9a57d006-e29d-447b-83fe-801fac41259c · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-907-739/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00088-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.1.; 1.11.5.1.; 1.11.6.2.; 1.11.7.; 3.2.4.; 3.6.; 3.21. (S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 6d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorei, ginančiai vieÅ¡Ä jį interesÄ , L.

B.,atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Utenos skyriaus, atstovui L. K., atsakovui I. Z., jo atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«naitei, atsakovui S. Z., jo atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovams R. Z., M.Z., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei L. M.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ dėl administracinio akto panaikinimo, turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, K.

G., V.P., S. Z., R. Z., M. Z., I. Z., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, notarei L. A., notarei B. G. Teismas n u s t a t ė :              pareiÅ¡kėjas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ (toliau – pareiÅ¡kėjas), praÅ¡ymu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos(toliau – ir atsakovas, ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos(toliau – ir Lietuvos valstybė), K.

G., V. P., S.Z., R. Z., M. Z., I. Z.( toliau - ir atsakovai), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai(toliau – ir Aplinkos ministerija), notarei L. A., notarei B. G., kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ ir prašė:panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos 2014 m. birželio 26 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ dalyje, kuria O. G. atkurta nuosavybės teisė į 0,75 ha dydžio žemės sklypo dalį (vertė 878 Lt), esančiÄ 1,9171 ha dydžio vandens Å«kio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das – Å«kinei veiklai naudojami vandens telkiniai, esančiame Utenos r., Vyžuonų sen., (duomenys neskelbtini) viensėdyje (1.1. punktas) ir į 0,8170 ha dydžio žemės sklypo dalį (vertė 903 Lt), esančiÄ 3,5930 ha dydžio vandens Å«kio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das – Å«kinei veiklai naudojami vandens telkiniai, esančiame Utenos r., Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k. (1.3. punktas)(toliau – ir Sprendimas);pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 25 d.

Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarės L.A. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, kuria K. G. paveldėjo O. G. turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Utenos r., Vyžuonų sen., (duomenys neskelbtini) viensėdyje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vandens Å«kio paskirties, Å«kinei veiklai naudojami vandens telkiniai ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Utenos r., Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vandens Å«kio paskirties, Å«kinei veiklai naudojami vandens telkiniai( toliau - ir paveld4jimo teis4s liudijimas); pripažinti negaliojančiomis dalyje 2014 m. rugpjūčio 4 d.

Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. G. patvirtintÄ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014 m. spalio 6 d. susitarimÄ pakeisti sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pasiraÅ¡ytÄ K. G. įgalioto atstovo V. P., kuria I. Z. ir M. Z. įsigijo asmenine nuosavybe, o S. Z. bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, po 2500/19171 dalis vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Vyžuonų sen., (duomenys neskelbtini) viensėdyje ir po 8170/107790 dalis vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Utenos r., Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k.(toliau - ir pirkimo-pardavimo sutartis); taikyti restitucijÄ natÅ«ra, įpareigojant:4.1.

Atsakovus I. Z., M. Z. ir S. Z. su R. Z. grÄ Å¾inti valstybei:4.1.1. po 2500/19171 dalis vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Vyžuonų sen., (duomenys neskelbtini) viensėdyje;4.1.2. po 8170/107790 dalis vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k.                 4.2. Valstybę atlyginti atsakovams I. Z., M.Z. ir S. Z. su R. Z. vandens Å«kio paskirties žemės sklypų įsigijimo iÅ¡laidas – 964,45 Eur.PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme ir teismo posėdžiuose paaiÅ¡kino, kad 2015 m. kovo 4d.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra (toliau – ir ProkuratÅ«ra) gavo Aplinkos ministerijos 2015 m. kovo 3d. pareiÅ¡kimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma kreiptis į teismÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos administracinių aktų panaikinimo ir teisinių pasekmių pripažinimo neteisėtomis. Kadangi Aplinkos ministerijos pateiktų duomenų parengti praÅ¡ymÄ teismui nepakako, siekdamas surinkti praÅ¡ymo teismui parengimui bÅ«tinus duomenis, nedelsdamas kreipėsi į NŽT Utenos skyrių, VÄ® Registrų centrÄ Â dėl duomenų pateikimo. 2015m. kovo 20d. buvo gauti bÅ«tini duomenys, o praÅ¡ymas teismui pateiktas 2015m. balandžio 8d., todėl pareiÅ¡kėjas mano, kad terminas praÅ¡ymui paduoti nebuvo praleistas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad NŽT Ignalinos skyrius 2010m. spalio 21d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ buvo patvirtinta O. G. teisė atkurti nuosavybės teisę į 1,37 ha vandens telkinį, priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamam vandens telkiniui. Ignalinos skyrius iÅ¡vadÄ persiuntė NŽT Utenos skyriui. 2010m. lapkričio 11d. Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. A. iÅ¡davė liudijimÄ , kad O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinis yra jos sÅ«nus K.

G. 2011m. lapkričio 11d. Ignalinos raj. 2-jo notarų biuro notarė D. Å . patvirtino K. G. įgaliojimÄ D. Å . ir D. Å . perįgaliojimÄ V. P. tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisės atstatymo į vandens telkinį ir atlikti kitus įgaliojime aptartus veiksmus. NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2013m. rugsėjo 26d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Utenos rajono Vyžuonų seniÅ«nijos Vyžuonų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris 2014m. gegužės 23d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintas ir kuriuo suprojektuotas bendro 1,1917 ha ploto sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), numatant O.G. nuosavybėn perduoti – 0,75 ha sklypo dalį, ir bendro 3,5930 ha ploto sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), numatant O. G. nuosavybėn perduoti – 0,8170 ha sklypo dalį. Sklypų paskirtis - vandens Å«kio, naudojimo bÅ«das - Å«kinei veiklai naudojami vandens telkiniai. Žemės sklypų paženklinimÄ atliko ir riboženklių vietas pažymėjo matininkas S. Z.

NŽT Utenos skyrius patvirtino sklypų kadastro duomenis, sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinė žemės tarnyba 2014m. birželio 26d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkÅ«rė O. G. nuosavybės teisę, be kita ko, į 0,75ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,9171 ha vandens Å«kio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos r. Vyžuonų sen. (duomenys neskelbtini) viensėdyje ir į 8170 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 3,5930 ha vandens Å«kio paskirties sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Utenos r.

Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k. Paminėtus žemės sklypus pagal 2014m. liepos 25d. Ignalinos raj. I-ojo notarų biuro notarės L. A. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo K. G., kuris veikdamas per įgaliotinį V. P., minėtus vandens Å«kio paskirties žemės sklypus 2014m. rugpjūčio 4d. Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. G. patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pakeista 2014m. spalio 6d. susitarimu, pardavė I.

Z., M. Z. asmeninėn nuosavybėn ir S. Z. bendrojon jungtinėn nuosavybėn po 2500/19171 dalių vandens ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Utenos r. Vyžuonų vs., sklypo un.Nr. (duomenys neskelbtini) ir po 8170/107790 dalių vandens ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Utenos r. Sprakšių k., un. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad paveldėjimo liudijime ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo neteisingai nurodytos nekilnojamojo turto dalys. Remdamasis Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenis, pareiškėjas nurodė, jog vandens ūkio paskirties žemės sklype, kurio un.

Nr. (duomenys neskelbtini), yra Raistežerio ežeras, įregistruotas Lietuvos Respublikos upių ežerų ir tvenkinių kadastre, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), o vandens Å«kio paskirties sklype un. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ežeras Iženas, taip pat įregistruotas minėtame registre, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad minėti ežerai iki 1940 metų priklausė Lietuvos valstybei bei kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtino byloje surinkti archyviniai dokumentai.

PareiÅ¡kėjas, remdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teigė, kad Nacionalinės žemės tarnyba, priimdama SprendimÄ , kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinius: Raistežerio ir Iženo ežerus, atitinkančius Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytÄ kriterijų, t. y. iki 1940 m. nuosavybės teise priklausiusius valstybei, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 9 punkte įtvirtintos imperatyvios nuostatos.

Kadangi skundžiamas sprendimas pažeidė aukščiau iÅ¡dėstytas imperatyvias įstatymų nuostatas ir juo vandens telkiniai, buvo perduoti privačion nuosavybėn, pareiÅ¡kėjas mano, kad turi bÅ«ti ginamas vieÅ¡asis interesas ir ginčijamas Sprendimas  naikinamas, o paveldėjimo teisės liudijimas ir pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais, taikant restitucijÄ , įpareigojant ginčo vandens Å«kio paskirties žemės sklypus įgijusius atsakovus juos grÄ Å¾inti valstybei, o valstybę įpareigoti jiems sumokėti sklypų įsigijimo iÅ¡laidas arba vidutinę rinkos vertę atitinkančias pinigines sumas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme ginčija sandorius ir tuo pagrindu, kad juose neteisingai įraÅ¡ytos įgyjamų vandens Å«kio paskirties sklypų dalys. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į praÅ¡ymÄ su praÅ¡ymu nesutiko. Tačiau 2015m. gruodžio 29d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautame bendrame atsiliepime(IIIt., 116-119 b.l.), atstovaudama ne tik save, bet ir Lietuvos valstybę, Nacionalinė žemės tarnyba pripažino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumÄ ir prašė jį tenkinti, o šių atsakovų atstovas teismo posėdžiuose palaikė pasikeitusiÄ atsakovų pozicijÄ dėl praÅ¡ymo.

Atsakovų atstovas vadovavosi iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo savo iniciatyva iÅ¡reikalautais dokumentais, tarp jų Utenos miÅ¡kų urėdijos valstybinių vandenų sÄ raÅ¡u, sudarytu 1937m. vasario mėn.25d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos Vyriausiajai žemės rÅ«Å¡iavimo komisijai 1930m. gegužės 28d. raÅ¡tu Nr.142 pateikto Utenos apskrities Vyžuonų valsčiaus Melaikų seniÅ«nijos mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡o duomenimis bei kitais dokumentais ir teigė, kad Raistežerio ir Iženo ežerai, kurių dalimi yra atsakovams Z. atitekę vandens Å«kio paskirties ginčo sklypai, iki 1940 metų priklausė valstybei, todėl nuosavybės teisių į vandens telkinį, kuris atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytÄ kriterijų, t. y. iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei, atkÅ«rimu buvo pažeistos Konstitucijos 47 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 9 punkto nuostatos.

Vadovaudamasis nurodytais motyvais, atsakovų atstovas prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti. IÅ¡reikÅ¡damas Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, pozicijÄ , atstovas paaiÅ¡kino, jog sutinka grÄ Å¾inti atsakovams Z. iÅ¡ jų paimamų žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, o taip pat neprieÅ¡tarauja, kad atsakovams bÅ«tų priteistos Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidos. Atsakovai I. Z., jo atstovė advokatė I.MaskoliÅ«naitė, S. Z., jo atstovė advokatė Danutė Puzirauskienė, R.

Z., M. Z. su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ ir teismo posėdžiuose savo nesutikimÄ su praÅ¡ymu atsakovai ir jų atstovės grindė aplinkybėmis, susijusiomis su termino prokurorui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo praleidimu; teisės aktuose įtvirtinta sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsauga, pasigesdami procedÅ«rų, kuriomis remiantis bÅ«tų galima pripažinti ginčo ežerų priklausymÄ valstybei iki 1940 metų, aiÅ¡kumo; nepripažindami, kad ežerai Iženas ir Raistežeris buvo nusavinti žemės reformos vykdymo metu bei kad jie iki 1940 metų buvo valstybės nuosavybė, tokiu bÅ«du neigdami paminėtų ežerų priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės vandens telkiniams kriterijaus buvimÄ , teigdami, jog vienintelis apribojimas, kuris draudžia atkurti nuosavybės teises į lygiavertį vandens telkinį, yra Å¡io telkinio įraÅ¡ymas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä bei pažymėdami, kad ginčo ežerai į šį sÄ raÅ¡Ä nebuvo ir nėra įtraukti, reikÅ¡dami abejones kad ežerai, į kurių dalis buvo atkurtos nuosavybės teisės bei kurių dalys buvo perleistos atsakovams, yra tie patys ežerai, kurie nurodyti archyviniuose dokumentuose, tvirtindami, kad ežero pavadinimu Iženas Utenos apskrityje iÅ¡ viso nėra, o atsakovų įsigytas sklypas patenka ne į Iženo ežerÄ , bet į kitÄ vandens telkinį, kuris neturi pavadinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu ir jo atstovė teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti. Aplinkos ministerija ir jos atstovė nurodė, kad ginčo ežerų priskyrimas valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams pagal vienÄ iÅ¡ Vandens įstatyme nustatytų kriterijų yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad minėti ežerai yra valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inis vandens telkinys ir iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė. Atstovė patvirtino, jog į Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrÄ Ä¯raÅ¡yti Raistežerio ir Iženo ežerai, esantys Utenos rajono savivaldybėje, yra vieninteliai ežerai tokiais pavadinimais, o iÅ¡ Aplinkos apsaugos agentÅ«ros gautais duomenimis dėl ežerų pavadinimų, ežero Raistežeris ploto sumažėjimo, įrodyta, kad ginčo ežerai yra tie patys ežerai, kurie Lietuvos valstybinio archyvo iÅ¡duotuose dokumentuose yra įvardijami kaip valstybiniai ežerai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inius vandens telkinius privatiems asmenims, yra neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas, taip pat turi bÅ«ti panaikintos visos Å¡io Sprendimo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t. y. negaliojančiais turėtų bÅ«ti pripažinti sandoriai, kuriais buvo perleisti vandens Å«kio paskirties žemės sklypai.Taip pat trečiojo suinteresuoto asmens atstovė raÅ¡tu pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti dėl vykimo į teismo posėdžius patirtas iÅ¡laidas.

PraÅ¡ymas tenkintinas.Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2010m. spalio 21d. NŽT Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjas patvirtino iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagal O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), pateiktus dokumentus apie tai, kad buvę savininkai V., A., J. G., U. J., M. Ž. valdė nuosavybės teisėmis Utenos apskrityje Ignalinos r. MikaliÅ¡kio k. 11,29 ha žemės, 4,00 ha miÅ¡ko, 13,65 ha vandens telkinį.

IÅ¡vada patvirtinama O. G. teisė atkurti nuosavybės teisę į 1,37 ha vandens telkinį (bendros vertės 1781Lt), kuris priskirtas valstybės iÅ¡perkamam vandens telkiniui (1.2 punktas). Dėl Å¡ios O. G. teisės byloje ginčo nėra. IÅ¡vada buvo persiųsta Utenos žemėtvarkos skyriui. 2010m. lapkričio 11d. Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. A. iÅ¡davė liudijimÄ , kad O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinis pagal testamentÄ yra jos sÅ«nus K. G. 2011m. lapkričio 11d.

Ignalinos raj. 2-jo notarų biuro notarė D. Å . patvirtino K. G. įgaliojimÄ D. Å . ir D. Å . perįgaliojimÄ V. P. tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo ir atlikti kitus įgaliojime aptartus veiksmus. NŽT Utenos skyriaus vedėjas 2013m. vasario 28d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo Vyžuonų kadastro vietovėje Vyžuonų seniÅ«nijoje Utenos rajone“ patvirtino žemės reformos projektui rengti teritorijos ribas, nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraÅ¡tį.

Ä® „Kiti LŽF plotai“ žiniaraÅ¡tį, kadastro vietovės bloko Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Vyžuonų vs. įraÅ¡yta 0,75 ha Ežero dalis ir kadastro vietovės bloko Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)SprakÅ¡ių k. įraÅ¡ytas 3,00ha ežeras Raistežeris. NŽT Utenos skyriaus vedėjas 2013m. kovo 22d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino pretendentų, pageidaujančių susigrÄ Å¾inti, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius Vyžuonų kadastro vietovėje sÄ raÅ¡Ä , kuriame O.

G. priskirta 9 eiliÅ¡kumo grupei. 2013m. balandžio 15d. Utenos r. Vyžuonų sen. Vyžuonų kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eilės pretendentais protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog O.G. įpėdinį atstovaujantis asmuo V. P. pasirinko tris laisvos žemės sklypus, tarp jų: dalį ežero Iženo (LŽVŽ sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini)– 0,75 ha ploto, suteikiant projektinį Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį ežero Raistežerio (LŽFŽ sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini)SprakÅ¡ių k., 0,86 ha ploto, suteikiant projektinį Nr. (duomenys neskelbtini)).

Å ie O. G. projektuojami sklypai įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje Nr. (duomenys neskelbtini) (IIt., 71-78 b.l.) NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2013m. rugsėjo 26d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Utenos rajono Vyžuonų seniÅ«nijos Vyžuonų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Pagal pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai, sÄ raÅ¡o eil. Nr. (duomenys neskelbtini) O. G. suprojektuotas 0,75 ha ploto žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir eil Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,86 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (žr., projekto grafinės dalies iÅ¡traukos – IVt., 86-88 b.l);

Å¡ių sklypų paskirtis – vandens Å«kio, naudojimo bÅ«das – Å«kinei veiklai naudojami vandens telkiniai, XXVIII – vandens telkiniai. Žemės sklypų paženklinimÄ atliko matininkas S. Z. 2014m. balandžio 11d. matininkas S. Z. parengė žemės sklypų planus ir jų kadastro dokumentų bylas. 2014m. gegužės 23d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2013m. rugsėjo 26d. Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl Utenos rajono Vyžuonų seniÅ«nijos Vyžuonų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patikslintas žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) plotas, nustatant bendrÄ sklypo plotÄ â€“ 1,19171ha, perduotino nuosavybėn sklypo plotÄ â€“ 0,75 ha ir žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant bendrÄ jo plotÄ - 3,5930ha, perduotino nuosavybėn sklypo plotÄ â€“ 0,8170 ha. 2014m. birželio 4d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT Utenos skyrius patvirtino sklypų kadastro duomenis.

Sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre: sklypui, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Vyžuonų vs., suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypui, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam SprakÅ¡ių k., suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba 2014m. birželio 26d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkÅ«rė O. G. nuosavybės teisę, be kita ko, į 0,75ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,9171 ha vandens Å«kio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos r.

Vyžuonų sen. Vyžuonų viensėdyje, ir į 0,8170 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 3,5930 ha vandens Å«kio paskirties sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos r. Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k. Paminėtus žemės sklypus pagal 2014m. liepos 25d. Ignalinos raj. I-ojo notarų biuro notarės L. A. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo K. G. D. Å . perįgaliotas veikti K. G. vardu V. P., 2014m. rugpjūčio 4d. sudarė minėtų vandens Å«kio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kuriÄ patvirtino Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarė B.

G., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Å i nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo pakeista 2014m. spalio 6d. susitarimu, patvirtintu Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. G., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtais sandoriais K. G. per įgaliotÄ asmenį V.P., pardavė: I. Z. asmeninėn nuosavybėn: 2500/19171 dalių vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, un.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r. Vyžuonų vs., ir 8170/107790 dalių vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, un.

Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r. Sprakšių k.; M. Z. asmeninėn nuosavybėn: 2500/19171 dalių vandens ūkio paskirties žemės sklypo, un.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r. (duomenys neskelbtini)vs., ir 8170/107790 dalių vandens ūkio paskirties žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r. Sprakšių k.; S. Z. bendrojon jungtinėn nuosavybėn su R. Z.: 2500/19171 dalių vandens ūkio paskirties žemės sklypo, un.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r. (duomenys neskelbtini)vs., ir 8170/107790 dalių vandens ūkio paskirties žemės sklypo, un.

Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r. SprakÅ¡ių k. Atsakovų nuosavybės teisės į įsigytus vandens Å«kio paskirties žemės sklypus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigÅ«nų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimÄ si įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.

Prokurorai vieÅ¡Ä interesÄ gina, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros 19 straipsnio nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo teismų praktikÄ , pagal kuriÄ vieÅ¡asis interesas, kuris gali bÅ«ti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai(žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2007m. sausio 19d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A 3 -64/2007; 2008m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A 146 -335/2008; 2009m.vasario 12d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A 882 65/2009; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/13 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas vieÅ¡ojo intereso buvimÄ motyvavo tuo, kad ginčijamu vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu buvo pažeistos esminės materialinės teisės imperatyviosios normos: Konstitucijos 47 straipsnis, Žemės įstatymo 6 straipsnis, Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas, Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos, kurios draudė atkuriant nuosavybės teises perduoti neatlygintinai privačion nuosavybėn valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inio vandens telkinius, iÅ¡imtine teise priklausančius valstybei.

Tokių objektų išsaugojimas valstybės nuosavybe yra bendras valstybės ir visuomenės interesas, o visa visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Todėl viešuoju interesu pripažintinas teisėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, nes nuo šio ypatingos svarbos proceso vykdymo teisėtumo priklauso ir visos visuomenės tikėjimas Lietuvos valstybės valdžios institucijomis. Viešuoju interesu taip pat laikytinas išimtinės Lietuvos Respublikos nuosavybės į vandens telkinius, kaip ypatingus nuosavybės teisės objektus, užtikrinimas.

BÅ«tent Å¡ių tikslų yra siekiama pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu teismui. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas, ar teisėtai atkurta nuosavybės teisė, perduodant neatlygintinai privačion nuosavybėn valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenis, kurie pagal KonstitucijÄ , yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė, t. y. pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl Konstitucijos saugomo intereso, priklausančio visuomenei. Taigi, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visuomenės, t. y. vieÅ¡uoju interesu.

Vadovaujantis ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalimi, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų nuo Å¡ių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir praÅ¡yti panaikinti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is sprendimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585-05; 2009m. spalio 12d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 146 -1164-2009; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2379/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos ministerijos praÅ¡ymas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipiantis į teismÄ dėl panaikinimo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenis, tarp jų ir į sklypus Utenos rajone un.Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos prokuratÅ«roje buvo gautas 2015m. kovo 4d.(It.,13-23b.l.).Kaip matyti iÅ¡ prie paminėto kreipimosi pridėtų dokumentų: 2015 m.vasario 26d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡io raÅ¡to priedų, kurie buvo pateikti pareiÅ¡kėjui, juose buvo duomenys apie 6 ežerų, tarp jų, ginčui aktualių Raistežerio ir Iženo ežerų, kadastro duomenys, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio iÅ¡traukos ir NŽT Zarasų, RokiÅ¡kio, Utenos skyrių(nagrinėjamoje byloje aktualus - 1t., 17 b.l.) raÅ¡tai.

Sudėjus visų paminėtų priedų lapų skaičių, matyti, kad jis atitinka Aplinkos apsaugos agentÅ«ros raÅ¡to priedų skaičių(It.13-16). Taigi, atsakovų keliamos abejonės, kad nėra aiÅ¡ku, kokie dokumentai buvo pateikti pareiÅ¡kėjui, yra nepagrįstos. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ minėto Aplinkos apsaugos agentÅ«ros raÅ¡to ir jo priedų nebuvo galima nustatyti, kokiais, kada priimtais sprendimais ir kam buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenis: ežerus IženÄ ir Raistežerį.

IÅ¡ 2015m. kovo 20d. Panevėžio prokuratÅ«roje, atsakant į 2015m. kovo 5d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), gauto NŽT Utenos skyriaus raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo gynimo skyrius į NŽT Utenos skyrių, praÅ¡ydamas pateikti bÅ«tinus dokumentus, tiriant 2015m. kovo 3d. Aplinkos ministerijos pareiÅ¡kimÄ , kreipėsi nedelsdamas, tai yra 2015m.kovo 5d. raÅ¡tu. Tik 2015m. kovo 20d. kartu su NŽT Utenos skyriaus atsakymu į šį kreipimÄ si ProkuratÅ«ra gavo praÅ¡ymui kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo parengti bÅ«tinus duomenis ir dokumentus:

Nacionalinės žemės tarnybos 2014m.birželio 26 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo O. G. į vandens Å«kio paskirties žemės sklypus ir kitų dokumentų kopijas, iÅ¡ viso 41 lapÄ (It.,26-66b.l.), o kitus kreipimuisi į teismÄ bÅ«tinus archyvinius duomenis apie Iženo ir Raistežerio ežerus iÅ¡ NŽT Utenos skyriaus pareiÅ¡kėjas gavo 2015m. balandžio 2d.(It., 68-73b.l.). Taip pat 2015m. kovo 5d. raÅ¡tu ProkuratÅ«ra kreipėsi ir į Valstybės įmonės registrų centro Utenos filialÄ .

Å i institucija ginčo sklypų kadastro ir registro dokumentų kopijas ProkuratÅ«rai pateikė 2015m. kovo 12d.(žr., I t., 67 b.l. : skundo priedas Nr. 3 – Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymas teismui buvo paduotas 2015m. balandžio 10d. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje vieno mėnesio terminas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo atkurti nuosavybės teises O.

G. į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenis panaikinimo, per kurį prokuroras gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , gali kreiptis į teismÄ , skaičiuotinas ne anksčiau, kaip nuo to momento, kai prokuroras pagal operatyviai pateiktÄ pareikalavimÄ 2015m. kovo 12 – 20 dienomis gavęs aukščiau paminėtus praÅ¡ymui teismui parengti ir paduoti bÅ«tinus duomenis, sužinojo apie konkretaus vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidžiančio 2014m. birželio 26d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje O.

G. priėmimÄ ir surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is sprendimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad galėtų dėl vieÅ¡o intereso gynimo kreiptis į teismÄ . Todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymu dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo į administracinį teismÄ kreipėsi, nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, tai yra, ne vėliau kaip per mėnesį nuo bÅ«tinų tokiam kreipimuisi duomenų surinkimo.

Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir kituose įstatymuose. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija, galiojanti nuo 2004-02-21) nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta 1-9 punktuose išvardytiems objektams, tarp jų - ir valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsniu, išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2000 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. VIII-1757 redakcija, įsigaliojusi nuo 2000 m. liepos 12 d.) nustatė, kad vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Lietuvos valstybei iÅ¡imtine tvarka priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ dėl Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančių objektų, yra konstatavęs, jog jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ pačios Konstitucijos kylančias iÅ¡imtis; valstybė negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis, minėti objektai iÅ¡ valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).Pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio, nustatančio pagrindinių Å¡io įstatymo sÄ vokų reikÅ¡mę, 40 dalį, vanduo – aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos pavirÅ¡iniuose ir požeminiuose vandens telkiniuose esantį vandenį, o Å¡io straipsnio 18 dalyje pavirÅ¡inis vandens telkinys apibrėžiamas kaip identifikuota reikÅ¡minga vandens aplinkos dalis, esanti žemės pavirÅ¡iuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kÅ«dra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras.

Kriterijai, kuriais vadovaujantis pavirÅ¡iniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams, nustatyti Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gruodžio 28 d.). Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pavirÅ¡inių vandens telkinių įraÅ¡ymo į valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä ir iÅ¡braukimo iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o tvarkÄ nustato ir valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė pagal Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma iÅ¡vada, kad valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims priskiriami pavirÅ¡iniai vandens telkiniai – ežerai, jeigu jie atitinka bent vienÄ iÅ¡ Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytÄ jį kriterijų, tarp jų – iki 1940 metų priklausę valstybei nuosavybės teise (4 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Atsakovai atsikirtimus į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ grindžia argumentais, ežerai Raistežeris ir Iženas iki 1940 metų nebuvo valstybės nuosavybėje, jie taip pat kelia abejones, kad ežerai, kurių dalis atsakovai įsigijo, yra kiti ežerai, ne tie, dėl kurių keliamas ginčas, kadangi byloje yra duomenų, jog buvo keletas ežerų tais pačiais Raistežerio ir Iženo pavadinimais.

Taip pat atsakovai teigia, kad vandens ūkio paskirties sklypas, un.Nr. (duomenys neskelbtini), neturi pavadinimo ir nėra ežeras Iženas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas(It., 68-74 b.l.), atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba (IIIt., 77-92 b.l.) bei atsakovas I. Z. pateikė(It., 95-103b.l.; IV t.,49-51b.l.)įrodymus, o pagal I. Z. ir jo atstovės advokatės Ingos Maskoliūnaitės prašymus(IIIt., 112-113b.l.) teismas iš Lietuvos valstybinio archyvo išreikalavo archyviniuose fonduose saugomų dokumentų, reikšmingų Iženo bei Raistežerio ežerų valdymui iki 1940 metų nuosavybės teise nustatymui, kopijas(IIIt., 124-175b.l.).

Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktos dokumentų kopijos(toliau – ir dokumentai) yra įvairaus pobūdžio, kai kurie iš jų yra be datų, kai kurie nepilni. Teismas kaip nepatikimais nesivadovauja tais dokumentais, iš kurių negalima nustatyti, kieno ir kada jie yra sudaryti (I t.,96 b.l.; IVt., 126-130 b.l.). Tuo tarpu visus rekvizitus turinčiuose dokumentuose duomenų apie tai, kad ginčo ežerai: Iženo ežeras ir Raistežerio ežeras nuosavybės teise priklausė T. M., kaip teigia atsakovai, nėra.

Iš Kauno notarinio archyvo Utenos apskrities 1922 metams pripažinimo aktų knygos 1922m. kovo 6d. pasidalinimo akto pirmykščio išrašo nuorašo nustatyta, kad po E. M. mirties, be kito turto, visus jo nuosavybėje Utenos apskrityje buvusius ežerų ir upių vandenis, turinčius apie 651 ha bendro ploto, paveldėjo ne T. M., bet E. M. dukterys M. ir E. M.(IIIt., 145-148 b.l.). Iš Utenos nuovados taikos teisėjo 1924m. gegužės 13d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos notarui nustatyta, kad minėtiems M. ir E. M. paveldėjimo būdu tekusiems vandenims, kaip ir kitam turtui, už skolas yra uždėtas draudimas(IIIt., 163-165 b.l.).

Utenos apskrities Vyžonų(pavadinimas – taip dokumente) valsčiaus Sprakšių kaimo žemės išskirstymo vienkiemiais 1926 m. plane, patvirtintame 1927m. gegužės 3d., įbraižytas ežeras Raistežeris, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), o nurodyto plano eksplikacijoje eil. Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad ežeras Raistežeris, sklypo N. (duomenys neskelbtini), plotas – 13, 8515 ha, yra valdžios žinioje, remiantis Vyresniojo notaro pažymėjimu (duomenys neskelbtini) ( taip įrašyta dokumente).

Teismui atsakovo I. Z. pateiktoje Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1931m. gegužės 29d. S. Å . iÅ¡duotoje nuosavybės teisėms patvirtinti iÅ¡traukoje nurodyti duomenys apie gretimybėje esantį ežerÄ Raistežerį, kuris yra valdžios žinioje((IV t. 41-51 b.l.). Utenos apskrities žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos Vyriausiajai žemės rÅ«Å¡iavimo komisijai 1930m. gegužės 28d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktoje Utenos apskrities Vyžuonų valsčiaus Melaikių seniÅ«nijos mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡o iÅ¡traukoje nurodyta, kad ežerų : Iženo –I ( 2 ha ploto), Iženo –II ( 1 ha ploto) ir Iženo –III (0,5 ha ploto) savininkas yra Utenos miÅ¡kų urėdija (IIIt.,135-141b.l.).

Utenos miÅ¡kų urėdijos 1937m.vasario 25d. valstybinių ežerų sÄ raÅ¡e, sudarytame Utenos miÅ¡kų urėdo, remiantis(dokumente - einant) MiÅ¡kų departamento 1937m. vasario 25d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip valstybiniai vandenys įraÅ¡yti ežerai: Ižinas –I(2 ha ploto) ir Ižinas II(1 ha ploto), esantys eiguvoje Vyžuonų 29, prižiÅ«rimi eigulio A. R.; Raistežeris (5ha ploto), esantis eiguvoje Raistežerio 31, prižiÅ«rimas eigulio K. D.(IIIt., 131-134 b.l.). Utenos apskrities Vyžuonų valsčiaus SprakÅ¡ių kaimo bendrai valdomo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo 1936 m. plane, patvirtintame 1937m. balandžio 7d., kaip gretima besiribojanti žemė, pažymėta kraÅ¡tine C ir D, nurodytas ežeras Raistežeris, skl.Nr. (duomenys neskelbtini), esantis valstybės nuosavybėje(IIIt., 142 b.l.).

Taigi byloje surinkti dokumentai, vertinant juos chronologine tvarka, patvirtina, kad Utenos apskrityje ežerai turintys pavadinimus Iženas ir Raistežeris iki 1940 metų buvo valstybės nuosavybėje ir Utenos miÅ¡kų urėdijos žinioje. Valstybė, bÅ«dama Å¡ių ežerų savininke, per savo institucijas, rÅ«pinosi jai priklausančius turtu ir jį prižiÅ«rėjo, pavesdama savo institucijoms šį turtÄ apskaityti(sudaryti valstybinių vandenų sÄ raÅ¡Ä ), priskirdama turto priežiÅ«rÄ miÅ¡kų urėdijai, o Å¡ioji – eiguliams ir pan.

Aukščiau paminėti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į ginčo ežerus patvirtinantys Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentai pripažįstami nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimo Nr. 1057 (su vėlesnėmis redakcjomis) nuostatas. Atsakovai ir jų atstovės remiasi Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos archyviniame fonde, valstybinio žemės fondo suvestinių žinių byloje esančio Utenos apskrities Žemės ūkio komisijos 1940m. spalio 25d. nutarimu, teigdamos, kad tai yra vėliausiai išduotas dokumentas, susijęs su ginčo ežerų valdymu nuosavybės teisėmis.

Teismas atmeta šį argumentÄ , kadangi minėtas dokumentas buvo sudarytas jau Lietuvos TSR institucijų, vykdančių Lietuvos TSR teisės aktus, tarp jų, žemės nacionalizacijos ir kitus, taigi juo nebuvo sprendžiamas nei privačių ežerų nusavinimas pagal iki 1940 metų veikusius Lietuvos Respublikos įstatymus, kaip ir nebuvo sprendžiama bÅ«tent dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ežerus. Be to, minimame dokumente nėra jokių duomenų apie ginčo ežerus. Kaip jau minėta, atsakovai, neigdami, kad ginčo ežerai iki 1940 metų buvo valstybės nuosavybėje, tvirtina, kad jie priklausė T.

M., be to jie remdamiesi iki 1940m. birželio 15d. priimtais Lietuvos valstybės teisės aktais, teigia, kad jie iÅ¡ savininkės nebuvo paimti valstybės nuosavybėn. Jie taip pat abejoja Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose minimų žodžių “valdžios žinioje“ reikÅ¡mės atitikimu „valstybės nuosavybėje“ reikÅ¡mei. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad 1920m. rugpjūčio 11d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įvedamÄ jį įstatymÄ miÅ¡kams, pelkėms, vandenims ir priveligijuotai įgytoms žemėms nusavinti, kuris buvo paskelbtas Vyriausybės žiniose 1920m. rugsėjo 18d.

Nr.45-454(žr.,: Lietuvos valstybės teisės aktai (1918.II.16-1940.VI.15), Vilnius – 1996). Šio įstatymo 1 paragrafu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos naudai nusavinama privatiems asmenims priklausantieji :

a) miškai ir kirtimai, jei jie didesni negu 25 deš.;

b) pelkės ir durpynai;

c) atvirieji, neišdžiūstantys vandenys su upių srovės vieta ir ežerai; d)žemės gelmių turtai ir mineralinių vandenų šaltiniai ir jų eksploatacijai reikalingas žemės paviršiaus plotas. Šio paragrafo pastaboje numatyta, kad nurodytųjų a, b, c punktuose turtų nusavinimas neliečia, jei jie priklauso miestams, miesteliams ir sodžiams arba savininkams, kurie iš viso turi ne daugiau kaip 70 deš. arba 140 margų žemės, arba darbo bendrovėms kurios turi ir naudoja minimus turtus savo narių gyvenimo reikalams, išskyrus pelkes, kada jų džiovinimas reikalingas žemės melioracijai ir gyventojų sveikatai.

Iš byloje esančių Lietuvos centrinio valstybinio archyvo dokumentų, jau minėto 1922m. kovo 6d. pasidalinimo akto pirmykščio išrašo nuorašo bei Utenos apskrities žemės reformos komisijos 1924m. sausio 22d. protokolo, Žemės reformos valdybos 1925m. vasario 19 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žemės reformos valdybos 1926m. gruodžio 12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (IIt, 145-155 b.l.) matyti, kad E. M. įpėdinėms M. ir E. M., tai yra kiekvienai iš jų, paveldėjimo būdu atiteko daugiau kaip 70 deš. ploto žemės, todėl joms buvo taikomos paminėto įstatymo nuostatos.

Be to, joms buvo pritaikytos 1922m. vasario 15d. Lietuvos Steigiamojo Seimo priimto Žemės reformos įstatymo(paskelbtas Vyriausybės žiniose, 1922m balandžio 3d., Nr.83-721; žr.,: TAR, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), nuostatos, skelbiančios, jog žemės reformos reikalams imama žemė, kuri einant žemės reformos įvedamuoju įstatymu miškams, pelkėms, vandenims ir priveligijuotai įgytoms žemėms nusavinti 1920 metų rugpjūčio mėnesio 14 dienos (V.Ž., Nr.45, eil Nr.454), perėjo valstybės nuosavybėn(Žemės reformos įstatymo 1 paragrafo b punktas) bei, kad iš privatinių savininkų imama visa toji žemė ir žemės ūkiai, kur vieno asmens arba šeimos bendrame valdyme sudaro daugiau per 80 hektarų(Žemės reformos įstatymo 2 paragrafas).

Pagal 1922m. vasario 15d. Lietuvos Steigiamojo Seimo priimto Žemės reformos įstatymo 51 paragrafÄ , visos teisės suriÅ¡tos su nusavinamÄ ja nuosavybe, nuo Å¡io įstatymo paskelbimo dienos perėjo Lietuvos valstybei. Taigi, paminėti teisės aktai nustatė, kad M. ir T. M. paveldėti ežerai perėjo valstybės nuosavybėn. Svarbu pažymėti, kad vėlesni Lietuvos Respublikos aktai taip pat patvirtino aptartas nuostatas. 1930m. balandžio 18 d Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė Žemės reformos įstatymo pakeitimÄ (Vyriausybės žinios, 1930m. balandžio 18d., Nr.324-2218;

žr.,: TAR, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo Žemės reformos įstatymas buvo papildytas naujais paragrafais, tarp jų 6 7 paragrafu, nustačiusiu, kad Žemės reformos įvedamuoju įstatymu(V.Ž.,Nr.45, eil.Nr. 454) nusavintieji atvirieji vandenys ir ežerai grÄ Å¾inami jų buvusiam savininkui iki 150 ha ploto, jei grÄ Å¾inimas nėra žalingas valstybinam vandenų Å«kiui; Å¡is plotas nepaskaitomas į nenusavinamÄ jÄ Å¾emės normÄ . Vertinant aukščiau aptartus Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentus, kuriuose ežerų Iženas ir Raistežeris savininku nurodyta Utenos miÅ¡kų urėdija ir Å¡ie ežerai jie įvardijami valstybiniais vandenimis(ežeras Iženas), arba juose yra nurodoma, kad ežerai yra valdžios žinioje ir/ar valstybės nuosavybėje(ežeras Raistežeris), atsižvelgiant į jų sudarymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent Å¡ie ginčo ežerai buvo privačioje nuosavybėje, taip pat į tai, kad byloje iÅ¡ viso nėra jokių duomenų, jog ginčo ežerai buvo grÄ Å¾inti privatiems asmenims, pagrįstai daroma iÅ¡vada, kad ežerai Iženas ir Raistežeris iki 1940 metų buvo valstybės nuosavybė.

Atsakovai nesutinka, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose kaip valstybiniai vandenys minimi ežerai Eženas ir Raistežeris yra tie patys ežerai, kurių dalis jie įsigijo. Keliamos abejonės dėl to, kad archyviniuose dokumentuose įvardijami keli ežerai tais pačiais pavadinimais, kad ežero Raistežerio plotas gerokai mažesnis, negu Raistežerio, kuris archyviniuose dokumentuose įvardijamas kaip valstybės nuosavybėje esantis ežeras. Taip pat jie teigia, kad jų įsigytas vandens ūkio paskirties sklypas, kurio un.

Nr. (duomenys neskelbtini)0, yra ne Iženo ežero, o kito vandens telkinio, neturinčio pavadinimo, dalis. Atsakovai remiasi VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro “Gis-Centras“ raštu( IVt. 60 b.l.), kuriame nurodyta, jog ežero pavadinimu Iženas nėra Georeferencinio pagrindo kadastre. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre(toliau – ir Upių, ežerų, tvenkinių kadastras) yra įregistruotas ežeras Raistežeris, kodas (duomenys neskelbtini), inv.Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Utenos r. sav., kurio plotas yra 3,1ha.

Minėtame kadastre yra įregistruotas tik vienas ežeras Raistežeris (IV t., 67-70, 60-61b.l.). Kad Raistežeris yra Utenos r. SprakÅ¡ių k. yra nurodoma 1963m. sudarytame Lietuvos upių ir ežerų vardyne, jis pažymėtas 1964m. Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto sudarytoje Utenos rajono ežerų schemoje; ežeras Raistežeris įtrauktas į 1974 metais sudarytÄ inventorizuotų ežerų sÄ raÅ¡Ä bei 1988 metais sudarytÄ Lietuvos TSR vandens telkinių katalogÄ (IVt. 67-68, 76-77, 82 b.l.).

Taigi jokių duomenų, kad yra kitų ežerų, kurių pavadinimas Raistežeris nėra. Tačiau Utenos apskrities Vyžonų(pavadinimas – taip dokumente) valsčiaus SprakÅ¡ių kaimo žemės iÅ¡skirstymo vienkiemiais 1926 m. plano eksplikacijoje eil. Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡yto ežero Raistežerio plotas nurodytas - 13, 8515 ha. Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro tvarkytoja Aplinkos apsaugos agentÅ«ra(Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000m. rugsėjo 19d. nutarimu Nr.1114(2012m. balandžio 18 d. nutarimo Nr.439 redakcija) 9 punktas) 2016m. vasario 4d. raÅ¡te Nr(duomenys neskelbtini), remdamasi Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo kadastro duomenimis, kuriuos taip pat patvirtina ORT 10LT vaizdas ir jame sutartiniais ženklais pavaizduota užpelkėjusi teritorija(IVt. 61 b.l.),pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad aplink ežerÄ Raistežerį formuojasi apypelikis, todėl viena iÅ¡ ežero ploto sumažėjimo priežasčių laikytinas natÅ«ralus gamtinis ežero senėjimo procesas - pelkėjimas, o taip pat ežero ploto sumažėjimÄ Ä¯takoja ir antropogeninė veikla.

Aplinkos apsaugos agentÅ«ra nurodo ir kitus atvejus, kai yra fiksuojami žymÅ«s ežerų ploto sumažėjimai. Visa tai patvirtina, kad ežero Raistežerio plotas per ilgÄ laiko tarpÄ yra žymiai sumažėjęs. Atsižvelgiant į  šio ežero buvimo vietÄ (jis, kaip ir nurodyta archyviniuose dokumentuose, yra Vyžuonose, SprakÅ¡ių kaime, Utenos r.) nėra pagrindo abejoti dėl Å¡io ežero tapatumo.  Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro tvarkytojo duomenimis Å¡iame kadastre yra įregistruoti du ežerai, kurių pavadinimai yra Iženas.

Vienas iÅ¡ jų yra Utenos r. sav., jo kodas (duomenys neskelbtini), plotas – 1,9 ha, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), o kitas – KupiÅ¡kio r.sav, kodas -(duomenys neskelbtini), plotas-12,5 ha, inv.Nr. (duomenys neskelbtini) (IVt., 71-74 b.l.).1963m sudarytame Lietuvos upių ir ežerų vardyne, nurodyta, kad ežeras Iženas yra ir Vyžuonose, ir Å imonyse; 1964m Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto sudarytose Utenos ir KupiÅ¡kio rajonų ežerų schemose nurodytas Utenos r. sav esančio ežero Iženo plotas – 1,9 ha, o KupiÅ¡kio r.sav esančio ežero Iženo plotas – 11,6 ha. 1974 metais sudarytame inventorizuotų ežerų sÄ raÅ¡e, Utenos r.sav esančio ežero Iženo plotas nurodytas – 1, 9 ha, o KupiÅ¡kio r.sav. esančio ežero Iženo plotas – 12,2 ha. 1988 metais sudarytame Lietuvos TSR vandens telkinių kataloge nurodytas Utenos sav. esančio ežero plotas -1,8 ha, o KupiÅ¡kio r. sav esančio ežero Iženo plotas -12,6ha(IV t., 77-78,80-81,83-84b.l.).Taigi paminėti duomenys patvirtina, kad Utenos rajono savivaldybėje(Vyžuonose) yra vienas ežeras, kurio pavadinimas yra Iženas.

Apie tai, kad bÅ«tent Iženo ežero dalis projektuojama perduoti O. G. nuosavybėn atkuriant jai nuosavybės teisę, užfiksuota ir 2013m. balandžio 15d. Utenos r. Vyžuonų sen. Vyžuonų kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eilės pretendentais protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., 71-78 b.l.). Å io svarstymo protokole įraÅ¡yta, jog O. G. įpėdinį atstovaujantis V. P. pasirinko dalį ežero Iženo (LŽVŽ sklypÄ Nr. 21 – 0,75 ha, suteikiant projektinį Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ežero Iženo pavadinimas buvo pažymėtas ir Utenos apskrities Utenos rajono Vyžuonų seniÅ«nijos Vyžuonų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte(IV t., 86 b.l.). Be to, atsakovas S. Z., kuris, turėdamas specialių žinių ir bÅ«damas matininku, rengė atsakovų vėliau įsigyto sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ ir kadastrinių dokumentų bylÄ , 2016m. kovo 17d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Å¡io vandens Å«kio paskirties žemės sklypo – vandens telkinio koordinatės iÅ¡ esmės sutampa su ežero Iženo, esančio Utenos r.sav. koordinatėmis, nurodytomis Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre.

Pagal Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatus, šio kadastro paskirtis yra registruoti kadastro objektus, tarp jų – ežerus, kurių paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 0,5 ha bei ežerus, kurie priskirti valstybinės reikšmės vidaus telkiniams. Kaip minėta, šiame kadastre yra įregistruotas Utenos r.sav esantis ežeras Iženas. Ežero Iženo įregistravimo data yra 2003 metai. Tik vėliau, tai yra 2013m.kovo 13d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 215 buvo įsteigtas Georeferencinio pagrindo kadastras ir patvirtinti kadastro nuostatai.

Å io kadastro nuostatų 48.2 punktas nustato, kad Georeferencinio kadastro duomenims ir Kadastro informacijai tvarkyti naudojami Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenys, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, taip pat jie naudojami ir pavadinimams, nurodytiems Georeferencinio kadastro nuostatų 14.6.1 punkte, tai yra, ežero pavadinimui, įraÅ¡yti. Tokius duomenis Georeferencinio kadastro tvarkytojas iÅ¡ susijusių registrų gauna keletu bÅ«dų, vienas iÅ¡ jų - pagal paties Georeferencinio kadastro tvarkytojo paklausimÄ (Nuostatų 50 p.).

Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, vien ta aplinkybė, kad pagal advokato praÅ¡ymÄ Georeferencinio kadastro tvarkytojas - VÄ® Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „Gis-Centras“ nepateikė duomenų apie Georeferencinio pagrindo kadastre įregistruotÄ Iženo ežerÄ , nurodydamas patikslinti duomenis, nepaneigia Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre įregistruoto ežero Iženo buvimo Utenos r. Vyžuonų sen., Vyžuonų vs. fakto. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad O.

G. buvo atkurta nuosavybės teisė būtent į dalį ežero Iženo, esančio Utenos r.sav, kurio identifikavimo kodas Upių, ežerų ir tvenkinių registre yra (duomenys neskelbtini). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus bei vadovaudamasis Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas konstatuoja, kad Utenos r.sav. Vyžuonų sen. Vyžuonų vs. esantis Iženo ežeras, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip 1,9171 ha ploto ūkinei veiklai naudojamas vandens telkinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Utenos r. sav.

Vyžuonų sen. SprakÅ¡ių k. esantis Raistežerio ežeras, Å¡iuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip 3,5930 ha ploto Å«kinei veiklai naudojamas vandens telkinys, un. Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriami valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims. Teismas pažymi, kad Vandens įstatymo 4 straipsnio 2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 28 d. ir privalėjo bÅ«ti taikoma Nacionalinei žemės tarnybai 2014 m. birželio 26 d. priimant ginčijamÄ SprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendžia, jog nepaisant to, kad Iženo ir Raistežerio ežerai ginčijamo Sprendimo priėmimo metu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 tvirtinamÄ Valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä , jų priskirtinumÄ valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams nurodytu momentu nulėmė aukÅ¡tesnės galios teisės aktas, t. y. Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalis.

Tokia iÅ¡vada daroma, atsižvelgus į formuojamÄ teisminę praktikÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog atitinkamas vandens telkinys bÅ«tų priskirtas valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams, pakanka vieno iÅ¡ Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1353/2014).Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir aptartÄ teisinį reguliavimÄ , teismas sprendžia, kad Iženo ežeras ir Raistežerio ežeras, kurių dalys, kaip lygiavertis nekilnojamasis turtas buvusių savininkų V., A., J.

G., U. J., M. Ž. turėtiesiems sklypams, pareiÅ¡kėjo ginčijamu Sprendimu neatlygintinai buvo perduoti O. G. privačion nuosavybėn, Å¡ių sprendimų priėmimo dienÄ turėjo valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų statusÄ ir priklausė valstybei iÅ¡imtinės nuosavybės teise, todėl negalėjo bÅ«ti privatizuoti. Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama ginčijamÄ SprendimÄ , pažeidė imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikÅ¡mės vandens telkinį perleisti privačion nuosavybėn. Dėl nurodytų motyvų Sprendimas savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, todėl yra naikinamas.Naikinamo sprendimo pagrindu buvo sudaryti byloje ginčijami sandoriai: 2014 m. liepos 25 d.

Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. A. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kuria K. G. paveldėjo O. G. turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Utenos r., Vyžuonų sen., (duomenys neskelbtini) viensėdyje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Utenos r., Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. rugpjūčio 4 d.

Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. G. patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014 m. spalio 6 d. susitarimas pakeisti sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria I. Z. ir M.Z. įsigijo asmenine nuosavybe, o S. Z. bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, po 2500/19171 dalis vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Vyžuonų sen., (duomenys neskelbtini) viensėdyje, ir po 8170/107790 dalis vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Utenos r., Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k.

Remiantis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, ginčijami sandoriai dėl vandens ūkio paskirties žemės sklypų, kurie priskirtini valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, dalių paveldėjimo ir perleidimo, pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais, nes prieštarauja imperatyviosioms Konstitucijos 47 straipsnio, Civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalies, 4.48 straipsnio normoms (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Tačiau teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentas, jog ginčijami sandoriai neteisėti dėl neteisingai nurodytų perleidžiamų vandens Å«kio paskirties žemės sklypų dalių, nes nagrinėjant bylÄ Å¡i aplinkybė nepasitvirtino, o klaidingi registro duomenys buvo iÅ¡taisyti 2014m. spalio 6d. Å¡alių susitarimu pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas restitucijos taikymÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose, yra nurodęs, kad, administracinį aktÄ panaikinus dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).           Restitucijos taikymo Å¡ioje byloje ypatumus lemia tai, kad ginčo vandens telkinių dalys, į kurias O.

G. buvo atkurtos nuosavybės teisės, paveldėjimo bÅ«du atiteko atsakovui K. G., o pastarajam iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ pakeisti turto rūšį ir neturint intereso disponuoti turtu, pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistos atsakovams. Minėtų sandorių pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais teisinis padarinys yra restitucija. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinių dalį, į privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys (ežerai), restitucija turi bÅ«ti taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistÄ jos turtÄ .

Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kuriÄ asmenims, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį turtÄ , ar jų paveldėtojams pirkimo-pardavimo sandoriais perleidus turtÄ kitiems, restitucija Å¡ių asmenų atžvilgiu netaikytina(žr., 2012m. balandžio 12d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012). Todėl atsakovas K. G. neįpareigojamas grÄ Å¾inti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas pripažintinas baigtu, atsižvelgiant į tai, kad prieÅ¡ingu atveju Å¡io asmens padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti Å¡ių asmenų patirtas turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.          Atsakovai nesutinka su tuo, kad jų atžvilgiu bÅ«tų taikoma restitucija ir praÅ¡o ginti jų kaip sÄ Å¾iningų įgijėjų teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012m. balandžio 12d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 pažymėjo, kad tuo atveju, kai dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtÄ , ir pripažįstamos negaliojančiomis visos Å¡io turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp Å¡io akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų ir įgijėjų sÄ Å¾iningumo.

Todėl atsakovų atsikirtimų į praÅ¡ymÄ argumentai dėl sÄ Å¾iningų įgijėjų teisių apsaugos atmestini kaip nepagrįsti. Be to, teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtu bÅ«du atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo, todėl jų iÅ¡saugojimui (stabilumui) prioritetas nėra teikiamas. Teismų praktikoje taip pat taikomos nuostatos, pagal kurias pripažinus, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyviÄ sias aukÅ¡tesnės galios teisės aktų normas, paneigiama, kad neteisėtų sprendimu pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lÅ«kesčiai(žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ , 2008 m. vasario 20 d. nutarimÄ ;

Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012 ir kt.).         Tačiau taip pat atmestinas ir pareiÅ¡kėjo argumentas dėl atsakovo S. Z. kaip matininko, kuris matavo ginčo sklypus, rengė jų planus ir kadastrinių dokumentų bylas, nesÄ Å¾iningumo, nes byloje nebuvo nustatyta, kad Å¡is atsakovas, ar kiti atsakovai bÅ«tų darę kokiÄ nors įtakÄ valstybės institucijoms, priimant ginčijamÄ SprendimÄ .

Å ių motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atsakovo V. P. atžvilgiu, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad Å¡is atsakovas, veikdamas kaip K. G. įgaliotinis, pats savarankiÅ¡kai įgijo kokias nors teises ar pareigas pagal byloje ginčijamÄ SprendimÄ ar kitus sandorius. Pagal aptartÄ teisminę praktikÄ ir vadovaujantis teisės aktais, nustatančiais sandorių negaliojimo teisinius padarinius (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, 6.145 straipsnis), valstybė privalo atsakovams, iÅ¡ kurių paimamas turtas, atlyginti jų patirtas turto įgijimo iÅ¡laidas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingÄ apribojimÄ (žr.,VistinÅ¡ and Perepjolkins v.Latvia /GC/,no.71243/01, 25 October 2012; § 108; Scordino v. Italy (no.1), /GC/, no.36813/97, § 93, ECHR 2006-V ir kt.).Å ioje nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybė yra įtraukta atsakovu, o jÄ atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovas neprieÅ¡taravo restitucijos taikymui, o todėl teismas neturi pagrindo nepriteisti atsakovams iÅ¡ jų paimamo turto įgijimo iÅ¡laidų, nes to nepadarydamas sudarys neproporcingÄ jų teisių apribojimÄ bei situacijÄ , kai atsakovai dėl savo patirtų iÅ¡laidų atlyginimo turėtų kreiptis į teismÄ dar kartÄ .

Byloje nustatyta, kad už įgytÄ turtÄ pagal nuginčytÄ pirkimo pardavimo sutartį atsakovai lygiomis dalimis sumokėjo 11000Lt, tai yra už vandens Å«kio paskirties žemės sklypo dalį, un. Nr. (duomenys neskelbtini), jie sumokėjo 4000 Lt(1158,48 Eur)(vidutinė perkamo sklypo rinkos kaina pagal Nekilnojamojo turto registro, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis yra 461,24 Eur), o už vandens Å«kio paskirties žemės sklypo dalį, un Nr. (duomenys neskelbtini), jie sumokėjo 7000Lt(2027,34 Eur)(vidutinė sklypo rinkos kaina pagal Nekilnojamojo turto registro, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis yra 503,21 Eur). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma ir bet kuriais kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008m. sausio 28d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-12/2008). PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas taikyti restitucijÄ , prašė valstybę įpareigoti atsakovams atlyginti įgyto turto vidutinę rinkos kainÄ , tačiau teismo posėdyje pripažino, kad taikant restitucijÄ atsakovams gali bÅ«ti grÄ Å¾inta atsakovų sumokėta turto įsigijimo kaina, kuri nekelia abejonių, jog neatitinka sandorio sudarymo metu buvusios parduodamo turto rinkos vertės. Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos atstovas teismo posėdyje taip pat sutiko, kad valstybė atlygintų atsakovų iÅ¡laidas, patirtas jiems pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumokant turto kainÄ .

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes(žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. gruodžio 5d. nutartis, priimta civilinėje byloje NR.3K-3-544/2012). Masinio vertinimo bÅ«du nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apmokestinamo turto mokestinių verčių apskaičiavimui, valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainų nustatymui, mokesčių turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais apskaičiavimui, notarinių paslaugų kainų tvirtinant turto perleidimo sandorius, nustatymui, skiriant socialinę paramÄ ir kitoms reikmėms.

Tokiu bÅ«du nustatyta vertė neapriboja Å¡alių, sudarančių pirkimo-pardavimo sandorį, teisės individualiai suderinti vienÄ iÅ¡ esminių sandorio sÄ lygų – kainÄ (CK 6.397 straipsnio 1 dalis). BÅ«tent pirkimo-pardavimo kainos nustatymas sutartyje atitinka sutarčių laisvės principÄ ir Å¡alių valiÄ bei atspindi turto rinkos vertę. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios paneigtų, jog ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys veikė dalykiÅ¡kai, be prievartos, nesaistomos kitų sandorių ir interesų, ir laisvai susitarė dėl parduodamo turto kainos bei kad pardavėjas už sutartÄ kainÄ pardavė, o pirkėjai nupirko turtÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad tokiu bÅ«du nustatyta turto kaina nagrinėjamu atveju ir buvo turto rinkos kaina. Atsakovų pateikti įrodymai apie daug didesnę Å¡iuo metu kitų siÅ«lomų vandens telkinių kainÄ patvirtina, kad atsakovų sumokėta kaina buvo reali ir nevirÅ¡ijo tuo metu buvusios parduodamo turto rinko kainos (IVt., 2-9 b.l.). Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas sprendžia, kad atsakovams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾inamas valstybei, valstybė privalo atlyginti jų patirtas Å¡io turto įgijimo iÅ¡laidas, tai yra lygiomis dalimis sumokėti:

M. Z. ir I. Z. po 1061,94 Eur, o S. Z. ir R. Z. solidariai - 1061,94 Eur. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 91,32 Eur iÅ¡laidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu teisme, atlyginimÄ (IV t. b. l. 94-102b.l.). ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalis numato, kad, kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ , yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , į teismÄ kreipėsi Aplinkos ministerijos praÅ¡ymu (It., b. l. 13-14), o teisminio nagrinėjimo metu Aplinkos ministerija aktyviai dalyvavo procese, teikė įrodymus ir prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti.

Todėl patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , atsižvelgiant į Aplinkos ministerijai teisės aktais suteiktÄ kompetencijÄ , sprendžiama, jog iÅ¡ esmės buvo apgintas Å¡io trečiojo suinteresuotas asmens interesas. Taigi Aplinkos ministerija įgijo teisę į iÅ¡laidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu teisme, atlyginimÄ ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalies pagrindu.IÅ¡ pateikto praÅ¡ymo ir prie jo pridėtų dokumentų nustatyta, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas sudaro 91.32 Eur kelionės iÅ¡laidos.

Bylos duomenys patvirtina, kad Aplinkos ministerijos įgaliotos atstovės E.V. dalyvavo 2015 m. gruodžio 12d. posėdyje, o L. M.: 2016m. vasario 4d. ir 2016m. kovo 17d. teismo posėdžiuose, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo patytė kelionės į teismo posėdžius ir atgal išlaidas, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu. Trečiasis suinteresuotas patirtas išlaidas grindžia: Aplinkos ministerijos kanclerio 2015m.gruodžio 12d. potvarkiu „Dėl E. V. ir A. S. komandiruotės į Panevėžį“ (b. l. 97), kuris patvirtina, jog suinteresuoto trečiojo asmens atstovė į teismo posėdį vyko tarnybiniu automobiliu VW MULTIVAN, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini); 2016m.vasario 3d. ir 2016m. kovo 9d. potvarkiais „Dėl L. M. ir A. S. komandiruotės į Panevėžį“, kurie patvirtina, jog suinteresuoto trečiojo asmens atstovė į teismo posėdžius vyko tarnybiniu automobiliu Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. balandžio 27d. įsakymu „Dėl Aplinkos ministerijos tarnybinių lengvųjų automobilių kuro normų tvirtinimo“, kuriame nurodytos lengvųjų automobilių, kuriais buvo vykstama į teismo posėdžius, kuro sÄ naudos, o taip pat pateiktais kuro įsigijimo kvitais.

Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto tinklalapio (prieiga per www.lakd.lt nuorodÄ â€žatstumai“) duomenimis, atstumas marÅ¡rutu Vilnius-Panevėžys-Vilnius sudaro 272 kilometrus. Pagal nustatytÄ atstumÄ bei patvirtintas degalų sÄ naudas apskaičiavus Aplinkos ministerijos atstovių vykimui į teismo posėdį sunaudotų degalų kiekį ir pagal pateiktus kvitus įvertinus degalų (benzino) įsigijimo kainÄ , bendra kelionėms į teismo posėdžius iÅ¡leista pinigų suma sudaro 91,32 Eur.

Aplinkos ministerijos patirtų kelionių į teismo posėdžius iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, nes bÅ«tent Å¡ios institucijos priimtas neteisėtas administracinis aktas lėmė kitų sandorių, kurie pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, atsiradimÄ , todėl bÅ«tent Å¡iai institucijai turi tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų naÅ¡ta(ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalis, 44 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PraÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos 2014 m. birželio 26 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ dalyje, kuria O. G. atkurta nuosavybės teisė į 0,75 ha dydžio žemės sklypo dalį, esančiÄ 1,9171 ha dydžio vandens Å«kio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das – Å«kinei veiklai naudojami vandens telkiniai, esančiame Utenos r., Vyžuonų sen., (duomenys neskelbtini) viensėdyje (1.1. punktas) ir į 0,8170 ha dydžio žemės sklypo dalį, esančiÄ 3,5930 ha dydžio vandens Å«kio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das – Å«kinei veiklai naudojami vandens telkiniai, esančiame Utenos r., Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k. (1.3. punktas);             Pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 25 d.

Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. A/. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, kuria K. G. paveldėjo O. G. turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Utenos r., Vyžuonų sen., (duomenys neskelbtini) viensėdyje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vandens Å«kio paskirties, Å«kinei veiklai naudojami vandens telkiniai ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Utenos r., Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vandens Å«kio paskirties, Å«kinei veiklai naudojami vandens telkiniai;

             Pripažinti negaliojančiomis dalyje 2014 m. rugpjūčio 4 d. Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. G. patvirtintÄ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014 m. spalio 6 d. susitarimÄ pakeisti sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pasiraÅ¡ytÄ K. G. įgalioto atstovo V. P., kuria I. Z. ir M. Z. įsigijo asmenine nuosavybe, o S. Z. bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, po 2500/19171 dalis vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Vyžuonų sen., (duomenys neskelbtini) viensėdyje ir po 8170/107790 dalis vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Utenos r., Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k.

             Taikyti restitucijÄ :             Įpareigoti I. Z., M. Z. ir S. Z. bendrai su R. Z. grÄ Å¾inti valstybei po 2500/19171 dalis vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Vyžuonų sen., (duomenys neskelbtini) viensėdyje ir po 8170/107790 dalis vandens Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio Utenos r., Vyžuonų sen., SprakÅ¡ių k.             Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos:

I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 1061,94 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 94 euro centus); S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. Z. a.k. (duomenys neskelbtini), solidariai 1061,94 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 94 euro centus).             Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti.             Priteisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, k. (duomenys neskelbtini), 91,32 Eur(devyniasdeÅ¡imt vieno euro ir 32 euro centų) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, k. (duomenys neskelbtini).

             Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos                                                                                                                        Dalia Pranckienė                                                                                                                                                Irena Varžinskienė                                                                                                                                                                                                                                                  Dalytė Zlatkuvienė