2021-11-17 Nr. AB-24316-3-62-3-01182-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2431-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01182-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Gervėna“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas sodininkų bendrija „Gervėna“ (toliau – ir Bendrija, SB „Gervėna“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. balandžio 2 d. raštą Nr. SD-811 „Dėl elektros perdavimo stulpų iškėlimo (duomenys neskelbtini) g.“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 14 d. prašymą „Dėl išsiaiškinimo ir išsprendimo eismo saugumui grėsmę keliančios situacijos“ (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrijos (duomenys neskelbtini) g. kelio zonoje pastatyti 2 elektros linijų perdavimo stulpai, dėl kurių įrengimo susiaurėjo SB „Gervėna“ generaliniame plane numatytas 6 m gatvės plotis iki maždaug 2,5 m. Susiaurėjus gatvei kyla pavojus eismo saugumui, nėra galimybės prasilenkti automobiliams, taip pat atlikti gatvės remonto darbų ir pan. Pareiškėjas pateikė akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) prašymą dėl elektros stulpų iškėlimo iš kelio (gatvės) zonos. ESO nurodė, kad oro linijų rekonstravimo darbai buvo atlikti pagal 2011 m. vasario 22 d. su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) suderintą projektą, todėl ESO neturi pagrindo iškelti atramų, taip pat paaiškino galimybę tai padaryti pareiškėjo lėšomis. Pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas imtis veiksmų situacijai sureguliuoti ir eismo saugumui užtikrinti. Administracija skundžiamame Rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gatvė), priklauso Bendrijai, todėl ji elektros stulpų iškėlimo klausimus turi spręsti su ESO.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Raštas nepagrįstas jokiais argumentais ar įrodymais, patvirtinančiais Gatvės priklausomybę pareiškėjui. Pareiškėjas dar 2017 m. kovo 31 d. kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių, prašydamas pateikti informaciją apie Bendrijos teritorijoje esančių sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų, kelių ir kitos visuomeninės paskirties žemės sklypų priklausomybę. NŽT Kauno rajono skyrius 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. 7SD4473(14.7.104.) informavo, jog SB „Gervėna“ dėl bendro naudojimo žemės ir kelių turėtų kreiptis į NŽT Kauno rajono skyrių dėl žemės kaimo gyvenamojoje vietovėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti sodininkų bendrijos bendro naudojimo, rekreacijos ir kelių žemės sklypo projektą. Patvirtinus žemėtvarkos projektą, parengus žemės sklypų ribų planus ir įregistravus suformuotus žemės sklypus, Bendrija galėtų sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis. Bendrija minėtų veiksmų neatliko, o tai reiškia, kad jai keliai nepriklauso.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, Rašte išdėstytas teiginys, jog Gatvė priklauso Bendrijai ir stulpų iškėlimo klausimus pareiškėjas turi spręsti kartu su ESO, nepagrįstas nei teisės aktų normomis ar įrodymais. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų funkcijų, įstatymu priskirtų savivaldybėms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 str. 32 p.). Todėl savivaldybės atsisakymas prižiūrėti Gatvę ir užtikrinti saugų eismą vertintinas kaip jai deleguotų savivaldos funkcijų nevykdymas.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – ir SBĮ) 7 straipsnį, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: <...>, keliai, <...>. SB „Gervėna“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1992 m. kovo 19 d. Bendrijos įstatų 59 punkte nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: <...>, keliai Bendrijos teritorijoje, <...>. Sodininkų bendra teritorija Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas neregistruojama, nes ją sudaro privatūs arba naudojami valstybinės žemės sklypai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija. Bendrijos ribos ir teritorijos plotas yra nustatyti sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane ar kitame teritorijų planavimo dokumente), kuriuo privaloma vadovautis rengiant atskirų žemės sklypų kadastrų duomenų bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-706/2016, 32 p.).

7. Atsakovas teigė, kad savivaldybėms nenustatyta imperatyvi pareiga įstatymo nustatytais būdais remti savivaldybės teritorijoje veikiančias sodininkų bendrijas. Ginčo Gatvė priklauso SB „Gervėna“, jos priežiūrą vykdo Bendrija, o elektros stulpų eksploataciją ir priežiūrą vykdo ESO. Todėl atsakovas skundžiamame Rašte pagrįstai nurodė, jog Gatvė priklauso Bendrijai ir ji klausimą dėl elektros stulpų iškėlimo turi spręsti kartu su ESO.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, jog Gatvė priklauso Bendrijai, jos priežiūrą vykdo pati Bendrija.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Raštą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 322,50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius, kurie nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, ir vidaus kelius, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės (Kelių įstatymo 5 str. 7 d.). Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Teismas pažymėjo, kad nurodytos nuostatos reiškia, jog už saugaus eismo organizavimą atsako savivaldybė, tačiau šios funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais ir tai nereiškia, kad savivaldybės šioje srityje yra visiškai savarankiškos, savivaldybės savo funkcijas gali įgyvendinti tik ta apimtimi, kuri yra apibrėžta teisės aktais.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakė spręsti pareiškėjo Prašymą dėl eismo saugumui kylančios grėsmės remdamasis vieninteliu argumentu, jog ginčo Gatvė priklauso Bendrijai. Atsakovas nepasisakė ir nevertino pareiškėjo Prašymo argumentų dėl eismo saugumui kylančios grėsmės.

12. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nepagrindė skundžiamo Rašto objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Rašte nėra pasisakyta dėl pareiškėjo Prašyme nurodytų faktinių aplinkybių dėl eismo saugumo. Atsakovas priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą administracinį aktą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad svarstant pareiškėjo Prašymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei skundžiamo akto pagrįstumą.

III. 13. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir Rašto pagrįstumą. Lieka neaišku, ar Bendrijoje esantis kelias yra vietinės reikšmės ir ar kelio priežiūra bei elektros stulpų iškėlimo klausimo sprendimas yra Administracijos pareiga vien todėl, kad tai yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje.

13.2. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. TS-15 „Dėl Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintas Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašas. Ginčo Gatvės šiame sąraše nėra. Tai reiškia, kad Gatvė neperduota savivaldybei, taigi, ir kelias, esantis Gatvėje, neperduotas Administracijai.

13.3. Aplinkybė, kad Bendrijoje esančioje valstybinėje žemėje yra kelias, kurio kadastriniai matavimai galimai neatlikti, nesudaro pagrindo teigti, kad už kelio priežiūrą atsakingas atsakovas. Sodo bendrijoje esantys vidaus keliai teisiškai valdomi sodininkų bendrijų, jos tvarko šiuos kelius savo nuožiūra ir lėšomis.

13.4. Savivaldybė nenustato naudojimosi bendrojo naudojimo objektais tvarkos, nesprendžia ginčų tarp sodininkų bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų tol, kol bendrijų keliai nustatyta tvarka nebus suprojektuoti, pastatyti ir perduoti eksploatuoti Savivaldybei. Sodų kelius ir aptvėrimus prižiūri ir tiesia pačios sodininkų bendrijos savo lėšomis.

13.5. Tuo atveju, kai sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės plotuose esančius kelius, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, planuojama perduoti patikėjimo teise valdyti savivaldybėms, privaloma parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriais būtų suformuoti sodininkų bendrijose esančių kelių užimti žemės sklypai. Parengus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, turi būti atliekami minėtų žemės sklypų kadastriniai matavimai ir kelio juostų žemės sklypai bei daiktinės teisės į juos turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Kol nėra priimti atitinkami poįstatyminiai aktai, kurie patikslintų sodininkų bendrijų kelių perėmimo tvarką, nėra aišku, kokiu būdu, kokiais terminais ir kokioms institucijoms dalyvaujant savivaldybė turi vykdyti įstatyme įtvirtintą nuostatą dėl kelių perėmimo.

14. Pareiškėjas Bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Gatvė, kaip ir kiti Bendrijos keliai, nuosavybės teise priklauso valstybei. Gatvė nėra Bendrijos bendrojo naudojimo objektas, nes Bendrijai nepriklauso.

14.2. Kelio priskyrimas viešajam keliui siejamas su tam tikrais konkrečiais požymiais, o ne su formaliu kelio įtraukimu į tam tikrą sąrašą. Byloje nėra ginčo dėl faktinio Gatvės egzistavimo ar to, kad ji įtraukta į teritorijų planavimo dokumentus, jai suteiktas pavadinimas. Vien ta aplinkybė, kad ji dėl nėra įtraukta į savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą, nepaneigia šią Gatvę esant viešuoju keliu.

14.3. Vien tai, kad atsakovui nėra aiškios tam tikros įstatymų nuostatos, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis gero administravimo principo ir tinkamai išnagrinėti skundus.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą nurodo, kad apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini), yra neteisėtai pastatyti 2 elektros linijų perdavimo stulpai, dėl kurių žymiai susiaurėjo gatvė ir dėl to kyla pavojus eismo saugumui, bei prašydamas imtis veiksmų, užtikrinančių eismo saugumą dėl kelio zonoje ESO pastatytų 2 elektros linijų perdavimo stulpų, dėl kurių įrengimo žymiai susiaurėjo gatvė ir dėl to kyla pavojus eismo saugumui.

17. Ginčijamu Raštu atsakovas atsisakė tai daryti nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), priklauso SB „Gervėna“, todėl elektros stulpų iškėlimo klausimus turi spręsti pats pareiškėjas kartu su ESO.

18. Iš šių raštų turinio matyti, kad šalys skirtingai vertina bei aiškina faktinę ir teisinę situaciją, kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini) g. ir joje esančio kelio priklausomybe, o tuo pačiu ir kuriam iš jų tenka pareiga užtikrinti eismo saugumą šiame kelyje, šalinant elektros stulpus ir pan.

19. Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) g. ir jame esantis kelias (toliau – ir Kelias) yra pareiškėjui, sodininkų bendrijai „Gervėna“, priskirtoje teritorijoje.

20. SBĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).“

21. SBĮ 6 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad „Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms <...>.“

22. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad nuosavybės teisės aspektu, mėgėjų sodų teritorijai gali priklausyti žemės sklypai: 1) kurie nuosavybės teise priklauso bendrijai, jos nariams ar kitiems asmenims; 2) kuriuos bendrija, jos nariai ar kiti asmenys valdo ne nuosavybės teise, bet kitais pagrindais (pvz., patikėjimo, nuomos, panaudos teise ir pan.).

23. Teismų praktikoje aiškinant šių teisės aktų nuostatas taip pat konstatuota, kad mėgėjiško sodo teritoriją ir jos tvarkymo bendruosius reikalavimus nustato SBĮ 6 straipsnis. Šio teisės akto nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios bendriją besąlygiškai perduoti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis savivaldybėms perduodami tik bendrijų iniciatyva. Pagal tokį teisinį reglamentavimą sodininkų bendrija gali naudotis bendrojo naudojimo žeme, infrastruktūra, keliais ir gatvėmis, neperduodama jų savivaldybėms. Tokiu atveju visos tokių objektų priežiūros išlaidos turi būti dengiamos bendrijos narių ir kitų sodininkų bendrijos teritorijoje žemės sklypus turinčių asmenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021).

24. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad ginčo Gatvė ir joje esantis kelias, kurie yra priskirti pareiškėjo teritorijai ir kurie nustatyta tvarka nėra perduoti savivaldybei, priklauso pareiškėjo jurisdikcijai, o tuo pačiu įpareigoja pareiškėją šią Gatvę tvarkyti ir prižiūrėti pagal SBĮ 6 straipsnio 8 dalies ir kitų teisės aktų reikalavimus. Dėl to pareiškėjo teiginiai, kad ginčo Gatvė nepriklauso jo jurisdikcijai, nes jos nevaldo nuosavybės teise ir pan., yra nepagrįsti bei neteisingi. Ir priešingai – atsakovo Raštas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl elektros stulpų perkėlimo ir pan., šiuo aspektu yra pagrįstas ir teisingas.

25. SBĮ 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje inicijuojant naujų žemės sklypų, kurie bus naudojami keliams, formavimą, vidaus kelių (gatvių) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu“.

26. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 11 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad „Kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; 4) tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; 5) atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų; 6) Susisiekimo ministerijos nustatytais atvejais suderinti eismo organizavimą su Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija, įstaiga arba valstybės įmone.“

27. SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta ir tai, kad „Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius: 1) vadovaudamasis nacionalinėse plėtros programose suplanuotomis valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonėmis, tvirtina savivaldybės eismo saugumo užtikrinimo priemones ir projektus; 2) iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. Savivaldybės pagrįstu prašymu valstybinio administravimo subjektai turi deleguoti atstovus į savivaldybės saugaus eismo komisiją; 3) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; 4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims; 5) įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje; 6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje.“

28. Iš šių SBĮ 6 straipsnio 8 dalies, SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalies ir 11 straipsnio 7 dalies nuostatų matyti, kad eismo saugumo užtikrinimo srityje kelio savininkui arba valdytojui (šiuo atveju pareiškėjui) ir savivaldybei yra priskirtos skirtingos funkcijos pagal pobūdį ir apimtį. Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos, lyginant su kelio savininko (valdytojo) funkcijomis, yra platesnės, bendresnio pobūdžio ir apimančios ne tik savivaldybės jurisdikcijai priklausančius kelius, bet ir kelius, priklausančius kitų asmenų jurisdikcijai, kurie yra savivaldybės teritorijoje. Pavyzdžiui, savivaldybės administracijos direktorius organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse; įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje.

29. Toks savivaldybės administracijos direktoriui priskirtų funkcijų pobūdis lemia, kad į pareiškėjo prašymą dėl eismo saugumo užtikrinimo ginčo Gatvėje, turėjo būti duotas atsakymas, atitinkantis jam priskirtų funkcijų pobūdį ir kompetencijos ribas. Todėl, atsakovui to nepadarius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įpareigojo atsakovą iš naujo šiuo aspektu išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 14 d. Prašymą bei duoti atitinkamą į jį atsakymą. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas bei atmetamas. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, tačiau šioje nutartyje aptartų faktinių aplinkybių ir teisinės argumentacijos pagrindu, yra koreguojama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojančioji dalis (motyvai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys