2021-08-04 Nr. AB-15372-3-61-3-03414-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2569-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03414-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.5; 23.2; 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. A.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maniga“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija, atsakovas) 2020 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo pranešimą dėl V. A., nustojusio eiti Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pareigas, įsidarbinimo UAB „Biseris“ (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti VTEK iš naujo nagrinėti UAB „Maniga“ pranešimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas pranešimuose aiškiai nurodė, kad V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir VPIDĮ) 15 straipsnio nuostatas, nes 2020 m. liepos 3 d. V. A. atšaukus iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) vadovo pareigų, jis, nepraėjus vienerių metų „atšalimo“ terminui, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti UAB „Biseris“ vadovu;

2.2. VTEK neatskleidė, kuris asmuo Direkcijos vardu parengė atsakymą į VTEK paklausimą. Direkcijos atsakymą galėjo rengti Direkcijos darbuotojas, kuris tiesiogiai susijęs su V. A. dėl pavaldumo pastarojo vadovavimo laikotarpiu. Pareiškėjui privalėjo būti pateiktas Direkcijos atsakymas, kadangi taip užtikrinama teisė į efektyvią ir veiksmingą galimai pažeistų teisių gynybą, sudaromos prielaidos savo teiginiams ir motyvams išdėstyti, atskleidžiami VTEK sprendimo motyvai, pašalinamos arba patvirtinamos tam tikros prielaidos, kuriomis grindžiami VTEK atžvilgiu adresuojami suinteresuotų asmenų pranešimai;

2.3. UAB „Biseris“ – tai viena didžiausių Lietuvoje ir Baltijos šalyse specializuotų projektinių įmonių grupė, teikianti kompleksines susisiekimo ir civilinės infrastruktūros gerinimo paslaugas. Pagal viešo CVP IS Sutarčių registro duomenis UAB „Biseris“ su Direkcija daugelį metų sudarinėja įvairias viešųjų pirkimų sutartis. V. A. ėjo Direkcijos vadovo pareigas ir, nepraėjus vieneriems metams, pradėjo eiti tiesioginį ekonominį interesą turinčios ir su Direkcija per viešuosius pirkimus susijusios UAB „Biseris“ vadovo pareigas. Direkcijos vadovas turi ypatingai plačius administracinius įgaliojimus ne tik koordinuoti ir prižiūrėti Direkcijos veiklą, tačiau gali duoti nurodymus Direkcijos darbuotojams, kurie yra pavaldumo teisiniuose santykiuose. Direkcijos vadovas sprendžia šios įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, tarp kurių – viešųjų pirkimų planavimas, organizavimas ir vykdymas, sutarčių sudarymas. VPIDĮ 15 straipsnio nuostatos neturėtų būti aiškinamos taip, jog reikalaujama pareiškėjui įrodyti tiesioginį V. A. sprendimą ar dalyvavimą atitinkamo klausimo svarstyme. Tokias aplinkybes turi ištirti VTEK, kuri turi teises ir įgaliojimus gauti informaciją ir dokumentus iš savivaldybių ir valstybės institucijų. Kreipimasis į Direkciją, kad pastaroji atsakytų į klausimus apie V. A. veiksmus, nėra visapusiškas pareiškėjo pranešimuose nurodytų aplinkybių įvertinimas. Direkcijos atsakymas galėjo būti subjektyvus, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad Direkcijos ir UAB „Biseris“ atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo horizontaliojo ženklinimo darbų pirkimuose ir sutarčių vykdyme;

2.4. Formalus V. A. „neatstovavimas“ buvusioje darbovietėje nepašalina korupcijos ar privačių ir viešųjų interesų supainiojimo rizikos. Esamu atveju yra tikimybė, jog UAB „Biseris“ esamuose ir / ar būsimuose Direkcijos viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti kartu su kitais juridiniais asmenimis kaip partneris ar subtiekėjas. Nors išoriškai UAB „Biseris“, o tuo pačiu trečiojo suinteresuoto asmens santykis su Direkcija, gali būti maskuojamas per kitą juridinį asmenį (vadovaujantį jungtinės veiklos partnerį ar generalinį tiekėją), tai savaime nereiškia, jog automatiškai išnyktų trečiojo suinteresuoto asmens galima įtaka buvusiems pavaldiniams.

3. Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. V. A. vadovavimo Direkcijai laikotarpiu buvo laikomas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, todėl jam taikytini VPIDĮ 15 straipsnyje nustatyti apribojimai dėl įsidarbinimo. VTEK negavo duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, apie V. A., kaip Direkcijos vadovo, per paskutinius vienerius darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengtus, svarstytus ar priimtus sprendimus UAB „Biseris“, kurioje V. A. įsidarbino baigęs eiti Direkcijos vadovo pareigas, atžvilgiu. Be to, VTEK negavo duomenų apie V. A. priimtus sprendimus UAB „Biseris“ atžvilgiu ne tik kaip jie reglamentuoti VPIDĮ 15 straipsnyje, bet ir iš vis apie jokius sprendimus, kuriuos buvęs Direkcijos vadovas priėmė šio juridinio asmens atžvilgiu ir kurie galėtų būti tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su UAB „Biseris“;

3.2. Vienerių metų „atšalimo“ laikotarpis taikomas tik asmeniui, priėmusiam bent vieną iš VPIDĮ 15 straipsnyje nurodytų sprendimų. Šiuo atveju apribojimai dirbti taikomi vienerius metus skaičiuojant nuo dienos, kai einant pareigas valstybinėje tarnyboje buvo priimtas VPIDĮ 15 straipsnyje minimas sprendimas dėl juridinio asmens iki įsidarbinimo šiame juridiniame asmenyje dienos. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad V. A. nesilaikė vienerių metų „atšalimo“ laikotarpio ir tokiu būtu galbūt pažeidė nustatytą apribojimą dirbti, nebuvo pateikta;

3.3. VTEK, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo pranešimuose nebuvo pateikta duomenų apie konkrečius V. A. priimtus sprendimus, kaip jie reglamentuoti VPIDĮ 15 straipsnyje, siekdama visapusiškai įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priimti sprendimą dėl tyrimo (ne)pradėjimo, nusprendė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pati surinkti papildomus dokumentus ir informaciją. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. S-2361-(2.5);

3.4. Direkcija, atsakydama į VTEK paklausimą, 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 2E-9935 pateikė informaciją, jog V. A., eidamas Direkcijos direktoriaus pareigas, per paskutinius vienerius metus tiesiogiai nerengė, nesvarstė ir nepriėmė sprendimų, susijusių su UAB „Biseris“ veiklos priežiūra ir kontrole, arba sprendimų, kuriais UAB „Biseris“ buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitų su turtu susijusių sprendimų. Pagal Direkcijos darbo reglamentą sutartis ir raštus pasirašydavo Direkcijos direktoriaus pavaduotojas (atitinkamo departamento direktorius), kuris priimdavo sprendimus, susijusius su šių sutarčių vykdymu ir atlikdavo jų vykdymo kontrolę kompetencijos ribose;

3.5. VTEKĮ nenustato, jog pranešimą VTEK pateikę asmenys yra supažindinami ar turi teisę susipažinti su VTEK papildomai gautais ar surinktais dokumentais. VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad susipažinti su VTEK tyrimo metu gautais dokumentais ir informacija turi teisę asmuo, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas. Šiuo atveju tyrimas nebuvo pradėtas. Pareiškėjas pagal VTEKĮ 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą turi teisę gauti informaciją apie pranešimo nagrinėjimo eigą. Pareiškėjas buvo informuotas ne tik apie galutinį sprendimą, bet ir apie tai, jog VTEK, vertindama jo pranešime nurodytas aplinkybes, dėl papildomos informacijos pateikimo kreipėsi į Direkciją (2020 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr.S-2361-(2.5)), todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos;

3.6. VTEK, priešingai nei teigia pareiškėjas, neprašė Direkcijos pateikti nuomonės. Savo kreipimesi VTEK paprašė Direkcijos, kuri ir disponuoja informacija apie V. A., jam vykdžius vadovo tarnybines funkcijas, priimtus sprendimus, pateikti konkrečią informaciją, ar V. A. sprendė klausimus UAB „Biseris“ atžvilgiu, kaip jie apibrėžti VPIDĮ 15 straipsnyje;

3.7. VTEK sprendimą nepradėti tyrimo priėmė ne iškarto, o tik po papildomo kreipimosi į Direkciją, kuomet iš šios įstaigos nebuvo gauta duomenų, reikalingų tyrimui pradėti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo niekada neužėmė Direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigų. Nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. lapkričio 19 d. ėjo Direkcijos vadovo patarėjo pareigas, nuo 2017 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. buvo paskirtas laikinai einančiu direktoriaus pareigas, o nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. paskirtas į Direkcijos vadovo pareigas. Be to, pareiškėjas nurodo neteisingą V. A. atšaukimo iš Direkcijos vadovo pareigų datą. V. A. buvo atšauktas iš pareigų nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d.;

4.2. Siekiant nustatyti, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui taikytinas vienerių metų „atšalimo“ laikotarpis, būtina nustatyti ar pareiškėjas pats pateikė ar VTEK gavo įrodymų, kad V. A., būdamas Direkcijos vadovu, tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su UAB „Biseris“ priežiūra, kontrole ar sprendimus susijusius su lėšų šiai bendrovei skyrimu ar kitus, su turtu susijusius klausimus. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių duomenų, informacijos ir nepateikia įrodymų apie V. A. dalyvavimą tiesiogiai priimant sprendimus UAB „Biseris“ atžvilgiu. Priešingai, VTEK, atlikusi patikrinimą ir savarankiškai surinkusi įrodymus, Sprendime padarė pagrįstą išvadą nepradėti tyrimo;

4.3. Vadovaujantis Direkcijos nuostatais, Direkcijos direktorius nevykdo jokių tiesioginių funkcijų, susijusių su dalyvavimu, rengimu, svarstymu ar priėmimu sprendimų, priežiūros ar kontrolės, lėšų skyrimo ar turto klausimais juridinių asmenų (bylos kontekste UAB „Biseris“) atžvilgiu. V. A. neturėjo jokių teisių tiesiogiai dalyvauti priimant, rengiant, svarstant kokius nors sprendimus, susijusius su UAB „Biseris“ veiklos priežiūra ir kontrole, arba sprendimus, kuriais UAB „Biseris“ buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir piniginių fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus;

4.4. Pareiškėjo skunde nurodyti konkursai, kuriuose dalyvavo UAB „Biseris“, buvo organizuojami vietinės reikšmės kelių priežiūrai, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 4 punktu, vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Pareiškėjo skunde nurodytų viešųjų pirkimų sutarčių užsakovo funkcijas vykdo pačios savivaldybės, o ne Direkcija, tą iš esmės patvirtina ir pareiškėjas, nurodydamas, kad UAB „Biseris“ yra laimėjusi mažiausiai 12 įvairių savivaldybių skelbtų pirkimų;

4.5. Pareiškėjas nėra asmuo, kuriam įstatymų leidėjas yra pavedęs ginti viešąjį interesą, kontroliuoti asmenis, dirbančius (dirbusius) valstybinėje tarnyboje, kaip jie vykdo VPIDĮ nuostatas, todėl pareiškėjo argumentacija apie jo suinteresuotumą dėl sprendimo panaikinimo ir VTEK įpareigojimo atlikti tyrimą dėl to, kad VTEK atsisakius pradėti tyrimą galimai yra daroma žala valstybės interesams, nepagrindžia pareiškėjo suinteresuotumo ir jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, kurie turi būti apginti pareiškėjo nurodomu būdu.

5. Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad atsakovas atliko nepakankamai veiksmų, kad įsitikintų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepažeidė VPIDĮ 15 straipsnio reikalavimų. Atsakovas nepagrįstai pareigą pateikti duomenis tyrimui pradėti perkėlė pareiškėjui. Pareiškėjas ir UAB „Biseris“ yra konkurentai, dalyvauja tuose pačiuose viešuosiuose pirkimuose, todėl pareiškėjas yra tiesiogiai suinteresuotas tyrimo pradėjimu. Pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, kad trečiojo suinteresuoto asmens įsidarbinimas UAB „Biseris“ kelia abejonių dėl viešųjų ir privačių interesų pažeidimo, todėl tyrimas turėjo būti pradėtas;

6. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą VTEK ne tik vadovavosi pareiškėjo pateiktais duomenimis, bet ir pati ėmėsi veiksmų tam, kad įsitikintų, ar yra pakankamai duomenų tyrimo pradėjimui. Šiuo atveju nei pareiškėjas, nei atsakovas neturėjo pakankamai duomenų tyrimo pradėjimui dėl trečiojo suinteresuoto asmens įsidarbinimo UAB „Biseris“, pažeidžiant VPIDĮ 15 straipsnio reikalavimus, todėl buvo priimtas sprendimas nepradėti tyrimo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo, jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad jis įsidarbino UAB „Biseris“, nes Direkcija panaikino jo pareigybę ir neketino pasiūlyti kitų pareigų. Nėra jokių duomenų, kad trečiojo suinteresuoto asmens įsidarbindamas UAB „Biseris“ pažeidė VPIDĮ 15 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas siekia nepagrįstai pradėti tyrimą prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį, turint tikslą kenkti konkurentui.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, iš dalies patenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisdamas jam iš pareiškėjo 1 815 Eur.

9. Teismas nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, įvertinęs pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 2 d. pranešimo, 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešimo papildymą, VTEK 2020 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. S-2363-(2.5) Direkcijai, Direkcijos 2020 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 2E-9935 turinį, vertino, kad VTEK skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo pranešime pateikti bei VTEK papildomai surinkti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą dėl galimų VPIDĮ nuostatų pažeidimų.

10. Teismas, akcentuodamas VTEKĮ (2020 m. birželio 26 d. akto redakcija) ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, kad lyginant su VTEKĮ 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytomis asmens, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, teisėmis, pareiškėjo teisių apimtis yra siauresnė. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo teisės, įtvirtintos VTEKĮ 27 straipsnio 2 dalyje, būtų pažeistos.

11. Teismas, vadovaudamasis VPIDĮ (2020 m. birželio 26 d. akto redakcija) 15 straipsniu, pažymėjo, kad nėra ginčo, jog V. A. iki įsidarbinant UAB „Biseris“ dirbo Direkcijoje. Taip pat V. A. pradėjo dirbti UAB „Biseris“ nepraėjus vieniems metams nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos, Direkcijos vadovo pareigų. Direkcija, atsakydama į VTEK užklausą nurodė, kad V. A., eidamas Direkcijos direktoriaus pareigas, per praėjusius vienerius metus, tiesiogiai nerengė, nesvarstė ir nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su UAB „Biseris“ veiklos priežiūra ir kontrole, arba sprendimų, kuriais UAB „Biseris“ buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir piniginių fondų, ar kitų su turtu susijusių sprendimų. Pareiškėjas nepateikė nei VTEK, nei teismui skundžiamos veikos padarymo aplinkybių ir duomenų, kad Direkcija pateikė neteisingą informaciją. Teismas atmetė pareiškėjo abejones ir svarstymus, kad buvęs Direkcijos vadovas, palikęs valstybės tarnybą, gali daryti įtaką buvusiems pavaldiniams dėl jo dabar vadovaujamos įmonės veiklos priežiūros ir kontrolės, arba gali daryti įtaką sprendimams, kuriais UAB „Biseris“ buvo ar bus skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir piniginių fondų, ar kitų su turtu susijusių sprendimų.

12. Teismas, įvertinęs ginčo metu galiojusių Direkcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 (neteko galios nuo 2020 m. rugsėjo 9 d.), 20 ir 21 punktų turinį, nustatė, kad Direkcijos vadovo funkcijos buvo Direkcijos veikloje, o Direkcijos direktoriaus pavaduotojų funkcijos – direkcijos administravimo srityse, t. y. Direkcijoje buvo padalintos vadovui ir pavaduotojams priskirtos funkcijos.

13. Teismas nenustatė, kad VTEK netinkamai atliko pirminį vertinimą dėl pareiškėjo pateiktos informacijos pakankamumo pradėti ir atlikti tyrimą dėl galimo VPIDĮ nuostatų pažeidimo. Atsakovas ne tik reikalavo, kad duomenis pateiktų pareiškėjas, bet ir pats rinko duomenis dėl pareiškėjo pateiktų pareiškime argumentų patikrinimo. Nenustatęs jokių duomenų apie skundžiamos veikos padarymo aplinkybes (kad V. A. pažeidė VPIDĮ 15 straipsnio reikalavimus), teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai nepradėjo ir neatliko tyrimo.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl Direkcijos vardu atsakymą pateikusio darbuotojo galimo šališkumo. Pažymėjo, kad VTEK skundžiamą sprendimą priėmė ne tik vadovaudamasi Direkcijos pateikta informacija, tačiau ir pareiškėjo pateiktais duomenimis, atlikusi pirminį jų vertinimą dėl pakankamumo pradėti tyrimą. Akcentavo, kad tyrimas gali būti pradedamas tik tuomet, kai yra patvirtintų duomenų apie galimai padarytą skundžiamą veiką (jos apibūdinimas, padarymo laikas ir kitos faktinės aplinkybės), kadangi nepagrįstas tyrimo pradėjimas gali sukelti neigiamų pasekmių tiek pareiškėjo, tiek ir asmens, dėl kurio veikos pradedamas tyrimas, reputacijai bei statusui. Viešojo administravimo institucija šioje situacijoje visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertino tiek pareiškėjo pateiktus duomenis, tiek ir savo surinktus ir pagrįstai sprendė nepradėti tyrimo. Pareiškėjas, teigdamas, jog nebuvo atliktas visapusiškas duomenų įvertinimas, nenurodė kuris pareiškėjo pranešimų aspektas nebuvo įvertintas.

15. Teismas priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo naikinti VTEK sprendimą.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens V. A. pateiktus patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodančius dokumentus, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, patvirtinančių išrašytos sąskaitos už atstovavimą teismo posėdyje apmokėjimą ir tai, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą neviršija maksimalaus dydžio, trečiojo suinteresuoto asmens prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš pareiškėjo 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, jei toks reikalavimas nebūtų tenkintas, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistų atstovavimo išlaidų ir šių atstovavimo išlaidų nepriteisti, taip pat priteisti iš VTEK patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismo sprendime nurodomos Direkcijos 2020 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 2E-9935 ištraukos, iš kurių galima spręsti, kad VTEK turėjo papildomai analizuoti susiklosčiusią situaciją dėl Direkcijos valdymo struktūros ir V. A. duodamų nurodymų, pavedimų, įgaliojimų pavaldumo teisiniuose santykiuose esantiems darbuotojams, t. y. pavaduotojams, kurie laikomi departamentų direktoriais. Šiame Direkcijos rašte, be kita ko, nurodyta, kad pagal Direkcijos darbo reglamentą sutartis ir raštus pasirašydavo tą Direkcijos veikos sritį kuruojantys Direkcijos direktoriaus pavaduotojas (atitinkamo departamento direktorius), kuris atitinkamai priimdavo sprendimus, susijusius su šių sutarčių vykdymu ir atlikdavo jų vykdymo kontrolę kompetencijos ribose;

18.2. Įvertinus Direkcijos 2020 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. S-2363-(2.5.) turinį, VTEK iš Direkcijos negavo konkrečių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, jog VTEK raštu kreipėsi į Direkciją, o pastaroji raštu patvirtino, kad V. A. savo veikloje neatliko VPIDĮ 15 straipsnyje įtvirtintų veiksmų einant Direkcijos vadovo pareigas, nėra pakankamas ir išsamus pareiškėjo pranešimuose nurodytų aplinkybių tyrimas;

18.3. Nagrinėjamu atveju atsisakymas pradėti tyrimą sutapatintas su VTEK sprendimu pripažinti, kad asmuo nepažeidė VPIDĮ nuostatų. Vien Direkcijos atsakymo gavimas nėra pakankamas pagrindas neatlikti tyrimo, neįvertinus Direkcijos struktūros ir negavus jokių įgaliojimų, pavedimų, kitokių dokumentų, kurių pagrindu V. A. pavaduotojams pavedė sudaryti sutartis;

18.4. VTEKĮ nenustato pareigos pareiškėjui įrodyti konkretų VPIDĮ nuostatų pažeidimą ar visiškai aiškias ir neabejotinas aplinkybes. Ši pareiga yra tam tikra prasme perkelta VTEK. Pareiškėjui nėra iškeltas reikalavimas įrodyti visas aplinkybes dėl asmens veiksmų ryšium su VPIDĮ nuostatų pažeidimu. Minėta teisės norma nustato pareigą nurodyti, o ne įrodyti atitinkamas aplinkybes. Tyrimas nepradedamas, jei pareiškėjas apskritai nenurodo duomenų, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo;

18.5. VTEK neatsižvelgė į Direkcijos atsakymo turinį ir Direkcijos valdymo struktūrą. Direkcijos nuostatai patvirtina, kad V. A. tiesiogiai įgaliodavo pavaduotojus pasirašyti viešųjų pirkimų sutartis ir (ar) atlikti kitokius pareigybės apimtyje esančius veiksmus. Pareiškėjas neturi tokių teisių ir priemonių, kad galėtų gauti per paskutinius V. A. darbo metus Direkcijoje išduotus įgaliojimus pavaduotojams. Iš kitos pusės, įgaliojimai galėjo būti išduoti anksčiau nei prieš vienerius metus, tačiau tai nepaneigtų galimo V. A. intereso ir sąsajų su UAB „Biseris“. Tokioje situacijoje susiduriama su VTEKĮ ir VPIDĮ nuostatų aiškinimo problema. Vienąsyk, pareiškėjui keliami reikalavimai nurodyti tik veikos apibūdinimą ir aplinkybes. Kita vertus, VTEK, atsisakydama pradėti tyrimą, neįvertino Direkcijos veiklos pobūdžio ir valdymo struktūros;

18.6. Pagal teismo sprendimą bei VTEK poziciją seka, kad valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas įgaliojimų ar pavedimų pagrindu gali nurodyti sudaryti viešųjų pirkimų sutartis su privačiu juridiniu asmeniu, į kurį, nepraėjus vienerių metų „atšalimo“ laikotarpiui, įsidarbina. Tuomet VPIDĮ 15 straipsnio nuostata taikoma visiems Direkcijos valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims (ir kitiems VPIDĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims), tačiau ne vadovui, nes šis nepriima tiesioginio sprendimo dėl institucijos valdymo struktūros. VPIDĮ nuostata negali būti aiškinama siaurai, pašalinant valstybės tarnyboje dirbančio asmens atsakomybę;

18.7. Pareiškėjas negalėjo įrodyti konkretaus V. A. VPIDĮ pažeidimo dėl Direkcijos organizacinės struktūros, tačiau išsamiai išdėstė, kaip buvo priimami sprendimai, kokios viešųjų pirkimų sutartys buvo sudarytos. Jei sutikti su teismo sprendimu, tuomet vienintelė galimybė pareiškėjui apibūdinti V. A. VPIDĮ nuostatų pažeidimus būtų pateikti paties V. A. per pastaruosius vienerius metus pasirašytą sutartį (-is) su UAB „Biseris“. Tai būtų galima padaryti analizuojant duomenis CVP IS Sutarčių duomenų bazėje. Tačiau tokios sutarties neradus dėl Direkcijos veiklos struktūros (sutartis pasirašo pavaduotojai), susiklosto situacija, jog VPIDĮ nuostatos Direkcijos vadovui netaikytinos dėl įstaigos veiklos struktūros ir įgaliojimų perdavimo pavaldiniams. Pareiškėjas neturi kitų įgaliojimų surinkti daugiau informacijos. Šiuo atveju VTEKĮ netinkamai pasinaudojo VTEKĮ 18 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis ir apsiribojo Direkcijos atsakymo įvertinimu;

18.8. Bylos dalyką sudaro VTEK atsisakymas pradėti tyrimą, o ne skundas dėl netinkamai atlikto tyrimo. Tai patvirtina, kad pareiškėjas neprivalėjo įrodyti konkrečių ir neginčytinų aplinkybių dėl V. A. veiklos;

18.9. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Direkcijos atsakymą galėjo rengti Direkcijos darbuotojas, kuris tiesiogiai susijęs su V. A., būtent dėl pavaldumo pastarojo vadovavimo laikotarpiu. Tačiau VTEK, negavusi nei vieno V. A. išduoto dokumento savo pavaduotojams, tokios išvados negalėjo padaryti. Nepatikrinus vidinių Direkcijos dokumentų, asmens, rengusio atsakymą, šališkumas nėra paneigtas.

18.10. Nagrinėjamu atveju visumoje nebuvo įvertinti Direkcijos nuostatų 20.7 ir 20.12 papunkčiuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas, Direkcijos veiklos struktūra ir valdymo schema;

18.11. Teismas nepagrįstai į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė V. A. ir jam priteisė atstovavimo išlaidas. Pareiškėjo skundas VTEK buvo susijęs su V. A. galimu VPIDĮ nuostatų pažeidimu. Pagal pareiškėjo skundą ir jo papildymą VTEK tyrimo nepradėjo, todėl V. A. nedalyvavo VTEK parengiamuosiuose veiksmuose ir neįgijo jokių teisių. Pareiškėjo skundas teismui ir skunde išdėstyti reikalavimai buvo akivaizdžiai susiję tik su VTEK nepagrįstu atsisakymu pradėti tyrimą dėl V. A. galimo VPIDĮ nuostatų pažeidimo. Teismo sprendimas neturi įtakos V. A. teisėms ir pareigoms.

19. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. VTEK po kreipimosi į buvusią V. A. darbovietę bei Direkcijos atsakymo gavimo pagal jai, o ne Direkcijai, kaip teigia pareiškėjas, priskirtiną kompetenciją priėmė sprendimą nepradėti tyrimo;

19.2. Pagal VPIDĮ 15 straipsnio formuluotę turi būti gauta duomenų apie tiesioginį asmens, dėl kurio įsidarbinimo keliamos abejonės, dalyvavimą rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su juridiniu asmeniu. Sprendimai, kuriuos juridinio asmens atžvilgiu, be atskiro vadovo įpareigojimo / pavedimo, atsižvelgiant į vidaus tvarkos taisykles, darbo reglamentavimą ir pan., priėmė jam pavaldūs asmenys, negali būti prilyginami pagal VPIDĮ 15 straipsnį tiesioginiam paties vadovo dalyvavimui tokių sprendimų priėmime. Direkcijos atsakyme buvo nurodoma, jog pagal Direkcijos darbo reglamentą sutartis ir raštus pasirašydavo tą Direkcijos veiklos sritį kuruojantys Direkcijos direktoriaus pavaduotojas (atitinkamo departamento direktorius), kuris atitinkamai priimdavo sprendimus, susijusius su šių sutarčių vykdymu ir atlikdavo jų vykdymo kontrolę kompetencijos ribose;

19.3. VTEK pagal VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą suteikta teisė nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nenurodyti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo;

19.4. Vien tik aplinkybė, kad asmuo, pasibaigus tarnybai, įsidarbino juridiniame asmenyje, nesant duomenų apie šio juridinio asmens atžvilgiu priimtus tiesioginius sprendimus, negali būti laikoma pakankama pradėti tyrimą dėl galimų VPIDĮ 15 straipsnio nuostatų pažeidimų. VPIDĮ 15 straipsnio turinys reikalauja konkrečių duomenų apie priimtus sprendimus ir nesuteikia teisės VTEK vadovautis prielaidomis. Jeigu VTEK būtų pateikta duomenų apie V. A. dalyvavimą priimant sprendimus UAB „Biseris“ atžvilgiu, arba tokią informaciją VTEK būtų gavusi iš Direkcijos, tuomet būtų galima daryti išvadą, kad buvo pagrindas pradėti tyrimą dėl galimų VPIDĮ 15 straipsnio nuostatų pažeidimų;

19.5. Pareiškėjui pateiktame 2020 m. spalio 1 d. rašte Nr. S-2564-(2.5) nurodoma, kad negauta duomenų, reikalingų tyrimo pradėjimui, o ne daroma išvada, kad VPIDĮ nuostatos nebuvo pažeistos. Tokį sprendimą VTEK gali priimti tik vadovaudamasi VTEKĮ 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kai yra pradėtas ir atliktas tyrimas. Minėtame rašte pareiškėjui išaiškinta, kad nustačius naujas aplinkybes ir faktus bei pateikus objektyvios tyrimui pradėti reikalingos informacijos, pranešime nurodytos aplinkybės gali būti svarstomos pakartotinai;

19.6. Konkrečių, faktais paremtų duomenų, kad V. A., jau dirbdamas UAB „Biseris“, VPIDĮ 17 straipsnyje nurodytų atstovavimo apribojimų nesilaikė, pareiškėjo pranešime nebuvo pateikta;

19.7. Kai sutartys su juridiniu asmeniu yra pasirašomos pagal nustatytą įstaigos darbo organizavimo tvarką, be atskiro vadovo pavedimo ar įpareigojimo pavaldiniui tokias sutartis pasirašyti, negali būti prilyginami tiesioginiam vadovo dalyvavimui sprendimų priėmime. Vadovo sprendimas pavesti pavaldiniui kuruoti atitinkamą bendrą sritį negali būti pagal VPIDĮ 15 straipsnio nuostatas prilyginamas tiesioginiam sprendimui konkretaus juridinio asmens atžvilgiu;

19.8. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė apie galbūt seniau nei prieš vienerius metus priimtus sprendimus nėra reikšminga, kadangi vertinimui svarbūs tik per paskutinius vienerius darbo metus priimti sprendimai;

19.9. Vertinant aplinkybes, susijusias su galimais VPIDĮ 15 straipsnio nuostatų pažeidimais, nėra svarbu, kokias pareigas asmuo, dirbdamas valstybinėje tarnyboje užėmė, pakanka aplinkybės, kad eitos pareigos buvo prilyginamos VPIDĮ 2 straipsnio 5 dalyje išvardintoms. Todėl vertinant V. A., kaip turėjusio vadovo statusą, galbūt priimtus sprendimus, negali būti taikomos jokios išimtys dėl eitų vadovaujamųjų pareigų ir taikomas griežtesnis reglamentavimas nei VPIDĮ 15 straipsnyje nustatytas;

19.10. Pareiškėjo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamam ginčui.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei, pritardamas teismo motyvams ir išvadoms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat atskiru prašymu prašo priteisti iš pareiškėjo 484 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą;

20.2. Byloje nėra ginčo dėl rašytinio įrodymo, kuriame Direkcija, atsakydama į VTEK užklausą nurodė, kad V. A., eidamas Direkcijos direktoriaus pareigas, per praėjusius vienerius metus, tiesiogiai nerengė, nesvarstė ir nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su UAB „Biseris“ veiklos priežiūra ir kontrole, arba sprendimų, kuriais UAB „Biseris“ buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir piniginių fondų, ar kitų su turtu susijusių sprendimų. Pareiškėjas nepateikė nei VTEK, nei teismui skundžiamos veikos padarymo aplinkybių ir duomenų, kad Direkcija pateikė neteisingą informaciją;

20.3. Vadovaujantis Direkcijos nuostatais, Direkcijos direktorius V. A. nevykdė jokių tiesioginių funkcijų, susijusių su dalyvavimu, rengimu, svarstymu ar sprendimų priėmimu, priežiūros ar kontrole, lėšų skyrimo ar turto klausimais UAB „Biseris“ atžvilgiu. Abejoti Direkcijos pateikta informacija VTEK nebuvo pagrindo;

20.4. Direkcijos nuostatų 20 ir 21 punktų kontekste Direkcijoje buvo atskirtos vadovui ir pavaduotojams priskirtos funkcijos. V. A., eidamas direktoriaus pareigas, neturėjo teisių priimti jokių sprendimų UAB „Biseris“ atžvilgiu;

20.5. Suinteresuoto asmens pranešime pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, VTEK turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės;

20.6. Atsakovas ne tik reikalavo, kad duomenis pateiktų pareiškėjas, bet ir pats rinko duomenis dėl pareiškėjo pateiktų argumentų. Nenustačius jokių duomenų apie skundžiamos veikos padarymo aplinkybes, VTEK pagrįstai nepradėjo ir neatliko tyrimo. Pareiškėjas nesinaudojo savo teisėmis teikti jam žinomą informaciją, tačiau ir neinformavo, kokie konkretūs veiksmai, įrodymai ar dokumentai gali patvirtinti jo pranešime VTEK įvardintas aplinkybes;

20.7. Tyrimas gali būti pradedamas tik tuomet, kai yra patvirtintų duomenų apie galimai padarytą skundžiamą veiką. VTEK visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertino tiek pareiškėjo pateiktus, tiek ir savo surinktus duomenis ir pagrįstai nusprendė nepradėti tyrimo. Pareiškėjas nenurodė, kuris pareiškėjo pranešimo aspektas nebuvo įvertintas;

20.8. Šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui, o pareiga patikrinti ir ištirti bei įvertinti pareiškėjo nurodytas konkrečias (ne hipotetines) aplinkybes tenka atsakovui. Atsakovas tinkamai naudojosi jam suteiktais įgaliojimais bei suteikta diskrecijos teise sprendžiant dėl tyrimo nepradėjimo. Pareiškėjas kreipdamasis į VTEK galimai turėjo visiškai kitus tikslus, t. y. siekti tokiu būdu kenkti konkuruojančiam subjektui;

20.9. Teismo sprendimas tiesiogiai turi ar gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, t. y. VTEK Sprendimą panaikinus ir įpareigojus VTEK pradėti tyrimą V. A. atžvilgiu. V. A. į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas teismo iniciatyva, tokiu būdu įgydamas ABTĮ numatytas teises ir pareigas, be kita ko, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Komisijos 2020 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo UAB „Maniga“ pranešimą dėl V. A., nustojusio eiti Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pareigas, įsidarbinimo UAB „Biseris“, teisėtumo ir pagrįstumo bei Komisijos įpareigojimo iš naujo nagrinėti UAB „Maniga“ pranešimą pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 2 d. pranešime (skunde) ir 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešimo (skundo) papildyme pateikti bei Komisijos papildomai surinkti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą dėl galimų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimų.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Komisija iš Direkcijos negavo duomenų, kurie paneigtų pranešime nurodytas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, jog Komisija raštu kreipėsi į Direkciją, o Direkcija raštu patvirtino, kad V. A. savo veikloje neatliko Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintų veiksmų einant Direkcijos vadovo pareigas, nėra pakankamas ir išsamus pareiškėjo pranešimuose nurodytų aplinkybių tyrimas. Komisija turėjo papildomai analizuoti susiklosčiusią situaciją dėl Direkcijos valdymo struktūros ir V. A. duodamų nurodymų, pavedimų, įgaliojimų pavaldumo teisiniuose santykiuose esantiems darbuotojams. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas nenustato pareigos pareiškėjui įrodyti konkretų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimą. Be to, pareiškėjas neturi galimybės įrodyti konkretaus V. A. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimo dėl Direkcijos organizacinės struktūros, tačiau išsamiai išdėstė, kaip buvo priimami sprendimai, kokios viešųjų pirkimų sutartys buvo sudarytos. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija tyrimo pagal pranešimą nepradėjo, teismas nepagrįstai į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė V. A. ir jam priteisė atstovavimo išlaidas.

24. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Komisiją dėl galimų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimo, susijusių su buvusio Direkcijos vadovo V. A., nustojusio eiti Direkcijos vadovo pareigas, įsidarbinimu UAB „Biseris“. Nurodė, kad V. A., nustojęs eiti Direkcijos vadovo pareigas, iškart įsidarbino UAB „Biseris“, kuri aktyviai dalyvauja Direkcijos skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, juos laimi ir sudaro pirkimo sutartis. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. papildė pirminį skundą, nurodydamas, kad V. A., nepraėjus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme įtvirtintam vienerių metų „atšalimo“ laikotarpiui, įsidarbino UAB „Biseris“, kuri savivaldybių teritorijose ženklina vietinės reikšmės kelius. Lėšas savivaldybės gauna iš Direkcijos, todėl neatmestina, kad V. A. gali daryti įtaką Direkcijoje skirstant lėšas, o savivaldybės sukurs palankias sąlygas UAB „Biseris“ laimėti vietinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų pirkimus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00322-19 pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas) dėl UAB „Biseris“ ir Direkcijos galimai neteisėtų veiksmų įgyvendinant valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų sutartis.

26. Komisija 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. S-2363-(2.5) kreipėsi į Direkciją dėl informacijos pateikimo ir paprašė nurodyti, ar V. A., buvęs Direkcijos vadovas, per paskutinius vienus metus darbo eidamas šias pareigas metus, tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su UAB „Biseris“ veiklos priežiūra ir kontrole, arba sprendimus, kuriais UAB „Biseris“ buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir piniginių fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus (pavyzdžiui, dalyvavo darbo grupių, viešųjų pirkimų komisijos veikloje, derino, vizavo ar priėmė galutinius sprendimus ir pan.). Esant duomenų, jog V. A. dalyvavo sprendžiant minėtus klausimus, susijusius su UAB „Biseris“, prašė pateikti tokį dalyvavimą pagrindžiančių dokumentų kopijas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pranešime buvo nurodyta aplinkybė, kad galimai Direkcijos sutartis su UAB „Biseris“ pasirašydavo V. A. įgalioti asmenys, prašyta pateikti ir V. A., buvusio Direkcijos vadovo, per paskutinius vienerius darbo einant šias pareigas metus, priimtus sprendimus, kuriais sutartis su UAB „Biseris“ pasirašyti buvo įgalioti kiti asmenys.

27. Direkcija, atsakydama į Komisijos paklausimą, 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 2E-9935 pateikė informaciją, jog V. A., eidamas Direkcijos direktoriaus pareigas, per paskutinius vienerius metus tiesiogiai nerengė, nesvarstė ir nepriėmė sprendimų, susijusių su UAB „Biseris“ veiklos priežiūra ir kontrole, arba sprendimų, kuriais UAB „Biseris“ buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitų su turtu susijusių sprendimų. Pagal Kelių direkcijos darbo reglamentą sutartis ir raštus pasirašydavo tą Direkcijos veiklos sritį kuruojantys Direkcijos direktoriaus pavaduotojas (atitinkamo departamento direktorius), kuris priimdavo sprendimus, susijusius su šių sutarčių vykdymu ir atlikdavo jų vykdymo kontrolę kompetencijos ribose.

28. Ginčijamu Sprendimu Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė, jog pareiškėjo pranešime pateikti bei Komisijai papildomai surinkti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą.

29. Nagrinėjamam ginčui yra aktualus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nustatantis, be kita ko, Komisijos kompetenciją, veiklos teisinius pagrindus. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nenurodyti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo. Kartu su pranešimu pateikiami turimi įrodymai, dokumentai, paaiškinimai ar kita, pareiškėjo nuomone, tyrimui reikšminga informacija (21 str. 2 d.). Spręsdama klausimą, ar pradėti tyrimą, Komisija prireikus surenka papildomus dokumentus ar informaciją arba paprašo pareiškėją juos pateikti (25 str. 2 d. 1 p.).

30. Nagrinėjamo ginčo kontekste aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės; Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016). Šių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo, kuris praneša apie galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimą, nesaisto įrodinėjimo pareiga. Priešingai, įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui, o pareiga patikrinti ir ištirti bei įvertinti pareiškėjo nurodytas konkrečias aplinkybes tenka Komisijai.

31. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas kėlė klausimą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio pažeidimo V. A., kaip buvusiam Direkcijos vadovui, per paskutinius vienus metus rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su UAB „Biseris“ veiklos priežiūra ir kontrole, arba sprendimus, kuriais UAB „Biseris“ buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir piniginių fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus.

32. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (2020 m. birželio 26 d. akto redakcija) 15 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris eidamas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

33. Nagrinėjamu atveju Komisija, siekdama įvertinti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą, pasinaudodama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teise, papildomai užklausė Direkcijos dėl pranešime nurodytų aplinkybių ir / ar V. A. tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnyje įvardintus sprendimus UAB „Biseris“ atžvilgiu.

34. Direkcijos atsakyme, pateiktame 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 2E-9935, nurodyta, kad V. A., eidamas Direkcijos direktoriaus pareigas, per praėjusius vienerius metus, tiesiogiai nerengė, nesvarstė ir nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su UAB „Biseris“ veiklos priežiūra ir kontrole, arba sprendimų, kuriais UAB „Biseris“ buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir piniginių fondų, ar kitų su turtu susijusių sprendimų. Byloje duomenų, paneigiančių šio atsakymo teisingumą ir patvirtinančių atsakymą rengusio asmens šališkumą, nėra.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Komisija turėjo papildomai analizuoti susiklosčiusią situaciją dėl Direkcijos valdymo struktūros ir V. A. duodamų nurodymų, pavedimų, įgaliojimų pavaldumo teisiniuose santykiuose esantiems darbuotojams. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju papildomos analizės būtinumui nebuvo pagrindo. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnyje kalbama apie tiesioginį asmens dalyvavimą rengiant, svarstant ar priimant sprendimus. Direkcija atsakyme nurodė, kad pagal Direkcijos darbo reglamentą sutartis ir raštus pasirašydavo tą Direkcijos veiklos sritį kuruojantys Direkcijos direktoriaus pavaduotojas (atitinkamo departamento direktorius), kuris atitinkamai priimdavo sprendimus, susijusius su šių sutarčių vykdymu ir atlikdavo jų vykdymo kontrolę kompetencijos ribose. Be to, Direkcijos vadovo ir pavaduotojams priskirtų funkcijų padalinimą patvirtina pirmosios instancijos teismo įvertintas Direkcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457, teisinis reglamentavimas: Direkcijos vadovo funkcijos Direkcijos veikloje (20 p.), o kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojų funkcijos direkcijos administravimo srityse (21 p.). Todėl nesant duomenų apie pavaldiems asmenims V. A. duotus nurodymus priimti sprendimus, kaip jie apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnyje, pavaldžių asmenų priimti sprendimai, vertinant V. A. elgesį, negali būti prilyginami V. A. tiesioginiam dalyvavimui tokių sprendimų priėmime. Be to, pritartina Komisijos pozicijai, kad vadovo sprendimas pavesti pavaldiniui kuruoti atitinkamą bendrą sritį negali būti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio nuostatas prilyginamas tiesioginiam sprendimui konkretaus juridinio asmens atžvilgiu.

36. Pagal aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas turėjo pateikti akivaizdžius duomenis, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis V. A. galbūt pateko į interesų konflikto situaciją. Pareiškėjas aplinkybės, kad nepateikė pareiškime (jo papildyme) nurodytų aplinkybių pagrindžiančių įrodymų, neginčija. Be to, pareiškėjas, akcentuodamas apribotas galimybes tokius įrodymus pateikti, nenurodė, kokie konkretūs įrodymai, kuriuos Komisija galėtų išreikalauti ir vertinti, patvirtintų jo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl V. A. suinteresuotumo yra hipotetinio pobūdžio, grįsti prielaidomis, pvz., pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad įgaliojimai V. A. pavaldiems asmenims galėjo būti išduoti anksčiau nei prieš vienerius metus, tačiau tai nepaneigtų galimo V. A. intereso ir sąsajų su UAB „Biseris“. Nesant duomenų pakankamumui apie V. A. suinteresuotumą tiesiogiai dalyvaujant priimant sprendimus UAB „Biseris“ atžvilgiu, Komisijos atsisakymas pradėti tyrimą, priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas.

37. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsisakymu pradėti tyrimą Komisija iš esmės pripažino, kad V. A. nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų. Minėta, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nustatančiu Komisijos teisę atsisakyti pradėti tyrimą. Nagrinėjamu atveju tyrimas nebuvo pradėtas ir nebuvo priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte įvardintas galimas priimti sprendimas – nepripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

38. Dėl apeliaciniame skunde įvardinto procesinio pobūdžio pažeidimo, t. y. nepagrįsto V. A. įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pažymėtina, kad teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi gali būti tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas tuo atveju, jei Komisijos Sprendimas būtų panaikintas ir Komisija įpareigota pradėti tyrimą V. A. atžvilgiu, neabejotinai turėtų įtakos trečiojo suinteresuoto asmens – V. A. – teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. spalio 22 d. nutartimi įtraukė jį į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

39. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės. Ši formuluotė, kuri siejama su trečiųjų suinteresuotų asmenų teise reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priklauso nuo to, kokią įtaką trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms turi teismo procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. ar buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl pareiškėjo iniciatyva iškeltos administracinės bylos, teismui savo iniciatyva jį įtraukus į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir jo skundą prašė atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo apginti trečiojo suinteresuoto asmens interesai, todėl, priešingai nei nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė trečiojo suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš pareiškėjo klausimą ir, atsižvelgęs į bylos baigties teisinį rezultatą, priteisė jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Aptariamu aspektu akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą pateikto apeliacinio skundo apimtyje (ABTĮ 140 str. 1 d.), dėl pirmosios instancijos teismo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistos 1 815 Eur atstovavimo išlaidų sumos nepasisako.

40. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimo iš pareiškėjo priteisimo (484 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 3 d.).

43. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

44. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

45. Trečiojo suinteresuoto asmens pateikti dokumentai patvirtina, kad V. A. advokatui sumokėjo 484 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą 2021 m. sausio 29 d., t. y. 2021 metų I ketvirtį. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2020 metų III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 1 454,8 Eur, į Rekomendacijų 8.11 punktą, nustatantį, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas yra 1,3, maksimali pareiškėjui priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą galėtų būti 1 891,24 Eur. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma – 484 Eur. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos būtų neprotingos, be to, jos neviršija Rekomendacijose nustatyto galimo priteisti maksimalaus dydžio, trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkina ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisia 484 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ trečiajam suinteresuotam asmeniui V. A. 484 Eur (keturi šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Dalia Višinskienė