2019-10-29 Nr. AB-20861-3-64-3-01299-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2744-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01299-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. gegužės mėn. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o kamerose laikoma nuo 1 iki 6, 8, 10 asmenų. Kamerose dviaukštės lovos nuo 3 iki 5 vienetų, pro langą sklinda smarvė nuo lauke esančių šiukšlių, kiek reikia, natūralios šviesos į kamerą nepatenka, karštas vanduo netiekiamas. Kamerų sienos, lubos, grindys yra avarinės būklės, kamerose drėgna, nėra ventiliacijos. Tualetas yra atitvertas sienele, tačiau juo naudojantis pažeidžiamas privatumas, nes kiti asmenys tai mato, be to, tai ne unitazas, o skylė grindyse, laikydavosi nemalonus kvapas. Kameros patalpos skirtos 10 asmenų, tačiau prie stalo gali būti 6 asmenys. Kamerai išvalyti duodamos šluotos be kotų, indams plauti ploviklio neduoda, tualetinis popierius duodamas vieną kartą per mėnesį po vieną ruloną, kurio jam neužtenka. Skutimosi peiliukas duodamas vienas mėnesiui, kaip ir dantų pastos tūbelė, kurių per mažai. Kameros nėra dezinfekuojamos, jose yra blakių, blusų. Pasivaikščioti išvedamas vienai valandai ir vedami visi kameroje esantys nuo 1 iki 10 asmenų. Dušu gali naudotis kartą per savaitę, dušai nėra dezinfekuojami, neužtikrinamas privatumas. Išskalbus rūbus, jie kameroje nedžiūsta, o pradeda pūti. Patalynė išduodama nedezinfekuota, o asmeniniai rūbai nebuvo skalbiami. Maisto energetinė vertė per maža ir nors kasdien sportavo, giminės ir draugai neturėjo teisės jam perduoti maisto. Pastato konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto, kuris sukėlė pavojų jo sveikatai. Jam pareigūnai grasino, jeigu kreipsis į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, jam pagal suklastotus kaltinimus bus skiriamos nuobaudos, bus perkeltas į kitas gyvenamąsias patalpas, bus žeminimas. Dėl to jis patyrė depresiją, pasidarė irzlus, agresyvus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 47 nepažeidžiant teisės aktais nustatytos 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkančios ploto normos, jam teko nuo 3,75 kv. m iki 6,25 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančių baldų, sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Sienelės aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m, todėl užtikrintas pakankamas nuteistųjų, besinaudojančių tualetu, privatumas. Jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra. Šiaulių TI pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus. Negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, natūralaus apšvietimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių. Kameroje Nr. 47 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitiko higienos normose nustatytus ribinius reikalavimus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Oro temperatūros dušų persirengimo patalpoje bei santykinės drėgmės dydžiai atitiko higienos normų reikalavimus. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus.

Suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina elektros instaliaciją bei elektros priemones, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Pasivaikščiojimų gryname ore trukmė Šiaulių TI atitinka teisinį reglamentavimą. Nei viename Šiaulių TI patikrinimo akte nėra nustatyta, kad pastato konstrukcijose būtų asbesto. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kurių dydis nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Atsakovo atstovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, Šiaulių TI pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Maisto patiekalai teikiami pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

Pareiškėjas tokių duomenų nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjas higienos priemonėmis ir patalyne būdavo aprūpintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Pretenzijos dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio yra individualios. Papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių TI pareigų nevykdymas. Pareiškėjo argumentus dėl minkštojo inventoriaus, skalbimo paslaugų kokybės, dušinės, prausyklos patalpų būklės paneigia atliktų patikrinimų aktai.

Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Pagal Šiaulių TI nustatytą teisinį reguliavimą įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga. Atsakovo atstovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis drabužius bei patalynę (ko pats pareiškėjas neskundžia), o papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių TI pareigų nevykdymas.

Pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis reikalingomis priemonėmis. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą.

Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planais. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose.

Pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia patikrinimo aktai. Lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje, pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose atskirai nuo nešvarių skalbinių. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas. Režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas.

Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į režiminiame korpuse esančias trumpalaikio laikymo kameras. Laikinojo sulaikymo patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės reglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimą tik gyvenamosiose patalpose. Laikino sulaikymo patalpose sanitariniai mazgai atitverti sienele. Patalpos švarios.

Laikymas laikino sulaikymo patalpoje buvo trumpalaikis, vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. vasario 27 d. buvo pažeista. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, nustatė, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. vasario 27 d., t. y. iš viso 92 dienas, nepažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkto, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

7. Teismas bylos duomenimis pareiškėjo naudai vertino aplinkybę, kad kameroje Nr. 47 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų. Teismas pažymėjo, kad nors nurodytas higienos pažeidimas nėra esminis, vertino, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) IV skyriaus 4 punktą. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė, jog ginčo laikotarpiu sanitarinis mazgas kameroje Nr. 47 nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

8. Teismas bylai aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus, baldų ir inventoriaus trūkumo, natūralios šviesos ir dirbtinės apšvietos trūkumo, karšto vandens tiekimo, kamerų sienų, lubų, grindų, inventoriaus būklės, drėgmės, ventiliacijos, asbesto pastato konstrukcijoje buvimo, sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo naudojantis sanitariniais mazgais (tualetu, dušu) neužtikrinimo, teisės nusiprausti duše apribojimo, patalpų dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos, išduodamų šluotų be kotų kamerai valyti, karantinų kamerų būklės, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir pasivaikščiojimo trukmės, galimybės skalbti drabužius ir patalynę, tualetinio popieriaus kiekio, netinkamo maitinimo, dėl skundų neregistravimo ir atsakovo atstovo atsisakymo siųsti pareiškėjo prašymus kompetentingoms institucijoms.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, spendė, jog negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė skunde nurodytus nepatogumus. Taip pat teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjo teiginius, kad anksčiau negalėjo kreiptis į teismą, nes pareigūnai jam grasino nuobaudų skyrimu, perkėlimu į kitas gyvenamąsias patalpas, jis bus žeminimas, teismas vertino kaip neįrodytus ir subjektyvaus pobūdžio.

10. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą ir sprendė, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista neilgą laikotarpį, kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti, peržiūrėti skundą ir priimti motyvuotą sprendimą, priteisiant jam iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, prieštarauja teismų praktikai, nes pripažindamas pažeidimus, teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška priteisimo.

14. Pareiškėjas teigia, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 - Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai - outsidetheircells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose“. Pareiškėjas pripažįsta, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne laiko praleidimui lauke. Tačiau, pareiškėjo teigimu, vienos ar dviejų valandų trukmės buvimas lauke, nustačius kitus pažeidimus, yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

15. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į kitus skunde ir teismų praktikoje nurodytus turtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jis patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik teisių pažeidimo pripažinimu.

16. Pareiškėjo teigimu, byloje konstatuotinas jam tenkančios ploto normos pažeidimas.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo nusiskundimai nėra pagrįsti įrodymais, yra bendro pobūdžio, nebūtinai kilę dėl laikymo sąlygų. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taip pat nėra duomenų, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų / neveikimo ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo sveikata.

19. Atsakovo atstovo teigimu, byloje pagrįstai pripažinta, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika neprieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui. Pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės naudotis kitomis socialinės reabilitacijos priemonėmis. Be to, Europos komiteto priimto standarto nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio.

20. Atsakovo atstovo nuomone, įvertinus pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, susijusius su jo laikymu Šiaulių TI, atsižvelgiant į jų trukmę ir į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismo sprendimas atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

21. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir pan. bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. vasario 27 d. tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui R. B., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikymo Šiaulių TI metu pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeista (dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų, kas yra higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 4 punkto pažeidimas, kameroje sklido nemalonūs kvapai nuo nevisiškai izoliuoto nuo gyvenamosios patalpos sanitarinio mazgo), bet nusprendė nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu. Kitus pareiškėjo skundo argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, prieštarauja teismų praktikai. Pareiškėjo vertinimu, teismas, nustatęs pažeidimus, nepagrįstai atmetė skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl pasivaikščiojimo trukmės, teigia, kad nustačius aplinkybę dėl vienos ar dviejų valandų trukmės buvimo lauke ir kitus pažeidimus, yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, byloje konstatuotinas jam tenkančios ploto normos pažeidimas. Pareiškėjo nuomone, jo teisių pažeidimo pripažinimas nėra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Teismo pareigos nurodyti savo sprendimų motyvus apimtis gali keistis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio. Be to, būtina atsižvelgti į inter alia pareiškimų, kuriuos teismams gali pateikti bylos šalis, įvairovę ir į Susitariančiose Šalyse egzistuojančius skirtumus, susijusius su įstatymų nuostatomis, praktikoje susiklosčiusiomis taisyklėmis, teisės doktrina ir teismų sprendimų paskelbimu bei surašymu. Todėl klausimas, ar teismas neįvykdė savo įsipareigojimo, kylančio iš Konvencijos 6 straipsnio, pateikti motyvus, gali būti sprendžiamas tik įvertinant visas bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97), 34 p.; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje H. B. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91), 27 p.; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje R. T. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 29 p. ir kt.).

27. Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečiai jo argumentus pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė. Be to, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo sąlygomis, ir juos įvertino. Todėl teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

28. Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

29. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus, baldų ir inventoriaus trūkumo, natūralios šviesos ir dirbtinės apšvietos trūkumo, karšto vandens tiekimo, kamerų sienų, lubų, grindų, inventoriaus būklės, drėgmės, ventiliacijos, asbesto pastato konstrukcijoje buvimo, sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo naudojantis sanitariniais mazgais (tualetu, dušu) neužtikrinimo, teisės nusiprausti duše apribojimo, patalpų dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos, išduodamų šluotų be kotų kamerai valyti, karantinų kamerų būklės, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir pasivaikščiojimo trukmės, galimybės skalbti drabužius ir patalynę, tualetinio popieriaus kiekio, netinkamo maitinimo, dėl skundų neregistravimo ir atsakovo atstovo atsisakymo siųsti pareiškėjo prašymus kompetentingoms institucijoms vertinimo.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde detalizuoja tik nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis nenustatyti pareiškėjui tenkančios ploto normos ir pasivaikščiojimo trukmės pažeidimai, nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigine išraiška.

31. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentų dėl pareiškėjui tenkančios ploto normos ir pasivaikščiojimo trukmės, neturtinės žalos būdo pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti konstatuotas jam tenkančios ploto normos pažeidimas.

33. Šiaulių TI kameros ploto dydį ginčo laikotarpiu reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužes 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

34. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

35. Įvertinus pirmosios instancijos teismui pateiktos Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. liepos 3 d. pažymos Nr. 60/09-23916 „Dėl R. B.“ duomenis, pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas 92 dienas kameroje Nr. 47, kurios plotas 18,74 kv. m. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 47 buvo laikoma nuo 3 iki 5 asmenų. Atitinkamai, vienam asmeniui teko nuo 3,75 kv. m iki 6.25 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl ploto normos pažeidimo ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvadą, jog visas 92 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos skundžiamo teismo sprendimo dalies pagrįstumo, kuria teismas nenustatė pažeidimo dėl pasivaikščiojimo trukmės. Pareiškėjo vertinimu, vienos ar dviejų valandų trukmės jo buvimo lauke konstatavimas kartu su kitais nustatytais pažeidimais yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą.

37. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pagal Šiaulių TI izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 nustatytą tvarką suimtiesiems yra nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad vienos ar dviejų valandų trukmės pasivaikščiojimai pažeidžia jo teises, iš esmės neginčija, kad jam buvo suteikiami nurodytame teisiniame reglamentavime nustatytos trukmės pasivaikščiojimai gryname ore. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo kliudoma pasinaudoti šia teise. Atsižvelgusi į bylai aktualų teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) dėl pasivaikščiojimų trukmės. Pažymėtina, kad jokių nusiskundimų dėl pasivaikščiojimų teisės realaus neužtikrinimo ar blogų jos įgyvendinimo sąlygų pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl nepatogumų, susijusių su šiuo faktu.

38. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

39. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

40. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. 92 dienas buvo laikomas kameroje Nr. 47 pažeidžiant dirbtiniam apšvietimui teisės aktais keliamus reikalavimus (higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 4 punktas), t. y. esant lempoms be gaubtų, bei kameroje sklindant nemaloniems kvapams nuo nevisiškai izoliuoto sanitarinio mazgo.

41. Atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jų poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

42. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

43. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir trukmę, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui turi būti priteistas 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui R. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė