplinkybės, pagal sutarties sÄ lygas leidžiančios jÄ nutraukti.

Urbico ir Siemens tarpusavio ginčai dėl įsipareigojimų vykdymo tinkamumo negali pateisinti keturių partnerių sudarytos sutarties nutraukimo. Atsakovas privalo sumokėti 50 000 000 Lt dydžio baudÄ , kadangi gali prisieiti perprojektuoti ir iÅ¡ naujo montuoti visÄ ar didelę dalį transporto valdymo sistemos arba jÄ papildyti, nes kitaip nebÅ«tų užtikrinama iÅ¡stojusio partnerio pateiktos įrangos techninė priežiÅ«ra.        Atsiliepimu į trečiojo asmens Fima ieÅ¡kinį Urbico prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad egzistuoja Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktÄ atitinkantis faktinis pagrindas, kuriam esant Siemens privalo sumokėti kiekvienam partneriui po 50 000 000 Lt.        Atsiliepimu į Fima ieÅ¡kinį Siemens prašė trečiojo asmens ieÅ¡kinį atmesti. Akcentavo, kad trečiojo asmens reikalavimas yra nepagrįstas. Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte numatyta bauda yra netaikoma, nes iÅ¡ Siemens pusės visi jungtinės veiklos tikslai buvo pasiekti. Rangos sutartyje numatytų darbų dalis, kuri yra neatlikta, tenka Fima ir Urbico priskirtų darbų daliai.

Jungtinės veiklos Å¡alių partnerystė de facto jau buvo iÅ¡irusi dar iki Siemens konstatuojant jungtinės veiklos pasibaigimÄ . Už jungtinės veiklos iÅ¡irimÄ atsako Urbico, nes ji nustojo vykdyti savo kaip atsakingojo partnerio įsipareigojimus ir tokiu bÅ«du nutraukė jungtinę veiklÄ . Siemens buvo priversta tik konstatuoti Jungtinės veiklos sutarties pabaigÄ . Draudimas nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, vienam iÅ¡ partnerių pažeidus sutartį, neatitiktų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų.

Fima ieÅ¡kinyje nurodomi tariamai patirti nuostoliai nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su jungtinės veiklos pasibaigimu. II.    Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė                                                                              Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi ieÅ¡kovo Urbico ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo atmetė, ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir trečiojo asmens Fima ieÅ¡kinį dėl netesybų priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, atsakovo Siemens prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl netesybų priteisimo atmetė.

        Teismas priteisė ieÅ¡kovui Urbico iÅ¡ atsakovo Siemens 35 000 000 Lt baudÄ , 30 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 9,68 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (35 000 000 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo nutarties visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas priteisė trečiajam asmeniui Fima iÅ¡ atsakovo Siemens 15 000 000 Lt baudÄ , 9000 Lt žyminio mokesčio, 10 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 7,9 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (15 000 000 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo nutarties visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas grÄ Å¾ino atsakovui Siemens už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėtÄ Å¾yminį mokestį 39 240 Lt, o trečiajam asmeniui Fima – 8940 Lt permokėtÄ Å¾yminį mokestį.Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo, kad byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su Jungtinės veiklos sutartyje Å¡alių prisiimtų tarpusavio įsipareigojimų bendrai dalyvauti konsorciumo veikloje ribomis.

         Nutartyje nurodyta, kad Jungtinės veiklos sutartimi partneriai įsipareigojo dalyvauti ir neiÅ¡stoti iÅ¡ konsorciumo, dalyvauti jo veikloje, kol bus atlikti visi darbai pagal laimėto konkurso sÄ lygas bei Darbų paskirstymo priedÄ Nr. 1, „back to back“ (subrangos) sutartį. Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte Å¡alys aptarė, kad jeigu kuris nors iÅ¡ partnerių negali dalyvauti konsorciumo veikloje, jis įsipareigoja atlyginti kitiems partneriams atsirandančius tiesioginius nuostolius dėl jo pasitraukimo, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu partneris atsisako dalyvauti konsorciumo veikloje dėl aplinkybių, kurios numatytos Å¡ioje sutartyje ir jos prieduose bei už kurias jis neatsako (nenugalima jėga, likvidavimas ir pan.).

Pažeidęs šį punktÄ partneris įsipareigoja sumokėti kiekvienam partneriui atskirai po 50 000 000 Lt. Kadangi ginčo Å¡alių reikalavimai dėl netesybų (baudos) yra prieÅ¡prieÅ¡iniai bei paremti tuo pačiu pagrindu (Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktu), pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog ginčas pirmiausia nagrinėtinas siekiant iÅ¡analizuoti atsakovo Siemens reikalavimo bei jo pateikiamų argumentų pagrįstumÄ dėl Urbico padaryto Jungtinės veiklos sutarties esminio pažeidimo, prilygintino iÅ¡stojimui iÅ¡ konsorciumo.

Jungtinės veiklos sutartyje numatytos baudos už iÅ¡stojimÄ iÅ¡ konsorciumo veiklos iÅ¡ Siemens praÅ¡o priteisti ir Fima, kurios reikalavimo pagrįstumo klausimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ tarp Urbico ir Siemens kilusio ginčo iÅ¡sprendimo rezultato. Vertindamas atsakovo Siemens nurodytas aplinkybes dėl esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo, teismas akcentavo, kad sutarties Å¡alys gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 str. 5 d.). Jungtinės veiklos sutarties 6.3 punkte partneriai susitarė, kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Vienas tokių pagrindų yra CK 6.217 str. įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo situacija. Siemens teigė, kad konsorciumo partneris Urbico iÅ¡ esmės pažeidė Jungtinės veiklos sutartį ir tokie pažeidimai sudarė pagrindÄ Siemens nutraukti sutartį pagal CK 6.217 str. 2 d. nustatytas sÄ lygas. Teismas pažymėjo, kad esminio sutarties pažeidimo konstatavimas kiekvienu atveju yra fakto klausimas, kurį privalo pagrįsti teigianti Å¡alis (CPK 12, 178 str.).          Sukurdami tarpusavio partnerystės (jungtinės veiklos) santykius asmenys kartu prisiima ir papildomus įsipareigojimus veikti visų partnerių interesų naudai bei laikytis bona fides elgesio reikalavimų kitų partnerių atžvilgiu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Å¡ių pareigų apimtis bei galimas pažeidimas kiekvienu atveju priklauso iÅ¡imtinai nuo faktinių aplinkybių, o pagal įrodinėjimo pareigos taisyklę atitinkami faktai priskirtini teigiančio asmens įrodinėjimo apimčiai (CPK 12, 178 str.). Teismas nustatė, kad pagal ginčo Å¡alių sudarytÄ Jungtinės veiklos sutartį jungtinės veiklos teisiniuose santykiuose Urbico veikė kaip atsakingasis partneris, kuriam buvo suteikti iÅ¡plėstiniai įgalinimai veikti visų partnerių vardu.

Atsakingojo partnerio statusas įpareigojo Urbico dėti maksimalias pastangas siekiant tinkamai atstovauti partnerių interesus realizuojant Jungtinės veiklos sutartimi iÅ¡keltus tikslus. Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ Siemens grindžia argumentais, jog Urbico netinkamai vykdė savo kaip atsakingojo partnerio įsipareigojimus, o tai sudarė esminį sutarties pažeidimÄ CK 6.217 str. 2 d. turinio prasme. Pagal Siemens pateiktus procesinius dokumentus Urbico veikla, prieÅ¡inga Siemens interesams, siejama su 2009 m. kovo 5 d.

Urbico ir Užsakovo sudarytu Susitarimu dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo. Å io Susitarimo 4 punkte ir jo papunkčiuose Užsakovas ir Urbico įvardijo perimamų darbų pagal PriedÄ Nr. 1 defektus, kurie iÅ¡ esmės buvo susiję su Siemens atliktų darbų kokybe. Siemens tokius Urbico veiksmus vertino kaip veikimÄ , virÅ¡ijant Jungtinės veiklos sutartimi suteiktus įgaliojimus bei prieÅ¡ingai Siemens interesams. Teismas nurodė, kad Urbico įgaliojimų ribos bei partnerių atliktų darbų perdavimo Užsakovui tvarka buvo nustatyta Jungtinės veiklos bei „back to back“ (subrangos) sutartyse.

Jungtinės veiklos sutartimi partneriai susitarė, kad atsakingasis partneris turi teisę kontroliuoti kitų partnerių atliekamus darbus. Remdamasis Jungtinės veiklos sutarties 3.4., 3.4.3., 3.4.4 punktais teismas konstatavo, kad Urbico buvo pavesta vadovauti jungtinei veiklai, tvarkyti bendrus partnerių reikalus, pasiraÅ¡yti Rangos ir Paslaugų teikimo sutartis su klientu bei subrangos sutartis su partneriais ir atsiskaitymus pagal Å¡ias sutartis, konsorciumo vardu su klientu pasiraÅ¡yti sutartyje ar atskiruose prieduose įtvirtintoms nuostatoms neprieÅ¡taraujančias sÄ skaitas, sÄ matas ir kitus dokumentus, susijusius su konkurso vykdymu.

Susitarime Nr. 1 Å¡alys susitarė, kad Siemens perduoda atliktus darbus Urbico, kuri savo ruožtu bendrai konsorciumo dalyvių atliktus darbus atitinkamame etape Rangos sutartyje nustatyta tvarka perduoda Užsakovui. Tuo atveju, jei perduodant darbus ir įrangÄ Užsakovui Å¡is nurodo tokius darbų ir/ar įrangos trÅ«kumus, kurie atsirado dėl Siemens kaltės, prieÅ¡ Urbico perduodant atitinkamus darbus ir/ar įrangÄ , Siemens įsipareigoja iÅ¡taisyti tuos trÅ«kumus Rangos sutartyje numatyta tvarka. Teismas pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sprendė, kad dar iki sudarant 2009 m. kovo 5 d.

SusitarimÄ dėl dalinio darbų pagal Rangos sutartį perdavimo, kurį Siemens vertina kaip iÅ¡ esmės pažeidžiantį jo interesus, buvo kilę nesutarimų dėl Siemens atliktų rangos darbų bei pateiktos įrangos kokybės, atsilikimo nuo konsorciumo partnerių pateikto darbų grafiko. Teismas sprendė, kad Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo nebuvo pakeistos jokios Rangos sutarties nuostatos, susijusios su darbų perdavimu, apmokėjimu už juos ar garantinių terminų taikymu. Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo buvo nustatyta, kurie bÅ«tent darbai Užsakovo vertinimu yra tinkamai atlikti bei gali bÅ«ti priimami, o kurie ne.

Iš byloje pateiktų dokumentų turinio matyti, kad apie Susitarime dėl tarpinių darbų perėmimo atsakingojo partnerio Urbico pripažintus darbų trūkumus Siemens buvo žinoma dar iki Susitarimo sudarymo. Teismo vertinimu, tai, kad darbų trūkumai buvo pripažinti minėtu Susitarimu, nelaikytina esminiu Siemens interesų pažeidimu CK 6.217 str. 2 d. numatytų juridinių faktų visumos kontekste, galėjusiu būti pagrindu ignoruojant favor contractus principo reikalavimus išstoti iš jungtinės veiklos.

VienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ dėl minėtos aplinkybės teismas laikė neproporcingu bei neatitinkančiu esminio sutarties pažeidimo turinio.        Nutartyje nurodyta, kad atsakingojo partnerio lojalumo kitiems partneriams pareigos pažeidimas galėtų bÅ«ti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų buvę veikiama didelio nerÅ«pestingumo, aplaidumo ar tyčios aplinkybėmis, siekiant tikslų, kuriems ir buvo pradėta jungtinė veikla. Tarp atsakingojo partnerio Urbico, Siemens ir Užsakovo kilę nesutarimai dėl Siemens atliktų darbų kokybės, pasak teismo, negali reikÅ¡ti, kad Urbico, palaikydamas Užsakovo pozicijÄ , iÅ¡ esmės pažeidė Siemens interesus, kildintinus iÅ¡ jungtinės veiklos teisinių santykių.

Teismo vertinimu, Urbico negalėjo sudaryti Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo formaliai nesant Valdymo komiteto pritarimo, tačiau tokį pažeidimÄ teismas pripažino formaliu. Ta aplinkybė, kad nebuvo perduota dalis Siemens atliktų darbų bei patiektos įrangos, juos pripažinus nekokybiÅ¡kais, nelaikytina Jungtinės veiklos sutarties 1.2 punkto pažeidimu. Teismas nurodė, kad Siemens triplike papildomai įvardinti kiti Urbico sudaryti susitarimai nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas, kadangi iÅ¡stodamas iÅ¡ jungtinės veiklos Siemens Å¡iais pagrindais nesirėmė, o galimas hipotetinis numanymas apie tokių susitarimų egzistavimÄ nelaikytinas protinga priežastimi imtis ultra ratio veiksmų.

          Teismas sprendė, kad tikslas, kuriam pasiekti buvo sukurtas konsorciumas, t. y. didelės apimties projekto įgyvendinimas, kurio kiekvienas partneris atskirai nebÅ«tų buvęs pajėgus realizuoti, suponuoja, jog tinkama partnerių tarpusavio komunikacija buvo itin svarbi tinkamai įvykdyti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-14540-640/2009, nustatyta, kad ginčo Å¡alys bendradarbiavo ir Urbico nuolat teikė informacijÄ atsakovui.

Tačiau įvertinęs aplinkybę, jog Urbico apie 2009 m. kovo 5 d. SusitarimÄ dėl tarpinių darbų perėmimo neinformavo atsakovo Siemens, o gavęs atsakovo Siemens 2009 m. rugpjūčio 10 d. praneÅ¡imÄ dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nepateikė atsakovui to Susitarimo kopijos, teismas laikė, kad formaliai Urbico pažeidė Jungtinės veiklos sutarties nuostatas dėl pareigos partneriams keistis informacija, bÅ«tina tinkamam įsipareigojimų įvykdymui. Dėl savo pobÅ«džio bei masto tokį pažeidimÄ teismas nepripažino atitinkančiu CK 6.217 str. 2 d. sÄ lygas, kad jį bÅ«tų buvę galima vertinti kaip esminį Jungtinės veiklos sutarties pažeidimÄ .

        Atsakingasis partneris Urbico prisiėmė pareigÄ ir rizikÄ finansuoti konkurso darbus bei atsiskaityti su kitais partneriais per 5 darbo dienas po kiekvieno iÅ¡ partnerių darbų dalies atlikimo ir darbų dalies priėmimo – perdavimo akto pasiraÅ¡ymo, nepriklausomai nuo to, kaip su atsakinguoju partneriu atsiskaito Užsakovas. Kaip nurodė teismas, tai reiÅ¡kė, kad tokiu bÅ«du Urbico prisiėmė tarpinio finansuotojo pareigas bei atsakomybę už savalaikį atsiskaitymÄ su partneriais už pastarųjų atliktus bei priimtus darbus.

Atsižvelgiant į tai, kad Siemens atlikti darbai nebuvo priimti, tarp šalių kilus nesutarimui dėl jų kokybės pagal Susitarimo Nr. 1 2.5 ir 2.6 punktus, pareiga Urbico mokėti atsakovui Siemens nebuvo kilusi. Teismo teigimu, aplinkybės, kad Urbico buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kad Urbico neatsiskaitė su kitais partneriais, nelaikytinos esminio sutarties pažeidimo sampratos elementais, nes neatsiskaitymas su Siemens sietinas ne su Urbico finansiniais sunkumais, bet su Siemens atliktų rangos darbų ir patiektos įrangos nepriėmimu.

Siemens, iÅ¡stodamas iÅ¡ jungtinės veiklos, nepagrįstai kėlė reikalavimÄ su juo atsiskaityti, todėl Å¡i aplinkybė negalėjo bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai traktuojama kaip esminis Jungtinės veiklos pažeidimas.        Aptardamas vienÄ iÅ¡ Siemens nurodytų pagrindų nutraukti Jungtinės veiklos sutartį pagal CK 6.217 str. dėl Urbico nepateiktos Užsakovui Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsakovas bÅ«tų reiÅ¡kęs kokias nors pretenzijas atsakingajam partneriui dėl tokio užtikrinimo nepateikimo, todėl nebuvo ir pagrindo konstatuoti esant Siemens interesų pažeidimÄ dėl tokių atsakingojo partnerio veiksmų.

Pačiam Siemens nepateikus savo dalies sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos ieÅ¡kovui Urbico, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad partneriai nuo 2006 m. birželio 15 d. daugiau kaip trejus metus nepateikdami garantijų, nelaikė to esminiu Jungtinės veiklos sutarties uždaviniu.      Teismas atkreipė dėmesį į faktÄ , kad ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl to, ar Siemens 2009 m. rugsėjo 10 d. turėjo teisę konstatuoti esant esminį Jungtinės veiklos sutarties pažeidimÄ bei iÅ¡stoti iÅ¡ jungtinės veiklos bÅ«tent dėl savo 2009 m. rugpjūčio 10 d. praneÅ¡ime iÅ¡dėstytų priežasčių.

VienaÅ¡alio sutarties nutraukimo institutas bei sutarties Å¡alių pareiga veikti sÄ Å¾iningai ir protingai įpareigoja priimti sprendimus dėl sutarties nutraukimo tik visiÅ¡kai įsitikinus esminių sutarties pažeidimÄ liudijančių aplinkybių egzistavimu, bet ne ieÅ¡koti atitinkamÄ veiksmÄ pateisinančių priežasčių, galimai atsirandančių jau po veiksmų, lėmusių sutarties nutraukimÄ . Padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas aplinkybių apie tai, ar Urbico įrengė ar neįrengė VTPS, laikė neturinčiomis reikÅ¡mės sprendžiant dėl Siemens veiksmų teisėtumo nutraukiant Jungtinės veiklos sutartį, kadangi jos priežastingumo aspektu pernelyg nutolusios nuo 2009 m. rugsėjo 10 d.

Siemens atliktų veiksmų.        Teismas akcentavo, kad Siemens nurodytas Urbico esÄ Ä¯vykdytas jungtinės veiklos santykių nutraukimas de facto, nesant aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tos Å¡alies valios pats savaime negali bÅ«ti konstatuotas. Urbico visada aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad Jungtinės veiklos sutartimi prisiimti įsipareigojimai jį saisto, kaip atsakingÄ jį partnerį. Dėl Siemens nurodomų galimai neteisėtų Urbico veiksmų teismas nematė prielaidų daryti iÅ¡vados, kad Jungtinės veiklos sutartis buvo nutrÅ«kusi de facto dar iki Siemens praneÅ¡ant apie jos nutraukimÄ de jure.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendė nesant jokių pagrindų konstatuoti, esÄ Urbico Jungtinės veiklos sutartį nutraukė de facto. Teismas laikėsi pozicijos, kad iki Siemens vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ne tik kad nebuvo nutrÅ«kę, bet ir po Siemens iÅ¡stojimo jie toliau tęsėsi tarp likusių partnerių.        Spręsdamas dėl Å¡alių reikalavimų priteisti sutartines netesybas, teismas aiÅ¡kino, kad Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte atsakomybė 50 000 000 Lt baudos forma galima tuo atveju, jeigu vienas iÅ¡ partnerių nepagrįstai pasitraukia iÅ¡ jungtinės veiklos, tuo pažeisdamas tiek sutarties nuostatas, tiek partnerių interesus.

Teismas akcentavo, kad sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas tik nustačius, ar sutarties Å¡alies, kuri pasinaudojo teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, veiksmai buvo teisėti, tai yra ar jie atitiko sutarties nuostatas. Teismo konstatuota, kad partnerių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties turinys suponuoja, jog dalyvavimas konsorciume iki bus pasiekti visi sutartimi užsibrėžti tikslai buvo itin reikÅ¡mingas siekiant tinkamai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, nes tik visi partneriai kartu buvo materialiai pajėgÅ«s tÄ padaryti.

Jungtinės veiklos sutartimi buvo siekiama ekonominės naudos, kurios nei vienam iÅ¡ partnerių nepavyko gauti, už atliktus darbus neatsiskaitant Užsakovui. Negavimas didžiÄ ja dalimi to, ko Å¡alis tikėjosi gausianti sudarydama sutartį, ar pagrįstų lÅ«kesčių dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų neįgyvendinimas vertinamas kaip pagrindas pripažinti, kad sutartis buvo iÅ¡ esmės pažeista, jeigu tai yra kito sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmė. Teismo įsitikinimu, tai, kad Urbico nepasitaręs su partneriais kartu su Užsakovu sudarė 2009 m. kovo 5 d.

SusitarimÄ dėl tarpinių darbų perėmimo ir apie tai neinformavo Siemens, laikytinas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimu, tačiau ne tokio masto, kad jį bÅ«tų galima vertinti esminiu ir dėl to sutartį apskritai nutraukti. Nors tas Susitarimas, kaip darbų perdavimo – priėmimo aktas, sukuria jo Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas, tačiau jame konstatuoti rangos darbų bei patiektos įrangos defektai sietini ne su Jungtinės veiklos, tačiau su Urbico ir Siemens sudaryta subrangos sutartimi, todėl konsorciumo veikla negalėjo bÅ«ti statoma į rizikingÄ padėtį vien tik dėl dviejų partnerių tarpusavio nesutarimų.

Fakto, kad Urbico nevisiÅ¡kai tinkamai vykdė dalinimosi reikÅ¡minga konsorciumo veiklai informacija prievolę, teismas taip pat nelaikė esminiu sutarties pažeidimu. Teismas sprendė, kad atsakovo Siemens negavimas didžiÄ ja dalimi to, ko tikėjosi sudarydamas sutartį, nėra susijęs aiÅ¡kiu ir betarpiÅ¡ku ryÅ¡iu su Urbico kaip atsakingojo partnerio veiksmais, todėl pripažino, jog Siemens, pasitraukdamas iÅ¡ jungtinės veiklos ir tokiu bÅ«du juridiÅ¡kai nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį, atliko veiksmus, kurie atitinka Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytÄ elgesio modelio pobÅ«dį, už kurį partneriai susitarė taikyti atitinkamos formos atsakomybę, suteikiant teisę reikalauti iÅ¡ jungtinės veiklos nepagrįstai iÅ¡stojusio partnerio sumokėti 50 000 000 Lt dydžio baudÄ kiekvienam partneriui.

Teismas nelaikė Siemens veiksmų negalėjimu dalyvauti konsorciumo veikloje, todėl sprendė, jog jo atsakomybė nėra ribojama tiesioginių nuostolių kitiems partneriams sukėlimu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bylos Å¡alys yra privatÅ«s juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. BÅ«damos verslo subjektais, Å¡alys turi patirties verslo ir derybų srityje, todėl gali numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sÄ lygas.

Baudos pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktÄ priteisimÄ , atsižvelgiant į Å¡alių santykių pobÅ«dį, sutarties sudarymo tikslÄ bei prisiimtų prievolių vertę, teismas vertino kaip prigimtinės prievolės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pažeidimo kompensavimo mechanizmÄ , nepriklausantį nuo faktiÅ¡kai patirtų nuostolių dydžio, bet sietinÄ su pacta sund servanda pažeidimu. Nors ir neturėdamas formalių pagrindų mažinti baudÄ , tačiau atsižvelgdamas į žymų netesybų dydį, ieÅ¡kovo Urbico ir trečiojo asmens Fima prisiimtų prievolių jungtinėje veikloje pobÅ«dį (Urbico – kaip atsakingojo partnerio), teismas netesybų dydį sumažino atitinkamai iki 35 000 000 Lt ir 15 000 000 Lt.         Pasisakydamas dėl Urbico reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo Siemens turtinę žalÄ â€“ nuostolius, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryÅ¡ys, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra tada, kai ieÅ¡kovas įrodo netinkamo įsipareigojimų įvykdymo faktÄ , tai yra atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vienÄ iÅ¡ trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Nenustačius netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ieÅ¡kovo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryÅ¡ys pripažįstami tariamais, todėl nesudarančiais pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgdamas į tai, kad Urbico praÅ¡omus priteisti nuostolius sudaro atskiros iÅ¡laidų grupės, patirtos dėl skirtingų darbų, teismas analizavo kiekvienos grupės iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Pasisakydamas dėl Urbico reikalavimo priteisti 23 383,50 Lt iÅ¡laidų dėl Å¡viesoforo valdiklio įjungimo rankiniu bÅ«du, teismas pažymėjo, kad įrodinėjant daikto neatitikimÄ kokybės reikalavimams, kiekvienu atveju bÅ«tina pagrįsti, kokios to daikto savybės neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų.

Nepateikus detalios elektros maitinimo stabilumo analizės, tai yra detalių įtampos matavimų, duomenų apie maitinimo įtampos dažnio pokyčius, neįmanoma vienareikÅ¡miÅ¡kai daryti iÅ¡vados, kad Siemens patiektas Å¡viesoforų valdiklis neatitinka konkurso sÄ lygose nustatytų techninių reikalavimų. Urbico reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Siemens 23 383,50 Lt iÅ¡laidų dėl Å¡viesoforo valdiklio įjungimo rankiniu teismas atmetė neįrodžius priežastinio ryÅ¡io tarp patirtų iÅ¡laidų ir valdiklio kokybės trÅ«kumų egzistavimo.

Urbico reikalavimÄ priteisti 28 560 Lt nuostolių dėl videodetekcijos gedimų teismas atmetė vėlgi konstatavęs nesant galimybės nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp Siemens veiksmų patiekiant videodetekcijos įrenginius ir visos videodetekcijos sistemos sutrikimų, kuriuos Å¡alindama Urbico patyrė praÅ¡omus priteisti nuostolius. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 1 priedo V dalį bÅ«tent Urbico įsipareigojo įrengti indukcines kilpas. Nenurodžius konkrečių aplinkybių, kodėl atsakomybė už Urbico atliktų rangos darbų trÅ«kumus ir dėl to patirtus nuostolius turėtų kilti atsakovui Siemens, reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Siemens 4 462,50 Lt nuostolių dėl indukcinių kilpų gedimų teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .

Dėl nepagrįstumo teismas atmetė ir Urbico reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Siemens nuostolių atlyginimÄ dėl ryÅ¡io sutrikimų. Pagal Jungtinės veiklos sutarties Priedo Nr. 1 XI dalį už ryÅ¡ių sistemos įrengimÄ sankryžose, vaizdo stebėjimo sistemos vietose, dispečerinėje, greičio matuoklių įrengimo sistemos vietose buvo atsakingos Urbico ir Fima. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta aiÅ¡kių ir neabejotinų įrodymų, galinčių pagrįsti priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ tarp Siemens veiksmų ir Urbico patirtų nuostolių, todėl atmetė ir reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų transportui priteisimo.

        Aptardamas ieÅ¡kovo Urbico reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 627 572,79 Lt nuostolių, patirtų dėl Antakalnio-Olandų žiedo Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos įrengimo ir demontavimo darbų, teismas nurodė, kad iÅ¡ pateikto Jungtinės veiklos sutarties Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 IV dalies matyti, jog Urbico buvo atsakingas už Antakalnio-Olandų žiedo Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos projektavimÄ bei įrengimÄ . Urbico, prisiimdamas įsipareigojimus atlikti projektavimo darbus, kaip savo srities profesionalas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog netinkamai atlikus projektavimo darbus jis prisiima ir galimų nuostolių įgyvendinant ydingÄ projektÄ atsiradimo rizikÄ .

Rengiant Antakalnio-Olandų žiedo Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos projektÄ , rengimo procese dalyvavo tiek Urbico, tiek Siemens, tiek Užsakovas. IÅ¡ Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 IV dalies aiÅ¡ku, kad Siemens projekto rengimo darbuose dalyvavo kaip rangovas, atsakingas už sistemos konfigÅ«ravimo darbus. IÅ¡ 2007 m. sausio 15 d. Siemens raÅ¡to Nr. OK – 0853 aiÅ¡ku, kad Siemens taip pat buvo atsakingas už Å¡viesoforų signalizacijos ir ženklinimo pakeitimus sankryžose. IÅ¡ Å¡io bei kitų byloje esančių dokumentų teismui buvo aiÅ¡ku, kad Urbico parengtas Antakalnio-Olandų žiedo Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos projektas priklausė ne tik nuo Siemens pateikto prieÅ¡projekčio, bet ir nuo Užsakovo pageidavimų.

Teismas pažymėjo, kad įvertinus aplinkybę, jog Å¡viesoforais valdomos Antakalnio-Olandų žiedo sankryžos pagrindinis projekto rangovas buvo Urbico, nėra pagrindo konstatuoti esant tiesioginį bei betarpiÅ¡kÄ ryšį tarp Siemens pateikto prieÅ¡projekčio, Urbico parengto, Inžinieriaus bei įgaliotų institucijų patvirtinto sankryžos Å¡viesoforų sistemos projekto bei jo įgyvendinimo metu patirtų nuostolių. IÅ¡ Siemens į bylÄ pateiktų dokumentų teismas darė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo sankryžos Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos projekto rengimo metu Siemens AG specialistai siÅ«lė atlikti Antakalnio-Olandų žiedu vykstančio eismo imitavimo/simuliacijos tyrimÄ , tačiau jo buvo atsisakyta.

Tai patvirtina, kad Antakalnio-Olandų žiede įrengtų Å¡viesoforų montavimo ir demontavimo kaÅ¡tai yra paties Urbico netinkamai atliktų projektavimo darbų pasekmė. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nustatyti nei Siemens neatidžių veiksmų teikiant rekomendacijas Urbico, nei priežastinio ryÅ¡io tarp Urbico patirtų iÅ¡laidų ir Siemens veiksmų.             Teismas sprend?, kad Siemens pareiga mokėti baudÄ kyla iÅ¡ sutarties, atitinkančios Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimus, todėl patenkino Fima ir Urbico reikalavimus dėl atitinkamai 7,9 proc. ir 9,68 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

        Patenkinęs iÅ¡ dalies trečiojo asmens Fima ir didžiÄ ja dalimi ieÅ¡kovo Urbico reikalavimus, teismas priteisė iÅ¡ Siemens jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vertindamas bylos sudėtingumÄ , apimtį, pareikÅ¡tų reikalavimų dydį, Fima ir Urbico atstovų teisinės pagalbos veiksmus, atliktus byloje, ir jų mastÄ bei vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatomis, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas iÅ¡ Siemens priteisė Fima naudai 10 000 Lt, o Urbico naudai 30 000 Lt iÅ¡laidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti.

Fima naudai iÅ¡ Siemens taip pat priteistas 9000 Lt žyminis mokestis, o 8940 Lt dydžio žyminis mokestis grÄ Å¾intas kaip permokėtas. Urbico reikalavimas priteisti iÅ¡ Siemens iÅ¡laidas, patirtas verčiant ekspertizės iÅ¡vadÄ , atmestas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p. atsakovui Siemens sugrÄ Å¾intas už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis.           Teismas nerado pagrindo atsakovo Siemens veiksmuose nustatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis elementų, todėl atmetė ieÅ¡kovo Urbico praÅ¡ymÄ dėl baudos Siemens skyrimo už veikimÄ prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į skundus argumentai        Atskiruoju skundu atsakovas Siemens praÅ¡o panaikinti teismo nutartį dalyje, kurioje iÅ¡ dalies patenkinti Urbico ir Fima reikalavimai atsakovo Siemens atžvilgiu ir atmestas Siemens prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovui Urbico, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti Urbico ir Fima ieÅ¡kinius bei patenkinti Siemens prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Urbico (tomas 19, b. l. 16-88)          Pagrindiniai skundo argumentai:       1. Pažeistos procesinės teisės normos, o tai sÄ lygojo neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 str. 1 ir 2 d.).

Teismas pažeidė įrodymo rinkimo ir vertinimo taisykles, todėl Urbico pripažintus Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus nepagrįstai įvardijo kaip formalius arba pernelyg nutolusius nuo Siemens atliktų veiksmų nutraukiant Jungtinės veiklos sutartį; skundžiama nutartimi neatskleista bylos esmė, teismo motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismo nutartis nenuosekli, išvados ir teiginiai prieštaringi:         1.1. Teismas neteisėtai pripažino Urbico padarytus Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus neesminiais ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti kitus Urbico padarytus esminius Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus.        Teismas nenagrinėjo ir nevertino Siemens nurodytų Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus įrodančių faktinių aplinkybių, apsiribodamas tik Urbico tendencingai įvardintomis aplinkybėmis.

Teismas padarė fakto klaidų, o tai rodo, kad jis galėjo bÅ«ti neįsigilinęs į bylÄ arba nesupratęs jos esmės. NeiÅ¡nagrinėjęs ir tinkamai neįvertinęs reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, teismas klaidingai įvertino ir kvalifikavo konstatuotus Urbico sutartinių įsipareigojimų pažeidimus. Siemens nurodė reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas pagrindė įrodymais dėl Urbico padarytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, sudariusių sÄ lygas Siemens vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį:        1.2. Urbico veikė prieÅ¡ingai Siemens interesams, nes be Jungtinės veiklos sutartimi privalomo Valdymo komiteto pritarimo sudarė keletÄ susitarimų su Užsakovu ir Nordea banku, kuriais be pagrindo buvo pripažinti Automatizuoto Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos (toliau – Sistemos) defektai ir kaltė dėl jų suversta Siemens, pakeistos Rangos sutarties sÄ lygos ir kt.

Pasisakydamas dėl be Valdymo komiteto pritarimo ir be Siemens žinios sudaryto Urbico ir Užsakovo 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo, teismas nevertino Å¡io susitarimo sudarymo aplinkybių ir tikslų, nes juo Urbico siekė tik iÅ¡vengti savo atsakomybės už tai, kad netinkamai vykdė Rangos sutartį, siekdama visÄ atsakomybę už tai suversti Siemens. Teismas taip pat nevertino Rangos sutarties turinio, todėl nenustatė, kad Susitarimas dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo prieÅ¡taravo Rangos sutarties sÄ lygoms dėl galimybės priimti darbus su nežymiais defektais, atidėti jų iÅ¡taisymÄ .

Teismas nevertino to, kad Rangos sutartis nenumato galimybės sudaryti SusitarimÄ dėl tarpinio darbų perėmimo, Rangos sutartyje nėra nuostatų dėl tarpinio neužbaigtų darbų tinkamumo įteisinimo. Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo Urbico sutiko su Rangos sutarties Konkrečiųjų sÄ lygų 14.7 punkte nustatytos mokėjimų tvarkos pakeitimu ir sutarė, kad mokėjimai bus vykdomi tik po defektų iÅ¡taisymo, be to, buvo pakeistos Rangos sutarties nuostatos dėl garantijos termino pradžios skaičiavimo, jÄ susiejant su defektų iÅ¡taisymo momentu.

Sudarydamas tokio turinio SusitarimÄ dėl tarpinių darbų perėmimo Urbico veikė ne konsorciumo, bet iÅ¡imtinai savo interesais, o tokie veiksmai atitinka CK 6.217 str. 2 d. numatytas esminio sutarties pažeidimo sÄ lygas.         Teismas nevertino Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo sudarymo pasekmių, sukėlusių rizikÄ , kad Užsakovas jokių darbų apskritai nepriims ir savo reikalavimus nukreips tik į Siemens. Susitarimu Užsakovas faktiÅ¡kai nepriėmė darbų pagal Rangos sutartį ir dėl to Užsakovui nekilo pareiga mokėti už atliktus darbus, buvo sudarytos prielaidos jam piktnaudžiauti padėtimi ir vilkinti Perėmimo pažymos iÅ¡davimÄ , nepriimant darbų net ir dėl smulkių neesminių defektų (Perėmimo pažyma buvo iÅ¡duota tik 2010 m. lapkričio 5 d.).

Susitarimas dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo buvo naudingas vieninteliam Urbico, nes jo pagrindu buvo sudarytas 2009 m. kovo 27 d. Susitarimas dėl mokėjimų, pagal kurį Urbico gavo iÅ¡ Nordea banko daugiau kaip 24 000 000 Lt dydžio kreditÄ , jį panaudojusi savo nemokumo problemoms spręsti. Kiti jungtinės veiklos partneriai apmokėjimo už savo atliktus darbus negalėjo gauti tiesiogiai iÅ¡ Užsakovo (mokėjimų reikalavimo iÅ¡ Užsakovo teisė buvo perleista Nordea bankui).

Partneriai iÅ¡ sutarties negavo to, ko tikėjosi, todėl Urbico veiksmai pripažintini esminiu sutarties pažeidimu, tenkinančiu CK 6.217 str. 2 d. sÄ lygas.          Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas, kad Susitarimu dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo pripažinti darbų trÅ«kumai nėra esminis Siemens interesų pažeidimas. Rangos sutarties vykdymo klausimai nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ , ne jį sudaro tik įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdymo vertinimas.

Byloje kelti klausimai dėl Siemens neva netinkamai atliktų darbų pagal Rangos sutartį yra Å¡alutiniai ir neturi reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos kontekste. Byloje esanti medžiaga akivaizdžiai nepakankama konstatuoti, kad bÅ«tent dėl Siemens veiksmų Rangos sutartis buvo vykdoma su trÅ«kumais. PrieÅ¡ingai – byloje esantys duomenys leidžia tvirtinti, kad netinkamÄ Rangos sutarties vykdymÄ lėmė ieÅ¡kovui Urbico priskirtų darbų vykdymo trÅ«kumai (vėlavimas, darbų defektai). Teismas neatsižvelgė į tai, kad Siemens dar iki Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo iÅ¡reiÅ¡kė Urbico ir Užsakovui motyvuotÄ nesutikimÄ su Užsakovo nurodomais darbų trÅ«kumais.

        Siemens skunde toliau nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo sudarymÄ be Valdymo komiteto pritarimo kaip neesminį (formalų) Jungtinės veiklos sutarties pažeidimÄ . Jungtinės veiklos partnerių interesų konflikto rizika padidėja vienam iÅ¡ partnerių suteikus „iÅ¡plėstinius įgalinimus“, todėl Jungtinės veiklos sutartyje ir buvo numatytos atsakingojo partnerio veiksmų kontrolės priemonės. Viena iÅ¡ tokių priemonių buvo Valdymo komiteto pritarimas atsakingojo partnerio veiksmams ir sprendimams pagal Jungtinės veiklos sutarties 1.2 punktÄ .

SÄ lyga dėl atsakingojo partnerio veiksmų suderinimo su kitais partneriais laikytina esmine sutarties sÄ lyga, kurios nesilaikymas sukelia nukentėjusiai Å¡aliai teisę nutraukti sutartį. Susitarimų sudarymas be Valdymo komiteto pritarimo negali bÅ«ti laikomas formaliu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu. Pažeidimo sudarius susitarimus be Valdymo komiteto pritarimo formalumÄ panaikina ir tokių pažeidimų mastas bei pakartotinumas, įrodantis Urbico tyčinį neteisėtÄ veikimÄ .            Pasak apelianto, teismas be pagrindo nevertino kitų be Siemens žinios ir sutikimo sudarytų Urbico susitarimų, kaip nepatenkančių į bylos nagrinėjimo ribas.

Nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos pirmosios instancijos teismas laikėsi neteisingos pozicijos, kad vertinant esminius sutarties pažeidimus, lėmusius sutarties nutraukimÄ , esÄ reikia vertinti tik tas aplinkybes, kurias sutartį nutraukianti Å¡alis žinojo ir nurodė sutarties nutraukimo metu. Teismas pažeidė CPK 226 str. ir CPK 230 str. 1 d. nuostatas bei CK 1.5 str. įtvirtintÄ teisingumo principÄ , atsisakydamas nagrinėti ir vertinti Siemens pateiktus įrodymus apie Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus, apie kuriuos Siemens sužinojo po sutarties nutraukimo.

Eilės kitų Urbico susitarimų be Valdymo komiteto pritarimo sudarymas parodo, kad Urbico nuolatos tyčia pažeidinėjo Jungtinės veiklos sutartį, veikdama tik savo interesais. Teismas privalėjo nagrinėti bei vertinti ir kitus Siemens nurodytus Urbico sudarytus susitarimus be Valdymo komiteto pritarimo bei Siemens žinios, prieÅ¡taravusius Jungtinės veiklos sutarties tikslams (2007 m. liepos 23 d. Reikalavimų perleidimo sutartį su Nordea banku, 2009 m. sausio 5 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie Paslaugų teikimo sutarties, 2009 m. sausio 5 d.

PapildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie Paslaugų teikimo sutarties, sudarytus su Užsakovu, 2009 m. kovo 27 d. susitarimÄ su Užsakovu ir Nordea banku dėl mokėjimų). Tie susitarimai įrodo Urbico veikimÄ prieÅ¡ingai konsorciumo ir jungtinės veiklos partnerių interesams, jie atitinka CK 6.217 str. 2 d. nustatytas sutarties esminio pažeidimo sÄ lygas.        1.3.  Urbico slėpė nuo Siemens reikÅ¡mingÄ informacijÄ , nes net ir po praÅ¡ymų nepateikė informacijos apie sudarytus susitarimus, pažeidžiančius Siemens interesus.

Å ios Urbico pareigos pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.14 ir 3.17 punktus nevykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Teismas klaidingai pripažino, jog Urbico vykdė pareigÄ dalintis su partneriais reikÅ¡minga informacija. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl savo pobÅ«džio bei masto Urbico pareigos keistis informacija nevykdymas nelaikytinas atitinkančiu CK 6.217 str. 2 d. sÄ lygas dėl esminio sutarties pažeidimo. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis dėl neva įsiteisėjusio Vilniaus 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo (Å¡is sprendimas buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo), bei tuo, kad Siemens reikalavo iÅ¡ Urbico pateikti SusitarimÄ dėl tarpinių darbų perėmimo tik 2009 m. rugpjūčio 10 d. praneÅ¡imu.

Å io Susitarimo 1 priedo, kuriame nurodyti perimami darbai, Siemens reikalavo iÅ¡ Urbico dar iki 2009 m. rugpjūčio 10 d. (tÄ patvirtina byloje esantys Siemens raÅ¡tai ieÅ¡kovui Urbico). Siemens reikÅ¡mingos informacijos Urbico neteikė tyčia, todėl Siemens nebegalėjo tikėtis, kad Urbico Å¡iÄ pareigÄ vykdys ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Urbico netgi kliudė praÅ¡omÄ informacijÄ Siemens gauti iÅ¡ Užsakovo. Teismas nevertino, kokiomis aplinkybėmis Siemens sužinojo apie Urbico sudarytus be Valdymo komiteto pritarimo ir Siemens žinios susitarimus.

Padaręs fakto klaidų ir neįvertinęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Urbico teikė informacijÄ Siemens, kad Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo nepateikimas esÄ s tik formalus Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas. Atsižvelgdama į Urbico tyčinių pažeidimų mastÄ , pakartotinumÄ ir vienaÅ¡aliÅ¡kai atliktų veiksmų pasekmes, Siemens teigia, kad atotrÅ«kis tarpo to, ko Siemens tikėjosi, ir to, kÄ gavo, yra itin didelis ir pagrindžia esminio sutarties pažeidimo pobÅ«dį.           1.4.  Urbico slėpė informacijÄ apie savo nemokumÄ ir nevykdė darbų pagal Rangos sutartį finansavimo pareigos.

Teismas pateikė nenuoseklius ir prieÅ¡taringus motyvus dėl Siemens pozicijos apie tai, kad Urbico pareigos finansuoti Rangos sutarties darbus pagal Jungtinės veiklos sutarties 1.7 punktÄ ir iÅ¡ to kylančios pareigos dalintis informacija apie savo finansinę padėtį nevykdymas yra esminis Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas. Teismas suklydo nevertindamas restruktÅ«rizavimo procedÅ«rų taikymo pasekmių ( ieÅ¡kovui Urbico iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla) ir nepagrįstai sureikÅ¡mindamas Siemens atliktų darbų galimo nepriėmimo dėl tariamų defektų aplinkybę.

IeÅ¡kovui Urbico iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ tapo akivaizdu, jog jis negalėjo tinkamai vykdyti pareigos finansuojant konkurso darbus ir atsiskaityti su partneriais už jų atliktus darbus. RestruktÅ«rizavimo bylos Urbico iÅ¡kėlimas ir neteisėtų susitarimų sudarymas lėmė, kad pasikeitė atsiskaitymo pagal Jungtinės veiklos sutartį tvarka, o to, sudarydami sutartį, partneriai negalėjo numatyti. Egzistavo CK 6.219 str. numatytas pagrindas, nes buvo aiÅ¡ku, jog Urbico iÅ¡ esmės pažeis Jungtinės veiklos sutartį, negalėdama sumokėti veiklos partneriui Siemens.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Urbico turėjo informuoti Jungtinės veiklos sutarties partnerius apie tai, jog ji susiduria su finansiniais sunkumais, turinčiais įtakos atsiskaitymui su partneriais ir keliančiais grėsmę jungtinės veiklos tikslų įgyvendinimui. Urbico tyčinis slėpimas informacijos apie savo nemokumÄ ir negalėjimÄ vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutarties 1.7. ir 3.4.3 punktus yra esminis Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas.         1.5.  Urbico nepateikė užsakovui Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo.

Teismo iÅ¡vada apie tai, kad daugiau kaip trejus metus nepateikdami Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijų, Jungtinės veiklos sutarties partneriai to nelaikė esminiu jungtinės veiklos uždaviniu, yra nepagrįsta ir neteisėta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Užsakovas reikalavo pateikti Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimÄ ir jį atnaujinti. Urbico pateiktas Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimas galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. TokiÄ garantija pagal Jungtinės veiklos sutarties reikalavimus buvo pateikęs ir Siemens, todėl nesuprantama, kuo teismas grindė iÅ¡vadÄ , kad sutarties partneriai daugiau kaip trejus metus nepateikė Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijų.

Užsakovas turi Rangos sutartyje įtvirtintÄ teisę nutraukti sutartį, jeigu Rangovas nepateiks Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Užsakovas grasino sustabdyti darbus, jeigu nebus atnaujintas Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimas, todėl teismo teiginiai apie tai, kad Siemens baimės dėl Užsakovo galimybės nutraukti sutartį esančios hipotetinės, yra nepagrįsti. Urbico tyčia neteikė Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo, nes dėl savo prastos finansinės padėties jo negalėjo gauti, be to, nesÄ Å¾iningai siekė, kad tokiÄ garantijÄ Užsakovas gautų iÅ¡ Siemens, nes esÄ tik jo darbai likę neatlikti.

Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkto pažeidimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu.        1.6.  Urbico nevykdė esminės Rangos sutarties dalies – Viešojo transporto prioriteto sistemos (VTPS) įdiegimo darbų, tačiau teismas šios aplinkybės nepagrįstai nevertino. Atsisakymas įdiegti VTPS laikytinas Urbico padarytu esminiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu, nes:

a) VTPS yra viena esminių projekto dalių, užtikrinant diegiamos sistemos intelektualinį lygį;

2) jos vertė sudarė net 7 360 747 Lt (be PVM);

3) be VTPS negalėjo būti perduoti nei vieno partnerio atlikti darbai Užsakovui;

4) Užsakovas turėjo teisę nutraukti Rangos sutartį tuo pagrindu, kad Urbico ir Fima nevykdė VTPS darbų;

5) Užsakovas galėjo įpareigoti Siemens vykdyti VTPS diegimo darbus, nes partneriai pagal Jungtinės veiklos sutartį prisiėmė solidariÄ atsakomybę prieÅ¡ UžsakovÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Urbico tyčia vengė vykdyti VTPS diegimo darbus. VPTS taip ir liko neįdiegta, o Užsakovas pareiÅ¡kė pretenzijÄ konsorciumui dėl sutarties kainos sumažinimo neįdiegtos VTPS verte. Tokios reikÅ¡mingos rizikos sudarydama Jungtinės veiklos sutartį Siemens neprisiėmė, todėl atsisakymas vykdyti VTPS įdiegimo darbus laikytinas esminiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu.           1.7. Visų nurodytų aplinkybių visetas sudaro esminius ir daugkartinius Urbico padarytus Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus.

Dėl Å¡ių pažeidimų vienaÅ¡alis Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas buvo teisėta ir adekvati Siemens gynybos priemonė. Teismas nevertino visų Urbico pažeidimų viseto, apsiribodamas atskirų Siemens nurodytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų analize, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Urbico iÅ¡ esmės nepažeidė sutarties. Teismų praktika patvirtina, kad daugybinių ir tęstinių pažeidimų visetas laikomas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindÄ nutraukti sutartį.

Visi pažeidimai demonstruoja didžiulį atotrÅ«kį tarp to, ko Siemens tikėjosi, sudarydamas Jungtinės veiklos sutartį, ir to, kÄ realiai gavo, be to, dėl Å¡ių pažeidimų realiai grėsė ne mažesni nei 20 000 000 Lt dydžio nuostoliai. Sutarties nutraukimas buvo adekvati Siemens savigynos priemonė nuo atsakingojo partnerio Urbico vykdomų pažeidimų.       1.8.  Skundžiamoje nutartyje pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų – Užsakovo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ ir Nordea Bank Finland Plc teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindÄ .      2.  Netinkamai pritaikytos ir iÅ¡aiÅ¡kintos materialinės teisės normos, turėjusios įtakos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, konkrečiai – CK 6.217 str. bei CK LI skyriaus normos dėl Jungtinės veiklos teisinių santykių, CK 6.246 str. dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, taip pat CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. ir CK 6.980 str. 2 d. nustatytos netesybų mažinimo taisyklės. Å i skundo dalis grindžiama tokiais argumentais:     2.1.  Nutraukęs sutartį Siemens toliau vykdė savo pareigas pagal Rangos sutartį, nesukeldamas jokių neigiamų pasekmių kitoms sutarties Å¡alims, todėl jam negali bÅ«ti taikoma Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte numatyta bauda.

Konstatavus teisėtÄ Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ , Siemens negali bÅ«ti taikomos sutartinės netesybos – bauda, todėl Urbico ir Fima ieÅ¡kiniai turėjo bÅ«ti atmesti. Teismas nevertino civilinės atsakomybės pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktÄ atsiradimo sÄ lygų. VienaÅ¡alis sutarties nutraukimas negali bÅ«ti tapatinamas su neteisėtais veiksmais, kurie yra bÅ«tina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lyga. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nurodytas sÄ lygas Siemens neteisėti veiksmai neegzistavo.

Urbico padaryti Jungtinės veiklos sutarties pažeidimai, net jeigu jie ir bÅ«tų pripažinti neesminiais, lėmė Siemens negalėjimÄ dalyvauti jungtinėje veikloje. Jokių nuostolių ar kitų neigiamų pasekmių dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo kiti Jungtinės veiklos sutarties dalyviai nepatyrė. Nesant neteisėtų veiksmų negali bÅ«ti taikoma sutarties 5.1 punkte numatyta bauda, net jeigu teismas ir pripažintų, jog Siemens nutraukė sutartį neteisėtai.     2.2. Nutarties dalis dėl ieÅ¡kovams priteisiamų netesybų dydžio priteisimo yra nemotyvuota.

Teismas niekaip nemotyvavo sutartinių netesybų sumažinimo iki skundžiamoje nutartyje nurodytų sumų. Tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas pripažinti nutartį prieÅ¡taraujančia CPK 291 str. 1 d. 5 punktui ir jÄ panaikinti. Nutarties dalis dėl netesybų priteisimo nepagrįsta įrodymais ir prieÅ¡tarauja CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., 6.259 str. ir 6.980 str. 2 d. nuostatoms, nes teismas:       a) priteisė baudines netesybas, kurios draudžiamos kaip prieÅ¡taraujančios vieÅ¡ajai tvarkai;

      b) nepagrįstai priteisė ieškovui Urbico netesybas, nors Urbico neįrodė jokių nuostolių, susijusių su Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu ar esančių priežastiniame ryšyje su Jungtinės veiklos sutarties pabaiga dėl jos nutraukimo;        c) nepagrįstai priteisė ieškovui Fima netesybas, nors Fima neįrodė jokių nuostolių, susijusių su Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu;       d) priteisė nepagrįstai dideles netesybas, lyginant su Siemens prievolių pagal Rangos sutartį ir Jungtinės veiklos sutartį dydžiu;

      e) nepagrįstai priteisė netesybas, keletÄ kartų virÅ¡ijančias iÅ¡ viso projekto numatytÄ gauti Urbico bei Fima pelnÄ , taip įteisindamas ieÅ¡kovų nepagrįstÄ praturtėjimÄ bei lupikavimÄ ;       f) nevertino, kad nutraukęs Jungtinės veiklos sutartį Siemens toliau vykdė jam priskirtus darbus ir pridavė juos Užsakovui, todėl nekilo jokių nuostolių, kuriems kompensuoti buvo numatytos netesybos. Vienas iÅ¡ pagrindų mažinti netesybas yra prievolės dalies įvykdymas.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad sutartinės netesybos buvo skirtos užtikrinti, jog pasitraukus vienam ir konsorciumo partnerių, būtų padengti kitų partnerių nuostoliai, kurie kiltų konsorciumui nepajėgiant įvykdyti savo įsipareigojimų. Siemens savo prievoles vykdė ir po Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir jas įvykdė.      g) neištyrė pateiktų įrodymų ir neįvertino Urbico veiksmų, kuriais ji pati kalta dėl savo nurodytų nuostolių.

Jeigu ir sutikus su argumentais, kad Urbico pažeidimai nesukėlė pagrindo Siemens nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, priteisdamas netesybas teismas negal?jo neatsižvelgti, kad sutarties nutraukimas buvo išprovokuotas Urbico padarytø sutarties pažeidimø, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino. Teismas tur?jo atsižvelgti ? Urbico netinkam? sutarties vykdym?, spræsdamas tiek Urbico teis?s ? netesybas, tiek jų dydžio klausimus, ta?iau to nepadar?.      2.3. Urbico ir Fima kartu su netesybomis reikalavo priteisti procesines pal?kanas, skai?iuotinas pagal Mok?jimø, atliekamø pagal komercinius sandorius, v?lavimo prevencijos ?statym? (toliau – Mokėjimų įstatymo).

Urbico ir Fima reikalavimus dėl netesybų grind? padarytais ar ateityje atsirasiančiais nuostoliais. Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog netesybos nustatomos siekiant atlyginti nukent?jusios Å¡alies patirtus nuostolius. Mok?jimø įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad jis nereglamentuoja pal?kanø, susijusiø su mok?jimais nuostoliams atlyginti. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti Mok?jimø ?statym? ir priteisti pagal šį įstatymÄ skai?iuotinas procesines pal?kanas.

Be to, teismas Fima naudai priteisė palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, nors Fima savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atsakovui Siemens teisme pareiÅ¡kė 2010 m. kovo 5 d., t. y. jau po bylos iÅ¡kėlimo dienos (2009 m. gruodžio 1 d.). Fima priteistinos procesinės palÅ«kanos turi bÅ«ti skaičiuojamos nuo Å¡io asmens savarankiÅ¡ko reikalavimo teismui pateikimo dienos, bet ne nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.      2.4. Apelianto ?sitikinimu, pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs faktines aplinkybes, nepagr?stai atsakomybæ už Jungtin?s veiklos sutarties pabaig? priskyr? atsakovui Siemens.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas Urbico tur?jo b?ti pripažintas atsakingu už Jungtin?s veiklos sutarties pabaig?, todėl jam kilo pareiga sumok?ti atsakovui Siemens 50 000 000 litø dydžio netesybas pagal Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkt?. Apelianto teigimu, Jungtin?s veiklos sutartis baig?si d?l atsakovo nurodytų Urbico ty?iniø veiksmø, kuriais jis iÅ¡ esm?s pažeid? Å¡iÄ sutart?, taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡damas savo pozicij? toliau nebedalyvauti jungtin?je veikloje. Jeigu teismas nesutiktų su apelianto pozicija, kad netesybos negali b?ti baudinės, Siemens turi b?ti priteisiamos 50 000 000 Lt netesybos (neatsižvelgiant ? realiai Siemens patirtus nuostolius) iÅ¡ ieÅ¡kovo Urbico, šį pripažinus atsakingu už jungtin?s veiklos pabaig?.       3. Teismas iÅ¡ esmės apribojo konstitucinę Siemens teisę į tinkamÄ teismo procesÄ , nes pažeidė CPK 259 str. 1 dalį, numatančiÄ , kad byla baigiama priimant teismo sprendimÄ .

Jeigu dalis reikalavimø iÅ¡ esm?s spræstini priimant sprendim?, o kita dalis gal?tø b?ti baigta priimant nutartį, teismas visus Å¡iuos klausimus turi iÅ¡spræsti priimdamas vien? procesinį dokument? – sprendim?. Be jokių motyvų byla pagal tris atskirus ieÅ¡kinius buvo iÅ¡spręsta nutartimi. Siemens turėjo vos 7 dienų terminÄ atskirajam skundui paduoti, kuris buvo akivaizdžiai nepakankamas siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į tinkamÄ teismo procesÄ Å¡ioje byloje. Be to, galimybė susipažinti su bylos medžiaga buvo suteikta likus vos vienai dienai iki skundo pateikimo termino pabaigos.

Apelianto nuomone, ginčas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas esmingai pažeidus proceso teisės normų reikalavimus.         Atskiruoju skundu ieškovas Urbico prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pilnai tenkinti Urbico reikalavimus atsakovui Siemens dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų (baudos) priteisimo, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas taip pat prašo iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti kaip nepagrįstus teismo motyvus dėl nustatytų formalių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų dėl su Užsakovu sudaryto 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo be atskiro Valdymo komiteto sprendimo, taip pat dėl pareigos partneriams keistis informacija, bÅ«tina tinkamam įsipareigojimų įvykdymui. Kitoje (neskundžiamoje) dalyje apeliantas praÅ¡o palikti teismo nutartį nepakeistÄ (tomas 20, b. l. 47-78)          Pagrindiniai ieÅ¡kovo Urbico skundo argumentai:       1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra padaręs bent du Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus, nors jie ir buvo pripažinti neesminiais:      1.1. Darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas (atsakingasis partneris) formaliai negalėjo su Užsakovu sudaryti 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo be konsorciumo Valdymo komiteto pritarimo, teismas neįvertino ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų. Atsakovo nurodyti vienaÅ¡alio Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindai iÅ¡eina iÅ¡ bylos nagrinėjimo ribų, nes jie nebuvo įvardinti atsakovo 2009 m. rugpjūčio 10 d. praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ , o plėsti apibrėžtas ginčo ribas nebuvo pagrindo. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas pateikė naujas Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindų versijas, kurių nebuvo jo praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ .

Apie naujai iÅ¡keltus sutarties nutraukimo pagrindus atsakovas neinformavo ieÅ¡kovo CK 6.218 str. 1 d. nustatyta tvarka, todėl neturi pagrindo remtis kitais pagrindais nei nurodyti jo praneÅ¡ime apie numatomÄ sutarties nutraukimÄ . Teismas neturėjo vertinti atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų kitų sutarties nutraukimo pagrindų. IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų turi bÅ«ti paÅ¡alinti atsakovo praneÅ¡ime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nenurodyti sutarties nutraukimo pagrindai, nes jie negali patekti į bylos nagrinėjimo dalyko ribas.

      1.2. IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad teismas be pagrindo pripažino 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymÄ nesant Valdymo komiteto pritarimo formaliu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu. Jungtinės veiklos sutarties sÄ lygų sisteminės analizės pagrindu apeliantas tvirtina, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Susitarimui dėl darbų dalinio priėmimo sudaryti buvo reikalingas kitų konsorciumo narių pritarimas. Vertindamas Jungtinės veiklos sutarties 3.4.4 punkto sÄ lygas teismas negalėjo nepripažinti, jog ieÅ¡kovas turėjo teisę konsorciumo vardu sudaryti ir pasiraÅ¡yti visus einamuosius sutarčių vykdymo dokumentus, o tokiu dokumentu ir yra laikytinas 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimas, nes jis iš esmės skirtas darbų perdavimui, o tam atskiro leidimo ieškovui nereikėjo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Jungtin?s veiklos sutarties nuostatomis, negal?jo konstatuoti ieškovo padaryto šios sutarties pažeidimo, o jį konstatavęs – pažeidė įstatyme įtvirtintus bei teismø praktikoje išplėtotus sutar?iø aiškinimo ir taikymo principus.          1.3. Konsorciumo Valdymo komiteto 2007 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1 buvo nutarta, kad prievolėms pagal ieškovo ir Nordea banko kredito sutartį užtikrinti ieškovas konsorciumo vardu pasirašys visus su tuo susijusius dokumentus. 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimas buvo sudarytas siekiant gauti finansavimÄ iÅ¡ banko, kad bÅ«tų galima vykdyti tolimesnius darbus pagal Jungtinės veiklos ir Rangos sutartis, todėl jis buvo sudarytas visų konsorciumo partnerių interesais. Apeliantas praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties nepagrįstus motyvus dėl Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo dėl su Užsakovu sudaryto 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo be atskiro Valdymo komiteto pritarimo.        1.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagr?stÄ iÅ¡vad?, kad ieÅ¡kovas formaliai pažeid? Jungtin?s veiklos sutarties nuostatas d?l pareigos partneriams keistis informacija, b?tina tinkamam ?sipareigojimø ?vykdymui, nors ir pažymėjo, kad Å¡i aplinkyb? nesudar? esminio sutarties pažeidimo.

Byloje iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovo motyvai ir pateikti ?rodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas laik?si pareigos keistis su partneriais b?tina informacija. Teismas kaip formalø Jungtin?s veiklos sutarties sÄ lygų d?l pareigos partneriams keistis informacija, b?tina tinkamam ?sipareigojimø ?vykdymui, pažeidim? ?vertino aplinkybæ, jog ieÅ¡kovas apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarim? d?l tarpiniø darbø perėmimo neinformavo atsakovo, o gavæs praneÅ¡im? d?l sutarties nutraukimo nepateik? atsakovui to Susitarimo kopijos. Pasak apelianto, tokia teismo iÅ¡vada keistina, nes atsakovas pats gal?jo gauti vis? reikaling? informacij?, o ieÅ¡kovas netur?jo pareigos tarpininkauti atsakovui santykiuose su Užsakovu.      1.5. Teismas pagr?stai nustat? aplinkybes, kad 2009 m. kovo 5 d.

Susitarime su Užsakovu įrašyti kaip nepriimtini d?l netinkamo atlikimo atsakovo darbai buvo nurodyti ir žinomi atsakovui dar iš 2008 metais su Užsakovu vykusio susirašin?jimo ir susitikimø, todėl apie Susitarime su Užsakovu nurodytas su atsakovu susijusias aplinkybes šis buvo tinkamai informuotas ir negal?jo jø nežinoti.      1.6. Teismas vadovavosi kaip preziumuojama aplinkybe Vilniaus m. 1 apylink?s teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilin?je byloje Nr. 2-14540- 640/2009, kuriame konstatuota, jog Jungtinės veiklos sutarties šalys nuolat bendradarbiavo ir ieškovas nuolat teik? informacij? atsakovui.

Ši konstatuota aplinkyb? nebuvo paneigta jokiais byloje esan?iais ?rodymais, tod?l pirmosios instancijos teismas netur?jo pagrindo nelaikyti min?tame teismo sprendime nurodytø aplinkybiø ?rodytomis.       2.  Apelianto vertinimu, Jungtinės veiklos sutarties 1.5 punkte nustatytos netesybos nebuvo aiškiai per didelės, todėl teismas nepagrįstai sumažino jų dydį. Atsakovas tokį netesybų dydį pripažino tiek ikisutartiniuose santykiuose su Jungtinės veiklos sutarties šalimis, tiek bylos nagrinėjimo metu.

Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad netesybas ir jų dydį nustatanti Jungtinės veiklos sutarties nuostata buvo įtraukta atsakovo siūlymu. Teismas negal?jo vertinti netesybø dydžio aplinkyb?s ieškovo, pri?musio atsakovo pasi?lytas sutartines s?lygas d?l netesybø dydžio, nenaudai. Be to, atsakovas bylos nagrin?jimo metu priešieškiniu pareišk? ieškovui reikalavim? priteisti tokio paties Jungtin?s veiklos sutartyje numatyto 50 000 000 Lt dydžio netesybas, tuo dar kart? pripažindamas, kad toks netesybø dydis yra pagr?stas.

Teismas ?statyminiu pagrindu tur?jo preziumuoti ?rodyta pagr?sto netesybø dydžio aplinkybæ (CPK 182 str. 5 p.).     3. Teismas pagr?stai nustat?, kad n?ra teisinio pagrindo riboti atsakovo atsakomybæ, tod?l padaryti nuostoliai, apibrėžti sutartinių netesybų dydžiu, turėjo b?ti atlyginti visiÅ¡kai. Nemotyvuotas netesybų mažinimas reiÅ¡kia atleidimÄ nuo civilinės atsakomybės įstatymuose nenumatytais pagrindais, kurių sÄ raÅ¡as yra iÅ¡samus (CK 6.253 str.). IeÅ¡kovas paaiÅ¡kinimais teisme ir į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais ?rodymais patvirtino, kad ieÅ¡kovas d?l atsakovo įvykdyto Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo patyr? netgi didesnio dydžio nuostolius už praÅ¡omas priteisti 50 000 000 Lt netesybas.

Ieškovo patirtiems nuostoliams viršijant Jungtin?s veiklos sutartyje numatytø netesybø dyd?, netesybø dydis negal?jo b?ti mažinamas.     4. Teismas, iš esm?s nemotyvuodamas priteistinø netesybø dydžio sumažinimo, faktiškai paneig? suderint? šaliø vali? d?l atsakomyb?s už sutartiniø ?sipareigojimø pažeidim?, sutarties privalomumo ir vykdytinumo principus. Atsakovo ?vykdytas Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimas sutrukd? pašalinti jo atliktø darbø defektus, pabaigti laiku atlikti nebaigtus atsakovo darbus bei laiku juos perduoti su kitø konsorciumo nariø darbais Užsakovui.

D?l atsakovo darbø nepabaigimo laiku Užsakovas paskai?iavo Jungtin?s veiklos sutarties šalims didelius nuostolius, todėl Jungtin?s veiklos sutarties šalys iš sutarties pasitraukusio atsakovo turi pagr?st? teisæ reikalauti šaliø susitarimu nustatytø netesybø, kad kompensuoti šaliø praradimus ne?vykdžius ir netinkamai ?vykdžius sutartinius ?sipareigojimus. Teismas į šias aplinkybes be pagrindo neatsižvelgė.     5. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 23 383,50 Lt išlaidų dėl šviesoforo valdiklio įjungimo rankiniu būdu atmestinas, neįrodžius tiesioginio priežastinio ryšio tarp patirtų išlaidų ir valdiklio kokybės trūkumų fakto.

Atsakovas pripažino, jog jo tiekiami valdikliai neatitinka konkurso sÄ lygų reikalavimų. Atsakovo pateiktų ir sumontuotų valdiklių veikimas neatitiko tų reikalavimų iki pat baigiamųjų bandymų datos. Kadangi atsakovas patiekė įrangÄ , neatitinkančiÄ konkurso reikalavimų, todėl ieÅ¡kovo patirtos 23 383,50 Lt iÅ¡laidos yra visiÅ¡kai pagrįstos.     6. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nėra galimybės nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų pateikiant videodetekcijos įrenginius ir videodetekcijos sistemos sutrikimų.

Ä®statymin? atsakovo, kaip jam priskirtos pateikti įrangos pardavėjo, pareiga garantuoti perduodamos ?rangos kokybæ buvo numatyta ir Jungtin?s veiklos sutartyje. Atsakovas buvo videodetektoriø tiek?jas, tod?l jis yra atsakingas už Å¡ios ?rangos kokybæ. Nepaneigta, kad videodetekcijos gedimai, kuriuos Å¡alinti buvo priverstas ieÅ¡kovas, buvo susiję iÅ¡skirtinai su pačia įranga, o ne jos įdiegimu. Atsakovo tiekiama įranga buvo nekokybiÅ¡ka, todėl jis turi pareigÄ atsakyti už tinkamÄ jos veikimÄ .

Atsakovo raÅ¡tai, kuriais jis siÅ«lė naudoti indukcinius jutiklius, taip pat neatleidžia nuo pareigos patiekti tinkamÄ Ä¯rangÄ . IÅ¡ anksto žinodamas, kad tokia įranga neveiks, atsakovas, kaip įrangos tiekėjas, privalėjo informuoti UžsakovÄ apie tokios įrangos netinkamumÄ . Užsakovui nepritarus atsakovo siÅ«lymui ir atsakovui nenurodžius, kad jis negal?s patiekti kokybiÅ¡kø videodetekcijos ?renginiø, atsakovas negali b?ti atleistas nuo atsakomyb?s už netinkam? jo pateiktø videodetekcijos ?renginiø veikimÄ .

Netinkamo ?renginiø veikimo priežastis buvo ne videodetekcijos sistemos įrengimas pagal gamintojo rekomendacijas (įrengimÄ atliko ieÅ¡kovas), bet patys videodetektavimo ?renginiai. Apelianto nuomone, byloje pateikta pakankamai duomenø, ?rodan?iø, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo pateiktø nekokybiÅ¡kø videodetektavimo irenginiø ir ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidø Å¡alinant min?tos ?rangos netinkam? veikim?. AnalogiÅ¡kais argumentais apeliantas grindžia reikalavimÄ priteisti nuostolius ir d?l indukciniø kilpø gedimø Å¡alinimo.      7. Apeliantas nesutinka su teismo tvirtinimu, jog ryÅ¡io sutrikimai, kuriuos Å¡alinant ieÅ¡kovas patyr? nuostoliø, galėjo bÅ«ti s?lygoti kitø veiksniø, už kuriuos atsakovas neatsako, bet ne aplinkybės, jog atsakovas nebuvo baigęs jam priklausančių darbų ir jo pateikti valdikliai neužtikrino tinkamo Sistemos veikimo.

Teismas nepagr?stai ne?vertino ieškovo argumentø ir pateiktų įrodymų, patvirtinan?iø, kad ryšio sutrikimus s?lygojo ne ryšio problemos, o atsakovo patiektø valdikliø išsijungimas, d?l ko centriniame pulte dingdavo ryšys su konkre?ia sankryža. Atsakovo patiekti valdikliai tur?jo atitikti konkurso s?lygas, tod?l d?l konkurso s?lygas neatitinkan?ių valdiklių netinkamo veikimo yra atsakingas atsakovas. Atsakovas raštu ne kart? pripažino, jog d?l ryšio sutrikimø gali b?ti kaltas jis arba Fima. Apelianto teigimu, byloje surinkti ?rodymai vienareikšmiai patvirtina, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtø išlaidø vykstant ? Sistemos gedimų vietas ir atsakovo pateiktø konkurso s?lygø neatitinkan?iø valdikliø kokyb?s tr?kumø, d?l kuriø sukeltø neigiamø pasekmiø pašalinimo yra atsakingas atsakovas.      8.  Ieškovas įrodymais pagrindė, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo patiriamas Sistemos eksploatavimo išlaidas.

IeÅ¡kovas pateik? gedimø ataskaitas, patvirtinančias, kad atsakovo pateikti valdikliai sistemiÅ¡kai gesdavo ir tuo akivaizdžiai neatitiko kokyb?s reikalavimø. Atsakovui nuolat teikti praneÅ¡imai apie gedimus bei pateiktos s?skaitos d?l patirtø iÅ¡laidø. Teismas Å¡ių įrodymų nepagr?stai nevertino ir d?l jø ryÅ¡io su byla visiÅ¡kai nepasisak?, nors jie patvirtina atsakovo neteis?tus veiksmus, ieÅ¡kovui kilusius nuostolius ir priežastin? ryÅ¡? tarp atsakovo pareigø pažeidimo ir atsiradusių nuostoliø.     9. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ d?l 627 572,79 Lt nuostoliø atlyginimo, konstatavęs, kad n?ra nustatyta neteis?tø atsakovo veiksmø pateikiant nepagr?st? prieÅ¡projektin? sprendimÄ dėl Antakalnio-Olandų žiedo Å¡viesoforinio reguliavimo įrengimo ir dėl to ieÅ¡kovo patirtų nuostoliø.

Teismo motyvai apie priežastinio ryÅ¡io nebuvimÄ tarp atsakovo veiksmų pateikiant prieÅ¡projektinį pasiÅ«lymÄ ir ieÅ¡kovo nuostolių, kuriuos sudaro žiedinės sankryžos Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos sumontavimo ir vėlesnio demontavimo iÅ¡laidos, yra neteisingi. Teismas pripažino, kad atsakovo pateiktas prieÅ¡projektinis pasiÅ«lymas buvo netinkamas. Tik praėjus beveik dvejiems metams atsakovas pateikė iÅ¡vadÄ dėl eismo valdymo Antakalnio - Olandų žiedo sankryžoje, nurodydamas, kad eismo valdymas Å¡ioje sankryžoje su esamu Å¡viesoforų iÅ¡dėstymu tik pablogintų eismo situacijÄ .

Remiantis darbų pasiskirstymo priedu prie Jungtinės veiklos sutarties, partneriai įsipareigojo atlikti jiems priskirtus darbus laiku ir kokybiÅ¡kai. Jeigu kuris nors partneris jam priskirtas užduotis atlieka ne laiku ir/ar ne kokybiÅ¡kai, jis įsipareigoja kompensuoti kitiems partneriams atsiradusius tiesioginius nuostolius. Antakalnio - Olandø žiedo sankryžos projektavimo darbai buvo atlikti pagal atsakovo pateiktÄ prieÅ¡projektin? pasi?lym?, kurį atsakovas, jau parengus projektÄ ir jį įgyvendinus, vėliau pats paneigė.

Taigi įrodymais patvirtinta, kad atsakovas netinkamai pareng? prieÅ¡projektin? pasi?lym?, kuris tur?jo reikÅ¡m?s netinkamo projekto parengimui ir jo ?gyvendinimui bei su tuo susijusioms ieÅ¡kovo iÅ¡laidoms. Teismo teiginys dėl aplinkybės, kad sankryžos Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos projekto rengimo metu Siemens AG specialistai si?l? atlikti Antakalnio - Olandø žiedu vykstan?io eismo imitavimo simuliacijos tyrim?, ta?iau jo buvo atsisakyta, yra paremtas tiktai prielaida, o ne įrodymais. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir tai lemia sprendimo neteisėtumÄ .

Teismas nepagrįstai nesirėmė aplinkybe, kad sankryžos šviesoforinio reguliavimo projektas ieškovo buvo parengtas pagal atsakovo nurodymus priešprojektyje. Ieškovui ?gyvendinus atsakovo priešprojekt?, kilo nuostoliai d?l pareigos demontuoti ?rang? iš nefunkcionuojan?ios reguliuojamos sankryžos. Pasak apelianto, surinkti ?rodymai patvirtina, kad žalingi padariniai d?l Antakalnio - Olandø žiedo sankryžos ?rengimo ir demontavimo neb?tø atsiradæ, jei neb?tø atsakovo netinkamo priešprojektinio pasi?lymo ir nurodymo projektuoti.

Å ie žalingi padariniai n?ra pernelyg nutolæ nuo atsakovo veiksmø pateikiant prieÅ¡projektin? pasi?lym? ir nurodant prad?ti projektuoti Å¡viesoforø signalizacij? ir ženklinimo pakeitimus. Tarp atsakovo neteis?tø veiksmø ir ieÅ¡kovo nuostoliø yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl apeliantas praÅ¡o pakeisti teismo nutartį ir ieÅ¡kovo reikalavimus dėl 837 090,76 Lt dydžio nuostolių priteisimo tenkinti visiÅ¡kai.         Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , Fima praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutart?, kuria iÅ¡ dalies patenkintas Fima reikalavimas d?l netesybø priteisimo iÅ¡ atsakovo Siemens, pakeisti ir trečiojo asmens Fima reikalavim? d?l 50 000 000 Lt baudos priteisimo iÅ¡ atsakovo patenkinti visiÅ¡kai, priteisti byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (tomas 20, b. l. 1-6).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagr?stai taik? netesybø mažinimo institut?, nukrypo nuo teismø praktikos dėl CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d. normø taikymo ir aiškinimo, tod?l skundžiamos nutarties dalis, kuria yra atmestas Fima reikalavimas, yra neteis?ta ir nepagr?sta.      Esminiai Fima atskirojo skundo argumentai:    1. Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytø netesybø dydis n?ra susietas su konsorciumo partneriø dalimi vykdant ši? sutart?, patiriant išlaidas ar įgyjant ?sipareigojimus, taip pat nesusietas su konkre?iais konsorciumo partneriø nuostoliais, patiriamais d?l Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo.   2.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog verslininkams ir kitiems savo rizika pelno siekiantiems privatiems juridiniams asmenims civiliniuose teisiniuose santykiuose nustatomos griežtesnės atsakomybės sÄ lygos, taikomi didesni atidumo, rÅ«pestingumo ir apdairumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo manyti, kad Jungtinės veiklos sutarties Å¡alys galėjo netinkamai suvokti sutarties svarbÄ ir nustatyti neteisingo dydžio netesybas, užtikrinančias Å¡ios sutarties vykdymÄ . Visos ginčo Å¡alys pripažįsta, kad nustatytas sutartinių netesybų dydis yra protingas.   3.

Teismas nenustat? jokiø Jungtin?s veiklos sutarties sÄ lygų prieÅ¡taravimo imperatyvioms ?statymo normoms, bendriesiems teis?s principams ar vieÅ¡ajai tvarkai požymiø, tod?l netur?jo teis?s keisti sutarties Å¡aliø nustatyto ir negin?ijamo netesybø dydžio. Nors teismas iÅ¡ esm?s konstatavo visas s?lygas, daran?ias negalim? netesybø mažinimo taikym?, ta?iau net ir nustatæs min?tas sÄ lygas nepagrįstai sumažino reikalaujamas priteisti netesybas nuo 50 000 000 Lt iki 15 000 000 Lt.    4. Nebuvo pagrindo pripažinti Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytas netesybas nepagr?stai arba neprotingai didel?mis ir taikyti sutartiniø netesybø mažinimo institut?.

Be to, apelianto nuomone, yra neteis?ta, kada pripažinus sutarties pažeidimo fakt? ir tuo pagrindu priteisus sutartines netesybas, dėl jų sumažinimo pripažįstama, jog Fima ieÅ¡kinys patenkintas tik iÅ¡ dalies ir tuo pagrindu taikoma CPK 93 straipsnio 2 dalis.               IeÅ¡kovas Urbico atsiliepimu į trečiojo asmens Fima atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Å¡io asmens skundÄ tenkinti (tomas 20, b. l. 124-132). Nurodo, kad iÅ¡ esmės sutinka su Fima atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nes:    1.  Egzistuoja visi pagrindai atsakovo Siemens sutartinei atsakomybei taikyti netesybų priteisimo forma, nes jis neturėjo teisėto pagrindo nutraukti Jungtinės veiklos sutartį.    2.   Neegzistuoja joks sutartinių netesybų mažinimo pagrindas.

Netesybos nėra nepagrįstai didelės, tÄ pripažįsta ir atsakovas, be to, atsakovas pasiÅ«lė ir netesybų dydį, taigi jis atitinka atsakovo valiÄ .     3. Sutartinių netesybų dydis yra pagrįstas, įvertinant projekto mastÄ ir Å¡alių prisiimamÄ atsakomybę. Å alių praÅ¡ytos netesybos yra pagrįsto dydžio ir priteistinos nepriklausomai nuo to, ar faktinis patirtų nuostolių dydis bÅ«tų mažesnis už sutartų netesybų dydį, todėl jos negalėjo bÅ«ti mažinamos.   4. Neegzistuoja aplinkybės, kad atsakovas iÅ¡ dalies įvykdė prievolę ir todėl priteistinų iÅ¡ jo netesybų dydis turėtų bÅ«ti mažinamas.

Atsakovas sutartinės pareigos likti jungtinėje veikloje iki visiÅ¡kos projekto įgyvendinimo pabaigos neįvykdė ir atsisakė visų pareigų, numatytų Jungtinės veiklos sutartyje, o ne jų dalies.   5. Sumažintos netesybos bÅ«tų mažesnės už Fima patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės neįvykdymo, o tai pažeidžia visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ .          Atsakovas Siemens atsiliepimu į trečiojo asmens Fima atskirÄ jį skundÄ Â praÅ¡o trečiojo asmens Fima atskirÄ jį skundÄ atmesti (tomas 20, b. l. 133-140).

        Su trečiojo asmens skundu nesutinka, nes:    1. Trečiajam asmeniui Fima negalėjo bÅ«ti priteistos netesybos, kadangi Siemens neatliko neteisėtų veiksmų. Savo veiksmais Siemens nesukėlė neigiamų pasekmių kitiems Jungtinės veiklos partneriams.     2.  Reikalaujamų netesybų dydžio pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas ne sutarties sudarymo metu, bet pažeidimo, kuris suteikia teisę į netesybas, metu pagal konkrečias faktines aplinkybes. Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu Fima jau buvo atlikusi beveik visus jai priskirtus rangos darbus (kaip ir Siemens) bei gavusi praktiÅ¡kai visÄ apmokėjimÄ už savo darbus.

Sutarties sudarymo metu numatyto netesybų dydžio reikalavimas prieÅ¡tarauja sutartinių netesybų prigimčiai ir reiÅ¡kia nubaudimo bei lupikavimo įteisinimÄ .    3. Susitartø netesybø dydžio protingumas priklauso nuo aplinkybiø, kuriomis jis taikomas. Nepagr?sta vertinti netesybø dydžio protingumo klausim? atsižvelgiant ? Å¡aliø pareikÅ¡tus reikalavimus viena kitai arba į tai, kad dėl netesybų susitarė profesionalÅ«s verslininkai. Fima prielaida, kad priteistinø netesybø dydis netur?jo b?ti perži?rimas vien d?l to, jog d?l jo susitar? profesional?s verslininkai ir jog visi ieÅ¡kovai tokiø reikalauja, yra neteisinga.    4.

 Fima nepatyr? jokiø nuostoliø d?l Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo. Fima prielaida, kad priteistinø netesybø dydis su šaliø faktiškai patirtais nuostoliais nesietinas, yra nepagr?sta. Netesybø reikalavim? pareiškæs asmuo turi, siekdamas pagr?sti jo dyd?, nurodyti nuostolius, kuriuos netesybos kompensuos. Siemens byloje įrodė, kad Fima apskritai nepatyr? jokiø nuostoliø d?l Siemens tariamai neteis?tø veiksmø (Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo).     5. Gin?o atveju teismas tur?jo pareig? mažinti Fima reikalautos baudos dydį.

Teismas, suabejojæs Fima reikalautos baudos dydžiu, prival?jo taikyti netesybø mažinimo institut?, nors Å¡ioje byloje j? pritaik? netinkamai, todėl netesybas sumažino nepakankamai.    6. Fima reikalavimas priteisti neprotingo dydžio netesybas prieÅ¡tarauja tiek ?statyminiams imperatyvams, tiek s??iningumo bei protingumo principams, tiek vieÅ¡ajai tvarkai.          IeÅ¡kovas Urbico atsiliepimu į atsakovo Siemens atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir pakeisti skundžiamÄ nutartį Urbico atskirajame skunde nurodytu bÅ«du (tomas 21, b. l. 3-73).

Be to, ieÅ¡kovas praÅ¡o skirti atsakovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir paduodant nepagrįstÄ atskirÄ jį skundÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Esminiai ieÅ¡kovo atsikirtimai į atsakovo atskirojo skundo motyvus:    1.  Atsakovo nesutikimas su teismo pateiktu ginčo aplinkybių vertinimu nėra pagrindas keisti iÅ¡ esmės pagrįstÄ teismo sprendimÄ .   2. Atsakovo praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ nenurodyti sutarties nutraukimo pagrindai negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalyku, nes tokių pagrindų pri?mimas svarstyti teisme pažeidžia ieÅ¡kovo teisæ b?ti informuotam apie sutarties nutraukimo pagrindus bei teisæ b?ti iÅ¡klausytam kitos Å¡alies, kooperacijos ir bendradarbiavimo vykdant sutart?, sutarties galiojimo bei privalomumo jos Å¡alims principus.

Atsakovas praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, tačiau byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose apsisprendimÄ nutraukti sutartį ėmė pildyti naujais pagrindais, apie kuriuos ieÅ¡kovui nebuvo praneÅ¡ta nei atsakovo praneÅ¡imu apie bÅ«simÄ sutarties nutraukimÄ , nei praneÅ¡imu apie sutarties nutraukimÄ . Å alies teis? nutraukti sutart? CK 6.217 str. 1 d. pagrindu yra ribojama CK 6.218 str. 1 dalyje reglamentuotu privalomu praneÅ¡imo apie numatom? sutarties nutraukim? pateikimu.

Atsakovas neturi faktinio ir teisinio pagrindo remtis kitais Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo pagrindais nei buvo nurodyti jo pranešime apie sutarties nutraukim?, nes apie tokius pagrindus nebuvo pranešta ieškovui CK 6.218 str. 1 dalyje nustatyta tvarka. Tokių sutarties nutraukimo pagrindų teismas neturėjo svarstyti, nes jais išeinama už ginčo ribų.   3. Atsakovo skunde nurodyti Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindai nerealūs, jų tikrumas neįrodytas, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Visi ieÅ¡kovo veiksmai atitiko jungtinės veiklos tikslus ir jos narių interesus, įskaitant ir byloje plačiai aptariamÄ ieÅ¡kovo su Užsakovu sudarytÄ 2009 m. kovo 5 d. SusitarimÄ dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo.    4.  Teismo nustatytos aplinkybės vertinant 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymo faktÄ ir tikslÄ Â yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. IeÅ¡kovas turėjo teisę sudaryti šį SusitarimÄ konsorciumo vardu Jungtinės veiklos sutarties 3.4.4 punkto bei 2007 m. gegužės 21 d.

Valdymo komiteto sprendimo Nr. 1 pagrindu, kaip einamÄ jį Rangos sutarties vykdymo dokumentÄ , kuris iÅ¡ esmės skirtas darbų pridavimui. Tokiam dokumentui sudaryti ieÅ¡kovui nereikėjo Valdymo komiteto atskiro leidimo, todėl 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas sudarytas teisėtai. IeÅ¡kovas turėjo ir pareigÄ sudaryti tokį SusitarimÄ , nes grėsė galimos Užsakovo sankcijos dėl Rangos sutarties vykdymo kokybės, taip pat banko įspėjimas nutraukti Ilgalaikio kredito sutartį ir nebetęsti projekto finansavimo. 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimas buvo sudarytas siekiant gauti projekto vykdymo finansavimÄ bei tęsti Jungtinės veiklos sutarties vykdymÄ .    5. Rangos darbų perdavimui trukdė ne 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas, bet atsakovo atliktų darbų trÅ«kumai. Byloje nepaneigta, kad Å¡iame Susitarime įvardinti darbų trÅ«kumai buvo pagrįstai priskirti atsakovui.    6. 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas dėl tarpinių darbų perėmimo buvo sudarytas visų konsorciumo narių interesais ir jų nepažeidė. IeÅ¡kovas negavo pretenzijų dėl Susitarimo sudarymo nei iÅ¡ kitų konsorciumo narių (be atsakovo ), nei iÅ¡ projektÄ finansavusio banko.

Atsakovo teiginiai, kad 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas buvo sudarytas tik ieÅ¡kovo savanaudiÅ¡kais interesais, yra deklaratyvÅ«s, neparemti įrodymais.    7. 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas neprieÅ¡taravo Rangos sutarčiai, todėl jis negalėjo pakenti konsorciumo ar atsakovo interesams. IeÅ¡kovas remiantis Rangos sutarties Bendrųjų sÄ lygų 9 ir 10 punktų nuostatomis sudarė leistinÄ susitarimÄ dėl darbų priėmimo, siekiant ateityje iÅ¡vengti ginčų su Užsakovu dėl priimamų darbų kokybės, bet ne kenkti konsorciumo ar atsakovo interesams.

Susitarimo 7 punkte numatyta iÅ¡lyga dėl Užsakovo mokėjimų už priduodamÄ nepilnai atliktÄ darbų etapÄ po visiÅ¡ko defektų iÅ¡taisymo nekeičia Rangos sutarties Konkrečiųjų sÄ lygų 14.7 punkte nustatytos atsiskaitymo (mokėjimų) už darbus tvarkos.     8.   Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo pasekmes. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų akivaizdu, kad Užsakovas atsisakė priimti dalį 2009 m. kovo 5 d. Susitarime nurodytų darbų dėl nepaÅ¡alintų atsakovo darbo trÅ«kumų, bet ne dėl paties Susitarimo sudarymo.

Atsakovo nurodytos darbų per?mimo pasekm?s neturi jokio priežastinio ryÅ¡io su 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu, kuris nepakenk? ir negal?jo pakenkti konsorciumo ar atsakovo interesams.   9.  Kiti atsakovo nurodyti keturi ieÅ¡kovo sudaryti susitarimai taip pat nesudar? pagrindo nutraukti Jungtin?s veiklos sutartį. Teismas pagrįstai atsisakė vertinti kitus ieÅ¡kovo sudarytus susitarimus kaip nepatenkančius į bylos nagrinėjimo ribas. Joks iÅ¡ atsakovo pamin?tų kitų susitarimų nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas neva nuolatos ir ty?ia pažeidin?jo Jungtin?s veiklos sutart?, esÄ veikdamas iÅ¡imtinai savo interesais ir iÅ¡ esm?s keisdamas Jungtin?s veiklos sutart?.

Be to, atsakovas net neginčija tariamai jo teises pažeidžiančių susitarimų, konkliudentiniais veiksmais paneigia savo teiginius, kad tie susitarimai pažeidė jo interesus.   10.  Apie darbų defektus, už kuriuos atsako atsakovas, buvo pareiškęs Užsakovas. Ieškovas laikėsi bendradarbiavimo pareigos Užsakovui nurodžius atsakovo darbų defektus. Atsižvelgdamas į faktinę padėtį bei į kitų konsorciumo narių ir Užsakovo teisėtus interesus ieškovas negalėjo nesutikti su Užsakovo valiniu pareiškimu dėl perimamų darbų defektų.

D?l ieškovo neprieštaravimo Užsakovo konstatuotiems defektams nebuvo iš esm?s pažeistos atsakovo teis?s. Ieškovas tinkamai laik?si bendradarbiavimo pareigos, nes apie Užsakovo nurodytus tr?kumus praneš? atsakovui, praš? juos pašalinti bei tæs? visø darbø pridavim? Užsakovui, kad b?tø pabaigta vykdyti Rangos sutartis. Atsakovas nepagrįstai aiškina, kad ieškovo bendradarbiavimo pareiga pagal Jungtin?s veiklos sutart? neva tur?jo b?ti suprantama tik kaip ieškovo pozicijos derinimas su atsakovu.

Teismas padar? pagr?st? iÅ¡vad?, kad 2009 m. kovo 5 d. Susitarime pripažinti darbø tr?kumai n?ra esminis atsakovo interesø pažeidimas. 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymas neapsunkino Jungtin?s veiklos sutarties Å¡aliø ir nesutrukd? siekti Jungtinės veiklos sutartimi prisiimto tikslo atlikti visus konkurso pagrindu pagal sudaryt? Rangos sutart? suder?tus su užsakovu darbus.    11.  Vilniaus miesto 1 apylink?s teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilin?je byloje Nr. 2-14540-640/2009 nustatytos aplinkyb?s, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas Jungtin?s veiklos sutartį nuolat bendradarbiavo su atsakovu ir teikė reikalingÄ informacijÄ , nėra paneigtos jokiu galutiniu teismo sprendimu, jos yra teisingos, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jas pagrįstai vertino.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi civilin?je byloje Nr. 2A-841-56/2010 Vilniaus miesto 1 apylink?s teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas buvo panaikintas ne kaip neteis?tas ir nepagr?stas, bet pa?iam atsakovui atsisakius toje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.    12.  Atsakovas galėjo gauti visÄ prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti reikalingÄ informacijÄ . Tokia informacija jam buvo prieinama ne tik per ieÅ¡kovÄ , bet ir per kitus Jungtinės veiklos sutarties partnerius. Jungtin?s veiklos sutartis ne?pareigojo ieÅ¡kovo apie kiekvien? atliekam? veiksm? informuoti visø partneriø, partneriai tur?jo pareig? patys dom?tis kitø partneriø vykdoma veikla, numatyta Jungtin?s veiklos sutartyje, taip ?gyvendindami CK 6.973 str. ?tvirtint? savo teisæ.?    13. Į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas neturi jokio pagrindo tvirtinti, jog jis neturėjo galimybės gauti kokios nors Jungtinės veiklos vykdymui bÅ«tinos informacijos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad darbas konsorciume ir su Užsakovu vyko bendradarbiaujant ir dalinantis informacija, reikalinga Rangos sutarties ir kitø sutar?iø įvykdymui. Byloje pateikti susirašin?jimo dokumentai rodo, kad ieškovas ne tik pri?m?, bet ir atsak? atsakovui ? siøstus raštus. Atsakovas jo nurodyt? informacijos nepateikim? siejo su tariamu ieškovo „išstojimu iš konsorciumo“ ar „nedalyvavimu jo veikloje“, ta?iau tokios aplinkyb?s ne?rodytos ir apskritai nesusijusios su byla. Atsakovo siekis kei?iantis informacija oficialiai užfiksuoti jam svarbias aplinkybes neturi nieko bendro su konsorciumo veikla.

Atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių nustatyti, kaip jo nurodomos informacijos tariamas neturėjimas galėjo sutrukdyti tinkamai ir laiku vykdyti savo pareigas pagal Rangos sutartį ir susijusias sutartis. Atsakovas negavo to, ko tik?josi sudarydamas Jungtin?s veiklos sutart?, ne d?l jos netinkamo vykdymo iš kitø partneriø pus?s, bet d?l to, kad savo sprendimu atsisak? šalinti Užsakovo nustatytus jo atliktų darbø ir ?rangos defektus, nutrauk? bendradarbiavim? su konsorciumo partneriais ir atsisak? ieškovui teisme pareikštø reikalavimø.    14.  Tariamas ieškovo nemokumas nesudar? teis?to pagrindo nutraukti Jungtin?s veiklos sutart?.

IeÅ¡kovas nebuvo nemokus ir jam nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla; jis vykdo teismo patvirtint? restrukt?rizavimo plan?, gauna pajamas, tod?l gali vykdyti Jungtin?s veiklos sutarties 1.7 ir 3.4.3 punktuose numatytus ?sipareigojimus. Atsakovo teiginiai apie tariamÄ ieÅ¡kovo nemokumÄ yra prasimanyti, tod?l atmestini. Be to, tariamu ieÅ¡kovo nemokumu nebuvo remiamasi atsakovo praneÅ¡ime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo. FaktiÅ¡kai žinojæs apie ieÅ¡kovo vadovo kreipim?si d?l restrukt?rizavimo bylos iÅ¡k?limo ir to nenurodæs nei praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ nei sutarties nutraukime, atsakovas tuo pripažino, kad tai nepažeidžia Jungtin?s veiklos sutarties.

Tarp Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir restruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo nėra jokio priežastinio ryÅ¡io. Atsakovas raÅ¡tu yra pripažinęs, kad Jungtinės veiklos sutarties nutraukimas – tai atsakovo verslo sprendimas, kuris vėliau buvo paremtas teisiniais argumentais.      15.  Nepasinaudojus kitomis tarpinėmis teisinėmis priemonėmis (pvz., inicijuojant atsakingojo partnerio pakeitimÄ ), atsakovas neturėjo teisės imtis kraÅ¡tutinės priemonės – vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo.

    16. IeÅ¡kovas tinkamai užtikrino darbų pagal Rangos sutartį finansavim?, o atsakovas vengė kooperuotis ir pabaigti vykdyti Rangos sutartį. IeÅ¡kovas sudar? Ilgalaikio kreditavimo sutart? su banku ir gavo finansavim?. Darbai pagal Rangos sutart? buvo atlikti ir perduoti Užsakovui, ta?iau Užsakovas atsisak? priimti atsakovo darbus, atliktus su trÅ«kumais. Apie tai ieÅ¡kovas ne kartÄ informavo atsakovÄ , bet Å¡is nepaÅ¡alino darbø tr?kumø, kas trukd? galutinai perduoti darbus ir užbaigti Rangos sutart?.    17.

Rangos sutarties ?vykdymo užtikrinimo nepateikimas negali b?ti laikomas esminiu Jungtin?s veiklos sutarties pažeidimu. IeÅ¡kovo finansin? pad?tis netrukd? ieÅ¡kovui vykdyti Rangos sutarties ar pateikti sutarties ?vykdymo užtikrinimo garantijos. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.11 punktÄ ir Darbų pasiskirstymo priedÄ Nr. 1 pats atsakovas privalėjo garantuoti už savo nebaigtus vykdyti darbus ir neturėjo pareigos užtikrinti ieÅ¡kovo darbų dalies. Rangos sutartis jau buvo beveik įvykdyta, iÅ¡skyrus atsakovo darbų dalį, todėl Užsakovas reikalavo užtikrinti atsakovo darbų dalį, nes ji buvo atlikta su trÅ«kumais.

Atsakovas tur?jo pareig? pirmas pateikti sutarties ?vykdymo garantij? ieÅ¡kovui (Jungtinės veiklos sutarties 3.9 p.), tačiau tokios garantijos nepateikė, nors teigė, kad buvo gavęs atnaujintÄ banko garantijÄ . Atsižvelgiant ? tai, kad užtikrinama tur?jo b?ti tik atsakovo neatliktø darbø dalis, ? tai, kad pats atsakovas nepateik? Rangos sutarties ?vykdymo užtikrinimo garantijos, toks Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindas laikytinas nepagr?stu ir visiÅ¡kai formaliu pretekstu nutraukti Å¡iÄ sutart?.    18.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai įvertinta, kad VTPS neįrengimas nesudarė pagrindo nutraukti Jungtinės veiklos sutartį. Nei ieÅ¡kovas, nei Fima nebuvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendę nevykdyti VTPS įdiegimo darbų, tačiau šį klausimÄ nuolat derino su Užsakovu. VisiÅ¡kai nepagr?stas atsakovo tvirtinimas, kad Užsakovas gal?jo nutraukti Rangos sutart? tuo pagrindu, esÄ ieÅ¡kovas ir Fima vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendę nevykd? VTPS darbø. Darbai pagal Rangos sutartį galėjo bÅ«ti priimti ir neįrengus VTPS, todėl atsakovas be pagrindo teigia, jog be VTPS Užsakovui nebuvo galima perduoti nei vieno partnerio atliktų darbų.

Pagal Konkurso sÄ lygas VTPS priėmimas yra atsietas nuo kitų atliekamų darbų, todėl VTPS įrengimas ar neįrengimas nesusijęs su kitų partnerių atliktų darbų priėmimu. Be to, pats atsakovas nelaikė VTPS esmine sutartinių įsipareigojimų dalimi; nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį atsakovas VTPS neįrengimo aplinkybe net nesirėmė kaip tariamai esminiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu. Pripažintina, kad skundžiamoje nutartyje padaryta pagr?sta iÅ¡vada, kad VTPS ne?rengimas negal?jo b?ti pagrindas atsakovui teis?tai nutraukti Jungtin?s veiklos sutart?, toks tariamas pretekstas sutarties nutraukimui yra neteis?tas, tod?l atsakovo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.     19.  Atsakovo nurodytų tariamų pažeidimų visuma nesukėlė esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo.

Atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo esÄ padarytų pažeidimų viseto, tariamai sudarančio esminį sutarties pažeidimÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti. IeÅ¡kovas apskritai nepadarė atsakovo nurodytų pažeidimų, o jeigu ir bÅ«tų pripažinta, jog ieÅ¡kovas buvo padaręs Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, nė vienas iÅ¡ atsakovo nurodytų pažeidimų negali bÅ«ti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Visi atsakovo nurodomi ieÅ¡kovo neva padaryti Jungtin?s veiklos sutarties pažeidimai (kiekvienas atskirai) negal?tø b?ti laikomi esminiais min?tos sutarties pažeidimais, todėl akivaizdu, kad ir Å¡iø visø tariamø pažeidimø visuma taip pat negal?tø b?ti laikoma esminiu Å¡ios sutarties pažeidimu.

Nei dėl vieno iÅ¡ savo nurodomø ieÅ¡kovo tariamai padarytø Jungtin?s veiklos sutarties pažeidimø atsakovas jokios realios žalos nepatyr?, todėl darytina pagr?sta iÅ¡vada, kad ir visi nurodyti tariami pažeidimai (vertinant juos kartu) jokios žalos sukelti negal?jo.    20. Atsakovui nepateikus jokiø duomenø d?l esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo, skundžiamoje nutartyje padaryta teis?ta ir pagr?sta iÅ¡vada, kad atsakovas neteis?tai nutrauk? Jungtin?s veiklos sutart?, tod?l atsakovo atskirasis skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.    21.  Atsakovas atsako pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktÄ , nes neteisėtai nutraukęs Å¡iÄ sutartį jis iÅ¡stojo iÅ¡ konsorciumo ir nebedalyvavo jo veikloje siekiant bendro tikslo.

Paties atsakovo pripažinti faktai liudija, kad jis apsisprend? veikti vienaÅ¡aliÅ¡kai ir savarankiÅ¡kai perimti vykdyti darbus pagal Rangos sutarti bei gauti apmok?jim? tiesiogiai iÅ¡ Užsakovo. LogiÅ¡ka, kad po Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo atsakovas nebesiek? laikytis Å¡ios sutarties bei pagal jos nuostatas baigti vykdyti savo ?sipareigojimus, jų nekoordinuodamas ir nederindamas su buvusiais jungtinės veiklos partneriais. Po Jungtinės veiklos sutarties neteisėto nutraukimo kilusios žalos kitiems konsorciumo nariams mažinimo įgyvendinimas neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimÄ .       Atsakovo praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai leidžia manyti, kad atsakovas turėjo įvairių nusiskundimų ir pastabų dėl ieÅ¡kovo, kaip atsakingojo partnerių, funkcijų vykdymo, todėl sutarčiai iÅ¡saugoti turėjo pasinaudoti galimybe pakeisti atsakingÄ jį partnerį (perimti vykdyti jo funkcijas), arba siÅ«lyti kitokius teisinius problemų sprendimo bÅ«dus, bet ne imtis kraÅ¡tutinės (iÅ¡imtinės) priemonės nutraukiant sutartį ir taip suardant konsorciumÄ .       22.  Atsakovo skundžiamos teismo nutarties dalis dėl netesybų priteisimo yra motyvuota.

Tam, kad b?tø galima atsakovui taikyti Jungtinės veiklos sutartyje numatyt? sutartinæ atsakomybæ, teismui pakako konstatuoti vienintelæ aplinkybæ – neteis?t? vienašal? atsakovo pasitraukim? iš Jungtin?s veiklos sutarties, ne?vykdžius visø ja prisiimtø ?sipareigojimø. Teismas nutartyje aiškiai konstatavo, kad atsakovas pasitrauk? iš Jungtin?s veiklos sutarties netur?damas tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taigi teismas konstatavo ir motyvais pagrind? esminę aplinkybæ Jungtin?s veiklos sutartyje numatytoms netesyboms taikyti – neteis?t? ir nepagr?st? atsakovo pasitraukim? iš Jungtin?s veiklos sutarties.

     23.  Priteistos netesybos nėra baudinės, nėra nepagrįstai didelės ir atitinka Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ . Sutartyje nustatytÄ netesybų dydį pasiÅ«lė atsakovas. Vertinant Å¡iuo aspektu, teismas negal?jo vertinti netesybø dydžio aplinkyb?s ieÅ¡kovo, pri?musio atsakovo pasi?lytas sutartines s?lygas d?l netesybø dydžio, nenaudai. Pats atsakovas savo veiksmais ir procesiniuose dokumentuose pareikÅ¡tais reikalavimais pripažino sutartinių netesybų dydį, reikalaudamas tokio dydžio netesybas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo, visiÅ¡kai to nesiedamas su savo tariamai patirtais nuostoliais.

Dėl šių priežasčių atsakovas neturi pagrindo tvirtinti, kad sutartyje įtvirtintos netesybos yra nepagrįstai didelės. Atsakovo pozicija dėl netesybų dydžio nesuderinama su s??iningo ir teisingo sutar?iø aiškinimo principais bei prieštarauja visuotinai žinomam principui allegans contraria nos est audiendus (negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti). Atsakovo teiginiai, neva ieškovas turi papildomai pagrindin?ti šaliø sutart? ir jų valia pripažint? netesybø dyd?, prieštarauja ?statymuose ?tvirtintam teisiniam reglamentavimui.     24. Nėra pagrindo mažinti netesybas.

Nagrin?jamu atveju netesybø dydis n?ra nepagr?stai didelis ir visiÅ¡kai atitinka Jungtin?s veiklos sutarties Å¡aliø tarpusavio susitarimu iÅ¡reikÅ¡t? vali?, tod?l CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. numatytas netesybø mažinimo pagrindas neegzistuoja. Neegzistuoja ir kitas Å¡iose teisės normose įtvirtintas netesybų mažinimo pagrindas – dalinis prievolės įvykdymas, nes atsakovas prievolės, už kuriÄ taikomos Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte numatytos netesybos, visiÅ¡kai nėra įvykdęs. Netesybø taikymas pagal Jungtin?s veiklos sutart? buvo siejamas su viena konkre?ia aplinkybe – pasitraukimu iÅ¡ Jungtin?s veiklos sutarties anks?iau, nei bus pilnai ?vykdytas projektas.

Iš Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkto formuluot?s aiškiai matyti, kad min?tos pareigos ?vykdymas buvo siejamas b?tent su b?tinybe šalims išlikti prisi?musioms visus ?sipareigojimus nustatyt? laik? – iki visiško Rangos sutarties ir visø su ja susijusiø ?sipareigojimø ?vykdymo. Šios pareigos atsakovas neįvykdė, nes iš Jungtin?s veiklos sutarties pasitrauk? ne jos dalyje, o pilna apimtimi ir atsisak? visø savo pareigø, numatytø šioje sutartyje, o ne jø dalies. Atsakovas neįvykdė savo pareigos ir pagal Rangos sutartį.

Atsakovo ?vykdytas Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimas sutrukd? paÅ¡alinti atsakovo atliktø darbø defektus, laiku pabaigti nebaigtus atsakovo darbus bei perduoti juos su kitø konsorciumo nariø darbais Užsakovui. Rangos sutartis iki Å¡iol nėra iki galo įvykdyta ir šį neįvykdymÄ lėmė atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dalis.     25. IeÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti Jungtin?s veiklos sutartyje nustatytas netesybas, neprivalo ?rodyti tikslaus patirtø nuostoliø dydžio, nes sutartimi Å¡alys susitar? d?l konkretaus netesybø dydžio ?vykus konkre?iam juridiniam faktui – neteis?tam vienos iÅ¡ Å¡aliø pasitraukimui iÅ¡ Jungtin?s veiklos sutarties, tod?l siekiant priteisti min?tas netesybas, turi b?ti ?rodyta vienintel? aplinkyb? – neteis?tas vienos iÅ¡ Å¡aliø Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimas.

Aplinkyb?, kad šalys iš anksto susitar?, kokio dydžio netesybos bus taikomos už neteis?t? pasitraukim? iš Jungtin?s veiklos sutarties, pagrindžia tai, kad faktinis nukent?jusiø šaliø patirtø nuostoliø dydis nebeturi b?ti ?rodin?jamas, nes priešingu atveju toks susitarimas apskritai neturi prasm?s. Ieškovas savo paaiškinimais ir vadovaudamasis ? byl? pateiktais rašytiniais ?rodymais patvirtino teismui, kad d?l atsakovo Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo patyr? didesnio dydžio nuostolius nei prašomos priteisti 50 000 000 Lt netesybos.

Net jei Å¡aliø faktiÅ¡kai patirti nuostoliai b?tø mažesni už Å¡aliø Jungtin?s veiklos sutartyje numatytø netesybø dyd?, Å¡i aplinkyb? neatimtø iÅ¡ Å¡alies teis?s reikalauti visø sutartyje numatytø netesybø, d?l kuriø dydžio Å¡alys yra iÅ¡ anksto susitarusios        26.   Teismas teisėtai priteisė ieÅ¡kovui padidintas procesines palÅ«kanas. Atsakovas, gin?ydamas reikalavimÄ taikyti Mok?jimø ?statym? padidintoms procesin?ms pal?kanoms priteisti bei aiÅ¡kindamas, kas Å¡is įstatymas nereguliuoja palÅ«kanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti, yra nenuoseklus, nes prieÅ¡ieÅ¡kiniu pats reikalavo taikyti minėtÄ Ä¯statymÄ procesinėms palÅ«kanoms jo naudai priteisti.

Kadangi Mok?jimø įstatyme nenumatyta, kad jis nėra taikomas mokėjimams dėl netesybų, o įstatymai ir teismų praktika netesybų ir nuostolių sÄ vokų netapatina, tai atsakovo skundo argumentai dėl procesinių palÅ«kanų dydžio atmestini.    27. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas de facto iÅ¡stojo iÅ¡ jungtinės veiklos ar atsisakė dalyvauti joje, nes:

a) ieÅ¡kovas nepasitraukė iÅ¡ bendros konsorciumo veiklos. Å iÄ aplinkybę patvirtino kiti konsorciumo dalyviai teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir Užsakovas raÅ¡tuose dėl Rangos sutarties vykdymo;

b) ieškovas nepažeidė įsipareigojimo sudaryti susitarimus esant Valdymo komiteto pritarimui ir nesudarė Jungtinės veiklos sutarčiai prieštaraujančių dokumentų;

c) ieÅ¡kovas tinkamai finansavo projektÄ ir atsiskaitė su partneriais. Neatsiskaitymo su atsakovu priežastis yra ne tariamai neteisėti ieÅ¡kovo veiksmai, bet atsakovo netinkamai ir ne laiku atliktų darbų pagal Rangos sutartį faktas;

d) ieškovas nepažeidė pareigos pateikti Užsakovui Rangos sutarties įvykdymo garantijas;

e) ieškovas baigė įvykdyti ir pridavė darbus pagal Rangos sutartį, vykdė Paslaugų teikimo ir kitas sutartis;

f) ieÅ¡kovas bendradarbiavo ir nekliudė susipažinti su bendraisiais konsorciumo dokumentais.    28. Atsakovui negali bÅ«ti priteista 50 000 000 Lt dydžio bauda iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes atsakovas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kovo valios nedalyvauti konsorciumo veikloje ar iÅ¡stoti iÅ¡ jo. Tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl netesybų nėra pagrindo, nes nėra neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų.     29. Atsakovui skirtina bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Ä®rodinėdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovas savo reikalavimÄ priteisti netesybas grindė trimis viena kitai prieÅ¡taraujančiomis aplinkybėmis dėl Jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo.

Atsakovas pareiÅ¡kė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, realiai nesiekdamas apginti savo esÄ pažeistų teisių, o skatinamas kitų nei teisingumo įgyvendinimas tikslų. Už nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio ir skundo pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ atsakovo priteistina 20 000 Lt bauda.    30. Nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nes:

a) nėra pasisakyta dėl trečiųjų asmenų – Užsakovo ir Nordea banko teisių ir pareigų. Atsakovo skunde nepagrindžiamas teisinis santykis, siejantis ieÅ¡kov? ar kitus Å¡ios bylos dalyvaus su byloje nedalyvaujan?iais asmenimis, nenurodoma, kaip pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkyb?s paveik? byloje nedalyvavusiø asmenø teises ir pareigas. Atsakovas neprašė nurodytų asmenų įtraukti į bylÄ , o tie asmenys, žinodami apie Å¡ios bylos procesÄ , taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė noro į jį įstoti; b) teismo nutartis negali bÅ«ti vertinama kaip visiÅ¡kai nemotyvuota.

Teismo nutarties dalis dėl netesybų mažinimo (kuri, atsakovo tvirtinimu, apskritai nemotyvuota) negali bÅ«ti laikoma visiÅ¡kai nemotyvuota, nes mažindamas netesybas teismas vertino sutartyje nustatytÄ jų dydį, ieÅ¡kovo bei Fima prisiimtų prievolių pobÅ«dį jungtinėje veikloje. Negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad skundžiama nutartis yra be motyvų.      31. Teismas pagrįstai iÅ¡sprendė Å¡iÄ bylÄ nutartimi. Aplinkybė, kad teismas bylÄ iÅ¡sprendė ne sprendimu, o nutartimi, negali b?ti laikoma proceso teis?s normø pažeidimu ir nesudaro pagrindo panaikinti nutartį. 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi sujungus dvi atskiras bylas, byla Vilniaus apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus pirminink?s patvarkymu perduota nagrin?ti ieÅ¡kovo restrukt?rizavimo byl? nagrin?jan?iam teismui, nes Å¡ioje ginčo byloje nagrinėjamas atsakovo Siemens turtinis reikalavimas restruktÅ«rizuojamai įmonei – ieÅ¡kovui Urbico.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad restrukt?rizavimo bylose kreditoriø reikalavimai išsprendžiami nutartimi. Kasacinis teismas yra išaiškinæs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinæ prigimt? atitinka ieškin?, kuris, jei skolininkui neb?tø iškelta bankroto byla, b?tø pareiškiamas ir nagrin?jamas savarankiškoje civilin?je byloje. Kreditoriø reikalavimø tvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Tokia nutartis pagal savo teisinæ prigimt? atitinka teismo sprendim?, kuriuo atsakoma ? kreditoriaus pareikšt? materialin? teisin? reikalavim?, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma.

Šis kasacinio teismo išaiškinimas taikytinas ir restrukt?rizavimo bylose, nes tiek bankroto, tiek restrukt?rizavimo bylose kreditoriø reikalavimai tvirtinami analogiškai. Šioje byloje sprendžiant atsakovo priešieškin?, kartu buvo išspræstas atsakovo pareikšto kreditorinio reikalavimo ieškovui restruktūrizuojamai Urbico pagr?stumo klausimas. Be to, įstatyme nustatytas nutarties apskundimo terminas nekei?ia pa?ios nutarties turinio ir nelemia jos nepagr?stumo, d?l ko nutartis negali b?ti šiuo pagrindu panaikinta (CPK 329 str. 1 d.).

     Trečiasis asmuo Fima atsiliepimu į atsakovo Siemens atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria Fima reikalavimas dėl netesybų priteisimo buvo patenkintas iÅ¡ dalies, pakeisti ir šį reikalavimÄ patenkinti visiÅ¡kai (tomas 21, b. l. 128-144).     Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:   1. Atsakovas neteisingai ir nepagr?stai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas esÄ pažeid? procesines teis?s normas, nes netinkamai taikė ?rodymø vertinimo ir rinkimo taisykles, pasisakė d?l ? byl? ne?trauktø asmenø teisiø ir pareigø, visiÅ¡kai nemotyvavo priteistų iÅ¡ atsakovo netesybø dydžio.

Nors skundžiamoje nutartyje teismas atskirai neaptar? kiekvienam atsakovo argumentui gr?sti pastarojo nurodytø aplinkybiø bei ?rodymø, ta?iau r?m?si visa bylos medžiaga ir analizavo visus byloje pateiktus ?rodymus ir tai aiÅ¡kiai patvirtino nutartyje. Tai, kad teismo vertinimas neatitinka atsakovo pateikiamo aplinkybiø ir ?rodymø vertinimo, negali b?ti pagrindas panaikinti ar pakeisti nutart?. Atsakovas nepagrindė, kokiÄ Ä¯takÄ teismo nutartis gali turėti neįtrauktų į bylÄ asmenų – Užsakovo ir Nordea banko materialiosioms teisėms ir pareigoms.

Teismø praktikoje yra nurodoma, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliu?iu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas ne pavien?s iÅ¡vados ar tam tikro vertinimo nemotyvavimas, o tik visiÅ¡kas motyvø nebuvimas.    2. Atsakovas visiÅ¡kai neteisingai ir nepagristai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taik? materialinės teis?s normas nuostatas. Atsakovas, Å¡iuo metu gr?sdamas savo tariam? teisæ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Jungtin?s veiklos sutart? kitais motyvais nei buvo nurodæs savo praneÅ¡imuose apie sutarties nutraukimÄ , pažeidžia CK 6.218 str. 1 d. reikalavimus. Kiti, nei atsakovo praneÅ¡imuose nurodyti Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo motyvai, negali b?ti pripažinti teis?tu sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo pagrindu.

Å iuo konkre?iu atveju atsakovas ne?rod?, jog ieÅ¡kovo Urbico veiksmai (neveikimas) vykdant Jungtin?s veiklos sutart? gali b?ti laikomi esminiu Å¡ios sutarties pažeidimu, todėl n?ra pagrindo teigti, kad atsakovas teis?tai ir pagr?stai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauk? Jungtin?s veiklos sutart?. Užsakovo identifikuoti Siemens atliktų darbų trÅ«kumai (defektai) iki Å¡iol yra nepaneigti, tod?l n?ra pagrindo teigti, kad pripažindamas Å¡iuos defektus Urbico esÄ elg?si nes??iningai ir pažeisdamas savo pareigas kitø Jungtin?s veiklos sutarties Å¡aliø atžvilgiu.

Priešingai – ne Urbico, o atsakovas, vedinas savanaudiškø tikslø (nenoro taisyti jo atliktø darbø tr?kumus ir defektus) pažeid? bendradarbiavimo ir lojalumo pareig?. Atsakovo hipotetin?s prielaidos apie gr?smę, jog dėl VTPS neįrengimo Užsakovas gali nutraukti Rangos sutart? ir nepriimti kitø Jungtin?s veiklos sutarties šaliø atliktø darbø, yra nepagr?stos ir neatitinkan?ios faktiniø aplinkybiø. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taik? civilin?s atsakomyb?s instituto normas ir teisingai pripažino, jog vienašališkai nutraukdamas Jungtin?s veiklos sutart? atsakovas elg?si neteis?tai ir tai s?lygojo civilin?s atsakomyb?s, nustatytos Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkte, taikym? atsakovui.

Faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo net prielaidai, kad Jungtinės veiklos sutarties Å¡alys gal?jo netinkamai ?vertinti sutarties svarb? ir nustatyti netinkamo dydžio netesybas, kuriomis siek? užtikrinti tinkam? Å¡ios sutarties vykdym?. Tod?l n?ra pagrindo sutikti su atsakovu, kad Jungtin?s veiklos sutartyje nustatytos ar kad pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos yra nepagr?stai didel?s ir baudin?s. Siemens teiginių dėl netesybų mažinimo nepagrįstumÄ pagrindžia ir Fima atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai.       3.

 Atsakovas neteisingai ir nepagr?stai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleid? bylos esm?s, kad teismas nutart? grind? motyvais, neatitinkan?iais faktiniø bylos aplinkybiø ir prieštaraujan?iais byloje esantiems ?rodymams, kad padarė nenuoseklias ir prieštaringas išvadas. Fima nuomone, teismas tinkamai nustat? visas bylai išnagrin?ti reikšmingas aplinkybes, tod?l n?ra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsakovui teigti, kad buvo neatskleista bylos esm?. Atsakovo nurodytais motyvais iš esm?s teis?ta ir pagr?sta teismo nutartis negali b?ti panaikinta.     4. Pirmosios instancijos teismas teis?tai ir pagr?stai iš atsakovo priteis? Fima naudai procesines 7,9 proc. dydžio metines pal?kanas už priteist? sum?.

Jungtin?s veiklos sutartis yra komercinis sandoris, pagal kurį reikalaujama priteisti netesybas (o ne nuostolius, kaip teigia atsakovas), todėl procesiniø pal?kanø dydis už šioje byloje priteist? sum? turi b?ti skai?iuojamos pagal Mok?jimø ?statym?. Nepriklausomai nuo to, kada byloje buvo pareikštas trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, procesin?s pal?kanos pradedamos skai?iuoti nuo bylos išk?limo teisme.    5. Pirmosios instancijos teismas teis?tai ir pagr?stai atmet? atsakovo priešieškin? ieškovui Urbico d?l netesybø priteisimo.

Teismas iÅ¡nagrin?jo atsakovo teiginius d?l ieÅ¡kovo esÄ Ä¯vykdyto Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo de facto bei pagr?stai konstatavo, kad Å¡iems teiginiams pripažinti teisingais n?ra pagrindo.      Atsakovo Siemens atsiliepime į ieÅ¡kovo Urbico atskirÄ jį skundÄ praÅ¡oma nutraukti apeliacinį procesÄ pagal Urbico atskirÄ jį skundÄ , o nustačius, kad skundas nagrinėtinas – jį atmesti kaip nepagrįstÄ (tomas 22, b. l. 6-31). Atsiliepimu atsakovas Siemens taip pat praÅ¡o atsisakyti priimti ieÅ¡kovo Urbico su atskiruoju skundu teikiamus naujus raÅ¡ytinius įrodymus, nes jie neatitinka CPK 314 str. naujiems įrodymams apeliacinėje instancijoje priimti keliamų reikalavimų.      Esminiai atsiliepimo motyvai:    1. Apeliacinis procesas dėl Urbico atskirojo skundo nutrauktinas remiantis CPK 315 str. 5 d., nes pirmosios instancijos teismas neteisėtai priėmė skundÄ , paduotÄ praleidus terminÄ be svarbių priežasčių.

Urbico 2012 m. geguž?s 10 d. buvo paduotas ne pataisytas, o iš esmės naujas ieškovo atskirasis skundas, kuris tiek savo turiniu, tiek apimtimi iš esm?s skyr?si nuo 2012 m. balandžio 17 d. atskirojo skundo, kurį ieškovas buvo padavęs su trūkumais. Priimdamas Urbico 2012 m. geguž?s 10 d. atskir?j? skund?, pateikt? praleidus termin? be svarbiø priežas?iø, pirmosios instancijos teismas ne tik pažeid? CPK 307 straipsnį ir eilæ kitų civilinio proceso teis?s normø, bet ir leido ieškovui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo principo.

Proceso teis?s normos, reglamentuojan?ios skundo padavim? bei draudžian?ios pildyti, tikslinti atskir?j? skund? po termino jam paduoti pasibaigimo, yra imperatyvios, procesinis terminas paduoti tokius atskirojo skundo papildymus ar patikslinimus yra naikinamasis. Po termino pateikt? atskir?j? skundÄ ar jo papildym? pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ir apeliacinio proceso nepradėti.     2.  Urbico atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, nes:    2.1.  IeÅ¡kovui Urbico negalėjo bÅ«ti priteistos netesybos, kadangi Siemens nepažeidė Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkto.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡iÄ sutarties nuostatÄ ir nepagr?stai bei neteisėtai taikė atsakovui baud? už tariamai neteis?t? Siemens įvykdytÄ Jungtinės veiklos sutarties nutraukim?. NeiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų aplinkybių dėl Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkto, teismas padarė esminį teisės normų pažeidimÄ , sÄ lygojusį neteisėtos nutarties priėmimÄ . Neteisėtas Jungtinės veiklos sutarties nutraukimas nėra sutarties 5.1 punkte numatytos baudos taikymo sÄ lyga. Å ios sutarties 5.1 punkte nustatytos sÄ lygos 50 000 000 Lt baudos skyrimui Siemens atžvilgiu neegzistavo (Siemens baigė vykdyti savo darbus pagal konkurso sÄ lygas bei Darbų pasiskirstymo priedÄ ;

Siemens negalėjo dalyvauti konsorciumo veikloje dėl svarbių aplinkybių, kurias lėmė Urbico padaryti Jungtinės veiklos sutarties pažeidimai, kurie vertintini kaip esminiai). Pirmosios instancijos teismas pagr?stai ir teis?tai nustat?, kad Urbico pažeid? Jungtin?s veiklos sutart? šiais savo veiksmais:

a) sudar? 2009 m. kovo 5 d. Susitarim? d?l tarpiniø darbø per?mimo be Valdymo komiteto pritarimo;

b) neinformavo Siemens apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarim? d?l tarpiniø darbø per?mimo ir Siemens reikalavimu nepateik? šio susitarimo kopijos;

c) nepateik? Rangos sutarties ?vykdymo užtikrinimo Užsakovui;

d) tapo restrukt?rizuojama ?mone ir neatsiskait? su Fima ir HNIT-BALTIC už jø atliktus darbus. Tai patvirtina, kad Siemens negal?jo dalyvauti konsorciumo veikloje d?l svarbiø priežas?iø, tod?l Urbico atskirojo skundo ir gin?ijamos nutarties argumentai, jog Siemens neteis?tai nutrauk? Jungtin?s veiklos sutart?, yra nepagr?sti ir atmestini.     2.2. Teismas, nustatęs, kad Urbico pažeidė Jungtinės veiklos sutartį, neteisėtai kvalifikavo tokius pažeidimus kaip formalius. Urbico iš esmės pažeid? Jungtin?s veiklos sutart?, sudarydama 2009 m. kovo 5 d.

Susitarim? d?l tarpiniø darbø per?mimo ir kitus susitarimus be Valdymo komiteto pritarimo. Šiuo atveju teismas negali susiaurinti gin?o ribø ir apriboti atsakovo Siemens teis?s gintis nuo ieškinio vien tik jo pranešime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukim? nurodytomis aplinkyb?mis ir atitinkamai jo iki pranešimo apie sutarties nutraukim? tur?tais ?rodymais. Siemens nesutinka su Urbico argumentu, kad sudarytas Susitarimas d?l tarpinio darbø per?mimo laikytinas „einamuoju dokumentu“, kur? Urbico tur?jo teisæ pasirašyti vienvaldiškai pagal Valdymo komiteto sprendim? Nr.

1. Susitarimas d?l tarpinių darbø per?mimo, priešingai nei teigia Urbico, n?ra laikytinas einamuoju dokumentu Jungtin?s veiklos sutarties 3.4.4 punkto prasme. Dokumentas, kurio sudarymas nebuvo numatytas Rangos sutartyje ir/ar Paslaugø teikimo sutartyje, negali b?ti laikomas einamuoju dokumentu. Rangos sutartyje n?ra jokiø nuostatø, ?teisinan?iø galimybæ vienokia ar kitokia forma ?teisinti tarpin? neužbaigtø darbø tinkamum?. Susitarimu d?l tarpinio darbø per?mimo jokia Per?mimo pažyma nebuvo išduota. Susitarimo d?l tarpinių darbø per?mimo sudarymui Urbico prival?jo gauti Valdymo komiteto pritarim? pagal Jungtin?s veiklos sutarties 1.2 punkt?.

Jungtinės veiklos sutarties 1.2 punkte įtvirtintas atsakingojo partnerio įgaliojimų ribojimas yra itin reikÅ¡mingas, todėl jo tyčinis pažeidimas buvo esminis ir sudarė pagrindÄ nebepasitikėti, jog Urbico ateityje tinkamai vykdys savo įsipareigojimus. Susitarimo d?l tarpinių darbø per?mimo sudarymas nepateko ir ? Valdymo komiteto sprendimu Nr.1 Urbico suteiktø teisiø apimt? ir turin?. Urbico tikrovės neatitinkantys teiginiai dėl 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymo tikslų ir jo reikÅ¡mės patvirtina, kad Å¡io Susitarimo sudarymas buvo inicijuotas paties Urbico ir iÅ¡imtinai jo interesais.

Sudarydamas SusitarimÄ dėl tarpinių darbų perėmimo Urbico siekė iÅ¡vengti atsakomybės už savo sutartinių įsipareigojimų netinkamÄ vykdymÄ bei gauti iÅ¡ Nordea kreditÄ ir tokiu bÅ«du spręsti gresiančio nemokumo problemas. Nusta?ius, kad ieÅ¡kovas Urbico pažeid? Jungtin?s veiklos sutart? sudarydama Susitarim? d?l tarpinio darbø per?mimo ir kitus susitarimus be Valdymo komiteto pritarimo, atsakovui Siemens negal?jo b?ti taikoma Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkte nustatyta bauda.      2.3. Urbico pažeid? Jungtin?s veiklos sutartyje nustatyt? pareig? keistis informacija, b?tina tinkamam ?sipareigojimø vykdymui.

Siemens nuomone, pirmosios instancijos teismas pagr?stai konstatavo, kad Urbico pažeid? Jungtin?s veiklos sutart?, neinformuodamas Siemens apie ketinamus sudaryti ir sudarytus susitarimus su Užsakovu ir Nordea banku. Byloje n?ra ?rodymø, patvirtinan?iø, kad Urbico iki Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo ar po jo b?tø savanoriškai pateikæs Siemens Reikalavimo perleidimo sutart?, Papildom? susitarim? Nr. 1 prie Paslaugø teikimo sutarties, Papildom? susitarim? Nr. 2 prie Paslaugø teikimo sutarties, Susitarim? d?l tarpinių darbø per?mimo ar Susitarim? d?l mok?jimø.

Kiti konsorciumo partneriai taip pat nežinojo apie Urbico be Valdymo komiteto pritarimo sudarytus susitarimus. Urbico argumentai, susiję su tuo, kad Siemens galėjo gauti informacijÄ iÅ¡ Užsakovo ar kitų konsorciumo narių, yra laikytinas nevykusiu bandymu iÅ¡vengti atsakomybės už akivaizdų Urbico pareigos teikti informacijÄ Jungtinės veiklos partneriams nevykdymÄ . Urbico pažeidė Jungtinės veiklos sutartį, neinformuodama Siemens apie ketinamus sudaryti susitarimus ir jų sudarymÄ , todėl nustačius tokį pažeidimÄ Siemens negalėjo bÅ«ti taikoma Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatyta bauda.     2.4.  Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai taikė baudÄ Siemens pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktÄ , Siemens laikosi pozicijos, kad teismas teisingai sprend? d?l netesybø sumažinimo, ta?iau nemotyvuotai ir neteis?tai sumažino netesybas nepakankamai.

Sutartø netesybø dydžio pagr?stumas turi b?ti vertinamas ne sutarties sudarymo metu, o pažeidimo, kuris suteikia teisæ ? jas, metu pagal konkre?ias faktines aplinkybes. Tokia taisyklė įtvirtinta teismų praktikoje. Å io gin?o atveju nesvarbu, kas netesybø dyd? pasi?l? sutarties sudarymo metu, kadangi jø dydžio pagr?stumas turi b?ti vertinamas ne sutarties sudarymo laikui, o jos nutraukimo laikui, atsižvelgiant ? tokio nutraukimo padarinius. Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu Urbico ir visi kiti sutarties partneriai jau buvo atlikę visus jiems priskirtus rangos darbus (iÅ¡skyrus VTPS įrengimÄ ).

Dėl Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nurodyto dydžio baudos buvo tartasi sutarties vykdymo pradžioje. Sutarties sudarymo metu, kai dar nebuvo atlikti jokie darbai, tokio dydžio netesybų sÄ lyga galėjo bÅ«ti laikoma pagrįsta. Atsiliepime iÅ¡dėstytos aplinkyb?s parodo, kad Urbico reikalaujamas 50 000 000 litø netesybø dydis prieÅ¡tarauja sutartiniø netesybø prigim?iai bei paskir?iai, reiÅ¡kia nubaudimo bei lupikavimo įteisinimÄ .         Urbico teiginiai apie tai, kad dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ji patyrė didesnius nei 50 000 000 Lt nuostolius, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Siemens paneig? visų Urbico nurodytų nuostolių buvim? ir jø priežastin? ryš? su Urbico nurodomu tariamai neteis?tu Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimu, tod?l Urbico jokios netesybos apskritai negal?jo b?ti priteistos. Kartu su Urbico atskiruoju skundu teikiamos tariamai nepriklausomų ekspertų nuomonės (išvados) dėl ieškovo patirtų nuostolių yra nepagrįstos, jos negali būti laikomos tinkamu įrodymu, todėl turi būti atsisakyta jas priimti.     2.5. Susitartø netesybø dydžio protingumas priklauso nuo aplinkybiø, kuriomis jis taikomas.

Kiekvienos netesybos turi b?ti pritaikytos konkre?iai situacijai, nepriklausomai, ar jø dyd? nustato susitarimas, ar ?statymas, ir juo labiau nepriklausomai nuo šaliø reiškiamø reikalavimø. Jeigu teismas mato, jog konkre?iomis aplinkyb?mis netesybø dydis yra neproporcingas ir neadekvatus, jis turi teisæ tas netesybas individualizuoti taip, kad jos b?tø teisingos. Priešingas aiškinimas reikštø, jog visa kasacinio teismo praktika, kurioje taikomas sutartiniø netesybø mažinimo institutas esant civiliniams santykiams tarp verslininkø, yra neteisinga, kaip prieštaraujanti Urbico aiškinamiems civilin?s teis?s principams.      2.6. Teismas pagr?stai ir teis?tai atmet? Urbico ieškin? d?l 837 090,76 litø dydžio nuostoliø priteisimo.

Urbico pozicija d?l prašomø priteisti nuostoliø santykio su Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimu yra nenuosekli. Iš pradžiø Urbico reikalavim? d?l 837 090,76 litø dydžio nuostoliø priteisimo iš             Siemens pareišk? atskiroje civilin?je byloje ir jo nesiejo su Siemens tariamai įvykdytu Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimu bei sutarties 5.1 punkto pažeidimu. V?liau Urbico pareišk? atskir? ieškin? d?l 50 000 000 litø netesybø pagal Jungtin?s veiklos sutarties 5.1 punkt? priteisimo, kuriame jau netesybø dyd? grind? ir tais pa?iais 837 090,76 litø dydžio nuostoliais.

Vadinasi, Urbico pasirinko ?rodin?ti pozicij?, kad šie nuostoliai susijæ su Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimu ir tariamai ?rodo šios sutarties 5.1 punkto pagrindu reikalaujamø netesybø dydžio pagr?stum?. Teismas Urbico reikalavim? d?l 837 090,76 litø dydžio nuostoliø priteisimo atmet?, iš esm?s išnagrin?jæs kiekvieno iš reikalautø nuostoliø priteisimo s?lygas, bet nesiedamas šiø nuostoliø su Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimu. Teismas pagrįstai nepriteisė Urbico nurodytų nuostolių.

Teisėtai yra atmestas Urbico reikalavimas dėl iÅ¡laidų valdiklių rankiniam įjungimui atlyginimo, nes Urbico ne?rodytas tiesioginis ir betarpiÅ¡kas priežastinis ryÅ¡ys tarp patirtø iÅ¡laidø ir valdiklio kokyb?s tr?kumø egzistavimo.        Teismas pagrįstai nepriteisė Urbico 28 560 Lt nuostolių videodetekcijos gedimams Å¡alinti, pažymėjęs, kad pagal byloje surinktÄ medžiagÄ n?ra galimyb?s nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp Siemens veiksmø patiekiant videodetekcijos ?renginius ir visos videodetekcijos sistemos sutrikimø, kuriuos Å¡alinant Urbico patyr? praÅ¡omus priteisti nuostolius.                Teismas pagrįstai nepriteis? Urbico 150 550,90 litø sistemos ryÅ¡io sutrikimo iÅ¡laidø, nustatęs, kad yra tik?tina, jog ryÅ¡io sutrikimai, kuriuos Å¡alinant Urbico patyr? nuostoliø, buvo s?lygoti kitø veiksniø (pvz., elektros tiekimo sutrikimø), o ne vien tik aplinkyb?s, kad Siemens nebuvo baigæs atlikti visø jam priklausan?iø darbø, ar kad rangos darbai buvo atlikti galimai nekokybiÅ¡kai.

Urbico atskirajame skunde nepateikė jokiø argumentø d?l transporto išlaidø pagrįstumo, tod?l Siemens įsitikinęs, kad teismas teis?tai atmet? š? Urbico reikalavim?.       Teismas pagr?stai nepriteis? 627 572,79 litø nuostoliø d?l Antakalnio - Olandø žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos ?rengimo ir demontavimo darbø. Teismas teis?tai nustat?, jog b?tent Urbico buvo atsakingas už Antakalnio - Olandø žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos projektavim? bei ?rengim?, tod?l Urbico nepagr?stai reikalauja priteisti nuostolius d?l šios sistemos ?rengimo ir demontavimo darbø.

Urbico teiginiai dėl Siemens atsakomybės už netinkamo prieÅ¡projektinio pasiÅ«lymo pateikimÄ yra nepagr?sti, nes toks pasi?lymas yra ne?pareigojantis, be to, prieÅ¡projektiniø pasi?lymø eskizas buvo rengtas Užsakovo. Siemens tik pasi?l? kaip iÅ¡pildyti Å¡? Užsakovo nor?, juo labiau, kad v?liau si?l? atlikti sankryžos valdymo simuliacij?. Urbico pats yra atsakingas už visas iÅ¡laidas ir nuostolius, kilusius d?l min?to techninio projekto rengimo ir jo ?gyvendinimo.         Urbico bylos nagrinėjimo procese 837 090,76 litø dydžio nuostolius jau siejo ir su Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu.

Kadangi Urbico nurodyti 837 090,76 litø nuostoliai kilo anks?iau (2009 m. kovo 1 d. - geguž?s 31 d.) nei pasibaig? Jungtin?s veiklos sutartis (2009 m. rugs?jo 10 d.), tokie nuostoliai teismo nutartimi teis?tai nebuvo priteisti Urbico naudai.                Trečiasis asmuo Fima atsiliepimu į ieÅ¡kovo Urbico atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ tenkinti, taip pat praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nutarties dalį, kuria Fima reikalavimas dėl netesybų buvo iÅ¡ dalies atmestas, ir Å¡ioje dalyje Fima reikalavimÄ tenkinti visiÅ¡kai (tomas 22,b. l. 36-40).       Atsiliepime akcentuojama, kad Urbico tinkamai vykdė Jungtinės veiklos sutartį ir jos nepažeidė.

Vadovaujantis Jungtin?s veiklos sutarties 1.2 punkto ir 3.4 punkto nuostatomis konstatuotina, kad sutarties šalys iš anksto suteik? Urbico pareig? (teisæ) veikti jø vardu visais einamaisiais klausimais, susijusiais su konkurso darbø vykdymu, tod?l Siemens nepagr?sta teigia, kad min?tiems veiksmams atlikti Urbico buvo privalomas atskiras Jungtin?s veiklos sutarties šaliø Valdymo komiteto pritarimas. Be to, 2007 m. geguž?s 21 d. Valdymo komiteto sprendimu Nr. 1 buvo nustatyta, kad prievol?ms pagal Urbico ir Nordea banko kredito sutart? užtikrinti Urbico pasirašys konsorciumo vardu visus su tuo susijusius dokumentus ir jø pakeitimus bei papildymus.

Bankas 2009 m. sausio 20 d. raštu Nr. 1713 išd?st? reikalavim? sudaryti tarpin? darbø pri?mimo-perdavimo akt?. Vertinant 2009 m. kovo 5 d. Urbico sudaryto su Užsakovu Susitarimo turin?, akivaizdu, kad jis yra susijæs su einamaisiais Jungtin?s veiklos sutarties ir Rangos sutarties vykdymo klausimais, todėl šį Susitarim? Urbico sudar? tinkamai veikdamas konsorciumo nariø vardu, nepažeisdamas Jungtin?s veiklos sutarties nuostatø bei Valdymo komiteto sprendimø. Urbico pagr?stai savo atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo nutart?, pašalinant iš jos nepagr?st? motyvacij? d?l Urbico veiksmų sudarant su Užsakovu Susitarim? d?l tarpiniø darbø per?mimo įvertinimo.

Urbico pagr?stai nesutinka su teismo išvada, jog Urbico formaliai pažeid? Jungtin?s veiklos sutarties nuostatas d?l pareigos partneriams keistis informacija. Fima, kaip ir kiti konsorciumo nariai, tur?jo lygias teises ir galimybes gauti vis? informacij?, susijusi? su konsorciumo veikla ir šia teise naudojosi. Urbico teis?tai atskiruoju skundu prašo pakeisti nutart?, pašalinant iš jos nepagr?st? motyvacij? d?l Urbico veiksmø (neveikimo) vykdant Jungtin?s veiklos sutartyje nustatyt? pareig? keistis informacija, b?tina tinkamam ?sipareigojimø vykdymui.         Kadangi tiek Urbico, tiek Fima atskirøjø skundø argumentai d?l netesybø mažinimo instituto normø aiškinimo ir taikymo iš esm?s sutampa, todėl Fima laikosi pozicijos, kad Urbico teis?tai ir pagristai reikalauja pakeisti nutarties dalį dėl netesybų priteisimo, priteisiant Urbico naudai iš atsakovo Jungtin?s veiklos sutartyje nustatytas (nesumažintas) netesybas.

Trečiasis asmuo Fima taip pat sutinka su ieÅ¡kovo Urbico argumentais, kuriais grindžiamas ieÅ¡kovo atskirojo skundo reikalavimas priteisti iÅ¡ Siemens 837 090,76 Lt nuostoliø. Fima praÅ¡o priimti su Urbico atskiruoju skundu teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl Siemens praÅ¡ymo nutraukti apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal Urbico atskirÄ jį skundÄ Â Â Â Â Â Â Atsakovo Siemens atsiliepime į ieÅ¡kovo Urbico atskirÄ jį skundÄ praÅ¡oma nutraukti apeliacinį procesÄ pagal Urbico paduotÄ atskirÄ jį skundÄ .

Atsakovo teigimu, apeliacinis procesas dėl Urbico atskirojo skundo nutrauktinas remiantis CPK 315 str. 5 d., nes pirmosios instancijos teismas neteisėtai (pažeisdamas CPK 307 str.) priėmė atskirÄ jį skundÄ , paduotÄ praleidus terminÄ be svarbių priežasčių, tokiu bÅ«du leisdamas ieÅ¡kovui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nukrypdamas nuo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo. Atsakovas nurodo, kad po termino paduotÄ atskir?j? skundÄ (ar jo papildym?) pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ir apeliacinio proceso nepradėti.          Nutraukti apeliacinį procesÄ dėl ieÅ¡kovo Urbico atskirojo skundo nėra teisinio pagrindo.

          Apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ sprendžia sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 str. 1 d.). Tokia pati taisyklė taikytina ir atskirųjų skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių priėmimui (CPK 338 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat iÅ¡sprendžia atsisakymo priimti skundÄ ir jį grÄ Å¾inti padavusiam asmeniui klausimÄ tais atvejais, kai skundas paduotas praleidus nustatytÄ skundo padavimo terminÄ ir Å¡is terminas neatnaujinamas (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 4 d.).

Pirmosios instancijos teisme 2012 m. gegužės 10 d. gautas ieÅ¡kovo Urbico atskirasis skundas buvo paduodamas kartu su tos pačios dienos praÅ¡ymu atnaujinti skundo padavimo terminÄ (tomas 20, b. l. 45-46 ir 47-78). Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendžia skundo priėmimo klausimÄ , jis sprendžia ir pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 str. 2 d., 307 str. 2 d.). Terminas ieÅ¡kovo atskirajam skundui paduoti atnaujintas pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos priimta rezoliucija, pasiraÅ¡yta visų kolegijos narių (tomas 20, b. l. 47).

Toks procesinis veiksmas atitinka CPK 78 str. 5 d. reikalavimus. Teismo rezoliucijos atnaujinti terminÄ motyvavimo bÅ«tinumas (skirtingai nei nutarties atsisakyti atnaujinti praleistÄ procesinį terminÄ priėmimo atveju) įstatyme nenumatytas. Ä®statyme taip pat nenumatyta apeliacijos teisė dėl teismo sprendimo (rezoliucijos) atnaujinti procesinį terminÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi jurisdikcijos kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo atnaujinti skundo padavimo terminÄ . Kadangi pirmosios instancijos teismas atnaujino ieÅ¡kovo atskirojo skundo padavimo terminÄ , nėra procesinio pagrindo taikyti CPK 315 str. 5 d. ir nutraukti apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal šį skundÄ .     Dėl apeliantų procesinių praÅ¡ymų, susijusių su raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir naujų įrodymų priėmimu         Atsakovo Siemens atskirajame skunde pareikÅ¡tas praÅ¡ymas priimti prie skundo pridėtÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2009 m. sausio 5 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie 2006 m. spalio 27 d.

Paslaugų teikimo sutarties Nr. 20061027-2, sudarytÄ tarp Užsakovo ir Urbico. Atsakovo teigimu, šį raÅ¡ytinį įrodymÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir jis nebuvo iÅ¡tirtas. Teisėjų kolegija pastebi, kad nurodytas dokumentas buvo teikiamas pirmosios instancijos teisme su atsakovo 2011 m. lapkričio 18 d. praÅ¡ymu ir yra įsiÅ«tas byloje (t. 17, b. l. 10-13). PraÅ¡ymas jį priimti buvo atmestas teismo 2011 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokoline nutartimi.      Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ priimti raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2009 m. sausio 5 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie Paslaugų teikimo sutarties, nes jis tiesiogiai susijęs su pirmosios instancijos teisme atsakovo įrodinėtomis aplinkybėmis dėl ieÅ¡kovo Urbico veikimo prieÅ¡ingai Siemens interesams ir ieÅ¡kovo sudarytų susitarimų be Siemens žinios.

Su Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu susijusias aplinkybes atsakovas komentavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme. Apelianto praÅ¡ymas priimti ir vertinti aptariamÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ tenkintinas, nes jis tiesiogiai susijęs su atsakovo įrodinėtomis nagrinėjant bylÄ aplinkybėmis, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį įrodymÄ (CPK 314 str.).         Atsakovo Siemens atskirajame skunde pareikÅ¡tas praÅ¡ymas priimti prie skundo pridėtÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2011 m. gruodžio 29 d.

„Ekspertizę dėl defektų buvimo patvirtinimo ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nuostolių įvertinimo“. Atsakovas nurodo, kad šio ?rodymo pateikimo apeliacin?s instancijos procese b?tinyb? iškilo atsižvelgiant ? tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas, išeidamas už Urbico ieškinio, Siemens priešieškinio bei Fima savarankiško reikalavimo ribø, sprend? d?l darbø, atliktø pagal Rangos sutart?, kokyb?s bei šaliø atsakomyb?s už šiuos atliktus darbus. Šaliø reikalavimai byloje grindžiami Jungtin?s veiklos sutarties pažeidimais ne d?l netinkamos konsorciumo partneriø atliktø darbø kokyb?s, o d?l konsorciumo partneriø kitokių veiksmø, kurie, kaip teigiama šaliø reikalavimuose, pažeid? Jungtin?s veiklos sutart?.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas dal? savo motyvø grind? prielaida, kad Siemens buvo padaræs darbų defektø, tod?l netur?jo teis?s reikšti pretenzijø ar reikalavimø atsakingajam jungtin?s veiklos partneriui Urbico. Siekdamas pagr?sti šiø teismo teiginiø nepagr?stum? bei neatitikim? tikrovei, atsakovas su atskiruoju skundu teikia 2011 m. gruodžio 29 d. „Ekspertizę d?l defektø egzistavimo ir S? „Susisiekimo paslaugos“ nuostoliø nustatymo“. Apeliantas nurodo, kad pateikiamas ?rodymas patvirtina bylai svarbias faktines aplinkybes, kurios skundžiamoje nutartyje buvo klaidingai nustatytos ir šiø klaidingø teiginiø pagrindu buvo padaryta neteisinga teismo prielaida, jog tik Siemens atlikti darbai turi defektø.        Prašymas dėl naujo įrodymo – 2011 m. gruodžio 29 d.

„Ekspertizės d?l defektø egzistavimo ir S? „Susisiekimo paslaugos“ nuostoliø nustatymo“ priėmimo netenkintinas. PraÅ¡ymas siejamas su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje esÄ sprendė Rangos sutarties vykdymo klausimus ir pasisakė apie Å¡alių atsakomybę dėl Rangos sutarties darbų trÅ«kumų, tokiu bÅ«du iÅ¡eidamas iÅ¡ byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (bylos nagrinėjimo) ribų. IÅ¡analizavusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo teiginiais, kad teismas iÅ¡ esmės nagrinėjo Rangos sutarties vykdymo aplinkybes atliktų darbų kokybės vertinimo aspektu.

Å iuo aspektu byla buvo nagrinėjama ir teismo iÅ¡vados daromos tik ieÅ¡kovo Urbico reikalavimo, susijusio su nuostolių atlyginimo priteisimu, apimtyje, bet ne dėl aplinkybių, lėmusių Jungtinės veiklos sutarties pasibaigimÄ . Apie aplinkybes, siejamas su Rangos sutarties dalyvių atliktų darbų trÅ«kumais (defektais), dar pasisakyta teismo nutarties motyvų dalyje dėl Urbico su Užsakovu pasiraÅ¡yto 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo, Å¡ioje dalyje analizuojant atsakovo argumentus apie Urbico veikimÄ prieÅ¡ingai Siemens interesams.

Pažymėtina, kad teismas, vertindamas Urbico veiksmus pasiraÅ¡ant su Užsakovu 2009 m. kovo 5 d. SusitarimÄ dėl tarpinių darbų perėmimo, neanalizavo ir nevertino Rangos darbų sutarties vykdymo eigoje atliktų darbų kokybės (darbų trÅ«kumų ar defektų), bet vertino Å¡io Susitarimo sudarymo faktÄ ir sudarymo aplinkybes tik Urbico veikimo atitikties Jungtinės veiklos sutartyje numatytiems jo įsipareigojimams ir Å¡ios sutarties pažeidimo esmingumo aspektais. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pažymėta dėl ieÅ¡kovo, atsakovo bei Užsakovo susiraÅ¡inėjimo, liudijančio apie jų nesutarimus dėl atliekamų darbų kokybės, iÅ¡kilusius dar 2008 m. pabaigoje.

Ä®vertinęs susiraÅ¡inėjimo dokumentuose nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad dar iki Urbico ir Užsakovo 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo sudarymo buvo kilę nesutarimų dėl Siemens atliktų rangos darbų bei pateiktos įrangos kokybės atitikimo keltiems reikalavimams bei atsilikimo nuo konsorciumo partnerių pateikto darbų grafiko. Teismas sprendė, kad tarp Urbico, Siemens ir Užsakovo kilę nesutarimai dėl Siemens atliktų darbų kokybės, visų sudarytų susitarimų grupės požiÅ«riu negalėjo reikÅ¡ti, jog Urbico, palaikydamas Užsakovo pozicijÄ dėl Siemens atliktų darbų trÅ«kumų, iÅ¡ esmės pažeidė Siemens interesus, kildintinus iÅ¡ jungtinės veiklos teisinių santykių.

Teismo nutartyje akcentuota, kad nors 2009 m. kovo 5 d. Susitarimas sukÅ«rė jo Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas, tačiau jame konstatuoti rangos darbų bei patiektos įrangos defektai sietini ne su Jungtinės veiklos, tačiau su Urbico ir Siemens sudaryta subrangos sutartimi, todėl konsorciumo veikla negalėjo bÅ«ti statoma į rizikingÄ padėtį vien tik dėl dviejų partnerių tarpusavio nesutarimų. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Urbico ir Užsakovo jau anksčiau nurodytų Siemens darbo trÅ«kumų oficialus pripažinimas 2009 m. kovo 5 d.

Susitarime dėl tarpinių darbų perėmimo nelaikytinas tokiu Siemens interesu pažeidimu, kuris CK 6.217 str. 2 d. numatytų juridinių faktų visumos kontekste galėjo sudaryti pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Jungtinės veiklos sutartį ir iÅ¡stoti iÅ¡ konsorciumo. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų ir iÅ¡vadų turinys neduoda jokio pagrindo manyti, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo dalyko ribų, nes teismas nevertino Rangos sutarties vykdymo kokybės ir nesprendė Å¡alių atsakomybės klausimo dėl atliktų darbų defektų.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovas byloje nuolat kėlė klausimus apie tai, kad jam priskirtus darbus pagal Rangos sutartį jis atliko tinkamai, kad jis niekada nesutiko su Užsakovo ar Urbico nurodytais darbų trÅ«kumais, už kuriuos turėtų bÅ«ti atsakingas, kad vedantysis partneris Urbico yra atsakingas už netinkamÄ Rangos sutarties vykdymÄ , įskaitant darbų defektus, darbų atlikimo termino nesilaikymÄ ir pan. Minėta, kad Siemens atsakomybės už netinkamÄ darbų atlikimÄ atsiradimo sÄ lygas teismas vertino tik ta apimtimi, kiek analizavo Urbico reikalavimÄ dėl žalos (nuostolių), kildintos iÅ¡ Siemens dar iki Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo atliktų darbų trÅ«kumų.

Teismas tokį reikalavimÄ atmetė, nenustatęs priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo įsipareigojimų pagal Rangos nutartį vykdymo ir ieÅ¡kovui atsiradusių konkrečių nuostolių. Vadinasi, ir Å¡iuo atveju teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl netesybų priteisimo ir jų dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo ir nevertino aplinkybių apie galimÄ sutartinės atsakomybės ribojimÄ tiesioginių nuostolių netinkamai vykdžius prievoles pagal Rangos ar Paslaugų teikimo sutartis padarymu.                      Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas Siemens neįrodė objektyvios bÅ«tinybės apeliacinės instancijos teisme pateikti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2011 m. gruodžio 29 d.

„Ekspertizę d?l defektø egzistavimo ir S? „Susisiekimo paslaugos“ nuostoliø nustatymo“, siejant tokios bÅ«tinybės atsiradimÄ su skundžiamos nutarties motyvų turiniu. Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju laikosi CPK 314 str. įtvirtinto naujų įrodymų teikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo ir atsisako priimti šį prie Siemens atskirojo skundo pridėtÄ naujÄ Ä¯rodymÄ . Be to, vertindama atsakovo Siemens atskirajame skunde akcentuojamÄ aplinkybę, jog byloje esantys atsakovo pateikti duomenys esÄ leidžia tvirtinti, kad netinkamÄ Rangos sutarties vykdymÄ lėmė ne atsakovui Siemens, o ieÅ¡kovui Urbico priskirtų darbų vykdymo trÅ«kumai (vėlavimas, darbų defektai), teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ atsakovas galėjo pateikti dar pirmosios instancijos teisme.

Apelianto teiginys, kad naujo įrodymo vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ Siemens gavo po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo netaikyti CPK 314 str. įtvirtinto ribojimo.         Pirmiau iÅ¡dėstytų atsisakymo priimti apelianto Siemens su atskiruoju skundu teikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ (2011 m. gruodžio 29 d. Ekspertizę) argumentų pagrindu teisėjų kolegija tuo pačiu pripažįsta nepagrįstais Siemens atskirajame skunde iÅ¡dėstytus motyvus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir analizavo bei vertino aplinkybes, nesudarančias ginčo dalyko Å¡ioje byloje.

        Apeliantas Siemens atskirajame skunde taip pat pareiškė šiuos procesinius prašymus:

a) bylos nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ ;

b) bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka.           Pažymėtina, kad su Å¡iais praÅ¡ymais susiję klausimai iÅ¡spręsti anksčiau priimtais apeliacinės instancijos teismo procesiniais dokumentais. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. spalio 16 d. nutartimi bylai pagal atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties iÅ¡nagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija (tomas 22, b. l. 64).

Klausimas dėl bylos pagal atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties nagrinėjimo bÅ«do ir tvarkos iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi, kuria netenkintas atsakovo Siemens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka (tomas 22, b. l. 100- 102). Siemens 2013 m. sausio 3 d. pateiktame pakartotiniame praÅ¡yme dėl žodinio bylos nagrinėjimo iÅ¡dėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi priimto procesinio sprendimo dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka raÅ¡ytiniu bÅ«du.

Kadangi apelianto Siemens praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo tvarkos ir bÅ«do iÅ¡spręsti anksčiau priimtais procesiniais sprendimais, teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.           Prie atsiliepimo į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atsakovas Siemens pridėjo Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2012 m. sausio 2 d. raÅ¡to nuoraÅ¡Ä . PraÅ¡o šį dokumentÄ priimti kaip naujÄ Ä¯rodymÄ tuo atveju, jeigu bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priimti prie jo atskirojo skundo pridėtÄ V.

Č. 2011 m. gruodžio 5 d. raÅ¡tÄ su vertintojo nuomone. Spręsti šį atsakovo atsiliepime nurodytÄ sÄ lyginį praÅ¡ymÄ nėra prasmės, nes teisėjų kolegija žemiau pateikiamais motyvais atsisako priimti ir vertinti nurodytÄ V. Č. raÅ¡tÄ su vertintojo nuomone.                  Prie ieÅ¡kovo Urbico atskirojo skundo pateiktas praÅ¡ymas priimti Urbico veiklos ir nuostolių, atsiradusių dėl Siemens vienaÅ¡alio Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, ekspertinį vertinimÄ .

Ekspertinio vertinimo iÅ¡vados parengtos 2011 m. gruodžio 13 d. Taip pat prie skundo pateiktas V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės 2011 m. gruodžio 5 d. raÅ¡tas su vertintojo nuomone dėl preliminarių žalos įvertinimo rezultatų. Pasak apelianto, ekspertinės iÅ¡vados ir turto vertintojo nuomonė patvirtina ieÅ¡kovo nuostolių dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrįstumÄ bei aplinkybę, kad nuostoliai virÅ¡ija sutartinių netesybų dydį. Be to, apeliantas teikia priimti iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Urbico buhalterinės apskaitos programos ir lokalinių sÄ matų kopijas.

Nurodo, kad Å¡ie dokumentai patvirtina faktÄ apie ieÅ¡kovo patirtus 627 572,79 Lt dydžio nuostolius dėl Antakalnio - Olandų žiedo Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos įrengimo ir demontavimo. PraÅ¡ymai priimti Å¡iuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti 2011 m. gruodžio 6 d. ir 14 d. posėdžių metu. Be to, apeliantas pažymi aplinkybę, kad ginčas nagrinėjamas prie Urbico restruktÅ«rizavimo bylos pridėtoje byloje.

RestruktÅ«rizavimo bylose vyraujantis vieÅ¡asis interesas, pasak apelianto, sudaro pagrindÄ priimti teikiamus įrodymus.              PraÅ¡ymas priimti Å¡iuos įrodymus netenkinamas.      CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Kaip jau nurodyta, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priimti raÅ¡ytinius įrodymus, pridėtus prie atskirojo skundo, grindžiamas tuo, kad jis neturėjo galimybės juos pateikti pirmosios instancijos teismui anksčiau nei Å¡io teismo 2011 m. gruodžio 6 d. ir 14 d. posėdžių metu, o teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, nes Å¡ių įrodymų priėmimas nebÅ«tų užvilkinęs bylos nagrinėjimo.       CPK 7 str., įtvirtinančiame proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo suraÅ¡ytas dar 2009 m. rugpjūčio 14 d. (tomas 1, b. l. 1-80). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl netesybų priteisimo priimtas 2009 m. gruodžio 7 d. (tomas 7, b. l. 11-31). Pasirengimas bylos pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius nagrinėjimui buvo atliekamas paruoÅ¡iamųjų procesinių dokumentų bÅ«du. Paskutinis paruoÅ¡iamasis dokumentas – atsakovo Siemens 2010 m. gruodžio 18 d. triplikas ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui dėl netesybų (tomas 13, b. l. 83-133). Priėmus šį procesinį dokumentÄ pasirengimas nagrinėti bylÄ teisme buvo baigtas ir byla toliau buvo nagrinėjama teismo posėdyje (pirmasis teismo posėdis – 2011 m. sausio 19 d., žr. tomas 13, b. l. 175-177).

Vadinasi, pasirengimo nagrinėti bylÄ pagal ieÅ¡kovo Urbico ieÅ¡kinių reikalavimus laikotarpis truko pakankamai ilgÄ laikÄ (daugiau kaip metus). CPK 226 str. įtvirtintas norminis imperatyvas, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi pateikti visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai. ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl 627 572,79 Lt nuostolių, patirtų dėl Antakalnio - Olandų žiedo Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos įrengimo ir demontavimo, ieÅ¡kovas turėjo pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje pateikti visus įrodymus tiek dėl nuostolių fakto, tiek dėl jų dydžio.

Tas pat pažymėtina ir dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti netesybas, kai priteistinų netesybų dydį ieÅ¡kovas siejo su jo ieÅ¡kinyje nurodytais tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais, kuriuos jis esÄ patyrė, patiria ar patirs dėl Siemens įvykdyto Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo. Aplinkybės dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytų nuostolių atsiradimo ar objektyvios jų atsiradimo tikimybės galėjo ir turėjo bÅ«ti patvirtintos įrodymais pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, kuri truko pakankamai ilgÄ laikÄ .

IeÅ¡kovas nesilaikė CPK 226 str. nustatytos pareigos dėl įrodymų, kuriais grindė ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikimo įstatymo nustatyta tvarka, juos teikdamas tuo metu, kada byla jau buvo nagrinėjama nebe pirmuose teismo posėdžiuose. Apeliantas nepateikia argumentuotų paaiÅ¡kinimų, kodėl jis neturėjo galimybės teikiamų įrodymų gavimu (surinkimu) pasirÅ«pinti anksčiau, nei prieÅ¡ pat pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. ir gruodžio 14 d. posėdžius, kada prašė priimti Å¡iuos įrodymus. CPK 181 str. 2 d. nurodoma, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ .

BÅ«tent tokiais įstatyme numatytais pagrindais remdamasis pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. ir 14 d. posėdžiuose (tomas 17, b. l. 107-122 ir 135-144) netenkino ieÅ¡kovo atstovų praÅ¡ymų priimti prie atskirojo skundo dabar pridėtus raÅ¡ytinius įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti ieÅ¡kovo teiktus įrodymus argumentais, nes tokio pobÅ«džio įrodymai galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti pasirengimo nagrinėti bylÄ paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du stadijoje, o jų vėlesnis pateikimas lemtų bylos nagrinėjimo užvilkinimÄ (CPK 227 str. 2 d. nuostatos). Teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 314 str.

įtvirtintu įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje ribojimu ir atsisako priimti prie ieÅ¡kovo atskirojo skundo pridėtus raÅ¡ytinius įrodymus, nes sprendžia, kad su ieÅ¡kovo Urbico atskiruoju skundu teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pagrįstai.         CPK nenumato iÅ¡imčių ar ypatumų dėl įrodymų teikimo tvarkos ar reikalavimų jų teikimo sÄ lygoms teisminio ginčo Å¡aliai, turinčiai specifinį teisinį statusÄ , Å¡iuo atveju – restruktÅ«rizuojamai įmonei.

Byloje nagrinėjamas turtinis ginčas tarp privačių juridinių asmenų – verslo subjektų, kurių vienas bylos nagrinėjimo procese įgavo restruktÅ«rizuojamos įmonės teisinį statusÄ , dėl tarpusavio sutartinių prievolių vykdymo ir atsakomybės už tų prievolių pažeidimÄ . Ta aplinkybė, kad vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių – ieÅ¡kovui Urbico bylos proceso eigoje buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, o dėl to Å¡i ginčo byla (apjungus į vienÄ bylÄ visus ieÅ¡kinių ir prieÅ¡inio ieÅ¡kinio reikalavimus) buvo perduota toliau nagrinėti Urbico restruktÅ«rizavimo byloje, neduoda jokio pagrindo manyti, kad joje ėmė vyrauti vieÅ¡asis interesas, kuris dominuoja pačiose restruktÅ«rizavimo proceso bylose.

Apelianto nurodytas teisminis precedentas dėl galimybės restruktÅ«rizavimo bylose priimti naujus įrodymus Å¡iuo atveju netaikytinas. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-821/2012, pasisakyta dėl papildomų duomenų priėmimo galimybės sprendžiant restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , įvertinus restruktÅ«rizavimo procese vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ bei specifinį teismo vaidmenį restruktÅ«rizavimo procese. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami ne su restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimu ar su teisminiu restruktÅ«rizavimo procesu susiję klausimai, o nagrinėjamas turtinis ginčas tarp privačių juridinių asmenų, kurių vienam taikomos restruktÅ«rizavimo procedÅ«ros.

Aplinkybė, kad dėl ieÅ¡kovui Urbico taikomų restruktÅ«rizavimo procedÅ«rų ginčas buvo perduotas nagrinėti ieÅ¡kovo restruktÅ«rizavimo byloje, nelemia nei prioritetinio vieÅ¡ojo intereso, nei teismo vaidmens specifikos atsiradimo.         Pastebėtina, kad dalis su ieÅ¡kovo atskiruoju skundu pateikiamų raÅ¡ytinių duomenų (lokalinių sÄ matų kopijos) buvo pridėti prie ieÅ¡kovo 2009 m. rugpjūčio 14 d. ieÅ¡kinio dėl nuostolių atlyginimo (tomas 1, b. l. 130-134). Kodėl Å¡ie duomenys kartotinai teikiami priimti, apeliantas nepaaiÅ¡kino.                             Su atsiliepimu į atsakovo Siemens atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas Urbico pridėjo keletÄ raÅ¡ytinių įrodymų, praÅ¡ydamas juos priimti apeliacinės instancijos teisme (ieÅ¡kovo atsiliepimo į atsakovo skundÄ priedai 1-5).

PraÅ¡ymas priimti naujus įrodymus grindžiamas tuo, kad jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po proceso pirmosios instancijos teisme, susipažinus su atsakovo atskirojo skundo argumentais ir prie to skundo pridėtais naujais įrodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad naujų įrodymų teikimas atitinka įrodymų priimtinumo ir leistinumo reikalavimus pagal CPK 314 str. nuostatas. Esmė yra ta, kad naujai pateikiamais įrodymais ieÅ¡kovas galėjo remtis dar pirmosios instancijos teisme, nes tam tikras aplinkybes, kurios galėtų bÅ«ti patvirtintos ar paneigtos Å¡iais įrodymais, atsakovas Siemens iÅ¡dėstė ne tik atskirajame skunde, bet jas buvo nurodęs dar tuose procesiniuose dokumentuose, kuriuos teikė pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje.

IeÅ¡kovo teikiami priimti raÅ¡ytiniai duomenys yra susiję su tomis pačiomis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kurias atsakovas iÅ¡dėstė ne tik atskirajame skunde, bet ir atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl netesybų bei triplike (atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo padarytų Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, pasireiÅ¡kusių susitarimų, įskaitant susitarimÄ su Nordea banku dėl reikalavimo teisės perleidimo, sudarymu be atsakovo žinios, informacijos apie finansinius sunkumus slėpimu nuo atsakovo, VTPS neįrengimo).

Toms pačioms bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovo nurodytoms aplinkybėms paneigti arba į jas atsikirsti ieÅ¡kovas su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ teikia naujus raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡vardintus atsiliepimo prieduose Nr. 1-4. Visi Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai pagal (pagal jų suformavimo ar atsiradimo laikÄ ) galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir atsikertant į atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus motyvus. Be to, ieÅ¡kovas nepagrindė objektyvios bÅ«tinybės atsiradimo Å¡iuos įrodymus teikti tik apeliacinės instancijos teisme, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal pateiktų atsakovo procesinių dokumentų (atsikertant į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl netesybų) turinį tokia bÅ«tinybė jau buvo iÅ¡kilusi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Tada buvo ir galimybė tuos įrodymus pateikti. 2011 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tÄ dėl pastabų „Ekspertizei dėl defektų buvimo patvirtinimo ir SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ nuostolių įvertinimo“ (ieÅ¡kovo atsiliepimo priedas Nr.

5) ieÅ¡kovas teikia tuo pagrindu, kad atsakovas tokias iÅ¡vadas (nuomonę) pridėjo prie savo atskirojo skundo. Teisėjų kolegija pirmiau iÅ¡dėstytais motyvais netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ „Ekspertizę“, todėl nėra pagrindo priimti ir ieÅ¡kovo teikiamas pastabas dėl nepriimto naujo įrodymo. Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija taiko CPK 314 str. nustatytÄ ribojimÄ ir netenkina ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus, pridėtus prie atsiliepimo į atsakovo atskirÄ jį skundÄ .                             IeÅ¡kovas Urbico pateikė raÅ¡ytinius 2012 m. lapkričio 28 d. paaiÅ¡kinimus su praÅ¡ymu priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje priimtose Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartyje ir 2012 m. gruodžio 13 d. nutartyje (tomas 22, b. l. 100-102 ir 189-196) buvo paminėta, kad CPK 42 str. įtvirtinta teise teikti tiek žodinius, tiek raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 str. nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 ir 338 str. įtvirtintomis teisės normomis, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirÄ jį skundÄ yra draudžiama.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 str. įtvirtintÄ Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , pasibaigus atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-940/2011; 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730/2011). Jeigu teikiamais paaiÅ¡kinimais (jų dalimi) yra keičiamas arba pildomas apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų (skundų, atsiliepimų į juos) dalykas ar pagrindas nesilaikant CPK 323 str. nustatyto ribojimo, tokie paaiÅ¡kinimai (ar atitinkama jų dalis) negali bÅ«ti analizuojami ir vertinami.

IÅ¡analizavusi ieÅ¡kovo Urbico raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinį teisėjų kolegija sprendžia, kad didžiÄ ja jų dalimi ieÅ¡kovo pateiktų procesinių dokumentų (atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundus) turinys nėra pildomas naujomis aplinkybėmis ir nėra keičiamas, iÅ¡skyrus paaiÅ¡kinimų 54.4-54.6 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes. PaaiÅ¡kinimų 54.4-54.6 punktuose iÅ¡dėstytos aplinkybės yra iÅ¡ esmės naujos, pildančios ieÅ¡kovo procesinių dokumentų turinį, todėl Å¡i paaiÅ¡kinimų dalis nepriimama ir nevertinama (CPK 323 str.).

BÅ«tent su Å¡iuose paaiÅ¡kinimų punktuose iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis susijęs ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priimti prie paaiÅ¡kinimų pridėtus naujus įrodymus (raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priedo eilės Nr.1.1-1.3). Kadangi nepriimama dalis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, iÅ¡dėstytų 54.4-54.6 punktuose, nėra pagrindo priimti su jais siejamų naujų įrodymų, todėl kolegija taip pat netenkina ieÅ¡kovo Urbico 2012 m. lapkričio 28 d. praÅ¡ymo priimti ir vertinti prie paaiÅ¡kinimų pridėtus naujus raÅ¡ytinius įrodymus.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo Siemens 2012 m. gruodžio 31 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytu teiginiu, kad bÅ«tina atsisakyti priimti ieÅ¡kovo Urbico raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kaip keičiančius (papildančius) ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ . Jau nurodyta, kad ieÅ¡kovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinys (iÅ¡skyrus paaiÅ¡kinimų 54.4-54.6 punktus) leidžia nuspręsti, kad jais nėra iÅ¡ esmės keičiamas ar pildomas ieÅ¡kovo atskirasis skundas ir/arba ieÅ¡kovo atsiliepimai į atsakovo bei trečiojo asmens atskiruosius skundus, o teisėjų kolegija prieÅ¡ tai jau iÅ¡dėstė savo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų priėmimo sÄ lygų.

Tas pat pasakytina ir dėl atsakovo pateiktų 2012 m. gruodžio 31 d. rašytinių paaiškinimų priėmimo galimybės, išskyrus kai kurias atsakovo paaiškinimų dalis. Atsakovo Siemens paaiškinimų 8-14 punktuose išdėstytos aplinkybės tiesiogiai susiję su apeliacinės instancijos teismo nepriimta ieškovo Urbico 2012 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų dalimi (paaiškinimų 54.4-54.6 p.) bei su tuose paaiškinimuose išdėstytu prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo, kuris taip pat yra atmestas.

Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo priimti ir vertinti atsakovo rašytinių paaiškinimų dalies, išdėstytos jų 8-14 punktuose. Kita atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. rašytinių paaiškinimų dalis yra priimtina, nes paaiškinimų turinys neduoda pagrindo taikyti CPK 323 str. nurodyto ribojimo. Kadangi priimtina ieškovo rašytinių paaiškinimų dalimi nėra keičiami ar pildomi apeliacinės instancijos teismui pateikti ieškovo procesiniai dokumentai, netenkinamas atsakovo prašymas priimti ir vertinti prie 2012 m. gruodžio 31 d. paaiškinimų pridėtus naujus rašytinius įrodymus (atsakovo rašytinių paaiškinimų 131.1-131.2 p.).

Netenkintinas ir atskiras atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymas priimti naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2012 m. gruodžio 5 d. RUAB „Urbico“ restruktÅ«rizavimo administratoriaus iÅ¡vadas, nes Å¡iuo įrodymu pildomas atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų aplinkybių turinys, be to, toks įrodymas teikiamas pavėluotai, todėl teisėjų kolegija taiko CPK 323 str. nustatÄ ribojimÄ .         Minėta, kad atsakovas Siemens 2013 m. sausio 3 d. praÅ¡ymu kartotinai prašė nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pažymėjo, kad nurodytame atsakovo prašyme išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl bylos nagrinėjimo būdo ir tvarkos, kuri buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi. Atsakovo prašymas iškviesti ir apklausti liudytojais kelis asmenis atmestinas, nes:

a) teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka;

b) bÅ«tinybę apklausti liudytojus atsakovas sieja su prie Urbico ir Siemens atskirųjų skundų pridėtų naujų įrodymų galimu priėmimu, tačiau Å¡ių įrodymų apeliacinės instancijos teismas nutarė nepriimti.         Po to, kai byla buvo iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka 2013 m. sausio 3 d. posėdyje ir teismas nutarė, kada priims nutartį, atsakovas 2013 m. sausio 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ Â atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , paskirti žodinį bylos procesÄ , priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ ekspertų iÅ¡vadÄ , kviesti ir apklausti liudytojais ekspertizę atlikusius asmenis.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo tirti ir vertinti atsakovo Siemens 2013 m. sausio 30 d. prašymo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad išnagrinėtos bylos atnaujinimas yra galimas tik tais atvejais, kada procesinio sprendimo priėmimo metu teismas pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 str., 302 str.). Šioje nutartyje pirmiau sprendžiant dėl atsakovo Siemens pateiktų prašymų apeliacinės instancijos teismui, jau buvo išsamiai motyvuota, kad teismas nekonstatavo objektyvios būtinybės teikti naujus įrodymus, susijusius su diegtos sistemos defektų nustatymu ir vertinimu.

Dar kartÄ teikiamas tokio pobÅ«džio Siemens praÅ¡ymas (atnaujinti bylos nagrinėjimÄ tam, kad bÅ«tų priimti ir vertinami nauji įrodymai, susiję su sistemos defektų nustatymu ir vertinimu) nesudaro pagrindo keisti teisėjų kolegijos pirmiau suformuotos teisinės pozicijos, kuria remiantis tokios pobÅ«džio praÅ¡ymai buvo netenkinti. Aptariamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, o tokio bylos atnaujinimo pagrindas gali bÅ«ti tiktai sprendimo priėmimo metu susiformavęs teismo įsitikinimas, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų visiÅ¡kam įvertinimui papildomai reikia nustatyti naujas aplinkybes ar iÅ¡tirti naujus įrodymus.

Bylos atnaujinimo pagrindu negali būti aplinkybės, kad po to, kai byla jau išnagrinėta iš esmės ir bylos procesas yra teismo sprendimo priėmimo stadijoje (teismas yra išėjęs priimti procesinio sprendimo), teismui dar teikiami nauji ar papildomi įrodymai ir su tuo siejami atitinkami prašymai. Teisėjų kolegija vadovaujasi teismų praktikoje suformuota nuostata, kad apeliacinės instancijos teisme nenustatinėjamos naujos aplinkybės, nes tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo (apeliacijos objektas yra ne šalių ginčas, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007).

Kadangi teisėjų kolegija neturi pagrindo atnaujinti bylos apeliacine tvarka nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, jis nesprendžia ir kitų atsakovo Siemens 2013 m. sausio 30 d. pateiktų praÅ¡ymų. Dėl Å¡ios priežasties neanalizuojami ir ieÅ¡kovo Siemens bei trečiojo asmens Fima 2013 m. vasario 1 d. ir vasario 4 d. atsiliepimai į Siemens 2013 m. sausio 30 d. praÅ¡ymÄ .         Remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, kuriais atsisakyta tirti bei vertinti atsakovo 2013 m. sausio 30 d. praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo, teisėjų kolegija taipogi atsisako tirti bei vertinti atsakovo pateiktÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio 2012 m. vasario 19 d. praÅ¡ymÄ .

Dėl ginčo išsprendimo ne teismo sprendimu, o nutartimi        Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi civilinė byla pagal Urbico ieškinį atsakovui Siemens ir pagal atsakovo Siemens priešieškinį ieškovui Urbico buvo perduota nagrinėti Urbico restruktūrizavimo byloje (tomas 10, b. l. 79). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi civilinė byla pagal Urbico ieškinį atsakovui Siemens ir pagal atsakovo Siemens priešieškinį ieškovui Urbico buvo pridėta prie Urbico restruktūrizavimo bylos (tomas 10, b. l. 82).

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byla pagal Fima savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ (ieÅ¡kinį) sujungta su byla pagal Urbico ieÅ¡kinį atsakovui Siemens dėl netesybų priteisimo ir pagal Siemens prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Urbico dėl netesybų priteisimo (tomas 11, b. l. 151), kuri, kaip jau nurodyta, buvo pridėta prie Urbico restruktÅ«rizavimo bylos. Dėl Å¡ios bylos nagrinėjimo tvarkos ir formos ypatumų pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos mėn. 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1897/2011.

Nutartyje konstatuota, kad tarp tø pa?iø proceso Å¡aliø nagrin?jamose bylose pareikÅ¡ti tapat?s reikalavimai, kurie grindžiami tokiomis pa?iomis faktin?mis aplinkyb?mis. Siemens prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia prisiteisti 50 000 000 Lt sum? iÅ¡ Urbico. Aplinkyb?, kad Siemens reikalavim? d?l netesybø priteisimo pareiÅ¡k? prieÅ¡ieÅ¡kiniu ne jos pa?ios, o Urbico inicijuotoje civilin?je byloje d?l sutartiniø ?sipareigojimø netinkamo vykdymo, nesudaro pagrindo daryti kitoki? iÅ¡vad? dėl reikalavimų tapatumo. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje akcentuota, kad kai Urbico restruktÅ«rizavimo byloje kreditorius Siemens praÅ¡o patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ ir tuo pačiu metu jis kitoje civilinėje byloje tai pačiai restruktÅ«rizuojamai įmonei yra pareiÅ¡kęs tapatų iÅ¡ tų pačių teisinių santykių kildinamÄ reikalavimÄ pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį teismas priėmė nagrinėti, Å¡i civilinė byla turi bÅ«ti perduodama į restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Jeigu toje byloje yra paduotas ir ieÅ¡kovo – restruktÅ«rizuojamos Urbico ieÅ¡kinys kreditoriaus atžvilgiu, kuriame pareikÅ¡ti prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai, į restruktÅ«rizavimo bylÄ turi bÅ«ti perduotas ir Å¡is ieÅ¡kinys, tai yra perduota visa civilinė byla. Tokia byla turi bÅ«ti iÅ¡ esmės nagrinėjama restruktÅ«rizuojamos įmonės (Å¡iuo atveju – Urbico) restruktÅ«rizavimo byloje. Å ių apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sujungus bylas, ieÅ¡kovo Urbico ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovui Siemens dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, atsakovo Siemens prieÅ¡inis reikalavimas ieÅ¡kovui dėl netesybų priteisimo, trečiojo asmens Fima savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovui Siemens dėl netesybų priteisimo buvo nagrinėjami Urbico restruktÅ«rizavimo byloje (tomas 13, b. l. 218-219).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas Siemens atskirajame skunde pripažįsta, jog nagrinėjama byla yra dalis ieškovo Urbico restruktūrizavimo bylos (atskirojo skundo 54 lapas, antra pastraipa (III.I.I dalis, 3.42.2 p.)). Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas visi restruktūrizavimo byloje sprendžiami klausimai įforminami priimant teismo nutartis, o teismo sprendimu yra išsprendžiama tik dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto patvirtinimo ir restruktūrizavimo bylos baigimo (ĮRĮ 4 str. 5 p., 29 str. 3 d). Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartyje taip pat akcentuota, jog vien tai, kad dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo yra sprendžiama įmonės restruktūrizavimo byloje, kurioje nustatyti tam tikri ypatumai (nagrinėjimo forma, apskundimo ypatumai), nereiškia, kad nevertinamas pareikšto reikalavimo pagrįstumas.

Iš esmės tai yra atskiras teisminis ginčas tarp restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditoriaus. Restruktūrizavimo byloje tiek neginčijamų, tiek ginčijamų finansinių (kreditorinių) reikalavimų išsprendimas įforminamas teismo nutarties priėmimu. Kaip jau pažymėta, tokio paties procesinio dokumento priėmimo forma išsprendžiami tiek kartu nagrinėti kreditoriaus reikalavimai restruktūrizuojamai įmonei, tiek ir restruktūrizuojamos įmonės priešpriešinio pobūdžio reikalavimai kreditoriaus atžvilgiu, kaip atskiras teisminis ginčas.

Pirmiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tai, kad teisminis rezultatas įforminamas ne sprendimu, kaip įprasta iÅ¡sprendus ginÄÄ iÅ¡ esmės, o nutartimi, ir joje nurodoma dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ar atmetimo, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčas tarp Å¡alių nėra iÅ¡sprendžiamas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditoriaus pareikÅ¡tas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį yra atitikmuo ieÅ¡kinio, kuris, jei skolininkui nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, bÅ«tų pareiÅ¡kiamas ir nagrinėjamas savarankiÅ¡koje civilinėje byloje.

Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedÅ«ra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimÄ , kurio metu siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

Šis kasacinio teismo išaiškinimas taikytinas ir procesui restrukt?rizavimo bylose, nes tiek bankroto, tiek restrukt?rizavimo bylose kreditoriø reikalavimų tvirtinimo procedūra yra analogiška ( žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį civilin?je byloje Nr. 2-101/2012; 2011 m. spalio 6 d. nutartį civilin?je byloje Nr. 2-2327/2011). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant atsakovo Siemens priešieškin?, kartu buvo išspræstas ir šio atsakovo pareikšto kreditorinio reikalavimo ieškovui restruktūrizuojamai Urbico pagr?stumo klausimas.

Ginčų nagrinėjimo restruktÅ«rizavimo bylose tvarkos ypatumai (CPK 1 str. 1 d.) Å¡iuo atveju neduoda pagrindo sutikti su Siemens atskirajame skunde cituojama bendra doktrinine nuostata, kad jeigu dalis reikalavimø iÅ¡ esm?s spræstini priimant sprendim?, o kita dalis gal?tø b?ti baigta priimant nutartį, teismas visus Å¡iuos klausimus turėtų iÅ¡spræsti priimdamas vien? procesinį dokument? – sprendim?. Dėl nurodytų motyvų konstatuojama, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas Å¡alių ginÄÄ pagal jų paduotus ieÅ¡kinius iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė priimdamas nutartį, nereiÅ¡kia CPK 259 str. 1 d. pažeidimo.

Kadangi klausimai, susiję su kreditoriaus reikalavimais restruktÅ«rizuojamai įmonei ir tokios įmonės reikalavimais kreditoriui iÅ¡sprendžiami restruktÅ«rizavimo byloje teismui priimant nutartį, tokios formos procesinio sprendimo priėmimo motyvacija nebuvo bÅ«tina. Šiuo metu iÅ¡ dalies pasikeitus civilinio proceso apeliacinėje instancijoje teisiniam reguliavimui (CPK pakeitimai, įsigalioję nuo 2011 m. spalio 1 d.), nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ nutartimi, o ne sprendimu, esÄ iÅ¡ esmės nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus Å¡io teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010.

         Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas trijų teisėjų kolegijos sudėtimi bylÄ iÅ¡sprendė žodinio proceso tvarka, taigi bylÄ nagrinėjant pirmÄ ja instancija joje dalyvaujantys asmenys (atstovai) turėjo galimybę pasisakyti teismo posėdyje ir bÅ«ti betarpiÅ¡kai iÅ¡klausyti. Pagal dabar galiojantį civilinių bylų nagrinėjimo tvarkos apeliacinėje instancijoje reglamentavimÄ bylos dalyviai taip pat pasinaudojo teise pareikÅ¡ti praÅ¡ymus ar pareikÅ¡ti pozicijÄ dėl žodinio Å¡ios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ir dėl tokių praÅ¡ymų buvo atitinkamai sprendžiama (CPK 336 str. 1 d.).

Vertinant faktines bylos aplinkybes nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo teiginiais, kad iÅ¡sprendęs bylÄ nutartimi pirmosios instancijos apribojo atsakovo teises į teisingÄ teismo procesÄ , nes apeliacijos teisei įgyvendinti buvo suteiktas tik septynių dienų terminas, kuris, pasak atsakovo, buvo aiÅ¡kiai nepakankamas tinkamam procesinių teisių įgyvendinimui. Faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad per įstatyme nustatytÄ terminÄ atskirajam skundui paduoti atsakovas visiÅ¡kai ir tinkamai įgyvendino apeliacijos teisę, paduodamas itin iÅ¡samų ir didelės apimties atskirÄ jį skundÄ (skundas 73 lapų apimties).

Atsakovo teiginys, kad atskirajam skundui paduoti nustatytas terminas nebuvo pakankamas tinkamam procesinių teisių įgyvendinimui, yra tik deklaratyvus, nes tiek atsakovo atskirojo skundo apimtis, tiek jo turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog atsakovo apeliacijos teisė buvo suvaržyta. Nei pats atsakovas nurodė, nei pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo atskirojo skundo, kaip procesinio dokumento, trÅ«kumus (ar dalį trÅ«kumų), kuriuos galėjo sÄ lygoti laiko atskirajam skundui paduoti nepakankamumas.

To tvirtinti neturi pagrindo ir teisėjų kolegija. Ä®vertinus tiek atsakovo, tiek kitų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teismui pateiktų skundų bei kitų procesinių dokumentų apimtį, vargu ar galima pripažinti, jog buvo kreipiamas dėmesys į CPK 306 str. 2 d. reikalavimÄ dėl skundo argumentų iÅ¡dėstymo glausta forma (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui pakako laiko įgyvendinti apeliacijos teisę, o jog Å¡i teisė nebuvo suvaržyta, patvirtina aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl jo skunde iÅ¡dėstytų argumentų masto.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų, tariamai pažeidusių atsakovo teisę į teisingÄ teismo procesÄ ar suvaržiusių apeliacijos teisę.   Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, sudarančių absoliutų nutarties negaliojimo pagrindÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Atsakovo atskirajame skunde užsimenama, kad skundžiama nutartimi pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų – užsakovo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ ir Nordea Bank Finland Plc teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindÄ .

Teismo pasisakymÄ dėl SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ (Užsakovo) teisių ir pareigų atsakovas motyvuoja tuo, kad teismo nutartyje analizuotas ieÅ¡kovo ir Užsakovo sudarytų komercinių susitarimų (sandorių) turinys, susitarimų sudarymo aplinkybės, taip pat vertinta Užsakovo pozicija dėl Rangos darbų vykdymo kokybės. NusprendimÄ dėl Nordea banko teisių ir pareigų atsakovas motyvuoja iÅ¡ esmės viena aplinkybe – neįvykdymu teismo pareigos detaliai iÅ¡nagrinėti 2009 m. kovo 27 d.

Susitarimo dėl mokėjimų, pasiraÅ¡yto Urbico, Nordea banko ir Užsakovo, sudarymo aplinkybes.           CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kada pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tÄ asmenį sieja su ginčo Å¡alimis, ir materialinę teisės normÄ , kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).

AiÅ¡kindamas minėtÄ procesinės teisės normÄ , kasacinis teismas suformavo nuosekliÄ pozicijÄ , jog absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Ä®statyminės sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ (nutartį) CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo Siemens skunde nėra pagrindžiamas objektyvus teisinis santykis, siejantis Å¡ios bylos dalyvius su kitais byloje nedalyvaujan?iais asmenimis, nenurodoma, kaip konkrečiai pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkyb?s paveik? tų byloje nedalyvavusiø asmenø teises ir pareigas.

Be to, atsakovas nenurodė jokios materialinės teisės normos, kurioje nustatytos galimos teismo nutarties pasekmės byloje nedalyvavusių Užsakovo ar Nordea banko teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neturi įtakos tiek Užsakovo (SĮ „Susisiekimo paslaugos“), tiek Nordea banko materialiosioms teisėms ir/ar pareigoms, ši nutartis nesukelia minėtiems asmenims materialinių teisinių pasekmių ir nedaro jokio poveikio jų teisinei padėčiai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, neturi pagrindo konstatuoti, kad Å¡ia nutartimi buvo nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos teisės ir pareigos kitų atsakovo nurodytų asmenų, nedalyvavusių Å¡ios bylos procese. Teismo nutartyje padarytos iÅ¡vados vertinant ieÅ¡kovo ir atsakovo prievolių pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdymÄ ir su tuo susijusių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dėl netesybų (baudos) priteisimo atitinkamas iÅ¡sprendimas, taip pat ieÅ¡kovo Urbico reikalavimo atsakovui Siemens dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmetimas Å¡ia nutartimi nedaro įtakos Užsakovo ir Nordea banko teisinei padėčiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 266 str. pažeidimo.           Atsakovo Siemens atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamos nutarties dalis dėl ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui priteisiamų netesybų dydžio yra nemotyvuota.

Pasak apelianto, teismas nemotyvavo sutartinių netesybų sumažinimo iki skundžiamoje nutartyje nurodytų sumų, o tai yra savarankiÅ¡kas absoliutus pagrindas pripažinti nutartį prieÅ¡taraujančia CPK 291 str. 1 d. 5 punktui ir jÄ panaikinti.           Pagrindas panaikinti teismo procesinį sprendimÄ yra motyvų (sutrumpintų motyvų) jame nebuvimas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

NeiÅ¡samių teismo nutarties motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. NeiÅ¡samÅ«s motyvai reiÅ¡kia CPK normų pažeidimÄ , tačiau toks pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos teismo nutarties kontekste (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2009 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).

Å ioje byloje spręsdamas dėl ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui priteistinų netesybų, teismas nurodė, kad įstatyme suteikta teismui teisė kontroliuoti priteistinų netesybų dydį taip, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas akcentavo, kad pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta. BÅ«tent įvertinęs Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytų netesybų dydį ir jį pripažinęs itin dideliu, teismas matė esant pagrindÄ netesybų sumažinimui.

Teismo nutartyje netesybų sumažinimas motyvuotas nustatytų netesybų „ženklumu“, o nustatant netesybų mažinimo proporcijas atsižvelgta į ieškovo Urbico ir trečiojo asmens Fima prievolių jungtinėje veikloje, kurioje ieškovas Urbico veikė kaip atsakingasis partneris, pobūdį. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokie netesybų sumažinimo motyvai yra lakoniški ir neišsamūs, tačiau tai nereiškia, kad teismo nutarties dalis dėl netesybų sumažinimo ir priteistino jų dydžio nustatymo yra visiškai nemotyvuota.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad skundžiama nutarties dalis dėl priteistinų netesybų dydžio yra apskritai nemotyvuota, todėl nekonstatuoja CPK 291 str. 1 d. 5 p. pažeidimo. NeiÅ¡samus pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų motyvavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip CPK normų pažeidimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡taisytas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; kt.).            Dėl bylos dalies, susijusios su vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų vertinimu,                                                                  nagrinėjimo ribų          CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad sutarties Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Tokiu atveju Å¡alis gali sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdama į teismÄ (CK 6.218 str. 1 d.). Pasinaudoti vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo teise gali ir bet kuris terminuotos jungtinės veiklos sutarties ar tam tikram tikslui sudarytos jungtinės veiklos sutarties partneris, jeigu kiti partneriai sutartį iÅ¡ esmės pažeidžia (CK 6.980 str. 1 d. 1 p.). Ginčo Å¡alių (Urbico, Siemens, Fima) bei trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „HNIT-BALTIC“ 2006 m. birželio 15 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties (tomas 1, b. l. 9-13) 6.3 punkte įtvirtinta bendro pobÅ«džio sutartinė sÄ lyga, kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta LR įstatymų nustatytais pagrindais.

Taigi kiekvienas iš Jungtinės veiklos sutarties partnerių galėjo įgyvendinti vienašalio sutarties nutraukimo teisę dėl kitų sutarties partnerių ar kurio nors iš jų prievolių pagal Jungtinės veiklos sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vertinant, ar kito sutarties partnerio padarytas sutartinių prievolių pažeidimas yra esminis, ar ne, nustatinėjama pagal CK 6.217 str. 2 d. nustatytus kriterijus.           Atsakovas Siemens 2009-08-10 pranešime konsorciumo partneriams nurodė, kad vadovaudamasis CK 6.217 str. 1 d. jis nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutrauks Jungtinės veiklos sutartį, jeigu atsakingasis partneris Urbico iki tos datos neištaisys šiame pranešime nurodytų Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, kuriuos Siemens laiko esminiais pažeidimais (tomas 6, b. l. 86-88).

Toks Siemens veiksmas atitinka CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintÄ nukentėjusios Å¡alies pareigÄ iÅ¡ anksto praneÅ¡ti kitai Å¡aliai apie sutarties nutraukimÄ . Jungtinės veiklos sutarties partneris Siemens 2008-08-10 praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ nurodė (įvardijo) atsakingojo partnerio Urbico konkrečius veiksmus ir/ar neveikimÄ , kuriuos vertino kaip netinkamÄ prievolių pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdymÄ ar jų nevykdymÄ , laikydamas tai esminiu jo, kaip sutarties dalyvio, teisių ir interesų pažeidimu.

Å iame praneÅ¡ime įvardintus konkrečius Urbico veiksmus (neveikimÄ ) Siemens laikė esminiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu, tuo labiau, kad sprendimÄ nutraukti sutartį po 30 dienų nuo praneÅ¡imo jis susiejo su Å¡iame praneÅ¡ime nurodytų pažeidimų neiÅ¡taisymo per tokį laikotarpį sÄ lyga. 2009-09-10 praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ Siemens nurodė, kad sutartį nutraukia, nes iki Å¡io praneÅ¡imo pateikimo dienos atsakingasis partneris Urbico neiÅ¡taisė 2009-08-10 praneÅ¡ime nurodytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų (tomas 6, b. l. 51). Siemens 2009-08-10 ir 2009-09-10 praneÅ¡imų dėl sutarties nutraukimo turinys patvirtina, kad sutartį Siemens nutraukė dėl 2009-08-10 praneÅ¡ime nurodytų pažeidimų, kuriuos Siemens vertino kaip esminius sutarties pažeidimus ir kurių Urbico neiÅ¡taisė per 30 dienų nuo to praneÅ¡imo pateikimo dienos.

BÅ«tent Å¡iame praneÅ¡ime Siemens nurodytų Urbico įvykdytų sutarties pažeidimų turinio įvertinimas turi sudaryti Å¡ios bylos ginčo dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ne/pagrįstumo nustatymo nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos dalies, susijusios su Siemens nurodytų Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindų vertinimu, nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Siemens procesiniuose dokumentuose nurodyti papildomi pagrindai, kuriais atsakovas grindžia Urbico padarytus esminius sutarties pažeidimus, tačiau kuriais jis nesirėmė praneÅ¡imuose apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ , nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, o vien tik galimas numanymas apie kitų sutarties pažeidimų egzistavimÄ negali bÅ«ti teisėta priežastis imtis exstrema actio (liet.

„kraÅ¡tutinis veiksmas“). IeÅ¡kovo atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ pagrįstai aiÅ¡kinama, kad praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ nenurodyti sutarties nutraukimo pagrindai negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokių papildomų pagrindų svarstymas teisme nagrinėjant ginÄÄ dėl sutarties nutraukimo teisėtumo paneigtų ieÅ¡kovo, kaip Jungtinės veiklos sutarties Å¡alies, kaltinamos sutarties pažeidimu, teisæ b?ti informuotam apie atsakovo ketinimus nutraukti sutartį, nurodant konkrečius pažeidimus, sudarančius sutarties nutraukimo pagrindÄ , teisæ b?ti iÅ¡klausytam dėl sutartį ketinančios nutraukti Å¡alies nurodytų sutarties pažeidimų, prieÅ¡tarautų kooperacijos ir bendradarbiavimo vykdant sutart?, sutarties galiojimo bei privalomumo jos Å¡alims principus.

CK 6.218 str. įtvirtintos normos detalizuoja CK 6.217 str. numatytos Å¡alies teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį įgyvendinimo tvarkÄ . Å alių bendradarbiavimo ir kooperacijos principai reiÅ¡kia, kad nukentėjusioji Å¡alis, nusprendusi pasinaudoti teise vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti sutarties, privalo iÅ¡ anksto informuoti apie tai kitÄ Å¡alį. Å alies teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį tik tada, kai kita Å¡alis jÄ iÅ¡ esmės pažeidžia, aiÅ¡kinama sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo, vykdytinumo principais ir atspindi įstatymų leidėjo siekį iÅ¡saugoti sutartinius santykius.

Ar sutartis pažeista iÅ¡ esmės, yra fakto klausimas. Ginčo atveju Å¡alis, ginčijanti sutarties nutraukimo pagrįstumÄ , turi įrodyti, kad jos pažeidimas nebuvo esminis ir todėl nukentėjusi Å¡alis neturėjo teisės jos nutraukti. Atsižvelgdama į Å¡ias principines nuostatas ir aiÅ¡kindama CK 6.218 str. įtvirtintų normų paskirtį, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta nukentėjusios Å¡alies pareiga iÅ¡ anksto praneÅ¡ti kita Å¡aliai (Å¡iuo atveju – kitoms Jungtinės veiklos sutarties Å¡alims) apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ CK 6.217 str. numatytais pagrindais, nereiÅ¡kia, jog pakanka tik nurodyti patį tokio ketinimo faktÄ , formaliai įvardijant vienÄ ar kelis iÅ¡ Å¡io straipsnio 2 dalyje apibrėžtų esminio sutarties pažeidimo sÄ lygų.

Konkrečių pažeidimų, kuriuos nukentėjusioji Å¡alis vertina kaip esminius sutarties pažeidimus, nurodymo praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ esmė – suteikti kitai, sutarties pažeidimu kaltinamai, sutarties Å¡aliai atitinkamai reaguoti į nukentėjusios Å¡alies ketinimÄ nutraukti sutartį (pvz., atsikirsti kitai Å¡aliai dėl jos nurodytų pareiÅ¡kimų, pasiÅ«lyti iÅ¡taisyti nurodytus pažeidimus, pasiÅ«lyti įvykdyti sutartį, pakeisti jos vykdymo sÄ lygas ir pan.). Konkrečių sutarties pažeidimų iÅ¡ankstiniame praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ Ä¯vardijimas suteikia galimybę kitai sutarties Å¡aliai imtis priemonių, kurios galėtų iÅ¡saugoti sutartinius santykius jų nenutraukiant.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo skunde iÅ¡dėstytu teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas esÄ nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos laikydamasis pozicijos, kad vertinant esminius sutarties pažeidimus, lėmusius sutarties nutraukimÄ , reikia vertinti tas aplinkybes, kurias sutartį nutraukianti Å¡alis žinojo ir nurodė sutarties nutraukimo metu. Atskirajame skunde teigdamas, kad teismas neturėjo apsiriboti vertinimu tų sutarties pažeidimo aplinkybių, kurios buvo įvardintos praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ , atsakovas remiasi Lietuvos AukÅ¡?iausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimu civilin?je byloje Nr. 3K-P-346, cituodamas atskiras nutarimo motyvų dalis apie tai, jog ...„sutarties nutraukimo pagrindai turi b?ti real?s, jø tikrumas ?rodytas, ir jie tur?tø reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltø nukent?jusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pob?džio didelius praradimus“, taip pat, kad ...„sutarties nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti nustatomi atsižvelgiant į individualias sutarties ypatybes, Å¡alių elgesį, tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ sutarties vykdymo praktikÄ â€œ.

Apeliantas nepaaiÅ¡kina, kokiu bÅ«du Å¡ios kasacinio teismo nutarties motyvų atskiromis iÅ¡traukomis formuojama taisyklė, kad sprendžiant dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo turi bÅ«ti vertinamos ne tik aplinkybės, kuriomis sutartį nutraukianti Å¡alis rėmėsi sutarties nutraukimo momentu, bet ir kitos aplinkybės, kuriomis atsakovas iÅ¡ esmės pildo sutarties nutraukimo pagrindus jau nagrinėjant teisme ginÄÄ dėl sutarties nutraukimo ne/pagrįstumo. Atsakovo atskirajame skunde iÅ¡sakytas teiginys, kad minėtame precedentiniame kasacinio teismo procesiniame sprendime nėra nurodytas kriterijus, kurį taikė pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog vertinant esminius sutarties pažeidimus, lėmusius sutarties nutraukimÄ , reikia tirti tas aplinkybes, kurias sutartį nutraukianti Å¡alis žinojo ir nurodė sutarties nutraukimo metu, nereiÅ¡kia, jog kasacinio teismo buvo pasisakyta dėl tokio kriterijaus, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos, taikymo negalimumo.

Nurodytame kasacinio teismo nutarime suformuotas teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisykles teisėjų kolegija vertina prieÅ¡ingai nei atsakovas. Å iame kasacinio teismo procesiniame dokumente nurodyta, kad sutarties nutraukimo pagrindai turi b?ti real?s, jø tikrumas ?rodytas ir jie tur?tø reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltø nukent?jusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pob?džio didelius praradimus. Vadinasi, tokius pagrindus nurodyti ir juos pagrįsti reikia jau praneÅ¡ant apie sutarties nutraukimÄ sutartį pažeidusiais Å¡aliai, nes CK 6.218 str. iÅ¡dėstytos nuostatos skirtos tam, kad bÅ«tų sudaryta galimybė sutart? pažeidusiai Å¡aliai iÅ¡ anksto sužinoti aiÅ¡kiÄ nukent?jusiosios Å¡alies pozicij? ir iÅ¡vengti papildomø nuostoliø, kuriø gali atsirasti d?l to, jog n?ra aiÅ¡ku, ar bus reikalaujama ?vykdyti sutart? ir ar pav?luotas ?vykdymas bus priimtas.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien formalus nukentėjusios Å¡alies rėmimasis esminiais sutarties nuostatų pažeidimais vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį gali reikÅ¡ti bandymÄ Ä¯rodyti tik tariamÄ ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindÄ . PraneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ turi bÅ«ti atskleista, kuo pasireiÅ¡kia kitos sutarties Å¡alies netinkamas prievolių vykdymas, kurį nukentėjusi Å¡alis vertina kaip esminį sutarties pažeidimÄ . BÅ«tent taip elgėsi ir atsakovas Siemens, praneÅ¡ime konsorciumo partneriams apie sutarties nutraukimÄ nurodydamas konkrečius Urbico padarytus Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus ir pareikalaudamas juos paÅ¡alinti per atitinkamÄ laikÄ .

           Apeliuodamas, kad teismas pažeidė CPK 226 str. ir CPK 230 str. 1 d., be pagrindo atsisakydamas nagrinėti ir vertinti įrodymus dėl Urbico padarytų sutarties pažeidimų, apie kuriuos Siemens sužinojo po sutarties nutraukimo, atsakovas teikia nuorodÄ Ä¯ Lietuvos AukÅ¡?iausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilin?je byloje Nr. 3K-3-172/2011. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios kasacinio teismo nutarties turinys nepatvirtina apelianto teiginių. Pirma, visiÅ¡kai nesutampa kasacinio teismo nagrinėtos bylos ir Å¡ios bylos aplinkybės, nes kasacinis teismas nagrinėjo individualų darbo ginÄÄ , o ne civilinį teisinį ginÄÄ tarp privačių juridinių asmenų dėl sutartinių prievolių vykdymo. Antra, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje taip pat yra akcentuota ta aplinkybė, kad vykdydamas pareigÄ Ä¯rodyti drausminės nuobaudos darbuotojui paskyrimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , darbdavys gali teismui iÅ¡d?styti papildomus argumentus d?l padaryto pažeidimo, pateikti ?rodymus, patvirtinan?ius pažeidimo padarymo fakt?, kurie nenurodyti ?sakyme d?l atleidimo iÅ¡ darbo, ta?iau naudodamasis Å¡ia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujø) darbuotojo veikø, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, ta?iau tai neatsispindi ?sakyme (ar kitokiame dokumente) d?l nuobaudos skyrimo.

Sprendžiant dėl tokių kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų pritaikomumo nagrinėjamai bylai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjant ginÄÄ teisme dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo, galima iÅ¡dėstyti papildomus argumentus ir pateikti įrodymus dėl praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ nurodytų esminių sutarties pažeidimo faktų, tačiau negalima sutarties nutraukimo pagrindų, kuriais nukentėjusioji Å¡alis rėmėsi sutarties nutraukimo momentu, vėliau keisti ar pildyti kitomis naujomis sutartį pažeidusios Å¡alies veikomis, kurios neatsispindėjo nukentėjusios Å¡alies praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ ir kuriomis ji nesirėmė kaip pagrindu nutraukti sutartinius santykius.

Kaip minėta, atsakovas Siemens praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, tačiau byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose sutarties nutraukimo pagrįstumÄ Ä—mė pildyti naujais pagrindais, apie kuriuos nebuvo nurodęs nei iÅ¡ankstiniame praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ , nei praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo remtis kitais vienaÅ¡alio Jungtin?s veiklos sutarties nutraukimo pagrindais, nei buvo nurodyti jo praneÅ¡ime apie sutarties nutraukim?, nes jais peržengiamos ginčo ribos vertinant sutarties nutraukimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .         Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų, CK 1.5 str.

įtvirtinto teisingumo principo ir teismų praktikos nuostatų pažeidimų nenagrinėjant ir nevertinant tų atsakovo nurodytų Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pagrindų, kurie nebuvo atsakovo įvardinti praneÅ¡imuose apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ . Padariusi tokiÄ iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina atsakovo atskirajame skunde, taip pat ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose į atsakovo skundÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių dėl kitų atsakovo nurodytų ieÅ¡kovo Urbico padarytų sutarties pažeidimų, kuriais atsakovas įrodinėja vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrįstumÄ .

Tai susiję su Siemens skunde nurodytais ieÅ¡kovo sudarytais susitarimais – 2007 m. liepos 23 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi su Nordea banku; 2009 m. sausio 5 d. Papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2 prie Paslaugų teikimo sutarties, 2009 m. kovo 27 d. Susitarimu su Užsakovu ir Nordea banku dėl mokėjimų, taip pat su atsakovo skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis apie ieÅ¡kovo Urbico slėpimÄ informacijos apie minėtų susitarimų sudarymÄ . Be to, tai susiję su atsakovo atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl Å¡ių ieÅ¡kovo Urbico veiksmų ir/ar neveikimo: slėpimo informacijos apie savo nemokumÄ ; darbų pagal Rangos sutartį finansavimo nevykdymo; atsisakymo priimti Siemens korespondencijÄ ;

VTPS neįdiegimo, nes Å¡iomis aplinkybėmis atsakovas nesirėmė nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį.            Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija analizuos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl ginčo Å¡alių įrodinėtų aplinkybių apie vienaÅ¡alį Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ pagal tuos sutarties nutraukimo pagrindus, kuriais atsakovas rėmėsi sutarties nutraukimo momentu ir kuriuos nurodė praneÅ¡ime apie pasitraukimÄ iÅ¡ jungtinės veiklos.          Atsakovo atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, padarydamas įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimu dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo pripažinti darbų trÅ«kumai nėra esminis Siemens interesų pažeidimas. Pasak apelianto, Rangos sutarties vykdymo klausimai nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ , kuris yra iÅ¡imtinai susijęs su Jungtinės veiklos sutartyje nustatytų  įsipareigojimų vykdymu, nustatant, ar ieÅ¡kovas Urbico iÅ¡ esmės pažeidė sutartį atsakovo Siemens nurodytais pagrindais. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovui nesuprantama, kaip teismas galėjo nustatyti, kad Rangos sutartis buvo vykdoma netinkamai ir nustatyti Å¡alį, kuri atsakinga už netinkamÄ Rangos sutarties vykdymÄ .        Dėl atsakovo atskirajame skunde iÅ¡sakyto teiginio apie teismo peržengimÄ bylos nagrinėjimo ribų teisėjų kolegijos jau pasisakyta Å¡ios nutarties dalyje, kurioje iÅ¡spręsti klausimai dėl Å¡alių procesinių praÅ¡ymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui.

Pirmiau Å¡ioje nutartyje spręsdama atsakovo praÅ¡ymÄ priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ „2011 m. gruodžio 29 d. Ekspertizę“, teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad neturi pagrindo sutikti su atsakovo teigimu, jog teismas iÅ¡ esmės nagrinėjo Rangos sutarties vykdymo aplinkybes darbų atlikimo tinkamumo, jų kokybės aspektais. Å iais aspektais byla buvo nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados daromos tik ieÅ¡kovo Urbico reikalavimo, susijusio su nuostolių atlyginimo priteisimu, apimtyje, bet ne dėl aplinkybių, lėmusių Jungtinės veiklos sutarties pasibaigimÄ .

Kadangi dėl tokių aplinkybių pasisakyta sprendžiant minėtÄ atsakovo praÅ¡ymÄ dėl naujo įrodymo priėmimo, teisėjų kolegija savo iÅ¡vadų ir jas pagrindžiančių argumentų Å¡ioje nutarties dalyje nekartoja, tik dar kartÄ pažymi, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį nėra pagrindo manyti, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo dalyko ribų. Teisėjų kolegija pirmiau iÅ¡dėstytais motyvais jau pasisakė, kad teismas nevertino Rangos sutarties vykdymo kokybės ir nesprendė Å¡alių atsakomybės dėl atliktų darbų defektų klausimo, todėl pripažino nepagrįstais Siemens atskirojo skundo teiginius apie tai, jog pirmosios instancijos teismas esÄ peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir analizavo bei vertino aplinkybes, nesudarančias ginčo dalyko Å¡ioje byloje.

      Dėl Urbico veiksmų, susijusių su pareiga teikti informacijÄ apie Rangos sutarties vykdymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â SprendimÄ nutraukti Jungtinės veiklos sutartį Siemens 2009-08-10 praneÅ¡ime grindė nurodymu trijų grupių atsakingojo partnerio Urbico padarytų sutarties pažeidimų, kurie, Siemens vertinimu, buvo esminiai ir sudarantys sÄ lygas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.        Pirma grupė Siemens praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ nurodytų Urbico sutartinių prievolių vykdymo pažeidimų buvo siejama su informacijos apie Rangos sutarties vykdymÄ nepateikimu, įskaitant nepateikimÄ 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priedo Nr. 1, kuriame nurodyti Užsakovo perimamai darbai, kopijos. 2009-08-10 praneÅ¡ime iÅ¡vardinti Siemens raÅ¡tai, adresuoti Urbico, kuriais, kaip nurodyta Å¡iame praneÅ¡ime, Urbico buvo raginama suteikti tokiÄ informacijÄ . Siemens teigimu, praneÅ¡ime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nurodytas atsisakymas suteikti informacijÄ apie Rangos sutarties vykdymÄ yra esminis Jungtinės veiklos sutarties 3.14 ir 3.17 punktų pažeidimas, turintis Siemens svarbiÄ reikÅ¡mę tiek teisiniu, tiek finansiniu aspektu, nes Siemens negali tiksliai įvertinti, kokie ir kokios apimties darbai yra perduoti Užsakovui ir gauti apmokėjimÄ už savo atliktus darbus. 2009-08-10 praneÅ¡ime Siemens pareikalavo iÅ¡ Urbico iki 2009-09-10 paÅ¡alinti Å¡iuos pažeidimus, tai yra pateikti informacijÄ apie Rangos sutarties vykdymÄ , įskaitant informacijÄ apie Užsakovo priimtus darbus.        Siemens 2009-08-10 praneÅ¡ime neįvardinta, kokios konkrečios informacijos apie Rangos sutarties vykdymÄ jis prašė iÅ¡ Urbico, tačiau jos negavo, iÅ¡skyrus praÅ¡ymÄ pateikti 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priedo Nr. 1, kuriame nurodyti Užsakovo perimami darbai, kopijÄ . Tačiau Siemens praneÅ¡ime buvo iÅ¡vardinti jo raÅ¡tai Urbico, kuriais, pasak Siemens, buvo praÅ¡yta atitinkamos informacijos apie Rangos sutarties vykdymÄ , tačiau ji buvo nesuteikta. Tokiu atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ių raÅ¡tų turinį ir nustatyti, ar adresatas Urbico reagavo ir kaip reagavo į partnerio pageidavimus gauti informacijÄ , jei tokios buvo praÅ¡yta, ar Urbico veiksmai ar neveikimas dėl informacijos pateikimo gali bÅ«ti pripažinti esminiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimu.           IeÅ¡kovui Urbico adresuotame 2009 m. kovo 16 d. raÅ¡te Nr. OV-1252 (tomas 9, b. l.

63) Siemens nurodo, kad 2009 m. kovo 13 d. buvo telefonu informuotas apie tai, jog Užsakovas pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus pagal Rangos sutartį, ir tÄ pačiÄ dienÄ paprašė pateikti tų aktų kopijas, tačiau iki 2009 m. kovo 16 d. aktų kopijų negavo. Siemens prašė iki 2009 m. kovo 16 d., 12 val. pateikti Užsakovo pasiraÅ¡ytų darbų perdavimo-priėmimo aktų pagal Rangos sutartį kopijas.       Siemens 2009 m. kovo 16 d. raÅ¡te Nr. OV-1253 (tomas 9, b. l.

64) nurodė, kad jis pateiks atsakingajam partneriui Urbico Jungtinės veiklos sutarties įvykdymo garantijÄ savo įsipareigojimų dalyje, jeigu Urbico pateiks dokumentus, jog kiti konsorciumo partneriai UAB „Fima“ ir UAB „HNIT-BALTIC GEOINFOSERVISAS“ pateikė garantijas savo atliekamų darbų daliai, taip pat jei Urbico pateiks su Užsakovu pasiraÅ¡ytų darbų priėmimo-perdavimo aktų pagal Rangos sutartį kopijas.       Siemens 2009 m. kovo 24 d. raÅ¡tu Nr. OK-1016/OV-1256 (tomas 9, b. l.

65) priminė Urbico, kad Å¡is dar neatsakė į praÅ¡ymÄ Nr. OV-1252 pateikti Užsakovo pasiraÅ¡ytų darbų perdavimo-priėmimo aktų pagal Rangos sutartį kopijas.        Siemens 2009 m. balandžio 9 d. raÅ¡te Nr. OV-1260 (tomas 9, b. l.

72) reikalavo nedelsiant pateikti 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo 1 priedo, kuriame nurodyti perimami darbai, kopijÄ , nes tame priede esanti informacija gali turėti esminės įtakos Siemens teisėms. Å iame raÅ¡te taip pat pažymėta, kad vadovaujantis Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punktu ir Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktu, Urbico be kitų konsorciumo partnerių sutikimo neturėjo teisės sudaryti Susitarimo su Užsakovu, be to, Siemens nesutinka su Susitarimo 4.1, 4.2 ir 4.3 punktuose nurodytais perimamų darbų defektais ir laiko, kad Susitarimas ta apimtimi Siemens nesaisto, kad Siemens pasilieka teisę ginčyti Å¡io Susitarimo galiojimÄ visa apimtimi.         Siemens 2009 m. balandžio 20 d. raÅ¡te Nr. OK-1019 (tomas 9, b. l. 73-74) pripažįstama, kad iki 2009 m. kovo 5 d. buvo laikomasi susitarimo dėl keitimosi tarpusavyje informacija, kad iki 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo Siemens visuomet dalyvaudavo Rangos sutarties vykdymo darbo grupės susitikimuose ir/ar pasitarimuose, kuriuose buvo sprendžiami su Siemens pagal Jungtinės veiklos sutartį priskirtais darbais susiję klausimai, gaudavo visus su tuo susijusius dokumentus. Siemens nurodė, kad jo netenkina ir pažeidžia jo interesus situacija, kuomet nuo 2009 m. kovo 5 d. Urbico, Inžinierius ir/ar Užsakovas ėmė bendrauti ir priimti sprendimus Siemens priskirtinų darbų atžvilgiu nedalyvaujant Siemens.

Å iuo raÅ¡tu Siemens pareikalavo užtikrinti jo dalyvavimÄ bendraujant su Inžinieriumi ir/ar Užsakovu tiek, kiek tai susiję su Siemens Jungtinės veiklos sutartimi priskirtais darbais, arba užtikrinti, jog visi klausimai, kiek tai susiję su Siemens priskirtais darbais, pirmiausia bÅ«tų galutinai iÅ¡spręsti su Siemens ir tik po to bÅ«tų sprendžiami su Inžinieriumi ir/ar Užsakovu.        Siemens 2009 m. gegužės 15 d. raÅ¡tu Nr. OV-1270 (tomas 9, b. l.

75) pakartotinai prašė tiek Užsakovo, tiek atsakingojo partnerio nedelsiant pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktų, pasirašytų tarp Užsakovo ir Urbico pagal Rangos sutartį, kopijas.        2009 m. gegužės 25 d. raštu Nr. OV-1273 (tomas 9, b. l. 76-77) Siemens, atsižvelgdamas į tai, kad Urbico neketina pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir netgi prašo Užsakovo, kad šis neišduotų Siemens tų aktų, pakartotinai prašė Užsakovo pateikti tų aktų kopijas.             Visi paminėti Siemens raštai, rašyti 2009 m. kovo 16 d.

– gegužės 25 d. laikotarpiu ir iÅ¡vardinti jo 2009-08-10 praneÅ¡ime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, akivaizdžiai patvirtina, kad Siemens reikalavo iÅ¡ Urbico, o po to ir iÅ¡ Užsakovo, tik su Rangos sutarties vykdymu susijusios vienos konkrečios informacijos, tai yra 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priede Nr. 1 esančių perimamų darbų aktų kopijų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visų Siemens praneÅ¡imo apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ 1 punkte iÅ¡vardintų Siemens raÅ¡tų dėl informacijos pateikimo turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad jie buvo susiję tik su Siemens siekiu gauti informacijÄ apie 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimu perimtus tarpinius darbus pagal Rangos sutartį, nes Siemens reikalavo perimtų darbų priėmimo-perdavimo aktų kopijų. Atsakovo praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ nėra konkretizuota, kokiÄ kitÄ , nei nurodyta minėtuose raÅ¡tuose, informacijÄ apie Rangos sutarties vykdymÄ Urbico turėjo pateikti partneriui ir jos nepateikė (ar atsisakė pateikti), tuo iÅ¡ esmės pažeisdamas Jungtinės veiklos sutarties 3.14 ir 3.17 punktus. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vienÄ iÅ¡ Urbico padarytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų, sudariusių sÄ lygas nutraukti sutartį pagal CK 6.217 str. 1 d., praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ Siemens įvardijo nepateikimÄ konkrečios informacijos, tai yra informacijos apie 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimu dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo Užsakovo perimtus darbus. IÅ¡ paminėtų atsakovo raÅ¡tų turinio matyti, kad pats Siemens deklaravo, jog iki 2009 m. kovo 5 d. Urbico bendradarbiavo su Siemens ir teikė jam visÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ . Kokios kitos informacijos apie Rangos sutarties vykdymÄ , iÅ¡skyrus duomenis apie minėtu 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu Užsakovo perimtus iÅ¡ Rangovo darbus, nei aukščiau iÅ¡vardintuose raÅ¡tuose, nei praneÅ¡imuose apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ , atsakovas Siemens neatskleidė. Šioje vietoje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė pripažindamas, jog Urbico padarė, nors ir formalų, pareigos dalintis reikÅ¡minga informacija pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį tuo, kad Urbico neinformavo partnerio Siemens apie patį 2009 m. kovo 5 d.

SusitarimÄ dėl tarpinių darbų perėmimo, o gavęs Siemens 2009-08-10 praneÅ¡imÄ dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, nepateikė to Susitarimo kopijos Siemens. Å ias aplinkybes teismas konstatavo klaidingai, nes iÅ¡ paties Siemens atsakingajam partneriui Urbico adresuoto 2009 m. kovo 16 d. raÅ¡to Nr. OV-1252 (tomas 9, b. l.

63) matyti, kad dar 2009 m. kovo 13 d. Urbico informavo partnerį Siemens apie tai, jog Užsakovas pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus pagal Rangos sutartį. Atsakovas Siemens neneigia, kad SusitarimÄ dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo jis gavo su Urbico 2009 m. balandžio 2 d. raÅ¡tu Nr. CEV-269, adresuotu Nordea bankui ir atsakovui Siemens (tomas 8, b. l. 50-51). Taigi Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo turinys atsakovui buvo žinomas dar nuo 2009 m. balandžio 2 d.

Siemens 2009 m. balandžio 9 d. raÅ¡te Nr. OV-1260 (tomas 9, b. l. 72), adresuotame Urbico, jau komentavo ir vertino to susitarimo turinį bei reikalavo pateikti jo priedÄ dėl perimtų darbų. Siemens 2009-08-10 praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ nereikalavo jam pateikti 2009 m. kovo 5 d. SusitarimÄ dėl tarpinių darbų perėmimo, nes jau keletÄ mėnesių jį turėjo. Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Urbico neinformavo Siemens apie 2009 m. kovo 5 d.

SusitarimÄ dėl tarpinių darbų perėmimo, o gavęs Siemens praneÅ¡imÄ dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nepateikė to Susitarimo kopijos Siemens, todėl formaliai pažeidė Jungtinės veiklos sutarties nuostatas dėl pareigos partneriams keistis informacija, bÅ«tina tinkamam įsipareigojimų įvykdymui. Å i teismo iÅ¡vada dėl Urbico padaryto formalaus pažeidimo yra neteisinga, nes Urbico buvo pateikęs informacijÄ apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymÄ ir buvo pateikęs patį SusitarimÄ ; Siemens niekada nereikalavo iÅ¡ Urbico Å¡io Susitarimo, o reikalavo tik informacijos apie Å¡io Susitarimo priede Nr. 1 iÅ¡vardintus Užsakovo perimtus darbus.

Tokia faktinė padėtis sutarties nutraukimo momentu sudaro pagrindÄ spręsti, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro įvertinimas aplinkybių, ar Urbico nepateikimas atsakovui Siemens informacijos apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priede Nr. 1 nurodytus perimamus darbus gali bÅ«ti įvertintas kaip esminis Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas, atitinkantis CK 6.217 str. 2 d. numatytas esminio sutarties pažeidimo sÄ lygas.                Analizuojant, ar 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimo priede nurodytų perimamų darbų aktų nepateikimas gali bÅ«ti esminio sutarties nutraukimo pagrindu, tai yra ar aktų nepateikimas gali atitikti CK 6.217 str. 2 d. sÄ lygas, tikslinga įvertinti paties Susitarimo turinį (tomas 2, b. l. 175-176), kuris atsakovui buvo žinomas ir kurį jis atitinkamai komentavo susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovu bei Užsakovu dokumentuose. Susitarimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad iki Å¡io Susitarimo pasiraÅ¡ymo Jungtinės veiklos sutartimi susivienijusi tiekėjų grupė yra iÅ¡ esmės atlikusi visus darbus pagal Rangos sutarties nuostatas, tačiau nėra atlikti esminę reikÅ¡mę Užsakovui turintys žemiau nurodyti darbai, kuriuos turėjo atlikti aukščiau nurodyta tiekėjų grupė;

Užsakovas sutinka priimti pagal sutartį atliktus darbus remiantis žemiau nurodytomis sÄ lygomis. Tiek Susitarimo įžanginės dalies, tiek kitų jo dalių turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tai yra atliktų Rangos darbų priėmimo-pardavimo faktÄ Ä¯forminantis dokumentas, kuriame iÅ¡dėstytos darbų priėmimo ir perdavimo sÄ lygos. Å iame Susitarime iÅ¡dėstytomis Užsakovo ir Rangovo suderintomis darbų priėmimo-perdavimo sÄ lygomis iÅ¡reikÅ¡tas Užsakovo iÅ¡lygų, kurioms esant jis sutinka priimti darbus ir su kuriomis sutinka darbus perduodantis Rangovas, taip pat Užsakovo nustatytų ir aptartų darbų trÅ«kumų, su kuriais Rangovas sutiko (jiems neprieÅ¡taravo), turinys (CK 6.662 str. 1 d ir 2 d. nuostatos).

Susitarimas dėl tarpinių darbų perėmimo atitinka CK 6.662 str. 2 d. nurodyto kito dokumento, patvirtinančio darbų priėmimÄ ir jo sÄ lygas, apibrėžimÄ . Tai akivaizdžiai patvirtina Susitarimo 1 punktas, kuriame nurodyta, kad Užsakovas patvirtina, jog jis turi teisę priimti ir priima dalį Rangovo atliktų darbų, tačiau tai nereiÅ¡kia kiekvieno iÅ¡ darbų etapų tinkamo užbaigimo ir defektų iÅ¡taisymo bei darbų galutinio perėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimant dalį atliktų darbų, nurodytų ne mažiau kaip aÅ¡tuoniuose skirtingo turinio aktuose, Užsakovas ir Rangovas iÅ¡lygas (sÄ lygas) dėl darbų priėmimo, taip pat priimamų darbų trÅ«kumus turėjo teisę fiksuoti viename darbų priėmimo dokumente, kurį pavadino Susitarimu dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo.

Užsakovo pareikÅ¡tos atliktų darbų aktuose nurodytų darbų (tomas 2, b. l. 22-241) priėmimo iÅ¡lygos buvo iÅ¡dėstytos Susitarimo 7 ir 8 punktuose, kuriuose numatyta, kad Užsakovo mokėjimai Rangovui už priduodamus nepilnai atliktus darbus bus pradedami vykdyti tik pilnai iÅ¡taisius defektus pagal defektų aktus (mokėjimas bus vykdomas pagal Rangos sutarties Konkrečiųjų sÄ lygų 14.7 p. nustatytÄ atsiskaitymo tvarkÄ ), o Rangos sutartyje numatyti garantiniai terminai įsigalios nuo atliktų darbų defektų iÅ¡taisymo pagal defektų aktus. Susitarimo 4 punkto 4.1-4.2 papunkčiuose Užsakovas deklaravo (aptarė) konkrečius defektus ir trÅ«kumus perimamų darbų, kurie, Užsakovo žiniomis, yra priskirti atlikti bendrovei Siemens.

IÅ¡ atliktų darbų aktų matyti, kad 2009 m. kovo 5 d. buvo perduodami eismo Å¡viesoforinio valdymo sistemos įdiegimo darbai atskiruose eismo koridoriuose bei sankryžose, o Susitarimo 4 punkte Užsakovas deklaravo apie konkrečius defektus perimamų darbų, kurių dalis, jo žiniomis, priskirta atlikti Siemens (Å¡viesoforų valdiklių ir Å¡viesoforų lempų neatitikimas Konkurso sÄ lygose numatytiems reikalavimams, neužbaigimas adaptyvaus valdymo programavimo ir MOTION sistemos programavimo bei diegimo darbų).

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagal šio Susitarimo turinį atsakovui Siemens jau 2009 m. balandžio 2 d. turėjo būti žinoma, kad visi darbai, kuriuos turėjo atlikti Jungtinės veiklos partneriai pagal Rangos (subrangos) sutartį, iš esmės buvo atlikti, taip pat kokius darbų priėmimo metu Užsakovas deklaravo (aptarė) trūkumus (defektus) darbų, kurie, jo žiniomis, buvo priskirti atlikti Jungtinės veiklos sutarties partneriui Siemens, ir kuriuos jis reikalavo ištaisyti.

Savo pozicijÄ dėl nesutikimo su Susitarimo 4.1-4.3 papunkčiuose Užsakovo deklaruotais darbų trÅ«kumais atsakovas Siemens pareiÅ¡kė dar 2009 m. balandžio 9 d. raÅ¡te Nr. OV-1260 (tomas 9, b. l. 72), pažymėdamas, kad nesutinka su Susitarimo 4.1, 4.2 ir 4.3 punktuose nurodytais perimamų darbų defektais ir laikydamas, jog Susitarimas ta apimtimi Siemens nesaisto.          Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. balandžio 9 d. raÅ¡te Nr. OV-1260 Siemens reikalavo pateikti 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo 1 priedo, kuriame nurodyti perimami darbai, kopijÄ , abstrakčiai teigdamas, jog tame priede esanti informacija gali turėti esminės įtakos Siemens teisėms. Kituose pirmiau nurodytuose raÅ¡tuose, kuriuose Siemens prašė Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priede nurodytų perimamų darbų aktų kopijos, tokio praÅ¡ymo tikslo ir poreikio Siemens neatskleidė. Siemens 2009-08-10 praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ apibrėžė, jog atsisakymas suteikti informacijÄ apie Rangos sutarties vykdymÄ turi esminę reikÅ¡mę tiek teisiniu, tiek finansiniu aspektu, nes Siemens negali tiksliai įvertinti, kokie ir kokios apimties darbai yra perduoti Užsakovui ir gauti apmokėjimÄ už savo atliktus darbus.

PanaÅ¡i formuluotė, kuria grindžiamas Urbico padarytas Jungtinės veiklos sutarties 3.14 ir 3.17 punktų pažeidimas dėl informacijos nepateikimo, iÅ¡dėstyta atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje (tomas 9, b. l. 2-12), kur nurodoma, kad atsisakymas suteikti informacijÄ apie Užsakovo pagal Rangos sutartį priimtus darbus pakirto Siemens pasitikėjimÄ partneriu, apribojo galimybes efektyviai realizuoti finansinius reikalavimus pagal Jungtinės veiklos sutartį, nes Siemens negalėjo tiksliai įvertinti, kokie ir kokios apimties darbai bei įranga yra perduoti Užsakovui ir gauti apmokėjimÄ už savo dalį.

Tačiau aplinkybė, kad Susitarimo dėl tarpinio darbų perėmimo priedo su nurodytais perimamais darbais kopijos nepateikimas turėjo atsakovui esminę reikÅ¡mę, dėl kurios tokios informacijos nepateikimÄ bÅ«tų galima vertinti kaip esminį Urbico padarytÄ Jungtinės veiklos sutarties pažeidimÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, nėra įrodyta, nes atsakovas apskritai laikėsi pozicijos, kad 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu buvo perduoti ir priimti visi jo padaryti darbai. Štai 2009-05-05 pretenzijoje ieÅ¡kovui Urbico atsakovas aiÅ¡kiai nurodė, kad pagal 2009 m. kovo 5 d.

SusitarimÄ dėl tarpinio darbų perdavimo Užsakovas perėmė visus darbus pagal Rangos sutartį, įskaitant Siemens atliktus darbus (tomas 9, b. l. 37-39). Informacijos apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo pagal Rangos sutartį perimtus darbus neturėjimas nekliudė atsakovui Siemens parengti ir pateikti atsakingajam partneriui pasiraÅ¡yti 2009 m. kovo 23 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus dėl darbų už 9 302 032 Lt (be PVM) priėmimo (tomas 9, b. l. 68-71). Taigi aplinkybė, kad turėjimas informacijos apie 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimo priede nurodytus perimamus darbus (atliktų darbų aktų kopijos) turėjo Siemens esminės reikšmės, kad šios informacijos neturėjimas iš esmės paveikė Siemens interesus teisiniu ir finansiniu aspektu, faktiniais duomenimis nepatvirtinta. Įvertinant aplinkybę, jog:

a) pats Siemens deklaravo, jog nuo konsorciumo veiklos pradžios iki 2009 m. kovo mėnesio atsakingasis partneris Urbico teikė visÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ apie Jungtinės veiklos sutarties, Rangos sutarties ir kitų su jomis susijusių prievolių vykdymÄ ;

b) laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. 16 d. iki praneÅ¡imo apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ pateikimo Siemens reiÅ¡kė pretenzijas tik vienos konkrečios informacijos – duomenų apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo pagal Rangos sutartį priede esančius perimamus darbus nepateikimo, nors tokios informacijos neturėjimas nesutrukdė Siemens parengti ir pateikti dokumentus atsakingajam partneriui dėl visų Siemens atliktų darbų priėmimo;

c) praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ Siemens nekonkretizavo, kokios kitos informacijos jam nepateikė atsakingasis partneris, bei Siemens nedeklaravo, jog atsakingasis partneris apskritai nustojo bendradarbiauti ir teikti bet kokiÄ su sutartinių prievolių vykdymu susijusiÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ ; teisėjų kolegija konstatuoja, kad informacijos apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo priede esančius perimamus darbus nepateikimas vertintinas kaip formalus Jungtinės veiklos sutarties 3.14 punkte esančios partnerių pareigos teikti vienas kitam informacijÄ , reikÅ¡mingÄ su konkursu susijusių sutartinių įsipareigojimų vykdymui, pažeidimas.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo Urbico pareigos dalintis reikÅ¡minga informacija vykdymo, pritaria apelianto Siemens argumentams, jog teismui nebuvo pagrindo remtis apeliacine tvarka panaikintame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendime (priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1454-640/2009) nustatytomis aplinkybėmis, kaip neįrodinėtomis (CPK 182 str. 2 p.), tačiau teisėjų kolegija priėjo tokios pat iÅ¡vados, kad pirmiau aptartos informacijos nepateikimas dėl savo pobÅ«džio, masto ir pasekmių nelaikytinas esminiu Jungtinės veiklos sutarties 3.14 punkte nustatytų sutartinių prievolių pažeidimu, sudarančiu pagrindÄ manyti, kad dėl tokio pažeidimo buvo atsiradęs pagrindas jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti (CK 6.980 str. 1 d. 1 p.).

Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija Å¡iuo atveju Å¡alina pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, jog formalų sutartinių prievolių pažeidimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovo Urbico nepateikimas atsakovui Siemens paties 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo, ir konstatuoja, kad formalų Jungtinės veiklos sutarties nuostatų dėl pareigos keistis informacija pažeidimÄ sÄ lygojo Urbico nepateikimas Siemens praÅ¡ytos informacijos apie nurodyto Susitarimo priede Nr. 1 iÅ¡vardintus perimamus darbus.

Å is pažeidimas laikytinas neesminiu ir neatitinkančiu CK 6.217 str. 2 d. nustatytų vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo sÄ lygų. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje nepasitvirtino aplinkybės dėl Siemens nurodyto Jungtinės veiklos sutarties 3.17 punkto pažeidimo, nes atsakovas nepagrindė, jog jis neteko teisės arba jam iÅ¡ esmės buvo suvaržyta teisė susipažinti su bendraisiais konsorciumo dokumentais (CK 6.973 str.). Aptartas formalaus pobÅ«džio pažeidimas dėl Siemens teisės gauti iÅ¡ atsakingojo partnerio konkrečiÄ informacijÄ nelaikytinas atitinkančiu esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo sÄ lygas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Jungtinės veiklos sutartį pagal atsakovo praneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo iÅ¡dėstytas informacijos apie Rangos sutarties vykdymÄ nepateikimo aplinkybes, nebuvo teisėto pagrindo.

        Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį Siemens nesirėmė aplinkybe dėl ieškovo Urbico ir Užsakovo sudaryto 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo be konsorciumo Valdymo komiteto pritarimo ir Siemens sutikimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas analizavo ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, vertino jų pateiktus įrodymus dėl šio Susitarimo sudarymo aplinkybių, sudarymo tikslo, pasekmių ir įtakos jungtinės veiklos partnerių teisėms bei pareigoms.

Teisėjų kolegija dar kartÄ akcentuoja, kad aplinkybių, susijusių su 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymu, tyrimas bei vertinimas peržengia Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas, nes nei nurodyto Susitarimo sudarymo be konsorciumo Valdymo komiteto pritarimo (sutikimo), nei kitomis Å¡io Susitarimo sudarymo, atsakovo vertinamo kaip ieÅ¡kovo Urbico padarymas esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo, aplinkybėmis sutarties nutraukimo metu partneris Siemens nesirėmė. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo analizuoti ir vertinti 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo sudarymo galimos įtakos atsakovo Siemens ar visų Jungtinės veiklos partnerių teisėms ir interesams. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad dėl tos pačios priežasties neanalizuojami ir kiti atsakovo Siemens procesiniuose dokumentuose iÅ¡vardinti ieÅ¡kovo sudaryti susitarimai.         Teisėjų kolegija dar kartÄ akcentuoja, kad ji netiria ir nevertina ginčo Å¡alių atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos iÅ¡dėstytų motyvų dėl pirmiau nurodytų susitarimų sudarymo ir su tuo susijusių aplinkybių, nes jomis peržengiamos bylos nagrinėjimo dalyko ribos (Siemens atskirojo skundo dalys dėl Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo sudarymo be Valdymo komiteto sprendimo, to Susitarimo sudarymo aplinkybių ir tikslo, Susitarimo turinio prieÅ¡taravimo Rangos sutarčiai, Susitarimo sudarymo pasekmių, kitų be Siemens žinios sudarytų susitarimų, taip pat atitinkamos Urbico ir Fima atsiliepimų dalys į nurodytas Siemens atskirojo skundo dalis).

               Dėl Urbico veiksmų, susijusių su pareiga užtikrinti sutartinių prievolių įvykdymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Vienas iÅ¡ trijų pagrindų, kuriais atsakovas Siemens grindė vienaÅ¡alį Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ , buvo praneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo įvardintas ieÅ¡kovo Urbico pareigos pateikti konsorciumo prievolių pagal Rangos sutartį įvykdymo užtikrinimÄ Užsakovui nevykdymas. Jungtinės veiklos sutarties 2.1.2 punkte buvo nustatyta, kad vienas iÅ¡ konsorciumo uždavinių yra laiku pateikti klientui nustatyto dydžio ir formos konkurso sutarčių įvykdymo užtikrinimo banko garantijÄ .

TokiÄ garantijÄ konsorciumo vardu ir už visus partnerius turėjo pateikti atsakingasis partneris, o likusieji partneriai atsakingajam partneriui turėjo pateikti banko garantijÄ , sudarytÄ atsakingojo partnerio naudai, proporcingÄ kiekvieno iÅ¡ partnerių konkurso darbų daliai. Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkte buvo įtvirtintas partnerių susitarimas, kad kiekviena iÅ¡ sutarties Å¡alių pateiks sutarčių įvykdymo užtikrinimo garantijos dalį, sudarančiÄ ne mažiau 10 proc. nuo Darbų pasiskirstymo priede Nr. 1 numatytų ir partnerio ketinamų vykdyti arba „back-to-back“ (subrangos) sutarčių darbų dalių sumos, su sÄ lyga, kad tokia garantija galios ne mažiau nei 20 mėnesių nuo Rangos sutarties pasiraÅ¡ymo tarp atsakingojo partnerio ir kliento.

Kiekvienas partneris pagal Å¡iÄ sutartį jam tenkančiÄ sutarčių įvykdymo užtikrinimo garantijos dalį pateiks atsakingajam partneriui, o atsakingasis partneris pateiks sutarties įvykdymo užtikrinimo bendrÄ garantijÄ konsorciumo vardu Užsakovui. Rangovo pareiga pateikti sutarties vykdymo užtikrinimÄ buvo įtvirtinta Rangos sutarties Konkrečiųjų sÄ lygų 4.2 punkte. Rangos sutartį atsakingasis partneris su Užsakovu pasirašė 2006 m. spalio 27 d., todėl pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkto sÄ lygas Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija turėjo galioti ne mažiau kaip 20 mėnesių nuo Rangos sutarties pasiraÅ¡ymo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Rangos sutarties įvykdymo garantija Rangovo buvo pateikta konsorciumo vardu Užsakovui ir galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Ji galiojo daugiau kaip 20 mėnesių nuo Rangos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, todėl visi konsorciumo partneriai laikytini tinkamai įvykdžiusiais prievolę dėl garantijos suteikimo pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkte numatytas sÄ lygas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su Siemens atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad buvo padarytas Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkto pažeidimas, kuris laikytinas esminiu Å¡ios sutarties pažeidimu.

       Užsitęsus prievolių pagal Rangos sutartį vykdymo darbams, Rangos sutarties įvykdymo garantijos galiojimas pasibaigė nebaigus atlikti visų darbų. Užsakovas, vadovaudamasis Rangos sutarties Konkrečiųjų sÄ lygų 4.2 punktu, pareikalavo iÅ¡ Rangovo pateikti naujÄ sutarties įvykdymo užtikrinimÄ , nes toks užtikrinimas turėjo galioti iki Rangovas baigs vykdyti visus darbus ir iÅ¡taisys defektus. Pagal Rangos sutarties 15.2 punkto nuostatas Užsakovui buvo suteikta teisė nutraukti Rangos sutartį, jeigu Rangovas nevykdo sutarties 4.2 punkto, tai yra nepateikia ar neatnaujina sutarties vykdymo užtikrinimo.

Užsakovui pagal Rangos sutarties Konkrečiųjų sÄ lygų 4.2 punkto nuostatas sutarties vykdymo užtikrinimo nepratęsimo atveju buvo suteikta galimybė nenutraukiant sutarties pareikalauti visos atlikimo užtikrinimo sumos (atlikimo užtikrinimo negrÄ Å¾inimas Rangovui). Taigi Å¡iuo atveju yra svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Užsakovas, 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigus Rangovo pateiktam Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimui ir jo neatnaujinus Rangos sutarties 4.2 punkte nustatytomis sÄ lygomis, realiai ketino pasinaudoti ir pasinaudojo aukščiau nurodytomis teisėmis, kurios atsirado sutarties įvykdymo užtikrinimo nepratęsimo atveju.

Atsakingasis partneris Urbico 2009-03-13 raÅ¡te Nr. CEV-256 (tomas 4, b. l. 108), adresuotame kitiems konsorciumo partneriams, nurodė, kad remiantis Užsakovo 2009-02-20 raÅ¡tu Nr. E-53 bÅ«tina kiekvienam partneriui iki 2009 m. kovo 16 d. pateikti sutarties atlikimo užtikrinimÄ (banko garantijÄ ) visai savo darbų daliai, nes pasibaigė anksčiau pateiktos garantijos galiojimo terminas. Užsakovo 2009-02-20 raÅ¡to turinys detaliai neatskleidžiamas, tačiau Urbico nurodyta, kad negavus banko garantijos Užsakovas stabdys projektÄ , dėl ko bus patirta daug nuostolių.

Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog konsorciumo partneriai bÅ«tų atnaujinę Rangos sutarties užtikrinimo galiojimÄ kiekvienas savo daliai, taip pat nėra duomenų, kad Užsakovui Rangovas viso konsorciumo vardu bÅ«tų pateikęs bendros užtikrinimo garantijos pratęsimÄ naujam terminui, tačiau byloje taip nėra ir duomenų, kad dėl Å¡ios pareigos neįvykdymo Užsakovas bÅ«tų sustabdęs projektÄ (kaip nuogÄ stauta minėtame Urbico 2009-03-13 raÅ¡te Nr. CEV-256), bÅ«tų nutraukęs Rangos sutartį ar su konkurso darbais susijusias kitas sutartis, arba bÅ«tų pasinaudojęs kitomis Rangos sutarties Konkrečiųjų sÄ lygų 4.2 punkte numatytomis teisėmis, kas bÅ«tų visam konsorciumui arba atskiriems jo partneriams sukėlę žalingus padarinius.

Tvirtindamas dėl Užsakovo reikÅ¡tų reikalavimų atnaujinti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijÄ , Siemens atskirajame skunde mini dar vienÄ Užsakovo 2009-05-27 raÅ¡tÄ Nr. 501 (tomas 8, b. l. 81). Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡is raÅ¡tas buvo adresuotas bÅ«tent pačiam Siemens su praÅ¡ymu pateikti atlikimo užtikrinimÄ visų savo įsipareigojimų daliai tiesiogiai Užsakovui, nes Siemens neatliko dalies savo įsipareigojimų. Siemens atskirajame skunde be pagrindo teigiama, kad Å¡iuo raÅ¡tu Užsakovas grasino sustabdyti darbus, jei nebus pateiktas atnaujintas Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimas, nes jokio turinio grasinimų ar įspėjimų imtis kokių nors sankcijų Å¡iame raÅ¡te nėra iÅ¡sakyta.         Atsakovo 2008-08-10 praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ akcentuota, kad nepateikus Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo, Rangos sutarties Konkrečiųjų sÄ lygų 15.2 punkto pagrindu Užsakovas gali nutraukti Rangos sutartį, todėl Jungtinės veiklos sutarties 2.1.2 punkto pažeidimas yra esminis pastarosios sutarties pažeidimas.

       Kaip jau nurodyta, faktinės aplinkybės patvirtina, kad neatnaujinus Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo Užsakovas iki pat atsakovo įvykdyto Jungtinės veiklos sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo neketino ir realiai nerealizavo savo teisių, numatytų Rangos sutarties Konkrečiųjų sÄ lygų 15.2 ar 4.2 punktuose, todėl teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog hipotetiniai Siemens nuogÄ stavimai dėl to, kad Užsakovas gali nutraukti Rangos sutartį negavęs sutarties įvykdymo užtikrinimo, nelaikytini objektyviais.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas Siemens, praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ Jungtinės veiklos sutarties 2.1.2 punkto (apibrėžiančio vienÄ iÅ¡ konsorciumo uždavinių dalyvaujant konkurse) pažeidimÄ subjektyviai vertindamas kaip Urbico padarytÄ esminį sutarties pažeidimÄ , vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais dėl Užsakovo galimybės pasinaudoti Rangos sutartyje numatytomis teisėmis neatnaujinus sutarties įvykdymo užtikrinimo.        Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo reiÅ¡kiama pozicija, kad tik Urbico laikytinas pažeidusiu Rangos sutarties 2.1.2 punkto nuostatas dėl Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių neatnaujinimo (nepratęsimo).

IeÅ¡kovo atsiliepime į atsakovo skundÄ Â teisingai teigiama, kad atsakovas bei kiti partneriai tur?jo pareig? pirma pateikti atnaujintÄ sutarties ?vykdymo garantij? savo įsipareigojimų daliai ieÅ¡kovui, kaip atsakingajam partneriui, kuris po to bendrÄ garantijÄ teiktų Užsakovui. Tokia vykdymo užtikrinimo pateikimo seka numatyta Jungtinės veiklos sutarties 3.9 punkte. Byloje nėra duomenų, kad gavę atsakingojo partnerio Urbico 2009-03-13 raÅ¡te Nr. CEV-256 (tomas 4, b. l. 108) iÅ¡dėstytÄ nurodymÄ kiti jungtinės veiklos partneriai bÅ«tų teikę atsakingajam partneriui sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantijos atnaujinimÄ pagal jiems tenkančiÄ Ä¯sipareigojimų dalį.

Nors Siemens buvo nurodęs atsakingajam partneriui, kad jis yra gavęs atnaujintÄ banko garantijÄ , tačiau tokios garantijos atsakingajam partneriui nepateikė, todėl negalima tvirtinti, kad pats laikėsi Jungtinės veiklos sutarties 2.1.2 ir 3.9 punktų reikalavimų. Siemens atskirajame skunde iÅ¡dėstytus teiginius apie tai, kad Urbico tyčia neteikė Rangos sutarties užtikrinimo atnaujinimo Užsakovui, nes to negalėjo padaryti dėl prastos savo finansinės padėties, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstus įrodymais.           Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo momentu nebuvo pagrindo pripažinti atsakingÄ jį partnerį iÅ¡ esmės pažeidus sutartį dėl jos 2.1.2 punkte nurodytos pareigos neįvykdymo ir tuo remiantis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį pagal CK 6.217 str. 1 d.

 Dėl Urbico veiksmų, susijusių su pareiga priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti      Dar vienu iÅ¡ Urbico padarytų esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų Siemens praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ Ä¯vardintas Urbico atsisakymas priimti Siemens atliktus darbus ir už juos sumokėti. Siemens 2009-08-10 praneÅ¡ime raÅ¡oma, kad nepaisant Siemens raginimų ir pretenzijų Urbico atsisakė priimti Siemens atliktus darbus ir už juos sumokėti, nors Užsakovas jau buvo perėmęs visus darbus pagal Rangos sutartį.

Dėl Å¡ių priežasčių Urbico, pasak atsakovo, pažeidžia Jungtinės veiklos sutartyje ir Papildomame susitarime Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties nustatytÄ atsiskaitymo tvarkÄ . Atsiskaitymo tvarkos pažeidimÄ Siemens kvalifikavo kaip esminį Jungtinės veiklos sutarties pažeidimÄ bei pareikalavo priimti ir sumokėti už darbus, kuriuos priėmė Užsakovas.         Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Jungtinės veiklos sutarties 1.7 punkto nuostatas, partneriai sutarė, kad visi atsiskaitymai Užsakovo bÅ«tų vykdomi per atsakingÄ jį partnerį, kuris vėliau atsiskaito su kitais partneriais per 5 darbo dienas po to, kai pasiraÅ¡omi kiekvieno iÅ¡ partnerių darbų dalies atlikimo priėmimo-perdavimo aktai, nepriklausomai nuo to, kaip su atsakinguoju partneriu atsiskaito Užsakovas (Klientas).

Vykdyti atsiskaitymus atsakingasis partneris turėjo taip pat pagal Rangos ir Paslaugų teikimo sutartis, taip pat subrangos sutartis su partneriais (Jungtinės veiklos sutarties 3.4.3 p.). Jungtinės veiklos sutarties 3.10 punkte įtvirtinta sÄ lyga, suteikusi atsakingajam partneriui kitų partnerių atliekamų darbų kontrolės teisę. Jame taip pat buvo nustatyta, kad partnerių atliktų darbų perėmimas įforminamas darbų priėmimo-perdavimo aktais. Jungtinės veiklos sutarties Å¡alys susitarė, kad jų darbai bus laikomi atliktais tinkamai, kai juos priims klientas (Užsakovas), pasiraÅ¡ydamas darbų priėmimo-perdavimo aktÄ .

Detalizuodami Jungtinės veiklos sutartyje ir Rangos sutartyje numatytus prievolinius įsipareigojimus, atsakingasis partneris UAB „Eismas“ (ieÅ¡kovas Urbico) ir partneris Siemens 2007 m. gegužės 21 d. sudarė PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties (tomas 1, b. l. 58-64). Jame detaliau aptarta darbų ir įrangos, priskirtų atlikti ir pateikti partneriui, perdavimo atsakingajam partneriui ir Užsakovui tvarka bei atsakingojo partnerio atsiskaitymo su partneriu tvarka bei Å¡alių tarpusavio atsakomybė (Papildomo susitarimo 1.1 p.).

Papildomo susitarimo 4.2 punkte (a) buvo nustatyta, kad atsakingasis partneris įsipareigoja priimti tinkamai partnerio atliktus darbus ir už juos sumokėti Å¡iame Susitarime nustatyta tvarka. Å i sutartinė sÄ lyga iÅ¡ esmės pakartoja CK 6.655 str. normÄ , pagal kuriÄ Užsakovas privalo sumokėti rangovui (analogiÅ¡kai – rangovas subrangovui) sutartyje nustatytÄ kainÄ po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sÄ lyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Papildomo susitarimo 4.2 punkte numatyta atsakingojo partnerio pareigos atsiskaityti su partneriu už Å¡io atliktus darbus vykdymo tvarka detalizuojama Susitarimo 2.6 punkte, kuriame nurodyta, kad atsakingasis partneris su partneriu atsiskaito už pastarajam priskirtus ir jo atliktus darbus Užsakovui priėmus atitinkamÄ darbų ir įrangos dalį (etapÄ ), kaip tai nustatyta Rangos sutartyje.

Å iame punkte toliau nurodoma atsiskaitymo su partneriu už priimtus darbus ir įrangÄ tvarka iÅ¡ atsakingajam partneriui teikiamo bankinio kreditavimo lėšų pagal atitinkamas sutartis su banku dėl Projekto finansavimo tvarkos ir sÄ lygų. Papildomo susitarimo 5.1 punkte nustatyta, kad partneris jam priskirtus darbus ir įrangÄ perduoda atsakingajam partneriui, kuris savo ruožtu bendrai konsorciumo dalyvių atliktus darbus atitinkamame etape perduoda Užsakovui. Susitarimo 5.7 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu perduodant darbus ir įrangÄ Užsakovas nurodo tokius darbų ir/ar įrangos trÅ«kumus, kurie atsirado dėl partnerio kaltės prieÅ¡ perduodant atitinkamus darbus ir/ar įrangÄ atsakingajam partneriui, partneris įsipareigoja iÅ¡taisyti tuos trÅ«kumus Rangos sutartyje numatyta tvarka.               Siemens praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ reiÅ¡kiamos pretenzijos atsakingajam partneriui Urbico, jog Å¡is atsisakė priimti ir apmokėti už Siemens atliktus darbus po to, kai Užsakovas 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo priėmė visus darbus pagal Rangos sutartį (pranešime nurodyta, kad tuo reikalu Siemens siuntė atsakingajam partneriui Urbico raginimus 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. OK-1016/OV-1256, 2009 m. balandžio 9 d. raštu Nr. OV-1261, 2009 m. gegužės 5 d. pretenzija ir 2009 m. gegužės 15 d. pakartotine pretenzija). Tai leidžia manyti, kad iki nurodytos datos Siemens neturėjo arba nereiškė priekaištų atsakingajam partneriui dėl sutartimis įtvirtintos darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos tvarkos pažeidimų.

Pažymėtina, kad praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ nurodyti Urbico padaryti atsiskaitymo už Siemens atliktus darbus pažeidimai siejami su konkrečia aplinkybe – Užsakovo perimtais pagal Rangos sutartį darbais 2009 m. kovo 5 d. susitarimu. Siemens teigimu praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ , Užsakovui perėmus visus darbus pagal Rangos sutartį, Urbico neturi teisės atsisakyti priimti Siemens atliktus darbus ir privalo už juos sumokėti, o nevykdydama Å¡ios pareigos iÅ¡ esmės pažeidžia Jungtinės veiklos sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo tvarkos. 2009-08-10 praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ Siemens įspėjo atsakingÄ jį partnerį Urbico iki 2009-09-10 priimti Siemens atliktus darbus, kuriuos priėmė Užsakovas, ir už juos sumokėti.         Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau nurodyta, kad Užsakovo ir Urbico sudarytas 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimas dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo savo esme ir turiniu atitinka kitokį dokumentÄ , kuriame fiksuojama perduodamų darbų priėmimo tvarka ir sÄ lygos. Susitarimo 1 punkte Užsakovas patvirtino, jog Å¡iuo Susitarimu jis perima tik dalį Rangovo atliktų darbų ir kad Å¡is Susitarimas nereiÅ¡kia kiekvieno iÅ¡ darbų etapų tinkamo užbaigimo ir defektų iÅ¡taisymo bei darbų galutinio perėmimo. Å i aplinkybė paneigia Siemens praneÅ¡ime bei 2009 m. gegužės 15 d. pretenzijoje partneriui Urbico (tomas 9, b. l. 37-39) iÅ¡dėstytus teiginius, jog pagal 2009 m. kovo 9 d.

SusitarimÄ Užsakovas perėmė visus darbus pagal Rangos sutartį. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės prieÅ¡taraudamas savo paties ankstesnėms nuostatoms dėl darbų priėmimo pagal 2009 m. kovo 5 d. SusitarimÄ aplinkybių, atskirajame skunde atsakovas Siemens tvirtina, jog Susitarimu dėl tarpinių darbų perėmimo Užsakovas faktiÅ¡kai nepriėmė jokių darbų pagal Rangos sutartį ir dėl to Užsakovui nekilo pareiga mokėti už atliktus darbus, jog Å¡iuo Susitarimu buvo tik apsimestinai imituojamas darbų „pridavimas“, siekta sukurti dirbtinį pagrindÄ gauti kreditÄ iÅ¡ banko, nepagrįstai konstatuoti vien Siemens darbų vykdymo defektus, sudaryti prielaidas Užsakovui piktnaudžiauti padėtimi ir vilkinti Perėmimo pažymos iÅ¡davimÄ (Siemens atskirojo skundo 2.15.1 p., 2.42. p).

Vertinant dabartinę Siemens pozicijÄ dėl 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo sudarymo tikslo, aplinkybių ir padarinių, tampa neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu atsakovas Siemens, remdamasis bÅ«tent Å¡io Susitarimo sudarymo faktu, reikalavo iÅ¡ Urbico priimti tuos darbus, kuriuos pagal SusitarimÄ perėmė Užsakovas, ir sumokėti už juos, teigdamas, kad atsisakymas tÄ padaryti esÄ s esminis Jungtinės veiklos sutarties pažeidimas dėl joje nustatytos atsiskaitymo su partneriais tvarkos.        Grįžtant prie 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimo vertinimo, teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad Å¡iuo dokumentu Užsakovas fiksavo darbų priėmimo iÅ¡lygas, kurios iÅ¡dėstytos Susitarimo 7 ir 8 punktuose, taip pat perimamų darbų defektus, nurodytus 4 punkte. Užsakovas pareiÅ¡kė apie konkrečius darbų ir įrangos defektus, iÅ¡vardintus Susitarimo 4.1 - 4.4 papunkčiuose. Užsakovas nurodė, kad, jo žiniomis, 4.1-4.3 papunkčiuose aptarti darbų defektai priskirtini Siemens priskirtiems darbams ir įrangai. Susitarimo 7 punkte Užsakovas ir Atsakingasis partneris sutarė dėl darbų priėmimo su iÅ¡lyga, tai yra sutarė, jog Užsakovo mokėjimas Rangovui už Å¡iuo susitarimu priduodamÄ nepilnai atliktÄ darbų etapÄ bus pradėtas mokėti tik pilnai iÅ¡taisius defektus pagal defektų aktus ir bus vykdomas pagal Rangos sutarties Konkrečiųjų sÄ lygų 14.7 punkte nustatytÄ atsiskaitymo tvarkÄ .

Kaip jau pažymėta, Susitarimo 4 punkte Užsakovas deklaravo (aptarė) konkrečius defektus ir trÅ«kumus perimamų darbų, kurių dalis, Užsakovo žiniomis, yra priskirta bendrovei Siemens (Å¡viesoforų valdiklių ir Å¡viesoforų lempų neatitikimas konkurso sÄ lygose numatytiems reikalavimams, neužbaigimas adaptyvaus valdymo programavimo ir MOTION sistemos programavimo bei diegimo darbų, įrangos – Å¡viesoforų lempų neatitikimas konkurso sÄ lygoms). Teisėjų kolegija jau minėjo, kad Jungtinės veiklos sutarties Å¡alys susitarė, jog jų darbai bus laikomi atliktais tinkamai, kai juos priims klientas (Užsakovas), pasiraÅ¡ydamas darbų priėmimo-perdavimo aktÄ . 2009 m. kovo 5 d.

Susitarime dėl tarpinių darbų perėmimo Užsakovas aptarė perimamų darbų defektus, pareikÅ¡damas, kokia jų dalis priklauso Siemens priskirtiems atlikti darbams, bei nurodydamas, kad mokėjimus už su trÅ«kumais perimtus darbus jis atliks tik po to, kada bus iÅ¡taisyti defektai. Pagal Siemens ir Urbico 2007 m. gegužės 21 d. sudaryto Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 4.2 punktÄ atsakingasis partneris turėjo pareigÄ priimti kito partnerio tinkamai atliktus darbus ir už juos apmokėti.

Kadangi Užsakovas nurodė darbų trÅ«kumus, pareikÅ¡damas, kad jie priskirtini Siemens atliktiems darbams ir atidėjo mokėjimÄ už tuos darbus iki bus iÅ¡taisyti darbų defektai, atsakingasis partneris Urbico, atsisakydamas priimti Siemens pateiktus 2009 m. kovo 23 d. priėmimo-perdavimo aktus (tomas 9, b. l. 65-71) darbų, kurie laikyti atliktais netinkamai (atlikti su defektais arba neatlikti), nelaikytinas iÅ¡ esmės pažeidusiu Jungtinės veiklos sutarties ir 2007 m. gegužės 21 d. sudaryto Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties nuostatas dėl darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos tvarkos. 2007 m. gegužės 21 d. sudaryto Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 5.7 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai perduodant darbus ar įrangÄ Užsakovui Å¡is nurodo tokius darbų ir/ar įrangos trÅ«kumus, kurie atsirado dėl partnerio kaltės prieÅ¡ perduodant atitinkamus darbus ir/ar įrangÄ atsakingajam partneriui, partneris įsipareigoja iÅ¡taisyti tuos trÅ«kumus Rangos sutartyje numatyta tvarka.

Priėmimo-perdavimo akto nepasiraÅ¡ymas, tokį atsisakymÄ motyvuojant tuo, kad partnerio atlikti darbai padaryti nukrypstant nuo Rangos sutartyje ar konkurso sÄ lygose įtvirtintų sÄ lygų, bloginant darbų ir/ar įrangos kokybę ar atlikti su kitais trÅ«kumais, suteikia teisę atsakingajam partneriui ne tik reikalauti iÅ¡taisyti tuos trÅ«kumus, bet ir sulaikyti mokėjimÄ už darbus (2007 m. gegužės 21 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 5.3 p.). Siemens dar 2009-04-09 raÅ¡te Nr. OV-1260 pareiÅ¡kė Užsakovui ir atsakingajam partneriui Urbico, kad jis nesutinka su 2009 m. kovo 5 d.

Susitarimo 4.1-4.3 papunkčiuose nurodytais perimamų darbų defektais ir laiko, kad tas Susitarimas nurodyta apimtimi jo nesaisto, be to, Siemens pasilieka teisę ginčyti Susitarimo galiojimÄ (tomas 9, b. l. 72), tačiau toks Siemens pareiÅ¡kimas padėties nepakeitė, nes Užsakovas, Inžinierius ir atsakingasis partneris toliau laikėsi 2009 m. kovo 5 d. Susitarime iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos bei fiksavo darbų defektus, priskirdami juos Siemens. Å ias aplinkybes patvirtina susiraÅ¡inėjimo tarp Užsakovo, Inžinieriaus, Urbico, Siemens ir kitų partnerių dokumentai (pvz., tomas 5, b. l. 133-143 ir tomas 10, b. l. 74-77; tomas 8, b. l. 44-67 ir 81-111; tomas 9, b. l. 45-46, 81; tomas 11, b. l. 116-119, 120-128; tomas 12, b. l. 57-75 ir 190-195).

Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai sutikti su skundžiamoje nutartyje išdėstytais teismo argumentais, kad Urbico atsisakymas pasirašyti Siemens pateiktus 2009 m. kovo 23 d. darbų priėmimo-perdavimo aktus ir apmokėti sietinas ne su Urbico finansiniais sunkumais, apie kuriuos atsakovas ėmė kalbėti tik po Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, bet su nesutarimais, kilusiais tarp atsakingojo partnerio Urbico ir partnerio Siemens dėl Užsakovo fiksuotų darbų ir/ar patiektos įrangos vykdant Rangos sutartį kokybės trūkumų (defektų).

Tokiu atveju negalima teigti, kad atsakingajam partneriui Urbico neginčijamai atsirado Siemens atliktų darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos pareiga.         Pirmosios instancijos teismas padarė bylos įrodymais paremtÄ iÅ¡vadÄ , jog Siemens, iÅ¡stodamas iÅ¡ jungtinės veiklos, nepagrįstai kėlė reikalavimÄ atsiskaityti už visus atliktus darbus, o tuo pačiu Å¡i aplinkybė negalėjo bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai traktuojama kaip Urbico padarytas esminis Jungtinės veiklos ir su ja susijusių sutarčių pažeidimas.

Tiek iÅ¡ 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų perėmimo, tiek iÅ¡ su Rangos sutartimi susijusių asmenų dalykinio susiraÅ¡inėjimo prieÅ¡ Å¡io Susitarimo sudarymÄ , tiek ir po jo sudarymo, partneriui Siemens buvo žinoma apie jam reiÅ¡kiamas pastabas ir pretenzijas dėl darbų trÅ«kumų. Pirmosios instancijos teismas laikėsi teisingos nuostatos, kad ta aplinkybė, jog atsakingasis partneris pripažino ir sutiko su Užsakovo pareiÅ¡kimais dėl Rangos darbų trÅ«kumų, kurie buvo priskirti partneriui Siemens, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakingasis partneris Urbico padarė esminį Jungtinės veiklos sutarties pažeidimÄ , todėl nebuvo teisėtos sÄ lygos vienaÅ¡aliam sutarties nutraukimui.

Savo pozicijÄ dėl atliktų darbų kokybės kiekvienas iÅ¡ partnerių galėjo ginti derybomis ar kitais įstatymų bei Jungtinės veiklos sutarties nuostatų numatytais teisių gynimo bÅ«dais, todėl vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ dėl minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neproporcinga Siemens savigynos priemone. Dėl Urbico kitų įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdymo tinkamumo        2009-08-10 praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ , be jame jau iÅ¡vardintų Urbico pažeidimų, kuriuos Siemens laikė esminiais Jungtinės sutarties pažeidimais, Siemens nurodė, kad Urbico nevykdo arba netinkamai vykdo kitus įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį, tai yra nevykdo arba netinkamai vykdo jam Jungtinės veiklos sutartimi priskirtus darbus, vėluoja vykdyti priskirtus darbus, atsisako suÅ¡aukti valdymo komiteto susirinkimÄ .

Pranešime pažymėta, kad apie šiuos pažeidimus Urbico buvo informuota 2009 m. gegužės 5 d. pretenzija ir 2009 m. gegužės 15 d. pakartotine pretenzija. Siemens 2009 m. gegužės 5 d. pretenzijoje (tomas 9, b. l. 37-39) nurodyta:

a) bendras darbų vykdymas pagal Rangos sutartį vėluoja 11 mėnesių, nes Urbico vėluoja vykdyti jai Jungtinės veiklos sutartimi priskirtus darbus, o toks vėlavimas sukelia Siemens nuostolius;

b) Urbico nevykdo jai Jungtinės veiklos sutartimi priskirtų darbų, tai yra Vilniaus miesto CEV (centralizuoto eismo valdymo) sistemos diegimo grafiko, dėl ko Siemens „turėjo vykdyti 2-6 koridorių sankryžų eismo valdiklių fiksuoto laiko „basic supply“ (toliau – FL) programavimo darbus, valdiklių pajungimo prie EVC bei paleidimo-derinimo darbus ir 4-6 koridorių sankryžų FL programavimo ir paleidimo-derinimo darbus bei visus kitus programavimo darbus EVC (UTC SCALA/CONCERT), nors Å¡ių darbų vykdymas ... priskirtas Urbico“. Šia pretenzija partneris Siemens reikalavo atlyginti nuostolius dėl jo nurodytų sutarties pažeidimų. 2009 m. gegužės 15 d. pakartotinėje pretenzijoje dėl jungtinės veiklos sutarties pažeidimo (tomas 9, b. l. 105) Siemens nurodo, kad Urbico nepagrįstai atsisakė tenkinti jo ankstesnę pretenzijÄ ir pakartotinai reikalavo atlyginti nuostolius dėl pirmesnėje pretenzijoje nurodytų Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų.

         Sisteminė Jungtinės veiklos sutarties 1.5, 3.8, 3.11 punktų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jungtinės veiklos partneriai sutartimi įtvirtino sÄ lygÄ , kad dėl kito ar kitų partnerių nesavalaikio ar netinkamo jiems priskirtų darbų ar užduočių pagal Jungtinės veiklos sutartį, Darbų pasiskirstymo priedÄ prie Jungtinės veiklos sutarties arba pagal subrangos sutartis vykdymo, nukentėjęs partneris turi teisę reikalauti dėl to atsiradusių tiesioginių nuostolių atlyginimo.

Taigi jungtinės veiklos partneriai suderino konkretų pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ tais atvejais, kada kitas partneris ar partneriai ne laiku ar netinkamai vykdo savo sutartines prievoles. BÅ«tent taip elgėsi ir Siemens, pirmiau paminėtose pretenzijose reikalavęs nuostolių atlyginimo už, jo nuomone, atsakingojo partnerio nesavalaikį ir netinkamÄ prievolių pagal jam priskirtus darbus vykdymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad aplinkybės, susijusios su prievolių pagal Jungtinės veiklos ir kitas konsorciumo vardu sudarytas sutartis nesavalaikiu ar netinkamu vykdymu, negalėjo sudaryti teisėto pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Jungtinės veiklos sutartį pagal CK 6.217 str. 1 d., nes tokiu veiksmu bÅ«tų paneigiama sutarties Å¡alių suderinta valia dėl pažeistų teisių gynimo bÅ«do ir formos.

Neatsitiktinai, Siemens 2008-08-10 praneÅ¡ime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nėra akcentuota, kad jame nurodyti Urbico įsipareigojimų laiku ir tinkamai vykdyti prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį ir su ja susijusias sutartis pažeidimai sudaro esminio Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo sudėtį.          NeaiÅ¡ku, kuo remdamasis Siemens 2009-08-10 praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ Urbico padarytu Jungtinės veiklos pažeidimu įvardijo atsisakymÄ suÅ¡aukti konsorciumo Valdymo komiteto susirinkimÄ .

Nei vienoje iÅ¡ 2009-08-10 praneÅ¡ime paminėtų Siemens raÅ¡ytinių pretenzijų Urbico, nei kituose byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose nėra fiksuotas Siemens praÅ¡ymas ar reikalavimas suÅ¡aukti Valdymo komiteto susirinkimÄ ir Urbico atsisakymas tai padaryti. Be to, sprendžiant iÅ¡ byloje esančių dokumentų, Siemens 2009-08-10 praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas iki 2009 m. rugsėjo 10 d. suÅ¡aukti Valdymo komiteto susirinkimÄ (praÅ¡yme neįvardinta, kokiems klausimams svarstyti praÅ¡oma Å¡aukti susirinkimÄ ) buvo vykdomas (žr. tomas 8, b. l. 80 – Urbico 2009-09-08 raÅ¡tas Nr. CEV-333 partneriams apie tai, kad 2009-09-10 Å¡aukiamas Valdymo komiteto susirinkimas, kurio darbotvarkėje:

Siemens Jungtinės veiklos sutarties nutraukimas; Urbico finansinė padėtis; darbų perdavimo-priėmimo aktų pasiraÅ¡ymas tarp Siemens ir Urbico ir galutinių aktų pasiraÅ¡ymas tarp konsorciumo ir Užsakovo; 2009-03-05 Susitarimo priedo Nr. 1 pateikimas Siemens; VTPS įgyvendinimo programa, Siemens darbų atlikimo terminai (MOTION programavimas IV-VI koridoriuose)). Taigi, 2009-09-10 praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties pažeidimÄ Siemens negalėjo remtis tuo, kad nebuvo įvykdytas praÅ¡ymas suÅ¡aukti konsorciumo Valdymo komiteto susirinkimÄ .

        Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas Siemens taip pat nurodo, kad vienas iÅ¡ Urbico padarytų Jungtinės veiklos sutarties esminių pažeidimų yra VieÅ¡ojo transporto prioriteto sistemos (VTPS) neįdiegimas. Teisėjų kolegija priversta pakartoti, kad atsakovo nurodyta aplinkybė peržengia bylos nagrinėjimo dalyko ribas, nes tokiu Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo faktu Siemens nesirėmė nei praneÅ¡ime dėl bÅ«simo sutarties nutraukimo, nei praneÅ¡ime apie jos nutraukimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, kad ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl to, ar Siemens turėjo teisę konstatuoti esant esminius Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus ir dėl to iÅ¡stoti iÅ¡ jungtinės veiklos pagal 2009-08-10 praneÅ¡ime iÅ¡dėstytas tų pažeidimų pasireiÅ¡kimo aplinkybes ir priežastis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrindus bei sÄ lygas reguliuojančių teisės normų institutas bei civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga elgtis sÄ Å¾iningai suponuoja, kad valiniai sprendimai dėl sutarties nutraukimo turi bÅ«ti priimti tik visiÅ¡kai įsitikinus esminį sutarties pažeidimÄ patvirtinančių aplinkybių buvimu, bet ne vėliau, iÅ¡kilus ginčui dėl sutarties nutraukimo, ieÅ¡kant naujų papildomų tokį veiksmÄ pateisinančių priežasčių.          Nagrinėjamoje byloje įvertinant sudarytomis Jungtin?s veiklos sutartimi, Rangos sutartimi, Paslaugø teikimo sutartimi jungtinės veiklos partneriø suplanuoto ir ?sipareigoto vykdyti didžiulio projekto mast?, kiekvieno iÅ¡ partneriø prievolių vykdant tÄ projektÄ apimtis, akivaizdu, jog lyginant su visais ieÅ¡kovo prisiimtais ?sipareigojimais ir su tuo, koki? dal? tų ?sipareigojimø ieÅ¡kovas bei kiti partneriai ?vykd? iki Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, Å¡ioje nutartyje konstatuoti ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai, o bÅ«tent, kai kurios informacijos ar dokumentø savalaikis nepateikimas atsakovui, sudarė tik nedidelæ ir nereikÅ¡mingÄ dal? visų ieÅ¡kovo ?sipareigojimø, tod?l tokie pažeidimai negal?tø b?ti pripažįstami esminiais Jungtin?s veiklos sutarties pažeidimais.

Kitoks situacijos vertinimas b?tø neproporcingas ir prieÅ¡tarautų civilin?je teis?je pripaž?stamam favor contractus principui. Vadovaujantis Å¡iuo principu grindžiamas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tik tai yra įmanoma. Å ioje nutartyje konstatuotas ieÅ¡kovo sutarties pažeidimas dėl informacijos apie Užsakovo perimtus tarpinius darbus atsakovui nesuteikimo nėra toks reikÅ¡mingas, kad gal?tø b?ti pagrindu nutraukti Jungtin?s veiklos sutart?, ypa? vertinant tokį veiksmÄ visø partneriø prisiimtø ir ?vykdytø ?sipareigojimø kontekste.

PrieÅ¡ingai aiÅ¡kinant pirmiau nurodytÄ princip?, b?tø pažeista CK 6.217 str. ?tvirtinta taisykl?, kad tik tokie pažeidimai, kurie iÅ¡ esm?s pažeidžia Å¡aliø interesø pusiausvyr? gali b?ti laikomi esminiais, bÅ«tų sudarytos prielaidos sutarties Å¡aliai piktnaudžiauti galimybe vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutart?, neesminius pažeidimus ?vardijant kaip esminius. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad esminiais sutarties pažeidimais gali bÅ«ti tik tokie pažeidimai, kurie sukelia realiÄ Å¾alÄ nukentėjusiai Å¡aliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinusi visas Siemens 2009-08-10 praneÅ¡ime dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nurodytas sutarties nutraukimo priežastis, kurios grindžiamos atsakingojo partnerio padarytais sutarties pažeidimais, teisėjų kolegija, iÅ¡ esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms ir vadovaudamasi pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad Siemens praneÅ¡ime nurodyti Urbico padaryti Jungtinės veiklos sutarties pažeidimai arba apskritai neįrodyti (nepasitvirtino sutarties pažeidimų padarymas) arba jie buvo neesminiai, formalÅ«s, nesukėlę reikÅ¡mingo Siemens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, todėl Siemens neturėjo teisėto pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tokį veiksmÄ motyvuodamas jungtinės veiklos partnerio Urbico padarytais esminiais sutarties pažeidimais.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad neegzistuoja Siemens įvardintas Urbico sutartinių pažeidimų visetas, kuris kaip toks, leistų pripažinti esminio sutarties pažeidimo faktÄ . IÅ¡dėstyti argumentai apie tai, kad Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu atsakingasis partneris Urbico nebuvo padaręs esminių Å¡ios sutarties pažeidimų, neduoda jokio pagrindo sutikti su apelianto Siemens teiginiais, jog jungtinės veiklos pabaigÄ esÄ nulėmė ty?iniai Urbico veiksmai, kuriais pažeisdamas Jungtinės veiklos sutartį Urbico iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicij? toliau nebedalyvauti Å¡ioje veikloje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius teisinius ir faktinius motyvus, kuriais buvo paneigti visiÅ¡kai nepagrįsti atsakovo samprotavimai apie tai, jog ieÅ¡kovas Urbico dar iki 2009 m. rugsėjo 10 d. buvo nutraukęs Jungtinės veiklos sutartį de facto, o atsakovas pareiÅ¡kimu apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ neva tik konstatavo sutarties pabaigÄ . Teisėjų kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad teisinių santykių (sutarties) nutraukimas de facto nesant aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tos Å¡alies valios, pats savaime negali bÅ«ti konstatuotas.

Jokie byloje esantys duomenys neduoda pagrindo manyti, kad Urbico bÅ«tų aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ , jog Jungtinės veiklos sutartimi prisiimti įsipareigojimai jos nebesaisto. Nėra netgi prielaidų teigti, kad iki Siemens praneÅ¡imo apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ de jure, Å¡i sutartis jau buvo faktiÅ¡kai nutrÅ«kusi ir kad tokiÄ jos pabaigÄ bÅ«tų lėmę Urbico padaryti sutarties pažeidimai. Siemens praneÅ¡ime apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ nėra net užuominų apie tai, kad Å¡i sutartis jau yra faktiÅ¡kai nutrÅ«kusi ir kad Siemens tik konstatuoja faktinį jos pasibaigimÄ .

Skundžiamoje nutartyje pateiktas teisingas aiškinimas dėl de facto ir de jure sutarties nutraukimo esmės bei skirtumų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki Siemens vienašalio sutarties nutraukimo jungtinės veiklos teisiniai santykiai nebuvo nutraukti ar kitaip pasibaigę, o tarp likusių trijų jungtinės veiklos partnerių jie tęsėsi ir po Siemens išstojimo iš konsorciumo. Tenkinti Siemens priešieškinį dėl netesybų iš ieškovo Urbico priteisimo dėl ieškovo tariamo faktinio Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nebuvo jokio pagrindo, nes, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, toks reikalavimas grindžiamas mėginimu konstatuoti tikrovėje neegzistavusias aplinkybes.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo Siemens atskirojo skundo motyvai dėl teismo nutarties dalies, kuria atmestas priešieškinis, atmetami kaip nepagrįsti. Dėl Jungtinės veiklos sutartyje nustatytų netesybų prigimties, paskirties ir dydžio        CK 6.258 str. 1 d. įtvirtinta norma, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievol?s ne?vykdym? ar netinkam? ?vykdym? kaltoji šalis privalo sumok?ti netesybas (baud?, delspinigius). Netesybos – tai ?statymø, sutarties ar teismo nustatyta pinigø suma, kuri? skolininkas privalo sumok?ti kreditoriui, jeigu prievol? ne?vykdyta arba netinkamai ?vykdyta (CK 6.71 str. 1 d.).

Netesybų, taigi ir baudos, prigimtis yra dvejopo pobÅ«džio. Pirma, jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das ir nukreipia skatinti tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.70 str. 1 d.). Skatinamoji netesybų funkcija skatina skolininkÄ tinkamai ir laiku ?vykdyti prievolæ ir taip iÅ¡vengti neigiamø turtiniø padariniø. Antra, netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 str.). Tokiu atveju jos padeda kompensuoti kreditoriaus interesÄ , tačiau jam nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio.

Kadangi tai kartu yra civilinės atsakomybės forma, netesybas galima taikyti, tik jeigu skolininkui apskritai taikytina civilinė atsakomybė, o bÅ«tent, kai egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo Å¡alių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytoms netesyboms bÅ«dingos abi dvejopÄ jų paskirtį apibÅ«dinančios funkcijos – prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo ir sutartinės atsakomybės formos už dalyvavimo jungtinėje veikloje iki visiÅ¡ko jos tikslų įgyvendinimo prievolės pažeidimÄ .

         Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte suderinta sÄ lyga dėl jungtinės veiklos partnerių įsipareigojimo dalyvauti konsorciumo veikloje ir neiÅ¡stoti iÅ¡ jos tol, kol bus atlikti visi darbai pagal laimėto konkurso sÄ lygas bei Darbų pasiskirstymo priedÄ Nr. 1, „back-to-back“ (subrangos) sutartį. Visi partneriai sutarė, kad jeigu kuris nors iÅ¡ partnerių negalės dalyvauti konsorciumo veikloje, tai jis įsipareigoja atlyginti kitiems partneriams atsirandančius tiesioginius nuostolius dėl jo pasitraukimo, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu partneris atsisako dalyvauti konsorciumo veikloje dėl aplinkybių, kurios numatytos Å¡ioje sutartyje ir jos prieduose bei už kurias jis neatsako (nenugalima jėga, likvidavimas ir pan.).

Pažeidęs šį punktÄ partneris įsipareigoja sumokėti kiekvienam partneriui atskirai po 50 000 000 litų. Tokia Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte įtvirtinta sutarties sÄ lyga pagal struktÅ«rÄ ir iÅ¡dėstymo bÅ«dÄ teikia pagrindÄ aiÅ¡kinti, kad sutartimi nustatytų netesybų esmė ir prigimtis buvo užtikrinti kiekvieno iÅ¡ partnerių prievolę dalyvauti konsorciumo veikloje iki visų darbų pagal konkurso sÄ lygas ir su tuo susijusias sutartis visiÅ¡ko įvykdymo (netesybų užtikrinamoji funkcija), taip pat kartu tai buvo civilinės atsakomybė forma bet kuriam iÅ¡ partnerių, pasitraukiančiam iÅ¡ jungtinės veiklos nebaigus vykdyti Jungtinės veiklos sutarties 2 dalyje numatytų uždavinių, ne dėl priežasčių, kurioms esant partneriui apskritai nekiltų pareiga mokėti kompensacines iÅ¡mokas kitiems partneriams arba tokia pareiga bÅ«tų ribojama tiesioginių nuostolių jiems atlyginimu.              Nebaigus visų darbų pagal konkurso sÄ lygas bei prievolėms pagal laimėtÄ konkursÄ vykdyti sudarytas sutartis, jungtinės veiklos partneris Siemens vienaÅ¡aliu pareiÅ¡kimu nutraukė Jungtinės veiklos sutartį, savo sprendimÄ pasitraukti iÅ¡ jungtinės veiklos grįsdamas kito jungtinės veiklos partnerio Urbico padarytais Å¡ios sutarties pažeidimais. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ia nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 str. 1 d. jungtinės veiklos partneris Siemens neturėjo teisėto pagrindo.

Teismai nekonstatavo tų Urbico pažeidimų, kuriais Siemens grindė pasitraukimÄ iÅ¡ jungtinės veiklos, padarymo apskritai arba nustatė, jog atskirų pažeidimų (nepateikimas informacijos apie 2009 m. kovo 5 d. Susitarimo dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo priede Nr. 1 esančius Užsakovo perimamus darbus) nėra pagrindo kvalifikuoti kaip esminių Jungtinės veiklos sutarties pažeidimų. Tokiu atveju iÅ¡kyla bÅ«tinumas nustatyti, ar materialiuosius reikalavimus dėl netesybų atsakovui, kaip nutraukusiam Jungtinės veiklos sutartį partneriui, pareiÅ¡kę ieÅ¡kovas Urbico ir trečiasis asmuo Fima turi teisę atsakomybės taikymo forma reikalauti sutartinių netesybų už prievolės dalyvauti jungtinėje veikloje ir neiÅ¡stoti iÅ¡ konsorciumo nevykdymÄ (sutartinės prievolės pažeidimÄ ).

Konstatuodama tokios reikalavimo teisės turėjimÄ ir aiÅ¡kindama Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte įtvirtintos sÄ lygos dėl netesybų turinį (CK 6. 193 str.) teisėjų kolegija laikosi tokių nuostatų:

a) nutraukiantis Jungtinės veiklos sutartį ir išstojantis iš konsorciumo partneris neturi pareigos mokėti kitiems partneriams dėl to atsiradusių nuostolių, netesybų ar kitokio pobūdžio kompensacinių išmokų, jeigu pasitraukimas iš jungtinės veiklos nulemtas objektyvių aplinkybių, už kurias jis neatsako (pvz., nenugalima jėga, likvidavimas, partnerio registravimo vietos valstybės veiksmai);

b) nutraukiantis Jungtinės veiklos sutartį ir iÅ¡stojantis iÅ¡ konsorciumo partneris turi pareigÄ mokėti kitiems partneriams kompensacines iÅ¡mokas, kurios ribojamos tiesioginių nuostolių atlyginimu, jeigu negalėjimas dalyvauti jungtinėje veikloje ir pasitraukimas iÅ¡ jos nulemtas kitų objektyvių aplinkybių, kurias pasitraukiantis partneris gali kontroliuoti ir/arba už kurias jis atsako (pvz., partnerio valdymo organų priimtas sprendimas pertvarkyti įmonę, keisti veiklos tikslÄ ar kryptis ir dėl to atsiradęs negalėjimas tęsti jungtinės veiklos, negalėjimas vykdyti sutartinių prievolių dėl iÅ¡ esmės pasikeitusių aplinkybių, tam tikri juridinio asmens veiklos tyrimo rezultatai, kt.);

c) turintis galimybę dalyvauti konsorciumo veikloje partneris apsisprendžia nutraukti sutartį ir iÅ¡stoti iÅ¡ konsorciumo visiÅ¡kai be priežasties arba dėl tokių priežasčių, kurios negali bÅ«ti pripažintos teisėtomis ir/ar pagrįstomis sutarties nutraukimo priežastimis; tokiu atveju partneris laikomas pažeidusiu Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte numatytÄ dalyvavimo jungtinėje veikloje prievolę, o už tokį pažeidimÄ iÅ¡stojusiam partneriui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė reikalaujant sutartyje numatytų netesybų (50 000 000 Lt baudos).

         Jungtinės veiklos partneris Siemens vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė jungtinės veiklos sutartį, tokiu bÅ«du iÅ¡stodamas iÅ¡ konsorciumo, dėl jo įvardintų atsakingojo partnerio Urbico padarytų sutarties pažeidimų. Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad Å¡ioje byloje įvertinus Siemens praneÅ¡imuose apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimÄ nurodytas sutarties nutraukimo priežastis, grįstas Urbico padarytais sutartinių prievolių pažeidimais, Siemens neturėjo teisėto pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nes neįrodytas CK 6.217 str. nustatytų esminio sutarties pažeidimo sÄ lygų buvimas.

Pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais vertinant vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo aplinkybes, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad dėl atsakingojo partnerio Urbico veiksmų ir/ar priimtų sprendimų, nurodytų Siemens praneÅ¡imuose apie sutarties nutraukimÄ , Siemens nebegalėjo dalyvauti bendroje konsorciumo partnerių veikloje iki visiÅ¡ko prievolių pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymo. Byloje nustatytos ir teismo įvertintos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad konsorciumo partneris Siemens neturėjo teisėto pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, todėl jis laikytinas pažeidusiu Å¡ios sutarties 5.1 punkte nustatytÄ prievolę dalyvauti bendroje konsorciumo veikloje ik visiÅ¡ko joje numatytų uždavinių įvykdymo ir joje numatytų tikslų pasiekimo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo skunde iÅ¡dėstytu argumentu, jog vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas negali bÅ«ti tapatinamas su neteisėtais veiksmais, kaip sÄ lyga civilinei atsakomybei taikyti. Byloje konstatuota, kad atsakovas Siemens be teisėto pagrindo nutraukė Jungtinės veiklos sutartį, tokiu bÅ«du pasitraukdamas iÅ¡ konsorciumo ir jungtinės veiklos, vadinasi, pagal sutarties 5.1 punkte įtvirtintas sÄ lygas jis atliko neteisėtÄ veiksmÄ , už kurį jam taikytina civilinė atsakomybė sutartyje nustatytų netesybų priteisimo forma.

Nagrinėjamu atveju Jungtinės veiklos sutartyje numatytos sutartinės atsakomybės taikymui pakanka konstatuoti tokios atsakomybės atsiradimo aplinkybæ – neteis?t? vienašal? pasitraukim? iš Jungtin?s veiklos sutarties iki visų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Nustačius, kad atsakovas pasitrauk? iš Jungtin?s veiklos sutarties netur?damas tam pakankamo pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esminę aplinkybæ Jungtin?s veiklos sutartyje numatytoms netesyboms taikyti – neteis?t? atsakovo pasitraukim? iš Jungtin?s veiklos sutarties (CK 6.246 str. 1 d.).

Taip teisiÅ¡kai kvalifikavus situacijÄ , pripažįstama kitų Jungtinės veiklos sutarties partnerių teisė praÅ¡yti taikyti sutartį neteisėtai nutraukusiam partneriui sutartinę civilinę atsakomybę, reikalaujant priteisti sutartyje numatytas netesybas (baudÄ ). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pasitraukdamas iÅ¡ jungtinės veiklos ir tokiu bÅ«du juridiÅ¡kai nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį (CK 6.978 str.) Siemens atliko veiksmus, už kuriuos partneriai numatė taikyti sutarties 5.1 punkte nustatytÄ civilinės atsakomybės formÄ â€“Â sutartyje nustatyto dydžio netesybas (baudÄ ).

Teismas laikėsi teisingos teisinės pozicijos, kad Å¡iuo atveju Siemens veiksmai nutraukiant sutartį negali bÅ«ti objektyviai pateisinti negalėjimu dalyvauti bendroje konsorciumo veikloje, todėl jo atsakomybė už sutarties 5.1 punkte nustatytos prievolės pažeidimÄ neturi bÅ«ti ribojama tiesioginių nuostolių kitiems partneriams atsiradimu. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus atsakovo Siemens atskirojo skundo argumentus, jog Siemens neatliko neteisėtų veiksmų pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktÄ , nes ir toliau vykdė darbus pagal Rangos sutartį, esÄ tokiu bÅ«du toliau dalyvaudama konsorciumo veikloje ir siekdama bendro tikslo.

Pagal CK 6.978 str. 1 d. 5 p. jungtinės veiklos sutartis baigiasi vieno iÅ¡ partnerių reikalavimu nutraukus terminuotÄ jungtinės veiklos sutartį. Taigi vieno iÅ¡ partnerių – atsakovo Siemens atžvilgiu Jungtinės veiklos sutartis laikoma pasibaigusia Å¡iam partneriui 2009 m. rugsėjo 10 d. praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus jungtinės veiklos sutartį.         Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties laisv?s principas sudarant sutart? yra tinkamai ?gyvendinamas, jeigu civiliniø teisiniø santykiø subjektai yra lygiavert?s pad?ties.

Jungtinės veiklos sutartį sudarė lygiaverčiai verslo partneriai, Å¡i sutartis sudaryta pilnai įgyvendinant sutarties laisvės principÄ , įskaitant ir sutarties dalį dėl Å¡alių civilinės atsakomybės už prievolės dalyvauti konsorciumo veikloje iki visiÅ¡ko sutartyje numatytų tikslų pasiekimo (visų sutartyje numatytų darbų užbaigimo) pažeidimÄ . Taigi ginčo Å¡aliø sudarytoje Jungtinės veiklos sutartyje sulygtos netesybos buvo jø suderinta valia nustatyta sutarties s?lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis ne?vykdoma ar netinkamai ?vykdoma.

Byloje dalyvaujantys asmenys iÅ¡ esmės neginčijo, kad sudarydamos Jungtinės veiklos sutartį šalys sutarties 1.5 punkte suderintÄ netesybų dydį nelaikė per dideliu, neadekvačiu ar neproporcingu jame įvardintam prievolės pažeidimui. Sutartyje nustatytų netesybų dydį lėmė kelių susivienijusių asmenų bendrai numatomo įgyvendinti projekto mastas, jo sudėtingumas ir įvairiapusiÅ¡kumas, vykdytinų darbų ir teiktinų paslaugų apimtys bei kompleksiÅ¡kumas, atsakomybės laipsnis už projekte numatytų užduočių neįgyvendinimÄ ar netinkamÄ jų atlikimÄ , didelė ekonominė rizika, galimų nuostolių dydis ir pan.

Atsakovo Siemens skunde akcentuojama, kad teismas priteisė ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui neprotingo dydžio netesybas, taip sudarydamas sÄ lygas kitoms ginčo Å¡alims nepagrįstai praturtėti. Nagrinėjamoje byloje su tokiais atsakovo motyvais nėra pagrindo sutikti. Kasacinio teismo formuojamoje teisminėje praktikoje pripaž?stama, kad neprotingai didel?s netesybos gali b?ti vertinamos kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikÅ¡tø lupikavimo ?teisinim? (Lietuvos AukÅ¡?iausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-161/2008; kt.).

Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad šalys sutartyje nustat? nemažas netesybas, savaime nereiškia, jog sprendimas priteisti tokias netesybas pažeidžia vieš?j? tvark?. V?liausiai nagrin?tose bylose, kuriose buvo sprendžiami su netesybų reikalavimais susiję teisiniai ginčai, kasacinis teismas, vienodindamas iki tol buvusi? skirting? teismø praktik?, išaiškino, kad sutartin?s netesybos apibr??ia šaliø atsakomyb?s ribas už prievol?s ne?vykdym? ir suteikia teisæ ? jas, konstatavus prievol?s ne?vykdymo fakt?; sutartiniø netesybø ypatumai neleidžia jø mažinti iki kreditoriaus ?rodytø nuostoliø dydžio, nes taip b?tø paneigiamas sutar?iø laisv?s principas; teismas turi teisæ mažinti sutartines netesybas tik nustatæs, kad konkre?iu atveju netesybos aiškiai per didel?s (neprotingai didel?s) arba prievol? iš dalies ?vykdyta, tam kiekvienu atveju turi b?ti vertinamos konkre?ios bylos aplinkyb?s, nes priklausomai nuo faktin?s situacijos tas pats netesybø dydis vienu atveju gali b?ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu; kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, sprendžiant d?l priteistinø sutartiniø netesybø dydžio, svarbu atsižvelgti ? tai, jog netesybos nustatytos šaliø valia jø sudarytoje sutartyje, ?vertinti konkre?iø sutartiniø santykiø pob?d? (pvz., abi sutarties šalys – privat?s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybø srityje, galintys numatyti ?sipareigojimø nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties s?lygas), nes netur?tø b?ti iš esm?s paneigiama šaliø valia d?l atsakomyb?s už sutartiniø ?sipareigojimø nevykdym? (Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkri?io 2 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-104/2011; kt.).

         Apeliantas Siemens kelia klausim?, kad skundžiama nutartimi priteistos netesybos yra baudinės ir prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, kad jomis įteisinamas lupikavimas ir nepagrįstas praturtėjimas. Atsižvelgiant ? pirmiau paminėtÄ kasacinio teismo formuojam? netesybas reglamentuojan?iø teis?s normø aiÅ¡kinimo ir taikymo praktik?, su tokiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Vadovaujantis teismø praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais d?l netesybø paskirties, jų dydžio nustatymo ar mažinimo, darytina iÅ¡vada, kad apelianto Siemens argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tur?jo netaikyti netesybø arba jas sumažinti iki pagrįstų (įrodytų) nuostolių dėl sutarties nutraukimo dydžio, nagrinėjamoje byloje neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Šiuo atveju netesybos buvo nustatytos šaliø susitarimu. Atsižvelgiant ? tai, kad šalys yra privat?s verslo subjektai, turintys patirties verslo santykiuose, laisvai išreiškæ savo vali? d?l prisiimamos atsakomyb?s už ne?vykdytas prievoles masto, darytina išvada, jog tokiø sutartiniø netesybø mažinimas nesant tam išskirtinio pagrindo reikštø šaliø valios bei sutar?iø laisv?s principo pažeidim?. Teismas neturi iš esm?s paneigti šaliø valios d?l atsakomyb?s už sutartiniø ?sipareigojimø nevykdym?.

Teis?jø kolegija konstatuoja, kad verslo subjektai, sudarydami sandorius, gali laisva valia susitarti d?l atsakomyb?s už sutartiniø prievoliø nevykdym? pob?džio ir dydžio ir toks jø susitarimas turi b?ti gerbiamas, teismas netur?tø formaliais pagrindais paneigti šaliø išreikšt? ir suderint? vali?. Verslo subjektø susitarimai, nesant išskirtiniø aplinkybiø, d?l kuriø b?tø pagrindas konstatuoti pagrindiniø, svarbiausiø teis?s nuostatø pažeidim?, n?ra viešosios tvarkos dalykas. Nagrin?jamoje byloje išskirtiniø aplinkybiø, kurios pateisintø intervencij? ? šaliø susitarim? dėl netesybų dydžio, nenustatyta.

Teis?jø kolegija pažymi, kad apeliantas Siemens teikia nepagrįstus argumentus dėl baudinių netesybų priteisimo skundžiama teismo nutartimi. Å iuo atveju Å¡alys buvo susitarusios d?l konkre?ios netesybø formos – baudos. Tokia netesybø forma ?statyme ?tvirtinta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), be to, sutarties Å¡alims pagal ?statym? nedraudžiama laisvai susitarti ir d?l didelio dydžio netesybø, jei tik toks susitarimas nereiÅ¡kia esminio vienos iÅ¡ Å¡aliø teisiø pažeidimo. Nei vienas iÅ¡ ginčo Å¡ioje byloje dalyvių neįrodinėjo, kad Jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu Å¡alių susitarimas dėl netesybų (baudos) dydžio už prieÅ¡laikinį pasitraukimÄ iÅ¡ konsorciumo pažeidė kurios nors jų teises ar neatitiko teisėtų interesų.

Iki pat Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo nė vienas iÅ¡ jungtinės veiklos partnerių neginčijo sutartyje nustatytos baudos dydžio (pvz., kaip neprotingai didelio), tokio klausimo nei vienas iÅ¡ partnerių nekėlė ir po to, kai ėmė reikÅ¡ti įspėjimus dėl galimo netesybų reikalavimo pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktÄ iÅ¡stojimo iÅ¡ konsorciumo atveju. Nors apeliantas Siemens nesutinka tiek su ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens reikalavimais dėl jiems priteistinos baudos dydžio, tiek su teismo priteistos baudos dydžiais, tačiau ne tik neginčija Å¡aliø susitarimu nustatytø netesybø dydžio, bet ir pats prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo maksimalų sutartyje numatytÄ baudos dydį (50 000 000 Lt).

Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte įtvirtintas susitarimas dėl netesybų ir jų dydžio, įvertinant jungtinės veiklos dalyvių bendrai įgyvendinto projekto vertę bei apimtį, Å¡alių prievolių vykdant darbus pagal laimėtÄ konkursÄ mastÄ , jų atsakomybės laipsnį ir dydį už visiÅ¡kÄ konkurso sÄ lygų įvykdymÄ , yra teisėtas, Å¡alys tokį susitarimÄ sudarė laisva valia, todėl yra jo saistomos (CK 6.189 str.). IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus Siemens atskirojo skundo argumentus, jog teismas ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui priteisė baudinio pobÅ«džio, lupikiÅ¡kas, prieÅ¡taraujančias vieÅ¡ajai tvarkai netesybas.

Konstatuotina, kad, pirma, šioje konkrečioje byloje netesybø klausimas apskritai nevertintinas kaip viešosios tvarkos dalis, nes netesybos buvo privačių verslo subjektø laisvo susitarimo dalykas, antra, n?ra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nežiūrint to, jog žymiai sumažino priteistinas netesybas, apelianto Siemens teigimu, visgi priteisė neprotingai dideles netesybas, kurios turėtų b?ti vertinamos kaip lupikavimas.        Aptariant sutartines netesybas taip pat svarbu pažym?ti, kad šaliø sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais b?simais kreditoriaus nuostoliais, kuriø jam nereikia ?rodin?ti, kai skolininkas ne?vykdo ar netinkamai ?vykdo sutartinæ prievolæ (žr. pvz., Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2007 m. lapkri?io 19 d. nutart? civilin?je byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpj??io 25 d. nutart? civilin?je byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkri?io 2 d. nutartį civilin?je byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

Sutartin?s netesybos jau sutarties sudarymo metu apibr??ia šaliø atsakomyb?s ribas už prievol?s ne?vykdym?, o kai konstatuojamas prievol?s ne?vykdymo ar netinkamo ?vykdymo faktas, suteikia teisæ jas gauti, ne?rodin?jant patirtø nuostoliø dydžio (Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-12/2009). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CK 6.73 str. 1 d. ir 6.258 str. 2 d. ?tvirtintas netesybø ?skaitymo ? nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo teismui mažinti sutartines netesybas iki ?rodytø nuostoliø dydžio (Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilin?je byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkri?io 2 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi nurodyta teismų praktika dėl netesybas reguliuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, taip pat remdamasi jau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienas iÅ¡ Jungtinės veiklos sutarties partnerių turėjo reikalavimo teisę į sutarties 5.1 punkte nustatyto dydžio netesybas – 50 000 000 Lt baudÄ už sutartyje nustatytos buvimo konsorciume ir dalyvavimo jo veikloje pareigos pažeidimÄ , nepriklausomai nuo to, ar patyrė ir kokio dydžio nuostolius jie patyrė dėl Å¡io pažeidimo.         Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo Urbico ir trečiojo asmens Fima atskirųjų skundų motyvais apie tai, kas teismas neturėjo pagrindo mažinti netesybas.

Tokie ginčo Å¡alių motyvai neatitinka teisinio reguliavimo ir teismų praktikoje suformuluotų iÅ¡aiÅ¡kinimų. Pažymėtina, kad visos ginčo Å¡alys reiÅ¡kia pastabas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nemotyvavo argumentų, kodėl sumažino priteistas netesybas bÅ«tent iki skundžiamoje nutartyje nurodytų dydžių. Atsakovas Siemens skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl netesybų priteisimo apskritai esanti nemotyvuota, todėl kelia absoliutaus nutarties negaliojimo klausimÄ .

Å ios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalyje dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindÄ , jau yra pasisakyta, kad skundžiamoje nutartyje netesybų sumažinimas yra motyvuotas netesybų „ženklumo“ įvertinimu, o nustatant netesybų mažinimo proporcijas atsižvelgta į ieÅ¡kovo Urbico ir trečiojo asmens Fima prievolių jungtinėje veikloje, kurioje ieÅ¡kovas Urbico veikė kaip atsakingasis partneris, pobÅ«dį.

Teisėjų kolegija jau nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog skundžiamos teismo nutarties dalis dėl netesybų sumažinimo ir priteistino jų dydžio nustatymo yra visiškai nemotyvuota, todėl nekonstatavo CPK 291 str. 1 d. 5 p. pažeidimo ir nustatė, kad neišsamių teismo nutarties motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.       Jau buvo paminėta kasacinio teismo praktika, kad sprendžiant d?l priteistinø sutartiniø netesybø dydžio, svarbu atsižvelgti ? tai, jog netesybos nustatytos šaliø valia jø sudarytoje sutartyje, ?vertinti konkre?iø sutartiniø santykiø pob?d? (pvz., sutarties šalys – privat?s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybø srityje, galintys numatyti ?sipareigojimø nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties s?lygas).

Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad byloje dalyvaujantys asmenys, kurie yra privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, turėję nevaržomÄ galimybę numatyti ?sipareigojimø nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties s?lygas, iÅ¡ esmės ir neginčijo, kad Jungtinės veiklos sutarties sudarymo momentu (įvertinus jungtinės veiklos tikslus, bendros veiklos ir įsipareigojimų apimtis, konsorciumo narių suvienytomis pastangomis planuoto vykdyti projekto mastÄ , galimų žalingų pasekmių už projekto neįgyvendinimÄ dydį, planuojamos veiklos rezultatų pasiekimo rizikos laipsnį) jos 5.1 punkte Å¡alių suderintas netesybų dydis buvo pagrįstas, ekonomiÅ¡kas, proporcingas konsorciumo prisiimtų prievolių mastui, adekvatus jo partnerių galimiems turtiniams praradimams, jeigu dėl vieno iÅ¡ partnerių pasitraukimo iÅ¡ konsorciumo žlugtų galimybė įgyvendinti numatytÄ projektÄ , kompensuoti.

Vertinant Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sutartyje nustatyto dydžio netesybomis buvo ketinama sukurti tokį sutartinių prievolių pažeidimo kompensavimo mechanizmÄ , kuris nepriklausytų nuo faktiÅ¡kai patirtų nuostolių dydžio, bet užtikrintų pacta sunt servanda principo (reiÅ¡kiančio pareigÄ laikytis sutarčių) įgyvendinimÄ siekiant sutartimi numatytų tikslų. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, nepritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad sutartyje nustatytų netesybų dydžio „ženklumas“ (kaip įraÅ¡yta skundžiamoje nutartyje), mastas (laipsnis, lygis) pats savaime bet kokiu atveju sudaro netesybų mažinimo pagrindÄ , nes tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigiamas sutarties Å¡alių laisvos valios susitarti dėl visų sutarties sÄ lygų principas.

Å ioje nutartyje nustačius, kodėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu joje nustatytas netesybų už nepagrįstÄ pasitraukimÄ iÅ¡ jungtinės veiklos dydis negali bÅ«ti laikomas neprotingai dideliu, nėra pagrindo taikyti CK 6.73 str. 2 d. ir CK 6.258 str. 3 d. nuostatų vien tik dėl sutarties sudarymo metu numatyto mokėtinos baudos dydžio – 50 000 000 Lt, subjektyviai vertinant, kad toks netesybų dydis dėl jo suminės iÅ¡raiÅ¡kos savaime yra neprotingas, akivaizdžiai per didelis. Å iuo atveju spendžiant dėl teismo teisės mažinti priteistinas netesybas iki kiek galima teisingesnio jų dydžio, reikÅ¡mingomis laikytinos kitos aplinkybės, o ne pačioje sutartyje nustatytų sutartinių netesybų dydžio konkrečia suma „ženklumas“, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje.         Lietuvos AukÅ¡?iausiojo Teismo jurisprudencijoje pripaž?stama, kad nors pagal bendr?j? taisyklæ Å¡aliø susitarimas d?l netesybø yra galiojantis ir vykdytinas, ta?iau bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didel?s, neproporcingos, jø dydis prieÅ¡tarauja protingumo, s??iningumo principams, s??iningai verslo praktikai ir suteikia galimybæ nepagr?stai praturt?ti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teis?tus kitos Å¡alies interesus, jos gali b?ti sumažintos iki protingos sumos (pvz., Lietuvos AukÅ¡?iausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).

Taigi teismas turi ne tik teisæ, bet ir pareig? kontroliuoti, ar praÅ¡omos priteisti netesybos n?ra neprotingai didel?s.         Kasacinio teismo praktikoje pripaž?stama, kad, sprendžiant ar yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas mažinti netesybas, ir iki kokio protingo dydžio jas reikia mažinti, kiekvienu atveju turi vertinamos konkre?ios bylos aplinkybės, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (sutartiniø santykiø pob?dis – komercinis ar nekomercinis, sutarties tikslas, Å¡alių statusas, prievol?s vertė, prievol?s pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirtø nuostoliø dydis, prievolės neįvykdymo dydis, Å¡alių sÄ Å¾iningumas ir kitos aplinkybės), taip pat vadovautis CK 1.5 str.

įtvirtintais teisingumo, protingumo, s??iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šaliø interesø pusiausvyros (Lietuvos Aukš?iausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2010 m. lapkri?io 2 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2008 m. rugpj??io 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-1190/2003; kt.). Teis?jø kolegija akcentuoja, kad, kilus sutarties šaliø gin?ui d?l netesybø dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o gin?o metu esanti situacija (žr.

Lietuvos AukÅ¡?iausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį, priimtÄ civilin?je byloje Nr. 3K-3-145/2012). Vertinant Å¡iuo aspektu pažym?tina, kad atsakovas pagr?stai atskirajame skunde nurodo, jog buvo pagrindas mažinti priteistinas netesybas atsižvelgiant ? tai, kad jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu sutarties partneriai buvo įvykdę didžiÄ jÄ dalį prievolių įgyvendinant tuos tikslus, kuriems ir buvo suburtas konsorciumas bei pradėta bendra partnerių veikla. Faktinės aplinkybės rodo, kad Siemens pasitraukus iÅ¡ bendros konsorciumo veiklos, kitų likusių jungtinės veiklos partnerių veikla tiek pagal Jungtinės veiklos sutartį, tiek pagal Rangos sutartį bei kitus su konkurso darbų vykdymu susijusius susitarimus nenutrÅ«ko ir nesustojo.

Siemens nutraukiant Jungtinės veiklos sutartį didžioji dalis darbų pagal Rangos sutartį („back-to-back“ subrangos sutartis) jau buvo atlikta. Å i aplinkybė fiksuota Užsakovo ir atsakingojo partnerio Urbico 2009 m. kovo 5 d. pasiraÅ¡ytame Susitarime dėl tarpinių darbų pagal Rangos sutartį perėmimo. IeÅ¡kovas netgi teigė, kad Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu buvo likę nebaigti arba reikalaujantys defektų iÅ¡taisymo tik Siemens daliai priskirti darbai, o, pavyzdžiui, tokios darbų dalies kaip VTPS, už kuriÄ buvo atsakingi Urbico ir Fima, neįrengimas nebuvo vienaÅ¡alis Urbico ir Fima sprendimas, nes Å¡is klausimas buvo nuolat derinamas su Užsakovu.

Nepaneigta, kad nutraukęs Jungtinės veiklos sutartį, Siemens tęsė darbus pagal Darbų pasiskirstymo priede prie Jungtinės veiklos sutarties ir Rangos sutartyje jam tenkančiÄ dalį, todėl kitų jungtinės veiklos partnerių darbų dalys nepasikeitė. Dėl Siemens pasitraukimo iÅ¡ jungtinės veiklos Užsakovas nenutraukė Rangos sutarties ar kitų su konkurso darbais susijusių sutartinių santykių, netaikė Siemens ar kitiems konsorciumo dalyviams sankcijų dėl to, jog darbus tęsė ir/ar baigė ne visa bendrai veiklai susivienijusių tiekėjų grupė, be to, dėl Siemens pasitraukimo nepasikeitė ir konkurso darbus vykdžiusių asmenų atsakomybės prieÅ¡ UžsakovÄ rÅ«Å¡is (ji buvo ir iÅ¡liko solidarioji).

Nėra duomenų, kad Siemens pasitraukus iÅ¡ jungtinės veiklos, Å¡i sutartis kitiems jos partneriams taip pat nustojo galioti, kad kiti likę konsorciumo partneriai dėl Siemens pasitraukimo iÅ¡ jungtinės veiklos prarado kvalifikacijÄ ir gebėjimus baigti vykdyti sutartines prievoles pagal jiems tenkančiÄ darbų dalį. Å ios nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Siemens pasitraukimas iÅ¡ jungtinės veiklos tuo metu, kada buvo baigta vykdyti žymi dalis darbų pagal Jungtinės veiklos ir Rangos sutartis, nebegalėjo sukelti tokio masto žalingų padarinių, kokie galėjo atsirasti, jeigu Siemens bÅ«tų pasitraukęs iÅ¡ konsorciumo dar tik pradėjus vykdyti prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį ar tik įpusėjus jų vykdymÄ , kada Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatyto dydžio netesybų taikymas bÅ«tų pateisinamas ir teisingas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatyto dydžio baudos taikymas atsakovo įvykdyto vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo metu laikytinas nebeatitinkan?iu Å¡aliø interesø pusiausvyros, protingumo, s??iningumo bei teisingumo principø, nes vertinant prievolių pagal jungtinės veiklos sutartį įvykdymo masto, o tuo pačiu ir jungtinės veiklos tikslo pasiekimo laipsnio aspektais tuo metu jau buvo susidariusi visiÅ¡kai kitokia faktinė situacija, nei buvusi jungtinės veiklos sutarties sudarymo ar prievolių pagal jÄ vykdymo pradžios momentu.

Vertinant Å¡iame kontekste, taikytinų sutartinių netesybų dydis bÅ«tent tuo metu, kada Siemens nutraukė sutartį arba tuo metu, kada iÅ¡kilo Å¡alių ginčas dėl netesybų mokėjimo, gali bÅ«ti pripažintas kaip pasidaręs (tapęs) aiÅ¡kiai per didelis.         Nors ginčo Å¡alys Urbico ir Fima reikalavimÄ dėl netesybų priteisimo siejo su tuo, kad dėl Siemens įvykdyto sutarties nutraukimo kiekviena jų patyrė ar gali patirti nuostolių, kurie netgi virÅ¡ytų Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytų netesybų dydį, tačiau tokių nuostolių atlyginimo reikalavimų jos nereiÅ¡kė. Jau nurodyta, kad CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatos aiÅ¡kintinos tokiu bÅ«du, kad jei kreditorius nepareiÅ¡kia reikalavimo atlyginti nuostolius d?l prievol?s ne?vykdymo ar netinkamo ?vykdymo, o praÅ¡o tik netesybø (kurios laikomos iÅ¡ anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kuriø dydžio jam nereikia ?rodin?ti), teismas, manydamas, jog Å¡aliø sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didel?s, d?l jø mažinimo sprendžia atsižvelgdamas ? konkre?ios nagrin?jamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus ?rodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu.

Teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai ?rodytø jo realiai patirtø d?l atsakovo pažeistos sutartin?s prievol?s nuostoliø dyd?, nes reikalavimas pareikštas tik d?l netesybø, neprašant nuostoliø atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas ir įvertintas aplinkybes dėl sutarties nutraukimo metu pasiekto jungtinės veiklos uždavinių įvykdymo laipsnio (įvykdytų prievolių pagal sutartį masto ir jų santykio su neįvykdytų prievolių apimtimi), sprendžia, kad sutartyje nustatyto maksimalaus dydžio netesybų taikymas tai faktinei sutartinių santykių situacijai, kuri susiklostė sutarties nutraukimo mementu, būtų aiškiai per didelis.

Nustatant kiek įmanoma teisingesnį kiekvienam iÅ¡ partnerių (Urbico ir Fima) priteistinos baudos dydį, atsižvelgiama ir į kitas pirmiau iÅ¡vardintas reikÅ¡mingas aplinkybes – Å¡aliø sutartiniø santykiø pob?d?, Å¡aliø status?, to statuso ypatumus jungtinėje veikloje (pvz., Urbico vykdė atsakingojo partnerio funkcijas), nebuvim? aiÅ¡kių duomenø apie realiai ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens patirtus nuostolius, CK 1.5 str. ?tvirtintus teisingumo, s??iningumo, protingumo principus ir kt. Å ių vertintinų aplinkybių reikÅ¡mingumo kontekste teisėjų kolegija iÅ¡skiria vienÄ svarbiÄ faktinę aplinkybę – jungtinės veiklos sutartį nutraukusios Å¡alies Siemens prievolės dydį santykyje su bendra visų sutarties partnerių prievolių apimtimi.

Užsakovo ir pagal Jungtinės veiklos sutartį susivienijusių asmenų grupės, atstovaujamos atsakingojo partnerio Urbico (Rangovo) 2006 m. spalio 27 d. pasiraÅ¡ytos Rangos sutarties bendra suma (vertė) sudarė 102 925 891 Lt (su PVM) (tomas 6, b. l. 55-85). Užsakovas ir pagal Jungtinės veiklos sutartį susivienijusių asmenų grupės, atstovaujamos atsakingojo partnerio Urbico (Rangovo-Teikėjo) pasiraÅ¡ytos Paslaugų teikimo sutarties kainÄ buvo numatyta apskaičiuoti pagal konkursinius įkainius, nurodytus Å¡ios sutarties priede Nr. 1 pateiktoje Eksploatacijos paslaugų kainų iÅ¡skleistinėje (tomas 1, b. l. 31-57).

Urbico (atsakingasis partneris) ir Siemens (partneris) 2008 m. lapkričio 27 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo buvo galutinai apibrėžta partneriui Siemens priskirtų darbų ir įrangos bendra vertė – 27 557 195,96 Lt (su PVM) (tomas 9, b. l. 26). Ä®vertinus Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu buvusiÄ faktinę konsorciumo prievolių pagal jungtinės veiklos įsipareigojimus vykdymo situacijÄ , atsižvelgus į pirmiau aptartas sutarties nutraukimo pasekmes ir kitas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinga ir protinga ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens reikalaujamų priteisti iÅ¡ atsakovo netesybų (baudos) bendrÄ dydį sumažinti tiek, kad jis nebÅ«tų iÅ¡ esmės didesnis už atsakovui Siemens tenkančios prievolės dydį, kuri 2008 m. lapkričio 27 d. papildomu susitarimu prie Jungtinės veiklos sutarties buvo galutinai apibrėžta kaip partneriui Siemens priskirtų darbų ir įrangos bendra vertė – 27 557 195,96 Lt (su PVM).

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga iÅ¡ Siemens priteistinų netesybų (baudos) bendrÄ dydį sumažinti iki tokio dydžio, kuris iÅ¡ esmės nevirÅ¡ytų jungtinėje veikloje atsakovui Siemens numatytos įvykdyti prievolės (įsipareigojimų) masto. Å iame kontekste teisėjų kolegija sutinka su tais atsakovo Siemens atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo priteista bendra netesybų suma (50 000 000 Lt) yra nepagrįstai didelė, lyginant jÄ su atsakovo prievolės suma, todėl netesybos turi bÅ«ti suamžinamos įvertinant sutartį pažeidusio asmens prievolės sumÄ .

Teis?jø kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant ? Å¡ios bylos aplinkybes (Å¡aliø sutartiniø santykiø pob?d?, prievol?s pob?d?, jos vertæ, prievol?s pažeidimo aplinkybes, prievolės pažeidimo momentÄ ir jo padarinius ir kt.) ir vadovaujantis CK 1.5 str. ?tvirtintais teisingumo, s??iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡aliø interesø pusiausvyros bei lygiateisiÅ¡kumo, bendras netesybø dydis turi b?ti mažinamas iki 30 000 000 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Remiantis tuo, kas iÅ¡d?styta, atitinkamai kei?iama d?l netinkamo materialin?s teis?s normø taikymo ir aiÅ¡kinimo pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo iÅ¡spręsta dėl bendro priteistinos baudos dydžio (50 000 000 Lt), tai yra bendras priteisiamos iÅ¡ atsakovo baudos dydis sumažinamas iki 30 000 000 Lt (CPK 330 str., 337 str. 1 d. 4 p.).        Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad vienas iÅ¡ netesybų mažinimo kriterijų turėtų bÅ«ti iÅ¡ vykdomo projekto tikėtinas gauti pelnas.

Tokį kriterijų teisėjų kolegija laiko subjektyviu, o netesybų mažinimas remiantis tikėtino gauti pelno rodikliais bÅ«tų neobjektyvus, paremtas tik veiklos pelningumo prognozėmis, spėjimais ir prielaidomis dėl bÅ«simos veiklos baigties (sėkminga ar nesėkminga veikla pagal prognozuotas pajamas, o ne realiai gautÄ pelnÄ ). Atsakovas net neįrodinėjo, kad jungtinės veiklos partneriai faktiÅ¡kai gavo prognozuotÄ iÅ¡ vykdyto projekto pelnÄ .         Teis?jø kolegija pripaž?sta nepagr?stais atsakovo skundo argumentus, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu Siemens buvo įvykdęs didžiÄ jÄ dalį savo prievolių pagal Darbų pasiskirstymo priedÄ prie Jungtinės veiklos sutarties, o nutraukęs sutartį toliau vykdė tas prievoles.

Pasak atsakovo, tokiu bÅ«du nekilo jokie nuostoliai dėl sutarties nutraukimo, todėl netesybos apskritai neturėjo bÅ«ti priteistos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.258 str. 3 d. dalies prievolės įvykdymas gali bÅ«ti tik viena iÅ¡ netesybų sumažinimo, bet ne visiÅ¡ko atleidimo nuo jų mokėjimo sÄ lygų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tÄ pačiÄ teisės normÄ teismas gali, bet neprivalo sumažinti netesybas, jeigu dalis prievol?s yra ?vykdyta. Atsakovo vykdymas prievolių Užsakovui pagal Rangos sutartį po Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo neturi teisinio ryÅ¡io su civilinės atsakomybės dėl neteisėto Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo taikymu ir dėl to atsiradusios pareigos mokėti sutartyje numatytas netesybas.        Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad ieÅ¡kovui bei trečiajam asmeniui priteistinos skirtingo dydžio netesybos.

Priteisdamas netesybas nevienodomis proporcijomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieÅ¡kovo Urbico ir trečiojo asmens Fima prisiimtų prievolių pobÅ«dį jungtinėje veikloje, o bÅ«tent – Urbico, kaip atsakingojo partnerio, prievolių pobÅ«dį. Urbico prievolių mastas konsorciumo partnerių veikloje buvo beveik dvigubai didesnis už Fima tenkančios prievolės dydį. Urbico, kaip atsakingojo partnerio, vaidmuo įgyvendinant jungtinės veiklos uždavinius buvo kur kas svarbesnis ir reikÅ¡mingesnis už kitų partnerių, jo veiklos ir funkcijų apimtis taip pat iÅ¡ esmės skyrėsi nuo kitų partnerių veiklos apimčių (buvo žymiai didesnė ir platesnė), buvo skirtingas atsakomybės už bendros veiklos tikslų pasiekimÄ laipsnis ir kt.

Ä®vertinant ieÅ¡kovo Urbico prievolių apimtį, jo veiklos mastÄ , pavestų vykdyti funkcijų kompleksiÅ¡kumÄ tiek jungtinėje veikloje, tiek santykiuose su Užsakovu bei projekto įgyvendinimÄ finansavusiu banku, atsakingajam partneriui neabejotinai grėstų kur kas didesni turtiniai praradimai, žymiai žalingesnės pasekmės jungtinės veiklos ir vykdyto projekto žlugimo atveju. Pažymėtina, kad ginčo Å¡alių apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos) nėra prieÅ¡taraujama tam, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui Urbico ir trečiajam asmeniui Fima priteisiamas netesybas sumažino skirtingomis proporcijomis ir priteisė Å¡iems asmenims nevienodo dydžio netesybas. Galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo Å¡alys sutiko arba susitaikė su teismo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dėl ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui priteistinų skirtingo dydžio netesybų, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kad bendras priteistinos iÅ¡ atsakovo baudos dydis sumažinamas iki 30 000 000 Lt sumos, proporcingai sumažina ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui priteistinÄ baudÄ atitinkamai kiekvienam jų po 20 proc. dydžiu nuo pirmosios instancijos teismo priteistos baudos sumų, tai yra nutaria iÅ¡ atsakovo priteisti: ieÅ¡kovo Urbico naudai – 25 000 000 Lt baudÄ , trečiojo asmens Fima naudai – 5 000 000 Lt baudÄ .            Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad teismo teis? mažinti netesybas n?ra absoliuti, nes j? riboja tiek susitarime d?l netesybø iÅ¡reikÅ¡ta Å¡aliø valia (CK 6.156, 6.189 str.), tiek ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostoliø sumos (CK 6.73 str. 2 d.). Kasacinio teismo pateikiamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje nurodoma, kad mažindamas netesybas teismas turi laikytis esminio kriterijaus – netesybø santykio su nuostoliais, nes tik ?vertinæs skirtum? tarp nuostoliø ir praÅ¡omø netesybø teismas gali nuspræsti, ar netesybø suma n?ra pernelyg didel? ir nepagr?sta (pvz., Lietuvos AukÅ¡?iausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2005 m. lapkri?io 28 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-578/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).

Kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybø mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turėtų pareig? pagr?sti sutartø netesybø dyd? ?rodin?damas nuostolius, tai yra kreditorius tur?tø ?rodin?ti tik?tinus nuostolius tam, kad pagr?stø proting? netesybø dyd?. Atsižvelgiant ? tai, reikalaudami priteisti maksimaliÄ sutartyje numatytÄ baudÄ už neteisėtÄ sutarties nutraukimÄ ir teigdami, kad ji yra protingo dydžio, ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo aiÅ¡kino, kad jie kiekvienas patyrė ir gali patirti netgi didesnius nei 50 000 000 Lt dydžio tiesioginius arba netiesioginius nuostolius (ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo teikė nuostolių skaičiavimus).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrin?jamu atveju ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo ne?rodė realaus nuostoliø, kurių dydis virÅ¡ytų atitinkamai 25 000 000 Lt ir 5 000 000 Lt sumas, atsiradimo, tai yra jie nepagrind? teiginiø apie tai, kad sutartyje nustatyto dydžio baudos priteisimas kiekvienam iÅ¡ baudos reikalaujančių partnerių bÅ«tų tinkamas, nepažeidžiantis Å¡aliø interesø pusiausvyros, teisingumo, s??iningumo bei protingumo principø. Å iame kontekste teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kiek tai susiję su ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens teigimu, kad kiekvienas iÅ¡ jų dėl Siemens įvykdyto Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo patyrė arba patirs ne mažiau kaip po 50 000 000 Lt nuostolių, tuo grįsdami reikalavimus priteisti sutartyje nustatyto dydžio baudÄ (jos nemažinant).

Apibendrintai pažymėtina, kad:

a) Urbico nurodyti 25 705 782 Lt nuostoliai dėl Užsakovo reikalaujamo sutarties kainos sumažinimo nelaikytini tiesioginiais nuostoliais, atsiradusiais dėl sutarties nutraukimo (CK 6.980 str. 2 d. nuostata), be to, neįrodytas ir jų priežastinis ryšys su sutarties nutraukimu;

b) Urbico nurodyti 22 534 846 Lt nuostoliai dėl palūkanų ir baudos bankui mokėjimo neįrodyti kaip realiai atsiradę ir turintys tiesioginį priežastinį ryšį su Siemens įvykdytu sutarties nutraukimu;

c) Urbico nurodyti 10 000 000 Lt nuostoliai dėl įmonės reputacijos pablogėjimo nėra tiesioginiai, jie nepagrįsti įrodymais ir nesusiję priežastiniu ryšiu su Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu;

d) Urbico nurodyti 7 000 000 Lt preliminarūs nuostoliai dėl įmonės vertės sumažėjimo ir negautų pajamų yra netiesioginiai ir realiai nepatirti;

e) Fima nurodyti 27 000 000 Lt nuostoliai dėl galimo transporto valdymo sistemos perprojektavimo ir sumontavimo iÅ¡ naujo – tik spėjami, tikėtini, be realios jų atsiradimo tikimybės pagrindimo, tuo labiau, kad Užsakovas dar 2010 m. lapkričio 5 d. iÅ¡davė pažymÄ apie visų darbų priėmimÄ , tuo patvirtindamas, jog priėmė visÄ transporto valdymo sistemÄ , o įrodymų, kad Å¡i sistema turėtų tokius trÅ«kumus, dėl kurių paÅ¡alinimo atsirastų 27 000 000 Lt nuostolių, nėra.

Kiti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nurodyti nuostoliai apskritai nesvarstytini, nes jie yra žymiai mažesni ir bet kokiu atveju nevirÅ¡ytų Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteisiamų netesybų.       Teisėjų kolegija dar kartÄ akcentuoja, kad atsakovo atskirojo skundo motyvai apie tai, jog teismas, spręsdamas dėl netesybų priteisimo, turėjo jų dydį susieti su įrodymais dėl Urbico ir Fima patirtų nuostolių dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir galėjo priteisti netesybas tik iki tokių nuostoliø ?rodytos sumos, pripažintini teisiÅ¡kai nepagr?stais.

Pažym?tina, kad nors ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo teigė, kad dėl Siemens įvykdyto Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo jie patyrė tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, ir teismui teikė jų dydžio skaičiavimus, tačiau akivaizdu, jog nagrin?jamoje byloje jie reikalauja tik netesybø už prievol?s pažeidimÄ , nes materialiųjų reikalavimų priteisti nuostolius, atsiradusius bÅ«tent dėl neteisėto Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo nepareiÅ¡k?, taigi Å¡iuos atveju apskritai negali kilti netesybø ?skaitymo ? nuostolius klausimas (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d., Lietuvos AukÅ¡?iausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilin?je byloje Nr. 3K-3-12/2009).

        Dėl Urbico reikalavimo priteisti nuostolius, atsiradusius iki Siemens pasitraukimo iÅ¡ jungtinės veiklos          IeÅ¡kovas Urbico 2009 m. rugpjūčio 17 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui Siemens, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimÄ (tomas 1, b. l. 1-8). IeÅ¡kinį grindė tuo, kad atsakovas yra atsakingas už ieÅ¡kovo patiriamus nuostolius Å¡alinant sisteminius gedimus bei ryÅ¡io sutrikimus diegiamoje Automatizuoto Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemoje, taip pat už nuostolius, kuriuos sudaro ieÅ¡kovo iÅ¡laidos įrengiant ir demontuojant Å¡viesoforų reguliavimo sistemÄ Antakalnio - Olandų žiede Vilniaus mieste.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas skaičiavo nuostolius ir reikalavo priteisti jų atlyginimÄ dar iki Siemens įvykdyto vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo, taigi toks reikalavimas nesietinas su atsakovo Siemens pasitraukimu iÅ¡ konsorciumo ir tokio pasitraukimo pasekmėmis, numatytomis Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte.         Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 837 090,76 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė nustatęs, kad reikalavimas yra nepagrįstas. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir pagrįstai taikė bendrÄ sias civilinių įstatymų nuostatas dėl civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų bei specialiÄ sias CK normas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ypatumų.

Teismas teisingai nurodė, jog netinkamas sutarties vykdymas nėra preziumuojamas, todėl reikalaujant nuostolių atlyginimo dėl netinkamo sutarties įvykdymo, sutartį pažeidusios Å¡alies neteisėtus veiksmus, kaip vienÄ bÅ«tinųjų sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, privalo įrodyti tokio atlyginimo reikalaujantis asmuo. Å iam asmeniui taip pat tenka įrodinėjimo naÅ¡ta ir dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo tarp nuostolių ir prievolę pažeidusios sutarties Å¡alies netinkamo įsipareigojimų vykdymo (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nekonstatavo, kad nurodytus nuostolius ieÅ¡kovas patyrė dėl atsakovo Siemens neteisėtų veiksmų arba kad tų nuostolių atsiradimÄ priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tų nulėmę Siemens veiksmai, kitaip tariant, teismas nenustatė bÅ«tinųjų sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija sutinka.          ReikalavimÄ priteisti 209 517,97 Lt nuostolių dalį ieÅ¡kovas grindė patirtomis sÄ naudomis dėl gedimų bei ryÅ¡io sutrikimų Å¡alinimo prižiÅ«rint Automatizuotos Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos veikimÄ .

IeÅ¡kovas iÅ¡skaidė Å¡iuos nuostolius pagal patirtų sÄ naudų grupes: a) 23 383,50 Lt iÅ¡laidų dėl Å¡viesoforo valdiklio pakartotinio įjungimo rankiniu bÅ«du; b) 28 560 Lt nuostolių dėl videodetekcijos sistemos gedimų Å¡alinimo; c) 4 462,50 Lt nuostolių dėl indukcinių kilpų gedimų Å¡alinimo; d) 150 550,90 Lt iÅ¡laidų dėl Automatizuotos Å¡viesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos ryÅ¡io sutrikimų, iÅ¡ kurių 132 343,90 Lt sudaro ryÅ¡io paslaugų iÅ¡laidos; e) 2 561,07 Lt transporto iÅ¡laidų.

       ReikalavimÄ dėl atlyginimo 23 383,50 Lt iÅ¡laidų už Å¡viesoforo valdiklio įjungimÄ rankiniu bÅ«du ieÅ¡kovas grindė tuo, kad Siemens pateikti Å¡viesoforo valdikliai neatitinka konkurso sÄ lygų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog įrodinėjant daikto neatitikimÄ numatytiems kokybės reikalavimams, bÅ«tina konkrečiai pagrįsti, kokios to daikto savybės neatitinka iÅ¡keltų reikalavimų. Teismas sprendė, kad padaryti konkrečias iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo deklaruojamų Å¡viesoforo valdiklių kokybės trÅ«kumų bÅ«tų įmanoma tuo atveju, jeigu bÅ«tų pateikta iÅ¡sami elektros maitinimo stabilumo analizė, gauta detaliųjų įtampos matavimų pagrindu, taip pat duomenys apie maitinimo įtampos dažnio pokyčius, be kurių neįmanoma vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, ar Siemens patiekti Å¡viesoforų valdikliai iÅ¡ tikrųjų neatitinka techninės konkurso dokumentacijos reikalavimų.

IeÅ¡kovo atskirajame skunde užsimenama, jog detalÅ«s įtampos matavimai ir duomenys apie dažnio pokyčius buvo renkamai ir pateikti Užsakovo vykdytų baigiamųjų bandymų metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas niekaip nepagrindžia, kaip ir kokiais konkrečiais rezultatais Centralizuotos eismo valdymo sistemos bandymų, pradėtų 2010 m. gegužės 26 d. (praėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams po ieÅ¡kinio priteisti nuostolių atlyginimÄ pareiÅ¡kimo bei panaÅ¡iam laikotarpiui po Siemens pasitraukimo iÅ¡ konsorciumo), ataskaitoje esantys duomenys pagrindžia tas ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis remdamasis ieÅ¡kovas prašė priteisti nuostolius dėl iÅ¡laidų, kurių atsiradimÄ lėmė esÄ nekokybiÅ¡ki Å¡viesoforų valdikliai.

Neįtikinantis yra ir ieÅ¡kovo argumentas, neva pats atsakovas buvo pripažinęs, jog patiekė kokybės aspektu neatitinkančius konkurso reikalavimų Å¡viesoforų valdiklius. Atsiliepime į Urbico atskirÄ jį skundÄ Siemens nesutinka su tuo, kad pateikti valdikliai neatitiko sutartø reikalavimø, taip pat pažymi, jog sistemos baigiamieji bandymai buvo atlikti nedalyvaujant Siemens. Nepaneigti Siemens teiginiai, kad Å¡viesoforų valdiklių iÅ¡sijungimÄ galėjo lemti ?vairios priežastys, be to, elektros ?tampos svyravimai gali b?ti didesni nei leidžiama, o Urbico ne?rod?, jog Å¡ie ?tampos svyravimai buvo leistinose ribose.

IeÅ¡kovas taip pat nepatvirtino, kokiu ne tik jį, bet ir atsakovÄ Siemens taip pat susaistančiu pagrindu ieÅ¡kovas teikė sistemos priežiÅ«ros paslaugas (jos turėjo bÅ«ti teikiamos Paslaugų teikimo sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis) dar iki visų darbų pagal Rangos sutartį perdavimo Užsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ Siemens 23 383,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su iÅ¡sijungusių Å¡viesoforo valdiklių pakartotiniu įjungimu rankiniu bÅ«du, atmestinas neįrodžius tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimo ir galimo Å¡viesoforų valdiklių kokybės trÅ«kumų fakto.

        Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra galimybės nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp Siemens veiksmų patiekiant videodetekcijos įrenginius ir visos videodetekcijos sistemos sutrikimų, kuriuos Å¡alindamas ieÅ¡kovas patyrė praÅ¡omus priteisti 28 560 Lt dydžio nuostolius. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į faktinę aplinkybę, kad pagal Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 11 dalį atsakingais už ryÅ¡ių sistemos įrengimÄ sankryžose, vaizdo stebėjimo ir kitose sistemos vietose buvo atsakingi Urbico bei Fima, bet ne Siemens, kuris buvo tik videodetektorių tiekėjas.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais (iÅ¡vardinti teismo nutarties 18 lapo antroje pastraipoje) pažymėjo, jog Siemens siÅ«lė naudoti indukcinius jutiklius vietoje video jutiklių, tačiau Užsakovas pasirinko naudoti video jutiklius; įrengiant videodetekcijos sistemÄ Siemens dalyvavo tik kaip videodetektorių tiekėjas, o pačiÄ videodetekcijos sistemÄ rengė Urbico. PrieÅ¡ingai nei teigiama Urbico atskirajame skunde, nėra įrodymais patvirtinta (įrodymų pareiga tenka ieÅ¡kovui) aplinkybė, jog videodetekcijos gedimai, kuriuos Å¡alino ieÅ¡kovas, buvo susiję tik su pačios įrangos netinkamumu, bet ne su jos įdiegimo (montavimo) darbų galimais trÅ«kumais.

Pats ieÅ¡kovas pripažįsta, kad Užsakovas (per jo pasirinktÄ Inžinierių) nurod?, kokius pageidauja naudoti videodetekcijos ?renginius, nors buvo įspėtas d?l tokio pasirinkimo netikslingumo. Ta aplinkybė, kad buvo fiksuotas kai kurių videodetektorių neveikimo faktas, savaime ne?rodo, jog tie videodetektavimo ?renginiai buvo nekokybiÅ¡ki. Ä®rodymais nepaneigti atsakovo atsikirtimai, kad videodetektorių gedimo priežastis galėjo bÅ«ti netinkamas jø ?diegimas. Urbico neįrodė, kad videodetekcijos įrangos gedimai kilo d?l pa?ios ?rangos kokyb?s, o ne d?l netinkamo jos įdiegimo.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog teismas pagrįstai atmetė reikalavimÄ priteisti nuostolių atlyginimÄ dėl videodetekcijos gedimų, nes neįrodytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakomybei kilti – Siemens neteisėtų veiksmų faktas bei priežastinis ryÅ¡ys tarp Siemens veiksmų ir Urbico patirtų nuostolių.         Pagal Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 5 dalį Urbico buvo atsakingas už indukcinių kilpų įrengimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalaudamas iÅ¡ atsakovo priteisti 4 462,50 Lt nuostolių už indukcinių kilpų gedimų Å¡alinimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovas neįrodė, kodėl atsakomybė bÅ«tent už partneriui Urbico pavestų atlikti rangos darbų trÅ«kumus ir dėl to patirtus nuostolius turėtų bÅ«ti taikoma atsakovui Siemens, todėl atmesdamas reikalavimÄ dėl Å¡ios dalies nuostolių priteisimo teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ . Urbico atskirajame skunde teigiama, kad indukciniø kilpø gedimai susijæ su Siemens patiektomis detekcijos plokÅ¡tėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i nurodyta aplinkybė nepatvirtina priežastinio ryÅ¡io tarp Siemens, kaip tiekėjo, veiksmų ir Urbico nurodytų nuostolių atsiradimo.          Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kuriais remdamasis Å¡is prašė priteisti kaip nuostolių atlyginimÄ 150 550,90 Lt iÅ¡laidų dėl sistemos ryÅ¡io sutrikimų (įskaitant iÅ¡laidas už ryÅ¡io paslaugas) bei 2 561,07 Lt transporto iÅ¡laidų. Darydamas iÅ¡vadas dėl Å¡ios reikalavimo dalies teismas vėlgi pasirėmė faktine aplinkybe apie tai, kad pagal Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 11 dalį atsakingais už ryÅ¡ių sistemos įrengimÄ sankryžose, vaizdo stebėjimo ir kitose sistemos vietose buvo atsakingi Urbico bei Fima.

Remdamasis nutartyje iÅ¡vardintais susiraÅ¡inėjimo dokumentais (teismo nutarties 18 lapo ketvirta pastraipa), taip pat savo iÅ¡vadomis apie tai, kad įrodymais nepatvirtinti faktai apie Siemens pateiktos įrangos neatitikimÄ kokybiniams reikalavimams, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog ryÅ¡io sutrikimus galėjo sÄ lygoti įvairÅ«s veiksniai (pvz., elektros tiekimo sutrikimai), o ne vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytos aplinkybės apie tai, kad Siemens nebaigė atlikti visų jam priskirtų rangos darbų ar kad darbus atliko su kokybės trÅ«kumais (defektais).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nėra pateikęs rimtų argumentų atsikertant į atsakovo Siemens paaiškinimus, jog Siemens negali būti pripažintas atsakingu už galimø ryšio sutrikimø šalinimo išlaidas, nes tokios išlaidos galėjo atsirasti tik po sistemos perdavimo Užsakovui, gi Urbico nurodomu nuostolių atsiradimo laikotarpiu tokio perdavimo dar nebuvo. Taigi, jeigu ir buvo ieškovo nurodyti ryšio ar kiti sistemos sutrikimai, tai tik patvirtina, jog atitinkama rangos darbø dalis nebuvo tinkamai parengta perduoti Užsakovui.

Kaip minėta, už ryÅ¡io sistemos įrengimÄ buvo atsakingi Urbico ir Fima, gi Siemens kaltė d?l galimø ryÅ¡io sutrikimø neįrodyta. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks pirmosios instancijos teismo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas ieÅ¡kovo atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nepaneigtas.        Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.).

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ji iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostatomis, jog vertinant pakankamumo ir patikimumo aspektais byloje trÅ«ksta įrodymų, pagrindžiančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ tarp Siemens veiksmų ir Urbico nurodytų patirtų nuostolių, susijusių su iÅ¡laidomis dėl ryÅ¡io sutrikimų ir iÅ¡laidomis transportui (CPK 178, 185 str.).        ReikalavimÄ priteisti 627 572,79 Lt nuostolių dalį ieÅ¡kovas grindė iÅ¡laidomis dėl Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos Antakalnio - Olandų žiedinėje sankryžoje įrengimo ir demontavimo.

IeÅ¡kovas teigia, kad tokias iÅ¡laidas jis patyrė dėl to, jog demontuoti anksčiau sumontuotÄ sankryžos reguliavimo Å¡viesoforais sistemÄ reikėjo dėl Siemens pateikto netinkamo prieÅ¡projektinio pasiÅ«lymo, kurio pagrindu po to buvo ruoÅ¡iamas ir įgyvendinamas sistemos techninis projektas.       Darbų pasiskirstymo priedo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 4 dalyje buvo nustatyta, kad už naujų ar rekonstruojamų eismo Å¡viesoforų postų projektavimÄ ir projektų suderinimÄ buvo atsakingas partneris Urbico. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta, kad projektavimo bei įrangos montavimo darbus Antakalnio - Olandų žiedo sankryžoje jis atliko vadovaudamasis atsakovo Siemens paruoÅ¡tu prieÅ¡projektiniu pasiÅ«lymu (sankryžos įrengimo eskizu) (tomas 1, b. l. 120).

Urbico paruoÅ¡tas Antakalnio - Olandų žiedo sankryžos techninis projektas buvo patvirtintas valstybinių institucijų atstovų paraÅ¡ais (tomas 1, b. l. 123-124). IeÅ¡kovo teigimu, praėjus dvejiems metams po Siemens prieÅ¡projektinio pasiÅ«lymo pateikimo ir jo patvirtinimo, pats Siemens savo raÅ¡te nurodė, kad eismo valdymas Å¡viesoforais toje sankryžoje tik pablogintų eismo situacijÄ ir rekomendavo iÅ¡montuoti visÄ Urbico jau sumontuotÄ sankryžoje Å¡viesoforų įrangÄ . Remdamasis tokia Siemens iÅ¡vada Užsakovas nurodė demontuoti Å¡viesoforų įrangÄ .

Ieškovas dėl Siemens neatsakingai atliktų priešprojektinių darbų patyrė 627 572,79 Lt nuostolių, susijusių su šviesoforų įrangos sumontavimu ir demontavimu.           Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi teisingos nuostatos, jog būtent ieškovas Urbico buvo atsakingas už Antakalnio - Olandø žiedinės sankryžos eismo šviesoforinio reguliavimo sistemos projektavim? bei ?rengim?, tod?l jis be teisėto pagrindo reikalauja iš atsakovo Siemens priteisti nuostolius, kuriuos sudaro šios sistemos ?rengimo ir demontavimo darbø išlaidos.

Kaip jau minėta, už naujų ar rekonstruojamų eismo Å¡viesoforų postų projektavimÄ ir projektų suderinimÄ buvo atsakingas jungtinės veiklos partneris Urbico. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad prisiimdamas atlikti projektavimo darbus, Urbico privalėjo įvertinti galimÄ nuostolių atsiradimo rizikÄ dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų ydingo rezultato. Remiantis byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų analize padaryta iÅ¡vada, kad rengiant Antakalnio - Olandų žiedo Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos projektÄ , Å¡iame procese dalyvavo tiek Urbico ir Siemens, tiek Užsakovas.

Byloje yra Siemens 2007 m. rugpjūčio 27 d. raštas atsakingajam partneriui Urbico, kuriuo Siemens informavo, jog Urbico gali projektuoti atitinkamų eismo koridorių sankryžas remiantis su Užsakovu suderintais ir jo pasirašytais eskizais (tomas 1, b. l. 121-122). Šiame rašte taip pat nurodoma, kad Užsakovas atmetė Siemens AG eismo inžinieriaus rekomendacijas dėl eismo saugumo ir efektyvumo gerinimo, nes jos yra neesminės ir netrukdys sistemos įgyvendinimui. Siemens nurodė informavęs vokiečių specialistus apie tai, kad su Užsakovu pasirašyti eskizai yra galutinis techninis sprendimas programavimo užduočiai vykdyti.

Vertindamas šio rašto turinį pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog Antakalnio - Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos projektavimo darbai priklausė nuo Užsakovo pageidavimų. Priešprojektiniø pasi?lymø eskizas buvo rengtas su Užsakovo pagal jo pageidavimus, kuris nor?jo, kad eismas toje vietoje būtų reguliuojamas šviesoforais. Būtent pagal Užsakovo pageidavimus ir su juo suderinus buvo parengtas Antakalnio - Olandų žiedo šviesoforinio reguliavimo sistemos eskizas (tomas 1, b. l. 120).

Statybos įstatymo 2 str. 31 d. apibrėžta, kad projektiniai pasiūlymai – tai eskizinis projektas, kurio tikslas – i?reik?ti projektuojamo statinio architekt?ros ir kitø pagrindiniø sprendiniø id?j? ir kuris pateikiamas kaip med?iaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali b?ti naudojamas projektavimo s?lygoms parengti. Taigi, eskizinis projektinis pasi?lymas i?rei?kia tik projektuojamo objekto id?j?, juo tik galima, bet neprivaloma vadovautis rengiant to objekto technin? projekt? ar kit? projektinæ dokumentacij?.

Prie?projektinis pasi?lymas (eskizas) nėra projektuotojÄ ?pareigojantis dalykas, jis neatleidžia projektuotojo nuo pareigos parengti tokį projektÄ , kuris bÅ«tų tinkamas sėkmingam darbų įgyvendinimui. IeÅ¡kovas nepaneigė, kad Siemens pateikė tokius projektinius pasiÅ«lymus, kokių pageidavo užsakovas, gi ieÅ¡kovas parengė bei suderino su reikiamomis institucijomis visÄ technin? projekt?, kur? v?liau ir ?gyvendino (tomas 1, b. l. 123-124). Skundžiamoje nutartyje argumentuotai pažymėta, kad įvertinus aplinkybę, jog Å¡viesoforais valdomos Antakalnio - Olandų žiedo sankryžos projekto rangovas buvo Urbico, nėra pagrindo konstatuoti esant tiesioginį ryšį tarp Siemens pateikto prieÅ¡projektinio pasiÅ«lymo ir Urbico parengto, Inžinieriaus bei įgaliotų institucijų patvirtinto sankryžos Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos projekto įgyvendinimo, dėl kurio ieÅ¡kovas vėliau patyrė nuostolių. BÅ«damas atsakingas už projekto parengimÄ , Urbico negalėjo bÅ«ti atleistas nuo pareigos patikrinti Siemens pateiktus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus ir įsitikinti, ar jie atitinka konkurso ir Rangos sutarties sÄ lygas ir ar galės bÅ«ti praktiÅ¡kai įgyvendinti.            Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta tikėtina iÅ¡vada, jog pagal byloje esančių dokumentų – Siemens 2009-03-27 raÅ¡to Nr. OK-1017, adresuoto ieÅ¡kovui ir Inžinieriui (tomas 1, b. l. 125), taip pat Siemens AG specialistų parengtų Kontrolės pasiÅ«lymų su rekomendacijomis perprojektuoti eismo reguliavimÄ Antakalnio - Olandų sankryžoje (tomas 3, b. l. 179-192) turinį galima bÅ«tų teigti, jog dar projekto rengimo stadijoje jungtinės veiklos partneris Siemens siÅ«lė ieÅ¡kovui atlikti Antakalnio - Olandų žiedu vykstančio eismo imitavimo/simuliacijos tyrimÄ ir tokiu bÅ«du patikrinti galimus projektavimo sprendinius, tačiau ieÅ¡kovas esÄ to atsisakė.

Atsakovo 2009 m. gruodžio 4 d. triplike (tomas 3, b. l. 5-15) nurodyta (tripliko 43 punktas), kad Siemens 2008 m. rugsėjo mėn. siÅ«lė atlikti eismo situacijos simuliacijÄ , tačiau neaiÅ¡ku, kam Siemens teikė tokį pasiÅ«lymÄ . IÅ¡ tripliko teksto galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks siÅ«lymas galėjo bÅ«ti teikiamas Užsakovui, nes nurodoma, jog Å¡is atsisakė už simuliacijÄ sumokėti, o Siemens nesutiko atlikti eismo situacijos simuliacijÄ savo sÄ skaita. Siemens nurodo, kad vėliau jis ėmėsi iniciatyvos ir geranoriÅ¡kai atliko eismo situacijos simuliacijÄ .

Sprendžiant iÅ¡ byloje esančio Siemens 2009-03-27 raÅ¡to (tomas 1, b. l. 125), tokia simuliacija atlikta ir iÅ¡vados dėl netinkamos Å¡viesoforinio reguliavimo sistemos sankryžoje įrengimo buvo pateiktos ne tik po to, kai buvo parengtas Å¡ios sistemos projektas, bet kai jis buvo jau ir įgyvendintas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti netgi tikėtinos iÅ¡vados apie tai, kad dar iki sumontuojant eismo Antakalnio - Olandų sankryžoje reguliavimo Å¡viesoforais sistemÄ , projekto rengėjas ir vykdytojas Urbico bÅ«tų buvęs atsakovo Siemens ar Užsakovo informuotas apie poreikį atlikti eismo situacijos simuliacijÄ .

Tačiau toks prieÅ¡ingas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados vertinimas neduoda pagrindo teisėjų kolegijai nuspręsti dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo, nes juo nepaneigiamos pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovui, kaip projekto rengėjui ir įgyvendintojui, pačiam tenka projekto netinkamumo praktiniam pritaikymui rizika ir neigiami projektavimo darbų praktinio įgyvendinimo padariniai. Dėl anksčiau nurodytų argumentų tokia rizika ir netinkamai atliktų projektavimo darbų neigiamos pasekmės negali bÅ«ti perkeltos projektinį (prieÅ¡projektinį) eskizinį pasiÅ«lymÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kiama tik pradinė projektuojamø sprendiniø id?ja, pateikusiam asmeniui.

Pažym?tina, kad kiekvienu atveju, kai civilin? atsakomyb? reiškia nuostoliø atlyginim?, ypa? svarbi? reikšmæ turi teisingas vienos iš būtinųjų atsakomyb?s s?lygø, tai yra priežastinio ryšio nustatymas (CK 6.247 straipsnis). Gali b?ti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tø nuostoliø, taip pat civilin?s atsakomyb?s prigimt? yra prievolæ pažeidusio asmens veiksmø ar neveikimo padarinys, tai yra, kuriø atsiradimo konkre?iu atveju pakankama priežastis buvo b?tent šio asmens elgesys. Turi b?ti nustatytas aiškus priežastinis ryšys tarp asmens veiksmø ir tokiø veiksmø padariniø.

Be to, turi b?ti ?vertinami ir nuostolius patirian?io asmens veiksmai, tai yra ar jis buvo pakankamai atidus, r?pestingas, ar gal?jo numatyti galimas vieno ar kito veiksmo ar neveikimo pasekmes (žr. Lietuvos AukÅ¡?iausiojo Teismo 2006 m. lapkri?io 6 d. nutarimÄ civilin?je byloje Nr. 3K-P-382/2006). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti nei neteisėtų Siemens veiksmų, nei priežastinio ryÅ¡io tarp Urbico patirtų nuostolių ir Siemens veiksmų, kaip bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, o ieÅ¡kovo – profesionalaus verslininko veiksmų, susijusių su eismo reguliavimo sistemos minėtoje sankryžoje projektavimu, negalima laikyti atitikusiais apdairios, rÅ«pestingos, dėmesingos, atidžios Å«kinės komercinės veiklos kriterijus.             Teisėjų kolegija pritaria ir kitiems pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytiems Urbico reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimÄ atmetimo motyvams ir pažymi, kad Urbico atskirojo skundo teiginiai Å¡ios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį ar atskirÄ jį skundÄ (jo dalį), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61;

Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).       D?l priteistinø procesiniø pal?kanø dyd?io ir jø skai?iavimo prad?ios momento         Ieškovas Urbico ir trečiasis asmuo Fima prašė priteisti procesines palūkanas, kurių dydis reguliuojamas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo pareiga mokėti baudÄ kyla iÅ¡ komercinės sutarties, atitinka nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nuo priteistų netesybų sumos priteisė trečiajam asmeniui Fima ir ieÅ¡kovui Urbico atitinkamai 7,9 proc. ir 9,68 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.           Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertinta, kad ginčo Å¡alių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytoms netesyboms bÅ«dingos dvejopÄ jų paskirtį apibÅ«dinančios funkcijos – prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo ir sutartinės atsakomybės formos už dalyvavimo jungtinėje veikloje iki visiÅ¡ko jos tikslų įgyvendinimo prievolės pažeidimÄ .

Pagal struktÅ«rinį iÅ¡dėstymÄ Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte įtvirtinta sutarties sÄ lyga dėl netesybų teikia pagrindÄ aiÅ¡kinti, kad čia įtvirtintų netesybų esmė ir prigimtis buvo užtikrinti partnerių prievolę dalyvauti konsorciumo veikloje iki visų darbų pagal konkurso sÄ lygas visiÅ¡ko įvykdymo (netesybų užtikrinamoji funkcija), taip pat kartu tai buvo civilinės atsakomybė forma bet kuriam iÅ¡ partnerių, pasitraukiančiam iÅ¡ jungtinės veiklos nebaigus vykdyti Jungtinės veiklos sutarties 2 dalyje numatytų uždavinių.

Kadangi Å¡alių sutartų netesybų paskirtis buvo prievolės dalyvauti konsorciumo veikloje ?vykdymo užtikrinimo priemon? ir civilin?s atsakomyb?s už prieÅ¡laikinį pasitraukimÄ iÅ¡ jungtinės veiklos forma, tai priteisus tokio pobÅ«džio netesybas gali bÅ«ti taip pat priteisiamos CK 6.37 str. 2 d. dalyje nustatytos palÅ«kanos už priteist? sum? nuo bylos iÅ¡k?limo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko ?vykdymo. Å iuo atveju tai bÅ«tų 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ netesybų sumÄ (CK 6.210 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos mok?jimø, atliekamø pagal komercinius sandorius, v?lavimo prevencijos ?statymo paskirtis yra kita, nes šis įstatymas reglamentuoja pal?kanas tik už atliekamus pagal komercinius sandorius pav?luotus mok?jimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus (Įstatymo 1 str. 1 d.). Komerciniai sandoriai – sandoriai tarp ?kio subjektø arba tarp ?kio subjektø ir valstyb?s institucijø, pagal kuriuos už atlyginim? perduodamos prek?s, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (Įstatymo 2 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos mok?jimø, atliekamø pagal komercinius sandorius, v?lavimo prevencijos ?statymas taikomas visiems tarp ?kio subjektø arba ?kio subjektø ir valstyb?s institucijø sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginim? perduodamos prek?s, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mok?jimai (Ä®statymo 1 str. 2 d.). Pagal Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktÄ priteisiamos netesybos nesietinos su prievolių laiku mokėti už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus pažeidimu.

Jos yra kitos paskirties ir taikomos kaip atsakomybės forma už pažeidimÄ prievolės, kuri visiÅ¡kai nesusijusi su mokėjimų (atsiskaitymų) už prekes, paslaugas ar darbus termino pažeidimu. Atsakovo atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad Urbico ir Fima reikalavimus dėl netesybų grindė atsakomybės taikymu dėl nuostolių jiems padarymo atsakovo iÅ¡stojimu iÅ¡ konsorciumo, o ne mokėjimo prievolių termino pažeidimo. IeÅ¡kovas ir trečiasis pareiÅ¡k? reikalavim? d?l netesybø, kurios, jų teigimu, skirtos nuostoliams dėl Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkte nustatytos dalyvavimo jungtinėje veikloje prievolės pažeidimÄ , atlyginti.

Pal?kanø dėl tokios paskirties netesybų mok?jimo Mok?jimø, atliekamø pagal komercinius sandorius, v?lavimo prevencijos ?statymas nereguliuoja (Ä®statymo 3 str. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Å¡io įstatymo normas ir be teisėto pagrindo priteisė pagal šį įstatymÄ skaičiuojamas procesines palÅ«kanas, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl priteistų palÅ«kanų dydžio yra pakeičiama (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 4 p.). Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje už priteistÄ netesybų (baudos) sumÄ turi bÅ«ti priteisiamos CK 6.210 str. 2 d. nustatyto dydžio metinės procesinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo nutarties visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).        Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje konkrečia data neapibrėžtas priteistų procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentas, apsiribojant nuoroda, kad jos skaičiuotinos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Kadangi palÅ«kanos priteisiamos nuo priteistų netesybų sumos, todėl teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su atsakovo Siemens atskirojo skundo argumentais, jog priteisiamos netesybos turi bÅ«ti skaičiuojamos nuo bylos pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl netesybų priteisimo iÅ¡kėlimo dienos. Dėl Å¡ios priežasties turi bÅ«ti patikslinama skundžiamos nutarties dalis nurodant konkretų priteisiamų palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momentÄ . IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad byla pagal Urbico reikalavimÄ dėl netesybų priteisimo iÅ¡kelta 2009 m. gruodžio 7 d. (teisėjo rezoliucija – tomas 7, b. l. 11), o byla pagal Fima reikalavimÄ dėl netesybų priteisimo iÅ¡kelta 2010 m. gegužės 11 d. (teisėjo rezoliucija – tomas 5, b. l. 1).         Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kitų procesinių klausimų          Pirmosios instancijos teismas ginčo Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ sprendė atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡ dalies yra patenkinamas trečiojo asmens reikalavimas atsakovui Siemens ir patenkinama didesnioji dalis ieÅ¡kovo reikalavimų atsakovui Siemens, o atsakovo Siemens prieÅ¡inis reikalavimas ieÅ¡kovui Urbico yra atmetamas (CPK 93 str. 1 d.).

Spręsdamas šį klausimÄ teismas taip pat įvertino bylos sudėtingumÄ ir apimtį, pareikÅ¡tų reikalavimų dydį, atstovų atliktų teisinės pagalbos veiksmų mastÄ , vadovavosi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatomis dėl teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų taikymo. Nutartimi bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas iÅ¡spręstas taip: iÅ¡ Siemens priteista Fima naudai 10 000 Lt, o Urbico naudai 30 000 Lt iÅ¡laidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti;

Fima naudai iÅ¡ Siemens priteista dalis sumokėto žyminio mokesčio – 9000 Lt; Å¡alių reikalavimai dėl kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti; Fima grÄ Å¾inta 8 940 Lt dydžio žyminio mokesčio permoka; Siemens grÄ Å¾inta 39 240 Lt žyminio mokesčio.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei Urbico, nei Siemens skunduose atskirai nepasisakoma dėl skundžiamos nutarties dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimu ir nieko neteigiama, pavyzdžiui, dėl teismo atlikto iÅ¡laidų paskirstymo pagal patenkintų ar atmestų  reikalavimų proporcijas nepagrįstumo ar neteisėtumo.

Fima skunde taip pat iÅ¡ esmės nepasisakoma dėl teismo nutarties dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimu, tik pažymima aplinkybė, kad pripažinus sutarties pažeidimo faktÄ ir taikant sutartines netesybas, vien dėl netesybų mažinimo nepagrįsta laikyti ieÅ¡kinį patenkintu tik iÅ¡ dalies ir taikyti CPK 93 str. 2 d. Šį trečiojo asmens Fima argumentÄ teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ , nes teismas patenkino tik dalį trečiojo asmens pareikÅ¡to piniginio reikalavimo, todėl spręsdamas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ turėjo vadovautis CPK 93 str. 2 d.

įtvirtinta procesine taisykle.       Atsižvelgdama į tai, kad nė vienas iš apeliantų neteikia savarankiškų argumentų, kuriais apeliuotų dėl skundžiamos nutarties dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, teisėjų kolegija koreguoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ta apimtimi, kiek yra keičiama nutarties dalis dėl ieškovui ir trečiajam asmeniui priteisiamų netesybų (baudos) (CPK 93 str. 5 d.). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistos 20 proc. mažesnės netesybos, nei priteisė pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi Å¡iuo priteistų netesybų sumažinimo dydžiu pagal procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , teisėjų kolegija atitinkamu procentiniu dydžiu, tai yra 20 proc. sumažina ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui priteistas iÅ¡ Siemens bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumas, o konkrečiai – Urbico naudai priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažina iki 24 000 Lt, Fima naudai priteistas žyminio mokesčio iÅ¡laidas sumažina iki 7 200 Lt. Teismui nebuvo pagrindo trečiojo asmens Fima naudai priteisti 10 000 Lt dydžio iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes sprendžiant iÅ¡ Fima praÅ¡ymo ir pateiktų dokumentų, trečiojo asmens patirtų Å¡ios rÅ«Å¡ies iÅ¡laidų suma nebuvo didesnė kaip 5 786,38 Lt (tomas 17, b. l. 65-78).

Trečiajam asmeniui priteisiamų netesybų sumÄ sumažinant iki 10 proc. praÅ¡ytos priteisti sumos, priteistina 580 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.       Trečiasis asmuo Fima už paduotÄ atskirÄ jį skundÄ sumokėjo 30 000 Lt žyminį mokestį (tomas 20, b. l. 7), praÅ¡ydamas jį grÄ Å¾inti, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad Å¡io mokesčio mokėti nereikėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Å¡alių tarpusavio piniginių reikalavimų nagrinėjimas buvo apjungtas vienoje byloje, kuri pridėta nagrinėti prie ieÅ¡kovo Urbico restruktÅ«rizavimo bylos.

CPK 83 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Å i procesinė norma taikytina trečiojo asmens Fima paduoto skundo atžvilgiu, todėl jam grÄ Å¾intinas žyminis mokestis, sumokėtas už skundÄ .      IeÅ¡kovas Urbico pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 58 216, 65 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ir pridėjo iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (tomas 23, b. l. 51-70).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ Å¡ios sumos turi bÅ«ti atimtos 2 503,38 Lt dydžio iÅ¡laidos, kurios sprendžiant pagal įraÅ¡us paslaugų suteikimo aktuose buvo patirtos rengiant procesinius dokumentus dėl pirmosios instancijos teismo Å¡ioje byloje priimtos 2012 m. birželio 13 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį – tomas 22, b. l. 189-196). Tokiu bÅ«du svarstytina dėl Urbico patirtų 55 713,62 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo.         Atsakovas Siemens pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 181 215,27 Lt (52 483,57 Eur) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ir pridėjo iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (tomas 23, b. l. 71-77).

Atsakovas nenurodė, kuriÄ iÅ¡laidų dalį praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Urbico, o kuriÄ iÅ¡laidų dalį priteisti iÅ¡ trečiojo asmens Fima.        Trečiasis asmuo Fima neteikė bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme faktÄ patvirtinančių dokumentų.        Atsakovo Siemens praÅ¡omų priteisti advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų vien tik bylos apeliacinio proceso metu, dydį – 181 215,27 Lt, teisėjų kolegija vertina kaip akivaizdžiai per didelį.

Pateikiamų iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti suma netgi virÅ¡ija atsakovo praÅ¡ytų priteisti tokių iÅ¡laidų dydį bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur procesas tęsėsi žymiai ilgiau ir buvo atlikta kur kas daugiau procesinių veiksmų. PraÅ¡ydamas priteisti visas tokio dydžio iÅ¡laidas atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog pateikus įrodymus apie tai, kad advokatui yra sumokėtas teisinių paslaugų sutartyje numatytas honoraras, CPK 98 str. 2 d. taikoma tik tada, kai prieÅ¡inga Å¡alis pateikia įrodymų, jog Å¡is honoraras yra neprotingai didelis.

          Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas suformuluotas pakankamai seniai, o vėlesnė kasacinio teismo praktika aptariamu klausimu yra pasikeitusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dabartiniu metu teismų praktikÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo formuoja ta linkme, jog teismas, taikydamas CPK 88 str. ir pagal realumo, bÅ«tinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, remdamasis CPK 98 str. 2 d. sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.

Kasacinis teismas Å¡iuo metu laikosi nuostatos, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo, o spręsdamas dėl iÅ¡laidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Nors Rekomendacijose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais.

Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimÄ priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011, 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinant jos sudėtingumÄ ir apimtį, advokatų teiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, mastÄ ir kompleksiÅ¡kumÄ , jų darbo ir laiko sÄ naudas, egzistuoja tos iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ nesilaikyti Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių (Rekomendacijų 11 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas iÅ¡imtines aplinkybes bei į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti realios, bÅ«tinos ir pagrįstos, sprendžia, jog atsakovo praÅ¡omų priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme dydis yra neprotingai didelis, todėl mažintinas ne mažiau kaip per pusę praÅ¡omos priteisti sumos, o konkrečiai – iki 90 000 Lt.          Teisėjų kolegija sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo tarp ginčo Å¡alių klausimÄ vadovaudamasi CPK 93 str. 1 ir 2 d. bei 98 str. 1 ir 3 d. nuostatomis, vertindama atskirųjų skundų patenkinimo ir atmetimo proporcijas bei atsižvelgdama į tai, kad svarstytina dėl ieÅ¡kovo Urbico 55 713,62 Lt dydžio iÅ¡laidų, taip pat dėl atsakovo Siemens 90 000 Lt dydžio iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.       Remiantis Å¡ioje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo argumentais ir iÅ¡vadomis, konstatuojama, kad visų apeliantų atskirieji skundai yra tenkinami iÅ¡ dalies, taip pat iÅ¡ dalies pripažįstami pagrįstais jų atsiliepimuose į atskiruosius skundus iÅ¡dėstyti argumentai bei praÅ¡ymai.

Ä®vertinus atskirųjų skundų, atsiliepimų į juos ir kitų apeliacinės instancijos teismui pateiktų ginčo Å¡alių procesinių dokumentų dalykÄ bei pagrindÄ , tiksliai nustatyti bei apskaičiuoti patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcijas nėra galimybės. Å iuo atveju teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad objektyviausiai skundų, atsikirtimų į juos patenkintų bei atmestų dalių proporcijas iÅ¡reikÅ¡tų ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistų netesybų sumažinimo dydis procentine iÅ¡raiÅ¡ka.

Apeliacinės instancijos teismas 20 proc. sumažino pirmosios instancijos teismo priteistas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui netesybas, todėl galima nuspręsti, kad tokiu procentiniu dydžiu laikytinas patenkintu atsakovo atskirasis skundas, o 80 proc. dydžiu patenkintas ieÅ¡kovo atskirasis skundas (Å¡iuo atveju trečiojo asmens atskirojo skundo patenkinimas procentinis dydžiu nevertinamas, nes bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡iam asmeniui atlyginimo klausimas nesvarstomas). Laikantis tokių procentinių dydžių nustatoma, kad ieÅ¡kovui atlygintina 80 proc. advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, tai yra 44 571 Lt (55 714 x 80 proc.), o atsakovui atlygintina 20 proc. advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių bÅ«tinomis ir pagrįstomis teismas pripažįsta 90 000 Lt sumÄ , tai yra atlyginama 18 000 Lt iÅ¡laidų (90 000 x 20 proc.).

Kadangi atsakovas Siemens nenurodė, iÅ¡ kurios kitos prieÅ¡ingos ginčo Å¡alies kurios iÅ¡laidų dalies atlyginimÄ jam priteisti, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidų atlyginimas priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens lygiomis dalimis, tai yra po 9 000 Lt iÅ¡ kiekvieno. Kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas priteistinas tiek iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui, kolegija mano esant tikslinga atlikti priteistinų sumų įskaitymÄ ir galutinai priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 35 570 Lt (44 571 – 9 000) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.           Atsiliepime į atsakovo Siemens atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas Urbico pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ skirti atsakovui Siemens 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir paduodant nepagrįstÄ atskirÄ jį skundÄ .      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui už nepagrįsto prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ jau sprendė pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodęs, jog įvertinus ginčo pobÅ«dį, Å¡alių nurodytas ginčo aplinkybes, nėra pagrindo Siemens veiksmuose nustatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis elementų (CPK 95 str.), nes Siemens sÄ Å¾iningai naudojasi įstatymų suteikta jo teisių bei interesų teismine gynyba.

Teisėjų kolegija ieÅ¡kovo atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ nurodytais motyvais neturi pagrindo Å¡iuo klausimu daryti kitos iÅ¡vados, nei ta, kuriÄ padarė pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti baudÄ , numatytÄ CPK 95 str. Tuo labiau nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas Siemens piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis paduodamas atskirÄ jį skundÄ . Nenustatyta, kad atsakovas akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai bÅ«tų pasinaudojęs įstatymo suteikta apeliacijos teise, todėl negalima konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.

Skirti atsakovui baudÄ už, ieÅ¡kovo nuomone, nepagrįsto atskirojo skundo padavimÄ nėra pagrindo, tuo labiau, kad atsakovo atskirasis skundas Å¡ia apeliacinės instancijos nutartimi pripažintas iÅ¡ dalies tenkintinu.         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip:          „IeÅ¡kovo RUAB „Urbico“ ieÅ¡kinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti.

IeÅ¡kovo RUAB „Urbico“ ieÅ¡kinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl netesybų priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies, o atsakovo Siemens Osakeyhtiö prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui RUAB „Urbico“ dėl netesybų priteisimo atmesti.Trečiojo asmens UAB „FIMA“ ieÅ¡kinį atsakovui Siemens Osakeyhtiö dėl netesybų priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti RUAB „Urbico“ naudai iÅ¡ Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialÄ , 25 000 000 Lt baudÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (25 000 000 Lt) nuo bylos pagal ieÅ¡kinį dėl netesybų priteisimo iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 7 d.) iki teismo nutarties visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisti 24 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti UAB „FIMA“ naudai iÅ¡ Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialÄ , 5 000 000 Lt baudÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (5 000 000 Lt) nuo bylos pagal UAB „FIMA“ ieÅ¡kinį iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010 m. gegužės 11 d.) iki teismo nutarties visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisti 7 200 Lt žyminio mokesčio, 580 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. GrÄ Å¾inti Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialÄ , už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėtÄ Å¾yminį mokestį – 39 240 Lt.GrÄ Å¾inti UAB ,,FIMA“ permokėtÄ Å¾yminį mokestį – 8 940 Lt.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad remiantis įsiteisėjusia teismo nutartimi žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Kitoje dalyje RUAB ,,Urbico“ ir UAB ,,FIMA“ ieÅ¡kinius atmesti.“ GrÄ Å¾inti uždarajai akcinei bendrovei „FIMA“ (juridinio asmens kodas 121289694) 30 000 Lt žyminį mokestį, sumokėtÄ pagal 2012 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 19756.Priteisti restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Urbico“ (juridinio asmens kodas 120094467) iÅ¡ Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialÄ (filialo kodas 302432264), 35 570 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

         Priteisti Siemens Osakeyhtiö, veikiančiam per Siemens Osakeyhtiö Lietuvos filialÄ (filialo kodas 302432264), iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ (juridinio asmens kodas 121289694)  9 000 Lt (2 606,58 Eur) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                             Alė Bukavinienė                                                                                         Gintaras Pečiulis                                                                                                                                                          Donatas Å ernas