A-261-2343-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-2343/2012

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-02342-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. Č., atsakovo atstovei Jolitai Bendžiuvienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. A. ir V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Autoreimsta“, E. A. ir V. P. dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (b. l. 21-24) prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 3 d. raštą Nr. 1SS-(9.5)-2458 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos netrukdyti pareiškėjui K. Č. su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriumi sudaryti žemės sklypo, projektiniu numeriu Nr. 320 (0,83 ha kitos paskirties žemės sklypas Nr. 320, esantis Baraginės kaime, Marijampolės savivaldybėje), pirkimo-pardavimo sutartį.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. spalio 3 d. priėmė jokiais norminiais teisės aktais nepagrįstą sprendimą Nr. 1SS-(9.5)-2458 įpareigoti Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėją I. Kneizevičienę kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą dėl Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo, išbraukiant iš šiuo įsakymu patvirtinto Marijampolės savivaldybės Baraginės kadastro vietovės žemėtvarkos projekto suprojektuotus ir patvirtintus žemės sklypus Nr. 320, Nr. 330 ir Nr. 331, bei pervedant juos į laisvos žemės fondą.

Manė, kad skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Ginčijamajame akte nėra nurodyta jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėja galėtų kreiptis į prokuratūrą su prašymu dėl aukščiau minėto apskrities viršininko įsakymo teisėtumo, jis neatitinka Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies turinio.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. ŽM-412 „Dėl Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo“ dalį, kuria iš Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 išbrauktas žemės sklypas, projektiniu numeriu Nr. 320. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai pasisakė, kad Marijampolės apskrities viršininkui išbraukus iš Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ŽM-245 patvirtinto sąrašo suprojektuotą žemės sklypą Nr. 320, buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, nes jis negalėjo Marijampolės apskrities viršininko įsakyme Nr. ŽM-245 nustatytais terminais sudaryti žemės sklypo Nr. 320 pirkimo-pardavimo sutarties. Be to, buvo pažeisti teisėti pareiškėjo lūkesčiai, nes atlikus žemės įsigijimo nuosavybėn procedūras: patvirtinus suprojektuoto žemės sklypo ribas, paženklinus žemės sklypą ir atlikus kadastrinius matavimus, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog ateityje tokia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su juo bus sudaryta.

Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad Marijampolės apskrities viršininkė, priimdama ginčijamą administracinį aktą, veikė daugiau nei jai leidžia kompetencija bei pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis prokuratūra galėtų spręsti klausimą dėl Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo, išbraukiant iš šiuo įsakymu patvirtinto Marijampolės savivaldybės Baraginės kadastro vietovės žemėtvarkos projekto suprojektuotus ir patvirtintus žemės sklypus Nr. 320, Nr. 330 ir Nr. 331, bei pervedant juos į laisvos žemės fondą, kaip ir jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėja galėtų kreiptis į Marijampolės rajono prokuratūrą, kad ši pradėtų tyrimą dėl minėto viršininko įsakymo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, NŽT) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 36-41) nurodė, kad Marijampolės apskrities viršininkas 2007 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. ŽM-1632 patvirtino sąrašą asmenų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius Baraginės kadastro vietovėje, kuriame pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo pretendentų sąrašuose įrašytas į 11 eiliškumo grupę, o UAB „Autoreimsta“ ir E. A. su V.

P. – į 16 eiliškumo grupę. Marijampolės žemėtvarkos skyrius 2007 m. gruodžio 18 d. organizavo 11 ir 16 eilės piliečių, kurie pageidauja pirkti žemės ūkio ir kitos paskirties žemės sklypus Baraginės kadastro vietovėje, susirinkimą. Šiame susirinkime pareiškėjas, kaip 11 eilės pretendentas pirkti valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą suderino jam Baraginės kaime, Marijampolės savivaldybėje suprojektuoto 0,83 ha žemės sklypo plotą bei ribas. Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ŽM-245 buvo patvirtintos suprojektuotų pareiškėjui žemės sklypo Nr. 320 ir greta esančių pastatų savininkų, žemės sklypo Nr. 330, kuriuo naudojasi UAB „Autoreimsta“ bei žemės sklypo Nr. 331, kuriuo naudojasi E. A. ir V.

P., žemės sklypų ribos. Pareiškėjui žemės sklypas Nr. 320 vietovėje paženklintas 2008 m. vasario 29 d., o 2008 m. birželio 20 d. minėtam žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Su pareiškėju sudaryti žemės sklypo Nr. 320 pirkimo-pardavimo sutarties Marijampolės apskrities viršininko administracija bei jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo, nes gretimų žemės sklypų naudotojai UAB „Autoreimsta“, E. A. ir V.

P. (šiems piliečiams suprojektuoti žemės sklypai Nr. 330, 331), pareiškė pretenzijas, kad Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir žemėtvarkos projektas) rengimo metu nebuvo suprojektuotas privažiavimas į gretimus žemės sklypus Nr. 330 ir 331 per žemės sklypą Nr. 320 ir keliui nenustatytas servitutas. Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-159 sudaryta komisija, pripažino, kad yra padaryta klaida, kuri ateityje apribos kitų pastatų naudotojų teises eksploatuoti turimus statinius.

Todėl Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. ŽM-412 iš Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ŽM-245 patvirtinto sąrašo buvo išbraukti suprojektuoti žemės sklypai, kurių projektiniai Nr. 320, Nr. 331, Nr. 330, o žemė pervesta į laisvą valstybinį fondą.

Baraginės kadastro vietovės žemėtvarkos projekte patvirtintame Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ŽM-245 pareiškėjui, UAB „Autoreimsta“ bei E. A. ir V. P. Baraginės kaime, Marijampolės savivaldybėje žemės sklypai Nr. 320, Nr. 330 ir Nr. 331 buvo suprojektuoti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Baraginės kadastro vietovės žemėtvarkos projekto plane nebuvo ir iki šiol nėra pažymėtas privažiavimo kelias prie E. A. ir V. P. suprojektuotų žemės sklypų. Pareiškėjui žemės sklypas Nr. 320 buvo suprojektuotas nesilaikant Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkto reikalavimų, nes tarp jam nuosavybės teise priklausančio 0,1572 ha ploto pašarų cecho ir 0,0468 ha ploto lentpjūvės, tarp kurių atstumas yra apie 80 m. yra įsiterpusios žemės ūkio naudmenos (pieva), kurios nesusijusios su pareiškėjo nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacija pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį (paskirtis – gamyba ir pramonė).

Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 11 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. ŽM-412 „Dėl Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo“ iš dalies, kuria žemės sklypas Nr. 320 yra išbrauktas iš Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 „Dėl Baraginės kadastro vietovės žemės reformos projekto šeštojo papildymo ir jame suprojektuotų žemės, miško sklypų, ribų tvirtinimo“, bei įpareigoti Marijampolės apskrities viršininko administraciją sudaryti su pareiškėju žemės sklypo Nr. 320 pirkimo-pardavimo sutartį.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-144-402/2010 nusprendė panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. ŽM412 ta dalimi, kuria iš jo išbrauktas žemės sklypas Nr. 320. Kitoje dalyje, skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu, kur nurodyta, kad apskrities viršininkas leidžia įsakymus ir kitus teisės aktus ir tikrina kaip jie vykdomi.

Minėtame įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad apskrities viršininkas administracine tvarka pats galėtų panaikinti, papildyti, pakeisti savo priimtą administracinį aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1040/2011 Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog Marijampolės apskrities viršininkas, manydamas, jog rengiant Marijampolės savivaldybės Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame pareiškėjui, E. A., V.

P. ir UAB „Autoreimsta“ projektuojant žemės sklypus Nr. 320, Nr. 330 ir Nr. 331 po asmenims priklausančiais gamybiniais pastatais yra padaryti pažeidimai (nepažymėti į šiuos pastatus privažiavimo keliai, nenustatyti servitutai ir neatitinka suprojektuotų žemės sklypų plotų ribos) galėjo inicijuoti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimą tik tuo atveju, jei dėl to neiškyla ginčų. Kadangi pareiškėjas nesutiko su Marijampolės apskrities viršininko pozicija dėl kelio servitutų nustatymo, buvo konstatuota, jog Marijampolės apskrities viršininkas nepagrįstai inicijavo 2008 m. vasario 21 d.

įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimą. Teismai nustatė, kad žemės sklypas Nr. 320 yra suprojektuotas pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 9 ir 47 punktų reikalavimus bei Taisyklių 3 punkto reikalavimus, todėl sudaryti su pareiškėju žemės sklypo Nr. 320 pirkimo-pardavimo sutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu galėtų patikslinti žemėtvarkos projekte suformuotus žemės sklypus, tik tuo atveju, jeigu dėl to neiškyla ginčų, ir į tai, jog Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ŽM-245 patvirtinto Marijampolės savivaldybės Baraginės kadastro vietovės žemėtvarkos projekto plane nebuvo ir iki šiol nėra pažymėtas privažiavimo kelias prie E. A. ir V. P. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 331 ir 330 bei pareiškėjui žemės sklypas Nr. 320 yra suprojektuotas nesilaikius Taisyklių 3 punkto reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojo Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėją kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą ginant viešąjį interesą, dėl Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo, išbraukiant iš Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 „1 priedo sąrašo 9-os eilutės įrašą – K. Č., sklypo Nr. 320 plotas 0,83 ha, 21-os eilutės įrašą – UAB „Autoreimsta“ sklypo Nr. 330, plotas 0,66 ha, 22-os eilutės įrašą – E. A., V. P., sklypo Nr. 331, plotas 0,35 ha bei pervedant šiuos žemės sklypus į laisvos žemės fondą.

Tretieji suinteresuoti asmenys E. A. ir V. P. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 31-34) nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatė ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-č-471-813 pranešė, kad Marijampolės savivaldybės Baraginės kadastro vietovės žemėtvarkos projekto plane nebuvo numatytas privažiavimo kelias prie E. A. ir V. P., suprojektuotų žemės sklypų. Pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinio teisme administracinėje byloje Nr. I-144-402/2010 nustatyti faktai vertintini kaip prejudiciniai šioje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 3 d. raštas Nr. 1SS-(9.5)-2458 yra teisingas, teisiškai pagrįstas. Skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai netenkintinas, nes yra išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko įsiteisėjusiu 2010 m. birželio 17 d. teismo sprendimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo K. Č. skundą kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo sudaryti su juo žemės sklypo, projektiniu numeriu Nr. 320, pirkimo-pardavimo sutartį yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-144-402/2010, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos netrukdyti pareiškėjui K. Č. su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriumi sudaryti žemės sklypo, projektiniu numeriu Nr. 320, pirkimo-pardavimo sutartį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiamame atsakovo 2011 m. spalio 3 d. rašte nurodyta informacija, jog atsakovo Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėja įpareigojama kreiptis į prokuratūrą, nėra atsakovo veiksmas, sukeliantis tiesiogines pasekmes pareiškėjui, o tik informacijos pateikimas apie atsakovo veiksmus, kurių jis ėmėsi, spręsdamas Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo klausimą.

III. Pareiškėjas K. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde (b. l. 91-93) nurodoma, kad:

1. Atsakovo Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įpareigojimas kreiptis į prokuratūrą yra atsakovo veiksmas, sukeliantis tiesiogines pasekmes pareiškėjui, kadangi, kaip ir pats atsakovas nurodė, į prokuratūrą būtų kreipiamasi dėl Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo, išbraukiant iš Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 1 priedo sąrašo 9-os eilutės įrašą – K. Č., sklypo Nr. 320, plotas 0,83 ha.

2. Tokią pačią išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1040/2011 konstatavęs aplinkybę, jog Marijampolės apskrities viršininkui išbraukus iš Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ŽM-245 patvirtinto sąrašo suprojektuotą žemės sklypą Nr. 320, buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, kadangi pareiškėjas negalėjo Marijampolės apskrities viršininko įsakyme Nr. ŽM-245 nustatytais terminais sudaryti žemės sklypo Nr. 320 pirkimo-pardavimo sutarties. Be to, buvo pažeisti ir teisėti pareiškėjo lūkesčiai, kadangi atlikus žemės įsigijimo nuosavybėn procedūras: patvirtinus suprojektuoto žemės sklypo ribas, paženklinus žemės sklypą ir atlikus kadastrinius matavimus, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog ateityje tokia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su juo bus sudaryta. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi konstatavo, kad nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis prokuratūra galėtų spręsti klausimą dėl Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo.

3. Iš bylos medžiagos, teisme išreikštos pozicijos, matyti, kad atsakovas kreipimusi į prokuratūrą siekia apginti ne viešąjį interesą, o privačius trečiųjų asmenų interesus. Taigi, skundžiamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjas pagrįstai prašo patenkinti šį apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 104-107) grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad:

1. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu konstatuota, kad Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ŽM-245 „Dėl Baraginės kadastro vietovės žemės reformos projekto šeštojo papildymo ir jame suprojektuotų žemės, miško sklypų, ribų tvirtinimo“ pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 9 ir 47 punktų reikalavimus bei Taisyklių 3 punkto reikalavimus, pareiškėjui suprojektuotas ir patvirtintas žemės sklypas Nr. 320, todėl sudaryti su pareiškėju žemės sklypo Nr. 320 pirkimo-pardavimo sutartį nėra įstatyminio pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi šį Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2. Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. lSS-(9.5)-2458 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjas buvo informuotas apie Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus dėl Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo, tačiau šie veiksmai negali ir nesukelia tiesioginių pasekmių pareiškėjui. Vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi mano, kad pareiškėjo apeliacinio skundo duomenys neįrodo, jog yra pažeistos jo teisės, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 3D-859 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ Nacionalinės žemės tarnybos sudėtyje yra 50 teritorinių skyrių, kurie neturi savarankiško subjektiškumo. Taigi, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyrius yra vienas iš 50 teritorinių skyrių. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba ir savarankiško subjektiškumo neturintis Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyrius yra viena ir ta pati institucija, o Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus darbuotojai, atstovaudami Nacionalinei žemės tarnybai pagal jiems suteiktus Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgaliojimus, veikia Nacionalinės žemės tarnybos vardu. Nacionalinė žemės tarnyba ir savarankiško subjektiškumo neturintis Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyrius negali būti ir atsakovu, ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Dėl šios priežasties, prašo išbraukti Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyrių iš proceso dalyvių sąrašų.

Tretieji suinteresuoti asmenys E. A. ir V. P. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime (b. l. 108-110) nurodo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo sudaryti su juo žemės sklypo, projektiniu numeriu Nr.320, pirkimo-pardavimo sutartį yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu; kad 2011 m. spalio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. lSS-(9.5)-2458 yra informacijos pateikimas apie veiksmus, kurių atsakovas ėmėsi, spręsdamas Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo klausimą; kad K. Č. skundas nepagrįstas.

2. Prie apeliacinio skundo pridėta tariama ištrauka iš Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto Vl-ojo papildymo patvirtinto 2008 m. vasario 21 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽM-245 (iki 2009 m. balandžio 28 d. patikslinimo įsakymo Nr. ŽM-412) Ml:2 000, kurioje nurodyta, kad ištrauką paruošė Baraginės kadastro vietovės projekto autorius Vitalis Funka, akivaizdi klastotė, nes neatitinka Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto Vl-ojo papildymo, patvirtinto 2008 m. vasario 21 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽM-245 (iki 2009 m. balandžio 28 d. patikslinimo įsakymo Nr. ŽM-412). Vitalis Funka Baraginės kadastro vietovės projektuotoju jau nedirba ir ištraukų iš projekto ruošti neturi teisės. Ištraukos atlikimo data nenurodyta, o, palyginus parengtą ištrauką su originalu, yra daug neatitikimų. Esant šioms aplinkybėms pridėta prie apeliacinio skundo ištrauka įrodymu negali būti laikoma ir ja negalima vadovautis tiriant bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 1. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto, kuriuo pareiškėjui pranešta, kad Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėja įpareigota kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo patikslinant atitinkamą Marijampolės apskrities viršininko įsakymą bei, kad nėra galimybės sudaryti su pareiškėju valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės apskrities viršininkas 2007 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. ŽM-1632 patvirtino sąrašą asmenų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius Baraginės kadastro vietovėje, kuriame pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo pretendentų sąrašuose įrašytas į 11 eiliškumo grupę, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Autoreimsta“, E. A. ir V. P. – į 16 eiliškumo grupę (b. l. 43-45).

Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ŽM-245 „Dėl Baraginės kadastro vietovės žemės reformos projekto šeštojo papildymo ir jame suprojektuotų žemės, miško sklypų, ribų tvirtinimo“ patvirtintos suprojektuotų pareiškėjui žemės sklypo Nr. 320 ir greta esančių pastatų savininkų, žemės sklypo Nr. 330, kuriuo naudojasi UAB „Autoreimsta“ bei žemės sklypo Nr. 331, kuriuo naudojasi E. A. ir V. P., žemės sklypų ribos (b. l. 46-55). Pareiškėjui žemės sklypas Nr. 320 vietovėje paženklintas 2008 m. vasario 29 d., o 2008 m. birželio 20 d. šiam žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Gretimų žemės sklypų naudotojai UAB „Autoreimsta“, E. A. ir V. P. (kuriems suprojektuoti žemės sklypai Nr. 330, 331), pareiškė pretenzijas, kad Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir žemėtvarkos projektas) rengimo metu nebuvo suprojektuotas privažiavimas į gretimus žemės sklypus Nr. 330 ir Nr. 331 per žemės sklypą Nr. 320 ir keliui nenustatytas servitutas.

Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-159 sudaryta komisija, pripažino, kad yra padaryta klaida, kuri ateityje apribos kitų pastatų naudotojų teises eksploatuoti turimus statinius. Todėl Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. ŽM-412 „Dėl Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo“, iš Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ŽM-245 patvirtinto sąrašo buvo išbraukti suprojektuoti žemės sklypai Nr. 320, Nr. 331, Nr. 330, o žemė pervesta į laisvą valstybinį fondą (b. l. 42).

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Marijampolės apskrities viršininko įsakymu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. ŽM-412 dalį, kuria žemės sklypas Nr. 320 yra išbrauktas iš Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245, bei įpareigoti Marijampolės apskrities viršininko administraciją sudaryti su pareiškėju žemės sklypo Nr. 320 pirkimo pardavimo sutartį.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-144-402/2010 nusprendė panaikinti skundžiamo Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. ŽM412 dalį, nustatęs, kad Marijampolės apskrities viršininkas, manydamas, jog rengiant žemėtvarkos projektą yra padaryti pažeidimai, galėjo inicijuoti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimą tik tuo atveju, jei dėl to neiškyla ginčų. Kadangi pareiškėjas nesutiko su Marijampolės apskrities viršininko pozicija dėl kelio servitutų nustatymo, Marijampolės apskrities viršininkas negalėjo inicijuoti 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo. Kitoje dalyje (dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pradavimo sutartį) teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypas Nr. 320 yra suprojektuotas pažeidžiant Metodikos 9 ir 47 punktų reikalavimus bei Taisyklių 3 punkto reikalavimus, t. y. Marijampolės savivaldybės Baraginės kadastro vietovės žemėtvarkos projekto plane nebuvo ir iki šiol nėra pažymėtas privažiavimo kelias prie E. A. ir V. P. suprojektuotų žemės sklypų, o žemės ūkio naudmenos (pieva) įsiterpusios tarp pareiškėjo pastatų, nesusijusios su pastatų eksploatacija pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį (gamyba ir pramonė), todėl sudaryti su pareiškėju žemės sklypo Nr. 320 pirkimo-pardavimo sutartį nėra įstatyminio pagrindo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Šis Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1040/2011 Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 9-16).

Atsakovas, nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)-2458 (b. l. 5-7) atsakydamas į pareiškėjo skundą dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, esančio Baraginės kaime, Marijampolės savivaldybėje, pirkimo, padarė išvadą, kad Kauno apygardos administracinis teismas yra nustatęs, jog Marijampolės savivaldybės Baraginės kadastro vietovės žemėtvarkos projekto plane nebuvo ir iki šiol nėra pažymėtas privažiavimo kelias prie E. A. ir V. P. suprojektuotų žemės sklypų, o žemės ūkio naudmenos (pieva) įsiterpusios tarp pareiškėjo pastatų, nesusijusios su pastatų eksploatacija pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį (gamyba ir pramonė). Taip pat nurodė, kad dėl paminėtų priežasčių Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėja I. Kneizevičienė įpareigota kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą dėl Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo, išbraukiant iš šiuo įsakymu patvirtinto Marijampolės savivaldybės Baraginės kadastro vietovės žemėtvarkos projekto suprojektuotus ir patvirtintus žemės sklypus Nr. 320, Nr. 330 ir Nr. 331, bei pervedant juos į laisvos žemės fondą.

3. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos netrukdyti jam su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriumi sudaryti žemės sklypo, projektiniu numeriu Nr. 320 (0,83 ha kitos paskirties žemės sklypas Nr. 320, esantis Baraginės kaime, Marijampolės savivaldybėje), pirkimo-pardavimo sutartį. Skundo reikalavimas „įpareigoti netrukdyti“ yra netikslus, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjas, kaip ir 2009 m. rugsėjo 11 d. prašyme Kauno apygardos administraciniam teismui, iš tikro siekia įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą (jos atitinkamą teritorinį padalinį) sudaryti su pareiškėju žemės sklypo Nr. 320 pirkimo-pardavimo sutartį.

4. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo). Taip pat ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato teismui galimybę bylos nagrinėjimo metu nutraukti bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo). Kadangi šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo sudaryti su juo žemės sklypo, projektiniu Nr. 320, pirkimo-pardavimo sutartį yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-144-402/2010 ir po šio sprendimo ginčo aplinkybės iš esmės nepasikeitė, todėl yra pagrindas nutraukti šią administracinę bylą, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą tokio sprendimo nepriėmė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimas šioje dalyje naikintinas, o byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

5. Remiantis ABTĮ 1, 2 straipsniais, 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. Vertinant bylai svarbias aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. spalio 3 d. raštą Nr. 1SS-(9.5)-2458 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ginčija kaip individualų teisės aktą, t. y. vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 14 d.).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-890/2009).

Šių teisės normų sisteminis vertinimas bei teismų praktikos analizė leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Išanalizavus pareiškėjo skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. spalio 3 d. raštą, daroma išvada, kad jame nurodyta informacija apie Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įpareigojimą kreiptis į prokuratūrą, ir todėl nėra atsakovo veiksmas (aktas), sukeliantis tiesiogines pasekmes pareiškėjui, o tik informacijos pateikimas apie atsakovo veiksmus, kurių jis ėmėsi, spręsdamas Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo klausimą. Be to, skundžiamame rašte Nacionalinė žemės tarnyba aprašo anksčiau atitinkamų institucijų ir teismų nustatytus faktus ir aplinkybes ir informuoja pareiškėją apie juos, taip atsakydamas į jo kreipimąsi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto raštas nelaikomas individualiu teisės aktu, sukeliančiu tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, bei į tai, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai) (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p.), yra pagrindas šią administracinę bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą tokio sprendimo nepriėmė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

6. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina, nustačius ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus pagrindus bylai nutraukti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Autoreimsta“, E. A. ir V. P. dėl rašto panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas