2019-10-10 Nr. AB-19267-3-61-3-01695-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1207-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01695-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (1.11)I-2523; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (10.1) S-26676; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, 20 000 Eur žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Priimti sprendimai yra neteisėti, nes pareiškėjui nebuvo pateikta teisinga ir visa informacija apie įvykdytus išskaičiavimus vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558. Dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, taigi jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią pareiškėjas įvertino 20 000 Eur suma.

2.2. VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrius 2012 m. spalio 31 d. rašte Nr. (4.49)S-66820 suteikė informaciją, kad pagal antstolės R. Mikliušienės 2008 m. kovo 3 d. patvarkymą Nr. 0064/07/01558 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1980-2005 nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. iš pareiškėjo pensijos buvo išskaityta 6 Lt valstybės naudai. 2007 m. gruodžio 7 d. raginimu įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 antstolė R. Mikliušienė įpareigojo pareiškėją sumokėti 6 Lt skolą valstybės naudai ir 39,55 Lt vykdymo išlaidas. Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-318-217/2008 ir Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-767-343/2008 netenkino pareiškėjo skundo, nes civilinės bylos nagrinėjimo metu antstolė R. Mikliušienė pripažino nepagrįstai priskaičiuotas sumas, kai nauju 2008 m. kovo 13 d. patvarkymu ir raginimu vykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 nustatė, jog vykdymo išlaidos (9,5 Lt) yra paskaičiuotos neteisėtai. 2014 m. spalio 6 d. patvarkymu areštuoti lėšas, vykdymo išlaidų apskaičiavimu, patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2014 m. lapkričio 10 d. patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo vykdymo byloje Nr. 0064/07/01558 antstolė R. Mikliušienė nutarė areštuoti ir išieškoti minėtą 6 Lt skolą dar kartą valstybės naudai ir jau 40,55 Lt vykdymo išlaidų, įskaitant ir tas vykdymo išlaidas, kurias 2008 m. kovo 13 d. patvarkymu pripažino apskaičiuotas neteisėtai. 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų Nr. 10.47-5363 VSDFV Kauno skyrius dar kartą patvirtino, kad pagal 2008 m. sausio 8 d. gautą antstolės R. Mikliušienės patvarkymą nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. iš pareiškėjo pensijos buvo išskaityta 6 Lt skola valstybės naudai ir pervesta antstolei vykdomoje byloje Nr. 0064/07/01558. VSDFV Kauno skyrius 2017 m. vasario 13 d. rašte Nr. (10.1)S-14480 buvo pranešta, kad antstolės R. Mikliušienės 2017 m. vasario 8 d. patvarkymu iš pareiškėjo pensijos vykdomojoje byloje bus vykdomi išskaičiavimai. Į 2017 m. kovo 6 d. pakartotinį prašymą patvirtinti dvigubą tos pačios 6 Lt skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 VSDFV Kauno skyrius 2017 m. kovo 9 d. rašte Nr. (10.1)-S-22369 atsisakė suteikti informaciją.

2.3. Dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjas 2017 m. kovo 9 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2017 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (6.5)1-1588 atsisakė išnagrinėti skundą iš esmės ir patvirtinti neteisėtus VSDFV Kauno skyriaus veiksmus. Tik 2017 m. kovo 22 d. rašte Nr. (10.1)S-26676 VSDFV Kauno skyrius patvirtino neteisingos informacijos pateikimą ir nurodė, kad minėta 6 Lt skola nebuvo išieškota, nes neva buvo grąžinta pareiškėjui pagal antstolės R. Mikliušienės 2008 m. rugpjūčio 13 d. pavedimą Nr. 332, apie kurį 2012 m. spalio 31 d., 2016 m. gruodžio 22 d., 2017 m. kovo 9 d. raštuose bei 2008 m. rugpjūčio 13 d. patvarkyme ir raginime įvykdyti sprendimą nebuvo nurodyta.

2.4. Pareiškėjas 2017 m. kovo 23 d. su skundu dėl neteisėtų VSDFV Kauno skyriaus veiksmų kreipėsi į VSDFV, kuri 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (1.11) I-2523 atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir nustatė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. spalio 31 d., 2016 m. gruodžio 28 d., 2017 m. kovo 22 d. sprendimai yra teisingi ir pagrįsti, pateikta teisinga informacija apie išskaitymą, kadangi išskaitymas 2008 m. vasario mėn. buvo įvykdytas, ir tik po to antstolė R. Mikliušienė išieškotą sumą grąžino.

3. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamuose sprendimuose nurodytus duomenis. VSDFV Kauno skyrius pareiškėjo prašymu buvo pateikęs informaciją apie iš jo invalidumo / netekto darbingumo pensijos vykdytus išskaitymus (2012 m. spalio 31 d. raštas Nr. (4.49)S-66820 ir 2016 m. gruodžio 22 d. pažyma Nr. 10.47-5363), nurodant, kad 2008 m. vasario mėnesį buvo išskaityta 6 Lt. Tokia pati informacija pateikta ir skundžiamame VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. rašte Nr. (10.1)S-26676. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. kovo 23 d. skunde VSDFV nurodytą prašymą, VSDFV Kauno skyrius pareiškėjui 2017 m. gegužės 2 d. išsiuntė antstolės R. Mikliušienės rašto Nr. 0064/07/01558, kuriuo informuota apie grąžinamus 6 Lt, kopiją. VSDFV Kauno skyrius išskaitymus iš pareiškėjo gaunamos valstybinės socialinio draudimo pensijos atliko vykdydamas antstolės R. Mikliušienės patvarkymus, o skundžiamame rašte pareiškėjui pateikė informaciją apie išskaitymų faktą ir teisinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. raštas Nr. (10.1)S-26676 yra pagrįstas, jame nurodyta informacija teisinga, naikinti šį raštą nėra teisinio pagrindo.

3.2. VSDFV Kauno skyrius, 2017 m. kovo 22 d. raštu Nr. (10.1)S-26676 pateikdamas informaciją apie antstolės patvarkymų vykdymą išieškant iš pareiškėjo netekto darbingumo pensijos 6 Lt (1,74 Eur) skolą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo nuomonė, kad atsakovas slėpė neteisėtus VSDFV Kauno ir Jonavos skyrių veiksmus, yra visiškai nepagrįsta. Skundžiamame sprendime nurodyta informacija negalėjo padaryti jokio neigiamo poveikio pareiškėjo emocinei būsenai, sukelti kokių nors nepatogumų ar išgyvenimų. Pareiškėjas skunde teismui tik deklaratyviai nurodo, kad jam buvo sudaryti nepatogumai, trukdymai, jis patyrė išgyvenimus, tačiau nenurodė, kaip ir kokiu būdu ši dvasinė skriauda pasireiškė. Nenustačius nei vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei turtinė prievolė atlyginti žalą nekyla.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. VSDFV atsiliepime nurodė:

4.1. VSDFV Kauno skyrius 2017 m. kovo 22 d. rašte Nr. (10.1)S-26676 pareiškėjui paaiškino, kad vykdydamas išskaitymus pagal antstolių patvarkymus vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733–743 straipsniais. Taip pat paaiškino, kad 2008 m. sausio 8 d. VSDFV Jonavos skyriuje (dabartinis VSDFV Kauno skyrius) buvo gautas antstolės R. Mikliušienės 2008 m. sausio 3 d. patvarkymas Nr. 0064/07/01558, priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. vykdomuoju dokumentu Nr. 2-1980-12 dėl 6 Lt skolos išieškojimo valstybės naudai iš pareiškėjo gaunamos valstybinės socialinio draudimo pensijos. 2008 m. vasario 14 d. įvykdžius išieškojimą šis patvarkymas grąžintas antstolei. Antstolė R. Mikliušienė 2008 m. kovo 13 d. raštu informavo VSDFV Kauno skyrių, kad 2008 m. kovo 13 d. pavedimu Nr. 332 grąžina iš pareiškėjo išieškota 6 Lt sumą. 2008 m. balandžio mėnesį ši suma buvo grąžinta pareiškėjui, t. y. išmokėta kartu su mokama valstybine socialinio draudimo pensija. VSDFV Kauno skyriuje 2017 m. vasario 8 d. gautas antstolės R. Mikliušienės patvarkymas dėl 1,74 Eur skolos ir 1,63 Eur vykdymo išlaidų (bendra suma 3,37 Eur) išieškojimo vykdomoje byloje Nr. 0064/07/01558 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1980-12. Pagal šį patvarkymą 2017 m. kovo mėnesį iš pareiškėjo išieškoti 2,35 Eur.

4.2. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu VSDFV Kauno skyriaus raštu pareiškėjui buvo pateikta tiksli ir aiški informacija apie iš jam mokamų išmokų darytus išskaitymus ir jų grąžinimus, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. rašto Nr. (10.1) S-26676 panaikinimo. Tiek VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. raštas Nr. (10.1)S-26676, tiek VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. raštas Nr. (1.11) I-2523 yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis teisės aktų normomis, todėl pagrindo jų naikinti ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą nėra.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV Kauno skyrių su 2017 m. kovo 6 d. skundu prašė patvirtinti dvigubą neteisėtą tos pačios 6 Lt (1,74 Eur) skolos išieškojimą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558. VSDFV Kauno skyrius 2017 m. kovo 22 d. rašte pareiškėjui paaiškino, kad 2008 m. sausio 8 d. VSDFV Jonavos skyriuje buvo gautas antstolės R. Mikliušienės 2008 m. sausio 3 d. patvarkymas Nr. 0064/07/01558, priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. vykdomuoju dokumentu Nr. 2-1980-12 dėl 6 Lt skolos išieškojimo valstybės naudai iš pareiškėjo gaunamos valstybinės socialinio draudimo pensijos. VSDFV Kauno skyrius minėtame rašte taip pat nurodė, kad 2008 m. vasario 14 d. įvykdžius išieškojimą šis patvarkymas buvo grąžintas antstolei. Antstolė R. Mikliušienė 2008 m. kovo 13 d. raštu informavo VSDFV Jonavos skyrių, kad 2008 m. kovo 13 d. pavedimu Nr. 332 grąžina iš pareiškėjo išieškotą 6 Lt sumą. 2008 m. balandžio mėnesį ši suma pareiškėjui grąžinta, t. y. išmokėta kartu su mokama valstybine socialinio draudimo pensija (717,92 + 6 = 723,92 Lt). 2017 m. vasario 8 d. gautas antstolės R. Mikliušienės patvarkymas dėl 1,74 Eur skolos ir 1,63 Eur vykdymo išlaidų (bendra suma 3,37 Eur) išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1980-12. Pagal patvarkymą 2017 m. kovo mėnesį išieškoti 2,35 Eur, 2017 m. balandžio 1 d. skolos likutis yra 1,02 Eur.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. rašto turinį ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad VSDFV Kauno skyrius šiuo raštu pateikė išsamią ir teisingą, atitinkančią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, informaciją į pareiškėjo 2017 m. kovo 6 d. skundą. Šis raštas taip pat paneigė pareiškėjo prašomą patvirtinti faktą, kad vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 6 Lt (1,74 Eur) skolos išieškojimas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2-1980-12 vykdomas antrą kartą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl tų pačių motyvų teismas vertino kaip teisėtą ir pagrįstą ir VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. raštą (sprendimą).

8. Dėl pareiškėjo reikalavimo pranešti, kodėl 2012 m. ir 2016 m. VSDV Kauno ir Jonavos skyriai pateikė suklastotus duomenis 2012 m. spalio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. raštuose apie 6 Lt (1,74 Eur) pabaigtą išieškojimą, nors 2008 m. išieškojimo nebuvo ir, kokiu tikslu buvo slepiamas faktas apie antstolės R. Mikliušienės 2008 m. kovo 13 d. raštą ir pervedimą Nr. 332, teismas pažymėjo, kad VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. rašte nurodė, jog VSDFV Kauno skyrius 2016 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (10.1)S-111737 (prie rašto buvo pridėta 2016 m. gruodžio 22 d. pažyma Nr. 10.47-5363) ir 2012 m. spalio 31 d. rašte Nr. (4.49)S-66820 pateikė teisingą informaciją apie išskaitymą, nes išskaitymas 2008 m. vasario mėn. buvo įvykdytas ir tik po to, kai antstolė R. Mikliušienė išskaitytą sumą (6 Lt) grąžino. VSDFV taip pat nurodė, kad pareiškėjui išskaityta 6 Lt suma buvo grąžinta 2008 m. balandžio mėn. kartu su išmokėta valstybine socialinio draudimo pensija. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nei VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. spalio 31 d. rašte, nei VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų nebuvo pateikta informacija, kad iš pareiškėjo išskaityta suma jam grąžinta.

9. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas minėtuose raštuose turėjo būti informuotas apie tai, jog jam buvo grąžinti 6 Lt, išskaityti pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1980-12. Nagrinėjamu atveju išskaityta suma buvo nedidelė (6 Lt), todėl teismas vertino, jog pareiškėjas, gavęs pensiją, galėjo nepastebėti, kad jam buvo išmokėta didesnė pensija nei įprastai. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, jo neinformavus apie išskaitytų lėšų grąžinimą, gavęs VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. vasario 13 d. raštą Nr. (10.1)S-14480, kuriuo jam pranešta, kad pagal antstolės R. Mikliušienės 2017 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. 0064/07/01558 iš jo pensijos bus vykdomos išskaitos, galimai galėjo pamanyti, kad tos pačios skolos išieškojimas pagal tą patį vykdomąjį dokumentą yra vykdomas antrą kartą. Nepaisant to, nustatytos aplinkybės teismui nesudarė pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jam buvo pateikti suklastoti duomenys, kadangi jam tiesiog buvo pateikta ne visa informacija.

10. Vertindamas pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, teismas sprendė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. raštas ir VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. raštas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog VSDFV Kauno skyrius ar VSDFV atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjui galėjo būti padaryta žala. Nenustatęs vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai; 2) pranešti prokurorui dėl šią administracinę bylą išnagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, priimtas pažeidžiant ABTĮ 86–87 straipsnių normas, netinkami pritaikius VAĮ 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 3 straipsnio nuostatas.

12.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog VSDFV pareiškėjo 2017 m. kovo 9 d. skundą persiuntė nagrinėti VSDFV Kauno skyriui, pažeisdamas VAĮ 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami, todėl VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. (10.1)S-26676 yra neteisėtas, nes iš neteisės teisė neatsiranda.

12.3. VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. rašte nebuvo pateikta informacija apie dvigubą 6 Lt sumos išieškojimą iš pareiškėjo, ką patvirtina VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. spalio 31 d. raštas ir VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. pažyma, todėl VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. raštas negali būti teisėtas ir pagrįstas.

12.4. VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. rašte (sprendime) Nr. (1.11)I-2523 nuslėpė tiek antstolės R. Mikliušienės, tiek VSDFV Kauno skyriaus neteisėtus veiksmus, teigdamas, kad 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2012 m. spalio 31 d. raštuose buvo pateikta teisinga informacija apie išskaitymą. Teikiant 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2012 m. spalio 31 d. raštus turėjo būti žinoma apie 2008 m. išskaitytos sumos grąžinimą, tačiau tyčia buvo suteikta klaidinga informacija.

12.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo įrodymų apie dvigubą 6 Lt sumos išieškojimą ir nepagrįstai pripažinęs, jog buvo pateikta klaidinga informacija apie dvigubą skolos išieškojimą, pripažino ginčijamus VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. ir VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. raštus teisėtais ir pagrįstais. Teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo nors konstatavo, kad nei VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. spalio 31 d. rašte, nei VSDFV 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų nebuvo pateikta informacija, jog iš pareiškėjo išskaityta suma jam grąžinta.

12.6. Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. rašto ir VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. raštuose pateiktos informacijos pareiškėjui neteisėtai iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-5-840/2013.

13. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikia naują įrodymą: pareiškėjo asmeninės kortelės išrašą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį nurodo:

13.1. Pareiškėjas 2017 m. kovo 6 d. raštu VSDFV Kauno skyriaus prašė patvirtinti dvigubą neteisėtą tos pačios 6 Lt (1,74 Eur) skolos išieškojimą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558. VSDFV Kauno skyrius 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. (10.1)S-22369 pareiškėjui paaiškino išieškojimo iš pensijų tvarką ir pasiūlė dėl išieškojimo vykdymo kreiptis į antstolę R. Mikliušienę, tačiau dvigubas 6 Lt išieškojimo faktas, kaip prašė pareiškėjas, nebuvo nei patvirtintas, nei paneigtas. Pareiškėjas šį VSDFV Kauno skyriaus raštą 2017 m. kovo 9 d. apskundė VSDFV, prašydamas „priversti VSDFV Kauno skyrių nevilkinti pateikti atsakymą iš esmės į pareikštą prašymą ir patvirtinti faktą, jog ta pati skola 6 litai arba 1,74 Eur yra išieškoma antrą kartą pagal tą patį vykdymo dokumentą Nr. 0064/07/01558“. VSDFV, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šio skundo nepersiuntė nagrinėti VSDFV Kauno skyriui, o išnagrinėjusi jį tenkino bei 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. (6.5)I-1588 VSDFV Kauno skyriui pavedė pateikti pareiškėjui išsamų atsakymą į pateiktą klausimą. VSDFV Kauno skyrius, vykdydamas šį įpareigojimą, 2017 m. kovo 22 d. raštu Nr. (10.1)S-26676 pareiškėjui paaiškino, kad VSDFV Jonavos skyriuje (dabartinis Kauno skyrius) 2008 m. sausio 8 d. buvo gautas antstolės R. Mikliušienės 2008 m. sausio 3 d. patvarkymas Nr. 0064/07/01558 dėl 6 Lt išieškojimo valstybės naudai iš pareiškėjo gaunamos valstybinės socialinio draudimo pensijos. 2008 m. vasario 14 d. įvykdžius išieškojimą, šis patvarkymas grąžintas antstolei. Antstolė 2008 m. kovo 13 d. raštu Nr. 0064/07/01558 VSDFV Jonavos skyrių informavo, kad iš pareiškėjo valstybinės socialinio draudimo pensijos išskaityti 6 Lt 2008 m. kovo 13 d. grąžinti VSDFV Jonavos skyriui mokėjimo pavedimu Nr. 332. 2008 m. balandžio mėnesį ši suma pareiškėjui buvo grąžinta, t. y. išmokėta kartu su mokama valstybine socialinio draudimo pensija. 2017 m. vasario 8 d. VSDFV Kauno skyriuje gautas antstolės R. Mikliušienės patvarkymas dėl 1,74 Eur skolos ir 1,63 Eur vykdymo išlaidų (bendra suma 3,37 Eur) išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1980-12.

13.2. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo neišreikalavo skunde prašytų išreikalauti įrodymų ir prašo išreikalauti šių dokumentų originalus apeliacinio proceso metu, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas patikslintu skundu teismo prašė išreikalauti tik antstolės R. Mikliušienės 2008 m. kovo 13 d. rašto vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 originalą ir šio rašto registracijos žurnalo originalą. Jokių kitų dokumentų nei kopijų, nei originalų pareiškėjas neprašė išreikalauti, todėl nekilus abejonių dėl 6 Lt grąžinimo fakto, teismas reikalauti šių dokumentų neturėjo pagrindo. Atsakovas, siekdamas, kad byloje būtų pašalintos visos abejonės, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, teikia į bylą pareiškėjo asmeninės kortelės išrašą, kurioje nurodyta, jog 2008 m. balandžio mėn. pareiškėjui išmokėta 723,92 Lt, t. y. 717,92 Lt mėnesinė suma ir 6,00 Lt grąžinta suma.

13.3. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-840/2013 pareiškėjas buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį „Nepagarba teismui“ už tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismui adresuotame 2010 m. vasario 24 d. pareiškime dėl nušalinimo civilinėje byloje viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančias Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas dėl jų veiklos, t. y. pareiškime nurodė, jog viena iš Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų užsiima turto prievartavimu kartu su antstole R. Mikliušiene, o kitos dvi šio teismo teisėjos nemoka aritmetikos ir kartu prievartauja turtą bei plėšikauja. Pareiškėjas pareiškimą, dėl kurio jam buvo iškelta baudžiamoji byla, Jonavos rajono apylinkės teismui pateikė 2010 m., o pirmasis pareiškėjo minimas VSDFV Kauno skyriaus raštas jam išsiųstas praėjus daugiau nei 2,5 metų, t. y. 2012 m. spalio 31 d. Be to, minėtuose VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV raštuose nebuvo pateikta jokia informacija, galinti sudaryti prielaidas pareiškėjui pažeminti teisingumą vykdančius teisėjus, todėl atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens raštai baudžiamosios bylos Nr. 1-5-840/2013 iškėlimui jokios įtakos neturėjo ir negalėjo turėti.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. VSDFV sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja savo patikslinto skundo argumentus ir nepateikia motyvų, įrodančių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Pareiškėjas prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, tačiau pareiškėjas bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (1.11)I-2523 ir VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (10.1) S-26676 teisėtumo ir pagrįstumo bei 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs ginčijamo VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (1.11)I-2523 ir VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (10.1) S-26676 teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (1.11)I-2523 ir VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (10.1) S-26676 pateiktos informacijos teisingumą, teigdamas, jog ginčijamais sprendimais jam nebuvo paaiškinta dėl dvigubo 6 Lt (1,74 Eur) skolos ieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558.

22. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolė R. Mikliušienė 2007 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodė, jog išieškotojas Kauno apskrities VMI 2007 m. gruodžio 4 d. pateikė antstolei vykdyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1980-12 dėl 6 Lt (1,74 Eur) skolos išieškojimo. Antstolė šiuo raginimu taip pat paragino pareiškėją sumokėti 6 Lt (1,74 Eur) skolą ir 39,55 Lt vykdymo išlaidas į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 25).

Antstolė R. Mikliušienė 2008 m. sausio 3 d. priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 6 Lt (1,74 Eur) skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos valstybės naudai, kurį išsiuntė VSDFV Jonavos skyriui (dabartinis Kauno skyrius) (b. l. 89). Antstolė R. Mikliušienė 2008 m. kovo 13 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 panaikino 2007 m. gruodžio 7 d. raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558, taip pat nutarė surašyti pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 (b. l. 4).

VSDFV teigimu, 6 Lt (1,74 Eur) skola iš pareiškėjui mokamų išmokų išieškota 2008 m. vasario 14 d., išskaitymo faktą patvirtina 2016 m. gruodžio 22 d. pažyma (b. l. 25). VSDFV Jonavos skyriuje 2008 m. kovo 14 d. gautas antstolės R. Mikliušienės raštas, adresuotas tik VSDFV Jonavos skyriui, kuriame ji nurodė, kad 2008 m. kovo 13 d. VSDFV Jonavos skyriui mokėjimo pavedimu Nr. 332 grąžino iš pareiškėjo išieškotus 6 Lt (1,74 Eur) pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1980-12. Antstolė šiuo raštu taip pat prašė grąžinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1980-12 (b. l. 32).

Atsakovai ginčijamuose sprendimuose teigė, o kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir pateikė įrodymus, kad pareiškėjui išieškota 6 Lt (1,74 Eur) suma buvo grąžinta 2008 m. balandžio mėnesį kartu su valstybine socialinio draudimo pensija (b. l. 30, 33, 161). Antstolė R. Mikliušienė 2017 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-64-2702 dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558, kuriuo įpareigojo VSDFV Kauno skyrių iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos pervesti antstolei 1,74 Eur skolą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1980-12 (b. l. 27, 90).

VSDFV Kauno skyrius 2017 m. vasario 13 d. raštu Nr. (10.1)S-14480 pareiškėją informavo, kad vadovaujantis antstolės 2017 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. 0064/07/01558, iš jo pensijos nuo 2017 m. kovo 1 d. bus vykdomos išskaitos (b. l. 26). Pareiškėjas 2017 m. vasario 18 d. ir 2017 m. kovo 6 d. prašymais / skundais kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas pateikti VSDFV 2017 m. vasario 13 d. rašte nurodytą antstolės patvarkymą ir patvirtinti dvigubą neteisėtą tos pačios 6 Lt (1,74 Eur) skolos išieškojimą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą Nr. 0064/07/01558. (b. l. 26, 28).

23. Pažymėtina, kad nustatytos faktinės aplinkybės apie vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 antstolės išieškotą ir vėliau VSDFV Jonavos skyriui grąžintą 6 Lt (1,74 Eur) sumą buvo konstatuotos Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-174-814/2015, kurioje pareiškėjas ginčijo antstolės R. Mikliušienės patvarkymą areštuoti lėšas, taip pat Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-218-324/2016, kurioje taip pat pareiškėjas kėlė klausimą dėl dvigubos 6 Lt (1,74 Eur) skolos išieškojimo (b. l. 15–24). Minėtose nutartyse teismai vertino aplinkybes apie išieškotos 6 Lt (1,74 Eur) skolos grąžinimą pareiškėjui 2008 m. balandžio mėn., todėl, darytina išvada, jog pareiškėjui šios aplinkybės buvo žinomos ir suprantamos.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (1.11)I-2523 ir VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (10.1) S-26676 turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus: sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis. Ginčijamuose sprendimuose pareiškėjui paaiškintos aplinkybės apie 6 Lt (1,74 Eur) skolos ieškojimą ir grąžinimą bei gautą antstolės patvarkymą, kuriuo pavesta vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui mokamos valstybinės socialinio draudimo pensijos, kas, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai apie ginčijamuose sprendimuose tyčia nuslėpta klaidinga informacija (žr. nutarties 12.3–12.4 p.), kadangi nei VSDFV, nei VSDFV Kauno skyrius neturi įstatymuose nustatytos pareigos vertinti antstolės vykdomo išieškojimo teisėtumą ir pagrįstumą, o tuo labiau vertinti, ar 2017 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. S-17-64-2702 dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 nėra vykdomas dvigubas 6 Lt (1,74 Eur) skolos išieškojimas iš pareiškėjo. Nesutikdamas su antstolės atliktais veiksmai, pareiškėjas CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka turi teisę juos skųsti bendrosios kompetencijos teismui, o teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertintų, ar iš pareiškėjo nėra išieškoma dviguba 6 Lt (1,74 Eur) skola.

25. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad VSDFV jo 2017 m. kovo 9 d. skundą nepagrįstai persiuntė nagrinėti VSDFV Kauno skyriui, pažeisdamas VAĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatas (žr. nutarties 12.2 p.), kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, VSDFV jo skundo nepersiuntė nagrinėti VSDFV Kauno skyriui, o jį išnagrinėjusi – skundą tenkino ir 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. (6.5)I-1588 VSDFV Kauno skyriui pavedė pateikti pareiškėjui išsamų atsakymą į pateiktą klausimą (b. l. 29, 31). VSDFV Kauno skyrius, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo 2017 m. kovo 9 d. skundą, priėmė ginčijamą 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (10.1) S-26676 (b. l. 30).

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių papildomų įrodymų apie dvigubą 6 Lt (1,74 Eur) sumos išieškojimą neišreikalavimu, pažymi, kad pareiškėjas patikslintu skundu teismo prašė išreikalauti tik antstolės R. Mikliušienės 2008 m. kovo 13 d. rašto vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558 originalą ir šio rašto registracijos žurnalo originalą, todėl nekilus abejonių dėl 6 Lt (1,74 Eur) grąžinimo pareiškėjui fakto, teismas reikalauti šių dokumentų neturėjo pagrindo. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

27. Dėl teismo šališkumo pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas priėmė jam nepalankų sprendimą), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjų, išnagrinėjusių pareiškėjo skundą, veiksmuose nenustatyta akivaizdžių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

29. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašomos priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

30. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš atsakovų veiksmų, nesuteikiant jam teisingos ir visos informacijos apie įvykdytus išskaičiavimus vykdomojoje byloje Nr. 0064/07/01558. Pareiškėjas taip pat teigia, kad dėl VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 22 d. rašto ir VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. raštuose pateiktos informacijos jam neteisėtai iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-5-840/2013.

31. Pažymėtina, kad pareiškėjui baudžiamoji byla Nr. 1-5-840/2013 iškelta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį už tai, jog jis Jonavos rajono apylinkės teismui adresuotame 2010 m. vasario 24 d. pareiškime dėl nušalinimo civilinėje byloje viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančias Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas dėl jų veiklos nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolės R. Mikliušienės veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jam iškeltą baudžiamąją bylą nėra priežastiniu ryšių susijusios su šioje byloje ginčijamais sprendimais, kurie pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Taigi nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų priėmus ginčijamus sprendimus, taip pat nesant priežastiniam ryšiui tarp atsakovų priimtų sprendimų ir pareiškėjo nurodytos žalos, viešoji atsakomybė negalima ir pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai atmestas.

32. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė