9a4c04e2-bcff-4565-8e42-ae2f99e9d16f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A525-3033/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01128-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.6.1.5; 11.12 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant Loretai Česnavičieneidalyvaujant pareiškėjų J.

K. (J. K.), A. R. ir K. M. atstovui advokatui Pauliui Bružui,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Lilijai Krezub,trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Žaluma“ atstovui Jonui Narkevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Žaluma“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J.

K. (J. K.), A. R., K. M. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai „Žaluma“, sodininkų bendrijai „Paežerys“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. PareiÅ¡kėjai J. K., A. R. ir K. M. skundu (t. I, b.l.12–13), kurį patikslino (t. I, b.l. 4–6, t.

II, b.l. 4–6, t. III, b.l. 13–16), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami:

1) įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ (toliau – ir Vilniaus AVA) įstatymo nustatyta tvarka atkurti jiems nuosavybės teises į J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)) natÅ«ra turėtoje vietoje pagal tvarkÄ , numatytÄ Å¾emei, iki nacionalizacijos iÅ¡skirstytai į atskirus sklypus;2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ ;3) panaikinti Vilniaus AVA 1999 m. liepos 28 d.

įsakymÄ Nr. 2263-41, 2006 m. gegužės 31 d. įsakymÄ Nr. 2.3-5225-41, 2006 m. liepos 20 d. įsakymÄ Nr. 2.3-7127-41, 2007 m. kovo 5 d. įsakymÄ Nr. 2.3-2381-41, 2008 m. balandžio 8 d. įsakymÄ Nr. 2.3-3957-41 dalyje dėl 3,63 ha žemės, pažymėtos G. M. individualios įmonės „G.M.“ 2009 m. sausio 10 d. sudarytame buvusios savininkės J. K. žemės sklypo plane, priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei;4) įpareigoti Vilniaus AVA įstatymo nustatyta tvarka atkurti pareiÅ¡kėjams nuosavybės teises į buvusios savininkės J.

K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), grÄ Å¾inant laisvÄ 3,63 ha žemę, pažymėtÄ G. M. individualios įmonės „G.M.“ 2009 m. sausio 10 d. sudarytame buvusios savininkės J. K. žemės sklypo plane.Nurodė, kad 1996 m. lapkričio 16 d. Vilniaus AVA pateikė praÅ¡ymÄ dėl J. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimo natÅ«ra. Vilniaus AVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius) 2007 m. liepos 20 d. informavo, kad J.

K. iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas priskirtinas valstybės iÅ¡perkamai žemei, kadangi patenka į sodininkų bendrijų teritorijÄ . Nesutikdami su tokiu atsakymu, kreipėsi su skundu į TarnybÄ ir prašė rekomenduoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui suformuoti jiems grÄ Å¾inamo natÅ«ra žemės sklypÄ ir įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į nurodytÄ Å¾emę. Tarnyba 2007 m. rugpjūčio 20 d. raÅ¡tu Nr. 2B-(8.5)-K-R-M-825-1017 informavo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį Tarnyba nenagrinėja apskrities virÅ¡ininko neapsvarstytų piliečių praÅ¡ymų ir skundų dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymo žemės reformos metu, todėl jų praÅ¡ymÄ persiuntė nagrinėti Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui.

Minėta institucija 2008 m. birželio 11 d. raÅ¡tu Nr. 20-437 informavo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-3957-41 buvo paskelbtas DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir DÅ«kÅ¡tų KV ŽRŽ projektas) papildymas ir juo remiantis vyksta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procesas. Taip pat informavo, kad 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 2.3-5504-41 patvirtintas pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miÅ¡ko sklypus neatlygintinai DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovėje sÄ raÅ¡as, kuriame pareiÅ¡kėjai įraÅ¡yti 1-oje eiliÅ¡kumo grupėje ir numatyta jiems atkurti nuosavybės teises į 3,63 ha žemės, kuriÄ iki nacionalizacijos valdė J.

K. Be to, Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjai pasirinko, kad sklypai bÅ«tų projektuojami laisvos valstybinės žemės fondo sklypuose Nr. 95, Nr. 143, Nr. 144. PareiÅ¡kėjai, nesutikdami su tokius Vilniaus apskrities virÅ¡ininko atsakymu, pateikė skundÄ Tarnybai. Atsakydama į šį skundÄ Tarnyba 2008 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu Nr. 3B-(8.5)-K-R-M-578-1034 nurodė, kad jeigu pareiÅ¡kėjai nesutinka su Vilniaus AVA 2008 m. birželio 11 d. raÅ¡te Nr. 20-437 pateikta informacija, jog BrinkiÅ¡kių kaimas priskirtas rėžiniam kaimui, šį sprendimÄ gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taip pat nurodė, kad UAB „Geovista“ suraÅ¡ytas 2007 m. sausio 9 d. sklypo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministro 1997 m. spalio 31 d. įsakymu patvirtintų metodinių nurodymų 5 punkto nuostatų, pagal kurias toks aktas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas teritorinio žemėtvarkos skyriaus. Tarnyba taip pat nurodė, kad paaiÅ¡kėjus, jog BrinkiÅ¡kių kaimas priskiriamas į vienkiemius iÅ¡skirstytai teritorijai, žemės reformos žemėtvarkos projektas turi bÅ«ti tikslinamas, o jiems suprojektuoti žemės sklypai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti į laisvÄ Å¾emės fondÄ .

Pažymėjo, kad Tarnyba ir Vilniaus AVA savo sprendimuose nepagrįstai nurodė, jog buvusios savininkės J. K. žemė (duomenys neskelbtini), buvo rėžių sistemoje. PareiÅ¡kėjų nuomone, tai prieÅ¡tarauja Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997 m. gegužės 14 d. pažymėjimui Nr. 606-K, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities MaiÅ¡iagalos valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų 1924 m. sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas K. J. (J. K. vyras), (duomenys neskelbtini) vienkiemyje turėjęs 10 deÅ¡imtinių žemės. Taip pat nesutiko su atsakovo teiginiais, jog jiems nuosavybės teisės į žemę negali bÅ«ti atkurtos iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, nes Å¡i žemė yra valstybės iÅ¡perkama, t. y. užimta sodininkų bendrijų „Paežerys“ ir „Žaluma“.

VÄ® Registrų centro 2008 m. lapkričio 26 d. raÅ¡te nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre minėtų sodų bendrijų teritorijos, kaip nekilnojamojo turto vienetai, nėra įregistruotos. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , valstybės iÅ¡perkama yra sodininkų bendrijų sodų užimta žemė. IÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos seka iÅ¡vada, kad tik ta žemė, kuri nustatyta tvarka suteikta konkrečiam asmeniui mėgėjiÅ¡kam sodui steigti (bet ne visa mėgėjiÅ¡ko sodo teritorija) gali bÅ«ti laikoma valstybės iÅ¡perkama žeme.

Atsakovas nepateikė į bylÄ duomenų, kad visa žemė, į kuriÄ jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra užimta įstatymo nustatyta tvarka sodininkų bendrijų skirtais sodų sklypais. PareiÅ¡kėjų nuomone, pagal jų su patikslintu skundu pateiktÄ J. K. žemės sklypo planÄ savininkės turėtos žemės vietoje yra 3, 63 ha laisvos žemės, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovÄ atkurti jiems nuosavybės teises į Å¡iÄ Å¾emę. Pagal atsakovo 1999 m. liepos 28 d.

įsakymÄ Nr. 2263-41 dėl valstybės iÅ¡perkamos žemės plotų patvirtinimo ir vėlesnius įsakymus (2006-05-31 Nr. 2.3-5225-41, 2006-07-20 Nr. 2.3-7127-41, 2007-03-05 Nr. 2.3-2381-41, 2008-04-08 Nr. 2.3-3957-41) visa žemė, į kuriÄ jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei. PareiÅ¡kėjų nuomone, tai prieÅ¡tarauja AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktui, todėl prašė panaikinti Å¡iuos įsakymus dalyje dėl jų pretenduojamos 3, 63 ha žemės ploto.Atsakovas Vilniaus AVA (teisių perėmėjas – Tarnyba) atsiliepimais į skundÄ (t.

I, b.l. 25–28, t. III, b.l. 24–29) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, remdamasis pateiktais dokumentais, pretendentams į savininkės J. K. žemę, t. y. pareiÅ¡kėjams K. M., A. R., J. K., taip pat kitiems pretendentams (H. G., J. S., I. S., V. D.) 1999 m. birželio 4 d. parengė pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į buvusios savininkės J. K. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę (10,93 ha) (duomenys neskelbtini) (1999-06-04 pažymos Nr. 4508, Nr. 4509, Nr. 4510, Nr. 4511, Nr. 4512, Nr. 4513, Nr. 4514).

Remiantis Å¡iomis pažymomis, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3221-41 patvirtintame Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų KV ŽRŽ projekte visiems minėtiems pretendentams buvo suprojektuotas natÅ«ra grÄ Å¾intinas bendras 10,93 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Vilniaus AVA 2004 m. spalio 19 d. sprendimais Nr. 2.5-41-19133, 2.5-41-19131, 2.5-41-19132, 2.5-41-19130 keturiems pretendentams (V. D., H. G., I. S., J. S.) buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į jiems tenkančiÄ Å¾emės dalį (iÅ¡ viso į 7,30 ha).

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjai su suprojektuotu žemės sklypu nesutiko ir nepasirašė 2000 metais rengto žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais žiniaraÅ¡tyje. 2003 m. gegužės 22 d. pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjai atsisakė jiems kartu su kitais pretendentais 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto sklypo dalies. Dėl to Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-3957-(41) paskelbtame DÅ«kÅ¡tų KV ŽRŽ projekto papildyme pareiÅ¡kėjai pakartotinai buvo įtraukti į piliečių, pageidaujančių minėtoje kadastro vietovėje susigrÄ Å¾inti žemę, miÅ¡kÄ vandens telkinį natÅ«ra ar gauti nuosavybėn neatlygintinai bei pirkti naudojamÄ asmeninio Å«kio žemę, sÄ raÅ¡Ä kaip pirmosios eilės pretendentai, kuriems žemės sklypai sugrÄ Å¾inami natÅ«ra.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ , pareiÅ¡kėjams buvo suprojektuoti keturi 3,63 ha bendro ploto žemės sklypai (Nr. 1401-1, 1401-2, 1402, 1403). Kaip matyti iÅ¡ projektavimo darbų įvykdymo akto, pareiÅ¡kėjai vėl nesutiko su jiems suprojektuotais sklypais. PareiÅ¡kėjai savo nesutikimÄ su jiems jau antrÄ kartÄ suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis grindė tuo, kad esÄ BrinkiÅ¡kių kaimas, tame tarpe ir J. K. žemė, nepriklausė rėžių sistemai.

TokiÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjai nurodė savo skunde Tarnybai. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, vykdydamas Tarnybos pavedimÄ papildomai iÅ¡nagrinėti šį klausimÄ , 2008 m. rugpjūčio 29 d. raÅ¡tu Nr. SR-4309-(1.12) kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvÄ , praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ , ar Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijos BrinkiÅ¡kių II kaimas buvo rėžinis (neiÅ¡skirstytas į vienkiemius), ar iÅ¡skirstytas į vienkiemius. 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo gautas Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakymas, kuriame nurodyta, kad archyve saugomuose fonduose dokumentų, patvirtinančių arba paneigiančių, kad Vilniaus – Trakų apskrities, MaiÅ¡iagalos valsčiaus BrinkiÅ¡kių II kaimas buvo iÅ¡skirstytas į vienkiemius, nerasta.

PareiÅ¡kėjai kaimo iÅ¡skirstymo į vienkiemius plano, kuris leistų teigti, jog kaimas yra nerėžinis, nepateikė. PareiÅ¡kėjai taip pat nepateikė jokio archyvinio dokumento, kuriame bÅ«tų nurodyta konkreti buvusios žemėvaldos vieta tame kaime. Nesutikdami su suprojektuoto žemės sklypo vieta pareiÅ¡kėjai pateikė teismui tik jų pasamdytos įmonės UAB „Geovisata“, kuri nevykdo žemės reformos žemėtvarkos darbų DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovėje, parengtÄ 2007 m. sausio 9 d. sklypo, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ bei prie jo pridėtÄ buvusios savininkės J.

K. sklypo planÄ . Atsakovas akcentavo, kad Å¡is planas nėra dokumentas, tiksliai nurodantis buvusios valdos ribas vien dėl to, kad pareiÅ¡kėjų norimo susigrÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypo ribos buvo nustatytos remiantis tik liudytojų, kurie nacionalizacijos metu buvo mažamečiai, parodymais, o ne archyvine medžiaga. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A2-703/2007), kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sklypo ribų apžiÅ«rėjimo aktas nėra istorinių sklypo ribų įrodymas.

Be to, pareiÅ¡kėjų teismui pateiktas iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemės sklypo ribų kartografavimas atliktas ne teritorinio žemėtvarkos skyriaus, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 5 punkte. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjai nepagrįstai reikalauja atkurti nuosavybės teises jų pageidaujamoje vietoje vien tik pagal 2007 m. sausio 9 d. sklypo, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ ir prie jo pridėtÄ planÄ , taikant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ iÅ¡skirstytose į vienkiemius teritorijose reglamentuojančias teisės normas.

Be to, net ir hipotetiÅ¡kai pripažinus, kad buvusi savininkė J. K. iki nacionalizacijos 10,93 ha žemės sklypÄ valdė bÅ«tent pareiÅ¡kėjų nurodytoje vietoje, pareiÅ¡kėjų reikalavimas grÄ Å¾inti žemę natÅ«ra negalėtų bÅ«ti įgyvendintas, nes Å¡is sklypas pagal dabartinį teritorijos suskirstymÄ patektų į sodininkų bendrijų „Paežerys“ ir „Žaluma“ teritorijas, kita dalis bÅ«tų užimta privačia namų valda, o sodininkų bendrijoms skirta žemė ir namų valdų sklypų užimta žemė yra priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei.

PareiÅ¡kėjai, teigdami, kad valstybės iÅ¡perkamai žemei gali bÅ«ti priskirta tik ta žemė, kuri nustatyta tvarka suteikta konkrečiam asmeniui mėgėjiÅ¡kai sodui steigti, neteisingai aiÅ¡kina AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ . Nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojantys teisės aktai neapibrėžia, kokia žemė atitinka sÄ vokÄ â€žužimta sodininkų bendrijos sodų“, todėl įstatymo nuostata apie valstybės iÅ¡perkamÄ sodininkų bendrijos žemę, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai kartu su kitais teisės aktais.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nenurodyta, kad iÅ¡perkama tik ta žemė, kuri užimta sodininkų bendrijų sodų sklypais (mėgėjiÅ¡kų sodų sklypais), todėl iÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo darytina iÅ¡vada, kad valstybė iÅ¡ piliečių iÅ¡perka ir atlygina nustatytais bÅ«dais už žemę, užimtÄ mėgėjiÅ¡kų sodų, kurių teritorijÄ sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje sodo sklypÄ , naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiÅ¡kai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintÄ bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ teritorijų planavimo dokumentÄ (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d.).

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11-572/2004), kurioje nustatyta, kad visa sodininkų bendrijai skirta teritorija yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų nurodytas ginčo sklypas valstybės išperkama žeme pažymėtas dar 1999 m. liepos 28 d. įsakymu 2263-41 patvirtintame Vilniaus rajono Dūkštų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, kuriuo vadovaujantis buvo rengiamas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. 3228-41 patvirtintas Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų KV ŽRŽ projektas. Pažymėjo, jog apie Vilniaus rajono visų kadastro vietovių ŽRŽ projektų vieÅ¡Ä jį svarstymÄ nustatyta tvarka buvo skelbiama 2000 m. rugpjūčio 24 – 30 d. Vilniaus kraÅ¡to savaitraÅ¡tyje „Draugystė“, tačiau duomenų, kad pareiÅ¡kėjai dėl DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovės 2000 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtos sodininkų bendrijų teritorijos, kuri iÅ¡ piliečių valstybės iÅ¡perkama, reiÅ¡kė pretenzijas, nėra.Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Žaluma“ atsiliepimu į skundÄ (t.

II, b.l. 16–18) su skundu nesutiko.Nesutiko su pareiÅ¡kėjų argumentu, kad jiems nuosavybės teisės turi bÅ«ti atkuriamos grÄ Å¾inant J. K. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės sklypÄ natÅ«ra turėtoje vietoje. Teigė, kad nepaisant to, kokia tvarka pareiÅ¡kėjams bus atkuriamos nuosavybės teisės (ar kaip į žemę, kurioje iki nacionalizacijos buvo rėžių sistema, ar kaip į iÅ¡skirstytÄ Ä¯ vienkiemius), AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktas nustato, jog žemė, užimta sodininkų bendrijų sodų, yra valstybės iÅ¡perkama ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį.

Todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimas atkurti jiems nuosavybės teises natÅ«ra į J. K. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės sklypÄ BrinkiÅ¡kių kaime negalėtų bÅ«ti įgyvendintas. 1989 m. lapkričio 30 d. valstybiniu žemės naudojimo teisės aktu SB „Žaluma“ buvo suteikta neterminuotai ir neatlygintinai naudotis 120,3 ha žemės, kurios ribos nurodytos žemės naudojimo plane. SB „Žaluma“ užsakymu yra parengtas tiksliųjų geodezinių matavimų žemės sklypo planas, kuris derinamas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu (t. IV, b.l. 78–88) skundÄ patenkino ir panaikino Vilniaus AVA įsakymus: 1999 m. liepos 28 d. Nr. 2263-41, 2006 m. gegužės 31 d. Nr. 2.3-5225-41, 2006 m. liepos 20 d. Nr. 2.3-7127-41, 2007 m. kovo 15 d. Nr. 2.3-2381-41, 2008 m. balandžio 8 d. Nr. 2.3-3957-41 dalyje dėl 3,63 ha žemės sklypo ploto, buvusios savininkės J. K. turėtoje vietoje, esančio esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)), priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai, kaip užimtai sodų bendrijų „Žaluma“ ir „Paežerys“; panaikino Tarnybos 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ Nr. 3B-(8.5)-K-R-M-578-1034;

įpareigojo TarnybÄ priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjams J. K., A. R. ir K. M. į buvusios savininkės J. K. 3,63 ha laisvÄ Å¾emę, pažymėtÄ G. M. individualios įmonės „G.M.“ 2009 m. sausio 10 d. sudarytame buvusios savininkės J. K. žemės sklypo plane.Nustatė, kad skundžiamu Vilniaus AVA 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 2.3-5225-41, 2006 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 2.3-7127-41, 2007 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. 2.3-2381-41 ir 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-3957-(41) Vilniaus AVA nustatė, kad žemė, į kuriÄ pareiÅ¡kėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra valstybės iÅ¡perkama. PareiÅ¡kėjai kartu su kitais pretendentais 1996 m. lapkričio 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises dėl buvusios savininkės J. K. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant jÄ natÅ«ra, ir giminystės ryÅ¡ius patvirtinančius dokumentus. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiÅ¡kėjai yra tinkami pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės J.

K. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2000 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymÄ Nr. 3228-41, kuriuo patvirtino J. A. individualios įmonės 2000 metais parengtÄ Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijos DÅ«kÅ¡tų KV ŽRŽ projektÄ ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas. Pagal šį įsakymÄ , pareiÅ¡kėjams kartu su kitais pretendentais buvo suprojektuotas sklypas (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjai 2001 m. gruodžio 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus DÅ«kÅ¡tų žemėtvarkos skyriui dėl žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra, kuriame nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymo pagrindu suprojektuotame sklype (duomenys neskelbtini) atkurti nuosavybės teises jie atsisako ir pageidavo į buvusios savininkės J. K. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emės sklypÄ nuosavybės teises atkurti natÅ«ra buvusioje vietoje. Pakartotinai 2003 m. gegužės 22 d. pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjai nurodė, kad atsisako jiems priklausančios dalies suprojektuotoje vietoje ir pageidauja jiems priklausančiÄ Å¾emės dalį BrinkiÅ¡kių kaime grÄ Å¾inti natÅ«ra.

Tuo tarpu kitiems pareiÅ¡kėjų giminaičiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės J. K. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (Vilniaus AVA 2004-10-19 sprendimu Nr. 2.5-41-19133 V. D. 3,67 ha, 2004-10-19 sprendimu Nr. 2.5-41-19131 H. G. 1,21 ha, 2004-10-19 sprendimu Nr. 2.5-41-19132 I. S. 1,21 ha, 2004-10-19 sprendimu Nr. 2.5-41-19130 J. S. 1, 21 ha). Žemėtvarkos projektus DÅ«kÅ¡tų vietovėje rengusi UAB „Minorantė“ pateikė paaiÅ¡kinimÄ Vilniaus AVA, kad 2002 – 2003 metų žemėtvarkos projektÄ rengęs matininkas A.

K. paženklino natÅ«roje ir iÅ¡braižė plane namų valdos žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjams, tačiau, paaiÅ¡kėjus, kad Å¡i teritorija yra priskirta SB „Žaluma“, pareiÅ¡kėjams nuosavybės teisių atkÅ«rimas į žemę Å¡ioje vietoje buvo sustabdytas, kadangi tai yra valstybės iÅ¡perkama žemė, nors pripažino, kad tuo metu Å¡ioje teritorijoje natÅ«roje sodo sklypelių nebuvo suformuota. PareiÅ¡kėjų iniciatyva UAB „Geovisata“ parengtas 2007 m. sausio 9 d.

„Sklypo, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas“, prie kurio pridėtas buvusios savininkės J. K. žemės sklypo planas, parodantis su kokiais sklypais ribojosi J. K. žemė. PareiÅ¡kėjai neginčijo, jog apie 8,26 ha žemės yra SB „Paežerys“ teritorijoje, 0,67 ha – SB „Žaluma“ teritorijoje, 2,00 ha – privatizuota namų valda (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti G. T. ir O. T.). Vilniaus AVA Žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į 2007 m. kovo 6 d. pareiÅ¡kėjų skundÄ Nr. 21-495, 2007 m. liepos 20 d. raÅ¡tu Nr. SR-2774-(1.12) informavo pareiÅ¡kėjus ir Vilniaus AVA Žemės tvarkymo departamentÄ , kad J.

K. iki nacionalizacijos valdytas 10,93 ha žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijų teritorijÄ , kuri yra valstybės iÅ¡perkama žemė, todėl nuosavybės teisių atkÅ«rimas minėtoje vietoje negalimas. PareiÅ¡kėjai, nesutikdami su tokiu Vilniaus AVA Žemėtvarkos skyriaus atsakymu, skundu kreipėsi į TarnybÄ , praÅ¡ydami rekomenduoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui suformuoti pareiÅ¡kėjams grÄ Å¾inamo natÅ«ra žemės sklypo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į nurodytÄ Å¾emę.

Tarnyba, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ persiuntė nagrinėti Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui. Vilniaus AVA Žemėtvarkos skyrius 2007 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tu Nr. SR-2774-(1.12) informavo Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijÄ ir pareiÅ¡kėjus, kad rengiant 2000 metų DÅ«kÅ¡tų KV ŽRŽ projektÄ , pareiÅ¡kėjai atsisakė nuo jiems nepatikusioje vietoje suprojektuotos 3,63 ha žemės sklypo dalies. Nurodė, kad buvusios savininkės J.

K. iki nacionalizacijos valdytas 10,93 ha žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijų teritorijÄ , kuri yra valstybės iÅ¡perkama žemė, todėl nuosavybės atkÅ«rimas toje vietoje negalimas. Vilniaus AVA 2008 m. birželio 11 d. raÅ¡tu Nr. 20-437 į 2008 m. kovo 31 d. pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjams ir Tarnybai nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-3957-41 buvo paskelbtas DÅ«kÅ¡tų žemėtvarkos projekto papildymas ir jo pagrindu vyksta žemėtvarkos projekto rengimo procesas.

Taip pat nurodė, kad 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 2.3-5504-41 patvirtintas pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miÅ¡ko sklypus neatlygintinai DÅ«kÅ¡tų kadastro vietovėje sÄ raÅ¡as, kuriame pareiÅ¡kėjai yra įraÅ¡yti I eiliÅ¡kumo grupėje ir jiems numatyta atkurti nuosavybės teises iÅ¡ viso į 3,63 ha žemės plotÄ , kurį iki nacionalizacijos valdė buvusi žemės savininkė J. K.. 2008 m. birželio 17 d. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijos DÅ«kÅ¡tų 4124 kadastro vietovės teritorijoje 2008 metų rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto žemės, miÅ¡ko sklypų projektavimo darbų įvykdymo akte pareiÅ¡kėjai nurodyti kaip atsisakę jiems skirtos žemės, nes žemė suprojektuota ne buvusio savininko žemės vietoje.

Tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų 2008 m. liepos 3 d. skundÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. 3B-(8.5)-K-R-M-578-1034 nurodė, kad BrinkiÅ¡kių kaimas priskiriamas rėžiniam kaimui, ir paaiÅ¡kino, jog nustačius, kad BrinkiÅ¡kių kaimas priskiriamas į vienkiemius iÅ¡skirstytai teritorijai, žemės reformos žemėtvarkos projektas turi bÅ«ti tikslinamas, o pareiÅ¡kėjams suprojektuoti žemės sklypai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti į laisvos valstybinės žemės fondÄ .

Taip pat pažymėjo, kad tokiu atveju pareiÅ¡kėjai už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę turėtų pasirinkti AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnyje numatytÄ atlyginimo bÅ«dÄ ir pareiÅ¡kėjams nuosavybės teisės bus atkurtos pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytÄ IX eiliÅ¡kumo grupę. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2008 m. rugsėjo 25 d. atsakyme Nr. R2-166 į Vilniaus AVA Žemėtvarkos skyriaus paklausimÄ , ar vietovėje, kurioje pareiÅ¡kėjai nori atkurti nuosavybės teises, buvo rėžinis kaimas, nurodė, kad archyve saugomuose fonduose dokumentų, patvirtinančių arba paneigiančių, kad Vilniaus – Trakų aps.

MaiÅ¡iagalos vls. BrinkiÅ¡kių II k. buvo iÅ¡skirstytas į vienkiemius, archyve saugomuose fonduose nerasta.Teismas atsižvelgė į AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir AtkÅ«rimo tvarka) 23 punktÄ , į tai, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. 3228-41 patvirtintas DÅ«kÅ¡tų žemėtvarkos projektas buvo parengtas galiojant 2000 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 108 redakcijos Metodikai, o 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3957-414 patvirtintas Å¡io žemėtvarkos projekto papildymas – 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcijos Metodikai, pažymėjo, jog tokių redakcijų Metodikoje dėl žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra į vienkiemius neiÅ¡skirstytų kaimų teritorijose nustatytas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas, t. y. piliečiams pageidaujant susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra, grÄ Å¾inamos žemės poreikis palyginamas su kaimo teritorijoje turimo laisvos valstybinės žemės fondo plotu, įskaitant ir tų piliečių naudojamÄ asmeninio Å«kio žemės plotÄ .

Kai natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės ploto yra mažiau, dėl grÄ Å¾inamų natÅ«ra žemės sklypų projektavimo sprendžiama Å¡ių piliečių susirinkime, įforminant protokolu (visiems pretendentams proporcingai sumažinti grÄ Å¾inamos žemės plotÄ ir pan.). Padarė iÅ¡vadÄ , kad atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę iki nacionalizacijos buvusios žemėvaldos sistemos nustatymas yra svarbus ta prasme, kad vietovėse, kuriose iki nacionalizacijos buvo likusi rėžių sistema, atkuriant nuosavybės teises į žemę natÅ«ra nėra reikÅ¡minga konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta, t. y. rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir formuojant grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės sklypus bei nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, į turėtų žemės rėžių vietÄ ir ribas neatsižvelgiama, iÅ¡skyrus Metodikoje numatytÄ iÅ¡imtį.

Remdamasis įsakymu Nr. 108 patvirtintos Metodikos 44.4 punktu, 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo redakcijos Metodika, taip pat įsakymu Nr. 3D-159 patvirtintos Metodikos 64.4 punktu, pabrėžė, jog akivaizdu, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas į žemę, suteikiant sklypÄ buvusio rėžinio kaimo teritorijos ribose, laikytinas nuosavybės teisių atkÅ«rimu turėtoje vietoje. Pažymėjo, jog, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs byloje surinktus dokumentus, neturi pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, kad BrinkiÅ¡kių kaimas iki nacionalizacijos buvo rėžinis ar iÅ¡skirstytas į vienkiemius, t. y. nei pareiÅ¡kėjai, nei atsakovas negalėjo teismui pateikti įrodymų, kurie neginčytinai bÅ«tų pagrindas spręsti, kokia žemėvaldos sistema iki nacionalizacijos buvo BrinkiÅ¡kių kaime.

Nurodė, jog esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui dokumentų ir įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjų pateiktus dokumentus (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997-05-14 pažymėjimas Nr. 606-K, UAB „Geovisata“ 2007-01-09 parengtas žemės sklypo, į kurį pareiÅ¡kėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas bei prie jo pridėtas buvusios žemės savininkės J. K. žemės sklypo planas), vadovaujantis bendraisiais protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatuotina, kad atsakovas, net ir preziumuodamas, kad BrinkiÅ¡kių kaimas buvo rėžinis, neturėjo pagrindo, sudarydama DÅ«kÅ¡tų žemėtvarkos projektÄ , neatsižvelgti į pareiÅ¡kėjų iniciatyva parengtÄ UAB „Geovisata“ J.

K. BrinkiÅ¡kių kaime valdyto žemės sklypo vietÄ , ribas ir planÄ . Nesutiko su teiginiu, kad UAB „Geovisata“ sklypo, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas nėra dokumentas, tiksliai nurodantis buvusios valdos ribas vien jau dėl to, kad pareiÅ¡kėjų norimo susigrÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypo ribos buvo nustatytos, remiantis tik liudytojų, nacionalizacijos metu buvusių mažamečiais, parodymais, o ne archyvine medžiaga. Pažymėjo, jog atsakovas pats sau prieÅ¡tarauja, nes žino, kad tokia archyvinė medžiaga nėra iÅ¡likusi.

Be kita ko, iÅ¡ Vilniaus AVA Žemėtvarkos skyriaus pareiÅ¡kėjams ir Vilniaus AVA Žemės tvarkymo departamentui adresuoto 2007 m. gruodžio 19 d. raÅ¡to Nr. 5R-5223-(1-12) matyti, jog Vilniaus AVA neginčija pareiÅ¡kėjų jai pateikto žemės sklypo, į kurį nuosavybės teises jie praÅ¡o atkurti, vietos ir ribų, nes nurodo, kad „buvusios savininkės J. K. iki nacionalizacijos valdytas 10,93 ha ploto žemės sklypas Å¡iuo metu patenka į sodininkų bendrijų teritorijÄ , kuri yra valstybės iÅ¡perkama žemė, todėl atkÅ«rimas minėtoje vietoje negalimas“.

Todėl net ir preziumuodamas, kad BrinkiÅ¡kių kaimas, taigi ir J. K. nuosavybės teisėmis valdyta žemė, iki nacionalizacijos buvo rėžiniame kaime, o ne į vienkiemius iÅ¡skirstytoje teritorijoje, spręsdamas nuosavybės teisių pareiÅ¡kėjams atkÅ«rimo klausimÄ , Vilniaus AVA neturėjo pagrindo neatsižvelgti į UAB „Geovisata“ pateiktÄ sklypo, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ G. M. individualios įmonės „G.M.“, remiantis Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapio duomenims, parengto buvusios savininkės J.

K. žemės sklypo (10,93 ha) plano, apibrėžiančio J. K. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo ribas, sklypas, į kurio dalį nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiÅ¡kėjai, yra prie Vilnojos ežero, todėl laikytina, kad Å¡is sklypas turi skirtingas gamtines savybes, nei visas DÅ«kÅ¡tų žemėtvarkos projektu projektuojamas žemės masyvas. Konstatavo, kad žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiÅ¡kėjai, galėjo bÅ«ti projektuojamas, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų atsakovei pateiktÄ buvusios savininkės J.

K. valdytos žemės ribas ir vietÄ , t. y. atsižvelgiant į UAB „Geovisata“ parengtÄ sklypo, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ ir planÄ .Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pagal dabartinį teritorijos pasiskirstymÄ 10,93 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į SB „Paežerys“ (apie 8,26 ha) ir SB „Žaluma“ (apie 0,67 ha) teritorijas, o dalis Å¡io sklypo (2 ha) yra užimta privatizuota namų valda, kad.

Nr. (duomenys neskelbtini). Su tokia atsakovo pozicija sutiko ir pareiÅ¡kėjai, kurių Vilniaus AVA pateiktame UAB „Geovisata“ sklypo, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo akte pateikta to paties turinio informacija. Tačiau Å¡alių pozicijos Å¡iuo aspektu skiriasi dėl to, ar 3,63 ha žemės J. K. valdytos žemės, į kuriÄ nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiÅ¡kėjai, yra priskirtina valstybės iÅ¡perkamai, kaip tai numatyta AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkte.

Teismas, remdamasis AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 4 punktu, pabrėžė, jog žemės sklypo užimtumÄ sodininkų bendrijos sodų žeme gali patvirtinti žemės sklypo įsigijimo teisėtumas ir žemės naudojimÄ patvirtinantis teritorinio planavimo dokumentas. Tuo tarpu nei Tarnyba, nei tretieji suinteresuotieji asmenys nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimus ir pateiktus įrodymus, kad ginčo sklypas (3,63 ha) yra laisvas ir neužimtas. Remiantis byloje esančiais įrodymais, pagal VÄ® Registrų centro 2008 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tÄ Nekilnojamojo turto registre minėtų sodų bendrijų teritorijos, kaip nekilnojamojo turto vienetai, nėra įregistruotos.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2009 m. vasario 9 d. raÅ¡te Nr. A33-551-(7.2) nurodė, kad sodininkų bendrijų teritorijų ribos netikslintos nuo tada, kai žemės sklypai buvo perduoti sodininkų bendrijoms neterminuotam naudojimui, t. y. neneigė, kad SB „Žaluma“ žemės sklypo ribos netikslintos nuo 1989 m. spalio 6 d., o SB „Paežerys“ – nuo 1988 m. balandžio 22 d. Nurodė, jog SB „Žaluma“ teismui pateikė 2010 m. gegužės 10 d. sudarytÄ sutartį Nr. 05.10-1, kuri patvirtina, jog tik tÄ dienÄ SB „Žaluma“ susitarė dėl geodezinių darbų atlikimo ir SB „Žaluma“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto parengimo.

SB „Žaluma“ teismui pateiktame 2010 m. vasario 22 d. kolektyviniame pareiÅ¡kime taip pat neįvardijo konkretaus dokumento, kuriuo remiantis galima nustatyti aiÅ¡kias SB „Žaluma“ priklausančios žemės ribas, o nesutikimÄ su pareiÅ¡kėjų reikalavimais pagrindė paaiÅ¡kindami, kad žemės plotas, į kurį nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiÅ¡kėjai, yra Vilnojos ežero pakrantėje, kad Å¡i teritorija yra patogiausia ir bene vienintelė vieta bendrijos nariams ir jų svečiams prieiti prie ežero vandens ir naudotis paplÅ«dimiu, kad Å¡ioje vietoje bendrija organizuoja ir rengia bendruomenės susirinkimus, Å¡ventes, todėl, jei pareiÅ¡kėjams bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å¾emę, bÅ«tų pažeistos visuomenės teisės ir teisėti interesai.

Be kita ko, kolektyviniame pareiÅ¡kime tvirtinama, kad SB „Žaluma“ patirtų ir finansinę žalÄ , nes iÅ¡ jos lėšų minimas žemės plotas yra ir buvo tvarkomas, renkamos Å¡iukÅ¡lės, įrenginėjami suoliukai, sÅ«pynės, laužavietės ir kt. Tačiau pastaruosius SB „Žaluma“ kolektyvo narių pareiÅ¡kime nurodytus argumentus paneigia antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-41-2010, kuriame konstatuota, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra apaugę didele žole ir krÅ«mais, yra niekieno neprižiÅ«rimi, nesimato jokių požymių, kad jie bÅ«tų naudojami rekreacijai, poilsiui ar kitokiai veiklai ir prie Å¡io protokolo pridėtos minėtų sklypų fotonuotraukos.

Konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai yra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , kad 3,63 ha ginčo teritorija yra laisva (neužstatyta) ir realiai nenaudojama sodininkų bendrijų poreikiams netgi poilsio ir rekreacijos tikslams, nėra prižiÅ«rima, tvarkoma, į jÄ nėra investuojama, o tokios aplinkybės yra pagrindas iÅ¡vadai, kad žemė, į kuriÄ pareiÅ¡kėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra laisva ir ginčo žemei nėra realaus visuomenės poreikio. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (byla Nr. A7-722/2004), įvertinęs tai, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad žemė, į kuriÄ nuosavybės teises praÅ¡o atkurti pareiÅ¡kėjai, naudojama sodininkų bendrijos narių poilsiui prie ežero, o tai tik antrinis arba iÅ¡vestinis poreikis, susijęs su papildomais gerbÅ«vio elementais, kurie, kolegijos manymu, negali bÅ«ti saugomi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, padarė iÅ¡vadÄ , kad žemė, į kuriÄ pareiÅ¡kėjai pretenduojama atkurti nuosavybę, realiai ir faktiÅ¡kai yra laisva, o galimybė atkurti nuosavybės teises buvusioje vietoje tinkamai netirta ir nesiaiÅ¡kinta.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Žaluma“ pateikė apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 94–96), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:1. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog byloje nepateikta įrodymų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjų teiginį, kad ginčo sklypas yra laisvas ir neužimtas. Teigia, jog į bylÄ buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys teisėtÄ ir nenuginčytÄ Å¾emės sklypo naudojimo pagrindÄ â€“ 1989 m. lapkričio 30 d.

Valstybinio žemės naudojimo teisės aktas su žemės planas, SB „Žaluma“ priskirto 1988 m. rugpjūčio 29 d. potvarkiu Nr. 174 p žemės sklypo tiksliųjų geodezinių matavimų planas, kuris suderintas su Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autore ir buvo rengiamas, remiantis pirminiais žemės suteikimo dokumentais – žemės naudojimo planu.

2. Teismas sprendimo motyvo dėl to, kad SB „Žaluma“ vardu neįregistruotas turtinis vienetas Nekilnojamojo turto registre, nepagrindė jokia teisės norma. Pabrėžia, jog nėra jokio teisės akto, kuris įpareigotų sodininkų bendrijas įregistruoti skirto žemės sklypo aplinkines ribas Nekilnojamojo turto registre. Be to, sodininkų bendrijos aplinkinės ribos suderintos Vilniaus AVA Žemės tvarkymo departamente 2009 m. gruodžio 22 d., o patvirtintas aplinkinių ribų planas buvo pateiktas teismui. SB „Žaluma“ skirto žemės sklypo ribos nustatytos 1989 m. spalio 6 d. žemės sklypo naudojimo planu, kuris yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, nepriklausomai nuo jo sudarymo datos.

3. Remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir pabrėžia, jog šiuo atveju ginčo teritorija naudojama sodininkų, tenkina visuomenės poreikius ir yra naudojama kaip rekreacinė zona.

4. Nurodo, jog atsakovas pareiÅ¡kėjams buvo suformavęs žemės sklypus, į kuriuos atkurti nuosavybės teises, grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra, nėra kliūčių. Todėl kyla klausimas dėl teismo iÅ¡vados, kad privatus interesas neproporcingai nukentėtų dėl visuomenės dalies interesų, pagrįstumo.

5. Pažymi, jog antstolio M. D. 2010 m. rugsėjo 23 d. protokole, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nebuvo išskirtos teritorijos, kuriomis naudojasi SB „Žaluma“ ir SB „Paežerys“.

6. Teismas, įpareigodamas atsakovÄ atkurti nuosavybės teises pareiÅ¡kėjams į buvusios savininkės J. K. 3,63 ha laisvÄ Å¾emę, pažymėtÄ G. M. individualios įmonės „G.M.“ sudarytame žemės sklypo plane, peržengė savo kompetencijos ribas, nes bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Tiks nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ bÅ«tent tokiose ribose, galėtų bÅ«ti nustatytas minėtas įpareigojimas.

Tuo tarpu minėtas sklypo planas negali bÅ«ti prilyginamas archyviniam dokumentui, pagal kurį atkuriamos nuosavybės teisės, taip pat jis sudarytas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.PareiÅ¡kėjai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 131–134) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiÅ¡kėjų skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat jame sutinkama su teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis.

Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:1. Nesutinka su teiginiu, kad sodininkų bendrijų naudojama žemė neprivalo bÅ«ti registruojama Nekilnojamojo turto registre, nes registre gali bÅ«ti registruojamos visos teisės, įskaitant ir naudojimo teisę. Be to, SB „Žaluma“ dėl ginčo žemės sklypo taip pat nėra sudariusi atitinkamos nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarties su valstybe (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str.).2. Atsižvelgdamas į AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktÄ , Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, pabrėžia, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo žemės sklype pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ teritorijų planavimo dokumentÄ bÅ«tų suformuoti ir pažymėti riboženkliais žemės sklypai, priklausantys SB „Žaluma“ ir SB „Paežerys“ sodininkams, todėl akivaizdu, kad ginčo žemė nėra užimta trečiųjų asmenų sodų.

Atitinkamai tokia žemė pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktÄ negali bÅ«ti priskiriama valstybės iÅ¡perkamai. Atsakovas Tarnyba (Vilniaus AVA teisių perėmėjas) atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 137–140) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti apeliacinį skundÄ , o pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundÄ pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:1.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ginčo žemės sklypas yra laisvas ir neužimtas. Pabrėžia, jog LTSR Ministrų tarybos 1988 m. rugpjūčio 29 d. potvarkis Nr. 174 p, Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 358 yra pakankami įrodymai, kad ginčo sklypai patenka į sodininkų bendrijoms teisėtai skirtÄ ir jų naudojamÄ Å¾emę. Minėti žemės skyrimo aktai yra teisėti ir nenuginčyti, jais privalo vadovautis ir apskrities virÅ¡ininkas.

Tuo tarpu teismas tokių dokumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.2. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra teisės akto, pagal kurį kiekvienai sodininkų bendrijai bet kokiu atveju bÅ«tų privalu atlikti tiksliuosius iÅ¡orinių ribų kadastrinius matavimus ir atlikti tokių ribų registracijÄ .

3. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo teritorija yra laisva ir realiai nenaudojama sodininkų bendrijų poreikiams tenkinti, nepagrįsta. Pažymi, jog Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡skiriamos sÄ vokos „mėgėjiÅ¡ko sodo teritorija“ bei „mėgėjiÅ¡ko sodo sklypas“, o įstatyme nėra konkretizuojama, kad iÅ¡perkama tik ta žemė, kuri užimta sodininkų bendrijų sodų sklypais (mėgėjiÅ¡kų sodų sklypais). Daro iÅ¡vadÄ , kad valstybė iÅ¡ piliečių iÅ¡perka ir atlygina nustatytais bÅ«dais už žemę, užimtÄ mėgėjiÅ¡kų sodų, kurių teritorijÄ sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje sodo sklypÄ , naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvos skirta mėgėjiÅ¡kai sodininkystei plėtoti arba priskirta pagal vėliau patikslintÄ bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ teritorijų planavimo dokumentÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.Ginčas byloje yra kilęs dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėjai siekia, kad bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančiÄ savininkės J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytos žemės dalį (po 1,21 ha kiekvienam, iÅ¡ viso 3,63 ha). Skundu pirmosios instancijos teismo pareiÅ¡kėjai taip pat prašė panaikinti Tarnybos 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ dėl skundo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nagrinėjimo bei Vilniaus AVA įsakymus dalyse dėl paminėtos ginčo žemės priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų skundÄ patenkino – įpareigojo TarnybÄ priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjams į ginčo žemę bei panaikino skundžiamus administracinius aktus. Teismas sprendė, kad faktiÅ¡kai ir realiai žemė, į kuriÄ pareiÅ¡kėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra laisva, o galimybė atkurti nuosavybės teises į jÄ tinkamai netirta ir nesiaiÅ¡kinta, todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimus laikė pagrįstais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusiÄ faktinę ir teisinę situacijÄ , visų pirma, pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad 10,93 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurio dalį pareiÅ¡kėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, patenka į SB „Paežerys“ (apie 8,26 ha) ir SB „Žaluma“ (apie 0,67 ha) teritorijas, o dalis Å¡io sklypo (2 ha) yra užimta privatizuota namų valda. Tokį teritorijos paskirstymÄ patvirtina ir byloje esantys dokumentai:

LTSR Ministrų tarybos 1988 m. rugpjūčio 29 d. potvarkis Nr. 174p, 1989 m. lapkričio 30 d. Valstybinis žemės naudojimo teisės aktas, Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 358, byloje pateikti žemės naudojimo planai. Pažymėtina, jog nors apeliantas SB „Žaluma“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , jis galėjo ginčyti tik tÄ sprendimo dalį, kuri susijusi su ginčo žeme, patenkančia į SB „Žaluma“ teritorijÄ .

Tačiau pabrėžtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylÄ , patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , taip pat teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visÄ bylÄ . Ginčo teisinius santykius – nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ piliečiams į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ reguliuoja AtkÅ«rimo įstatymas.

Pagal Å¡io teisės akto 4 straipsnio 2 dalį žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios 4 straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Nagrinėjamai bylai aktualus AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktas, numatantis, jog žemė yra iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama nustatyta tvarka, jeigu ji yra užimta sodininkų bendrijų sodų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundo pirmosios instancijos teismui bei atsiliepimų į jį, taip pat apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, pažymi, jog byloje yra kilęs ginčas dėl AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkto sÄ vokos „sodininkų bendrijų sodai“ aiÅ¡kinimo. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnis apibrėžia, jog sodininkų bendrija – tai atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiÅ¡kai plėtojanti mėgėjiÅ¡kÄ sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtÄ ir kraÅ¡tovaizdį.

To paties įstatymo 2 straipsnyje yra iÅ¡skiriamos dvi sÄ vokos: mėgėjiÅ¡ko sodo teritorija bei mėgėjiÅ¡ko sodo sklypas. MėgėjiÅ¡ko sodo teritorija – tai teisės aktu mėgėjiÅ¡kai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektÄ arba kitÄ teritorijų planavimo dokumentÄ suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). MėgėjiÅ¡ko sodo sklypas – tai mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ teritorijų planavimo dokumentÄ suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas.

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijÄ sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje sodo sklypÄ , naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiÅ¡kai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintÄ bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ teritorijų planavimo dokumentÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, AtkÅ«rimo įstatymui tiesiogiai nenumatant, jog valstybės iÅ¡perkama yra tik ta žemė, kuri užimta sodininkų bendrijų sodų sklypų, darytina iÅ¡vada, jog į Å¡io įstatymo 12 straipsnio 4 punkto sÄ vokÄ â€žsodininkų bendrijų sodai“ patenka visa sodininkų bendrijų sodams priskirta teritorija, t. y. pagal Sodininkų bendrijų įstatymÄ priskiriama „mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijos“ sÄ vokai. Pažymėtina, kad toks sisteminis teisės aktų aiÅ¡kinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-722/04, 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1295/09).Pagal aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijÄ sudaro ne tik mėgėjiÅ¡kų sodų sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiÅ¡kai sodininkystei.

Kaip minėta, byloje ginčo dėl to, jog žemė, į kuriÄ pareiÅ¡kėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, patenka į sodininkų bendrijoms priskirtas teritorijas, nekyla. Nors pareiÅ¡kėjai teisingai pažymi, kad nėra nustatyta, jog ginčo teritorijoje bÅ«tų suformuoti sodininkams priklausantys žemės sklypai, tačiau tai nelaikytina pagrindu spręsti, jog ginčo teritorija nėra valstybės iÅ¡perkama. Byloje neginčijamais duomenimis nustačius, kad pareiÅ¡kėjai siekia atkurti nuosavybės teisės į sodininkų bendrijoms „Žaluma“ ir „Paežerys“ priskirtas teritorijas, toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, remiantis AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktu.

Pirmosios instancijos argumentai, kad ginčo žemė laikytina laisva, nes į jÄ nėra įrodytas visuomenės poreikis, kolegijos atmetami kaip nepagrįsti. Ä®vertinus AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas kolegija sprendžia, kad Å¡i norma, kitaip nei pavyzdžiui AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, a priori nenumato galimybės nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese vertinti ar žemei, kuri yra užimta sodininkų bendrijų sodų, yra visuomeninis poreikis, ar tokio poreikio nėra.Pažymėtina, jog byloje taip pat yra kilęs ginčas dėl to, kokios žemėvaldos sistemoje buvo J.

K. žemė iki nacionalizacijos, t. y. ar ji buvo rėžiniame, ar išskirstytame į vienkiemius kaime. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog iki nacionalizacijos buvusios žemėvaldos sistemos nustatymas yra svarbus tuo, kad atkuriant nuosavybės teises kaimo vietovėse, kuriose iki nacionalizacijos buvo likusi rėžių sistema, nėra reikšminga konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta. Taigi šis klausimas yra svarbus jau nuosavybės teisių atkūrimo procese, tuo tarpu šioje byloje nustačius, kad nuosavybės teisės į ginčo žemę apskritai negali būti atkurtos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkto pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone, šio klausimo išsprendimas esminės įtakos ginčo išnagrinėjimui neturėtų.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kokia žemėvaldos sistema iki nacionalizacijos buvo BrinkiÅ¡kių kaime, sprendė, jog Tarnyba, sudarydama DÅ«kÅ¡tų žemėtvarkos projektÄ , neturėjo pagrindo neatsižvelgti į pareiÅ¡kėjų iniciatyva parengtÄ UAB „Geovisata“ J. K. BrinkiÅ¡kių kaime valdyto žemės sklypo planÄ bei jo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ . Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors nėra neginčijamai įrodyta, kad ginčo teritorijoje iki nacionalizacijos buvo likusi rėžių sistema, tačiau taip pat byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog sklypas, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, yra bÅ«tent buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų 5 punktÄ Å¾emės sklypo ribų kartografavimÄ atlieka bei žemės sklypo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ suraÅ¡o teritorinis žemėtvarkos skyrius. Atsižvelgiant į Å¡iÄ nuostatÄ , nepritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡ioje byloje turi bÅ«ti remiamasi UAB „Geovisata“ pareiÅ¡kėjų iniciatyva parengtu buvusio savininko J.

K. žemės sklypo planu bei jo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktu. Tokiai iÅ¡vadai neatitinkant Metodinių nurodymų reikalavimų, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis paminėtais duomenimis, kaip įrodymu Å¡ioje byloje, todėl jais remiantis padarytos iÅ¡vados bei priimtas sprendimas taip pat nelaikytini teisingais ir pagrįstais. Nors, kaip minėta, SB „Žaluma“ apeliaciniu skundu galėjo ginčyti tik tÄ sprendimo dalį, kuri susijusi su jai priklausančia ginčo teritorija, tačiau pagal ABTÄ® 136 straipsnį teismo nesaisto apeliacinio skundo ribos ir tikrinamas viso sprendimas teisėtumas ir pagrįstumas.

Tuo remdamasi bei atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nelaikytinas pagrįstu. Apeliacinio skundo bei aukščiau nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimÄ naikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Nustačius, jog nebuvo pagrindo įpareigoti TarnybÄ atkurti pareiÅ¡kėjams nuosavybės teises į jų praÅ¡omÄ Å¾emės sklypÄ , nėra pagrindo tenkinti ir kitus skundo reikalavimus, t. y. panaikinti Tarnybos 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ dėl skundo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nagrinėjimo bei Vilniaus AVA įsakymus dalyse dėl ginčo žemės priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant naujÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėjų skundas atmestinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i aTrečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Žaluma“ apeliacinį skundÄ patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų J. K. (J. K.), A. R., K. M. skundÄ atmesti.

Sprendimas neskundžiamas. TeisėjaiLaimutis Alechnavičius Roma Sabina Alimienė Vaida Urmonaitė-Maculevičienė