A-143-2598-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2598/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02134-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 79.1; 71; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Kristinai Bernadišiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. B., A. B., R. K. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. B., A. B., R. K. ir S. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. B., A. B., R. K. ir S. K. (toliau – pareiškėjai, apeliantai) skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 11), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) 2011 m. rugsėjo 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1895; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) pateikti žemės sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projekto patikrinimo aktą su teigiama išvada ir siūlymu tvirtinti detalųjį planą.

Pareiškėjai nurodė, kad parengė žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektą ir įstatymų nustatyta tvarka pateikė patikrinti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. 2011 m. rugsėjo 14 d. gavo 2011 m. rugsėjo 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1895, kuriame nurodyta, kad patikrinimo išvada yra neigiama. Vienintelė tokios išvados priežastis – tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos bendrąjį planą planuojama teritorija patenka į prioritetinės plėtros centrų teritoriją gamtiniame karkase, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d.

įsakymu Nr. D1-96 patvirtintų Gamtinio karkaso nuostatų (toliau – Nuostatai) 10 punktą gamtinio karkaso teritorijose, kurias bendrieji planai numato urbanizuoti, turi būti formuojamos tarpusavyje besijungiančios atskirųjų želdynų struktūros, sudarančios ne mažiau kaip 50 proc. teritorijos ploto, turi būti užtikrinamas ne mažesnio už nustatytas normas priklausomųjų želdynų įveisimas, todėl detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiau nurodytiems reikalavimams, t. y. neatskirtas 0,085 ha atskirasis želdynas, sudarantis 50 proc. bendro žemės sklypo ploto.

Pareiškėjai su teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nurodyta išvada ir motyvais nesutiko. Teigė, kad, rengiant detalųjį planą ir naujai formuojant sklypus statinių statybai gamtiniame karkase, buvo vadovautasi kompetentingos institucijos nurodymais, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (18-2)-D8-7797 „Dėl Gamtinio karkaso nuostatų aiškinimo“, skirtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Šiuo detaliuoju planu yra numatyta iš dviejų sklypų suformuoti vieną sklypą ir vientisą želdyną jame, užimantį 50 proc. sklypo ploto. Detalusis planas parengtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (kuri ir patvirtino Nuostatus) išaiškinimus, todėl jos padalinių specialistai turėtų vadovautis šiuo raštu, o ne formuoti atskirą praktiką. Pažymėjo, jog nėra teisės akto, kuris numatytų prievolę atidalinti iš sklypo pusę sklypo tam, kad jame būtų įveistas želdynas, be to, atidalinus sklypą, skirtą atskiriesiems želdynams, kitame sklype ir vėl reikės numatyti 50 proc.

želdynų, nes kiekvienoje teritorijoje turi būti po 50 proc., vadovaujantis atsakovo nuomone, ir vėl iš likusio sklypo reikės atidalinti dar vieną sklypą, skirtą atskiriesiems želdynams, ir taip atidalinti ketvirtą, penktą. Atsakovas tokiais nepagrįstais veiksmais sudarė biurokratines kliūtis ir pažeidė jų teises į gerą viešąjį administravimą, taip pat teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius į tinkamą savo nuosavybės valdymą ir disponavimą, pertvarkant nuosavybę per teritorijų planavimą ir suteikiant jai naują kokybę, tuo pažeisdamas pagrindinius konstitucinius nuosavybės principus.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 100–103) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepimą grindė Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868 patvirtinto Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2, 4.1, 5, 8.1, 8.4 punktais. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. buvo pateiktas patikrinti žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektas. Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrius 2010 m. lapkričio 4 d. patvirtinęs planavimo sąlygas Nr. 010423000351 nustatė planavimo tikslus ir uždavinius pareiškėjų planuojamiems nurodytiems žemės sklypams.

Planavimo sąlygose numatomas sklypų sujungimas, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Atsakovas nurodė, kad, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, nustatė, kad detaliajame plane numatytos teritorijos dalis patenka į Elektrėnų savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintame (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėtą prioritetinės plėtros centrų teritoriją (galimos mažaaukštės gyvenamųjų namų statybos teritorijos), kuriai numatyti gamtinio karkaso apribojimai.

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, 22 straipsnio 5 dalimi, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjai, kaip planavimo organizatoriai, rengdami detalųjį planą, turėjo atsižvelgti į gamtinio karkaso apribojimus. Tai, kad jie šią pareigą suprato, patvirtina tai, jog detaliojo plano IV dalyje „Detaliojo plano sprendiniai“, aiškinamojo rašto III dalies „Koncepcijos nustatymas“ 3.2 punkte nurodoma, kad planuojama sklypų grupė pagal bendrojo plano sprendinius patenka į gamtinio karkaso teritoriją.

Šiuo atveju pareiškėjai netinkamai taikė Nuostatų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. D1-624 redakcija) 10 punktą, kuris numato, kad gamtinio karkaso teritorijose, kurias bendrieji planai numato urbanizuoti, turi būti formuojamos tarpusavyje besijungiančios atskirųjų želdynų struktūros, sudarančios ne mažiau kaip 50 proc. teritorijos ploto (...). Atsakovas vadovavosi Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2, 22 dalimis, 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsniu. Pažymėjo, jog šiuo atveju detaliajame plane turėtų būti atskiriamas 0,085 ha atskirasis želdynas, sudarantis 50 proc. bendro žemės sklypo ploto.

Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad toks reikalavimas nepagrįstas, nes teisės aktai numato, jog šiuo atveju turėtų būti būtent atskirasis, o ne bendrasis želdynas. Remiantis Nuostatų 19 punktu, nesant jame nurodytų planavimo dokumentų, atskirieji želdynai formuojami planuojant atskirus sklypus gamtinio karkaso teritorijoje. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiais, kad nepagrįstai nurodoma formuoti atskirą sklypą želdynui, nes taip numato nurodyti teisės aktai. Atsakovo nuomone, darytina pagrįsta išvada, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja reikalavimui atskirti 0,085 ha atskirąjį želdyną, sudarantį 50 proc. bendro žemės sklypo ploto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) prašė išspręsti ginčą teismo nuožiūra (b. l. 117).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu (b. l. 150–156) atmetė pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrius 2010 m. lapkričio 4 d. patvirtino planavimo sąlygas Nr. 010423000351 žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo dokumentams rengti. Planavimo sąlygose numatomas sklypų sujungimas, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Pareiškėjai parengė paminėtų žemės sklypų detaliojo plano projektą ir pateikė patikrinti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, 2011 m. rugsėjo 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-1895 pateikė neigiamą patikrinimo išvadą, siūlant projekto „Žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detalusis planas“ netvirtinti bei nurodant pakeisti pagal Nuostatų 10 punkto reikalavimus detaliojo plano sprendinius, atlikti privalomas viešo svarstymo ir derinimo procedūras ir pateikti projektą tikrinti pakartotinai.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai nesutinka su atsakovo patikrinimo akto išvadomis, nurodydami, kad nėra teisės akto, kuris numatytų prievolę atidalinti iš sklypo pusę sklypo tam, kad jame būtų įveistas želdynas. Vertindamas pareiškėjų skundo motyvus, teismas vadovavosi Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, 22 straipsnio 5, 6 dalimis, Nuostatų 10, 17, 18, 19, 20, 21, 22 punktais. Teismas padarė išvadą, kad aptartuose teisės aktuose įtvirtintos normos, reglamentuojančios gamtinio karkaso teritorijų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir planavimo reikalavimus bei draudžiančios šioje teritorijoje atlikti tam tikrus veiksmus.

Vienas iš gamtinio karkaso nustatymo tikslų yra sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti (Saugomų teritorijų įstatymo 21 str.). Teismas nustatė, kad detaliuoju planu numatytos teritorijos dalis patenka į Elektrėnų savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintame (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėtą prioritetinės plėtros centrų teritoriją (galimos mažaaukštės gyvenamųjų namų statybos teritorijos), kuriai numatyti gamtinio karkaso apribojimai.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomi Nuostatų 10 punkto reikalavimai bei formuojamas atskirasis želdynas, sudarantis ne mažiau kaip 50 proc. teritorijos ploto, t. y. 0,085 ha. Pagal Želdynų įstatyme pateiktą želdyno definiciją, „želdynas – tai ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių“ (Želdynų įstatymo 2 str. 22 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atstovas nepagrįstai nurodė, kad buvo pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai į tinkamą savo nuosavybės valdymą ir disponavimą, nes, kaip jau buvo minėta, patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant ne tik specialiuosius, bet ir detaliuosius planus (Saugomų teritorijų įstatymo 22 str. 5 d.).

Be to, išduotose planavimo sąlygose nustatytas reikalavimas planuojamoje teritorijoje želdynų plotą numatyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas želdynų plotų normas. Teismas kartu pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtinei aplinkai (2006 m. kovo 14 d. nutarimas);

žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Konstitucijos ginamas viešasis interesas (2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas pripažino, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-1895 yra teisėtas bei pagrįstas, todėl panaikinti šio akto pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pripažinęs, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamą patikrinimo aktą, reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti detaliojo plano projekto patikrinimo aktą su teigiama išvada ir siūlymu patvirtinti detalųjį planą, kuris yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 158–162) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas išvardijo teisės normas, išsakė keletą teiginių, kuriuos pateikė atsakovas, tačiau jų nemotyvavo. Neaišku, ar Nuostatų 10 punktas taikomas bendrajam planui, ar detaliajam, ar pusė teritorijos bendrojo plano, ar pusė teritorijos detaliojo plano turi būti atidalinta. Teismas nesigilino į ginčo esmę, neanalizavo pateiktų teritorijų planavimo dokumentų ir neatsakė į patį svarbiausią klausimą, kodėl pagal bendrąjį planą (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur nenumatyta atskirųjų želdynų, detaliuoju planu privaloma formuoti atskirą sklypą tokiems želdynams; teismas nepasisakė dėl jų argumentų, kad detaliuoju planu suformavus atskirą sklypą atskiriesiems želdynams, turėsime situaciją, kai detaliojo plano sprendiniai prieštarauja bendrojo plano sprendiniams.

2. Nereiškė pretenzijų, kad želdyno definicija pažeidžia jų teisėtus lūkesčius į tinkamą nuosavybės valdymą ir disponavimą. Ginčo esmė yra atskirųjų želdynų formavimas pagal bendrąjį planą ir pagal detalųjį planą, t. y. ar galima detaliuoju planu formuoti atskirųjų želdynų sklypus ten, kur bendruoju planu nenumatyta tokių ekologinių tinklų kaip atskirieji želdynai steigimas. Teismas nepaaiškino, kur bendrajame plane nurodyta ir patvirtinta atskirųjų želdynų, kaip vieno iš ekologinių tinklų visumos, teritorijos riba. Ribos, kuri nėra patvirtinta bendrajame plane, savarankiškai perkelti į detaliojo plano sprendinius negali, todėl planuojamoje teritorijoje neprivalo išskirti atskiro sklypo atskiriesiems želdynams.

3. Vadovaudamiesi planavimo sąlygomis ir atsižvelgdami į ekologiškai jautrią zoną, planuojamoje teritorijoje numatė iki 50 proc. nuo viso sklypo ploto privalomųjų želdynų, nors pagal normas reikia tik 25 proc. Cituodamas Konstitucinį Teismą, teismas turėjo tai susieti su nagrinėjamu ginču ir pasisakyti, kur jie pažeidžia konstitucinius valstybės principus. Teismas teiginių nesusiejo nei su bendrojo plano sprendiniais, nei su jo išvardytomis teisės normomis.

4. Teismas materialinių teisės normų nesusiejo su ginčo objektu todėl, kad nesuprato ginčo esmės. Ginčas vyksta dėl Nuostatų 10 punkto taikymo. Juo privaloma vadovautis rengiant bendruosius ir specialiuosius planus, o ne detaliuosius. Sprendžiant šį ginčą, būtina teisingai nustatyti, kokį vaidmenį atlieka skirtingos rūšies teritorijų planavimo dokumentai formuojant gamtinį karkasą ir į jo sudėtį įeinančius ekologinius tinklus (kaip atskirieji želdynai) bei jų dalis.

5. Tiek pats gamtinis karkasas, tiek į jį įeinantys ekologiniai tinklai, kaip atskirieji želdynai, yra formuojami aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentais, t. y. bendraisiais ir specialiaisiais planais. Tokių gamtinio karkaso struktūrų bei jų elementų (pvz., atskirieji želdynai) ribos pagal Nuostatų 21 punktą yra nustatomos bendraisiais ir specialiaisiais planais. Iš esmės tas pats nurodyta ir Želdynų įstatymo 4 straipsnio nuostatose. Nuostatai jokio vaidmens detaliojo planavimo dokumentams, planuojant gamtinį karkasą, nenumato. Detaliojo planavimo organizatoriai negali bet kur numatyti atskiruosius želdynus, o tik ten, kur bendrieji planai apibrėžė tokių ekologinių tinklų ribas. Planuojant teritorijas, patenkančias į gamtinio karkaso zonas, detaliaisiais planais yra tikslinamos paties gamtinio karkaso ir jame esančių ekologinių tinklų, jų dalių ribos, nustatytos bendraisiais ar specialiaisiais planais, perkeliami aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti tos teritorijos apsaugos ir tvarkymo reglamentai.

6. Planuojama teritorija pagal bendrojo plano sprendinius patenka į gamtinio karkaso teritoriją, tačiau nepatenka į teritoriją, kuri gamtiniame karkase yra pažymėta kaip atskirųjų želdynų teritorija, todėl atskiriesiems želdynams pagal bendrojo plano sprendinius ginčo teritorijoje nėra išskiriamas atskiras sklypas. Jei toks sklypas būtų formuojamas su naudojimo būdu – atskirieji želdynai, tai detaliojo plano sprendiniai nebeatitiktų bendrojo plano sprendinių ir jų nebebūtų galima įgyvendinti (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d.).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 168–170) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas netinkamai taikė teisės normas ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes; taip pat kad pareiškėjai nesuprato, jog gamtinio karkaso apribojimai turės įtakos rengiant detalųjį planą.

2. Ginčas byloje kilo dėl Nuostatų 10 punkto taikymo. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ginčo atveju suformavus atskiruosius želdynus bus prieštaraujama bendrojo plano sprendiniams. Šiuo atveju detaliajame plane turėtų būti atskiriamas 0,085 ha atskirasis želdynas, sudarantis 50 proc. bendro žemės sklypo ploto. Teisės aktai numato, kad šiuo atveju turėtų būti būtent atskirasis, o ne bendrasis želdynas. Teismas išsamiai ir nuosekliai aptarė teisinę reglamentaciją ir nurodė, kad atsakovas tinkamai vertino faktines aplinkybes ir taikė teisės aktus.

3. Teismas nustatė, kad, nesant Nuostatų 19 punkte nurodytų planavimo dokumentų, atskirieji želdynai formuojami planuojant atskirus sklypus gamtinio karkaso teritorijoje. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiais, kad nepagrįstai nurodoma formuoti atskirą sklypą želdynui, nes taip numato nurodyti teisės aktai. Teismas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, padarė pagrįstą išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja reikalavimui atskirti 0,085 ha atskirąjį želdyną, sudarantį 50 proc. bendro žemės sklypo ploto, ir Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-1895 yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 167) nesutinka su apeliaciniu skundu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas dėl jame išdėstytų motyvų ir argumentų.

Pareiškėjai, atstovaujami įgalioto atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“, kuriai atstovauja V. P., 2012 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo atsiėmimo (b. l. 171), kuriuo prašo nenagrinėti apeliacinio skundo ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjai nurodo, kad pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo panaikinimo. Pasikeitus teisės aktams, t. y. Nuostatų 10 punktui (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. D1-594 redakcija), atsiranda galimybė patvirtinti ginčo objekto detalųjį planą tokį, koks jis yra parengtas, ir su kuriuo nesutiko atsakovas. Pastarasis informavo, kad, pasikeitus teisės aktams, jų detaliajam planui bus duodama teigiama išvada, todėl ginčas bus išspręstas taikiu būdu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis procesas nutrauktinas. Prašymas grąžinti žyminį mokestį netenkintinas.

Apeliantai pateikė teismui prašymą, kuriuo iš esmės atsisako apeliacinio skundo. Tokią teisę apeliantams suteikia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 132 straipsnis.

Nurodytas apeliantų prašymas, kitiems proceso dalyviams neapskundus pirmosios instancijos teismo sprendimo, yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Apeliantai, be kita ko, prašo grąžinti žyminį mokestį. Žyminio mokesčio grąžinimas reglamentuotas ABTĮ 42 straipsnyje. Jame nenumatyta galimybė grąžinti žyminį mokestį atsisakius apeliacinio skundo, todėl prašymas negali būti patenkintas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą nutraukti.

Prašymo grąžinti žyminį mokestį nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys