2017-08-30 Nr. AB-15718-3-61-3-01814-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pečiusta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pečiusta“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2017-08-30 Nr. AB-15718-3-61-3-01814-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pečiusta“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Pečiusta“) 2017 m. gegužės 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. V4-59 dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Pečiusta“ skyrimo (toliau – ir Įsakymas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-660-556/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01814-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pečiusta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pečiusta“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pečiusta“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Pečiusta“) 2017 m. gegužės 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. V4-59 dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Pečiusta“ skyrimo (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė teismo terminą skundui paduoti laikyti nepraleistu ir skundą priimti nagrinėti. Tuo atveju, jei būtų laikoma, kad terminas skundui paduoti praleistas, prašyme nurodytas aplinkybes prašė laikyti svarbiomis ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nurodė, kad termino skundui paduoti praleidimą nulėmė būtent Tarnybos veiksmai – nekokybiškų dokumentų pateikimas. Pirmą kartą kartu su Įsakymu siųsta 2017 m. kovo 29 d. išvada Nr. D4-401 dėl bankroto administratoriaus UAB „Pečiusta“ veiksmų, administruojant BUAB „Tutrix“ bankroto procesą (toliau – ir Išvada) buvo nekokybiška, o Įsakymas, kaip išvestinis dokumentas, yra tos pačios nekokybiškos Išvados rezultatas. Pareiškėjas nežinodamas, koks yra galutinis Išvados tekstas, negalėjo nuspręsti, ar Įsakymą skųsti, ir, tik gavęs kokybiškus dokumentus, nusprendė Įsakymą skųsti. Skundas buvo pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, terminą skaičiuojant nuo antrosios siuntos gavimo dienos. Pareiškėjo teigimu, tai, kad Įsakymas buvo pateiktas naujai, reiškia, jog vieno mėnesio terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo naujai gauto Įsakymo gavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 27 d.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Pečiusta“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti UAB „Pečiusta“ skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p., 38 str. 1 d. 3 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais ir žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Pareiškėjas skundą teismui dėl Tarnybos Įsakymo teisėtumo išsiuntė 2017 m. gegužės 29 d., t. y. per vieno mėnesio terminą nuo Įsakymo ir Išvados gavimo, kuriuos pareiškėjas gavo su antrąja siunta – 2017 m. balandžio 27 d. Pareiškėjo teigimu, pateikdamas skundą teismui, įstatyme nustatyto termino nėra praleidęs, nes skundą teikė per vieną mėnesį nuo kokybiškos Išvados gavimo. Pažymėjo, jog Įsakymas, siųstas su 2017 m. balandžio 14 d. lydraščiu Nr. (10.4)D2-1216 (pareiškėjui įteikta 2017 m. balandžio 18 d.) yra išvestinis dokumentas iš nekokybiškos Išvados, o, nežinant net ir vieno žodžio ar sakinio, yra užkertama galimybė apsiginti nuo Įsakymo.
Pareiškėjas, nematydamas pilnos Išvados teksto, negalėjo tinkamai nuspręsti, ar Įsakymą skųsti. Tarnyba pateikė dokumentus (Įsakymą, Išvadą), kurie pareiškėjui buvo išsiųsti su pirmąja ir antrąja siuntomis. Įvertinus pareiškėjui siųstų dokumentų turinį nustatyta, kad su pirmąja siunta atsiųsta Išvada yra su techniniais trūkumais. Išvados 3 lapo 5 pastraipoje nekokybiškai nurodytos Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.2 ir 10.2 papunkčių nuostatos. Išvados 4 lapo 5 pastraipoje nekokybiškai nurodyta Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d.
įsakymu Nr. V1-341 (toliau – ir Taisyklės), 23 punkto nuostata. Tiek su pirmąja, tiek su antrąja siuntomis siųstas skundžiamas Įsakymas yra be techninių netikslumų, Įsakymų tekstai identiški. Iš esmės identiškas yra ir Išvadų turinys, išskyrus tai, kad pirmoje Išvadoje Elgesio kodekso ir Taisyklių minėtos nuostatos nurodytos su techniniais trūkumais. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad pirmą kartą, t. y. 2017 m. balandžio 18 d., jam įteiktos Išvados teksto trūkumai pasireiškė tik Elgesio kodekso 6.2 ir 10.2 papunkčių nuostatų ir Taisyklių 23 punkto nuostatos, t. y. pareiškėjui, kaip savo srities profesionalui, aiškiai žinomų ir privalomų žinoti (negalimų nežinoti) teisės nuostatų atspausdinimo kokybės trūkumais.
Jokių kitų dokumentų trūkumų, kurie būtų sutrukdę pareiškėjui tinkamai susipažinti su 2017 m. balandžio 18 d. gauto Įsakymo ir Išvados turiniu, teismas nenustatė. Ištyrus pareiškėjui siustų dokumentų turinį bei atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo Įsakymo, siųsto su pirmąja siunta, turinys identiškas antrą kartą gautam Įsakymo turiniui, taip pat į tai, jog pirmą kartą gautoje Išvadoje nekokybiškai nurodytas tik Elgesio kodekso ir Taisyklių nuostatų turinys, nors iš aiškiai matomų Elgesio kodekso ir Taisyklių nuostatų papunkčių matyti, kurias šių teisės aktų nuostatas Tarnyba mini Išvadoje, padaryta išvada, kad pareiškėjui apie jo teisių pažeidimą buvo ir galėjo būti žinoma dar tuo metu, kai Įsakymas ir Išvada buvo gauti su pirmąją siunta, t. y. nuo 2017 m. balandžio 18 d.
Todėl ir skundą teismui pareiškėjas turėjo paduoti per vieną mėnesį nuo šios datos (2017 m. balandžio 18 d.), t. y. iki 2017 m. gegužės 18 d. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė nepraleidęs įstatyme nustatyto termino, todėl pasisakytina dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Termino skundui paduoti eigos pradžia įstatymo siejama su subjektyviuoju momentu, t. y. su asmens sužinojimu apie savo teisės pažeidimą jam įteikus skundžiamą aktą, nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ji pažeista.
Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu nagrinėjamu atveju laikytina diena, kada pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas individualus teisės aktas ir jis faktiškai suvokė, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Todėl šiuo konkrečiu atveju teisiškai reikšminga yra tiek ta aplinkybė, jog 2017 m. balandžio 18 d. pareiškėjui įteikti dokumentai jokių esminių trūkumų neturėjo, buvo aiškūs ir suprantami, jog sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, tiek ir aplinkybė, jog nurodytus dokumentus ir jų turinį teisiškai vertino ir galėjo tinkamai įvertinti profesionalus subjektas, kuris vėliau (2017 m. balandžio 27 d.) negalėjo būti suklaidintas dėl sužinojimo bei suvokimo apie savo teisių pažeidimą momento vien tuo, jog dokumentus Tarnyba siuntė du kartus.
Pareiškėjui buvo žinomos ir suprantamos procesinio termino praleidimo teisinės pasekmės. Pastebėtina, jog antroji siunta su kokybiška Išvada pareiškėjai buvo įteikta 2017 m. balandžio 27 d., kai iki 2017 m. gegužės 18 d. (paskutinė Įsakymo apskundimo diena) buvo likusios dar 22 dienos, per kurias pareiškėjas turėjo galimybę pateikti skundą teismui, įvertinęs jau naujai gautos Išvados turinį (be techninių netikslumų), tuo labiau, kad pirmoje Išvadoje minimų teisės nuostatų papunkčiai buvo aiškiai matomi ir tai leido pareiškėjui veikti operatyviai, siekiant įstatymo nustatytais terminais teismine tvarka pasitikrinti Įsakymo teisėtumą.
Pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų apie tai, kad gavęs nekokybišką Išvadą per laikotarpį iki 2017 m. balandžio 27 d. (antrosios Išvados gavimo data) kreipėsi į Tarnybą dėl Išvados turinio patikslinimo, kas leistų pareiškėjo veiksmus vertinti kaip aktyvius ir operatyvius siekiant ginti savo pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad pirmą kartą atsiųstos Išvados turinys užkirto galimybę pareiškėjui apsiginti nuo Įsakymo. Teismas papildomai pažymėjo, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai būtent ir reikalauja proceso dalyvius naudotis savo procesinėmis teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, nepiktnaudžiaujant jomis, siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo.
Pareiškėjas yra juridinis asmuo, teikiantis bankroto administratoriaus paslaugas. Bendrovėje dirba savo srities profesionalai, kurių tiesioginė ir nuolatinė veikla yra susijusi su procesinių dokumentų teismams rengimu įstatymuose nustatytais terminais ir tvarka, dalyvavimu teismų posėdžiuose ir kt., todėl, net ir šiuo atveju, kai siekiama apginti išskirtinai bendrovės interesus, bendrovei negali būti taikomi tokie patys atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai kaip fiziniams asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniais, teisminiais procesais ir jų reikalavimais.
Darytina išvada, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę dar per įstatyme nustatytą terminą (t. y. per 22 dienas iki 2017 m. gegužės 18 d.) kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo, tačiau to neatlikęs teisės aktuose nustatyta tvarka bei terminais, veikė nerūpestingai, todėl tokių veiksmų (neveikimo) negalima laikyti objektyvia termino skundui paduoti praleidimo aplinkybe, dėl kurios terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujintas. Įvertinus tai, kad pareiškėjo skundas pateiktas 2017 m. gegužės 29 d. nelaikytinas pateiktu ABTĮ nustatytu terminu, taip pat nenustačius priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, skundą atsisakyta priimti.
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartis yra neteisėta, teisėjas priėmęs nutartį buvo šališkas.
2. Terminas skundui pateikti yra nepraleistas, ir tik dėl byloje susidariusių aplinkybių pateikė prašymą terminui atnaujinti. Siunta su dokumentais gauta 2017 m. balandžio 27 d. Būtent su šia siunta nustatytas terminas skundui pateikti 30 dienų, t. y. ne nuo sužinojimo, bet nuo siuntos gavimo. Neobjektyvu laikyti, kad nekokybiški dokumentai, kurių pagrindu atsiranda atsakomybė, nėra objektyvi aplinkybė terminą skundui pateikti laikyti nepraleistu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.
Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas.
Pareiškėjas iškėlė abejones dėl termino paduoti skundą skaičiavimo, nurodydamas, jog skundžiamo įsakymo apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo antrosios siuntos, kuria 2017 m. balandžio 24 d. išsiųsti pareiškėjui Įsakymas ir Išvada, gavimo dienos – 2017 m. balandžio 27 d., kadangi pirmą kartą kartu su Įsakymu siųsta 2017 m. kovo 29 d. išvada Nr. D4-401 dėl bankroto administratoriaus UAB „Pečiusta“ veiksmų, administruojant BUAB „Tutrix“ bankroto procesą, buvo nekokybiška.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. (10.4) D2-1751 dėl duomenų pateikimo informavo teismą, jog skundžiamas Įsakymas ir Išvada pareiškėjui buvo siųsti du kartus, t. y. su 2017 m. balandžio 14 d. lydraščiu Nr. (10.4)D2-1216 (siuntos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), siunta įteikta 2017 m. balandžio 18 d.) ir pakartotinai Įsakymas su Išvada pareiškėjui pakartotinai buvo išsiųsti 2017 m. balandžio 24 d. lydraščiu Nr. (10.4)D2-1281 (siuntos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), siunta įteikta 2017 m. balandžio 27 d.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjui apie jo teisių pažeidimą buvo ir galėjo būti žinoma dar tuo metu, kai skundžiamas Įsakymas buvo gautas su pirmąja siunta, t. y. 2017 m. balandžio 18 d. Teismas pagrįstai konstatavo, kad skundas teismui dėl šio Įsakymo panaikinimo turėjo būti paduotas iki 2017 m. gegužės 18 d., o pareiškėjas į teismą dėl skundžiamo akto panaikinimo kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą (ABTĮ 29 str. 1 d.).
Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).
Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.
Nagrinėjamoje situacijoje reikšminga tai, kad pareiškėjas teigia, jog termino skundui paduoti praleidimą nulėmė būtent Tarnybos veiksmai – nekokybiškų dokumentų pateikimas. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 2 d. rašte Nr. (10.4) D2-1751 dėl duomenų pateikimo patvirtino, kad 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjui buvo išsiųsti netinkamos kokybės dokumentai. Aptartos aplinkybės teismui, nagrinėjančiam praleisto termino atnaujinimo klausimą, buvo žinomos, tačiau teismas į jas tinkamai neatsižvelgė. Išanalizuoti faktiniai duomenys, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, patvirtina, kad pareiškėjo nurodytos priežastys yra pakankamai objektyvios ir pateisina jo vėlavimą paduoti skundą teismui, todėl laikytinos svarbiomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Tarnybos Įsakymo teisėtumo išsiuntė 2017 m. gegužės 29 d., t. y. per protingą terminą nuo Įsakymo ir Išvados gavimo su antrąja siunta – 2017 m. balandžio 27 d.
Vadovaujantis nurodytais motyvais Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pečiusta“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius