9a51f2db-7dff-4eec-8869-789dced6d7c5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2KT-10/2014Procesinio sprendimo kategorija 98.1; 94.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. kovo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismui teismingomis civilinėmis bylomis Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014, n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniam teismui Šiaulių apygardos teismas perdavė civilines bylas Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014 su ieškovės J.

K. – B. atskiraisiais skundais dėl nutarčių, priimtų Å iaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-48-251/2013 pagal ieÅ¡kovės J. K. – B. ieÅ¡kinį atsakovui R. B., tretiesiems asmenims Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriui, UAB „Šiaulių banko lizingas“, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bei pagal atsakovo R.

B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. K. – B., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl separacijos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi, tenkindamas ieÅ¡kovės visiems Å iaulių apylinkės teismo teisėjams pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ , perdavė civilinę bylÄ Nr. 2-48-251/2013 iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rajono apylinkės teismui (bylos Nr. 2-940-284/2013), kadangi atsakovo R.

B. atstovė advokatė A. M. anksčiau yra dirbusi Å iaulių apylinkės teismo teisėja.Atsakovo R. B. atstovė A. M. reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ visiems Å iaulių apygardos teismo teisėjams nuo civilinių bylų Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014 nagrinėjimo, kadangi ieÅ¡kovė yra dirbusi Å iaulių apygardos teisme. PareiÅ¡kimas dėl teisėjų nuÅ¡alinimo tenkintinas. Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

BylÄ nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.).

Ä®statymas suteikia teisę bylÄ nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ . Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas (teisėjai) turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (CPK 66, 68 str.).Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikÅ¡mės turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v.

Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos Å¡alims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogÄ stauti, privalo nusiÅ¡alinti (žr.

C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Nagrinėjamu atveju visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams pareikštas nušalinimas dėl aplinkybės, kad ieškovė J.

K. – B. anksčiau yra dirbusi Å¡iame teisme. IÅ¡ minėtos Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties ir vieÅ¡ai prieinamos informacijos apie teisėjus matyti, kad ieÅ¡kovė anksčiau dirbo Å iaulių apygardos teisme, o nuo 2010 m. vasario mėn. dirba RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo, kuris yra Å iaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėja. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad byloje egzistuoja teismo Å¡aliÅ¡kumo objektyviuoju aspektu grėsmė.

Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė asmeniškai bendrauja su Šiaulių apygardos teismo teisėjais kaip buvusi Šiaulių apygardos teismo darbuotoja ar kaip žemesniosios pakopos teismo teisėja, tačiau faktas, kad ieškovę ir Šiaulių apygardos teismo teisėjus (išskyrus du Šiaulių apygardos teismo teisėjus, kurie paskirti po ieškovės J. K. – B. darbo šiame teisme pabaigos) tiek anksčiau, tiek šiuo metu sieja tarnybiniai santykiai, objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

Å ios abejonės, siekiant užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , turi bÅ«ti paÅ¡alintos perduodant civilines bylas Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014 iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo nagrinėti kitam artimiausiam tos pačios pakopos teismui – Panevėžio apygardos teismui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: NuÅ¡alinti Å iaulių apygardos teismÄ nuo civilinių bylų Nr. 2S-210-267/2014 ir Nr. 2S-211-124/2014 ir perduoti jas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                    Artūras Driukas