2025-05-13 Nr. BB-2423-1-01-1-43327-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1540/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43327-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. R. (buvusi pavardė D., toliau tekste – R.) (M. R., buvusi pavardė – D.) kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 27 d. nutarties priėmimo klausimą,

,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį, bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti.

Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 140 straipsnio 1, 4 dalis, 145 straipsnio 1, 3 dalis ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatorius nurodo, kad buvo prašoma perduoti bylą kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui, nes kaltinamajame akte neatskleista, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau šio prašymo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino. Anot kasatoriaus, kaltinamajame akte jam priskirtos frazės, išsakytos nukentėjusiosioms, nesudaro šios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, taip pat ir jo atlikti veiksmai, kurie buvo nukreipti ne į nukentėjusiąsias, o į joms priklausantį turtą. M. R. žodžiai nukentėjusiosioms nereiškia grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Teismai netinkamai aiškino grasinimo realumą. Šis požymis tik preziumuotas, remiantis nukentėjusiųjų įsivaizdavimu. Teismai privalėjo įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas ir buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl jo ketinimų, taip pat, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąsias. Grasinimo realumo kriterijai, neleidžiantys sureikšminti nukentėjusiojo įsivaizdavimo dėl išsakomų frazių bauginančio pobūdžio, yra atskleisti teismų praktikoje, nuo kurios abiejų instancijų teismai nukrypo. Be to, tam, kad būtų išvengta tokio pobūdžio veiksmų kriminalizavimo, turi būti įvertintas jų pavojingumas. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio).

Pasak kasatoriaus, teismai nepagrįstai konstatavo, kad tarp specialistų išvadų ir konsultacinių išvadų nėra prieštaravimų. Nuteistojo vertinimu, eksperto Gregoire Abi Chaker konsultacinėje išvadoje nurodyti patikimesni šaltiniai, kuriais buvo remtasi pateikiant išvadas, negu teismo medicinos specialistės pateiktoje išvadoje. Teismai nuvertino konsultacinių išvadų teisinę reikšmę ir, esant aiškiems prieštaravimams tarp specialisto išvados Nr. G2769/2020 (01) ir eksperto Gregoire Abi Chaker pateiktos konsultacinės išvados, be pagrindo nepaskyrė teismo medicinos ekspertizės, kaip tai išaiškinta teismų praktikoje. Dėl to nagrinėjant bylą buvo pažeistas rungtyniškumo principas, BPK 20 straipsnio reikalavimai ir nukrypta nuo teismų praktikos, pagal kurią draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Kasatorius taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2019 m. spalio 10 d. veikų ir 2020 m. rugsėjo 25 d. veikos buvo pradėtas neteisėtai, nesant nukentėjusiųjų pareiškimų ar skundų. Taip buvo pažeisti BPK 166 straipsnio 2, 3 dalių, 167 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nesilaikyta esminių baudžiamojo proceso principų. Nuteistasis pažymi, kad dėl to apeliacine tvarka nesiskundė, nes apeliacinio skundo surašymo metu dar nebuvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu reikšminga nutartis. Remiantis naujausia teismų praktika, bylą nagrinėję teismai be pagrindo netyrė ir nenustatė, ar pradedant ikiteisminį tyrimą kasatoriaus atžvilgiu, buvo laikytasi ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarkos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo M. R. kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Nors naujai pateikto skundo turinys nėra identiškas, šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Kaip ir pirmame skunde, nuteistasis nurodo iš esmės analogiškus argumentus dėl nustatytų aplinkybių ir įrodymų (specialisto išvadų ir konsultacinės išvados) vertinimo ir netinkamo BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, atsisakė jį priimti. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Taip pat pažymėta, kad kasaciniame skunde keliami klausimai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pateikiant aiškias ir motyvuotas išvadas, ir kad kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, leidžiančių abejoti dėl šių išvadų nepagrįstumo, o kasacinio skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo taisyklių, rungtyniškumo principo ir nuteistojo teisės į gynybą pažeidimų yra deklaratyvūs, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą, nepateikta ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde.

Svarbu pažymėtina ir tai, kad ankstesnėje teisėjų atrankos kolegijos nutartyje aiškiai nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu kasatoriaus keliami klausimai dėl BPK 166 straipsnio 2, 3 dalių, 167 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų pradedant ikiteisminį tyrimą nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir dėl jų apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta. Taigi šie kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir yra kartotinio turinio, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas