Legislator Case Law & Legislation
2018-01-16 Nr. AB-1480-3-61-3-03890-2017-3 AI generated

2018-01-16 Nr. AB-1480-3-61-3-03890-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-01-16 Nr. AB-1480-3-61-3-03890-2017-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-01-16 Nr. AB-1480-3-61-3-03890-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas G. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – ir Alytaus skyrius) 2017 m. spalio 16 d. raštą Nr. (12.56.-A)2A-817 „Dėl pritarimo projektui“ (toliau – ir Raštas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-60-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03890-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – ir Alytaus skyrius) 2017 m. spalio 16 d. raštą Nr. (12.56.-A)2A-817 „Dėl pritarimo projektui“ (toliau – ir Raštas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo G. Š. skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Teismas pažymėjo, kad skundas administraciniam teismui turėjo būti paduotas pagal Alytaus skyriaus buveinės vietą (Birutės gatvė 3a, Alytus), patenkančią į Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją, ir išaiškino pareiškėjui, kad jis skundą gali teikti Kauno apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas G. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, jog Alytaus skyrius nėra juridinis asmuo, o yra tik struktūrinis padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, todėl jis negali būti atsakovu byloje, taigi skundas teismui turi būti paduodamas pagal Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) buveinės vietą. Be to, Alytaus skyrius neturi savo buveinės vietos, kuri būtų registruota Juridinių asmenų registre, o turi tik veiklos adresą.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad galimybė paduoti skundą pagal Alytaus skyriaus buveinės vietą yra siejama su ikiteismine ginčų nagrinėjimo procedūra, t. y. skundas pagal Alytaus skyriaus buveinės vietą gali būti paduodamas tokiu atveju, jeigu viešojo administravimo subjekto priimtas aktas buvo apskųstas aukštesniam viešojo administravimo subjektui. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus skyriaus Raštas nebuvo skųstas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka aukštesnei pagal pavaldumą viešojo administravimo institucijai, bei į tai, kad joks įstatymas nenumato tokios ikiteisminio skundimo ir ginčo nagrinėjimo galimybės, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią skundas gali būti paduodamas pagal Alytaus skyriaus buveinės vietą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką (ABTĮ 15 str. 1 d.), yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostata, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė, kai atsakovu yra viešojo administravimo subjektas, turi būti suprantama kaip įtvirtinanti skundo padavimą tiek pagal paties viešojo administravimo subjekto, tiek pagal jo teritorinio padalinio, tiek pagal teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą, t. y. skundas paduodamas pagal subjekto, priėmusio administracinį aktą ar atlikusio skundžiamus veiksmus (neveikimą) buveinės vietą. Toks aiškinimas išplaukia iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies tolesnių nuostatų, kurios aptaria skundo padavimą tais atvejais, kai administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. Pažymėtina, kad sisteminis ir loginis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo nustatyti skirtingą skundų padavimo tvarką dėl administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) teisėtumo tais atvejais, kai jis buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, ir tais atvejais, kai jis nebuvo patikrintas minėtu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. AS-582-492/2017).

Vadovaujantis nurodytu teisės aiškinimu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas