2024-10-04 Nr. AB-14272-3-66-3-00063-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-53-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00063-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų Z. V. ir G. U. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjai Z. V. ir G. U. (toliau – ir pareiškėjai) 2024 m. spalio 3 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, kuriame prašo: 1) nutraukti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) neveikimą ir įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai skunde paaiškina, kad jie yra Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojai ir 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymu (VRK buvo įteiktas 2024 m. rugsėjo 26 d.) kreipėsi į atsakovą dėl duomenų apie netinkamą rinkėjų pasirašymą VRK administruojamame portale „Rinkėjo puslapis“, kadangi neužtikrinami elektroniniam rinkėjo parašui privalomi įstatymu nustatyti reikalavimai, dėl ko rinkėjų parašai už Seimo rinkiminės kampanijos dalyvius portale „Rinkėjo puslapis“ negalėjo būti pripažinti tinkamais. Pareiškėjai atsakovo taip pat prašė įregistruoti juos VRK rinkimų stebėtojais, 2024 m. rugsėjo 25 d. prašyme atsakovui suformulavo konkrečius prašymus ir reikalavimus.

Pareiškėjai pažymi, kad VRK neįregistravo pareiškėjų, kaip stebėtojų, VRK pagal VRK 2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. SP-167 patvirtinto Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašo 11 punkto reikalavimus. Taip pat atsakovas nepateikė pareiškėjams informacijos apie atsakovui tinkamą laiką, kada pareiškėjai gali atvykti, ir dokumentų, susijusių su kandidatų į Seimą registravimu / išregistravimu, nors pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 158 straipsnio nuostatas VRK sprendimą turėjo priimti per 3 dienas.

Pareiškėjai teigia, kad skundas dėl VRK neveikimo teiktinas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Be to, pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 25 d. prašyme nurodyti reikalavimai susiję su rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimu ir informacijos apie juos paskelbimu; taip pat jie yra dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso galimo praradimo, dėl pareiškėjų atsakovui pateiktos informacijos apie elektroninius rinkėjų parašus, t. y. keliami klausimai dėl rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimų.

Pareiškėjai pažymi, kad jie savo 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymo svarstymą prašė įtraukti į VRK posėdžio darbotvarkę, tačiau VRK nariai be motyvų atsisakė įtraukti šį klausimą. Taip pat VRK nustatytu terminu nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymo, nors remiantis jame pateikta informacija, nurodytais teisės aktų reikalavimų pažeidimais, pareiškėjai įsitikinę, jog neteisėtais VRK surinktais rinkėjų elektroniniais parašais VRK jau vykdo balsavimą už įregistruotus kandidatus Seimo rinkimuose. Pareiškėjai pabrėžia, kad VRK sistemingai ir masiškai pažeidžia pareiškėjų, kaip rinkimų stebėtojų teises, kurios įtvirtintos Rinkimų kodekso nuostatose. Skundžiamas VRK neveikimas pažeidžia esminius konstitucinius teisinės valstybės principus – teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, kadangi dirbtinai ir neteisėtai ribojant stebėtojų teises, rinkėjai negali būti užtikrinti dėl tikros rinkėjų valios išraiškos įgyvendinimo rinkimuose ir referendumuose.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Rinkimų kodekse) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Nustatyta, kad pareiškėjai skundžia VRK neveikimą – prašo teismo įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymo.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai, kaip Seimo rinkimų stebėtojai, 2024 m. rugsėjo 26 d. atsakovui įteikė 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymą, kuriame nurodė, kad kreipiasi dėl netinkamo elektroninio pasirašymo VRK administruojamame portale „Rinkėjo puslapis“, kadangi neužtikrinami elektroniniam rinkėjo parašui privalomi įstatymu nustatyti reikalavimai, dėl ko tokie rinkėjų parašai už Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvius portale „Rinkėjo puslapis“ negalėjo būti pripažinti tinkamais. Pareiškėjai nurodytus neatitikimus grindė Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektrinių ryšių užtikrinimo paslaugų įstatymo nuostatomis ir aplinkybe, kad VRK nėra pateikusi jokių sutarčių apie elektroninio parašo sudarymą ir jo išsaugojimą patvarioje laikmenoje su valstybės įmone Registrų centru, kuris yra įtrauktas į ES elektroninių paslaugų patikimumo paslaugos užtikrintojų sąrašą. Pareiškėjai vertino, kad visi nekvalifikuoti parašai, pasirašyti už galimus kandidatus, negali būti pripažinti lygiaverčiais rašytiniam parašui ir yra negaliojantys.

Pareiškėjai aptariamame prašyme prašė įregistruoti juos stebėtojais VRK ir: 1) pateikti duomenis apie už kandidatais į Lietuvos Respublikos Seimą įregistruotų politinės kampanijos dalyvių parėmimą pasirašiusius rinkėjus be asmens duomenų, nurodant kiekvieno parašo teisinę galią, atitinkamą kvalifikuotam / nekvalifikuotam elektroniniam parašui ir laiko žymę; 2) pripažinti negaliojančiais portale „Rinkėjo puslapis“ surinktus rinkėjų elektroninius parašus už Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvius; 3) tuo atveju, jei kandidatais į Seimo narius įregistruoti asmenys po jų parėmimo rinkėjų elektroninių parašų pripažinimo negaliojančiais nesurinko būtino skaičiaus rinkėjų parėmimo parašų, išregistruoti juos iš kandidatų į Seimo narius.

Vertindama pareiškėjų ketinamo inicijuoti ginčo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalį Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia bylas: dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 p.); dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (9 p.). ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ yra numatyti atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai, pavyzdžiui, bylų pagal skundus dėl Rinkimų kodekso ar Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (II dalies II skyriaus trečiasis skirsnis, 124 – 126 str.). ABTĮ 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai (ABTĮ 1 str. 3 d.).

Vadovaujantis Rinkimų kodekso 44 straipsnio 6 dalimi, VRK sprendimai gali būti skundžiami šio kodekso nustatyta tvarka. Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame kodekse nustatyta kitaip. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, jog pagal Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalį VRK sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų (skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą, skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės bei skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo), taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. VRK sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Vertindama pareiškėjų reikalavimą įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas prašymas, į kurį pareiškėjai nėra gavę atsakymo (skundo teismui pateikimo dieną), iš esmės yra prašymas dėl informacijos ir konkrečių dokumentų bei duomenų pateikimo, pareiškėjų, kaip Seimo rinkimų stebėtojų, registravimo VRK. Iš pareiškėjų prašymo turinio nėra pagrindo spręsti, kad juo reikalaujama, jog būtent VRK priimtų konkretų sprendimą rinkėjų parašų rinkimo procese, kaip tai reglamentuota Rinkimų kodekso 79–80 straipsniuose ir juos detalizuojančiame Rinkėjų parašų rinkimo ir tikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. SP-65. Konstatuotina, kad pareiškėjai VRK neteikė skundo (kreipimosi) dėl rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo. Pabrėžtina, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjų prašyme išreiškiamas tiesiog prašymas dėl duomenų gavimo (prašymo 1 p.), o rinkėjų elektroninių parašų pripažinimas negaliojančiais (prašymo 2 p.) bei kandidatų išregistravimas (prašymo 3 p.) akivaizdžiai siejamas su 2024 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjų prašymo 1 punktu, t. y. nėra kategoriškos pozicijos dėl rinkėjų parašų negaliojimo, o tik išreiškiama abejonė, kuri gali pasitvirtinti arba būti paneigta, gavus iš VRK prašomus duomenis. Pagal pateiktą faktinę medžiagą tokio pobūdžio pareiškėjų prašymas nepatenka į Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies reguliavimo sritį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindų priimti pareiškėjų skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra pabrėžęs, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai (vienintelei) instancijai, skundžiamas ne bet koks VRK neveikimas, o tik toks VRK neveikimas, kuris yra aiškiai įvardytose srityse, – kai nėra priimami sprendimai Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, taip pat sprendimai dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo ir rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo (žr., pvz., 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-10-629/2024, 2024 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-15-815/2024). Pasikartotina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų teiktas prašymas yra kreipimasis dėl duomenų pateikimo ir pareiškėjų, kaip rinkimų stebėtojų neregistravimo VRK, taigi, nėra susijęs nei su viena iš Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sričių, todėl pareiškėjų nurodomas VRK neveikimas negali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmosios (vienintelės) instancijos teismui. Pareiškėjai su tokiu reikalavimu įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Regionų apygardos teismą (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjų tvirtinimo, kad VRK neveikimas yra susijęs ir su Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimu, kandidatų ir / ar jų sąrašų registravimu, teisėjų kolegija pažymi, kad šis VRK adresuotas reikalavimas yra išvestinis iš prašymo pateikti duomenis ir itin abstraktus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai VRK reikalavo priimti konkretizuotą sprendimą, vykdydama funkcijas kandidatų registravimo srityje (Rinkimų kodekso 81 str.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų skundžiamas VRK neveikimas nėra susiklostęs dėl Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų, kurie gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, priėmimo, todėl darytina išvada, jog pareiškėjų skundas yra teismingas Regionų administraciniam teismui, o pareiškėjų skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Atsisakius priimti skundą, nėra teisinių prielaidų spręsti procesinio pobūdžio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjų Z. V. ir G. U. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius