9a5c43ee-e751-4fce-b2b7-98b249523a74 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2337-957/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33816-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, kaltinamajam A. G. (A. G.), jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, nukentėjusiajai L. S. (2021 m. rugsėjo 2 d. ir spalio 18 d. teisiamuosiuose posėdžiuose), vertėjams Giedriui Račkauskui, Helenai Žemaitel, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini), dirbantis taksi vairuotoju, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. G. 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo Å¡eimos nariui – sugyventinei L.

S. sudavė vienÄ kartÄ koja į kairįjį Å¡onÄ , taip padarė jai 8-9 kairės pusės Å¡onkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

2. Be to, A. G. 2021 m. kovo 27 d., apie 7.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo sugyventinei L. S. trenkė ranka ne mažiau trijų kartų į veido sritį, po to spyrė vienÄ kartÄ koja jai į sėdmenis, taip padarė poodinę kraujosruvÄ kairiame smilkinyje su kraujosruva akies obuolio junginėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame žande, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu nugaros kairėje pusėje, visiÅ¡kÄ 3-ojo apatinio danties iÅ¡ deÅ¡inės pusės iÅ¡nirimÄ , t. y. tokiais savo veiksmais L.

S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taip A. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. II. Byloje iÅ¡tirtų įrodymų esmė 3. Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir davė parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. 3.1. Dėl 2020 m. rugpjūčio 20 d. įvykio kaltinamasis parodė, kad tÄ dienÄ jis jokios jėgos nenaudojo, tik įnešė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ koridorių. TÄ dienÄ jis su nukentėjusiÄ ja sėjėjo jo bute ir apie 18-19 val. vartojo alkoholį.

Nukentėjusiajai prasidėjo pavydas, todėl jis jai liepė eiti namo. Po Å¡io žodinio konflikto jis jÄ apglėbė. Nukentėjusioji prieÅ¡inosi, bet jis apie 22 val. jÄ nešė pro duris į koridorių. Gali bÅ«ti, kad nukentėjusiÄ jÄ jis nešė pro duris 23 val. Vėliau nukentėjusioji vaikščiojo kažkur koridoriuje. Nukentėjusiajai į Å¡onÄ jis nespyrė, nežino, kodėl nukentėjusiajai lūžo Å¡onkauliai. Jam dėl to kaltinimo nereiÅ¡kė, tik pasakė, kad ligoninėje nukentėjusiajai nustatė lūžį.

Ligoninėje nukentėjusioji atsirado ne iÅ¡ karto, o ryte. Jis nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡nešė iÅ¡ buto ir pastatė, nematė, kÄ nukentėjusioji veikė, ji nuėjo į laukÄ . Medikų jo bute nebuvo. Atvyko policija ir jį iÅ¡vežė, vėliau paaiÅ¡kino, dėl ko. Byla buvo nutraukta, nes jiedu susitaikė. Tai nebuvo smÅ«gis. Nukentėjusioji prieÅ¡inosi, bandė nuo jo atsistumti rankomis ir kojomis. Teismui pagarsinus 2020 m. lapkričio 25 d. apklausos protokolÄ (1 t., b. l. 27), kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad policija komisariate pasakė, kad jis patvirtintų aplinkybes ir jam nebus keliama byla.

Nežino, kas ir kur skambino, prie jo niekas neskambino. Nežino, kur buvo nukentėjusioji apie 2 val. nakties. Su nukentėjusiÄ ja bendro Å«kio neveda, įvykio metu irgi nevedė, su nukentėjusiÄ ja susitikdavo. 2020 m. jis gyveno (duomenys neskelbtini), vienas, nukentėjusioji su juo negyveno. Nukentėjusioji gyveno netoliese, (duomenys neskelbtini) bute. Nebuvo taip, kad nukentėjusioji pas jį gyventų. Nukentėjusioji kartais pas jį nakvodavo. Už butÄ visÄ laikÄ mokėjo jis. Buvo atvejų, kad kartu su nukentėjusiÄ ja pirko maistÄ .

Nukentėjusioji kartais pas jį bÅ«davo, bet nuolat pas jį negyveno. ButÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji nuomojo, tai nėra jos sÅ«naus butas. 2020 m. lapkričio mėnesį jos sÅ«nus ten galėjo gyventi. Nukentėjusioji ir jos sÅ«nus gyveno tame bute. Nukentėjusiosios butas buvo per vienas duris nuo jo buto. Supranta, kÄ reiÅ¡kia vesti bendrÄ Å«kį, tačiau bendro Å«kio su nukentėjusiÄ ja nevedė. Jis turėjo pinigų, nukentėjusioji dirbo, kiekvienas save iÅ¡laikydavo, turėjo atskirus Å¡aldytuvus.

Jam sakė, kad reikia sumokėti gydymo iÅ¡laidas ir nebus keliama byla. Nukentėjusioji pati sumokėjo gydymo iÅ¡laidas. Jis mokėti nenorėjo, to nedarė. Nukentėjusioji atėjusi pasakė, kad jai skauda kažkÄ nugaroje. Lūžį jai nustatė praėjus 3-4 dienoms po analizuojamo įvykio. Niekas nežinojo, kad nukentėjusiajai yra lūžęs Å¡onkaulis. Jam taip pasakė, kad jis pripažintų kaltę, kad taip bus geriau, nes nebus kreipiamasi į teismÄ . Neprisimena, kuri pareigÅ«nė jam taip pasakė.

Dėl pranešimo Bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l.

19) jis negali nieko pasakyti, nežino, kÄ nukentėjusioji sakė. Apie tai, kad jai skauda nugarÄ , jis sužinojo tik sekančiÄ dienÄ . Jis nėra agresyvus, kai iÅ¡geria, yra ramus žmogus, visÄ gyvenimÄ dirba vairuotoju. Lapkričio 23 d. buvo jo gimtadienis, jiedu Å¡ventė, gėrė alų. Jie draugauja, todėl ir Å¡venčia kartu. 3.2. Dėl 2021 m. kovo 27 d. įvykio kaltinamasis parodė, kad jis su nukentėjusiÄ ja negyveno, susitikdavo beveik kiekvienÄ dienÄ , dažniausiai pas jį bute. Kai jiedu gyveno Å¡alia, nukentėjusioji dažniau ateidavo, jiedu sėdėdavo ir kalbėdavosi.

Nežino, kodėl nukentėjusioji nurodė, kad jis jai sudavė smÅ«gius. Po įvykio su nukentėjusiÄ ja jis toliau bendravo. 2021 m. kovo 26-27 d. jis turbÅ«t dirbo. Neprisimena, ar nukentėjusioji buvo atėjusi kovo 26 d. Kovo 26 d. yra (duomenys neskelbtini) gimtadienis. GalbÅ«t jiedu Å¡ventė (duomenys neskelbtini) gimtadienį. TÄ dienÄ jie galėjo susitikti ir atÅ¡vęsti. GalbÅ«t nukentėjusioji ir nakvojo pas jį. Neprisimena, kad bÅ«tų mušęs nukentėjusiÄ jÄ . 6 val. ryto jis iÅ¡eina į darbÄ , porininkas A., kuris jau yra miręs, jam atvarydavo automobilį.

Dar yra G. Ä®monėje fiksuoja, nuo kada jis pradeda dirbti. Kovo 27 d., apie 7.00 val. jis galėjo bÅ«ti darbe, bet galėjo turėti iÅ¡eiginę. Negali pasakyti, ar kovo 26 d. nukentėjusioji pas jį nakvojo. Jis jos nemušė, jeigu muÅ¡tų, visi kaimynai girdėtų. Nežino, kokiu bÅ«du nukentėjusioji neteko dantų. BÅ«na atvejų, kad nukentėjusioji pas jį nakvoja. Dabar jis pas jÄ dažniau atvažiuoja. Jo kaimynai nenori matyti nukentėjusiosios, nes jos charakteris yra agresyvus. Jo buvusi žmona D.

G. gyvena (duomenys neskelbtini), o kaimynas V. V. gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas. Jiedu su nukentėjusiÄ ja vienas kitam atleidžia, tarp jų bÅ«na žodinių konfliktų, bÅ«na, kad ji jaučia pavydÄ . Jis į tai nekreipia dėmesio. Jis buvo užsimojęs, bet nukentėjusiajai nesudavė. Nežino, kaip atsirado nukentėjusiosios sužalojimai. Nukentėjusiosios apžiÅ«ra vyko po kurio laiko. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji dar su kuo nors bendrauja, ji turi tame name draugių, tačiau nežino, ar jos kartu iÅ¡gerdavo.

Dėl vyrų nieko nežino. Su nukentėjusiÄ ja jie yra pusiau sugyventiniai. 3.3. Po nukentėjusiosios apklausos kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad vietomis nukentėjusioji pasakė neteisingai. Jis jos stipriai niekada nemuÅ¡davo. Nukentėjusioji kartais mosikuoja rankomis, todėl bÅ«na, kad jis jÄ atstumia. Negali pasakyti, kad buvo įvykis, neprisimena, kad bÅ«tų mušęs nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusiajai galėjo kliÅ«ti, jeigu ji mosikavo rankomis. Galėjo bÅ«ti, kad jis jai sudavė į veidÄ .

Nespyrė nukentėjusiajai su koja. Po liudytojos K. B. parodymų kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad minėta liudytoja beveik viskÄ gerai papasakojo. Ji pasakė, kad bus geriau, jeigu jis ir nukentėjusioji susitaikys.

4. Nukentėjusioji L. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu dėl 2020 m. rugpjūčio 20 d. įvykio parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. ji su kaltinamuoju gėrė alų. Vakare atėjo buvusi A. G. žmona ir liepė jai iÅ¡eiti, varė jÄ lauk, sakė, kad čia jos butas. Ji (t. y. nukentėjusioji) neišėjo, o išėjo buvusi kaltinamojo žmona. Buvusi kaltinamojo žmona beldė į duris, tačiau buto durų jai niekas neatidarė. Dėl viso Å¡ito su kaltinamuoju įvyko konfliktas.

Ji jam pasakė, kad pastarasis elgiasi nevyriÅ¡kai. Konflikto metu jiedu apsižodžiavo, ji gavo per veidÄ . Gavo į rankÄ , jÄ paėmė už rÅ«bų ir pakėlė, tada atidarė duris ir su deÅ¡ine koja spyrė jai į nugarÄ , kairiau. Ji nukrito koridoriuje ant kelių ir nuėjo į savo kambarį. IÅ¡ pradžių ji nukrito nuo lovos nuo smÅ«gio su koja, tuomet kaltinamasis jÄ griebė ir iÅ¡metė pro duris. Tuomet ji nuėjo pas sÅ«nų A. S. Pakeliui pas sÅ«nų ji negriuvo. Nežino, kiek buvo smÅ«gių, bet vienas smÅ«gis tikrai buvo.

Jai lūžo kairės pusės Å¡onkauliai. IÅ¡ pradžių jai skaudėjo tik truputį. Vakare ji susitiko su kaltinamuoju ir pasakė jam, kad jai skauda. TÄ pačiÄ dienÄ apie įvykį ji pranešė policijai. Galvojo, kad čia menkas sumuÅ¡imas, todėl policijai skambino ne iÅ¡ karto. Kaltinamojo buvusi žmona visada jam skambinėja ir ateina. Å iuo metu ji gyvena kartu su kaltinamuoju, maistÄ gamina ji, kaltinamasis nuolatos pas jÄ nakvoja. 2020 m. rugpjūčio 20 d, ji su kaltinamuoju vedė bendrÄ Å«kį, pusė jos daiktų buvo pas kaltinamÄ jį.

Nuomoti butai buvo parduoti, todėl ji iÅ¡sinuomojo butÄ (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai ji nuomojo butÄ , kaltinamasis kartais jai duodavo pinigų nuomai. Ji tuo metu butÄ nuomojo, bet bÅ«davo pas kaltinamÄ jį, o bute gyveno jos sÅ«nus. Tame nuomojame bute ji gyvendavo, kai susipykdavo su kaltinamuoju. Bendrajam pagalbos centrui ji skambino naktį, papasakojo, kas atsitiko. Ä® medikus ji kreipėsi praėjus pusantros dienos nuo įvykio, galvojo, kad tiesiog padarytas sumuÅ¡imas. Rugpjūčio 23 d. ji dirbo, darbas prasidėdavo 10 val. ryte ir baigdavosi 10 val. vakare.

Po darbo ji važiuodavo tiesiai pas kaltinamÄ jį, pas jį buvo jos daiktai. Ji pirkdavo maisto produktus ir atneÅ¡davo pas kaltinamÄ jį. Su kaltinamuoju konfliktų buvo daug, mano, kad juos įtakoja alkoholis. Kaltinamasis jos atsiprašė. Konflikto metu jie abu buvo neblaivÅ«s. Ji kaltinamajam atleido. Jiedu susitaikė. Jiedu buvo pas tyrėjÄ K. B., pastaroji tyrėja niekam nieko nediktavo, kaltinamasis viskÄ prisipažino, viskas buvo užfiksuota, buvo susitaikymo aktas. Kaltinamojo paprašė pasakyti visÄ teisybę, pastarasis papasakojo, kaip buvo.

Ji turėjo daugiau pinigų, kaltinamasis mažai uždirbdavo, todėl ji sumokėjo Valstybinės ligonių kasos patirtas iÅ¡laidas. Jų pinigai buvo bendri. Å iuo metu jie yra sugyventiniai, jiedu gyvena pas jÄ , nakvoja ir pas jį, ir pas jÄ . Jos daiktų daugiau yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji dėl 2021 m. kovo 27 d. įvykio parodė, kad kovo 26 d. buvo (duomenys neskelbtini) gimtadienis. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), buvo blaivi, nusipirko brendžio, apie 18-19 val. nuėjo pas kaltinamÄ jį, kartu gėrė brendį.

Gali bÅ«ti, kad pas A. G. ji nuėjo apie 17.00 val. Kaltinamajam paskambino sÅ«nus. Ji iÅ¡girdo, kad jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Vakare jiedu nesipyko. Paryčiais kaltinamajam pylėsi skambučiai iÅ¡ sÅ«naus, ji supyko, įsipylė sau 50 g ir iÅ¡gėrė, pradėjo kvailioti. Jiedu pradėjo kalbėtis, ar jų santykiai bus normalÅ«s. Kaltinamasis jai ranka, su iÅ¡orine delno dalimi sudavė tris kartus į veidÄ . Jai iÅ¡lėkė protezai. Protezas buvo užkabintas už dantų, kartu jai buvo iÅ¡plėšti ir tie dantys.

Einant pro duris kaltinamasis jai su koja įspyrė į sėdmenis. Policijai ji skambino iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono. Vėliau ji paskambino ir pasakė, kad policija nevažiuotų. Po to ji kreipėsi į T. Å evčenkos gatvę su pareiÅ¡kimu, kaltinamasis nesupranta, kad taip daryti negalima, o policijai jį skundė, nes jÄ mušė. SmÅ«gių buvo ne mažiau nei trys. Jiedu su kaltinamuoju susiskambino ir ji pastarajam atleido. Užsiregistravo pas gydytojus, susitvarkė dantis ir toliau gyvena su kaltinamuoju.

Kaltinamajam ji pretenzijų neturi, nenori, kad jam būtų blogai.

5. Liudytojas A. G. (A. G.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo jis neprisimena. 2020 m. rugpjūčio 21 d. įvykį Å¡iek tiek prisimena. Dirbo kartu su I. T., gavo praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko stipriai neblaivi pranešėja, kuri pasakė, kad jÄ sumušė sugyventinis. Sugyventinio tuo metu su ja kartu nebuvo, moteris sakė, kad jis gyvena kažkur Å¡alia. Su pranešėja buvo labai sunku susikalbėti. Buvo atvykę medikai. PareigÅ«nai akivaizdžių sumuÅ¡imų ant nukentėjusiosios nepastebėjo. Vėliau pranešėja atsisakė pareigÅ«nų ir medikų pagalbos. Neprisimena, ar nukentėjusioji minėjo, su kuo ji buvo muÅ¡ama. Nukentėjusiosios bute tuo metu nieko nebuvo. Kaltinamasis buvo kažkur Å¡alia, ne tame pačiame bute. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo blaivus, taip pat neatsimena, kÄ pastarasis sakė. Kaltinamasis nebuvo sulaikytas, nes nukentėjusioji atsisakė pareigÅ«nų ir medikų pagalbos.

6. Liudytoja I. T. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad greičiausiai ji yra mačiusi kaltinamÄ jį, bet neprisimena, kokiomis aplinkybėmis. 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas moters iÅ¡kvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, moteris pranešė, kad jÄ sumušė sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu juos (t. y. pareigÅ«nus) pasitiko stipriai neblaivi pranešėja, kuri aiÅ¡kino, kad jÄ sumušė, bet aplinkybių paaiÅ¡kinti negalėjo, kažkÄ minėjo apie Å¡onkaulius. Negali prisiminti, ar moterį mušė rankomis, ar kojomis.

Jai atrodo, kad buvo iÅ¡kviesti medikai, bet moteris atsisakė pareigÅ«nų ir medikų pagalbos. Teismui pagarsinus pirmame bylos tome, 100 lape esantį liudytojos apklausos protokolÄ , liudytoja I. T. parodė, kad taip ir buvo, kad nukentėjusioji aiÅ¡kino, jog sugyventinis spardė į inkstus, aiÅ¡kino, kad smurtas įvyko bute. Neprisimena, ar buvo smurtaujama nukentėjusiosios, ar kaltinamojo bute. Sugyventinis ir nukentėjusioji buvo rasti skirtinguose butuose, tÄ dienÄ buvo bendraujama su abiem. Kaltinamasis nurodė, kad jis nieko nedarė, buvo stipriai neblaivus.

7. Liudytoja K. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra mačiusi kaltinamÄ jį. Buvo vykdomos apklausos, papildomos apklausos, buvo daryta kaltinamojo ir nukentėjusiosios akistata. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, taip pat įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiÄ ja. Ji atliko tyrimÄ dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. įvykio, kurio metu nukentėjusiajai buvo nustatyti 8-9 Å¡onkaulių lūžiai.

Procesas baigėsi susitaikymu, asmenys pasirašė susitaikymo protokolÄ . Kadangi įtariamasis keitė parodymus, su prokurore buvo nuspręsta surengti akistatÄ . Viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nekeitė parodymų. Akistatos metu nukentėjusioji pasakė, kad pretenzijų įtariamajam neturi ir abu nori susitaikyti. Ä®tariamasis taip pat pasakė, kad jiedu susitaikė ir jis nukentėjusiosios atsiprašė. Asmenims nebuvo daromas spaudimas susitaikyti. Dokumentus apžiÅ«rėjo teismo medikai.

Nukentėjusioji su ja susisiekė telefonu ir pasakė, kad ji su sugyventiniu susitaikė, neturi jam pretenzijų, dėl lūžusių Å¡onkaulių jam atleido, gyvena toliau. Ji nukentėjusiajai pasakė, kad jie negali bendrauti. Ä®tariamasis pasakė, kad jis prisipažįsta, apmokėjo teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Ji (t. y. liudytoja K. B.) susisiekė su prokurore ir jai paaiÅ¡kino situacijÄ . Ä®tariamasis turėjo galimybę taikytis, nes anksčiau jis nebuvo teistas.

Ji įtariamajam paaiÅ¡kino, kad jeigu jis neprisipažįsta, byla bus siunčiama į teismÄ . Ä®tariamasis pasakė, kad jis prisipažįsta ir jie susitaikė. Prokurorė pasakė, kad jeigu įtariamasis pripažįsta kaltę, galimas jo susitaikymas su nukentėjusiÄ ja. Susitaikyme dalyvavo prokurorė, advokatas, vertėjas, nukentėjusioji ir įtariamasis. Jie pasirašė susitaikymo protokolÄ ir jokių pretenzijų nebuvo. Ä® komisariatÄ asmenys atvyko iÅ¡ anksto susitarę susitaikyti. Susitikimas buvo suderintas prieÅ¡ savaitę iki susitaikymo, su prokurorė, advokatu, vertėju, nukentėjusiÄ ja ir įtariamuoju. ir Po kelių mėnesių smurtas vėl pasikartojo, todėl buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas.

8. Liudytoja D. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jos buvęs sutuoktinis gyvena (duomenys neskelbtini). Neatsimena, kÄ ji veikė 2020 m. rugpjūčio 21 d. Pas buvusį sugyventinį ji užeina nuolat. Nukentėjusioji ten pastoviai bÅ«davo. Kai prisigeria, nukentėjusioji ir kaltinamasis nuolatos konfliktuoja. Nukentėjusioji ten nuomojosi butÄ . To buto Å¡eimininkas vos ja atsikratė, nes kaimynams nebuvo įmanoma ramiai gyventi dėl jos.

Nukentėjusioji ir kaltinamasis pastoviai girtuokliauja, naktį prasideda orgijos, nukentėjusioji Å¡aukia ir klykia, laksto. NesÄ monė, kad kaltinamasis jai sulaužė Å¡onkaulius, nes tie Å¡onkauliai buvo lūžę prieÅ¡ daug metų. Ji tiksliai nežino, kaip nukentėjusiajai lūžo Å¡onkauliai. Nukentėjusioji ir kaltinamasis prisigėrė, tada A. G. iÅ¡stÅ«mė jÄ Ä¯ koridorių. Ji tÄ matė, nes kai bÅ«na triukÅ¡mas, ji eina pažiÅ«rėti, kas vyksta. Viskas vyko naktį. Ji anksti keliasi į darbÄ , neprisimena, kuriÄ valandÄ tai vyko.

Buvusiam sutuoktiniui ji jokios įtakos nedarė, jiedu gyveno Å¡alia. Nukentėjusioji ir kaltinamasis ilgÄ laikÄ leisdavo kartu, kartu gėrė. Po to jie muÅ¡asi. Policija važiavo daug kartų. Nukentėjusiajai dabar negalima lankytis pas kaltinamÄ jį.

9. IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2020 m. rugpjūčio 21 d., 1.40 val. buvo gautas pranešėjos L. S. praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ dvi valandas jÄ spardė sugyventinis, skauda kairįjį Å¡onÄ , ant kÅ«no yra sumuÅ¡imų. Patikrinimo metu nustatyta, kad pranešėja buvo visiÅ¡kai neblaivi, aplinkybių paaiÅ¡kinti negalėjo, pasakė, kad jÄ spardė į inkstus jos sugyventinis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau jokių sumuÅ¡imo požymių nesimatė.

Greitoji medicinos pagalba apžiÅ«rėjo L. S., į ligoninę ji vykti atsisakė, pagalbos taip pat atsisakė. 2021 m. rugpjūčio 21 d. buvo bendrauta su L. S., kuri nurodė, kad prieÅ¡ jÄ niekas nenaudojo smurto, bÅ«dama neblaivi griuvinėjo, niekam pretenzijų neturi. 2020 m. rugpjūčio 23 d. buvo gautas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos praneÅ¡imas, kad Greitoji medicinos pagalba 2020 m. rugpjūčio 22 d., 22.28 val. pristatė L. S., kuriai diagnozuoti kairės pusės 8-9 Å¡onkaulių lūžimai.

Pastaroji paaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jÄ sumušė vyras sudavė du smÅ«gius iÅ¡ kojos į Å¡onkaulius, dėl Å¡io fakto į policijÄ nesikreipė (1 t., b. l. 19-26).

10. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. rugpjūčio 22 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. LA 2020-89750 / 1040-V-2020-140006 matyti, kad L. S. buvo diagnozuoti dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai (1 t., b. l. 63-64).

11. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo turinio matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis apžiÅ«rėjo L. S. asmens medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė tokiÄ iÅ¡vadÄ : L. S. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyti 8-9 kairės pusės Å¡onkaulių lūžiai, kurie padaryti kietu buku daiktu, riboto pavirÅ¡iaus smÅ«giniu poveikiu prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sutrikdymÄ , nes dėl Å¡onkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 66).

12. IÅ¡ 2020 m. spalio 22 d. specialisto paaiÅ¡kinimų protokolo turinio matyti, kad ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis nurodė, jog L. S. nustatyti 8-9 kairės pusės Å¡onkaulių lūžiai, padaryti smÅ«giniu, kieto, buko, riboto pavirÅ¡iaus daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per Å¡onkaulių lūžių sritį. Tačiau neatmetama ir Å¡ių Å¡onkaulių lūžių padarymo galimybė, jais atsimuÅ¡ant į kietÄ , bukÄ , riboto pavirÅ¡iaus daiktÄ (1 t., b. l. 68).

13. IÅ¡ Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad GreitÄ jÄ medicinos pagalbÄ 2020 m. rugpjūčio 21 d., 1.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), kvietė L. S., nurodydama, kad prieÅ¡ 2 val. jÄ spardė sugyventinis, skauda kairįjį Å¡onÄ , ant kÅ«no yra sumuÅ¡imų. Objektyviai vertinant paciento bÅ«klę nustatyta, kad nukentėjusioji jautė skausmÄ nugaroje. Nukentėjusioji teigė, kad jÄ sumušė sugyventinis, skauda kairės pusės Å¡onas, hematomos nėra, į ligoninę vykti atsisakė (1 t., b. l. 71).

14. Iš 2020 m. spalio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo turinio matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Šis įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 21 d. Užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Girdimas moters L. S. balsas ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo balsas. Garso įrašo trukmė – 2.47 min. Perklausomas garso įrašas Nr. 2020_08_21_01-36-45_(duomenys neskelbtini), kurio trukmė 2.47 min.

Girdimas moters L. S. (toliau - LS) balsas ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo balsas (toliau – BPC). BPC - 112, 112 klausau. LS - sveiki. BPC - taip klausau jūsų kalbėkit. LS - žinokite nežinau nuo ko pradėt, mane išspardė kojom per inkstus. BPC - koks jūsų adresas? LS - am gerai (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini) kelintas butas? LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini)? LS – taip. BPC - Vilniaus miestas, taip? LS – taip. BPC - kelintas aukštas? LS – (duomenys neskelbtini).

BPC - durų kodas ar yra? LS – nėra. BPC - nėra durų kodo laiptinėje, taip? LS - labai skausmai mane. BPC - supratau, kada čia jus taip spardė, kas? LS - prieš dvi valandas. BPC - prieš dvi valandas spardė, kas spardė? LS – sugyventinis. BPC - supratau, šiuo metu kur jis yra? LS - jis mane išmetė. BPC - kur jis šiuo metu? bute yra, kur? LS – bute. BPC - o jūs? LS - aš nuomojamam bute su sūnumi esu kartu. BPC - tai palaukite, tai kur visa tai įvyko, (duomenys neskelbtini) gatvei įvyko ar kur? LS – (duomenys neskelbtini) bute viskas įvyko.

BPC - tai (duomenys neskelbtini) name taip pat (duomenys neskelbtini) bute, taip? LS - taip taip taip. BPC – (duomenys neskelbtini) tai jis vis dar (duomenys neskelbtini) bute, taip? LS – taip. BPC - o jÅ«s (duomenys neskelbtini) jau? LS – taip. BPC - teisingai? mažamečių vaikų ten nėra pas jus? LS - ne ne ne. BPC - aha supratau, greitoji reikalinga? LS - žinokit reikalinga, nes labai, nuu mane sudaužė per inkstÄ , aÅ¡ kenčiu skausmÄ . BPC - supratau, tai kiek jums metu dabar? LS - man? BPC – taip.

LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini)? LS – taip. BPC - taip, ir kÄ skaudÄ , Å¡onÄ , kas dar? LS - nu mane apspardė per inkstus. BPC - nu aÅ¡ suprantu, bet medikams reikia žinoti, kÄ skauda jums, kurias kÅ«no vietas. Skauda Å¡onÄ ? LS - kairį Å¡onÄ , negaliu pajudėt. BPC - mhm supratau, sumuÅ¡imų ant veido ar yra kažkur? LS – ne, ant veido nėra, yra kiti sumuÅ¡imai, aÅ¡ parodysiu medikams. BPC – supratau, informuojame tuo metu pareigÅ«nus ir greitÄ jÄ , laukite tuomet (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini) lauksite taip? LS – taip.

BPC - o jūsų pavardė? LS - L. S. BPC – S. taip? LS - taip. BPC - tuojau užsirašau S., o vardas pakartokite? LS – L. BPC – L., taip? LS -taip. BPC - informuojame tuomet tarnybas, laukite gerai? Atvyks pas jus. LS – gerai, dėkoju jums. BPC - viso gero. LS – viso (1 t., b. l. 73-75).

15. IÅ¡ 2020 m. spalio 26 d. akistatos protokolo matyti, kad į akistatÄ buvo suvesti nukentėjusioji L. S. ir įtariamasis A. G. (akistatos metu dalyvavo ir įtariamojo gynėjas adv. V. Griežė). Akistatos protokole užfiksuotas asmens užduotų klausimų turinys bei asmenų atsakymų į pateiktus klausimus turinys. Klausimas L. S. Trumpai papasakokite apie konfliktÄ su sugyventiniu, įvykusį namuose 2020 m. rugpjūčio 23 d., adresu (duomenys neskelbtini) (kur bÅ«tent kilo, dėl ko kilo ir kaip baigėsi).

L. S. atsakymas: „Konfliktas įvyko pas A. namuose (duomenys neskelbtini). Konfliktas kilo dėl A. G. buvusios. Ji jam skambino nuolatos, todėl mane tai erzino, aÅ¡ supavydėjau ir visÄ savo nepasitenkinimÄ iÅ¡sakiau A. Konflikto metu aÅ¡ sėdėjau ant sofos, pasisukusi Å¡onu, atsukusi kÅ«no kairę pusę į A. Jam nepatiko, kÄ aÅ¡ pasakiau, todėl jis begulėdamas vienÄ kartÄ spyrė iÅ¡ kojos man į Å¡onÄ (tiksliai nepamenu, kuria koja spyrė), po smÅ«gio aÅ¡ nenukritau, tačiau nesulaikiau pusiausvyros ir pasirėmiau į Å¡alia esanti pufÄ , vėl atsisėdau.

Po smÅ«gio aÅ¡ likau pas jį ir po kelių valandų pajutau didelį skausmÄ , išėjau pas save į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), todėl skambinau 112. Atvyko medikai, mane apžiÅ«rėjo ir iÅ¡vežė į ligoninę. Klausimas A. G., ar girdėjote L. S. atsakymÄ , ar sutinkate su juo, jei ne, pakomentuokite. A. G. atsakymas: „Nieko pasakyti ir pakomentuoti negaliu, nes tos dienos neatsimenu, aÅ¡ nepamenu, kad galėjau smurtauti prieÅ¡ L.“. Klausimas L. S. Kaip ir kokie sužalojimai buvo padaryti konflikto metu? L.

S. atsakymas: Buvo spyris iÅ¡ kojos į kairę pusę, po ko medikai man nustatė kairės pusės 8-9 Å¡onkaulio lūžį. Klausimas A. G., ar girdėjote L. S. atsakymÄ , pakomentuokite jį. Kaip L. S. atsirado sužalojimai, kurių padarymų esate įtariamas, kada jie atsirado, L. S. konflikto metu, kur jus buvote? Atsakymas „Negaliu tiksliai pasakyti, kaip atsirado sužalojimai, nes neatsimenu, tačiau apie sužalojimus sužinojau po kelių dienų. L. S. man pati paskambino iÅ¡ ligoninės ir pasakė, kad jai nustatyti Å¡onkaulio lūžiai.

Ar turite klausimų vienas kitam? A. G. atsakymas: „jokių klausimų L. S. neturiu ir jokių pretenzijų taip pat neturiu“. L. S. atsakymas: „taip pat jokių klausimų A. G. neturiu, mes susitaikėme ir pretenzijų jam neturiu“. Klausimas advokatui Vytautui Griežei: ar gynėjas turi klausimų? Vytautas Griežės atsakymas: „Jokių klausimų neturiu“. Daugiau klausimų iš proceso dalyvių ir gynėjų nėra (1 t., b. l. 120).

16. IÅ¡ L. S. 2021 m. kovo 27 d. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad Å¡iuo pareiÅ¡kimu L. S. parodė, jog 2021 m. kovo 27 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. G. konflikto metu trenkė rankos delnu ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, spyrė vienÄ kartÄ koja į sėdmenis, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ . PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (2 t., b. l. 1).

17. IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2021 m. kovo 27 d., 7.40 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas L. S. praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jai trenkė sugyventinis, iÅ¡mušė protezus, daužė per veidÄ (2 t., b. l. 5).

18. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vados Nr. G 733/2021 (01) matyti, kad L. S. buvo padaryta poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje su kraujosruva akies obuolio junginėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimas deÅ¡iniame žande, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje pusėje, visiÅ¡kas 3 apatinio danties iÅ¡ deÅ¡inės iÅ¡nirimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ 1-3 paras iki apžiÅ«ros (apžiÅ«ra atlikta 2021 m. kovo 29 d.). Sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ , nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi savęs žalojimui ir visumoje nėra bÅ«dingi griuvimui. L. S. sužalojimų jai padarymo metu ir po to galėjo justi fizinį skausmÄ (2 t., b. l. 30-31).

19. IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stoties 2021 m. birželio 28 d. praneÅ¡imo matyti, kad 2021 m. kovo 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruotas iÅ¡kvietimas Nr. (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos brigadai vykstant į kvietimÄ , jis buvo atÅ¡auktas (2 t., b. l. 42).

20. Iš kitų objektų apžiūros protokolo turinio matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuris centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2021 m. kovo 27 d. Užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Girdimas moters L. S. balsas ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo balsas. Garso įrašo trukmė - 4.32 min. Perklausomas pirmasis garso įrašas 2021_03_27_07-35-20_(duomenys neskelbtini), kurio trukmė 4.32 min.

Girdimas L. S. (toliau - LS) ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos balsas (toliau - BPC). BPC – 112 , LS - pagalba reikalinga. BPC - kokia pagalba? greitoji. Policija? LS - viskas kartu. BPC - kas nutiko sakykite? LS - žiūrėkite protezus išmušė, čia įvyko viskas... BPC - kokius dantis išmušė? LS - dantų protezus. BPC - kas išmušė ponia? LS – sugyventinis. BPC – sugyventinis, koks čia miestas sakykite? LS – Vilnius. BPC – gatvė? LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini), jūs kartu su juo gyvenate? LS - Gyvenau, dabar išėjau, stoviu laiptinėje.

BPC - dabar, o gyvenote ilgÄ laikÄ su juo? LS – taip. BPC - aha kelintas butas? LS – (duomenys neskelbtini) aÅ¡ vat laiptinėje ir esu. BPC - tai jÅ«s? LS - pasveikino (duomenys neskelbtini) su.. BPC – palaukite. LS – (duomenys neskelbtini). BPC - ponia tai jus iÅ¡varė ar ar? LS - iÅ¡varė mane. BPC - jus iÅ¡varė? LS - dantų protezai liko pas jį. BPC – aha, o durų kodas yra laiptinėje. LS – nėra. BPC - nėra. kelintas aukÅ¡tas? LS - laiptinėje laukiu. BPC -kelintas aukÅ¡tas, ponia? LS – viskas.

BPC - kelintas aukÅ¡tas, palaukite ponia! LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini), jums trenkė sugyventinis. LS - aÅ¡ irgi jį apdraskiau teisybę pasakius. BPC – mhm. LS - nu gyniausi. BPC - o vardas, pavardė?, LS - L. S. BPC - ne jÅ«sų, sugyventinio. LS – G. BPC – kaip? LS – G., BPC – G.? ponia pakartokite nesupratau.,LS - nu aÅ¡ nežinau, pas jį liko dantų protezai. BPC - ponia... vardÄ , pavardė jÅ«sų sugyventinio? LS - A. G., BPC – A.? LS – G.

BPC – B.? LS – kaip? BPC - pavardė, B.? LS - o dieve, G. BPC - mhm ir trenkė, kur jums trenkė? LS - nu visur trenkė, protezus iÅ¡mušė. BPC – mhm… LS - dantis ir pas ji visur liko ir protezai ten liko ir iÅ¡metė kaip visada. BPC - greitoji reikalinga, taip? LS - nu nežinau kaip ji man reikalinga.. nuuu aÅ¡ į smurto centrÄ kreipsiuosi. BPC - kiek jums metų, ponia? LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini) metai, taip iÅ¡mušė, kraujuojat kur nors? LS - aÅ¡ apsitvarkiau.

BPC - Å¡iuo metu kraujuojate ar ne? LS - ne. Å iuo metu ne. BPC – aha, o vaikų ten bute nėra mažamečių? LS – nėra, čia kambarys bendrabučio tipas. BPC - mhm vaikų nėra, dėl koronos nesergat? LS - ne nesirgau tikrai, tikrinausi tikrai ne. BPC - o JÅ«sų sugyventinis? LS - tiesiog sudaužė kaip slyvÄ . BPC - o kur dar trenkė? LS - per veidÄ viskÄ darė. BPC - daužė per veidÄ . Å iuo metu iÅ¡varė jus iÅ¡ namų? o JÅ«s visada gyvenote su juo, pas jį bute Å¡itam ar Å¡ituo adresu? LS – taip.

BPC - mhm. IÅ¡varė iÅ¡ namų, jÅ«sų pavardė ponia? LS - L. S. BPC - kur jus pasitiksite?. LS - aÅ¡ ant laiptų sėdžiu. BPC - mhm ant laiptų sėdit. LS - aÅ¡ pensininkė, o man darban reikia, iÅ¡mušė protezus visus. BPC – aha, ponia, aÅ¡ jums iÅ¡kviečiau ir greitÄ ja, ir policija, gerai? ar gerai? Pasitiksit. LS – nežinau, surinkau aÅ¡ visus paskutinius, nežinau, kaip aÅ¡ pasielgsiu. BPC - aha tai laukite, tuojau atvažiuos ir policija, ir greitoji, gerai? LS - o man laiptinėje taip ir sėdėti? BPC - taip, pasitikite prie laiptinės. LS - o man į darbÄ 10 valandai, aÅ¡ pensininkė, bet dirbanti.

BPC - tai gerai ponia, laukite, tuojau atvažiuos, informuoju tarnybas ir atvažiuoja. ApžiÅ«rės jus ir policija padės iÅ¡siaiÅ¡kinti. LS – svolačius. BPC - mhm pasitikite ponia tarnybas. LS – ne pirmas kartas čia. BPC - aha pasitikite tarnybas viso gero. ApžiÅ«rėtas antrasis garso įraÅ¡as 2021_03_27_07-55-52_(duomenys neskelbtini), kurio trukmė 1.08 min. Girdimas moters L. S. (toliau - LS) ir BPC darbuotojo balsas (toliau - BPC). LS - daryk kÄ tu nori. BPC – 112. LS – gerai, čia buvo kvietimas (duomenys neskelbtini), bet žinokite aÅ¡ išėjau ir einu link namų, nes aÅ¡ bijau Å¡io žmogaus.

BPC - kur jÅ«sų namai? LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini)? LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini) kiek? LS – (duomenys neskelbtini). BPC - butas tenai yra? LS - aiÅ¡ku yra, juk gi ne laiptinėje gyvenu. BPC – (duomenys neskelbtini), koks buto numeris? LS – (duomenys neskelbtini). BPC - supratau Å¡iuo telefono numeriu policijÄ , su jumis susisiekti galės? LS – galės, be abejo, nesiruoÅ¡iu. SumuÅ¡ta visa. BPC – supratau, už kiek. LS - iÅ¡ kur aÅ¡ žinau, aÅ¡ esu (duomenys neskelbtini) gatvei.

BPC - Šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje? LS – jo. BPC – gerai, šiuo telefono numeriu greitoji ir policija neužilgo susisieks (2 t., b. l. 45-48).

21. IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo turinio matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra 2021 m. kovo 27 d. pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), Body kameros vaizdo įraÅ¡ai. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o turinio matyti, kad pareigÅ«nai ieÅ¡ko nukentėjusiosios, jos neranda, pastaroji tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių nenurodo (2 t., b. l. 50-52). III. Teismo argumentai ir iÅ¡vados Dėl A. G. kaltės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ 22. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį.

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sÄ moningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

23. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė, 2020 m. rugpjūčio 20 d. nukentėjusiosios L. S. atžvilgiu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

24. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo neigė ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu tarp jo ir nukentėjusiosios L. S. įvyko žodinis konfliktas, po kurio jis apglėbė nukentėjusiÄ jÄ , iÅ¡nešė jÄ pro buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir pastatė koridoriuje. Kaltinamojo teigimu, tuo metu nukentėjusioji prieÅ¡inosi, bandė nuo jo atsistumti rankomis ir kojomis, tačiau jis nukentėjusiajai į Å¡onÄ nespyrė ir nežino, kodėl jai lūžo Å¡onkauliai, tai nebuvo smÅ«gis. Tokius kaltinamojo A. G. parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę versijÄ , kuria kaltinamasis siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje yra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis A. G., duodamas parodymus dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos, proceso eigoje nebuvo nuoseklus. Antai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iÅ¡ pradžių savo kaltę neigė (1 t., b. l. 113), tačiau vėlesnės apklausos metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kindamas, be kita ko, ir tai, kad trenkdamas L. S. iÅ¡ kojos į kairįjį Å¡onÄ jis galėjo jai sulaužyti Å¡onkaulius (1 t., b. l. 127-128). Vėliau A.

G. savo parodymus vėl pakeitė (2 t., b. l. 77, 84) ir savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo nenuoseklumas sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti jo parodymų patikimumu ir objektyvumu, dėl Å¡ios priežasties teismas vadovaujasi tik ta kaltinamojo teisme duotų parodymų dalimi, kuri atitinka kitų byloje esančių įrodymų turinį, o kitÄ kaltinamojo parodymų dalį teismas atmeta kaip jokiais įrodymais nepagrįstÄ kaltinamojo gynybinę versijÄ .

Teismas atmeta kaltinamojo argumentus dėl galimo pareigÅ«nės spaudimo 2020 m. lapkričio 25 d. vykusios apklausos metu, kuomet jis prisipažino kaltu, kadangi tiek minėtÄ apklausÄ atlikusi policijos pareigÅ«nė K. B., tiek nukentėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis pats pripažino savo kaltę bei davė parodymus ir nei A. G., nei L. S. nebuvo daromas joks spaudimas. Be to, liudytoja K. B. teisme paaiÅ¡kino, kad į policijos komisariatÄ asmenys atvyko iÅ¡ anksto susitarę susitaikyti, susitikimas buvo suderintas prieÅ¡ savaitę iki susitaikymo.

Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu ir pats kaltinamasis patvirtino, kad liudytoja K. B. teisme beveik viskÄ gerai papasakojo, pasakė, kad bus geriau, jei jis su nukentėjusiÄ ja susitaikys, taigi teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamojo nenuoseklumÄ proceso eigoje galėjo įtakoti apklausÄ atlikusi policijos pareigÅ«nė.

26. PrieÅ¡ingai nei kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios L. S. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo gana nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ ji su kaltinamuoju jo bute, esančiame (duomenys neskelbtni), vartojo alkoholį ir tuomet tarp jų dėl buvusios kaltinamojo žmonos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis jai spyrė su deÅ¡ine koja į nugarÄ (kairiau), griebė jÄ ir iÅ¡metė pro duris. Nukentėjusiosios teigimu, iÅ¡ pradžių jai tik truputį skaudėjo, galvojo, kad sumuÅ¡imas menkas, todėl į policijÄ kreipėsi ne iÅ¡ karto, o vėliau paaiÅ¡kėjo, kad jai lūžo Å¡onkauliai.

Teismo vertinimu, tokie nukentėjusiosios L. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka faktinę situacijÄ . Tuo pačiu teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, kad nukentėjusioji L. S. galėtų apkalbėti kaltinamÄ jį A. G., apkaltinti jį nusikalstamos veikos padarymu ar turėtų kokį nors asmeninį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi ir dėl to bÅ«tų davusi neobjektyvius parodymus. IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu duotų nukentėjusiosios L.

S. parodymų matyti, kad tuo metu ji su kaltinamuoju A. G. vis dar puoselėjo artimus santykius, todėl Å¡i aplinkybė sustiprina pagrindÄ manyti, kad nukentėjusioji nebuvo suinteresuota apkalbėti kaltinamojo ir duoti jam nepalankius įrodymus. Taigi, nukentėjusiosios L. S. duoti parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, logiÅ¡ki ir gana aiÅ¡kÅ«s, todėl laikytini patikimais, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

27. Iš byloje esančio VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. rugpjūčio 22 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuoti dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai (VIII ir IX šonkaulių lūžiai kairėje) (1 t., b. l. 63-64). Iš byloje esančio policijos įvykių registro išrašo, be kita ko, matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2020 m. rugpjūčio 21 d., 1.40 val. buvo gautas pranešėjos L.

S. praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ dvi valandas jÄ spardė sugyventinis, skauda kairįjį Å¡onÄ , ant kÅ«no yra sumuÅ¡imų (1 t., b. l. 19-26). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigÅ«nė I. T. parodė, kad atvykus pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ nukentėjusioji aiÅ¡kino, kad sugyventinis jÄ spardė į inkstus, kažkÄ minėjo apie Å¡onkaulius. IÅ¡ Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės taip pat matyti, kad medikams nukentėjusioji skundėsi skausmu nugaroje, teigė, kad jÄ sumušė sugyventinis, skauda kairės pusės Å¡onas (1 t., b. l. 71).

IÅ¡ 2020 m. spalio 20 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo turinio taip pat matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. paskambinusi Bendrojo pagalbos centro numeriu, nukentėjusioji teigė, kad sugyventinis jÄ spardė kojomis per inkstus, ji kenčia skausmÄ (1 t., b. l. 73-75). Sugretinus visus Å¡iuos byloje esančius duomenis ir susiejus juos į vieningÄ visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ ir nurodytu laiku kaltinamasis A.

G. prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ , kurio pasekmė – du sulaužyti Å¡onkauliai. Teismo vertinimu, tarp minėtų byloje esančių duomenų nėra jokių esminių prieÅ¡taravimų ir jie atitinka nukentėjusiosios parodymų turinį tiek apie jos atžvilgiu smurtavusį asmenį, tiek apie fizinio smurto panaudojimo bÅ«dÄ ir gana tiksliÄ jaučiamo skausmo lokalizacijÄ .

28. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinamasis jÄ iÅ¡ buto iÅ¡stÅ«mė, o ne iÅ¡nešė ir pastatė, kaip kad nurodė pats kaltinamasis A. G., patvirtina liudytojos D. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad ji matė, kaip A. G. iÅ¡stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ koridorių. Be to, liudytoja teigė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nuolat kartu vartoja alkoholį ir po to muÅ¡asi. Teismo vertinimu, tokie liudytojos parodymai, be kita ko, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, kad bÅ«tent nukentėjusiosios, o ne kaltinamojo parodymai laikytini patikimais, atitinkančiais analizuojamos situacijos faktines aplinkybes.

29. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto Jono Mindaugo Paliulio iÅ¡vada patvirtina kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad nukentėjusiajai L. S. nustatyti 8-9 kairės pusės Å¡onkaulių lūžiai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 66).

30. Kaip jau buvo minėta, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. G. pateiktas kaltinimas dėl to, kad jis sužalojo savo Å¡eimos narį – sugyventinę L. S. Å eimos nario sÄ voka pateikta BK 248 straipsnio 2 dalyje: nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kasacinio teismo praktikoje Å¡eimos nario sÄ voka aiÅ¡kinama remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama Å¡eimos samprata. Å eimos egzistavimÄ lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra Å¡eima, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryÅ¡ius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

Sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

IÅ¡ nukentėjusiosios L. S. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu ir vėliau ji kaltinamÄ jį A. G. laikė savo sugyventiniu, motyvuodama tuo, kad ji su kaltinamuoju vedė bendrÄ Å«kį, pas kaltinamÄ jį buvo pusė jos daiktų, kaltinamasis kartais jai duodavo pinigų nuomai (nuomojame bute gyveno jos sÅ«nus ir ji, kai susipykdavo su kaltinamuoju), po darbo ji važiuodavo tiesiai pas kaltinamÄ jį, ji pirkdavo maisto produktus ir atneÅ¡davo pas kaltinamÄ jį.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus apie santykius su kaltinamuoju nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, pridurdama tai, kad juos jau ne vienerius metus siejo romantiÅ¡ki santykiai. Tuo tarpu kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytu metu nukentėjusioji pas jį negyveno, bendro Å«kio kartu nevedė, nukentėjusioji tik kartais pas jį nakvodavo, buvo atvejų, kad kartu su nukentėjusiÄ ja pirko maistÄ . Vėliau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis su nukentėjusiÄ ja yra pusiau sugyventiniai.

Visgi, tokie kaltinamojo paaiÅ¡kinimai proceso eigoje nebuvo nuoseklÅ«s ir kito. Antai, 2020 m. lapkričio 25 d. (ikiteisminio tyrimo metu) vykusios apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad jis su nukentėjusiÄ ja daugiau nei metus gyvena kartu jo namuose, juos sieja romantiÅ¡ki santykiai, jis nukentėjusiÄ jÄ laiko savo sugyventine, jiedu veda bendrÄ Å«kį, valdo bendrus finansus (1 t., b. l. 127-128). AnalogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus apie santykius su nukentėjusiÄ jÄ A. G. davė ir 2021 m. gegužės 11 d. vykusios apklausos metu, nors Å¡ios apklausos metu jis ir neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 84-85).

Teismo vertinimu, toks kaltinamojo nenuoseklumas sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti jo parodymų patikimumu ir objektyvumu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymu metu kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja artimai bendravo (juos siejo asmeninės prigimties reikalai), santykiams bÅ«dingas abipusis artumas, nukentėjusioji ne visÄ , tačiau tam tikrÄ laikÄ gyvendavo pas kaltinamÄ jį, Å¡ie santykiai nebuvo trumpalaikiai, o tęsėsi ne vienerius metus (pažymėtina, jog jie tęsėsi ir po nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, kad A.

G. buvo skirtas įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios), kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį siejo bendri buitiniai reikalai (maistÄ pirko ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji), pats konfliktas įvyko dėl Å¡eimyninių aplinkybių (dėl buvusios kaltinamojo žmonos), darytina iÅ¡vada, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ ja siejo Å¡eiminiai santykiai, t. y. jie buvo sugyventiniai. Vien tai, kad kaltinamasis nurodė nelaikantis nukentėjusiosios sugyventine, savaime nepaneigia jų Å¡eiminių ryÅ¡ių, kadangi tokia jo pozicija paneigta kitais bylos įrodymais.

31. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad A. G. 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 23.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo Å¡eimos nariui – sugyventinei L. S. sudavė vienÄ kartÄ koja į kairįjį Å¡onÄ , taip padarė jai 8-9 kairės pusės Å¡onkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

32. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Dėl A. G. kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 33. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ .

34. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę.

35. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo neigė ir parodė, kad jis neprisimena, ar nukentėjusioji 2021 m. kovo 26 d. buvo pas jį atėjusi. GalbÅ«t jis su nukentėjusiÄ ja Å¡ventė (duomenys neskelbtini) gimtadienį, tÄ dienÄ galėjo susitikti ir atÅ¡vęsti, galbÅ«t nukentėjusioji pas jį nakvojo. Kaltinamojo teigimu, jis neprisimena, kad bÅ«tų mušęs nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusiosios nemušė, nes jei muÅ¡tų, tai girdėtų visi kaimynai.

Buvo nukentėjusiajai užsimojęs, bet nesudavė, nežino, kaip atsirado nukentėjusiosios sužalojimai. Apklausos pabaigoje kaltinamasis parodė, kad jis nukentėjusiosios stipriai niekada nemuÅ¡davo, gali bÅ«ti, kad jis jai sudavė į veidÄ . Teismo vertinimu, tokie nenuoseklÅ«s kaltinamojo parodymai suponuoja iÅ¡vadÄ apie jo nenuoÅ¡irdumÄ , pačių parodymų nepatikimumÄ ir paties kaltinamojo siekį minimizuoti savo indėlį dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tokius kaltinamojo A. G. parodymus, kurie neatitinka kitų byloje esančių įrodymų turinio, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę versijÄ , kuria kaltinamasis siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje yra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas vadovaujasi tik ta kaltinamojo teisme duotų parodymų dalimi, kuri atitinka kitų byloje esančių įrodymų turinį, o kitÄ kaltinamojo parodymų dalį teismas atmeta kaip jokiais įrodymais nepagrįstÄ kaltinamojo gynybinę versijÄ .

36. PrieÅ¡ingai nei kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios L. S. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo gana nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad 2021 m. kovo 26 d., apie 17.00 val. ji nuėjo pas A. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Å¡ventė (duomenys neskelbtini) gimtadienį, kartu su kaltinamuoju vartojo brendį. Ryte tarp jų kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis jai delnu tris kartus sudavė į veidÄ , o einant pro duris įspyrė į sėdmenis.

Nukentėjusiosios teigimu, nuo smÅ«gių į veidÄ jai iÅ¡krito protezai, buvo iÅ¡plėšti dantys. Teismo vertinimu, tokie nukentėjusiosios L. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka faktinę situacijÄ . Tuo pačiu teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, kad nukentėjusioji L. S. galėtų apkalbėti kaltinamÄ jį A. G., apkaltinti jį nusikalstamos veikos padarymu ar turėtų kokį nors asmeninį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi ir dėl to bÅ«tų davusi neobjektyvius parodymus.

IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu duotų nukentėjusiosios L. S. parodymų matyti, kad tuo metu ji su kaltinamuoju A. G. vis dar puoselėjo artimus santykius, todėl Å¡i aplinkybė sustiprina pagrindÄ manyti, kad nukentėjusioji nebuvo suinteresuota apkalbėti kaltinamojo ir duoti jam nepalankius įrodymus. Taigi, nukentėjusiosios L. S. duoti parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, logiÅ¡ki ir gana aiÅ¡kÅ«s, todėl laikytini patikimais, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

37. IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusioji L. S., kviesdama policijos pareigÅ«nus, nuo pat pradžių pateikė informacijÄ apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis jai daužė per veidÄ , iÅ¡mušė protezus (2 t., b. l. 5). AnalogiÅ¡ka informacija atsispindi ir iÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo, kuris buvo suraÅ¡ytas iÅ¡klausius Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje įregistruoto skambučio garso įraÅ¡Ä (2 t., b. l. 45-48). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas, tik labiau konkretizuotas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2021 m. kovo 27 d. protokole-pareiÅ¡kime, kuriame nukentėjusioji nurodė, kad 2021 m. kovo 27 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A.

G. konflikto metu trenkė rankos delnu ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, spyrė vienÄ kartÄ koja į sėdmenis, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ . PraÅ¡o pradėto ikiteisminį tyrimÄ (2 t., b. l. 1). Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pirminiai nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai sutampa su jos proceso metu duotais parodymais, stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, kad bÅ«tent nukentėjusioji, o ne kaltinamasis, nurodė objektyvias analizuojamo įvykio aplinkybes, kurios tarpusavyje sutampa.

38. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. G 733/2021 (01) patvirtina kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad L. S. buvo padaryta poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje su kraujosruva akies obuolio junginėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimas deÅ¡iniame žande, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje pusėje, visiÅ¡kas 3 apatinio danties iÅ¡ deÅ¡inės iÅ¡nirimas. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, iÅ¡ minėtos specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ 1-3 paras iki apžiÅ«ros. Matyti, kad apžiÅ«ra buvo atlikta 2021 m. kovo 29 d., taigi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir kaltinime nurodytÄ dienÄ , t. y. 2021 m. kovo 27 d. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ , nėra. Nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi savęs žalojimui ir visumoje nėra bÅ«dingi griuvimui (2 t., b. l. 30-31).

39. Sugretinus visus Å¡iuos byloje esančius duomenis ir susiejus juos į vieningÄ visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ ir nurodytu laiku kaltinamasis A. G. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ L. S. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

40. Teismas, vadovaudamasis Å¡io nuosprendžio 30 punkte pateiktais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamÄ jį A. G. ir nukentėjusiÄ jÄ L. S. nusikalstamos veikos metu siejo Å¡eiminiai santykiai, t. y. jie buvo sugyventiniai, pagal jų parodymus kartu gyveno tai pas kaltinamÄ jį, tai pas nukentėjusiÄ jÄ .

41. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad A. G. 2021 m. kovo 27 d., apie 7.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo sugyventinei L. S. trenkė ranka ne mažiau trijų kartų į veido sritį, po to spyrė vienÄ kartÄ koja jai į sėdmenis, taip padarė poodinę kraujosruvÄ kairiame smilkinyje su kraujosruva akies obuolio junginėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame žande, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu nugaros kairėje pusėje, visiÅ¡kÄ 3-ojo apatinio danties iÅ¡ deÅ¡inės pusės iÅ¡nirimÄ , t. y. tokiais savo veiksmais L. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

42. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. IV. Bausmės skyrimo ir BK 75 straipsnio taikymo motyvai 43. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., vadovaujasi BK VIII skyriaus nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . BK 61 straipsnis, be kita ko, nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rÅ«Å¡ies bausmės minimaliu dydžiu. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

44. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, o BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

45. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai, susijęs su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, vienas iÅ¡ jų – nesunkus, o kitas – apysunkis.

46. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. G. klausimÄ , laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jo asmenybę bei Å¡io asmens elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , (2 t., b. l. 91), dirbantis (2 t., b. l. 92), anksčiau neteistas (2 t., b. l. 88-90), baustas administracine tvarka (daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus) ir turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 94-107).

47. Teismas nustato kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad drauge vartojo alkoholį, buvo neblaivÅ«s.

48. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo A. G. prieÅ¡ingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra visiÅ¡kai atsitiktinis, o alkoholio vartojimas yra vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksmų, kurie lemia jo smurtinio elgesio protrÅ«kius. Atsižvelgdamas į kaltinamÄ jį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrus Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas virÅ¡ijantis sankcijoje numatytos bausmės minimumÄ , tačiau nesiekiantis vidurkio, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ â€“ Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ areÅ¡to bausmę, kurios dydis nustatytinas virÅ¡ijantis sankcijoje numatytos bausmės minimumÄ , tačiau nesiekiantis vidurkio.

Teismo vertinimu, pagal A. G. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.

49. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę (40 parų areÅ¡to bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio nuostatomis keičiama į 40 laisvės atėmimo dienų bausmę). BK 63 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iÅ¡ pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teismas dėl pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų nesikartoja ir iÅ¡ dalies pridėdamas Å¡velnesnę bausmę atsižvelgia į nuosprendžio 45-48 punktuose iÅ¡vardintas aplinkybes. Teismo vertinimu, prie griežtesnės bausmės pridėtina vieno mėnesio dydžio Å¡velnesnės bausmės dalis.

50. Kaltinamasis A. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. 10.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. 14.39 val. (1 t., b. l. 106, 118). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

51. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Å¡ias nuostatas taikyti. Tam neprieÅ¡taravo ir valstybinis kaltintojas.

52. Aktualioje bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

53. Pažymėtina, kad A. G. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, t. y. jis padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , jam Å¡iuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų. Teismas pažymi, kad A. G. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡iuo metu dirbantis, anksčiau nėra teistas, o administracine tvarka baustas už neÅ¡iurkščius pažeidimus. Å ių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

54. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog A. G. bÅ«tina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad bÅ«tų įgyvendinta bÅ«tinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo veikos susijusios su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, o Å¡iuo metu jis su nukentėjusiÄ ja nebegyvena (Å¡iÄ aplinkybę nukentėjusioji nurodė iÅ¡ karto po teisiamojo posėdžio pabaigos, iÅ¡jungus garso įraÅ¡Ä ), todėl manytina, kad A.

G. nenusikals. Be to, Å¡is baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. G. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobÅ«džio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl A. G. taikytinos BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant pareigÄ , numatytÄ BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (smurtinį elgesį keičiančioje).

55. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b. l. 116; 2 t., b. l. 69-70) – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. V. Dėl pareikšto civilinio ieškinio 56. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,97 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios L. S. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 78-89). Iš byloje esančio pinigų perlaidos priėmimo kvito matyti, kad A.

G. 2020 m. lapkričio 20 d. atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytÄ 50,97 Eur dydžio žalÄ (1 t., b. l. 94). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieÅ¡kinys jau yra atlygintas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi jis atmestinas. VI. Dėl proceso iÅ¡laidų 57. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. G. 242,78 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 140). PraÅ¡ymas netenkinamas, kadangi A. G. gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes kaltinamasis nemoka proceso kalbos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 40 parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti tarpusavyje (prieÅ¡ tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu pakeičiant 40 parų areÅ¡to bausmę 40 dienų laisvės atėmimo bausme) ir skirti jam subendrintÄ vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti A.

G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. 10.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. 14.39 val., vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, A. G. paskirtos vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (smurtinį elgesį keičiančioje).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 50,97 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos praÅ¡ymo dėl 242,78 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iÅ¡ A. G. netenkinti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti A. G., kad: Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sÄ lygas ir individualiame probuojamojo priežiÅ«ros plane nustatytas probuojamojo priežiÅ«ros priemones, informuoti probuotojÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Marijus Kursevičius