2018-11-27 Nr. AB-21637-3-61-3-03092-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-784-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03092-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo D. R. skundo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. FS-189 (toliau – ir 2018 m. kovo 9 d. sprendimas); 2) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (1.16)S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 16 d. sprendimas); 3) panaikinti VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (11.1)I-4653; 4) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 12-01-850 „Dėl reikalavimo priimti sprendimą“ (toliau – ir 2018 m. birželio 15 d. sprendimas); 5) įpareigoti Lietuvos kariuomenę, KAM ir VSDFV Šiaulių skyrių perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpos dydį už 2016 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui gimusią dukrą (L. R.) laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 10 d. įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje, o laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. šias pajamas įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti (I t., b. l. 1–22).

Pareiškėjas paaiškino, kad dėl minėtų reikalavimų 2018 m. balandžio 13 d. jis kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, kurie 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos kariuomenės 2018 m. kovo 9 d. sprendimą, VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą ir KAM 2018 m. birželio 15 d. sprendimą atsisakė priimti (I t., b. l. 197–199).

Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad praleistas terminas neatnaujintinas. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 1 d. yra atstovaujamas advokato, todėl tai, kad pareiškėjas kreipėsi ne į tą teismą, nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Atitinkamai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pareiškėjo ginčijamų sprendimų panaikinimo. Šia nutartimi teismas, be pareiškėjo nurodytų atsakovų, savo iniciatyva atsakovu byloje įtraukė VSDFV.

III. Pareiškėjas D. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą (II t., b. l. 16–34).

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos kariuomenės 2018 m. kovo 9 d. sprendimą gavo 2018 m. kovo 14 d., VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą gavo 2018 m. gegužės 18 d., o KAM 2018 m. birželio 15 d. sprendimą gavo 2018 m. birželio 18 d. Pareiškėjas pastebi, kad įstatymo nustatytais terminais aktyviai siekė apginti savo teises, inicijuodamas administracinę bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose, nuosekliai vykdė šio teismo nurodymus dėl skundo trūkumų šalinimo, po to ginčijo teismo nutartis ir laukė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjimo rezultatų. Minėtas teismas daugiau kaip 4 mėnesius pareiškėjui nenurodė jokių netinkamo teismingumo aspektų, tokių aspektų nenurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartyje.

Pareiškėjas pažymi, kad remdamasis Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties nurodymais nedelsdamas (net nelaukdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto atskirojo skundo nagrinėjimo rezultatų) pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atitinkamai, pareiškėjas šias aplinkybes prašo pripažinti svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas. Pareiškėjas pastebi, kad sąžiningai naudojosi savo teisėmis ir jas gynė, tačiau taip pat stengėsi nepiktnaudžiauti kreipimosi į teismą teise, kol nebuvo išnagrinėtas ir išspręstas pareiškėjo skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad tik gavęs Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartį (2018 m. liepos 19 d.) suprato, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir kurio teisėtumas turi būti nagrinėjamas administracinėje byloje. Pareiškėjas pažymi, kad atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties buvo išnagrinėtas tik 2018 m. liepos 10 d. (nutartis pareiškėjui įteikta tik 2018 m. liepos 16 d., t. y. prasidėjus pareiškėjo atstovės (advokatės) atostogoms). Skundžiamų sprendimų įteikimo pareiškėjui metu vis dar buvo neišspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose, todėl pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, ar atsakovų pateikti nauji sprendimai turės teisinės reikšmės, ar bus būtina juos skųsti pareiškėjo teisėms apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalimi atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos kariuomenės 2018 m. kovo 9 d. sprendimą, VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą ir KAM 2018 m. birželio 15 d. sprendimą, neatnaujinęs termino šiems aktams apskųsti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo galimybės būti ginčo objektu administraciniame teisme klausimas jau yra išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi, kurioje teismas pažymėjo, jog VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. (11.1)I-4653 atsisakyti nagrinėti skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“ reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo. Tokiu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, jei su juo nesutinka, kaip sukeliantį tiesiogines teisines pasekmes, pareiškėjas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, priėmė nagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (11.1)I-4653 panaikinimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti kiti atsisakymo priimti skundo reikalavimą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“ motyvai, nekeičia nutarties esmės teisingumo.

Pasisakydama dėl Lietuvos kariuomenės 2018 m. kovo 9 d. ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. sprendimų apskundimo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas praleido šių sprendimų apskundimo terminą ir nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti.

Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017). Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).

Pareiškėjas svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodo tai, kad aktyviai siekė apginti savo teises, inicijuodamas administracinę bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose, nuosekliai vykdė šio teismo nurodymus dėl skundo trūkumų šalinimo, po to ginčijo teismo nutartis ir laukė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjimo rezultatų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo valia pasirinkto elgesio modelio. Iš byloje esančių dokumentų bei pareiškėjo išdėstytos pozicijos matyti, jog pareiškėjas Lietuvos kariuomenės 2018 m. kovo 9 d. sprendimą ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. sprendimą gavo laiku, nuo pat pradžių nesutiko su Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos nuostata nemokėti jam tėvystės pašalpos, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas savalaikiai imtis priemonių savo galimai pažeistų teisių gynybai. Tam esminės įtakos negalėjo turėti teismų duodami nurodymai dėl skundo trūkumų šalinimo, nes jie buvo skirti padėti pareiškėjui formuluoti ginčo reikalavimus ir pateikti reikalingus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas, kuris galėjo ir turėjo žinoti administracinių aktų apskundimo tvarką ir terminus. Sutiktina su pareiškėju, kad jis buvo pakankamai aktyvus, gynė savo teises, tačiau jis savo valia pasirinko ne visai tinkamą savo teisių gynimo proceso modelį.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Lietuvos kariuomenės 2018 m. kovo 9 d. sprendimo ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. birželio 15 d. sprendimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo dėl minėtų sprendimų padavimo termino ir todėl atsisakęs priimti skundą aptariamoje dalyje, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė