9a5ece50-c230-4d55-9bd2-e225303a73e2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1262-912/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19727-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10; 1.3.2.10; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. S. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir vieÅ¡ajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl konkurso rezultatų panaikinimo, sveikatos apsaugos ministro įsakymo panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys:

D. S., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas prašė teismo:

1) panaikinti konkurso VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos direktoriaus pareigoms eiti komisijos 2019 m. birželio 19 d. protokolinį sprendimÄ Nr. 13-18 dėl pretendentų įvertinimo bei dviejų daugiausiai balų surinkusių pretendentų – D. S. ir J. K. kvietimo į antrÄ atrankos etapÄ â€“ pokalbį su ministru;

2) sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymÄ Nr. K530 Dėl D. S. priėmimo į VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas;

3) pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ neteisėtu;

4) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ laikinai eiti ligoninės direktoriaus pareigas;

5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. liepos 31 d. iki sprendimo įvykdymo dienos;

6) jei teismas negrÄ Å¾intų ieÅ¡kovo į darbÄ , priteisti Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kovo VDU dydžio kompensacijÄ iÅ¡ ligoninės ir 5 000 Eur neturtinės žalos.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 1984 metų dirbo VÅ¡Ä® Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, nuo 2000 metų buvo jos vadovas. Kai pasibaigė terminuota ieÅ¡kovo darbo sutartis, sveikatos apsaugos ministras 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. K-550 paskyrė ieÅ¡kovÄ laikinai eiti ligoninės direktoriaus pareigas iki tol, kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas ligoninės direktorius, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. K-926 ieÅ¡kovo darbo sutarties terminas pratęstas iki tol, kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas ligoninės direktorius.

Ministras 2019 m. gegužės 13 d. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-560 paskelbė vieÅ¡Ä konkursÄ ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, 2019 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-662 sudarė konkurso komisijÄ . IeÅ¡kovas taip pat dalyvavo nurodytame konkurse. Komisija 2019 m. birželio 19 d. posėdyje įvertino konkurso dalyvius, nustatė jų eiliÅ¡kumas ir protokoliniu sprendimu du daugiausiai balų surinkusius pretendentus (D. S. ir J. K.) pakvietė į antrÄ atrankos etapÄ â€“ pokalbį su ministru. Po nurodyto pokalbio iÅ¡rinktas laimėtojas – trečiasis asmuo D.

S.. Ministras 2019 m. liepos 23 d. įsakymu priėmė laimėtojÄ Ä¯ darbÄ ir 2019 m. liepos 29 d. sudarė darbo sutartį. IeÅ¡kovas nesutinka su konkurso rezultatais, teigia, kad komisija buvo Å¡aliÅ¡ka, nes komisijos pirmininkės O. V. motina B. B. dirbo toje pačioje Å ilutės ligoninėje, kaip ir konkurso laimėtojas. Neoficialiais duomenimis, komisijos pirmininkę ir laimėtojÄ siejo asmeninė pažintis. Komisijos pirmininkė nenusiÅ¡alino, todėl komisijos sprendimas neteisėtas, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai negalėjo dalyvauti 2–ajame konkurso etape.

Komisijos darbas neskaidrus, parengiamieji posėdžiai neprotokoluoti, nepateiktos neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos. Konkurso rezultatams įtakos turėjo taip pat ir jo bei sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės įtampa. IeÅ¡kovas buvo apskundęs ministerijos veiksmus Seimo kontrolieriui. IeÅ¡kovas buvo neparankus ministerijos vadovybei. Darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2019 m. liepos 31 d. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. į ligoninės direktoriaus pareigas priimtas dirbti asmuo, laimėjęs vieÅ¡Ä konkursÄ pareigoms užimti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad sveikatos apsaugos ministras neteisėtai nutraukė darbo sutartį, nes neįvyko aplinkybė, su kuria sieta darbo sutarties pabaiga. IeÅ¡kovas atleistas iÅ¡ pareigų anksčiau, negu jas pradėjo eiti konkursÄ laimėjęs asmuo.

3. Atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie konkurso komisijos pirmininkės suinteresuotumÄ konkurso rezultatais. Nenustatyta interesų konflikto. Nei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK), nei kitos institucijos nenustatė, kad komisijos pirmininkė pažeidė tarnybinę etikÄ ar padarė pažeidimų. Jeigu bÅ«dų komisijos veikla vis tiek bÅ«tų teisėta. Net neskaičiuojant pirmininkės vertinimų, ieÅ¡kovas nebÅ«tų užėmęs nei pirmos, nei antros vietos.

Konkurse buvo vertinamas pretendentų elgesys, bet ne tikrinamos jų žinios. IeÅ¡kovo darbo sutartyje nenustatyta, kad sutartis bus nutraukta tÄ dienÄ , kai bus priimtas naujas ligoninės vadovas, arba, kad įskaičiuojama diena, kuriÄ pareigas pradeda eiti naujas vadovas. IeÅ¡kovas dirbo iki 2019 m. liepos 31 d., o konkurso laimėtojas pradėjo dirbti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. IeÅ¡kovo darbo sutartis įgyvendinta pažodžiui. IeÅ¡kovas nepagrindė reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ .

4. Atsakovė VÅ¡Ä® Respublikinė Klaipėdos ligoninė prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Nurodytos atsakovės atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimas, papildomai nurodyta, kad faktas, jog ieÅ¡kovas nelaimėjo konkurso, nėra pagrindas panaikinti viso konkurso rezultatus. Tai, kad trečiasis asmuo ligoninės direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2019 m. rugpjūčio 1 d., negali bÅ«ti laikoma pažeidimu. Negalima situacija, kad ligoninėje vienu metu dirbtų du vadovai. Å iuo metu ligoninės direktoriaus pareigas eina teisėtai konkurso bÅ«du iÅ¡rinktas trečiasis asmuo.

5. Trečiasis asmuo D. S. prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovo kaltinimai sveikatos apsaugos ministrui ir konkurso pirmininkei yra neetiÅ¡ki. IeÅ¡kovas neginčija to, kad jis konkurse užėmė ketvirtÄ vietÄ . Pasvarstymai dėl komisijos pirmininkės ir trečiojo asmens pažinties, kilimo iÅ¡ to paties miesto nereiÅ¡kia, kad komisijos pirmininkė buvo neobjektyvi ar nepagrįstai palaikė, kurį nors kitÄ konkurso dalyvį. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ konkurso protokolo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad komisijos pirmininkė ieÅ¡kovui skyrė vienÄ didžiausių balų. Dėl to komisijos pirmininkės balas, skirtas ieÅ¡kovui tik padidino bendrÄ balų vidurkį.

6. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašė atmesti ieškinį, rėmėsi tokiais pat, kaip ir kitų byloje dalyvaujančių atsiliepimuose išdėstytieji argumentais, papildomai nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja teise, siekia naudos sau. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei Sveikatos apsaugos ministerijai iš ieškovo 4 507,25 Eur, atsakovei VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei – 5 000 Eur, trečiajam asmeniui D. S. – 2 610 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nurodė, kad nėra įrodymų, jog konkursas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigoms užimti organizuotas ir vykdytas nesilaikius nustatytų reikalavimų. Apie konkursÄ paskelbta vieÅ¡ai. Pretendentams nebuvo kliūčių pateikti dokumentus. Jie informuoti apie konkurso tvarkÄ , vertinimo bÅ«dus, reikalingus žinoti teisės aktus ir pan. (1 t., b. l. 39–43I). Komisija pretendentų atrankai vykdyti sudaryta pagal sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu patvirtintų Vadovų konkursų organizavimo nuostatų IV skyriaus reikalavimus.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad konkurso komisija buvo neÅ¡aliÅ¡ka. Ji sudaryta iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės kompetentingų, su sveikatos apsaugos priežiÅ«ra, socialiniais, personalo reikalais susijusių darbuotojų. Taip pat stebėtojo teisėmis dalyvavo Lietuvos gydytojų vadovų sÄ jungos prezidentas K. Å .. Teismas nustatė, kad pretendentams į ligoninės direktoriaus pareigas susirinkus konkurso dienÄ , pateikta užduotis raÅ¡tu. Po to su kiekvienu kandidatu (abėcėlės tvarka) įvyko individualus pokalbis.

Pretendentų rašto užduočių vertinimas ir interviu dalies vertinimas vyko pasibaigus nurodytų konkurso dalių. Komisijos nariai užpildė individualaus vertinimo lentelės dalis: pokalbio įvertinimo balais laikus ir praktinės užduoties įvertinimo balais laukus. Rašto užduotis įvertinta pagal rašto užduoties vertinimo gaires.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie konkurso komisijos pirmininkės O. V. ir trečiojo asmens D. S. neformalius ryšius, susitikimus namuose, asmeninio pobūdžio santykius. Teismas sprendė, kad neturi reikšmės aplinkybė, jog O. V. motina dirbo Šilutės ligoninėje, kai šios ligoninės vyr. gydytoju buvo trečiasis asmuo. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendime Nr. KS-224 nurodyta, kad O. V., dalyvaudama . sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 4 d įsakymu Nr. V-662 patvirtintos konkurso į Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas komisijos veikloje, vertindama tuometinio Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo D.

S. tinkamumÄ užimti pareigas ir nedeklaruodama duomenų apie artimo asmens darbovietę, nepažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų (3 t., b. l. 140–150). Nenustatyta objektyvių faktų, dėl kurių bÅ«tų kilę abejonių dėl komisijos pirmininkės neÅ¡aliÅ¡kumo. Teismas negali remtis gandais, nuogirdomis, ar ieÅ¡kovo subjektyvia nuomone dėl komisijos pirmininkės Å¡aliÅ¡kumo.

Teismas apklausė komisijos pirmininkę ir, įvertinęs jos parodymus, taip pat rašytinius įrodymus ir garso įrašus, nustatė, kad ji buvo nešališka.

10. Teismo kompetencijai nepriskirta teisė vertinti konkurso komisijos klausimų turinio, sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai Å¡ie klausimai iÅ¡ esmės atitinka tÄ valstybės tarnybos sritį, į kuriÄ yra organizuojamas konkursas. Konkurso teisėtumÄ teismas revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu. Dėl to teismas nesirėmė ieÅ¡kovo pateiktomis Mykolo Romerio universiteto VieÅ¡ojo valdymo fakulteto Lyderystės ir strateginio valdymo instituto doc. dr. R. V. 2019 m. lapkričio 14 d. ir Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto docento dr. A.

G. 2019 m. lapkričio 11 d. iÅ¡vadomis dėl pretendentų raÅ¡to darbų įvertinimo. Specialistų iÅ¡vados negali paneigti teisėtai sudarytos komisijos, veikusios nuostatų pagrindu, siekiant atrinkti geriausius pretendentus 2–ajam konkurso etapui (pokalbiui su ministru) vertinimo rezultatų. Konkurso sÄ lygos, užduotys buvo visiems vienodos. Vertindamas raÅ¡ytinius įrodymus – vertinimo suvestinę lentelę, individualaus vertinimo lenteles, teismas nustatė, kad nesiskyrė komisijos narių vertinimai dėl ieÅ¡kovo, lyginant su kitais pretendentais.

Balai suraÅ¡yti aiÅ¡kiai, be taisymų ar pastabų. IÅ¡klausęs konkurso garso įraÅ¡Ä , teismas nenustatė, kad kuris nors komisijos narys bÅ«tų uždavęs nekompetentingus ar neetiÅ¡kus, Å¡aliÅ¡kus klausimus. IeÅ¡kovas užėmė ketvirtÄ vietÄ . Vertinimų aritmetinis vidurkis atspindi objektyvų komisijos požiÅ«rį į pretendentus. Dėl to teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad ieÅ¡kovas įvertintas perprastai.

11. Teismas sprendė, kad komisija galėjo užduoti klausimų apie teisės aktų projektus (t. y. apie Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektÄ ). Pretendentams nurodytų teisės aktų Å¡altinių sÄ raÅ¡e nurodytas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymÄ . Komisijos nariai buvo atrinkti sveikatos apsaugos ministro įsakymu iÅ¡ įvairių ministerijos struktÅ«rinių padalinių, Vyriausybės, pasitelktas stebėtojas – gydytojų vadovų sÄ jungos prezidentas. Dėl to teismui nekilo abejonių dėl komisijos narių kompetencijos.

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas laikinai dirbo ligoninės direktoriumi iki tol, kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius. KonkursÄ laimėjo trečiasis asmuo D. S.. Su juo 2019 m. liepos 29 d. sudaryta darbo sutartis jis pradėjo dirbti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas 2019 m. liepos 31 d. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nepažeistos ieÅ¡kovo darbo sutarties nuostatos, užtikrintos ligoninės vadovo funkcijų nepertraukiamumas. Nenustatęs neteisėtų atsakovių veiksmų, teismas atmetė iÅ¡vestinį ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo.

13. Teismas nenustatė, kad atsakovas (ar pats ieÅ¡kovas) bÅ«tų sÄ moningai klaidinę proceso dalyvius ar teismÄ , veikę prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Visos Å¡alys byloje aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jos nepiktnaudžiavo savo teisėmis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . IeÅ¡kovui nustatyta neproporcinga įrodinėjimo naÅ¡ta. Å i byla yra darbo byla, todėl teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir pats rinkti įrodymus. Ne ieÅ¡kovo, bet atsakovo pareiga įrodyti, kad konkurso komisija buvo neÅ¡aliÅ¡ka, o ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo teisėtai. IeÅ¡kovas objektyviai negali pateikti įrodymų apie artimus komisijos pirmininkės O. V. ir trečiojo asmens D.

S. asmeninius ryÅ¡ius. IeÅ¡kovas tai galėtų padaryti, jeigu slaptai filmuotų ir fotografuotų nurodytų asmenų susitikimus. IeÅ¡kovo pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad komisijos pirmininkė veikė buvus interesų konfliktui. Jos motina dirbo vienoje įstaigoje su konkurso laimėtoju. Nurodyti asmenys ne kartÄ yra susitikę motinos namuose. IeÅ¡kovas pateikė dviejų specialistų iÅ¡vadas, kurios pagrindžia, kad komisija buvo Å¡aliÅ¡ka, netinkamai vertino konkurso dalyvius. 14.2.

Teismas neiÅ¡samiai įvertino įrodymus, nevertino ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų. Dėl to teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas nemotyvavo, kodėl netyrė ieÅ¡kovo pateiktų specialistų iÅ¡vadų. Aptariamos iÅ¡vados yra sÄ sajos su bylos nagrinėjimo dalyku, nes jose iÅ¡analizuoti konkurso dalyviams pateikta raÅ¡to užduotis, dalyvių raÅ¡to darbai, komisijos parengtos vertinimo gairės. RaÅ¡to užduotis (atvejo analizė) buvo neiÅ¡sami, todėl neįmanoma vertinti dalyvių atsakymų.

Konkurso užduoties vertinimo gairės taip pat neiÅ¡samios, nesusietos su pateikta raÅ¡to užduotimi (atvejo analize). Suskaičiavus atsakymų rezultatus pagal vertinimo gairėse nustatytus kriterijus (indikatorius), trečiajam asmeniui turėjo bÅ«ti skirti du, o ieÅ¡kovui – 6 balai. Dėl to konkurso laimėtojas neteisėtas. Teismas, priimdamas į bylÄ ieÅ¡kovo pateiktas specialistų iÅ¡vadas, buvo nusprendęs dėl jų sÄ sajumo su byla. Dėl to ieÅ¡kovas turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad teismas iÅ¡tirs nurodytus įrodymus.

PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs rinkti ir teikti teismui naujų įrodymų. IeÅ¡kas 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdyje prašė kviesti apklausti iÅ¡vadas parengusius specialistus, bet teismas atsisakė tai padaryti. 14.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų R. K. ir O. V., kurios suinteresuotos bylos baigtimi, parodymais. Jos buvo konkurso komisijos narės, susijusios su atsakove Sveikatos apsaugos ministerija tarnybos santykiais. 14.4. IeÅ¡kovo darbo sutartis nutraukta neteisėtai, nes nebuvo įvykusi sutartyje nustatyta sÄ lyga – nebuvo įsigaliojusi ir nepradėta vykdyti konkursÄ laimėjusio asmens darbo sutartis.

Su ieÅ¡kovu sudarytoje darbo sutartyje nustatyta jos termino pabaigos sÄ lyga (į pareigas bus priimtas asmuo, laimėjęs vieÅ¡Ä konkursÄ pareigoms užimti) siejama ne tik su darbo sutarties su konkursÄ laimėjusiu asmeniu sudarymu, bet taip pat ir su tokios darbo sutarties įsigaliojimu. NurodytÄ aplinkybę nurodė taip pat ir trečiasis asmuo D. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį. 14.5. IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos neproporcingai didelės ir nepagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Jų atsirado dėl jas patyrusių proceso dalyvių veiksmų.

Ligoninė turi savo teisininkÄ . Jis galėjo atstovauti teisme ir ligoninė bÅ«tų nepatyrusi bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ligoninės atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį pasirašė ligoninės teisininkė. Dėl to ligoninė nepagrįstai samdė advokatus. TrečiÄ jį asmenį D. S. nepagrįstai atstovavo du advokatai. Su vienu advokatu trečiasis asmuo sutartį su darė bÅ«damas ligoninės vadovu, su kitu – savo vardu. Teismas neatsižvelgė, kad Å¡i byla yra darbo byla, o ieÅ¡kovas – buvęs darbuotojas, silpnesnioji daro santykių Å¡alis.

IeÅ¡kovas buvo priverstas rinkti įrodymus, nes atsakovai nepagrįstai atsisakė vykdyti jiems priskirtÄ pareigÄ Ä¯rodinėti. Dėl to, ieÅ¡kovo nuomone, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jo neturėtų bÅ«ti priteistos arba turėtų bÅ«ti sumažintos.

15. Atsiliepime atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad O. V. ir trečiÄ jį asmenį D. S. siejo pažintis. VTEK 2019 m. spalio 2 d. sprendime nustatė, kad nėra duomenų apie tai, kad O. V. tiesiogiai, akivaizdžiai ir aiÅ¡kiai buvo asmeniÅ¡kai suinteresuota spręsdama klausimus, susijusius su kandidatu ligoninės direktoriaus pareigoms užimti D.

S.. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat nenustatė su O. V. Å¡aliÅ¡kumu susijusių aplinkybių. Komisijos 2019 m. birželio 19 d. posėdžio garso įraÅ¡e užfiksuota posėdžio eiga – posėdyje laikytasi nustatytos tvarkos, posėdis vyko objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Nenustatyta to, kad bÅ«tų pažeistos procedÅ«ros vykdant konkursÄ . 15.2. Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir pasisakė dėl visos Konkurso organizavimo tvarkos bei vertinimo ir detaliai iÅ¡dėstė savo argumentus dėl kiekvieno iÅ¡ Apelianto argumento.

Teismas pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl valstybės tarnybos, kad teismas, sprendžiantis bylÄ dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ . Pirmos instancijos teismas pagrįstai specialistų iÅ¡vadas vertino kartu su visais byloje esančiais įrodymais ir atsižvelgė į jų visetÄ , nesuteikdamas nė vienam iÅ¡ įrodymų didesnės įrodomosios galios. 15.3.

Visiems pretendentams pateikta ta pati praktinė užduotis, siekta įvertinti, ar pretendentai susipažinę su esminiais asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo kriterijais, kokiais žmogiškųjų išteklių valdymo principais vadovautųsi, ar pretendentai susipažinę su darbo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, kaip pretendentai praktikoje taiko žmogiškųjų išteklių valdymo pagrindus. 15.4. Konkurso komisija vertino konkurso dalyvių gebėjimus, o ieškovės pateiktose išvadose specialistai vertino konkurso dalyvių žinias.

Tai nesuderinama su konkurso nuostatais ir reikalavimais. Nenustatyta, kad su kuriuo nors iÅ¡ pretendentų elgtasi nevienodai, sudarant iÅ¡skirtines sÄ lygas ar ribojant kokias nors kitų pretendentų teises. 15.5. IeÅ¡kovo darbo sutartis nutraukta 2019 m. liepos 31 d. NurodytÄ dienÄ jis dirbo iki darbo dienos pabaigos. KitÄ darbo dienÄ pradėjo dirbti konkursÄ laimėjęs direktorius D. S.. Dėl to užtikrinta nepertraukiama ligoninės veikla. 15.6. Asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų neiÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusio asmens reikÅ¡tų asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimÄ .

Turi bÅ«ti laikomasis visiÅ¡ko bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo principo. IÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Didžioji jų dalis susidarė dėl apelianto veiksmų. Jis vienÄ kartÄ tikslino ieÅ¡kinį, keitė pozicijÄ , du kartus prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

16. Atsiliepime atsakovė VÅ¡Ä® Respublikinė Klaipėdos ligoninė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais pat argumentais, kaip ir kitos atsakovės atsiliepimas, papildomai nurodyti tokie argumentai: 16.1. IeÅ¡kovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, nes nurodytoje byloje spręsta dėl autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teisės reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryÅ¡ių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims.

Nagrinėjama byla yra darbo byla. Dėl to Å¡ių bylų aplinkybės netapačios. 16.2. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo darbo bylose specifikos – darbuotojas nėra tik pasyvus proceso stebėtojas, jis nėra visiÅ¡kai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). AiÅ¡kinimas, kad ieÅ¡kovas neturi įrodyti aplinkybių, dėl kurių praÅ¡o panaikinti konkurso rezultatus ir darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis). 16.3.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas negali pateikti įrodymų savo teiginiams dėl Å¡aliÅ¡kos komisijos narių ir komisijos neteisėto sprendimo, negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kovo teisės į teisingÄ teismÄ pažeidimas. PrieÅ¡ingai, tai yra įrodymas, kad nėra ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių. 16.4. Faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nėra pagrindas panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, jog pažeidimÄ ir pretendento galimybės laimėti šį konkursÄ netekimÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys. 16.5.

Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokių konkrečių įrodymų galėjo pateikti atsakovai. PrieÅ¡ingai, jie teikė tokius įrodymus: komisijos posėdžio garso įraÅ¡as, VTEK 2019 m. spalio 2 d. sprendimas, komisijos pirmininkės ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės paaiÅ¡kinimai apie konkurso dalyvių vertinimÄ . Tai, kad nė vienas iÅ¡ atsakovų nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo pozicijÄ , nėra pagrindas teigti, jog atsakovai iÅ¡ viso neteikė jokių įrodymų. 16.6.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kodėl nesirėmė ieškovo pateiktomis specialistų išvadomis. Teismas atsižvelgė į Sveikatos ministerijos atstovės paaiškinimus, kad, vertinant konkurso dalyvių atsakymus, nesiekiama tikrinti žinių kaip egzamine, tikrinamas ir vertinamas pretendento elgesys tam tikroje situacijoje, įgūdžiai ir patirtis, profesinė, darbo patirtis, dalykinės savybės, gebėjimas vadovauti. 16.7. Ieškovo paskutinė darbo diena buvo 2019 m. liepos 31 d. (DK 65 straipsnio 5 dalis).

KitÄ darbo dienÄ pradėjo dirbti naujas vadovas. 16.8. IeÅ¡kovas kvestionuoja ligoninės ir jos direktoriaus teisę pasitelkti advokatus. Vis dėlto nurodyti asmenys turi tokiÄ teisę (DK 226 straipsnio 1 dalis; CPK 56 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino Å¡alių elgesį, atstovų vykimÄ Ä¯ teismo posėdžius, todėl pagrįstai nustatė priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Teismų praktika yra tokia, kad darbo bylose atsakovams priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Trečiasis asmuo pasitelkęs kito negu ligoninės advokato pagalbÄ , veikė sÄ Å¾iningai, atribojo savo privatų fizinio asmens, kaip konkurso laimėtojo, interesÄ nuo ligoninės intereso. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Nagrinėjamoje byloje keliami darbo sutarties pabaigos ir pradžios termino sampratos, vieÅ¡o konkurso pareigoms užimti komisijos Å¡aliÅ¡kumo, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo klausimai.

18. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 19. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir VÅ¡Ä® Respublikinė Klaipėdos ligoninė 2018 m. liepos 9 d. sudarė terminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskirtas vykdyti ligoninės direktoriaus pareigas iki tol, kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas ligoninės direktorius, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiai ( 1 t., b. l. 25, 26).

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovo darbo sutarties terminas pratęstas iki kol, kol viešo konkurso būdu bus priimtas ligoninės direktorius (1 t., b. l. 27).

20. Sveikatos apsaugos ministras 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu paskelbė vieÅ¡Ä konkursÄ VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti (1 t., b. l. 87). Ministras 2019 m. birželio 4 d. įsakymu sudarė Konkurso komisijÄ (1 t., b. l. 147). IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dalyvauti Konkurse ir jame dalyvavo. Konkurso komisijos 2019 m. birželio 19 d. posėdžio metu konkurso dalyviai įvertinti: nustatytas jų įvertinimų eiliÅ¡kumas ir priimtas protokolinis sprendimas dėl dviejų daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is balus, surinkusių pretendentų – D.

S. ir J. K.. Nurodyti dalyviai pakviesti į antrÄ konkurso etapÄ â€“ pokalbį su sveikatos apsaugos ministru (1 t., b. l. 31). Pasibaigus antrajam etapui, iÅ¡rinktas konkurso laimėtojas – trečiasis asmuo D. S.. Sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 23 d. įsakymu priėmė nurodytÄ asmenį į ligoninės direktoriaus pareigas (2 t., b. l. 66). Pastarasis ir Sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. liepos 29 d. sudarė darbo sutartį, kuri įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūčio 1 d. (3 t., b. l. 23, 24).

Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2019 m. liepos 31 d. nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį (1 t., b. l. 170). Dėl įrodinėjimo taisyklių aiÅ¡kinimo ir taikymo 21. IeÅ¡kovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , buvo neaktyvus, nerinko įrodymų savo iniciatyva ieÅ¡kovo, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių Å¡alies naudai. Teisėjų kolegija atmeta nurodytus apelianto argumentus kaip nepagrįstus dėl tokių, toliau nurodytų priežasčių.

22. Pagal CPK 178 straipsnį, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kuriÄ paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos Å¡alims. Taigi Å¡alis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančių įrodymų (CPK 177 straipsnis).

23. Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį, bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . eismas, veikdamas ex officio, ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys tokiose bylose nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikÅ¡mingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbuotojui teismine tvarka ginčijant jo atleidimÄ iÅ¡ darbo, ne darbuotojui, kuris reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu siekia apginti savo galbÅ«t pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad nebuvo pagrindo atleisti jį iÅ¡ darbo, bet darbdaviui, kuris priėmė sprendimÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad buvo įstatyme nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 44 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl vieÅ¡o konkurso sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo pareigoms užimti nurodyta, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktÄ , turi bÅ«ti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Tik faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nėra pagrindas panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimÄ ir pretendento galimybės laimėti šį konkursÄ netekimÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys.

Dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimÄ , konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobÅ«dį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimÄ â€“ paÅ¡alinti pažeidimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013). Taigi darbdaviui kyla didesnė įrodinėjimo pareiga, bet tai nereiÅ¡kia, kad darbuotojas visiÅ¡kai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos.

Darbdavys turi didesnę įrodinėjimo pareigÄ , nes tam tikrais atvejais jis disponuoja tam tikras aplinkybes įrodančiais raÅ¡ytiniais dokumentais.

25. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovas grindė tuo, kad jis konkurso VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti komisija buvo Å¡aliÅ¡ka, neteisingai įvertino konkurso dalyvius, taip pat ir ieÅ¡kovÄ , todėl jis nepagrįstai nepakviestas į pokalbį su sveikatos apsaugos ministru. Aplinkybę, kad konkurso komisija buvo neÅ¡aliÅ¡ka, ieÅ¡kovas grindė teiginiais, jog komisijos pirmininkės motina ir konkurso laimėtojas dirbo Å ilutės ligoninėje, pirmininkę ir laimėtojÄ sieja asmeninis ryÅ¡ys, o pirmininkė nedeklaravo nurodytų ryÅ¡ių.

IeÅ¡kovas teigė, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių buvo konkurso pirmininkės interesų konfliktas, todėl konkursas neteisėtas. Byloje nebuvo Å¡alių ginčo dėl pirmosios aplinkybės, t. y. kad komisijos pirmininkės motina ir konkurso laimėtojas anksčiau dirbo toje pačioje ligoninėje. Pirmosios instancijos teismas nurodytÄ aplinkybę įvertino atsižvelgęs į konkurso organizavimo aplinkybes ir tai, kokia tvarka vyko konkursas. Teismas iÅ¡klausė konkurso komisijos posėdžio garso įraÅ¡Ä ir juo rėmėsi.

Taip pat teismas iÅ¡tyrė ir įvertino komisijos narių, taip pat ir pirmininkės paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdyje. Ä® bylÄ pateiktas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad konkurso komisijos pirmininkė, dalyvaudama komisijos veikloje ir vertindama tuometinio VÅ¡Ä® Å ilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo D. S. tinkamumÄ užimti VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas bei nedeklaruodama duomenų apie artimo asmens darbovietę, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Taigi aptariamÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino, atsižvelgęs į bylos duomenų ir juos pagrindžiančių įrodinėjimo priemonių visetÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktos VÅ¡Ä® Å ilutės ligoninės 2019 m. liepos 24 d. pažymos matyti, kad konkurso komisijos pirmininkės motina nuo 1989 metų nurodytoje ligoninėje dirbo liftininke (2 t, b. l. 70). Dėl to, įvertinusi visus bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl komisijos pirmininkės neÅ¡aliÅ¡kumo nėra pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados negu padarė pirmosios instancijos teismas.

Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovai nedisponuoja dokumentais ar kitais įrodymais, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti ieÅ¡kovo nurodytÄ konkurso komisijos pirmininkės ir konkurso laimėtojo asmeninį ryšį. Atsižvelgiant į tai, ne atsakovės, bet ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

26. Dėl iÅ¡vardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ bylos Å¡alims. Dėl įrodymų vertinimo 27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis dvejomis ieÅ¡kovo pateiktomis specialistų iÅ¡vadomis, kuriose iÅ¡analizuotos konkurso dalyviams pateiktos užduotys ir atsakymų įvertinimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodytomis iÅ¡vadomis nesirėmė nurodęs, kad jos suraÅ¡ytos ieÅ¡kovui papraÅ¡ius tik pagal jo pateiktus duomenis.

Be to, teismas nurodė, kad aptariamos iÅ¡vados „iÅ¡eina už ginčo nagrinėjimo ribų“. NurodytÄ teiginį pirmosios instancijos teismas grindė konstitucinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad teismas, sprendžiantis bylÄ dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ , (...) konstitucinis lygių sÄ lygų stojant į valstybės tarnybÄ imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurencijÄ , taip pat objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ stojančiųjų į valstybės tarnybÄ vertinimÄ ir atrankÄ (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas byloje Nr. 24/07).

Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant Å¡io pobÅ«džio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai Å¡ie klausimai iÅ¡ esmės yra atitinkantys tÄ valstybės tarnybos sritį, į kuriÄ yra organizuojamas konkursas. Å iuo atveju teismas konkurso teisėtumÄ revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri <...> turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti Å¡iame konkurse bei bÅ«ti įvertintiems pagal vienodas visiems iÅ¡ anksto žinomas sÄ lygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Pirmosios instancijos teismas be kita ko atsižvelgė kasacinio teismo praktikoje akcentuojamÄ skaidrumo principo svarbÄ esant vieÅ¡o konkurso teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).

28. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis ir įrodymų visetÄ , neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, negu padarė pirmosios instancijos teismas. Byloje nustatyta, kad konkurso komisija, vertindama konkurso dalyvius, dėmesį kreipė ne į žinias, bet vertino dalyvių elgesį, esant tam tikrai situacijai, įgÅ«džius ir patirtį, dalykines savybes ir gebėjimus vadovauti. Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesirėmė ieÅ¡kovo pateiktomis specialistų iÅ¡vadomis, vis dėlto jas vertino atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visetÄ .

NurodytÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo pateiktos specialistų iÅ¡vados iÅ¡ esmės negali paneigti atsakovo teisėtai sudarytos komisijos, veikusios nuostatų pagrindu, siekiant atrinkti geriausius pretendentus kitam konkurso etapui (pokalbiui su ministru) vertinimo rezultatų. Jie detaliai atskleisti ne tik raÅ¡ytiniais, bet taip pat ir kitais įrodymais – pretendentų atrankos garso įraÅ¡u, liudytojų parodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais.

29. Dėl aptartų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o apelianto argumentai, kuriais keliami netinkamo įrodymų sÄ sajumo ir pakankamumo nustatymo klausimai, yra nepagrįsti (CPK 180, 185 straipsniai). Dėl ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo vertinimo 30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Sveikatos apsaugos ministerija neteisėtai nutraukė ieÅ¡kovo darbo sutartį, nes nebuvo atsiradusi sutartyje nustatyta sÄ lyga – nebuvo į ligoninės direktoriaus pareigas, kurias laikinai ėjo ieÅ¡kovas, priimtas konkursÄ laimėjęs asmuo.

31. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ėjo ligoninės direktoriaus pareigas pagal terminuotÄ darbo sutartį. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2018 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovo darbo sutarties terminas pratęstas iki kol, kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas ligoninės direktorius.

32. Pagal DK 67 straipsnio 1 dalį, terminuota darbo sutartis – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Vadovaujantis DK 67 straipsnio 2 dalimi, terminuotos darbo sutarties terminas gali bÅ«ti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Pagal DK 69 straipsnio 1 dalį, terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytÄ atvejį. Pastarasis nagrinėjamoje byloje kilusiam Å¡alių ginčui spręsti neaktualus.

33. IeÅ¡kovas iÅ¡ pareigų atleistas 2019 m. liepos 31 d. Apie tai jis informuotas Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 19 d. įspėjimu. Sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 23 d. įsakymu priėmė konkurso laimėtojÄ D. S. dirbti ligoninės direktoriumi nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Pastarasis ir Sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. liepos 29 d. sudarė darbo sutartį, kuri įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nebegalėjo laikinai eiti ligoninės direktoriaus pareigų, nes Å¡iÄ dienÄ atsisaro jo darbo sutartyje nustatyta aplinkybė – dirbti pradėjo į direktoriaus pareigas priimtas konkurso laimėtojas (DK 67 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl to ieÅ¡kovo darbo sutarties terminas suėjo paskutinę dienÄ , buvusiÄ iki nurodytos dienos, t. y. paskutinė ieÅ¡kovo darbo diena turėjo bÅ«ti 2019 m. liepos 31 d. (trečiadienis). IeÅ¡kovo iÅ¡ pareigų atleistas nurodytÄ dienÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nepažeista ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo tvarka, todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog buvo prieÅ¡ingai atmetami kaip nepagrįsti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Apelianto nuomone, atsakovų ir trečiojo asmens D. S. bylinėjimosi iÅ¡laidas yra nepagrįstos, patirtos nesÄ Å¾iningai, todėl jų nebuvo galima priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo arba jos turėjo bÅ«ti sumažintos.

35. Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti atstovÄ . Dėl kito asmens nepagrįsto kreipimosi į teismÄ iÅ¡laidų advokato pagalbai patyręs asmuo turi teisę jas atgauti, nes prieÅ¡ingu atveju, kita Å¡alis patirtų nuostolių. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidoms, be kitų, priskiriamos taip pat ir iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisė į iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginimÄ Ä¯tvirtinta CPK 98 straipsnyje.

36. Atsakovės ir trečiasis asmuo D. S. patyrė iÅ¡laidų advokatų pagalbai, nes gynėsi nuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio, praÅ¡ymų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, atskirojo skundo, kitų procesinių praÅ¡ymų. Ä® visus ieÅ¡kovo procesinius dokumentus pateikti atsiliepimai. Ligoninė turi teisę pasitelkti advokatÄ atstovauti byloje, įvertinusi bylos pobÅ«dį ir kitas su bylas susijusias reikÅ¡mingas aplinkybes. Tai, kad ligoninėje dirba teisininkų, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad ligoninės iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ konkrečioje byloje yra nesÄ Å¾iningos ir nepagrįstos.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ligoninė nesÄ Å¾iningai naudojosi advokato pagalba ir dirbtinai didino bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad trečiasis asmuo D. S. pasitelkęs kito negu ligoninės, kurios vadovas jis yra, advokato pagalbÄ , veikė sÄ Å¾iningai, nes atribojo savo privatų interesÄ nuo ligoninės intereso. Ligoninei pasitelkiant advokatų pagalbÄ trečiasis asmuo D.

S. veikė ne kaip konkurso laimėtojas, bet kaip ligoninės vadovas. Taigi teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriais ginčijamas atsakovių ir trečiojo asmens D. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas.

37. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

38. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

40. Atmetus apeliacinį skundÄ atsakovėms iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ : VÅ¡Ä® Respublikinei Klaipėdos ligoninei – 1 173,91 Eur, Sveikatos apsaugos ministerijai – 1 391,50 Eur. Ä®vertinusi bylos apimtį, pobÅ«dį, sudėtingumÄ , advokatų darbo ir laiko sÄ naudas, teisinių paslaugų pobÅ«dį, procesinių dokumentų turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovių praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai dydis pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovėms Sveikatos apsaugos ministerijai (kodas 188603472) 1 391,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 50 ct), VÅ¡Ä® Respublikinei Klaipėdos ligoninei (kodas 191340088) – 1 173,91 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt tris eurus 91 ct) iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus