2018-12-11 Nr. AB-22719-3-64-3-02196-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1247-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02196-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. spalio 7 d. skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-258 dėl žemės mokesčio sumažinimo, kuriuo nuspręsta netenkinti prašymo ir nesumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita L. B. 2015 m. žemės mokesčio – 794,00 Eur – už sklypus (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės tarybą objektyviai išspręsti prašymą iš naujo.

2. Pareiškėja paaiškino, jog atsakovas antrą kartą priėmė nepagrįstą sprendimą netenkinti prašymo ir nesumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokesčio. Pareiškėjos manymu, prašymas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Pažymėjo, jog visiškai nepagrįstas atsakovo motyvas, jog atsakovas nuspręsdamas netenkinti pareiškėjos prašymo atsižvelgė į Žemės ūkio skyriaus aiškinamajame rašte pateiktus motyvus. Priešingai, Šiaulių rajono savivaldybės taryba visiškai neatsižvelgė į Žemės ūkio skyriaus aiškinamajame rašte pateiktus motyvus ir siūlymą pareiškėjai sumažinti žemės mokestį. Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog pareiškėja yra Lietuvos sporto universiteto Sporto biomedicinos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos Treniravimo sistemų programos 3 kurso studentė. 2015 metais pareiškėja gavo 349,27 Eur stipendijos, kitų pajamų pareiškėja neturi. Savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių, o nuosavybės teise priklausantys 4 sklypai yra gauti pagal 2012 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 8839. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog siūloma pareiškėjai sumažinti 2015 m. žemės mokestį. Kodėl buvo priimtas priešingas sprendimas nei buvo pasiūlyta Žemės ūkio skyriaus, paaiškinimų nerado nei Šiaulių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, nei 2016 m. spalio 6 d. rašte, nepaaiškėjo nei po pokalbio telefonu su Žemės ūkio skyriaus vedėja E. R.

3. Pareiškėja dėl atsakovo teiginių, jog argumentai, kodėl nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo, buvo išsakyti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos bendrame Sveikatos ir socialinių reikalų ir Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdyje, kai buvo svarstomas analogiškas R. B. prašymas, nurodė, kad negali būti taikoma analogija tarp pareiškėjos – pajamų neturinčios studentės, ir už ją trylika metų vyresnio brolio, kuris turi savo verslą ir pragyvenimo šaltinį. Pareiškėjos prašymas turėtų būti svarstomas atskirai netaikant analogijų. Atsakovas nemotyvavo priimto sprendimo, buvo pažeisti teisėti lūkesčiai ir interesai gauti tinkamą atsakymą.

4. Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai surinko įrodymus apie L. B. materialinę padėtį ir parengė Savivaldybės tarybos projektą, kuriuo siūloma patenkinti prašymą ir sumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokestį nuo 794 Eur iki 198,40 Eur už jos nuosavybės teise turimus žemės sklypus. Tačiau Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2016 m. rugsėjo 6 d. posėdyje nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo ir nesumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokesčio. Sprendimas netenkinti asmens prašymo priimtas vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-149, 52.5 punktu bei Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kuri reglamentuoja, kad savivaldybės turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti, tačiau savivaldybės tarybos to daryti neprivalo. Argumentai, kodėl netenkinamas prašymas, buvo išdėstyti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos bendrame Sveikatos ir socialinių reikalų ir Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdyje, kai buvo svarstomas analogiškas R. B. prašymas ir tarybos nariai argumentų nekartojo svarstydami L. B. prašymą. Pagrindinis argumentas buvo, kad asmuo, turintis kelis žemės sklypus, gali juos parduoti ir sumokėti žemės mokestį ir tokia materialinė padėtis nėra sunki. L. B. turi 4 žemės sklypus, ji gali parduoti vieną žemės sklypą ir padengti žemės mokestį. Pažymėjo, jog aiškinamajame rašte nėra tokių motyvų, į kuriuos atsižvelgė Savivaldybės taryba, spręsdama klausimą dėl pareiškėjos prašymo netenkinimo.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjos L. B. skundą tenkino ir panaikino Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-258 netenkinti prašymo ir nemažinti savivaldybės biudžeto sąskaita L. B. 2015 m. žemės mokesčio – 794,00 Eur – už sklypus (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo Šiaulių rajono savivaldybės tarybą pareiškėjos 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

7. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. T-258 netenkinti prašymo ir nemažinti savivaldybės biudžeto sąskaita L. B. 2015 m. žemės mokesčio – 794,00 Eur – už sklypus (duomenys neskelbtini); įpareigojimo Šiaulių rajono savivaldybės tarybą objektyviai išspręsti prašymą iš naujo.

8. Teismas nustatė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vykdant įsiteisėjusį Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriuo teisėjų kolegija nusprendė panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. T-356 „Dėl žemės mokesčio“ ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės tarybą pareiškėjos L. B. 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Šiaulių rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, vykdydama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą, atsižvelgdama į Žemės ūkio skyriaus aiškinamajame rašte pateiktus motyvus, 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. T-258 „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“ netenkinti pareiškėjos prašymo ir nesumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokesčio – 794 Eur – už žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) (nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. aktuali redakcija) 3 straipsnio 2, 3 dalimis, 4 straipsnio 1–13 punktais. Teismas, aiškindamas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto nuostatą lingvistiniu ir teleologiniu metodu, priėjo išvadą, kad įstatymų leidėjas numatytą teisėtumo principą sieja su tuo, jog savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visi jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba (VSĮ 11 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (VSĮ 11 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 27 punkte numatyta, kad meras ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Savivaldybės tarybos posėdžio sudaro Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, įtraukdamas svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Savivaldybės taryba. Posėdžio pradžioje darbotvarkė yra tvirtinama, ji gali būti papildyta ar pakeista Savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei tarybos sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios ir buvo publikuoti Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainėje. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka, ne pagal nustatytą tvarką. Reglamento 35 punkte nurodyta, kad Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šiame Reglamente X skyriuje nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. O Reglamento 41 punkte nurodyta, kad Savivaldybės tarybai svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ar grupės, Savivaldybės kontrolierius, Savivaldybės administracijos direktorius. Reglamento 161 punkte nurodyta, kad aiškinamuosiuose raštuose, pateikiamuose kartu su sprendimų projektais, turi būti nurodyti vykdytojai ir įvykdymo terminai bei lėšų poreikis, reikalingas sprendimui įgyvendinti, jeigu tai nėra nustatyta sprendimo projekte, pateikiamas paaiškinimas dėl siūlomo sprendimo projekto turinio, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jei tokį vertinimą reikalinga atlikti).

11. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė Vietos savivaldos įstatymo nuostatus, reglamentuojančius Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymą, tvirtinimą, papildymą ar pakeitimą.

12. Teismas nustatė, jog Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas Nr. TPS-236 „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“ dėl L. B. buvo parengtas – tenkinti prašymą ir sumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokestį nuo 794 Eur iki 198 Eur. Šis projektas buvo publikuotas Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainėje 2016 m. rugpjūčio 22 d. (http://195.182.85.235/aktai/Default.aspx?Id=3&DocId=27665). 2016 m. rugpjūčio 30 d. vyko komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo žemės mokesčio, sprendimo projekto Nr. TPS-236.

Komiteto posėdžio metu buvo nurodyta „jog klausimas sprendžiamas dėl L. B., ji yra R. B. sesuo. Ji yra 3 kurso studentė, taip pat turi nuosavybės teise dovanotus tėčio 4 žemės sklypus, prašo atleisti nuo 2015 m. žemės mokesčio. L. B. pateikė duomenis apie gaunamą stipendiją, kito nekilnojamojo turto ji neturi, išskyrus minėtus žemės sklypus, ir komitetas siūlė neatleisti nuo žemės mokesčio (nepritarti) ir teikė svarstyti tarybai“ (garso įrašas 2:14:30). Byloje nėra duomenų, kad minėtas sprendimo projektas dėl L.

B. prašymo netenkinimo būtų buvęs įregistruotas ir publikuotas Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainėje. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka, ne pagal nustatytą tvarką. Bet tam buvo reikalinga ekstremali situacija, o tokios situacijos šioje administracinėje byloje nebuvo. Įvertinęs turimus rašytinius įrodymus, teismas priėjo išvadą, kad nurodytų Reglamento nuostatų nebuvo laikomasi, t. y. sprendimo projektas, kuriuo nuspręsta netenkinti L.

B. prašymo, buvo pateiktas pažeidus Reglamento 27 punkte nustatytą tvarką. Sprendimo projekto Nr. TSP-236 aiškinamajame rašte nurodoma, kad L. B. yra Lietuvos sporto universiteto Sporto biomedicinos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos Treniravimo sistemų studijų programos 3 kurso studentė. 2015 m. gavo 349,27 Eur stipendijos. Kitų pajamų pareiškėja neturi. Savo vardu ji nėra įregistravusi transporto priemonių. Nuosavybės teise priklausantys 4 sklypai yra gauti pagal 2012 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 8839.

Atsižvelgiant į šiuos išdėstytus faktus, siūlyta sumažinti 2015 m. žemės mokestį nuo 794,00 Eur iki 198,40 Eur (skaičiuojant žemės mokestį taikyti 1 proc. tarifą).

13. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog aiškinamasis raštas vertintinas kaip skundžiamo sprendimo sudėtinė dalis. Teismas nustatė, jog dėl sprendimo projekto, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo, aiškinamojo rašto nebuvo. Šią aplinkybę taip pat patvirtino Šiaulių rajono savivaldybės atstovas E. G., kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog aiškinamajame rašte nėra tokių motyvų, į kuriuos atsižvelgė taryba, spręsdama klausimą dėl pareiškėjos prašymo netenkinimo. 2016 m. rugsėjo 6 d. tarybos posėdyje svarstant darbotvarkės 44 klausimą dėl žemės mokesčio sumažinimo sprendimo projekto Nr. TSP-236, buvo nurodyta, jog „sprendimas buvo svarstomas visuose komitetuose ir komitetai pritarė neatleisti nuo žemės mokesčio, nors taryba teikė projektą sumažinti žemės mokestį L. B. Ji yra trečio kurso studentė, stipendija yra nedidelė, turi tėvo dovanotus 4 sklypus ir neturi galimybių susimokėti už juos, šiais metais ji nepakliuvo į apleistų plotų sąrašą. Susidarė dvi alternatyvos, komitetų metu siūlė neatleisti, nes pareiškėja turi 4 žemės sklypus. Sprendimo projektas yra patenkinti L. B. prašymą ir sumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokestį. Balsavo už sprendimo projektą patenkinti – tik už, nepriimtas. Antra alternatyva – netenkinti – balsavo už – 13, priimtas. Balsavo už visą sprendimo projektą, kad netenkinti už – 14, priimtas“ (vaizdo įrašas 1:26:55). Įvertinęs Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. posėdžio garso ir vaizdo įrašą, teismas priėjo išvadą, jog prieš priimant 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-258 „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“ nebuvo išsakytos tokio sprendimo priėmimo priežastys, nevertintos jokios faktinės aplinkybės, skundžiamame sprendime, tarybos posėdžio garso įraše nenurodyti, neišsakyti motyvai bei argumentai, kodėl atsakovas apsisprendė netenkinti pareiškėjos prašymo, taip pat nebuvo paaiškinamojo rašto.

14. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Šiaulių rajono savivaldybės tarybos bendrame Sveikatos ir socialinių reikalų ir Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdyje buvo svarstomas R. B. prašymas (sprendimo projektas TSP-239, 43 klausimas) dėl žemės mokesčio sumažinimo, buvo nurodyta, jog R. B. turi 12 žemės sklypų, negali nustatyti jo materialinės padėties, nes R. B. nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų, ir komitete nusprendė nepritarti atleisti nuo žemės mokesčio, tačiau teikė tarybai svarstyti tą klausimą (garso įrašas 02:11:20).

Teismas šiuos atsakovo atstovo argumentus vertino kritiškai, nes R. B. ir L. B. aplinkybės yra skirtingos, t. y. R. B. turi 12 žemės sklypų, jis nėra studentas, nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo materialinę padėtį. L. B. yra studentė, pateikė pažymą apie gaunamą stipendiją (gaunamas pajamas), pateikė duomenis, jog neturi kito nekilnojamojo turto, išskyrus 4 žemės sklypus, dėl kurių ir kreipėsi, kad būtų sumažintas žemės mokestis, todėl teismas priėjo išvadą, jog L. B. prašymas dėl atleidimo nuo žemės mokesčio nebuvo analogiškas R.

B. prašymui. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldos teisės įgyvendinimo savivaldybės bendruomenės interesų prasme yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šių teisių ir pareigų suteikimas įstatymu reiškia, kad savivaldybės taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priimdama administracinius sprendimus, be kita ko, turi vadovautis ir administracinės teisės bendraisiais principais (teisėtumo, teisinės valstybės, asmenų lygybės, viešumo, kt.) bei specialiaisiais principais (kompetencijos nustatymo ir diferencijavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt.).

Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės taryba, įgijusi pagal įstatymą viešojo administravimo teises ir pareigas, jos kompetencijai priskirtus klausimus turi spręsti griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų normų, savo veikloje vadovautis minėtų principų visuma, užtikrinti, jog priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Teismas konstatavo, kad priimant Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-258 „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“, nebuvo laikomasi minėtų Vietos savivaldos įstatyme numatytų principų bei su sprendimo priėmimu susijusių procedūrų tvarkos, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas.

15. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo atsakovą pirmame posėdyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsamiai, argumentuotai ir motyvuotai išspręsti pareiškėjos 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą iš naujo.

III. 16. Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Reglamento 96 punktas nustato, kad komitetas priima rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus ir išvadas, kurie priimami komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Taigi, komitetas priėmė rekomendacinio pobūdžio sprendimą neatleisti L. B. nuo žemės mokesčio ir teikė svarstyti tarybai, todėl toks komiteto rekomendacinio pobūdžio sprendimas ir neturėjo būti įregistruotas kaip atskiras sprendimo projektas Reglamento nustatyta tvarka. Nors ir buvo parengtas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas, kuriame Šiaulių rajono savivaldybės taryba nusprendžia patenkinti L. B. prašymą ir sumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokestį nuo 794,00 Eur iki 198,40 Eur, tačiau, vadovaujantis Reglamento 52.5 papunkčiu, taryba turi teisę ir priėmė sprendimą netenkinti asmens (fizinio ar juridinio) prašymo.

16.2. Šiaulių rajono savivaldybės taryba įvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1428-362/2016 ir pareiškėjos 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą išnagrinėjo iš naujo. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Reglamento 52.5 papunkčiu. Nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas nenumato savivaldybės tarybos nariui balsuojant „prieš“ savivaldybės administracijos parengtą sprendimą išsakyti, pateikti argumentus. Analizuojant Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis savivaldybės tarybai suteiktų teisių pobūdį matyti diskrecijos vyravimas, t. y. savivaldybės atstovaujamoji institucija turi tam tikrą veiksmų laisvę, spręsdama ir įgyvendindama jai pavestas funkcijas žemės mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo aspektais. Todėl toks tarybos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. T-258 dėl žemės mokesčio sumažinimo, kuriuo nuspręsta netenkinti prašymo ir nesumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita L. B. 2015 m. žemės mokesčio – 794,00 Eur – už sklypus (duomenys neskelbtini): 0,10500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,10500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,10500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Šiaulių rajono savivaldybės tarybą objektyviai išspręsti prašymą iš naujo.

18. Nustatyta, kad pareiškėjos 2015 m. lapkričio 3 d. prašymas dėl atleidimo nuo žemės mokesčio svarstomas antrą kartą, vykdant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. T-356 „Dėl žemės mokesčio“ ir Šiaulių rajono savivaldybės taryba įpareigota pareiškėjos L. B. 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Prašymas iš esmės buvo grindžiamas sunkia pareiškėjos finansine padėtimi.

19. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai surinko įrodymus apie L. B. materialinę padėtį ir, atsižvelgiant į Žemės ūkio skyriaus aiškinamajame rašte pateiktus motyvus (L. B. yra Lietuvos sporto universiteto Sporto biomedicinos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos Treniravimo sistemų studijų programos 3 kurso studentė; 2015 m. gavo 349,27 Eur stipendijos; kitų pajamų neturi; savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių; pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys 4 sklypai yra gauti pagal 2012 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 8839), buvo parengtas Savivaldybės tarybos projektas Nr. TPS-236 „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“, kuriuo siūloma patenkinti prašymą ir sumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokestį nuo 794 Eur iki 198,40 Eur už pareiškėjos nuosavybės teise turimus žemės sklypus.

20. Šiaulių rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, vykdydama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą, atsižvelgdama į Žemės ūkio skyriaus aiškinamajame rašte pateiktus motyvus, 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. T-258 netenkinti pareiškėjos prašymo ir nesumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokesčio – 794 Eur – už žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

21. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktas nustato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakinga savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas.

22. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, reiškiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

23. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2495-624/2018).

24. Gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, be kita ko, apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012).

25. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

27. Nagrinėjamu atveju Šiaulių rajono savivaldybės taryba sprendimą priėmė remdamasi teisės aktais, tačiau visiškai neanalizavo faktinių aplinkybių, sprendime nenurodė savo argumentų. Iš byloje esančio sprendimo turinio matyti, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl žemės mokesčio sumažinimo pagrįstas ne objektyviais duomenimis, o konstatavimu, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba nusprendžia netenkinti prašymo ir nesumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita L. B. 2015 m. žemės mokesčio anksčiau nurodytomis teisės normomis.

28. Tai, kad įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, nereiškia, jog savivaldybės taryba bet kuriuo atveju neturi pagrįsti savo išvadų išsamiais argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti išsamių sprendimo priėmimo priežasčių, atskleidžiančių konkrečius loginius apmastymus, grindžiančių jo sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556- 2540/2012). Savivaldybės diskrecijos įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo pareigos kiekvieną kartą pateikti priimamo administracinio akto pagrindimą, kurį vertinant ir galima spręsti ar priimtu aktu nėra pažeidžiami minėti teisės principai bei asmens teisės ar teisėti interesai.

29. Byloje esantys Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. aiškinamasis raštas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo projektui „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“, 2016 m. rugpjūčio 30 d. komiteto posėdžio garso įrašas, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. posėdžio garso ir vaizdo įrašas, kitos papildomos dokumentacijos buvimas taip pat neduoda pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Šių dokumentų pagrindu negalima konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas yra argumentuotas. Neaišku, kokiais motyvais savivaldybės taryba priėmė galutinį sprendimą nesumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita L. B. 2015 m. žemės mokesčio, juolab, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. aiškinamajame rašte, atsižvelgiant į pareiškėjos materialinę padėtį, buvo pasiūlyta sumažinti žemės mokestį nuo 794 Eur iki 198,40 Eur. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba visiškai neatsižvelgė į Žemės ūkio skyriaus aiškinamajame rašte pateiktus motyvus ir siūlymą pareiškėjai sumažinti žemės mokestį.

30. Dėl atsakovo argumentų, kad motyvai, kodėl netenkintas pareiškėjos prašymas dėl žemės mokesčio sumažinimo, buvo išdėstyti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos bendrame Sveikatos ir socialinių reikalų ir Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdyje, kai buvo svarstomas analogiškas R. B. prašymas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos prašymas dėl atleidimo nuo žemės mokesčio nebuvo analogiškas R. B. prašymui, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas turėjo būti priimtas vertinant būtent pareiškėjos individualią situaciją.

31. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Minimi trūkumai akivaizdžiai trukdantys asmeniui apsiginti, o teismui patikrinti, ar buvo nurodyti tinkami motyvai (argumentai), ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida, ar nepiktnaudžiaujama valdžia (suteiktais įgaliojimais). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo Šiaulių rajono savivaldybės tarybą pareiškėjos 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat konstatavo, kad priimant Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-258 „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“, nebuvo laikomasi su sprendimo priėmimu susijusių procedūrų tvarkos, t. y. sprendimo projektas, kuriuo nuspręsta netenkinti L. B. prašymo, buvo pateiktas pažeidus Reglamento 27 punkte nustatytą tvarką. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka, kadangi Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas pareiškėjos prašymas dėl žemės mokesčio atleidimo, dėl kurio Reglamente nustatyta tvarka buvo pateiktas sprendimo projektas Nr. TPS-236 „Dėl žemės mokesčio sumažinimo“, kuriuo siūloma patenkinti prašymą ir sumažinti savivaldybės biudžeto sąskaita 2015 m. žemės mokestį nuo 794 Eur iki 198,40 Eur už pareiškėjos nuosavybės teise turimus žemės sklypus. Tai, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. vykusio komiteto posėdžio metu buvo pasiūlytas alternatyvus sprendimo projektas tuo pačiu klausimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja nežinojo svarstomo klausimo esmės.

33. Kita vertus, atsakovo sprendimo panaikinimui pakanka pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamiems reikalavimams.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos apeliacinio skundo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan